Byla 2K-194-895/2015
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (A. Č.) gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. balandžio 3 d ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. gegužės 3 d.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir V. K., A. V., A. R. (V.), tačiau dėl jų byla kasacine tvarka neskundžiama.

6Iš A. Č., V. K., A. V., A. R. (V.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. iš kiekvieno priteista po 250 Lt (72,41 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

7Skundžiama iš Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio ir nuteistojo A. R. (V.) apeliaciniai skundai atmesti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9A. Č. nuteistas už tai, kad jis ir A. V., veikdami bendrininkų grupe kartu su A. R. (V.) ir V. K., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudami į patalpą: 2012 m. kovo 26 d., apie 24 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, V. K. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Audi 80 E“ (valst. Nr. ( - ) atvažiavo į Trakų r., Naujojo Lentvario k., kur sėdėdami automobilyje iki 2012 m. kovo 27 d. 5 val. laukė kol S. Z. išeis iš jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio Trakų r., Naujajame Lentvaryje, ( - ). Po to visi keturi iš automobilio paėmė ir užsimovė pirštines, A. Č. paėmė laužtuvą, V. K. peilį, A. R. (V.) su V. K. užsidėjo kaukes ir nuėjo prie S. Z. priklausančio gyvenamojo namo, kur, A. Č. ir A. V. stebint aplinką, A. R. (V.) su V. K. bendromis pastangomis išlaužė namo verandos langą ir bandė įsibrauti į namą, tačiau tam nepavykus A. R. (V.) su V. K. priėjo prie namo lango ir abu bendromis pastangomis laužė namo lango rėmą. Tuo metu lange pasirodžius nukentėjusiajam J. Z., A. Č. ir A. V. pabėgo, taip A. Č. ir A. V. savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo išgąsdinti nukentėjusiojo.

10Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis prašo panaikinti teismo nuosprendžio ir nutarties dalis dėl bausmės skyrimo ir paskirti A. Č. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, arba sušvelninti paskirtą bausmę.

11Skunde nurodomi keletas alternatyvių prašymų dėl bausmės skyrimo ir jie grindžiami skirtingomis teisinių argumentų grupėmis.

12Visų pirma, skunde dėstomi argumentai dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimo ir jų vertinimo kaip reikšmingų skiriant bausmę (BK 54 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisėjų kolegija padarė išvadą, jog A. Č. asmenybė yra daugiau negatyvi nei pozityvi, tačiau neatkreipė dėmesio į asmenybės dinamiką, t. y. kad po nusikalstamos veikos padarymo ir teismo proceso pradžios A. Č. kardinaliai pasikeitė, nuoširdžiai dirbo, kilo karjeros laiptais, tęsia mokslus, padeda motinai buityje, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Teismai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

13Vis dėlto, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai šiai išvadai pritarė, nurodydamas, kad A. Č. dirba UAB „L.“ darbų vadovu. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į datas, nes darbų vadovu A. Č. tapo teisminio proceso metu (pakilo karjeros laiptais nuo valytojo iki vadovo), tačiau veikos padarymo metu šio darbo neturėjo. Tai, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios arba beviltiškos kaltininko padėties, nes nuteistajam susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką metu turtinė padėtis buvo labai sunki, jo tėvas buvo miręs, A. Č. būdamas nepilnametis padėjo motinai išlaikyti keturis brolius, šiuo metu jis taip pat padeda išlaikyti mažametį brolį, jo šeima gyvena sunkiomis sąlygomis, be patogumų. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad A. Č. baigęs 8 klases, silpnai kalba lietuviškai, o skurdi socialinė patirtis rodo, kad susirasti darbą ir bandyti kibti į gyvenimą, jam buvo nepaprastai sunku.

14Taigi, pasak gynėjo, turėjo būti pripažinta ir antroji atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką A. Č. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Be to, svarbu vertinti jo asmenybės duomenis, kad jis susirado darbą, darbe apibūdinamas teigiamai, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiojo jis atsiprašė, turi gyvenamąją vietą, padeda motinai prižiūrėti ir išlaikyti mažametį brolį.

15Kasatorius nesutinka su nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikos padarymas bendrininkų grupe. Bylose, kuriose asmuo kaltinamas bendrininkavimu, svarbu nustatyti kaltinamo asmens dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie lemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. A. Č. veiką padarė būdamas vaikas, kiti nuteistieji būdami suaugę darė jam įtaką. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad A. Č. vaidmuo siekiant padaryti nusikalstamą veiką nebuvo aktyvus, atsižvelgdamas, kad veiką jis padarė būdamas vaikas, galėjo pašalinti ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl bendrininkavimo.

16Skunde kaip antras teisinis pagrindas švelnesnės bausmės skyrimui nurodomas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas šio straipsnio netaikė pasisakydamas tik formaliai, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas išvadai, jog laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui.

17Kasatorius, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-420/2006, teigia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui svarbu tai, kad kaltininko asmenybės vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Nors kasatorius sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad duomenys apie nusikalstamą veiką, asmens savybės neduoda pagrindo išvadai dėl vienos išimtinės aplinkybės buvimo, tačiau šių aplinkybių visuma neabejotinai leidžia svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimą.

18Trečia skundo argumentų dalis yra skirta BK 92 straipsnio taikymui. Gynėjo manymu, kadangi A. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jam galėjo būti taikomos BK 92 straipsnio nuostatos, numatančios bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams.

19Skunde teigiama, kad nepilnamečiams atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas gali a) už bet kokio vieno ar kelių neatsargių nusikaltimų padarymą nepriklausomai nuo paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydžio; b) už vieno ar net kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, jeigu už jį nepilnamečiui paskirtas laisvės atėmimas ne ilgiau kaip ketveriems metams. Įstatymų leidėjas nekelia jokių reikalavimų dėl padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo. Todėl nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai jis padaro kelis nesunkius nusikaltimus arba vieną ar kelis apysunkius nusikaltimus, taip pat sunkų ar net labai sunkų tyčinį nusikaltimą, svarbu, kad galutinė subendrinta bausmė nebūtų didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo.

20Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones bei jų veiksmingumą ir į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo. Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

21BK 75, 92 straipsniuose nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pasak gynėjo, šioje byloje nustatytos visos formalios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, taigi teismas turėjo svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Teismai privalėjo išsamiai pasisakyti dėl visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo A. Č. pavojingumą, atskleisti jų turinį ir reikšmę. A. Č. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, taigi jam gali būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 92 straipsnio 1 dalį.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

23Pasak prokuroro, teismas tinkamai kvalifikavo A. Č. veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, o skirdamas ir bendrindamas bausmes bausmių skyrimo nuostatų (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) nepažeidė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikaltimą, nusikalstama veika susijusi su svetimo turto pagrobimu, padaryta tyčia. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, kartu teismas atsižvelgė į tai, kad jis būdamas jauno amžiaus jau yra teistas tris kartus, visus kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe.

24Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi BPK 320 straipsnio nuostatų, išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, atsakė į nuteistojo argumentus.

25Prokuroras mano, kad kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami nuteistojo A. Č. asmenybę teigiamai apibūdinantys bruožai, jog jis yra jauno amžiaus, dirba, tęsia mokslus, padeda motinai buityje, naujų pažeidimų nedaro. Šioje byloje, pasak prokuroro, nekyla abejonių, kad nuteistojo jaunas amžius, prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo darbas, teigiamas apibūdinimas darbe, rūpinimasis motina bei mažamečiais broliais teigiamai apibūdina kaltininko asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skyrė A. Č. per griežtą bausmę ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą.

26Prokuroras pažymi, kad kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį spręstina apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus; teismas teisingai pažymėjo, kad A. Č. nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo pakeitimo, paskutinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

27Prokuroras nesutinka, kad yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nurodytos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę.

28Atsiliepime prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Pasak jo, teismai teisingai konstatavo, kad A. Č. paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kad skiriant bausmes nėra pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatų. Nors BK 92 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau pagal teismų praktiką tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. A. Č. byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, atidedant jos vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Šiuo atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. Č. jau buvo skirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, pritaikius BK 92 straipsnį, bet jis ir toliau nesilaikė įstatymų ir padarė nusikalstamą veiką, dėl to, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausmės tikslus, teismas neturėjo pagrindo A. Č. taikyti BK 92 straipsnį.

29Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

31Kasaciniame skunde prašoma pripažinti, kad A. Č. atsakomybę lengvina tai, jog veiką jis padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32Skunde atsakomybę lengvinanti aplinkybė grindžiama tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Č. darbo neturėjo, jo tėvas buvo miręs, būdamas nepilnametis jis padėjo motinai išlaikyti keturis brolius, šeima gyvena sunkiomis sąlygomis; skurdi jo socialinė patirtis, dėl to jam labai sunku susirasti darbą.

33Kasacinio skundo argumentai dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo atmestini. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

342K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014).

35Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012,

362K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

37Šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. A. Č. pasikėsino padaryti turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma A. Č. gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Negalima paneigti, kad A. Č. gyvenimo sąlygos buvo sunkios (augo be tėvo, motina viena buvo atsakinga už vaikų išlaikymą) ir tai buvo paskata ieškoti pragyvenimo šaltinių įvairiais būdais, tačiau vien sunkios gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokį sprendimą reikia priimti vertinant ne tik objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, bet ir psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, bandydamas kitais būdais gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos metu buvo jauno amžiaus, fiziškai pajėgus dirbti jaunuolis, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats A. Č. proceso metu nėra nurodęs, jog vagystei pasiryžo, prislėgtas ypatingų turtinių sunkumų, kad būtent kritiškai sunki turtinė padėtis privertė jį nusikalsti ir jis neturėjo jokio kito pasirinkimo.

38Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą, be kitų argumentų nurodė, kad A. Č. dirba UAB „L.“ darbų vadovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimas buvo daromas dėl sunkios materialinės padėties. Tokį teiginį kasatorius kritikuoja, nurodydamas, kad A. Č. darbų vadovu tapo tik teisminio proceso metu. Ši kasatoriaus pastaba teisinga, nes iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. darbų vadovu buvo paskirtas nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. (T. 6, b. l. 17), o pagal bylos duomenis, darbą UAB „E.“ jis pradėjo nuo 2013 m. kovo 14 d. (T. 5, b. l. 64); taigi apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl A. Č. darbo yra netikslus, nes byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo, priešingai, byloje yra duomenų, kad tuo metu jis mokėsi mokykloje, tačiau mokyklos beveik nelankė (T. 2, b. l. 56). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra pagrįsta ir teisinga dėl pirmiau išdėstytų argumentų, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo su ja nesutikti.

39Kasaciniame skunde ginčijama nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė: veikos padarymas bendrininkų grupe, teigiama, kad A. Č. veiką padarė būdamas vaikas, kiti nuteistieji būdami suaugę darė jam įtaką, A. Č. vaidmuo siekiant padaryti nusikalstamą veiką nebuvo aktyvus, todėl atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl bendrininkavimo galima pašalinti.

40Šis kasacinio skundo teiginys atmestinas, nes nėra pagrindo sutikti, kad teismai neteisingai pripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvimą.

41Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.

42Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Č. kartu su A. V., A. R. (V.) ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, kartu pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudami į patalpą. Pažymėtina, kad visi nuteistieji turėjo savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką A. Č. buvo priskirta stebėti aplinką, kol kiti bendrininkai laužėsi į namą, nors pats jis aktyvių laužimosi į namą veiksmų neatliko, tačiau neabejotinai dalyvavo nusikalstamos veikos daryme ir savo veiksmais (aplinkos stebėjimo, saugojimo nuo pavojaus) prisidėjo prie nusikalstamų tikslų siekimo. Jo veika buvo nebaigta ir tolesni nusikalstamos veikos veiksmai neįgyvendinti tik todėl, kad kaltininkas išsigando pasirodžiusio nukentėjusiojo ir pabėgo.

43Taigi iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. Č. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai kartu su kitais asmenimis, neprieštaravo jų aktyviems nusikalstamiems veiksmams, priešingai, pats paėmė laužtuvą, buvo užsimovęs pirštines, stebėjo aplinką, kol kiti atliko laužimo veiksmus, ir tik išsigandęs pasirodžiusio nukentėjusiojo pasišalino iš įvykio vietos. Nuteistojo A. Č. veiksmai atitiko bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir tai neabejotinai pačią nusikalstamą veiką darė pavojingesne. Iš nustatytų aplinkybių teismai teisingai konstatavo, kad pasikėsinimas apvogti įsibraunant į patalpą buvo padarytas bendrininkų grupe ir, pripažinę tai nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teisės taikymo klaidų nepadarė.

44Dėl BK 92 straipsnio 1 dalies taikymo

45Skunde prašoma taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą A. Č., nes nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis, o šis straipsnis nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimą taikyti asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo įstatymo nuostatas, jų aiškinimą teismų praktikoje, konstatuoja, kad šios bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl BK 92 straipsnio taikymo galimumo.

46BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

47Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

48Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis; įvertinęs ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teismas nutarė skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau arčiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo termino minimumo.

49Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei medžiagą, apibūdinančią A. Č., nusprendė, kad jis išvadų nepadarė, nes jam jau kelis kartus buvo taikytas BK 92 straipsnis atidedant bausmės vykdymą (paskutinis bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams šešiems mėnesiams pagal BK 92 straipsnį pritaikytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu), tačiau nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. 2012 m. kovo 26 d. Be to, jis buvo nuteistas 2013 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už 2012 m. lapkričio 6 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymo instituto taikymu ir jo sąlygų laikymusi, visumą, teismas netgi pripažino, kad nuteistasis piktnaudžiauja BK 92 straipsnio institutu ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, tikėdamasis, kad išvengs realios laisvės atėmimo bausmės taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

50Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nors BK 92 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes.

51Šioje byloje naujo tyčinio nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad asmuo nepateisino teismo net kelis kartus jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Jau ankstesniais nuosprendžiais atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau jis šių įspėjimų nepaisė. Tai patvirtina, kad nusikalstami A. Č. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio.

52Nepaisant to, kad byloje yra formalūs pagrindai BK 92 straipsnio taikymui, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. Č. atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

53Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

54Pasak gynėjo, byloje labai svarbu įvertinti asmenybės duomenis, t. y. kad A. Č. susirado darbą, darbe apibūdinamas teigiamai, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad atsiprašė nukentėjusiojo, padeda motinai prižiūrėti ir išlaikyti mažametį brolį. Kasatoriaus manymu, tokių bylos aplinkybių visuma suteikia pagrindą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimui.

55Kasacinės instancijos teismas tenkinti šį prašymą neturi pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

56Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės yra nepakankamos individualizuoti A. Č. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nebuvo nustatytų išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu skunde nurodo kasatorius, atsižvelgė į aplinkybes, A. Č. apibūdinančias teigiamai (kad jis pradėjo dirbti, veiką padarė būdamas nepilnametis, prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo), tačiau jų nevertino kaip išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme.

57Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kad šioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, visos jos buvo įvertintos, pripažįstant atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skiriant bausmę, artimą sankcijos minimumui. Tai reiškia, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas skirdami nuteistajam bausmę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, A. Č. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

59Nuteistojo A. Č. (A. Č.) gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir V. K., A. V., A. R. (V.), tačiau dėl... 6. Iš A. Č., V. K., A. V., A. R. (V.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui... 7. Skundžiama iš Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus... 8. Teisėjų kolegija... 9. A. Č. nuteistas už tai, kad jis ir A. V., veikdami bendrininkų grupe kartu... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis... 11. Skunde nurodomi keletas alternatyvių prašymų dėl bausmės skyrimo ir jie... 12. Visų pirma, skunde dėstomi argumentai dėl atsakomybę lengvinančių... 13. Vis dėlto, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 14. Taigi, pasak gynėjo, turėjo būti pripažinta ir antroji atsakomybę... 15. Kasatorius nesutinka su nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikos... 16. Skunde kaip antras teisinis pagrindas švelnesnės bausmės skyrimui nurodomas... 17. Kasatorius, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr.... 18. Trečia skundo argumentų dalis yra skirta BK 92 straipsnio taikymui. Gynėjo... 19. Skunde teigiama, kad nepilnamečiams atidėti paskirtos bausmės vykdymą... 20. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismai atsižvelgia į nepilnamečio... 21. BK 75, 92 straipsniuose nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 23. Pasak prokuroro, teismas tinkamai kvalifikavo A. Č. veikas pagal BK 22... 24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi BPK 320... 25. Prokuroras mano, kad kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami nuteistojo A.... 26. Prokuroras pažymi, kad kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas... 27. Prokuroras nesutinka, kad yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.... 28. Atsiliepime prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl bausmės vykdymo... 29. Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinis skundas... 30. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ... 31. Kasaciniame skunde prašoma pripažinti, kad A. Č. atsakomybę lengvina tai,... 32. Skunde atsakomybę lengvinanti aplinkybė grindžiama tuo, kad nusikalstamos... 33. Kasacinio skundo argumentai dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo... 34. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014).... 35. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta... 36. 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška... 37. Šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę... 38. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas BK 59 straipsnio 1 dalies 4... 39. Kasaciniame skunde ginčijama nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė:... 40. Šis kasacinio skundo teiginys atmestinas, nes nėra pagrindo sutikti, kad... 41. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje... 42. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Č. kartu su A. V., A. R. (V.) ir V.... 43. Taigi iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. Č.... 44. Dėl BK 92 straipsnio 1 dalies taikymo... 45. Skunde prašoma taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą A. Č.,... 46. BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861... 47. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo... 48. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmę... 49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei medžiagą,... 50. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos... 51. Šioje byloje naujo tyčinio nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo... 52. Nepaisant to, kad byloje yra formalūs pagrindai BK 92 straipsnio taikymui,... 53. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 54. Pasak gynėjo, byloje labai svarbu įvertinti asmenybės duomenis, t. y. kad A.... 55. Kasacinės instancijos teismas tenkinti šį prašymą neturi pagrindo. Pagal... 56. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės... 57. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir argumentuotai... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Nuteistojo A. Č. (A. Č.) gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį...