Byla e2-1022-590/2017
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delta“ turizmo centras, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ ieškinį atsakovei Biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delta“ turizmo centras, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: (i) pripažinti neteisėtu atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimo sąlygų 2 priedą – Pasiūlymo formą; (ii) nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimo procedūras; (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimą ir remiantis konkurso sąlygų 2 priedu (Pasiūlymo forma) tiekėjai – kelionių organizatoriai šiame konkurse turi varžytis tik nedidele siūlomų paslaugų kainos dalimi – aptarnavimo mokesčiu, kuris pagal konkurso sąlygų 5.15 punktą negali būti išreikštas neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu), kas reiškia, kad mažiausias aptarnavimo mokestis, kurį tiekėjas gali nurodyti pasiūlyme, yra nulio reikšmės. Šiame konkurse tiekėjai turi varžytis tik pagal siūlomus aptarnavimo mokesčius, nepaisant to, kad už siūlomų paslaugų pardavimą gali gauti komisinius mokesčius, dėl ko tiekėjai yra suinteresuoti savo pasiūlymuose nurodyti mažiausios galimos reikšmės aptarnavimo mokesčius tam, kad laimėti konkursą, ir tokiu būdu varžytis tik pagal mažiausios kainos pasiūlymo pateikimo laiką.
  3. Ieškovas pažymi, jog kelionių agentūrų teikiamos kelionių organizavimo paslaugos yra specifinės – kelionių agentūrų pajamas/pelną už teikiamas paslaugas gali sudaryti ir sudaro ne tik aptarnavimo mokesčiai, taikomi klientui, bet ir kiti šaltiniai, pavyzdžiui, komisiniai mokesčiai už parduodamus produktus, kuriuos kelionių agentūrai sumoka tiesioginiai paslaugų teikėjai – oro skrydžių bendrovės, viešbučiai, draudimo bendrovės ir pan. Taigi, aptarnaudamos perkančiąsias organizacijas kelionių agentūros gauna kitokios naudos (pvz., reklama, žinomumas), kurios išreikšti pinigais neįmanoma, todėl siekiant efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo su atsakove, dėl atsakovės konkurso sąlygų niuansų kelionių agentūroms, kaip savo srities profesionalams, pakako atsisakyti vienos siūlomų paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, jį pasiūlyme nurodyti mažiausios galimos reikšmės, nagrinėjamu atveju 0,00 Eur. Ieškovo nuomone, tai negarantuoja laimėjimo tokiame konkurse, nes kitoms kelionių agentūroms pasielgus analogiškai, laimėjimą lemia gebėjimas sužinoti apie tokį konkursą anksčiau už kitus ir pateikti mažiausios galimos vertės pasiūlymą anksčiausiai ir toks konkurso organizavimo būdas nedera su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovas atsisakė ketinimų pateikti pasiūlymą tokiame konkurse ir nusprendė jį ginčyti.
  4. Nesutikdamas su konkurso organizavimu tokiu būdu, ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas panaikinti konkurso sąlygų 2 priedą ir nutraukti konkurso procedūras, tačiau atsakovė ieškovo pretenziją atmetė. Ieškovo nuomone, atsakovės konkursas nesudaro galimybių ieškovui efektyviai ir sąžiningai dalyvauti konkurse, kadangi pasiūlyme net ir nurodžius siūlomus 0,00 Eur aptarnavimo mokesčius kelionių organizavimo paslaugoms, tai savaime negarantuoja tiekėjo galimybės lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, neabejotinai atsiras kitų tiekėjų, sužinojusių apie pirkimą ir analogiškos vertės pasiūlymus pateikusių anksčiau. Ginčo konkurso sąlygomis tiekėjai yra verčiami (jiems sudaromos sąlygos) ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovei jai reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t. y. 0,00 Eur aptarnavimo mokesčių pasiūlymą, o tokia atsakovės konkurso sąlygomis užprogramuota galimybė nedera su poreikiu užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, įgyvendinti pagrindinį viešojo pirkimo tikslą.
  5. Nurodo, kad ginčo konkurso sąlygomis nebuvo įgyvendintas viešųjų pirkimų tikslas, - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Atsakovės konkurso sąlygos neužtikrina, kad pirmas mažiausios galimos vertės – 0,00 Eur pasiūlymą pateikęs tiekėjas bus pasiūlęs ir teiks atsakovei paslaugas, geriausiai atitinkančias atsakovės poreikius, be to, kad šios paslaugos bus perkamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tokiu būdu buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas. Ieškovo teigimu, Konkurso dokumentais užprogramuota galimybė tiekėjui pasirinkti tokį savo pasiūlymo kainodaros būdą, kai siūlomi 0 vertės aptarnavimo mokesčiai, o konkursą laimi pirmas pasiūlymą suspėjęs pateikti dalyvis, kas ypatingai žalinga perkančiajai organizacijai, kai ji tuo pat metu numato atsiskaityti su tokiu tiekėju už paslaugas taikant dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimo būdą.
