Byla e2A-1073-180/2016
Dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4793-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel” ieškinį atsakovei – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, dalyvaujant išvadą teikiančiai valstybės institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso, kuriuo siekiama įsigyti tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas (toliau – pirkimas, konkursas), sąlygų 1 priedą, nutraukti pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Perkančioji organizacija 2016 m. balandžio 22 d. paskelbė apie pirkimą, vykdomą centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis, siekdama įsigyti kelionės oro transportu, viešbučio rezervavimo ir apgyvendinimo, kelionės sausumo ir vandens transportu, kelionės dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas. Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad nurodytos paslaugos bus perkamos pagal poreikį, detalią informaciją apie planuojamas įsigyti paslaugas pateikiant kiekvieno konkretaus užsakymo metu. Pasiūlymo formoje nustatyta, kad paslaugų teikėjai, siūlydami atsakovei jos poreikius tenkinančias kelionių organizavimo paslaugas, savo pasiūlymais turi varžytis tik aptarnavimo mokesčiais (įkainiais) už siūlomas paslaugas; siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu); perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų; jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai.
  3. Ieškovės teigimu, toks pirkimo organizavimo būdas riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo: pirkimo sąlygos neužtikrina, kad pirmas mažiausios galimos vertės – 0 Eur, pasiūlymą pateikęs tiekėjas pasiūlys ir teiks perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias jos poreikius. Be to, kad šios paslaugos bus perkamos racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagal kasacinio teismo praktiką tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, ieškovo įsitikinimu, pripažįstamos neteisėtomis.
  4. Ieškovės pretenzija, kuria reikalavo panaikinti pirkimo sąlygose nustatytą draudimą paslaugų teikėjams taikyti nuolaidas, aptarnavimo įkainius išreiškiant neigiamu skaičiumi, netenkinta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra – ieškinyje iškėlė reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pretenzijoje. Įvertinęs ieškovės pretenzijos turinį, teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų neteisėtumą ieškovė motyvavo ir nepagrįstai nustatyta sąlyga, kad 0 Eur aptarnavimo mokesčio pateikimas nėra draudžiamas, o perkančioji organizacija sprendime dėl pretenzijos atmetimo taip pat pasisakė dėl pastarosios sąlygos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
  3. Pagal pirkimo sąlygas pasiūlymai vertintini pagal tiekėjo taikomą aptarnavimo mokestį, kurį sudarė paslaugų teikėjo taikomų fiksuotų aptarnavimo įkainių už kelionės oro transportu organizavimo paslaugas, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos transportu organizavimo paslaugas, draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas suma (pirkimo sąlygų 1 priedas). Nurodyta, kad siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu), o paslaugų teikėjui pateiktame pasiūlyme nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną siūlomą teikti paslaugą, jis tokį įkainį turės pagrįsti pateikdamas konkrečius skaičiavimus ir dokumentus (pirkimo sąlygų 1 priedo 2 p. 1 lentelė, konkurso sąlygų 5.7.8. p.).
  4. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintomis Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos), kuriomis VPT pakeitė anksčiau galiojusį kelionių organizavimo paslaugų pirkimų reglamentavimą, nustatydama griežtesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, siūlantiems 0 Eur aptarnavimo mokesčius.
  5. Ieškovės teiginys, kad pirkimo sąlygomis paslaugų teikėjų nėra reikalaujama varžytis realiomis siūlomomis paslaugomis, jų kainomis, nepagrįstas. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kaip turi būti pateikiama palyginamoji pasiūlymo kaina, nurodė, kad siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi, o teikėjui nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį, tokį įkainį jis turės pagrįsti konkrečiais skaičiavimais. VPT 2016 m. birželio 1 d. išplatintame pranešime „Kelionių pirkimai – kas greičiau“ itin detaliai aptarė, kokių įrodymų, siekdamos įsitikinti, kad kainos yra pagrįstos ir sutartis bus realiai vykdoma, teikiant kokybiškas paslaugas, perkančiosios organizacijos turėtų reikalauti iš tiekėjų, jiems nurodžius 0 Eur aptarnavimo įkainius: 1) susitarimų kopijų ar pažymų, išduotų aviakompanijų, viešbučių, draudimo kompanijų, rezervacinių sistemų, tiesioginių paslaugų gavėjų, kitų veiklos partnerių, kurie įrodytų kokio dydžio komisinius mokesčius ar premijas už pasiektas pardavimų apimtis tiekėjas gauna; 2) įrodymų, kad yra sudarytos sutartys su užsakovais dėl kelionių organizavimo pirkimo; 3) paslaugų teikimo sąnaudų, kurias patirs tiekėjas, teikdamas kelionės organizavimo paslaugas, detalizavimo.
  6. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas nustatė griežtesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, siūlantiems „nulines“ kainas, ir tai teismas vertintino kaip paslaugų teikėjų sąžiningos konkurencijos skatinimą, o VPT nustatyti „nulinės“ kainos pagrindimo vertinimo kriterijai turėtų padėti tiekėjams įvertinti savo galimybes teikti „nulinę“ kainą, atsižvelgiant į paminėtame tarnybos pranešime akcentuotus kelionių organizavimo paslaugų teikimo rezultatų momentus. Tarnybos nustatyti kriterijai įpareigoja ne tik paslaugų teikėjus įvertinti siūlomą „nulinę“ kainą, bet ir nustato pareigą perkančiajai organizacijai vykdant pirkimus formuoti griežtesnio vertinimo praktiką, tikrinant paslaugų teikėjų „nulinės“ kainos pagrindimą. Be to, į bylą pateiktoje išvadoje VPT konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodė lyginamuosius svorius ir numatė nuostatą, reikalaujančią pateikti įkainio, kuris yra 0 Eur, pagrindimą, todėl pirkimo sąlygų 5.7.2. punktas dėl aptarnavimo įkainių atitinka rekomendacijų 18 punktą, o ieškovės ginčijamas pirkimo sąlygų 1 priedas parengtas atsižvelgiant į rekomendacijų 2 priede pateiktą pasiūlymo formą.
  7. Teismas priėjo prie išvados, kad perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, vadovavosi aktualiomis VPT rekomendacijomis, nepažeidė viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės normų ir principų, ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 1 priedą bei nutraukti pirkimo procedūras yra nepagrįsti, todėl atmestini.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „ZIP Travel“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Lietuvos teismų praktika ėmė plėtotis taip, kad ginčo pirkimui analogiškų pirkimų dokumentai pripažįstami neteisėtais, o tokie pirkimai nutraukiami. Pastaruoju metu ji (ieškovė) inicijavo tris teisminius procesus dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimų nutraukimo. Kauno apygardos teismas ieškinio reikalavimus Aleksandro Stulginskio universitetui patenkino visiškai (civilinė byla Nr. e2-2141-657/2016); Vilniaus apygardos teismas ieškinį Lietuvos mokslo tarybai patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais pirkimo dokumentus, kai perkančioji organizacija bylos nagrinėjimo metu pati nutraukė pirkimą (civilinė byla Nr. e2-4775-340/2016). Šioje byloje ieškinys atmestas, nors prieš tai tos pačios sudėties teismas analogiškoje byloje prieš Registrų centrą ieškovės ieškinį patenkino visiškai (civilinė byla Nr. e2-3846-590/2015).
  2. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pirkimo sąlygų, kurios sudaro prielaidais perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013), taip pat neatitinka teismų praktikos dėl konkurencijos skatinimo viešuosiuose pirkimuose (Europos Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija, C16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2011).
  3. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl 0 Eur aptarnavimo mokesčio pagrindimo nepaneigia prielaidų paslaugų teikėjams varžytis tik pagal 0 Eur aptarnavimo mokestį, konkuruojant tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko. Teikėjai iš anksto parengia „nulinių“ pasiūlymų pagrindimus, kad kuo greičiau galėtų pateikti savo pasiūlymą. 2016 m. liepos 18 d. prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo pateikti duomenys įrodo, kad visi 0 Eur pasiūlymai su jų pagrindimais perkančiųjų organizacijų laikomi atitinkančiais pirkimo sąlygas. Tokiu būdu paslaugų teikėjai toliau varžosi pagal pasiūlymų pateikimo laiką, siūlydami tik savo aptarnavimo mokesčius, išreikštus nulio verte, o tokius pirkimus laimi tas pats teikėjas. Tokia situacija niekaip negelbsti nuo paslaugų teikėjų diskriminacijos.
  4. Reikalavimas pirkime pagrįsti 0 Eur aptarnavimo mokestį neapsaugo nuo tautologinės situacijos, kuomet tiekėjo prašoma pagrįsti dydį, kurio šaltinis pats tiekėjas. Tiekėjas laisvas spręsti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį siūlyti konkurse, kaip ir laisvas susiderėti su galutinių kelionių organizavimo produktų tiekėjais dėl komisinių mokesčių už jų produktų platinimą dydžio, kuris kompensuotų (ne)taikomą aptarnavimo mokestį. Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).
  5. Ydingai kelionių organizavimo viešųjų pirkimų praktikai, galbūt, turėjo įtakos naujos redakcijos rekomendacijos, kuriomis pateikta kelionių organizavimo viešojo pirkimo dokumentų pavyzdžių, skirtų tiekėjams varžytis tik pagal aptarnavimo mokesčius. Tokiomis rekomendacijomis bei skundžiamu sprendimu toliau kuriama terpė kelionių organizavimo paslaugų teikėjams viešuosiuose pirkimuose varžytis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, aptarnavimo mokesčio iš esmės nesiūlant, o vėliau laimėjusiam dalyviui pelnantis iš komisinių mokesčių, kurie iš perkančiosios organizacijos gaunami netiesiogiai – per galutinių kelionės organizavimo produktų tiekėjus. Šioje byloje pakanka įrodymų, kad tokia situacija iš esmės naudinga vienam vieninteliam tiekėjui, kuris jam vienam žinomu būdu pasiūlymus, tame tarpe ir perkančiosioms organizacijoms priimtus pasiūlymų pagrindimus, pateikia greičiausiai. Ir nebūtinai vėliau perkančiąją organizaciją aptarnauja pigiausiai.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Kiekviena perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia atsižvelgdama į savo individualius poreikius nusipirkti reikalingas paslaugas, planuojamas perkamų paslaugų apimtis, skiriamas lėšas ir kitas konkrečiai perkančiajai organizacijai svarbias aplinkybes. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, todėl manytina, kad kiekvienos perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sąlygos vertintinos individualiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai šio ir kitų jos inicijuotų teisminių ginčų dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų teisėtumo faktinių aplinkybių analogiškumo atmestini.
  2. Ieškovės argumentai ir skunde pateiktas pirkimo sąlygų teisinis vertinimas grindžiamas nuo 2016 m. balandžio 19 d. nebeaktualiu teisiniu reglamentavimu. Ieškovės cituojami kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti iki kelionių organizavimo paslaugų viešuosius pirkimus reglamentuojančio teisinio reguliavimo pasikeitimo, todėl nagrinėjimu atveju nėra aktualūs.
  3. Pirkimo sąlygos užtikrina paslaugų teikėjų sąžiningą konkurenciją ir jų nediskriminuoja, nes jose keliami griežtesni reikalavimai paslaugų teikėjams, siūlantiems 0 Eur aptarnavimo įkainius, įpareigojant pateikti tokių įkainių pagrindimus konkrečiais skaičiavimais ir dokumentais.
  4. VPT nustačius paslaugų teikėjų siūlomos 0 Eur kainos pagrindimo vertinimo kriterijus pagal atskirų šio pobūdžio paslaugų kainos specifiką bei ypatumus, paslaugų teikėjai turi realias galimybes įvykdyti reikalavimą pagrįsti siūlomą aptarnavimo mokestį, nes VPT nustatyti 0 Eur kainos pagrindimo vertinimo kriterijai vertintini kaip svari pagalba paslaugų teikėjams pasitikrinti ir įvertinti realią galimybę teikti „nulinės“ kainos pasiūlymus. VPT nurodyti kriterijai įpareigoja ne tik paslaugų teikėjus realiai įvertinti siūlomą 0 Eur pasiūlymo kainą, bet ir nustato pareigą perkančiajai organizacijai vykdant kelionių organizavimo pirkimus formuoti griežtesnio vertinimo praktiką, tikrinant „nulinių“ kainų pagrindimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.

6Dėl faktinių aplinkybių

  1. Atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė pirkimą – ketino įsigyti tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas. Pirkimo sąlygos nustatė, kad finansinis pasiūlymas turi būti parengtas pagal pirkimo sąlygų 1 priedo 2 punkte nurodytą lentelę (siūlomos paslaugos ir taikomi aptarnavimo mokesčiai vienam į kelionę vykstančiam asmeniui) pagal pirkimo sąlygų 2 priedo (techninė specifikacija) reikalavimus; siūlomos kainos (įkainiai) negali būti išreiktos neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu) (pirkimo sąlygų 5.7.2 p.). Paslaugų teikėjui pateiktame pasiūlyme nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną siūlomą teikti paslaugą, toks aptarnavimo mokesčio dydis turi būti pagrįstas pateikiant konkrečius skaičiavimus (pirkimo sąlygų 5.7.8 p.). Pasiūlymo formoje pateikiama bendra palyginamoji pasiūlymo kaina susideda iš aptarnavimo mokesčių už kelionės oro transportu, viešbučių rezervavimo ir apgyvendinimo, kelionės sausumo transportu, draudimo pardavimo, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas (pirkimo sąlygų 1 priedo 2 p. pastabos). Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos yra vienodos, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tas dalyvis, kuris anksčiausiai pateikė pasiūlymą (pirkimo sąlygų 11.1 p.).
  2. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai panaikinti pirkimo sąlygas, sudarančias galimybę paslaugų teikėjams dėl pirkimo sutarties sudarymo varžytis tik pagal siūlomus aptarnavimo mokesčius, ir nutraukti pirkimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

7Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Verslo aptarnavimo centras“ kelionių organizavimo pirkimo dokumentus ir sprendimą dėl pirkimo rezultatų. Ieškovės teigimu, pateikti duomenys įrodo skundo argumentą, kad pagrįsti 0 Eur pasiūlymą kelionių organizavimo pirkime paslaugų teikėjams nėra sudėtinga, o jų varžymasis dėl sutarties sudarymo iš esmės vyksta pagal pasiūlymo pateikimo laiką. Nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes nurodytas pirkimas įvyko po apeliacinio skundo pateikimo.
  2. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegijos įsitikinimu, kitų perkančiųjų organizacijų vykdomų kelionių organizavimo paslaugų pirkimai bei juose priimti atitinkami sprendimai nėra susiję tiesiogiai su nagrinėjama byla ir negali būti ginčo pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo vertinimo pagrindas (CPK 180 str.). Ieškovės (apeliantės) pateiktus dokumentus priimti ir vertinti atsisakoma.

8Dėl skundo argumentų

  1. Apeliantė teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, remiantis skunde nurodyta teisės taikymo praktika. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
  2. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009).
  3. Apeliantės akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, pateikti civilinėse bylose Nr. 3K-3-406/2011, Nr. 3K-3-198/2013, Nr. 3K-3-272/2013, suformuoti vertinant viešųjų pirkimų sąlygas, priešingai nei ginčo atveju, kuriose nebuvo nustatytas privalomas minimalios leistinos pasiūlymo kainos pagrindimo mechanizmas. Ginčo atveju pirkimo sąlygos parengtos pagal nuo 2016 m. balandžio 18 d. galiojančias kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas, kurių pagrindu perkančioji organizacija nustatė įpareigojimą paslaugų teikėjui, pateikusiam mažiausios galimos vertės – 0 Eur pasiūlymą, jį pagrįsti atitinkamais dokumentais (rekomendacijų 18 p., pirkimo sąlygų 5.7.8 p.). Taigi apeliantės nurodytų ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-406/2011, Nr. 3K-3-198/2013, Nr.3K-3-272/2013, ginčo atveju nėra aktualūs ir nėra pagrindo jais vadovautis.
  4. Teisėjų kolegija neatsižvelgia į skunde nurodytus apygardų teismų sprendimų, priimtų panašiose bylose, išvadas. Teismas turi pareigą laikytis tik tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
  5. Skunde nurodoma aplinkybė, kad paslaugų teikėjai iš anksto parengia 0 Eur vertės pasiūlymų pagrindimus, kad kuo greičiau galėtų pateikti savo pasiūlymą kelionių organizavimo paslaugų pirkime, nesudaro pagrindo tokius paslaugų teikėjo veiksmus laikyti nesąžiningais. Ginčo pirkimo sąlygos įpareigoja paslaugų teikėją, nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą, tokį įkainį pagrįsti atitinkamais skaičiavimais (pirkimo sąlygų 5.7.8 p.). Ši pirkimo sąlygų nuostata leidžia spręsti, kad 0 Eur aptarnavimo mokesčio taikymo pagrindimas turi būti pateiktas kartu su pasiūlymu.
  6. Kitų perkančiųjų organizacijų vykdomi kelionių organizavimo paslaugų pirkimai ir juose priimti atitinkami sprendimai dėl 0 Eur pasiūlymų pagrindimo, negali būti ginčo pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo vertinimo pagrindas. Paminėta, kad ginčo pirkimo sąlygos parengtos pagal naujas kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas, kuriomis VPT pakeitė anksčiau galiojusį kelionių organizavimo paslaugų pirkimų reglamentavimą, nustatydama griežtesnius reikalavimus paslaugų teikėjams, siūlantiems 0 Eur aptarnavimo mokesčius. Be to, 2016 m. birželio 1 d. išplatintame pranešime VPT detaliai aptarė įrodymus, kurių perkančiosios organizacijos turėtų reikalauti iš paslaugų teikėjų, pasiūlymuose nurodžiusių 0 Eur aptarnavimo įkainius. Skundo argumentas, kad ne tik paslaugų teikėjai teiks objektyvių duomenų stokojančius 0 Eur aptarnavimo įkainių pagrindimus, bet ir perkančiosios organizacijos vertins tokius pagrindimus kaip tinkamus, paremtas tik apeliantės prielaidomis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
  7. Apeliantė kvestionuoja 0 Eur aptarnavimo mokesčio pagrindimo objektyvumą, tačiau pati perkančiajai organizacijai pateikta pretenzija ginčo pirkimo sąlygų neteisėtumą argumentavo tik tuo, kad paslaugų teikėjams nėra leidžiama siūlyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, ir reikalavo atitinkamai pakeisti pirkimo sąlygas arba nutraukti pirkimą. Taigi jei 0 Eur aptarnavimo mokesčio pagrindimas, laikantis apeliantės logikos, gali būti pagrįstas tik abstrakčiais ir objektyviai neįvertinamais argumentais ir įrodymais, kyla pagrįstų abejonių, kokiais objektyvesniais duomenimis apeliantė galėtų įrodyti jos siekiamą taikyti neigiamą aptarnavimo mokestį ir kokiu būdu neigiamas aptarnavimo mokestis leistų labiau užtikrinti jos akcentuojamų VPĮ principų įgyvendinimą. Nustatytas apeliantės argumentų prieštaringumas sudaro pagrindą neigiamai vertinti jos deklaracijas apie ginčo pirkimo sąlygomis sukuriamą nesąžiningą tiekėjų konkurenciją, pamatinių viešųjų pirkimų principų pažeidimą (VPĮ 3 str.).
  8. Apeliantė teigia, kad rekomendacijomis bei skundžiamu teismo sprendimu sukuriama terpė kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose teikėjams varžytis tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką, aptarnavimo mokesčio iš esmės nesiūlant, o vėliau laimėjusiam pirkimą dalyviui pelnantis iš komisinių mokesčių, kurie iš perkančiosios organizacijos gaunami netiesiogiai – per galutinių kelionės organizavimo produktų tiekėjus. Tokios pirkimo sąlygos yra naudingos vieninteliam paslaugų teikėjui, kuris jam vienam žinomu būdu pasiūlymus bei jų pagrindimus kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose pateikia greičiausiai, tačiau nebūtinai perkančiąją organizaciją aptarnauja pigiausiai.
  9. Neginčytina, kad kelionių organizatoriai, perparduodami atitinkamų paslaugų (skrydžių, apgyvendinimo etc.) teikėjų paslaugas, už tai iš pastarųjų gauna komisinius atlygius. Tai įprasta tarpininkavimo veiklos praktika, kuri taikoma ne tik viešųjų pirkimų pagrindu naudojantis kelionių organizavimo paslaugomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės nurodomas faktines aplinkybes, kad kelionės organizatoriai per komisinius mokesčius nepagrįstai pelnosi iš viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų ir dėl to šios lėšos nėra naudojamos racionaliai (CPK 178 str.). Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę, kad pirkimo sąlygos, nustatančios paslaugų teikėjų varžymąsi tik aptarnavimo mokesčio dydžiu, yra naudingos vieninteliam paslaugų teikėjui (CPK 178 str.).
  10. Byloje esanti ginčui aktuali 20169 m. liepos 18 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą patvirtina, kad apelianto ginčijamos konkurso sąlygos teisėtos, atitinka rekomendacijas ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (VPĮ 8 str., CPK 50 str. 2 d.). Apeliantas šios išvados nenuginčijo.
  11. Teisėjų kolegija nesivadovauja išvadomis, padarytomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1055-302/2016, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3768-340/2016, kuriame, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad viešojo pirkimo sąlygos, sudarančios galimybę kelionių organizatoriams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir tokiu atveju varžytis pagal pasiūlymo pateikimo momentą, yra neteisėtos.
  12. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1055-302/2016, spręsdamas dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų teisėtumo, netaikė ir neaiškino ginčui aktualių naujos redakcijos kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų nuostatų, jose nustatyto bei privalomo taikyti aptarnavimo mokesčio pagrindimo mechanizmo. Be to, teismas paminėtoje nutartyje vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2013, Nr. 3K-3-272/2012, taikant senos redakcijos rekomendacijas. Dėl to vadovautis paminėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis kaip praktika ir jomis remtis šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo (nutarties 20, 21 p.).
  13. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai