Byla 1A-137-495/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajam V. D. (V. D.), gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. lapkričio 7-8 d. psichotropinės medžiagos išplatinimo) laisvės atėmimu 2 metams;

4- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-03-09 psichotropinės medžiagos išplatinimo) laisvės atėmimu2 metams;

5- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-08-20 psichotropinės medžiagos išplatinimo) laisvės atėmimu2 metams;

6- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8Iš V. D. konfiskuota 393,88 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje laikomi iš V. D. paimti pinigai - 680,70 Lt (197,14 Eur) nukreipti konfiskacijos vykdymui.

9Tuo pačiu nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, A. V. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, E. K. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniais skundai nepaduoti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11V. D. nuteistas už tai, kad jis 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM - 2201, kurią 2013 m. lapkričio 7-8 dienomis apie 21 val. būdamas prie kapinių, esančių ( - ), išplatino parduodamas I. G..

12V. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201, ir paminėtą psichotropinę medžiagą 2014-03-09, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas prie kapinių, esančių ( - ), išplatino už 115,95 Eur (400 Lt) parduodamas I. G..

13Be to, V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kurią 2014-08-20 apie 19 val. būdamas prie kapinių, esančių ( - ), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) išplatino už 46,38 Eur (160 Lt) parduodamas E. K..

14Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17-18 val., būdamas ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kurią gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) dalį šios psichotropinės medžiagos suvartojo, o kitą dalį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, laikė paminėtame automobilyje iki tol, kol 2014-10-20 17.18-17.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48.

15Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-18 nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas); BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė ir, subendrinus su kitomis bausmėmis, paskirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtas jo turto konfiskavimas.

16Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja teismo pareigą individualizuojant bausmes ne tik atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir į ją padariusio asmens pavojingumą. Nors teismas ir atsižvelgė į kai kurias jo, kaip asmens, ir jo gyvenimo faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, tačiau tai darė nepakankamai įvertinęs bylos aplinkybių visumą.

17Baudžiamojoje byloje yra objektyvių duomenų apie tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė ne siekdamas nusikalstamai gyventi ir gauti piniginių lėšų vien iš neteisėtos veiklos, bet dėl to, kad gyvendamas vienas su savo motina, neturėdamas tėvo, buvo nepavydėtinoje buitinėje padėtyje, jam trūko pinigų, buvo sunku išgyventi vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio, padėti sunkiai dirbančiai ir minimalias pajamas gaunančiai motinai V. D.. Jis, būdamas jauno amžiaus, norėdamas pasirūpinti savo buitimi, nebūti prastesnis nei jo draugai, siekdamas bent minimaliai tenkinti savo poreikius, susimokėti už mokslus, nenorėdamas prašyti motinos V. D. finansinės pagalbos, o priešingai, norėdamas padėti ir jai, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, t.y. vien dėl to, kad užsidirbti pragyvenimui. Būtent veikų padarymo metu jis nedirbo, o tik studijavo ( - ) universitete, kuriame studijos yra mokamos. Apelianto manymu, teismas turėjo vertinti ir jo, kaip subjekto faktinę padėtį. Neturėdamas tėvo, kuris mirė dar ( - ), jis nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį, galimai būdamas paveiktas ne visiškai teisingos gyvenimo aplinkos ir supančių žmonių, pasirinko neteisėtą ir netoleruotiną elgesį -disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Bylos duomenys apie tai, kad jį itin teigiamai vertina ne tik darbdavys, bet ir ( - ) universiteto filialo ( - ) administracija, taip pat ir ( - ) seniūnija, rodo, kad jis, kaip asmuo, nėra tiek pavojingas, kad jam už nusikalstamas veikas turėjo būti skiriama 10 metų viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas nurodo, jog jis jokiu būdu nepateisina savo padarytų nusikalstamų veikų, tačiau nori atkreipti dėmesį, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad jo veiksmuose yra ir dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte - nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties. Ką patvirtina ir šiuo aspektu formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K- 531/2014, 2K-194-895/2015, 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015).

18Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais, susijusiais su BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtinės taisyklės taikymu. Nurodo, jog pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) iškeltus tikslus, priemones jiems pasiekti ir atsižvelgiant į šių užduočių kontekstą esminga tai, kad siekiant tikslo ir ieškant priemonių šiam tikslui pasiekti būtina įvertinti, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra - proporcija. Teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo. Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų, pataisymui reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, vykdydamas teisingumą - skirdamas bausmę už teisės pažeidimą turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K- 152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-433/2013). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

19Taigi, teismas nuosprendyje netgi šalindamas kai kurias aplinkybes, t. y. kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatytas konkretus psichotropinių medžiagų išplatinimo A. G. faktas (nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodas), taip pat nenustatyti asmenys, kuriems galimai psichotropinę medžiagą jis (apeliantas) išplatino, taip pat nustatęs, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, tai, kad jis iš esmės veikė tik atsitiktinai, kadangi nebuvo suplanavęs šia veikla užsiimti pastoviai, vis tik formaliai skyrė jam minimalias sankcijose numatytas bausmes, galiausiai jas subendrino dalinio sudėjimo būdu. Apeliantas įsitikinęs, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą esant pagrindui jam skirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad jis, nevengdamas teisinės atsakomybės už atliktus veiksmus, nėra tiek pavojingas, kad jam teismas skirtų didesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad jo socialinis statusas (studijuoja), dirba darbą, susijusį su studijuojama specialybe, rūpinimasis mažai teuždirbančia ir sergančia motina, jos senole mama (V. D. senele) leidžia teigti, kad yra visi formalieji ir vertinamieji pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20Be kita ko, apeliantas pažymi, jog gynyba teisminio nagrinėjimo metu kaip vieną iš BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtinės taisyklės taikymo pagrindų nurodė pernelyg ilgą teisinį procesą šioje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2013-11-14. Ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji neneigė savo kaltės. Jis nuo pirmosios kaip įtariamojo apklausos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis neslėpė fakto, kad psichotropines medžiagas įgydavo iš savo pusbrolio R. A.. Vadinasi, siekdamas padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nepabijojo savo artimųjų galimo smerkimo, kad į šią baudžiamąją bylą įtraukė ir savo giminaitį. Ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo specialistų atliekami tyrimai, o taip pat ir R. A. atžvilgiu atliekami veiksmai, kurie baigėsi ikiteisminio tyrimo šio asmens atžvilgiu nutraukimu. Kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla teismui buvo perduotas tik 2015 m. spalio mėnesį, t. y. beveik po dviejų metų nuo proceso pradžios. Teisminis nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme truko beveik aštuonis mėnesius. Visi šie duomenys, apelianto nuomone, rodo, kad baudžiamasis procesas šioje byloje vyko pernelyg ilgai, dėl ko jis ilgą laiką buvo nežinioje dėl savo ateities perspektyvų. Pagal Lietuvos teismų praktiką ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (pvz.,Sorvisto prieš Suomiją ( Sorvistov.Finland, no. 19348/04; judgementof 13 January 2009).

21Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo teisę vertinti, ar baudžiamasis procesas šioje pagal savo pobūdį paprastoje baudžiamojoje byloje buvo pakankamos ar pernelyg ilgos trukmės. Apelianto manymu, pagal savo pobūdį ši baudžiamoji byla galėjo trukti gerokai trumpiau, todėl jam yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso šioje byloje trukmės.

22Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar galima jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepaisė ir šio kodekso 62 straipsnio nuostatų. Pagal teisminę praktiką, kodekso 54 straipsnio 3 dalis taikoma, jeigu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

23Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad jam taikytinos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-10-21 pirmą kartą apklausiamas jis visiškai prisipažino dėl jam pateiktų įtarimų, nuosekliai ir detaliai parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Jis savo noru pateikė apžiūrai automobilį Peugeot 206, v/n ( - ) 2014-10-22 aktyviai dalyvavo įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje ir davė itin detalius paaiškinimus. Tą pačią dieną apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat, net be gynėjo, laisva valia pasakojo veikų padarymo aplinkybes, padėjusias išsamiai ir visapusiškai atskleisti jo padarytas nusikalstamas veikas bei nustatyti kitus su šiomis veikomis susijusius asmenis.

24Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti esą jam priklausančius pinigus. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad pinigai priklausė jo motinai, jie buvo skirti mokėti darbininkams už atliktus žemės darbus. Teismas šios aplinkybės nepatikrino, jo motinos V. D. neapklausė, nesiaiškino kam priklauso tiek kratos metu, tiek ir pateikimo protokolu paimti pinigai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pinigai priklausė būtent jam. Teismas nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp apelianto nusikalstamų veikų ir tarp rastų pinigų. Taigi šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto turto konfiskavimo klausimo.

25Teismo posėdžio metu nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

26Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

27BK 260 straipsnio 1 dalyje (kaip 2 ir 3 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų sudėtys: t. y. minėtų medžiagų gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260straipsnio 1 dalį (ar kitas dalis). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2-7-107/2013).Taigi teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis – motyvuotas, t. y. jo aprašomojoje dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu.

28V. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturių BK 260 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad jis 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM - 2201, kurią 2013 m. lapkričio 7-8 dienomis apie 21 val. būdamas prie kapinių, esančių ( - ), išplatino parduodamas I. G.; 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201, ir paminėtą psichotropinę medžiagą 2014-03-09, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas prie kapinių, esančių ( - ), išplatino už 115,95 Eur (400 Lt) parduodamas I. G.; 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kurią 2014-08-20 apie 19 val. būdamas prie kapinių, esančių ( - ), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) išplatino už 46,38 Eur (160 Lt) parduodamas E. K.. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. D. nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kiekvienu atveju nustatė po dvi minėto baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas savarankišką nusikaltimo sudėtį atitinkančias veikas (psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą). Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apeliantas nuteistas už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17-18 val., būdamas ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kurią gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) dalį šios psichotropinės medžiagos suvartojo, o kitą dalį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, laikė paminėtame automobilyje iki tol, kol 2014-10-20 17.18-17.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, t.y. už trijų paminėtame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų padarymą (labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą).

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai V. D. nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kiekviename epizode nustatė psichotropinių medžiagų platinimo faktus. Šioje dalyje teismo išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma (ne tik paties apelianto, bet ir kitų nuteistųjų I. G., E. K., A. V. parodymais, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, kratos, reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadose Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-07-31 rašte Nr. ( - ) dėl papildomos informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis).Taip pat pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu V. D. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jam priklausančiame automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų- 5-Fluoro-AKB48, kurias 2014-10-20 17.18-17.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė. Neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo, tikslu platinti, faktas neabejotinai nustatytas paties V. D., liudytojo A. G. parodymais, įtariamojo laikino sulaikymo, reikalaujamų daiktų pateikimo, automobilio apžiūros protokoluose, specialisto išvadose Nr. ( - ), ( - ), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-08-04 rašte Nr. ( - ) dėl papildomos informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis.

30Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantą pripažįstant kaltu tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas. Bylos medžiaga patvirtina, jog psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės visose nusikalstamose veikose yra nustatytos iš esmės vadovaujantis tik V. D. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nors apeliantas apklausiamas viso proceso metu teigė, jog psichotropines medžiagas visais atvejais įgijo iš savo pusbrolio R. A., tačiau iš byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. 2015-09-14 priimto nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dalyje R. A. atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo (3 t., b.l. 135-137). Beje, tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaltinimuose nurodytą aplinkybę, jog apeliantas neteisėtai psichotropines medžiagas įgijo iš R. A., pakeitė aplinkybe, kad V. D. neteisėtai psichotropines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens. Minėta, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje, išskyrus paties apelianto parodymus, nenurodyti jokie kiti įrodymai, kurie patvirtintų esmines psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybes. Iš teismo nustatytų aplinkybių pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aprašymo matyti, jog kiekvienos veikos atveju nustatytas tik apytikslis neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo laikas, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis, nei iš kokio asmens V. D. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas nenustatyta. Tuo tarpu neteisėtai įgytų paminėtų medžiagų kiekiai nustatyti pagal byloje nustatytus išplatintų psichotropinių medžiagų kiekius. Iš esmės analogiška situacija yra ir dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių nustatymo (BK 260 straipsnio 3 dalis). Psichotropinių medžiagų įgijimo laikas bei vieta nustatytos tik pagal apelianto parodymus, asmuo, iš kurio buvo neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos nenustatytas, o įgytų medžiagų kiekis nustatytas pagal automobilyje apžiūros metu aptiktų psichotropinių medžiagų kiekį. Kai tuo tarpu pagal V. D. parodymus, dalis įgytų medžiagų iki jo sulaikymo jau buvo išplatintos ir dalis suvartota. Beje, aplinkybes apie dalies įgytų medžiagų išplatinimą, kaip nenustatytas, apygardos teismas iš kaltinimo pašalino. Teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2011).

31Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Todėl yra pagrindas (BPK 328 straipsnio 3 punktas) pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, šalinant iš jo nurodytas aplinkybes, susijusias su V. D. neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu bei dalies psichotropinės medžiagos suvartojimu (BPK 260 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad:

32V. D. 2013 m. laikotarpiu nuo lapkričio 7 iki 8 dienos, tiksli diena nenustatyta, apie 21 val. prie kapinių, esančių ( - ), parduodamas, neteisėtai išplatino I. G. 16,993 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-1H-indol-3-yl)(4-methyl-1-naphthaleny)-methanone).

33Taip pat V. D. 2014 m. kovo 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie kapinių, esančių ( - ), parduodamas už 115,95 Eur (400 Lt), neteisėtai išplatino I. G. 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201 ir 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201.

34Be to, V. D. 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. prie kapinių, esančių ( - ), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) parduodamas už 46,38 Eur (160 Lt), neteisėtai išplatino E. K. 8,038 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48.

35Taip pat V. D. nuo 2014 m. spalio 10 d. maždaug 17-18 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) neteisėtai laikė ir gabeno ne mažiau kaip 87,061 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kurią 2014 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai nuo 17.18 val. iki 17.35 val. atliktos automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu rado ir paėmė.

36Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo galimybę taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei paminėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

37Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

38Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. D. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai individualizavo bausmes.

39Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys).Šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apelianto nusikalstama veika buvo kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. lapkričio mėnesį įvykusiame psichotropinių medžiagų išplatinimo epizode, V. D. pardavė I. G. 16,993 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201, ir 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201, kas pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (įsakymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) paminėtų psichotropinių medžiagų daugiau kaip 0,5 g atitinka didelį kiekį. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesprendžia paminėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo, kadangi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose; pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

40Pažymėtina ir tai, kad apelianto baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Apelianto nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-520/2012, 2K-456/2013, 2K-60/2014).

43Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad V. D. materialinė padėtis veikų padarymo metu buvo tokia sunki, buvo susidariusi tokia išskirtinai sudėtinga situacija, kad pastarasis, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, išeitį tokiai situacijai pagerinti rado tik darydamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie apeliaciniame skunde nurodomą išskirtinai sunkią finansinę situaciją veikų padarymo metu V. D. apklausų metu neužsiminė. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apeliantas parodė, jog hašišą pirkdavo asmeniniam vartojimui. Vėliau apie tai, kad jis vartoja hašišą sužinojo jo pažįstami, prašė, kad jis ir jiems duotų, todėl pradėjo hašišą platinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai V. D. parodė, kad pats vartoja hašišą. Jį pirkdavo iš savo pusbrolio. Tai užsitęsė mėnesiais, buvo pusbroliui skolingas, turėjo susimokėti, jis jam ir pasiūlė pardavinėti narkotikus, pirkėjus turėjo susirasti pats. Be to, ir pats norėjo užsidirbti. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas negalėjo nurodyti priežasties, dėl kurios pradėjo platinti psichotropines medžiagas. Pastarasis parodė, jog „tikrai nežinau, kodėl taip gavosi, jog narkotikus pardaviau kitiems žmonėms. Gal buvau apsirūkęs. Aš pradėjau vartoti, nežinojau ką darau“. Iš A. D. parodymų matyti ir tai, jog pardavus psichotropines medžiagas, uždirbtus pinigus jis išleisdavo benzinui, cigaretėms, maistui, o ne studijoms, kaip jau teigiama apeliaciniame skunde. Beje, kyla ir pagrįstų abejonių, ar apeliantas veikų padarymo metu realiai studijavo ( - ) universiteto ( - ) filiale. Iš byloje esančios ( - ) fakulteto dekanato vadovo 2015-11-25 pažymos apie studijas Nr. 175 matyti, jog V. D. paminėto fakulteto bakalauro dieninių informatikos studijų programoje studijas pradėjo 2010-10-01, tuo tarpu pažymos išrašymo metu studijavo tik trečiame kurse. Numatomas studijų baigimo terminas 2016-09-30. ( - ) fakultete mokslo metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d. kiekvienais metais (4 t., b.l. 29). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal bylos duomenis V. D. 2014 metų kovo mėnesį buvo įsidarbinęs UAB „( - )“, tačiau ten išdirbo nepilnai du mėnesius. Ši aplinkybė patvirtina, jog apeliantas turėjo galimybes ir suvokimą finansinę padėtį šeimoje gerinti teisėtais būdais, dirbant legalų darbą bei gaunant už tai darbo užmokestį. Be kita ko, iš paties apelianto parodymų matyti, jog nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ir pajamas gaudavo pastarojo motina V. D.. Tai, kad šeimoje finansinė situacija nebuvo tiek bloga, galima spręsti ir iš tos aplinkybės, jog 2014-10-20 kratos apelianto tuometinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat šiuo metu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje metu buvo paimtas nemažas kiekis kontrabandinių cigarečių (2458 pakeliai cigarečių, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 19 782,16 Lt (5729,31 Eur), už ką V. D. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimu buvo nubausta administracine tvarka. Natūralu, kad paminėtų akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo laikomos pažeidžiant nustatytą tvarką, įgijimui buvo reikalingos nemažos piniginės lėšos. Beje, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis V. D. už akcizais apmokestinamų prekių disponavimą pažeidžiant nustatytą tvarką buvo nubausta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-08, 2014-12-09 nutarimais.

44Tokiu būdu, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teigti, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties ir šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo.

45Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog individualizuojant V. D. bausmes už padarytus nusikaltimus, buvo tinkamai įvertinti ir byloje esantys jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 123-125, 114-122). Kaip minėta, V. D. 2014 metų kovo mėnesį buvo įsidarbinęs UAB „( - )“, kur išdirbo nepilnai du mėnesius, po nusikalstamų veikų padarymo buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, dirbo UAB „( - )“, mokėsi ( - ) fakultete (3 t., b.l. 104-106, 107, 108; 4 t., b.l. 23, 29, 70-71). Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. apeliantas įsidarbino UAB „( - )“ vairuotoju- ekspeditoriumi, sudaryta neterminuota darbo sutartis su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. 2016-08-01 apeliantas ( - ) išlaikė ECDL modulio testą. Darbovietėse, universitete, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.

46Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino pirmiau išdėstytų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, ko pasėkoje apeliantui paskyrė inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos vertinimu, būtent teismo paskirtų bausmių rūšis ir dydis šiuo atveju padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad švelninti pirmosios instancijos teismo V. D. pagal BK260 straipsnio 3 dalį, o taip pat ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nėra pagrindo, net ir pašalinus iš kaltinimų dalį jam inkriminuotų veiksmų.

47Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę už kiekvieną iš padarytų veikų. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmiau išdėstytos jį ir jo padarytas veikas apibūdinančios aplinkybės, yra reikšmingos skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), tačiau nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

48BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-355/2012 ir kt.).

49Sprendžiant iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. D. prieštarautų teisingumo principui ir yra pagrindas jam už padarytas veikas paskirti švelnesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Pirmiau išdėstytos padarytas veikas ir V. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaip jau minėta, yra reikšmingos apeliantui skiriant bausmes straipsnių sankcijose numatytose ribose, tačiau nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. V. D. padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jų pavojingumas nėra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Apelianto asmenybė taip pat nėra kažkuo išskirtinė ir mažiau pavojinga. Byloje nustatyta, jog nuteistasis ne tik pats vartojo psichotropines medžiagas, bet kaskart pasitaikius progai jas platino ir kitiems asmenims. Pats savo neteisėtos veiklos nenutraukė, jeigu ne policijos pareigūnai, kurie užkardė jo nusikalstamus veiksmus, neatmetama galimybė, jog tokią savo neteisėtą veiklą apeliantas būtų tęsęs ir toliau. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme be kitų aplinkybių buvo nurodyta tai, jog šiuo metu V. D. prižiūri sunkiai sergančią senelę. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, sergančia senyvo amžiaus motina S. S. gali pasirūpinti jos dukra ir nuteistojo motina V. D.. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog iš pateiktų S. S. medicininių dokumentų matyti, jog garbaus amžiaus sulaukusi senolė jau keletą metų serga tam tikromis ligomis (galvos smegenų infarktą patyrė dar 2014-09-07), tuo tarpu nuteistasis apie tai, kad prižiūri sergančią senelę nurodė tik apeliaciniame skunde (Vilniaus apygardos teisme gautas 2016-08-02). V. D. visą laiką gyveno su motina, adresu ( - ), savo gyvenamąją vietą S. S. gyvenamosios vietos adresu deklaravo tik 2016-07-26. Pažyma iš ( - ) sen. apie tai, kad V. D. gyvena pas močiutę S. S., ja rūpinasi ir ją prižiūri išduota 2016-10-27. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas deklaruodamas savo rūpestį senele, nėra visiškai nuoširdus ir tokiu būdu siekia palengvinti savo teisinę padėtį bei išvengti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

50Nepagrįsti nagrinėjamu atveju yra ir apelianto skundo argumentai, jog kaip išimtinė aplinkybė taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas turėtų būti pripažinta tai, kad byloje pernelyg ilgai užsitęsė teisinis procesas.

51Pažymėtina tai, jog ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas bylojeMeilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).

52Bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl pas I. G. aptiktų psichotropinių medžiagų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2013-11-14. Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo nustatyti naujų nusikalstamų veikų požymiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesuteikiant naujo numerio. Ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), kuriame ir buvo laikinai sulaikytas V. D., dėl pas E. K. ir A. V. aptiktų psichotropinių medžiagų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2014-08-20. Šio ikiteisminio tyrimo eigoje taip pat buvo nustatyti naujų nusikalstamų veikų požymiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesuteikiant naujo numerio. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-12-12 nutarimu, nustačius tamprias sąsajas tarp atliekamų tyrimų bei siekiant baudžiamojo proceso ekonomiškumo, greitumo bei išsamumo, prie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo sujungti į vieną, buvo atliekami bendrai penkių įtariamųjų atžvilgiu, vienam iš jų ikiteisminis tyrimas nutrauktas, du asmenys byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, ne vieną kartą apklausiami asmenys, atliekamos kratos, daiktų apžiūros, reikalaujami įvairūs bylai reikšmingi dokumentai, atliekami specialių žinių bei daug laiko reikalaujantys objektų tyrimai, nesant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre tyrimui pateiktų psichotropinių medžiagų pamatinės medžiagos, ne kartą buvo paskirti papildomi tyrimai, sankcionuojamos bei taikomos procesinės prievartos priemonės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų. Būtina pastebėti ir tai, jog V. D. ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu buvo laikinai sulaikytas tik 2014-10-20, o pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2014-10-21. Apeliantas 2014-10-22 buvo paleistas iš laikino sulaikymo ir jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota 2015-11-18, o 2016 m. liepos 18 d. byloje jau priimtas nuosprendis. Teisėjų kolegija nenustatė nepateisinamo delsimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylą perdavus teismui, tą pačią dieną byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai. Du pirmieji byloje paskirti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl vieno iš kaltinamųjų - A. V., kaltės, taip pat į antrąjį posėdį neatvyko dalis kviestų liudytojų. Buvo priimtas procesinis sprendimas paminėtą kaltinamąjį ir vieną iš liudytojų atvesdinti. Dar vienas iš paskirtų teisiamųjų posėdžių neįvyko taip pat dėl kaltinamųjų kaltės, į 2016-03-25 paskirtą posėdį atvyko pavėlavę A. V. ir E. K.. Kaltinamiesiems buvo nuspręsta paskirti atvesdinimą ir baudas, tačiau šiems atvykus pavėluotai, sprendimas dėl atvesdinimo ir baudų paskyrimo buvo panaikintas. Visi kiti (keturi teismo posėdžiai), atsižvelgus į proceso dalyvių užimtumą, byloje suderinti teisiamieji posėdžiai įvyko ir byla buvo išnagrinėta.

53Taigi teisėjų kolegija, šioje baudžiamojoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti nuteistajam V. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje ištirtų nusikalstamų veikų kiekį, sudėtingumą, pobūdį, kaltinamųjų skaičių, byloje atliktų procesinių tyrimo veiksmų kiekį bei pobūdį, atliktus specialių žinių reikalaujančius objektų tyrimus, jų trukmę, terminus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir bylos perdavimo teismui, byloje organizuotą teisminį procesą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

54Priešingai nei nurodo apeliantas skunde, taip pat nėra pagrindo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes švelninti ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog V. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, turint duomenų, kad galimai jis 2014-08-20 išplatino E. K. ar psichotropine medžiagas. Sulaikymo metu V. D. pateikė savo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) pareigūnams apžiūrėti, tačiau nenurodė, jog jame yra paslėptos psichotropinės medžiagos. Paminėtos neteisėtai laikytos ir gabentos medžiagos buvo aptiktos pareigūnų automobilio apžiūros metu. Apie 2013 m. lapkričio pradžioje, 2014 m. kovo mėnesį I. G. apelianto išplatintas psichotropines medžiagas pareigūnams taip pat buvo žinoma dar iki pastarojo sulaikymo. Taigi V. D. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu paminėtos aplinkybės patvirtina, kad byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų taikyti apeliantui BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

55Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčija ir skundžiamu nuosprendžiu jam taikytą turto konfiskavimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nėra pagrindo.

56Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

57Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. D. neteisėtai išplatinęs psichotropines medžiagas I. G., E. K., iš pastarųjų už jas gavo 1360 Lt (393,88 Eur). Beje, šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtas iš nusikalstamos veiklos gautas pinigines lėšas pripažino uždraustos veikos rezultatu ir nusprendė jas konfiskuoti iš apelianto.

58Tuo pačiu pažymėtina tai, jog skundžiamu nuosprendžiu 2014-10-20 kratos metu ir 2014-10-22 pateikimo protokolu paimti pinigai 680, 70 Lt. (kas atitinka 197,14 eurų) nebuvo konfiskuoti kaip gauti už psichotropinių medžiagų platinimą, t.y. nebuvo pripažinta, kad paimtos piniginės lėšos buvo gautos iš nusikalstamos veiklos. Į paminėtas pinigines lėšas, kaip priklausančias V. D., buvo nukreiptas tik apelianto nusikalstamų veikų rezultatu pripažintų ir konfiskuotų piniginių lėšų išieškojimas. Nors nuteistasis ginčija, kad 2014-10-20 kratos metu ir 2014-10-22 pateikimo protokolu paimti pinigai priklauso jam, nurodo, jog paimtos piniginės lėšos priklauso jo motinai, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. į policijos pareigūnus dėl paimtų piniginių lėšų, kaip jai priklausančių, grąžinimo nesikreipė. Taigi, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą, nėra pagrindo.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti.

61Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad:

62V. D. 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201;

63V. D. 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201;

64V. D. 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48;

65V. D. 2014-10-10 apie 17-18 val., būdamas ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, dalį šios medžiagos suvartojo.

66Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 4. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-03-09 psichotropinės medžiagos... 5. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-08-20 psichotropinės medžiagos... 6. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas... 8. Iš V. D. konfiskuota 393,88 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas,... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau... 12. V. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2014 metais, tiksliau nenustatytu... 13. Be to, V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis,... 14. Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17-18 val., būdamas... 15. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam... 17. Baudžiamojoje byloje yra objektyvių duomenų apie tai, kad jis nusikalstamas... 18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje... 19. Taigi, teismas nuosprendyje netgi šalindamas kai kurias aplinkybes, t. y. kad... 20. Be kita ko, apeliantas pažymi, jog gynyba teisminio nagrinėjimo metu kaip... 21. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo teisę vertinti, ar... 22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar galima jam... 23. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad jam taikytinos BK 62 straipsnio 1... 24. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti esą jam... 25. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 26. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 27. BK 260 straipsnio 1 dalyje (kaip 2 ir 3 dalyse) įtvirtintos alternatyvios... 28. V. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturių BK 260 straipsnyje... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje... 30. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantą pripažįstant kaltu... 31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo... 32. V. D. 2013 m. laikotarpiu nuo lapkričio 7 iki 8 dienos, tiksli diena... 33. Taip pat V. D. 2014 m. kovo 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie kapinių,... 34. Be to, V. D. 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. prie kapinių, esančių (... 35. Taip pat V. D. nuo 2014 m. spalio 10 d. maždaug 17-18 val., turėdamas tikslą... 36. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 3... 37. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.... 38. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios... 39. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė keturias nusikalstamas... 40. Pažymėtina ir tai, kad apelianto baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos... 41. Apelianto nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę... 42. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl... 43. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu... 44. Tokiu būdu, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teigti, kad apeliantas... 45. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog individualizuojant V. D. bausmes už... 46. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde,... 47. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 48. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 49. Sprendžiant iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių... 50. Nepagrįsti nagrinėjamu atveju yra ir apelianto skundo argumentai, jog kaip... 51. Pažymėtina tai, jog ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –... 52. Bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl pas I. G.... 53. Taigi teisėjų kolegija, šioje baudžiamojoje byloje nenustačiusi... 54. Priešingai nei nurodo apeliantas skunde, taip pat nėra pagrindo jam... 55. Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčija ir skundžiamu... 56. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 57. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. D. neteisėtai išplatinęs... 58. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog skundžiamu nuosprendžiu 2014-10-20 kratos... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti.... 61. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad:... 62. V. D. 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku,... 63. V. D. 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą... 64. V. D. 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku,... 65. V. D. 2014-10-10 apie 17-18 val., būdamas ( - ), neteisėtai, turėdamas... 66. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....