  6. Atsakovė nenumatė pasiūlymų vertinimo tvarkos atsižvelgiant į visų pirkimo objekto sudėtinių dalių kainas, nors pagal pirkimo dokumentus paslaugos bus apmokamos taikant būtent dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą; konkurso sąlygų 13.2.1.1. bei 13.2.1.2. punktuose nurodyta, kad suteiktų paslaugų kaina bus sudaryta iš dviejų dalių – aptarnavimo mokesčio ir paslaugų teikėjo faktinių išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, kurias paslaugų teikėjas patyrė iš trečiųjų asmenų. Be to, 2016-09-20 pateiktu raštu dėl konkurso sąlygų išaiškinimo nurodyta, jog minėtomis faktinėmis išlaidomis bus laikomos galutiniams paslaugas teikiantiems asmenims mokamos kainos, nepaisant to, kad teikėjas už šių paslaugų pardavimą gali gauti komisinius mokesčius. Taigi, suspėjęs pirmas pateikti 0,00 Eur vertės pasiūlymą ir laimėjęs konkursą dalyvis pagal esamas konkurso sąlygas gali pelnytis iš perkančiosios organizacijos, pajamas gaudamas ne aptarnavimo mokesčių, o nekontroliuojamų komisinių pavidalu, todėl tokia situacija viešajame pirkime pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, bei nedera su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – perkant paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės konkurso sąlygos (konkrečiai – konkurso sąlygų 2 priedas (Pasiūlymo forma), turėtų būti pripažintos neteisėtomis, o pats konkursas – teismo nutrauktas.
  7. Atsakovė Biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos įvertinus pirkimo pobūdį, pirkimo objekto specifiką ir laikantis VPĮ, Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), bei atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-06-01 išplatintą pranešimą „Kelionių pirkimai – kas greičiau“. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintoms Rekomendacijoms ir vadovaujantis jomis Pirkimo sąlygose įtvirtinus reikalavimą paslaugų teikėjui pagrįsti pasiūlyme pateiktą nulinę kainą (įkainį), pateikiant konkrečius skaičiavimus, Pirkimo sąlygos su šiuo reikalavimu nevertintinos kaip neteisėtos ir „sudarančios prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento“. Pažymėjo, jog Paslaugų teikėjui nepagrindus 0 Eur aptarnavimo mokesčio, pasiūlymas būtų atmestas (Pirkimo sąlygų 9.8.5 p., Rekomendacijų 18 p.), o šio reikalavimo įtvirtinimas Pirkimo sąlygose įpareigoja paslaugų teikėjus pasiūlyme nurodytas nulines kainas (įkainius) pagrįsti konkrečiais skaičiavimais, kurie bus vertinami (tikrinami) pasiūlymų vertinimo metu.
  8. Pabrėžė, jog Pirkimo sąlygos galioja vienodai visiems paslaugų teikėjams, o ieškinį pareiškęs paslaugų teikėjas nenurodo, kad kuri nors Pirkimo sąlyga neleidžia jam pateikti pasiūlymo Pirkime. Be to, Pirkimo sąlygų reikalavimas, kad viena iš trijų siūlomų lėktuvų bilietų kainų turi būti pigiausia įmanoma rinkos kaina (Pirkimo sąlygų 13.3.3 p. ir Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1.4 p.), reiškia tai, kad tuo atveju, jei tiekėjas nėra sudaręs atitinkamų sutarčių, kurias vykdant galėtų nupirkti bilietą už įmanomai mažiausią kainą, būtų įsipareigojęs tokiu atveju vis vien nupirkti atitinkamą bilietą arba susitarti su savo bilietų platintoju dėl tokios kainos, taigi Perkančiosios organizacijos tikslas – įsigyti prekes ir paslaugas už rinkoje mažiausią kainą yra įgyvendinamas ir šiuo atveju, todėl išdėstyti argumentai, kad Pirkimo sąlygos neleidžia įsigyti paslaugų ir prekių racionaliai naudojant lėšas, yra nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, jog Pirkime buvo gauti keturi pasiūlymai, iš kurių tik viename siūloma paslaugas teikti už 0 aptarnavimo mokestį, ir Paslaugų teikėjai nekonkuravo pagal pasiūlymo pateikimo laiką, kadangi pasiūlymai pateikti įvairiu laiku. Atkreipė dėmesį, jog ieškinyje nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, suformuoti vertinant viešųjų pirkimų sąlygas, kuriose nebuvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas, taigi ieškovo nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nurodytose nutartyse ginčo atveju nėra aktualūs ir nėra pagrindo jais vadovautis.
  9. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, kad kelionės organizatoriai per komisinius mokesčius nepagrįstai pelnosi iš viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų ir dėl to šios lėšos nėra naudojamos racionaliai; byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę, kad pirkimo sąlygos, nustatančios paslaugų teikėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos vieninteliam paslaugų teikėjui. Pabrėžė, jog ginčo sąlygose suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai (6 bendrieji kvalifikacijos reikalavimai ir 5 techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai) yra proporcingi pirkimo sutarties įvykdymo sudėtingumui, t. y. kvalifikaciniai reikalavimai nėra didesni, nei reikalauja pirkimo objektas, todėl ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad perkančioji organizacija nenumatė jokių viešojo pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti jos poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą, yra nepagrįsta. Pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis ir nutraukus šį konkursą, susiklostytų dviprasmiška ir viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo prasme neaiški situacija, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi galiojančiu (aktualiu) viešųjų pirkimų (kelionių organizavimo paslaugų pirkimo) teisiniu reglamentavimu (Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis Rekomendacijomis) parengia konkurso sąlygas, tačiau neturi realios galimybės realizuoti savo teisės nusipirkti kelionių organizavimo paslaugų ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslo – įsigyti reikalingas kelionių organizavimo paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  10. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė nesutinkantis, jog naujos redakcijos Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos, kurios, be kita ko, sukritikuotos ir pačios Viešųjų pirkimų tarnybos, sudaro pagrindą kisti teismų praktikai analogiškais atvejais ir rastis esmingai kitokiam analogiškų pirkimų dokumentų vertimui pagal VPĮ. Ieškovas nurodo, jog „nuliniai“ kelionių organizavimo viešieji pirkimai naudingi tik vienam tiekėjui – UAB „Delta“ turizmo centras, kuris siūlo savo nulinius aptarnavimo mokesčius ir absoliučia dauguma atvejų pasiūlo pirmesnis nei likusieji tiekėjai. Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų reikalavimas pagrįsti nulinį aptarnavimo mokestį nepanaikina prielaidų tiekėjams varžytis tik pagal „nulinį“ aptarnavimo mokestį, konkuruojant pasiūlymo pateikimo laiku, kadangi tiekėjai iš anksto parengia „nulinių“ pasiūlymų pagrindimus, kad kuo greičiau galėtų pateikti savo pasiūlymą „nuliniame“ kelionių organizavimo paslaugų pirkime. Atsakovės konkurso sąlygų reikalavimo pagrįsti nulinius aptarnavimo mokesčius ydingumas pasireiškia taip pat tuo, jog konkursą laimi tiekėjas, įrodęs, kad gaus tiek daug komisinių mokesčių, kurie padengs jo veiklos sąnaudas, nors viešojo pirkimo esmė reikalautų, jog tokį pirkimą laimėtų tas tiekėjas, kurio komisiniai mokesčiai būtų kuo mažesni, kas sąlygotų kuo mažesnę galutinę pasiūlymo kainą/viešojo pirkimo sutarties galutinę vertę.
  11. Atsakovė pateiktu tripliku nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais ir pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas analogiškose bylose vertindamas ginčijamas organizuotų kelionių organizavimo viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, kurios buvo parengtos vadovaujantis naujos redakcijos Rekomendacijomis ir kuriose buvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas, 2016-10-17 nutartyse civilinėse bylose Nr. e2A-1073-180/2016 ir Nr. e2A-1079-180/2016 nutarė, kad konkurso sąlygos, parengtos pagal naujos redakcijos Rekomendacijas, nepažeidžia viešųjų pirkimų principo ir yra teisėtos. Ieškovo pateikti argumentai nepatvirtina, kad pirkimo sąlygos, nustatančios paslaugų teikėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos vieninteliam paslaugų teikėjui. Atsakovė pabrėžia, jog Pirkimo sąlygų reikalavimas pagrįsti pasiūlyme nurodytą 0 Eur aptarnavimo mokestį įpareigoja paslaugų teikėjus įvertinti savo teikiamo pasiūlymo ekonomiškumą ir gebėjimus teikti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančias paslaugas bei tinkamai vykdyti sudarytą pirkimo sutartį.
  12. Ieškovas papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pripažinti negaliojančia atsakovės ir UAB „Delta“ turizmo centras ginčo pirkime sudarytą viešojo pirkimo sutartį ex officio.
  13. Trečiasis asmuo UAB „Delta“ turizmo centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  14. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovė gan tiksliai (kiek įmanoma esant tokiam Pirkimui) apibrėžė Pirkimo objektą, nustatė konkrečių paslaugų sąrašą, kuris detalizuotas Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Kaip ir rekomenduojama Tarnybos, atsakovė numatė atskiras paslaugas, jas detaliai aprašė, ginčijama Pasiūlymo forma (Pirkimo sąlygų 2 priedas) iš esmės atitinka Rekomendacijose pateiktą pavyzdinę pasiūlymo formą. Pirkimo sąlygų 5.15 punkte nurodyta, kad tiekėjai negali siūlyti paslaugų su minusiniu įkainiu, o 5.16 punkte yra išsamiai paaiškinta, kad tiekėjams yra numatyta pareiga pagrįsti 0 Eur įkainį, tiksliai nurodyti dokumentai, kuriais dalyviai turės pagrįsti 0 Eur pasiūlymą, nes tokiu atveju toks siūlomo įkainio dydis bus laikomas neįprastai maža kaina. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad ieškovas nesivadovavo tik Rekomendacijų 19 punktu, kuriame rekomenduojama nustatyti 1 metų sutarties galiojimo terminą, kadangi atsakovė numatė 1 metus su galimybe pratęsti sutartį 2 kartus po 12 mėnesių, bet neilgiau nei 36 mėnesių laikotarpiui (Pirkimo sąlygų 2.1. punktas). Tarnyba rekomenduoja perkančiajai organizacijai numatyti trumpesnį terminą, norėdama didinti konkurenciją kelionių organizavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė, vadovaudamasi Rekomendacijų 8 punktu nustatė tinkamą kainodaros būdą (dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo); Rekomendacijų 8 punkte yra numatyta, kad kaina turėtų susidėti iš už kelionės organizavimą tiekėjo taikomo aptarnavimo mokesčio, mokant fiksuotus įkainius, ir faktinių išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu. Nurodo, kad remiantis Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2003-02-25 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-21 (su 2015-01-01 papildymais ir pakeitimais) (toliau – Metodika) 19 p., šis kainodaros būdas naudojamas, kai rengdamas pasiūlymą tiekėjas neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti reikšmingos dalies sutarties vykdymo išlaidų ir sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl tam tikrų sutarties vykdymo išlaidų dydžio. Dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas netaikomas, kai perkančioji organizacija gali taip tiksliai apibūdinti pirkimo objektą, kad tiekėjas gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų dydžio, tačiau šiuo atveju atsakovė tiksliai nustatyti savo poreikio perkamoms paslaugoms negalėjo, todėl išvadą teikiančios institucijos nuomone, atsakovė pasirinko tinkamą kainodaros būdą.
  15. Tarnybos nuomone, atsakovė numatė pirkimo sutarties vykdymo mechanizmą: techninėje specifikacijoje yra detaliai aprašyta, kaip atitinkamos atsakovės perkamos paslaugos bus vykdomos, numatyti reikalavimai, kurie užtikrina, kad faktinės išlaidos būtų realiai patikrinamos ir tiekėjas negalėtų faktiškai aptarnavimo mokesčio taikyti dirbtinai padidindamas faktines išlaidas. Atsakovė Pirkimo sąlygų 5.16. p. aiškiai apibrėžė kaip turi būti pagrįstas 0 Eur įkainis. Tarnyba nesutinka su ieškovo argumentais, kad reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą kainą, kai perkančioji organizacija to prašo, o tiekėjas pasiūlo 0 Eur įkainius, yra diskriminuojantis ir ribojantis tiekėjų galimybes pateikti pasiūlymą. Pažymėjo, jog ieškovo pateiktose bylose priimti sprendimai ir išvados buvo parengtos pagal dabar jau negaliojančią Rekomendacijų redakciją, kadangi 2016-04-19 Tarnyba atnaujino ir esmingai papildė šias Rekomendacijas, todėl, Tarnybos manymu, pasikeitus šiam teisės aktui, senesni išaiškinimai šiuo metu jau nėra aktualūs.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovė Biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2016-09-13 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimą, pirkimo Nr. 178538. Atsakovė siekė įsigyti kelionių organizavimo ir kitas kelionių agentūrų paslaugas Lietuvoje ir užsienyje, kurias sudaro: Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo oro, vandens transportu, automobiliais, autobusais ir traukiniais paslaugos (įvairių transporto rūšių bilietų rezervavimas, rezervacijų atnaujinimas, bilietų išpirkimas ir pristatymas, išankstinė keleivių registracija, konsultacijos ir pagalba visos kelionės metu), apgyvendinimo viešbučiuose tarnybinių kelionių metu ir kitos su tarnybinių kelionių organizavimu susijusios paslaugos, oficialių delegacijų priėmimo organizavimo paslaugos (viešbučių rezervavimas, viešojo maitinimo įstaigų rezervavimas, kultūrinių programų organizavimas, transporto paslaugų įvairių rūšių transporto priemonėmis organizavimas), Seimo ir tarptautinių parlamentinių renginių organizavimo paslaugos (viešbučių rezervavimas, pageidaujamų išsinuomoti patalpų rezervavimas, viešojo maitinimo įstaigų rezervavimas, kultūrinių programų organizavimas, transporto paslaugų įvairių rūšių transporto priemonėmis organizavimas) (konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.1 punktas). Visos paslaugos užsakomos ir perkamos pagal poreikį (1.2. punktas).
  2. Pirkimo sąlygų 2 priede (Pasiūlymo forma) Perkančioji organizacija nustatė kiekvienos paslaugos įkainius, kainų lyginamuosius svorius, dydžius ir jų apskaičiavimus papildomai paaiškino. Pirkimo sąlygų 5.15. punkte nurodyta, kad siūlomų paslaugų įkainiai negali būti išreikšti neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu), o 5.16. punkte nustatyta, jog pasiūlymo kaina turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija įkainius laikys atitinkančiais „neįprastai mažos kainos reikalavimus“ ir reikalaus pagrįsti, jeigu Paslaugų teikėjo pateiktame pasiūlyme (užpildytame Pirkimo sąlygų 2 priede) bus nurodytas 0,00 Eur įkainis bent už vieną siūlomą teikti paslaugą. Konkurso sąlygose nustatyta, kad pasiūlyme nurodoma pirkimo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 2 priede (5.14. punktas); Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (10.2. punktas); jei kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas Paslaugų teikėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai (11.1. punktas). Atsakovės vykdomame pirkime pasiūlymus pateikė keturi paslaugų teikėjai, ieškovas savo pasiūlymo nepateikė ir nesutikdamas su tokiu konkurso organizavimo būdu, pateikė 2016-09-20 pretenziją, prašydamas panaikinti konkurso sąlygų 2 priedą bei nutraukti konkurso procedūras; Perkančioji organizacija 2016-09-28 raštu pretenziją atmetė. 2016-11-25 su UAB „Delta“ turizmo centras sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis.
  3. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, jog ieškovas netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra – t. y. ieškinys dalyje dėl taikomo dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo būdo ir dėl nesuformuluotų reikalavimų paslaugų teikėjų kvalifikacijai patikrinti, kurie nebuvo nurodyti pateiktoje pretenzijoje, turėtų būti palikti nenagrinėtais. Teismas, įvertinęs ieškovo pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad tiek pretenzija paduota, tiek ieškinys reiškiamas, siekiant nutraukti perkančiosios organizacijos vykdomą pirkimą dėl neteisėtų konkurso sąlygų, t. y. ieškovas iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnis, 94 straipsnis, CPK 4232 straipsnio 1 dalis).
  4. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą parengti pirkimo sąlygas taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, o lėšos, skirtos paslaugoms įsigyti, būtų naudojamos racionaliai.
  5. Kelionių agentūrų teikiamos kelionių organizavimo paslaugos specifinės – kelionių agentūrų pajamas/pelną už teikiamas paslaugas gali sudaryti ir sudaro ne tik aptarnavimo mokesčiai, taikomi klientui (konkrečiu atveju perkančiajai organizacijai), bet ir kiti šaltiniai. Pavyzdžiui, komisiniai mokesčiai už parduodamus produktus, kuriuos kelionių agentūrai sumoka tiesioginiai paslaugų teikėjai – oro skrydžių bendrovės, viešbučiai, draudimo bendrovės ir pan. Aptarnaudamos perkančiąsias organizacijas kelionių agentūros gauna kitokios naudos (pvz., reklama, žinomumas), kurios išreikšti pinigais neįmanoma. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi tai, kad viešųjų pirkimų praktikoje perkančiosioms organizacijoms kyla problemų vykdant kelionių ir su jų organizavimu susijusių paslaugų viešuosius pirkimus dėl šių paslaugų specifikos, parengė Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas, kurios patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ ir kurios įsigaliojo 2016-04-19. Rekomendacijose pateikiami siūlymai dėl techninės specifikacijos reikalavimų bei pasiūlymo formos, taip pat siūlymai dėl kainos apskaičiavimo būdo taikymo, ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo, atsiskaitymų su teikėjais priemonių bei pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo priežiūros.
  6. Ginčas byloje kilo dėl Konkurso sąlygose nustatytos pasiūlymų kainos ir pasiūlymų vertinimo tvarkos. Ieškovo teigimu, atsakovės konkurso sąlygomis tiekėjų nėra reikalaujama varžytis realiomis siūlomomis paslaugomis, jų kainomis, o reikalavimas varžytis tik siūlomais aptarnavimo mokesčiais, t. y. nedidele siūlomų paslaugų kainos dalimi, kuri iš esmės neturi jokios įtakos galutinei paslaugų kainai, sudaro sąlygas tiekėjams savo pasiūlymais išreikšti savo poziciją taikyti minimalius galimus aptarnavimo mokesčius – konkrečiu atveju 0 Eur dydžio, iš esmės varžantis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką ir pelnantis iš tokio pirkimo per nesukontroliuojamus komisinius mokesčius, todėl atsakovės konkurso sąlygos, sudariusios tokią galimybę, konkrečiai konkurso sąlygų 2 priedas (Pasiūlymo forma), turėtų būti pripažintas neteisėtu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą, todėl pripažįstamos neteisėtomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Atsakovės teigimu, Pirkimo sąlygose įtvirtinus reikalavimą paslaugų teikėjui pagrįsti pasiūlyme pateiktą nulinę kainą (įkainį), pateikiant konkrečius skaičiavimus, Pirkimo sąlygos su šiuo reikalavimu nevertintinos kaip neteisėtos ir „sudarančios prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento“. Teismas su tokia perkančiosios organizacijos pozicija nesutinka, kadangi toks reikalavimas nėra pakankamas, norint išvengti tiekėjų varžymosi dėl vienodų pasiūlymų pateikimo momento. Pažymėtina, jog tai, kaip pabrėžia Perkančioji organizacija, kad ginčo Pirkime iš keturių gautų pasiūlymų tik viename buvo siūloma paslaugas teikti už 0 Eur aptarnavimo mokestį, nereiškia, kad atsakovės konkurso sąlygos nesudaro prielaidų tiekėjams siūlyti vienodas kainas, konkuruojant tik pasiūlymų pateikimo laiku. Priešingai, akivaizdu, jog tokios Konkurso sąlygos sudaro prielaidas, kad konkurso dalyviai perkančiajai organizacijai pateiks vienodas kainas, ką patvirtina ne tik atsakovės, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų (pavyzdžiui, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės) organizuotų viešųjų pirkimų sudarytos pasiūlymų eilės. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl analogiškų pirkimo sąlygų teisėtumo, sprendė, kad abstraktaus pobūdžio nurodymas su pasiūlymu pateikti nulinės kainos pagrindimą – formali sąlyga, dėl kurios tiekėjai nesuinteresuoti realiai konkuruoti, kadangi nėra aišku, kokius paaiškinimus ir kokių elementų „konkrečius skaičiavimus“ atsakovei turėtų pateikti Konkurso dalyviai, jei ketintų pateikti nulinės kainos pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-1-969/2017 ir Nr. e3K-3-2-248/2017). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiekėjams perkančiajai organizacijai pakanka abstrakčiai nurodyti, kad jie už 0 Eur aptarnavimo mokestį pasiryžę teikti paslaugas, kadangi Konkurso sąlygose nėra keliamas reikalavimams tiekėjams pateikti konkrečius pasiūlymus pagrindžiančius dokumentus, tokius kaip kelionių organizatorių individualius susitarimus su vežėjais ar kitų paslaugų teikėjais dėl jiems taikomų nuolaidų, premijų ir panašiai.
  8. Pažymėtina, jog Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta nei kokiais maršrutais vyks kelionės, nei kokie bilietai reikalingi, nei kuriose šalyse reikalingos apgyvendinimo paslaugos. Taigi, atrenkant tiekėjus tik pagal jų nurodytą nulinį aptarnavimo mokestį, kuris susijęs su nedidele pirkimo objekto dalimi, ir nenustačius jokių bent preliminarių reikalavimų perkamoms paslaugoms, sudarydama galimybę keliems tiekėjams pateikti vienodas kainas ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, tokios sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – racionaliai panaudoti lėšas, nes šis tikslas pasiekiamas būtent varžymosi metu, kada tiekėjai varžosi tarpusavyje dėl konkrečių perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų mažiausios kainos. Pripažintina, jog toks viešasis konkursas, kuomet nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiūlymo kainos, nei dėl siūlomų paslaugų turinio, neužtikrina konkurso dalyvių sąžiningos konkurencijos, prieštarauja visuomenės interesui ir viešojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formaliu, bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.
  9. Kaip jau buvo nurodyta, įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus taip, kad perkančiajai organizacijai būtų siūlomos ir parduodamos tik reikalingos paslaugos, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Prieš tai minėtose nutartyse kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus ir dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra, taigi perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir panašiai, ir ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tokį sutarties vykdymo priežiūros mechanizmą nustatė (Pirkimo sąlygų 13.2.1.2. ir 13.3.3. papunkčiai ir Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1.4. papunktis), tačiau jis negarantuoja efektyvios viešojo pirkimo sutarties kontrolės.
  10. Ieškovas nurodo, kad konkurso dokumentuose pasirinktas kainodaros būdas yra žalingas perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog perkančiosioms organizacijoms, perkant kelionių organizavimo paslaugas, rekomenduojama, vadovaujantis Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, pasirinkti tokį kainos apskaičiavimo būdą, kuris leistų dalį sutarties vykdymo išlaidų padengti pagal teikėjo pateiktus jo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) 4.2 punkte nustatyta, jog kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, iš kitos pusės, perkančioji organizacija neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.
  11. Iš konkurso sąlygų matyti, jog viešojo pirkimo sutarčiai taikoma dalinio sutarties vykdymo išlaidų padengimo kainodara, o sutarties kaina susideda iš už suteiktas paslaugas Paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių ir faktinių išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, kurias paslaugų teikėjas patiria iš trečiųjų asmenų (išlaidų už aviabilietus, autobusų, traukinių, keltų bilietus, viešbučio kambario nuomą, ir pan.). Į faktines išlaidas negali būti įtrauktas paslaugų teikėjo pelnas (Konkurso sąlygų 13.2.1.2. punktas). Kainodaros taisyklėse nustačius fiksuotą įkainį, galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų kiekio (apimties) (Metodikos 10-12 p.). Be to Metodikos 18 punkte numatyta, kad kainodaros taisyklėse nustačius dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą, sutarties kaina susideda iš dviejų dalių: viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš šios metodikos 6.1 (fiksuotos kaina) ar 6.2 (fiksuotas įkainis) punktuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų, o kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasiūlymus nutarė vertinti tik pagal vieną kainos sudedamąją dalį – fiksuotų aptarnavimo paslaugų įkainių sumą. Teismo nuomone, toks pasiūlymų vertinimas, esant galimybei keliems konkurso dalyviams pateikti vienodus pasiūlymus, neįvertinant faktinių išlaidų ir komisinio atlygio dydžio, taip pat prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – racionaliai naudoti lėšas, pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų įstatymo nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.
  12. Ginčo Konkurso sąlygos parengtos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas ir ginčo dėl to byloje tarp šalių nėra. Byloje išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. gruodžio 16 d. išvadoje Nr. 4S-4146 taip pat nurodė, jog atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos yra parengtos vadovaujantis Rekomendacijomis ir Kainodaros metodika, atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos yra neteisėtos. Pažymėtina, jog viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų yra teikti metodinę pagalbą, rengti VPĮ įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti VPĮ taikymo gaires (VPĮ 82 straipsnis). Rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį, taigi rekomendacijų teisinis pobūdis yra neprivalomas. Lietuvos apeliacinis teismas analogiškoje byloje yra pažymėjęs, jog perkančiosios organizacijos, taikydamos ir įgyvendindamos VPĮ nuostatas, turėtų vadovautis tokiomis rekomendacijomis ir metodikomis, jeigu tai nesukelia pagrįstų abejonių dėl jų priimamų sprendimų teisėtumo, o jeigu perkančiajai organizacijai pateikiami svarūs argumentai, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja pagrindiniams viešųjų pirkimų principams ir tikslui, šios sąlygos negali būti pateisinamos vien tik atitikimu Rekomendacijoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-395-186/2017). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad perkančioji organizacija negali pateisinti ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų nuostatoms.
  13. Įvertinęs ginčo konkurso sąlygas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sąlygos neužkirto kelio tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sudaro pakankamą pagrindą tokias pirkimo sąlygas pripažinti pažeidžiančias nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ginčijamos Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.
  14. Dėl Pirkimo neteisėtumo padarinių. Kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimą, nes jis jau yra pasibaigęs (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, jeigu pirkimas pagal neteisėtomis pripažintas sąlygas jau yra pasibaigęs, turi būti sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Teismas, nustatęs, kad sandoris (nagrinėjamu atveju – viešojo pirkimo sutartis) prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015). Tai taikytina ir viešuosiuose pirkimuose, kai teismas nustato, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai. Tuomet turi būti sprendžiamas jos (ne)galiojimo klausimas. Tik išimtiniais atvejais neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis gali būti išsaugoma, t. y. nepripažįstama niekine ab initio (nuo sudarymo momento), ir dėl viešojo intereso apsaugos jo šalims tam tikrą laiką išsaugant teises ir pareigas pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Nei teisės aktai, nei teismų praktika neišvardija kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų skirti perkančiajai organizacijai vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų, nustačius poreikį išsaugoti neteisėtai sudarytos viešųjų pirkimų sutarties padarinius. Tai vertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-844-381/2015).
  15. Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad 2016 m. lapkričio 25 d. sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 161125-400-UFS(PA)-108(425) yra numatyta įsigyti specialaus pobūdžio paslaugas – Lietuvos Respublikos Seimo narių tarnybinių kelionių organizavimo ir kitas paslaugas, kurios teikiamos Seimo vadovams, Seimo frakcijų ir komitetų vadovams, Seimo nariams, juos lydintiems kanceliarijos darbuotojams, kurių kelionės tikslai yra aukščiausio lygio tarptautiniai susitikimai, konferencijos, posėdžiai ir kiti parlamentiniai renginiai. Byloje nėra ginčo, jog Seimo nariai yra Lietuvos Respublikos tautos atstovai, kurie dalyvauja palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius, dalyvauja tarptautinėse organizacijose ir forumuose, t. y. nupirktos paslaugos yra susijusios su Lietuvos interesų atstovavimo galimybėmis tarptautinėje erdvėje. Dėl minėtos aplinkybės yra akivaizdu, kad nutraukus jau sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir pripažinus ją negaliojančia, tokie veiksmai neišvengiamai gali turėti įtakos valstybės ir visuomenės interesams, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, kadangi padidėtų rizika, kad laikotarpiu, kol bus organizuojamos kitos pirkimo procedūros, Seimo nariai negalės tinkamai palaikyti tarptautinių ir tarpparlamentinių ryšių, negalės laiku vykti į numatytus susitikimus ir iš jų grįžti, tokiu būdu būtų apribotos Seimo narių galimybės tinkamai vykdyti funkcijas. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neigiamos pasekmės, galinčios kilti dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, šiuo atveju būtų labai didelės ir neproporcingos ieškovo siekiamam tikslui, todėl sutarties nutraukimas prieštarautų ne tik viešajam interesui, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).
  16. VPĮ 952 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos gali būti pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba bauda perkančiajai organizacijai, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės.
  17. Kaip matyti iš į bylą pateiktos atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos 2016 m. lapkričio 25 d. Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 161125-400-UFS(PA)-108(425), sutartis sudaryta 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui su galimybe ją pratęsti 2 (du) kartus po 12 (dvylika) mėnesių, bendra sutarties trukmė – ne daugiau kaip 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai nuo jos sudarymo dienos; sutartis įsigalioja Sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 5.1 punktas). Didžiausia galima Sutarties 3 (trejų) metų kaina – 1 700 000 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), per vienerius metus numatoma pirkti paslaugų, įskaitant faktines išlaidas, tiesiogiai susijusias su Sutarties vykdymu, už 566 666 Eur su PVM kainą, kuri gali kisti atsižvelgiant į Pirkėjo poreikius iki 40 proc. (Sutarties 1.3 punktas). Kaip jau minėta, teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad sudarytos viešojo pirkimo sutarties dalykas yra Lietuvos Respublikos tautos atstovų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitos paslaugos, nusprendė, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą, jos tęstinį pobūdį, reikšmę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomą viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, susijusią su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, bei į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnis), teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieškovo pažeistų teisių užtikrinimui būtų taikyti VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą iki 2017 m. birželio 30 d., suteikiant perkančiajai organizacijai pakankamai laiko Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti įsigijimui organizuoti naują viešąjį pirkimą. Pažymėtina ir tai, jog tokia praktika plačiai taikoma nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas ir sprendžiant dėl pirkimo neteisėtumo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-416-236/2016 ir kt.).
  18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nors byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovei taikytos įstatymo numatytos alternatyvios sankcijos, ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas, todėl ieškovui, kaip šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad patyrė 3 243,50 išlaidų advokato pagalbai apmokėti: už pretenziją atsakovei ir už ieškinį – 2 094,00 Eur, už dubliką ir rašytinius paaiškinimus – 1 149,50 Eur, taip pat sumokėjo 217,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei į tai, kad byla nėra ypač sudėtinga, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8 punktais, sprendžia, kad ieškovui priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 000,00 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 2 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 423 1 - 42310 straipsniais,

Nutarė

7Ieškovo UAB „ZIP Travel“ ieškinį tenkinti iš dalies.

8Pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos supaprastinto atviro konkurso dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimo sąlygų 2 priedą „Pasiūlymo forma“.

9Netenkinti reikalavimo nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo ir kitų kelionių agentūrų paslaugų Seimo kanceliarijos funkcijoms vykdyti pirkimo procedūras.

10Taikyti alternatyvią sankciją – sutrumpinti 2016 m. lapkričio 25 d. Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 161125-400-UFS(PA)-108(425) tarp Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir UAB „Delta“ turizmo centras galiojimą iki 2017 m. birželio 30 d.

11Priteisti ieškovui UAB „ZIP Travel“ (j. a. k. 135474614) iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (j. a. k. 188605295) 2 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

12Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai