Byla 2-792/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Miesto centro turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1960-232/2008 pagal ieškovo UAB „Miesto centro turtas“ ieškinį atsakovui UAB „Constuctus“ dėl permokėtų sumų grąžinimo, netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Constuctus“ priešieškinį ieškovui UAB „Miesto centro turtas“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų sumokėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Atsakovas UAB „Constructus“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Miesto centro turtas“ 7 142 046,22 Lt nuostolių atlyginimo ir netesybų bei bylinėjimosi išlaidas. Šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenims, suteikiant teisę ieškovui atsiskaityti su atsakovu, iš piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokėjimus į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, be to, ieškovo elgesys suponuoja pagrįstas abejones dėl ieškovo finansinės būklės stabilumo. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą už 7 142 046,22 Lt sumą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, teismas nutarė areštuoti ieškovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias ieškovui, esančias pas ieškovą, ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad priešieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Nurodė, kad teismas, jau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti ieškovo ūkinę veiklą, atsiskaitymus su veiklos partneriais, laiku mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokesčius valstybei, todėl pritaikė areštuotino turto eiliškumą, t. y. nurodė, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis turtas ir tik jo neužtekus ar jo nesant – piniginės lėšos, leidžiant ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Taigi teismas užtikrino ekonomiškumo principo įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs nuostolius, kad jų kilimo galimybė yra reali bei, kad UAB „Constuctus“ nepajėgs juos atlyginti. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareikalauti atsakovo pateikti ieškovo galimų nuostolių užtikrinimo.

6Ieškovas UAB „Miesto centro turtas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, o atsakovo UAB „Constructus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismui nusprendus pilnai ar iš dalies patenkinti atsakovo prašymą, prašo įpareigoti atsakovą UAB „Construkctus“ pateikti ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 7 mln Lt sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad priešieškinio suma yra didelė. Pagal susiformavusią teismų praktiką, didelės sumos ieškinys nėra ir negali būti vienintelis ir besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtina atsižvelgti į visą eilę kitų svarbių aplinkybių bei tinkamai pagrįsti tokių priemonių taikymo reikalingumą.
  2. Esminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne ieškinio sumos dydis, bet grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Dažniausiai teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki arba yra pagrindas manyti, kad ji gali iš esmės pasunkėti. Tokios pozicijos laikomasi ir susiformavusioje teismų praktikoje. Pagrįsti ir įrodyti sunkią šalies turtinę padėtį turi kita šalis, kuri teismui pateikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šiuo atveju – atsakovas). Atsakovui nepateikus tokių įrodymų, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti patenkintas. Priešingai, ieškovas pateikė įrodymus, kad jam nuosavybės teise priklauso didelės vertės nebaigtas statyti pastatas, kurio vertė pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Resolution valuations“ 2008-04-15 atliktą rinkos vertės nustatymą, yra

    734 500 000 Lt, todėl jokios realios rizikos, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nėra.

  3. Tiesiogiai su ieškinio reikalavimais susijusi priešieškinio suma, netesybas įskaičius į nuostolius, iš viso sudaro 590 713,56 Lt. Būtent tokio maksimalaus dydžio laikinosios apsaugos priemonės ir galėjo būti pritaikytos ieškovo atžvilgiu ir tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta ieškovo sunki finansinė padėtis bei galimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo grėsmė. Reikalavimas priteisti 6 000 000 Lt sumą už dalykinės reputacijos pažeidimą nagrinėjamoje byloje priešieškiniu apskirtai negalėjo būti pareikštas. Dalykinės reputacijos pažeidimas visiškai nėra siejamas su rangos sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl tarp ieškinio ir priešieškinio dalies, kuria reikalaujama priteisti 6 mln Lt už dalykinės reputacijos pažeidimą nėra jokio tarpusavio ryšio.
  4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktą prašymą įpareigoti atsakovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ieškovas yra nekilnojamojo turto plėtros įmonė, kuri šiuo metu stato virš 10 000 kv.m. bendro ploto pastatą Vilniuje. Jo statybai su UAB „Constuctus“ ir buvo sudaryta šio ginčo objektu esanti rangos sutartis, kurią ieškovas nutraukė dėl atsakovo vėlavimų atlikti darbus. Su būsimais patalpų pastate pirkėjais ieškovas turi sudaręs daugiau kaip 30 preliminarių sutarčių. Dėl UAB „Constuctus“ kaltės (vėlavimo atlikti darbus) ieškovas buvo priverstas jau ne kartą pratęsti savo įsipareigojimų prieš pirkėjus įvykdymo terminus, suteikdamas pirkėjams įvairias nuolaidas ar prisiimdamas įvairius papildomus įsipareigojimus, kas ieškovui sukelia papildomus nuostolius. Areštavus statomą pastatą, ieškovas negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų prieš pirkėjus ir negalėtų jiems laiku parduoti sutartų patalpų. Todėl pirkėjai įgytų teisę reikalauti preliminariose sutartyse numatytų netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo bei nutraukti preliminariąsias sutartis. Visa tai įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas patirs didelių tiesioginių nuostolių ir dar didesnių netiesioginių nuostolių, nes nukentės jo reputacija.
  5. Byloje yra įrodymai, kad UAB „Constuctus“ finansinė padėtis nėra gera ir yra reali rizika, kad UAB „Constuctus“ nebus pajėgi atlyginti ieškovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tuo pačiu pripažindamas sunkią UAB „Constuctus“ finansinę padėtį. Be to, iš atsakovo pateikto balanso ir 2008-05-31 pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius jis patyrė daugiau kaip 2,3 mln Lt nuostolių, o realaus nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar piniginių lėšų praktiškai neturi.

8Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Constructus“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priešingai nei nurodo ieškovas, pati didelė priešieškinio suma suponuoja grėsmę, kad galimas atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo realią grėsmę, kad būtent dėl didelės priešieškinio sumos atsakovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Skundo argumentai dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo turi būti atmesti. CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant minėtas priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės – galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl priešieškinio pagrįstumo vertinimas nėra ir negali būti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalyku. Ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nepateikė jokio galimų nuostolių paskaičiavimo ar detalizacijos, taip pat nepateikė jokių galimų nuostolių atsiradimą ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Todėl jo prašymas įpareigoti atsakovą pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą 7 mln Lt sumai yra nepagrįstas.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant realiai užtikrinti priešieškinį, kuriuo iš ieškovo UAB „Miesto centro turtas“ prašoma priteisti 7 142 046,22 Lt. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Be to, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principus, nes kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pirmiausia, neviršijant ieškinio sumos, nurodė areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Ir tik tuo atveju, jei tokio turto ieškovas neturi arba turi nepakankamai, teismas nurodė areštuoti ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovui, esančias pas ieškovą ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

12Apeliantas nurodo, kad jam priklauso didelės vertės nebaigtas statyti pastatas, kurio preliminari rinkos vertė 34 500 000 Lt, todėl nėra rizikos, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegijos manymu, vien tai, kad ieškovas turi tokios vertės nekilnojamojo turto, savaime nereiškia, kad šio turto vertė nebus pasikeitusi tuo metu, kai byloje bus priimtas sprendimas, kuris gali būti palankus atsakovui ir tokio sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Be to, apelianto pateiktas preliminarus turto rinkos vertės nustatymas atliktas daugiau kaip prieš puse metų, tačiau, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, šiuo metu minėto turto vertės gali būti pasikeitusi.

13Apelianto argumentai, susiję su priešieškinio reikalavimų pagrįstumu, šioje proceso stadijoje nenagrinėjami. Civilinio proceso įstatymas nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškinio (priešieškinio) pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

14Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs nuostolius, kad jų kilimo galimybė yra reali bei, kad atsakovas nepajėgus juos atlyginti. Nesutikdamas su minėtomis teismo išvadomis, apeliantas nurodo, kad su būsimais patalpų areštuotame pastate pirkėjais jis yra sudaręs daugiau kaip 30 preliminariųjų sutarčių, kurių įvykdymo terminai dėl UAB „Constructus“ kaltės jau ne kartą buvo pratęsti ir tai sukelia ieškovui papildomus nuostolius. Be to, negalėdamas įvykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, ieškovas patiria nuostolius, nes pirkėjai turi teisę reikalauti iš jo preliminariosiose sutartyse numatytų netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė tik du papildomus susitarimus, iš kurių matyti tik tiek, kad šalys susitaria pratęsti galutinius terminus, per kuriuos pardavėjas privalo užbaigti statybos darbus ir jokių sankcijų šie susitarimai nenumato. Taigi išdėstytiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė objektyvaus pobūdžio įrodymų, tai yra, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai patirs nuostolius, taip pat nepateikė duomenų apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą, apsiribodamas nuoroda, jog prašo įpareigoti atsakovą pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą už 7 mln Lt. Kolegijos manymu, skunde išdėstyti apelianto teiginiai nėra pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta, nes ieškovas neįrodė galimų nuostolių atsiradimo ir jų preliminaraus dydžio, o argumentai, nepateikiant juos pagrindžiančių įrodymų, dabartiniu laikotarpiu nesudaro pagrindo, patvirtinančio objektyvią nuostolių atsiradimo tikimybę. Kartu kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui ateityje prašyti pateikti jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo priešieškinis atmestas, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.