Byla 2-285/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2047-565/2012 pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) ieškinį atsakovams E. K. ir D. J. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo ir pagal atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) E. K. ir D. J. priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) O. Z. (O. Z.) dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir D. J. be teisinio pagrindo įgytus 270 000 Lt, priteisti 27 222 Lt palūkanų už laiku negrąžintus 270 000 Lt per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovai E. K. ir D. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. susitarimą dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pakeitimo, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovams 30 000 Lt, sumokėtų ieškovui pagal 2009 m. sausio 29 d. susitarimą, taip pat 600 000 Lt nuostolių atlyginimo. Taip pat priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, nesant turto ar jo nepakankant – turtines teises ir lėšas 630 000 Lt sumai. Nurodė, jog priešieškinio reikalavimas atsakovui yra didelis, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino, tai yra atsakovų E. K. ir E. J. priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 630 000 Lt sumai areštavo ieškovui O. Z. (O. Z.) priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus; uždraudė šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai – trūkstamai sumai areštavo ieškovui priklausančias turtines teises, lėšas, išskyrus gaunamas kaip ieškovo darbo užmokestis. Leido iš areštuotų lėšų ieškovui vykdyti įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal būsto paskolos sutartį Nr. 03-018719-FA ir Nr. 06-077408-FA. Teismas nurodė, jog priešieškinyje nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje teigti, kad priešieškinis yra aiškiai nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nurodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki, todėl 6 944,44 Lt žyminio mokesčio suma jam yra didelė, sprendė, jog priešieškinio reikalavimo suma (630 000 Lt) ieškovui yra didelė. Esant didelei ieškinio sumai, laikinosios apsaugos priemonės, kaip pareikšto reikalavimo įvykdymo garantas, paprastai yra taikomos, nes didelė reikalavimo suma savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Apeliantas O. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ? prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant atsakovų priešieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistuojant nei vienai iš būtinų sąlygų (reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas).
  2. Teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinant atsakovų priešieškinį, nes atsakovai ne tik nepagrindė savo reikalavimo CPK nustatyta tvarka, bet ir pats priešieškinis yra priimtas su proceso pažeidimais, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.
  3. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Į bylą turi būti pateikti įrodymai apie ieškovo turto mažėjimą ar grėsmę jam sumažėti, kitaip pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažįstamos nepagrįstomis.
  4. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovo 630 000 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau nepasisakė dėl daugiau kaip 3 metus be teisinio pagrindo valdomų ieškovo lėšų (270 000 Lt) ir dėl šių pinigų įskaitymo į prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovai niekada neneigė 270 000 Lt pinigų, gautų iš ieškovo pagal preliminariąją sutartį, valdymo fakto, todėl jų reikalavimas pagal priešieškinį (net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų jį pagrįstu) nebūtų tenkintas visiškai, iš jo būtų atimta atsakovams ieškovo sumokėta 270 000 Lt dydžio avanso suma. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių mastas negalėjo viršyti 360 000 Lt, kad atitiktų CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą.
  5. Išvadas dėl galimo ieškovo nemokumo padarė pats teismas ex officio, tačiau įstatymas nenumato atvejų, kai teismas, o ne suinteresuota proceso šalis ex officio nustato grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turtiniame ginče ir perima iš suinteresuotos šalies ieškovo nemokumo ar jo turimų finansinių sunkumų įrodinėjimo pareigą. Tokie teismo veiksmai neatitinka CPK įtvirtintų pagrindinių civilinio proceso principų ir sudaro prielaidą abejoti teismo nešališkumu.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu. Skundą pirmiausia grindžia ta aplinkybe, jog teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistuojant nei vienai iš būtinų sąlygų (reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų priešieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindą manyti, jog priešieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Tačiau preliminarus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieškinio (priešieškinio) reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, teisėjų kolegija, vertindama apelianto atskirąjį skundą pirmiau minėtu aspektu, atkreipia dėmesį, jog civilinė byla, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jau yra išnagrinėta. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovų ieškovui solidariai 270 000 Lt įsiskolinimo, 27 222 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 270 000 Lt sumą nuo 2011 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis – 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; teismas priešieškinį patenkino iš dalies, tai yra priteisė iš ieškovo atsakovams solidariai 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, lygiomis dalimis – 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą priešieškinio dalį atmetė. Nors šis sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau tokio sprendimo priėmimo faktas neabejotinai paneigia apelianto atskirojo skundo argumentą, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovams tikėtinai nepagrindus savo priešieškinio reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas tinkamai pagrindė poreikį byloje taikyti apelianto turto areštą. Nors ieškovas skunde nurodo, jog teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinant atsakovų priešieškinį, nes priešieškinis esą priimtas pažeidžiant CPK 143 straipsnio reikalavimus, tačiau CPK 143 straipsnyje nenumatyta galimybė skųsti teismo procesinį veiksmą – priešieškinio priėmimą.

10Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010, ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog priešieškinis pareikštas fiziniam asmeniui, kuris kreipdamasis į teismą su ieškiniu nurodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kad priešieškinio suma yra 630 000 Lt, turėjo pagrindą spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui galimybę, jei priešieškinio reikalavimai būtų tenkinti.

11CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 338 straipsnyje nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera apelianto turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad reikalavimų suma asmeniui, kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal jo turimo turto vertę, dydį, gaunamas pajamas nėra didelė. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog reikalavimo suma apeliantui yra didelė ir dėl to padidėja galimo palankaus atsakovams teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, iš kartu su ieškiniu pateikto ieškovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo matyti, kad ieškovas pats pripažino, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Apeliantui nepateikus gerą savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija neturi objektyvios galimybės spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą ekonomiškumo principą, nes bendra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma nėra didesnė už priešieškinio sumą.

12Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog išvadas dėl galimo ieškovo nemokumo padarė pats teismas ex officio, tačiau įstatymas nenumato atvejų, kai teismas, o ne suinteresuota proceso šalis ex officio nustato grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turtiniame ginče ir perima iš suinteresuotos šalies ieškovo nemokumo ar jo turimų finansinių sunkumų įrodinėjimo pareigą. Tačiau kaip jau buvo minėta, aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, ką šioje byloje pirmosios instancijos teismas ir nustatė. Aplinkybė, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi ir paties apelianto su ieškiniu į bylą pateiktais apelianto turtinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, nevertintina kaip teismo veikla ex officio ir nesudaro pagrįstų prielaidų abejoti teismo nešališkumu.

13Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.