Byla e2-1390-302/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. e2-4736-653/2016 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. I. T. P. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ (toliau – AB „Swedbank“), kuriame prašė pakeisti 2009 m. rugsėjo 29 d. laidavimo sutarties Nr. 07-148269-LA2, sudarytos su AB „Swedbank“, 3.2. punktą, numatant jame, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už visų mokėjimų sumokėjimą bankui, bet ne didesne suma, kaip 27 623,10 Eur; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0179/15/00986, kurioje priverstinai vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-956-510/2012 dėl 106 783,35 Eur skolos ir palūkanų iš skolininko T. P. išieškojimo, ir civilinę bylą Nr. e2VP-17646-545/2016 pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. P., R. P., antstoliui R. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo.
  2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo yra ne dėl sutarties modifikavimo, o turtinio pobūdžio, kadangi patenkinus tokį reikalavimą laiduotojas išvengia konkrečios dalies turtinės prievolės įvykdymo. Už nurodytą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, todėl ieškovas sumokėjęs 108 Eur žyminio mokesčio turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
  3. Teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovui T. P. buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – patikslinti ieškinio sumą bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
  4. Ieškovas 2016 m. gegužės 23 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, kad neginčija teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų bei teikia įrodymus, patvirtinančius dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašo atleisti ir likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis sunki, nes visas turimas turtas ir piniginės lėšos yra areštuoti, laisvai disponuojamų piniginių lėšų užtenka tik pragyvenimui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, ieškinį įvertino 780 525,60 Eur bei vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 7 dalimi ieškinį apmokėjo 108 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovą įpareigojus patikslinti ieškinio sumą ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ieškovas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, papildomai sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio.
  3. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktu antstolio R. V. 2015 m. spalio 1 d. turto arešto aktu, nustatė, kad antstolis yra areštavęs ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 134 358,12 Eur sumai, esančias ar būsiančias ieškovo sutuoktinės R. P. vardu atidarytose banko sąskaitose. Vertindamas šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad vien ieškovo sutuoktinės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas neįrodo ieškovo sunkios finansinės padėties, nes teismui nėra pateikti duomenys apie jo gaunamas pajamas, vertybinius popierius, nėra pateiktos turto ir pajamų deklaracijos, duomenys iš VĮ „Regitra“ apie jo ir sutuoktinės vardu registruotas transporto priemones; apie visas jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, jo turimą visą turtą ar santaupas, taip pat nepateikti viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. nepateikti visi galimi įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį, kurie sudarytų galimybę spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir/ar atidėjimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašyme nenurodė, nuo kokios dalies žyminio mokesčio jis norėtų būti atleistas, o kokios dalies sumokėjimas turėtų būti atidėtas. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad negali nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio, kadangi, nors ieškovas ir buvo įpareigotas patikslinti ieškinio sumą, jis šių trūkumų nepašalino, o iš ieškovo prašymo matyti, jog jis savo reikalavimo apskritai nesieja su ieškinyje nurodyta ginčo suma (780 525,60 Eur). Konkrečią ginčo sumą jis įvardijo tik dėl bylos teismingumo klausimo. Tokį ieškovo elgesį, kai ginčo suma nurodoma vien tik siekiant, kad byla būtų nagrinėjama ne apylinkės, o apygardos teisme, teismas vertino kaip netinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. A. T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ieškinį priimti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mokėtino žyminio mokesčio dydį siejo su ginčijamos prievolės dydžiu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nurodytoje kasacinio teismo byloje išaiškinta, kad ginčas, kylantis iš nuomos teisinių santykių yra turtinis, tačiau jo apmokestinimas žyminiu mokesčiu yra specialus, lyginant su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja norma. Taigi, nagrinėjamu atveju situacija yra išimtinė, kaip ir nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, todėl bylos teismingumas nustatomas remiantis ginčijama suma (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o žyminio mokesčio apskaičiavimas siejamas ne su ginčo suma, o su ginčo teisinių santykių turiniu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien ieškovo sutuoktinės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas neįrodo ieškovo sunkios finansinės padėties. Kilus abejonių dėl ieškovo sunkios finansinės padėties, teismas turėjo galimybę patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, patvirtinančius, kad ieškovo atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-17646-545/2016 pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. P., R. P., antstoliui R. V. dėl skolininko turto dalies nustatymo. Susidariusioje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kokį turtą nuosavybės teise valdo ieškovas, jo teisės disponuoti šiuo turtu yra apribotos vykdymo procese, todėl sumokėti visą žyminį mokestį jis neturi jokių objektyvių galimybių. Be to, šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16223-391/2016 dėl santuokos nutraukimo, ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas mokėti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, kas dar labiau apsunkina ieškovo finansines galimybes.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, neturėjo teisės ta pačia teismo nutartimi pripažinti ieškinį nepaduotu. Tokiais neteisėtais veiksmais teismas užkirto ieškovui galimybę skųsti teismo sprendimą dalyje dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, taip pat galimybę, atmetus nurodytą prašymą, ištaisyti ieškinio trūkumus.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, atmetęs ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, nustatė ieškinio trūkumus, t. y. kad ieškinyje netinkamai nurodyta ieškinio kaina, turtinis reikalavimas dėl laidavimo sutarties sąlygos pakeitimo apmokėtas netinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Nustatydamas šiuos ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškinys galimai netinkamai įkainuotas, tačiau kokiu būdu ir kaip nagrinėjamu atveju turėtų būti teisingai apskaičiuota ieškinio kaina, nenurodė. Padaręs išvadą, kad pareikštas ieškinio reikalavimas dėl laidavimo sutarties sąlygos pakeitimo yra ne dėl sutarties sąlygų modifikavimo, o turtinio pobūdžio, todėl mokėtinas už šį ieškinio reikalavimą žyminis mokestis išreiškiamas ne fiksuota pinigų suma, o apskaičiuojamas nuo ieškinio kainos, pirmosios instancijos teismas neišaiškino nuo kokios ieškinio kainos apskaičiuojamas žyminis mokestis, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir kiek sudaro trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kurią įpareigotinas sumokėti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui išsamiai nepasisakius dėl ieškinio kainos ir mokėtino žyminio mokesčio, ieškovui buvo apsunkinta galimybė tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, savo finansines galimybes bei spręsti klausimą dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su nustatytų ieškinio trūkumų šalinimu.
  4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir jis nėra pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų šiam klausimui spręsti aplinkybių, kurios turi tiesioginę reikšmę sprendžiant, ar konkrečiu atveju nustatytas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiam į teismą asmeniui.
  5. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Nustatant sunkią asmens turtinę padėtį, turi būti įvertinti ne tik nurodyti įrodymai, bet ir atsižvelgta į atleidimo (mokėjimo atidėjimo) nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2013; 2010 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-679/2009). Analogiški reikalavimai taikomi ir prašymams dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis). Teismas gali taikyti atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam ir nėra jokių duomenų, jog sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Nustačius, kad besikreipiančio į teismą asmens turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsirasti galimybės sumokėti žyminį mokestį – taikomas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių prašymų pagrįstumą, t. y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
  6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nepagrindė savo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies sumokėjimo atidėjimo bei šiuo pagrindu ieškovo prašymą atmetė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas aplinkybes, kad jo turtinė padėtis yra sunki, grindė argumentais, jog visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos yra areštuotos, todėl jis negali laisvai disponuoti šiuo turtu ir įvykdyti įstatyme nustatytą jam pareigą sumokėti žyminį mokestį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė antstolio R. V. 2015 m. spalio 1 d. turto arešto aktą, kurio duomenimis ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms 134 358,12 Eur sumai pritaikyti apribojimai. Kitų įrodymų, tarp jų išrašų iš bankų ir kredito įstaigų apie turimas lėšas ir indėlius, Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ išrašų, leidžiančių kompleksiškai įvertinti ieškovo turtinę padėtį, ieškovas nepateikė. Sutiktina, kad ieškovo pateiktas antstolio R. V. turto arešto aktas patvirtina ieškovo teiginius, kad jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas ir piniginės lėšos yra areštuoti, jo atžvilgiu yra vykdomos priverstinio skolos išieškojimo priemonės. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. P., gim. 2003 m. kovo 25 d., ir K. P., gim. 2007 m. gegužės 20 d., mokamas periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16223-391/2016. Tačiau nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo atžvilgiu pritaikytais apribojimais ir nepilnamečiams vaikams mokamu išlaikymu, turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį bei ieškovo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas ateityje. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatydamas ieškinio trūkumus, neišaiškino nuo kokios ieškinio kainos apskaičiuojamas žyminis mokestis, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir kiek sudaro trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kurią įpareigotinas sumokėti ieškovas. Nesant duomenų apie mokėtiną žyminį mokestį, neaišku kokiu pagrindu ir principu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokėtinas žyminis mokestis, kurio dydis nėra žinomas, yra ieškovui prieinama našta bei neapsunkina jo finansinių galimybių. Neaiškiai apibrėžti ieškinio trūkumai faktiškai sudarė situaciją, kad ieškovas liko teisiškai neapibrėžtoje situacijoje, kas akivaizdžiai jam apsunkino galimybę tinkamai įvertinti savo tolimesnius veiksmus.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, teismas nepagrįstai apribojo ieškovui galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškinio trūkumų šalinimo stadijoje pateikiamas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies sumokėjimo atidėjimo, atmetus tokį prašymą besikreipiančiam į teismą asmeniui turėjo būti nustatytas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti tam, kad pastarasis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo apibrėžti neaiškiai, nenurodant mokėtinos žyminio mokesčio sumos, kas apsunkino ieškovui galimybę tinkamai įvertinti savo finansines galimybes ir įvykdyti teismo įpareigojimą.
  8. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas tinkamai nepagrindė savo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios dalies mokėjimo atidėjimo, jog nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui, padarytos netinkamai aiškinant ir taikant paminėtas civilinio proceso taisykles (CPK 115 straipsnis).
  9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio suma pagal turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą dėl laidavimo sutarties sąlygos, kurioje numatyta laiduotojo atsakomybė bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjui, pakeitimo, siekia, jog nurodytoje sąlygoje būtų apibrėžtos laiduotojo atsakomybės ribos konkrečia pinigų suma. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą (visą ar dalį), ieškovo įsipareigojimai, vykdytini pagal prašomą modifikuoti laidavimo sutartį, bus mažesni (turtine prasme) nei nustatyti pagal šiuo momentu galiojančias sutarčių sąlygas. Kitaip tariant, ieškinio (viso ar dalies) patenkinimo atveju ieškovas gautų turtinės naudos, kas sudaro pagrindą tokį ieškinio reiškiamą materialinį reikalavimą kvalifikuoti turtiniu reikalavimu.

10Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovo T. P. ieškinio priėmimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai