Byla 2A-844-381/2015
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1773-619/2015, pagal ieškovo UAB saugos tarnyba „Argus“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos", trečiasis asmuo „UAB „Ekskomisarų biuras" dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB saugos tarnyba „Argus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovo AB „Lietuvos dujos“ viešojo pirkimo komisijos 2014 m. spalio 30 d. sprendimus Nr. 7-44-1269 bei Nr. 7-44-1275, įpareigoti atsakovą pripažinti, kad UAB saugos tarnyba „Argus“ atitinka atsakovo paskelbto fizinės ir techninės apsaugos paslaugų viešojo pirkimo (toliau – Konkursas) sąlygų kvalifikacinius reikalavimus bei leisti toliau dalyvauti Konkurse, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimą, vykdomą supaprastintų skelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 156493. Ieškovui 2014 m. spalio 22 d. pateikus paraišką pagal supaprastintų skelbiamų derybų sąlygas (toliau – ir Derybų sąlygos, Konkurso sąlygos, Pirkimų sąlygos), 2014 m. spalio 23 d. jis gavo atsakovo raštą CVP IS priemonėmis „Dėl dokumentų patikslinimo UAB „Argus“, kuriame atsakovas pareikalavo ieškovą iki 2014 m. spalio 28 d. 15:30 val. patikslinti dokumentus pagal Derybų sąlygų 4.2.5 punkto nuostatų reikalavimus, t.y. pateikti nepriklausomos akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą galiojantį LST EN ISO 9001:2001 standarto sertifikatą, patvirtinantį, kad ieškovo kokybės vadybos sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos standartų reikalavimus fizinės ir techninės apsaugos srityse, konstatuodamas, kad ieškovo pateiktas Kokybės vadovas nėra lygiavertis dokumentas reikalaujamam sertifikatui. Taigi, po ieškovo pateiktos visos paraiškos įvertinimo, komisija paprašė patikslinti tuos ieškovo duomenis, kurie jam atrodė neaiškūs ar neišsamūs, t.y. komisija įvertino, kad neišsamūs duomenys yra tik pagal 4.2.5 punkto reikalavimus. Ieškovui 2014 m. spalio 27 d. patikslinus reikalaujamus duomenis, 2014 m. spalio 28 d. atsakovas pateikė papildomą reikalavimą dėl „Dokumentų tikslinimo UAB „Argus“, kuriame reikalavo patikslinti ieškovo paraiškoje pateiktus duomenis dėl kvalifikacinio reikalavimo pagal Derybų sąlygų 4.2.4 punktą, nors toks kvalifikacinių duomenų trūkumas ar neatitikimas nebuvo nustatytas paraiškų nagrinėjimo ir vertinimo metu pagal Derybų sąlygas (6 punktas), vykusio 2014 m. spalio 22 d. Be to, atsakovas reikalavo patikslinti duomenis, kai paraiškų nagrinėjimas/vertinimas jau buvo pasibaigęs, nepagrįstai reikalavo duomenis patikslinti iki 2014 m. spalio 29 d., nors pagal Derybų sąlygų 6.4 punktą tokiam duomenų patikslinimui turi būti suteikiamos ne mažiau 3 darbo dienos. Papildomame reikalavime atsakovas prašė pateikti sąrašą sutarčių, pagal kurias būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25 (toliau – ir Energetikos ministro įsakymas). 2014 m. spalio 29 d. ieškovas pateikė reikalaujamus patikslinimus, kuriuose nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, kad jis atitinka Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimus, nes pateikė duomenis apie tai, kad yra įvykdęs arba vykdo bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM. Ieškovas pažymėjo, kad, nustatydamas reikalavimus, atsakovas nebuvo iškėlęs reikalavimo pateikti duomenis apie objektus, įtrauktus į paminėtą Energetikos ministro įsakymą – reikalavime aiškiai suformuluota, kad turi būti vykdoma arba įvykdyta bent viena panaši apsaugos paslaugų sutartis, saugant ne žemesnio kaip trečio saugos lygio reikalavimus atitinkantį objektą. 2014 m. spalio 30 d. ieškovas gavo atsakovo atsakymą į pranešimą Nr. 7-44-1269, kuriame atsakovas klaidingai nurodė, kad komisija, išnagrinėjusi ieškovo reikalavimus, nusprendė juos atmesti kaip nepagrįstus, nors atsakymu jokių reikalavimų ieškovas neteikė, tik siekė pagrįsti, kad duomenys atitinka Derybų sąlygų reikalavimus (4.2.4 punktas). 2014 m. spalio 31 d. ieškovas gavo atsakovo 2014 m. spalio 30 d. pranešimą Nr. 7-44-1275, kuriuo buvo informuotas, kad vadovaujantis Derybų sąlygų 7.1.3 ir 7.1.4 punkto nuostatomis ieškovo paraiška atmetama ir bendrovė nebus kviečiama teikti pasiūlymo, nes ieškovo kvalifikacija neatitinka supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimo. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją nesutikdamas su šiais atsakovo sprendimais, prašydamas panaikinti atsakovo priimtus sprendimus Nr. 7-44-1269 bei Nr. 7-44-1275, o taip pat pripažinti, kad ieškovas atitinka Derybų sąlygų kvalifikacinius reikalavimus ir leisti toliau dalyvauti Konkurse. Atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 7-44-1380 atmetė ieškovo pretenziją.

5Atsakovas net du kartus be jokio aiškaus pagrindo reikalavo ieškovą patikslinti savo kvalifikaciją pagal skirtingus Derybų sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – patikslinti dokumentus pagal Derybų sąlygų 4.2.5 ir 4.2.4 punktų nuostatų reikalavimus. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka Derybų sąlygų reikalavimų, nes Derybų sąlygose nėra numatyta, kad Komisija gali vertinti paraiškas ne visumoje, bet pagal kiekvieną atskirą kvalifikacinį reikalavimą. Tik pilnai įvertinęs pateiktus duomenis su paraiškomis 2014 m. saplio 22 d. posėdyje atsakovas galėjo teikti reikalavimus patikslinti netikslius duomenis, tai patvirtina, kad duomenys pagal 4.2.4 punkto buvo išsamūs, aiškūs ir atitinkantys reikalavimus. Pakartotinai įvertindamas ieškovo paraišką ir antru bandymu nustatydamas papildomus trūkumus, atsakovas neleistinai grįžo į jau įvykdytą procedūrinį etapą, nors tai nėra leidžiama viešuosiuose pirkimuose, tuo pažeisdamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 straipsnis). Ieškovo tvirtinimu, atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra laikytini pakankamu pagrindu savaime panaikinti jo priimtus sprendimus, be to, tai kelia abejonių Konkurso skaidrumu, leidžia manyti, kad ieškovą be papildomo pagrindo buvo bandoma pašalinti iš Konkurso.

6Atsakovo sprendimas, nurodytas rašte Nr. 7-44-1269, yra nepagrįstas, kadangi jo pagrindu atsakovas priėmė sprendimą Nr. 7-44-1275, kuriuo pripažino ieškovo kvalifikaciją neatitinkančia Derybų sąlygų 4.2.4 punkto. Atsakovas, vertindamas ieškovo atsakymą 2014 m. spalio 29 d. papildomai patikslinti kvalifikacinius duomenis, netinkamai jį traktavo kaip pretenziją VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, dėl to nurodė, kad ieškovo tariami reikalavimai pateikti pavėluotai. Ieškovas, remdamasis VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, teikė savo paaiškinimus, kurie pagrįstų jo atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovas neginčijo atsakovo 4.2.4 punkto sąlygų pagrįstumo, tik paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai iškraipė ir susiaurino šios sąlygos tikrąją prasmę ir jame nustatytą reikalavimą, taip nepagrįstai minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį tiekėją pašalindamas iš dalyvavimo Konkurse. Derybų sąlygų 4.2.4 punktas nenumatė imperatyvo, kad saugoti objektai turi būti būtinai iš objektų, įrašytų į Energetikos ministro įsakyme numatytą sąrašą, bet numatė, kad tiekėjai privalo turėti patirtį saugant panašius objektus, kurie atitinka Energetikos ministro įsakyme nurodytą trečią saugos lygį. Būtent toks šio kvalifikacinio reikalavimo sisteminis traktavimas atitiktų ne tik Derybų sąlygų lingvistinį tekstą, bet ir Konkurso tikslus, sąlygų visumą, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, aktualią teismų praktiką, nustatančią, kad kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Akivaizdu, kad 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sąrašą, pagal kurį paslaugos būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą, nėra tapatus Derybų sąlygų 4.2.4 punkto kvalifikaciniam reikalavimui ir todėl buvo perteklinis, diskriminacinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją, pažeidžiantis proporcingumo principus, dirbtinai praplečiantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kurie buvo iš anksto numatyti Derybų sąlygose, nuostatas, kadangi atsakovas iš anksto paskelbtose Derybų sąlygose nereikalavo, kad panaši įvykdyta sutartis būtų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą. Atsakovas po paraiškų pateikimo, jau paraiškų vertinimo etape savaip modifikavo Derybų sąlygų 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimą, t.y. pakeitė Derybų sąlygas. Iš anksto paskelbtos Derybų sąlygos savo lingvistine, sisteminio vertinimo ir visų Derybų sąlygų turinio vertinimo prasme numatė vienokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos ieškovas atitiko ir pagrindė, tuo tarpu paraiškų vertinimo procese šios sąlygos buvo pakoreguotos taip, kad kvalifikacinį reikalavimą atitikęs ieškovas tapo juo neatitinkančiu.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 44-140822/3 buvo patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ supaprastintų skelbiamų derybų sąlygos „Fizinės ir techninės apsaugos paslaugos“, kurių pagrindu buvo numatyta įsigyti Lietuvos dujoms reikalingas techninės ir fizinės apsaugos paslaugas. Informacija apie pirkimą buvo paskelbta 2014 m. spalio 10 d. centrinėje viešųjų pirkimų IC, pirkimo Nr. 156493, kur buvo nurodyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams. Vykdant pirkimo procedūras, buvo gautos 6 tiekėjų paraiškos. Viešųjų pirkimų komisija Derybų sąlygose numatytu terminu – 2014 m. spalio 22 d. pradėjo susipažinimą su tiekėjų pateiktomis paraiškomis. Pradėjus nagrinėti tiekėjo pateiktą paraišką, komisijai kilo neaiškumų dėl ieškovo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, todėl 2014 m. spalio 23 d. CVP IS priemonėmis buvo paprašyta ieškovo iki 2014 m. spalio 28 d. patikslinti dokumentus pagal Derybų sąlygų 4.2.5 punkto nuostatų reikalavimus, į ką buvo pateiktas atsakymas. Vadovaudamasi Derybų sąlygų 6.3 punktu, 2014 m. spalio 28 d. CVP IS priemonėmis komisija pateikė ieškovui dar vieną prašymą – iki 2014 m. spalio 29 d. tikslinti dokumentus pagal Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimus, į ką ieškovas atsakė 2014 m. spalio 29 d. CVP IS priemonėmis. Atsakovas pateikė ieškovui 2014 m. spalio 30 d. atsakymą į šį ieškovo pranešimą, kuriame informavo ieškovą apie pretenzijų/prašymų pateikimo terminus, nustatytus VPĮ ir Derybų sąlygose. Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Derybų sąlygų 7.1.3 ir 7.1.4 punktų nuostatomis (2014 m. spalio 30 d. protokolas Nr. 44-141030/1) ieškovo paraišką atmetė, kadangi tiekėjo kvalifikacija neatitiko Derybų sąlygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimų, t.y. tiekėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs (arba vykdantis) bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugų sutartį objektui, įtrauktam į LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25. Teikiant ieškovui 2014 m. spalio 28 d. prašymą pateikti papildomą informaciją, Viešųjų pirkimų komisija nebuvo priėmusi sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad tuo metu paraiškų nagrinėjimas ir vertinimas buvo pasibaigęs. Kadangi Derybų sąlygų 6.3 punktas nenustato jokių minimalių terminų informacijai pateikti, atsakovas, atsižvelgdamas į prašomos informacijos pobūdį, nustatė protingą ir pakankamą terminą tokiai informacijai pateikti, ieškovas šio termino neprašė pratęsti. Ieškovas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, numatytų Derybų sąlygų 4.2.4 punkte. Šis kriterijus buvo parinktas siekiant įsitikinti tiekėjų pajėgumu tinkamai suteikti fizinės ir techninės apsaugos paslaugas perkančiai organizacijai, kuri Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatomis yra priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ir kurių fizinės saugos reikalavimai nustatyti LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakyme Nr. 1-25. Ieškovas Derybų sąlygų 4.2.4 punkte nustatytą reikalavimą cituoja klaidingai ir neteisingai, naudodamas kitus, nei Derybų sąlygose, esančius skyrybos ženklus, tokiu būdu siekdamas suklaidinti teismą, iškraipydamas tikrąjį derybų tekstą. Atsakovo žiniomis, yra pakankamai tiekėjų, turinčių fizinės ir techninės apsaugos paslaugų teikimo patirtį teikiant fizinės ir techninės apsaugos paslaugas Energetikos ministro įsakyme priskirtoms strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms.

8Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo prašymas patikslinti ar papildyti ieškovo kvalifikacinius reikalavimus nėra tapatus Derybų sąlygų 4.2.4 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui ir galėtų būti vertinamas kaip perteklinis ar dirbtinai ribojantis konkurenciją. Atsakovas, CVP IS priemonėmis 2014 m. spalio 23 d. paprašęs pateikti duomenis, įrodančius tiekėjo atitikimą Derybų sąlygų 4.2.5 punktui, o 2014 m. spalio 28 d. pateikti duomenis, įrodančius ieškovo atitikimą Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimams nepažeidė VPĮ nuostatų. Tokie atsakovo veiksmai nelaikytini grįžimu į ankstesnį viešojo pirkimo procedūrų etapą, nes atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo dėl ieškovo kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, t.y. nebuvo baigusi tikrinti tiekėjų atitikimo kvalifikacijos reikalavimams.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovo AB „Lietuvos dujos“ viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovo UAB „Argus“ paraiška; panaikino atsakovo sprendimą atmesti tiekėjo UAB Saugos tarnyba „Argus“ pretenziją; atmetė ieškinio reikalavimą leisti ieškovui toliau dalyvauti konkurse; pripažino, kad Saugos paslaugų sutartis Nr. 156493/1190862, sudaryta 2014 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir AB „Lietuvos dujos“, yra neteisėta, nepripažįstant jos negaliojančia ir skyrė AB „Lietuvos dujos“ 10 430 Eur baudą bei priteisė iš atsakovo ieškovui 965,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, parinkdama tiekėją, vadovaujasi VPĮ 32-38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina ar jis bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, todėl pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis); jeigu kandidatas arba dalyvis pateikė netikslius arba neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, VPĮ 32 straipsnio l dalyje suformuluota imperatyvi pareiga perkančiajai organizacijai yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Perkančioji organizacija, siekdama VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, įvertinusi perkamą objektą, turi diskrecijos teisę įtvirtinti tokius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, kurie, jos nuomone, leis išsirinkti patikimą ir pajėgų tiekėją. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis).

12Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu dėl atsakovo atliktų procedūrinių pažeidimų, nes viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia perkančiai organizacijai prašyti patikslinti tiekėjų duomenis apie jų atitikimą keliems, o ne vienam kvalifikaciniam reikalavimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant tinkamai išspręsti šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti Pirkimo sąlygų 4.2.4 punkto turinį ir įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį Pirkimo sąlygų punktą, priimdama skundžiamus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas Pirkimo sąlygų turinio nustatymas yra būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sąlygų visumą, konstatavo, kad tiekėjų pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygų 4.2.4 punktui gali būti pripažinta, jeigu tiekėjų deklaruojama kvalifikacija atitiks šios sąlygos elementus (atsižvelgiant į sutarties vertę): a) tiekėjas yra įvykdęs arba vykdo bent vieną panašią apsaugos sutartį, susijusią su pirkimo objektu – fizinės ir techninės apsaugos paslaugos; b) vykdoma sutartis yra ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“. LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ nustato Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimus. Minėti reikalavimai yra taikomi energetikos ministro valdymo sričiai priskirtoms strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir jų įrenginiams (Energetikos ministro įsakymo 2 punktas), išvardintiems Energetikos ministro įsakyme, tame tarpe ir AB „Lietuvos dujos“. Remiantis šiuo įsakymu, objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes, įmonės vadovo nustatyti fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme nenustatyta kitaip.

13Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turi būti aiškūs ir vienareikšmiški, kad visiems tiekėjams būtų suprantami ir vienodai taikomi. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs Pirkimo sąlygų 4.2.4 punkto turinį Plingvistiniu ir sisteminiu aiškinimo metodu bei perkančios organizacijos 2014 m. spalio 28 d. rašte ieškovui nurodytą pareikalavimą dėl kvalifikacijos pagrindimo, sprendė, jog yra akivaizdu, kad minėtame rašte perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai nustatė jau taip, kad paslaugos būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, kuris yra įtrauktas į Energetikos ministro įsakymo 2 punkto sąrašą, t.y. tokiu būdu pakeitė Konkurso sąlygas. Šiuo atveju kaip būtinas sąlygos turinio elementas yra tai, kad objektas turi būti įtrauktą į minėtą sąrašą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo nurodyta pozicija, kad perkančioji organizacija iš anksto paskelbtose Konkurso sąlygose nereikalavo, kad panaši įvykdyta sutartis būtų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, nes tai neatsispindi Derybų sąlygų 4.2.4 punkto turinyje jo lingvistine taikymo prasme, nes nurodyta sąlyga yra grindžiama dviem jau paminėtais elementais: vykdoma bent viena panaši apsaugos paslaugų sutartis, susijusi su pirkimo objektu; ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro įsakymą Nr. 1-25. Vertinant 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimą, jo tikslas yra įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus užtikrinti fizinę objekto apsaugą pagal nustatytus rizikos veiksnius ir apsaugos reikalavimus, todėl ne konkretaus objekto buvimas Energetikos ministro įsakyme nurodytame sąraše, bet konkretus objekto saugos lygis, objekto saugojimo priemonių atitikimas yra pagrindas, patvirtinantis kvalifikaciją. Perkančioji organizacija, apibrėžusi Pirkimo sąlygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos Pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007).

14Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis buvo perteklinis, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, pakeitė Derybų sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nuostatas jų taikymo prasme, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškovo kvalifikacija ginčo paraiškos pateikimo metu objektyviai atitiko Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto kvalifikacinius reikalavimus (b.l.77), tačiau atsakovas netinkamai šį pagrindimą įvertino, nukrypdamas nuo nustatytų Derybų sąlygų, tokiu būdu nesilaikė objektyvumo principo, pagrįsto skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę. Todėl atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas kaip neatitinkantis Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimų, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2014 m. spalio 30 d. pranešimais Nr. 7-44-1269 ir 2014-10-30 Nr. 7-44-1275, pripažintinas neteisėtu, kaip ir po šio sprendimo viešajame pirkime priimti sprendimai atmesti ieškovo pretenziją.

15Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimo leisti jam toliau dalyvauti Konkurse, nes 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų, tokiu būtu neužtikrindamas visiems dalyviams vienodų sąlygų konkuruoti dėl viešo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, tuo pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kurių pažeidimas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prilyginamas imperatyviųjų teisės normų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008), negali būti laikoma teisėta trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ ir atsakovo AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr. 156493/1190862 (b.l. 175-249) (CK 1.80 straipsnis), dėl ko ji turėtų būti pripažinta negaliojančia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad saugos paslaugos yra teikiamos įmonei, kuri yra priskirta sąrašui įmonių, turinčių strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kad Saugos paslaugų sutarties Nr. 156493 vykdymas yra pažengęs, sprendė, jog jos pripažinimas negaliojančia, restitucijos taikymas užkirstų kelią tinkamam saugos paslaugų įgyvendinimui, taip būtų pažeistas viešasis interesas, sąžiningumo, protingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra poreikis taikyti VPĮ 95 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti perkančiajai organizacijai baudą. Vadovaujantis VPĮ 95 2 straipsnio 4 dalies 2 punktu atsakovui skirtina bauda turėtų būti ne didesnė, negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas galimos skirti baudos maksimumą, nenustatė konkrečių baudos dydžių (fiksuotų sumų), tačiau įtvirtino proporcingumo principą, nustatant skirtiną baudą ir skiriamų baudų veiksmingą atgrasomąjį poveikį. VPĮ 95 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančios organizacijos elgesį. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas neatitiko Derybų sąlygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimų, vertinimą atliko nesilaikydamas nustatytų Derybų sąlygų, tokiu būdu užkirsdamas galimybę ieškovui dalyvauti konkurse teikiant pasiūlymus dėl fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimo, todėl atsakovui paskyrė 10 430 Eur baudą.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

17Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB saugos tarnybos „Argus" ieškinį atmesti. Nepatenkinus atsakovo pirmojo prašymo (ieškovo ieškinį atmesti), apeliantas prašė pakeisti paskirtą alternatyviąją sankciją, skiriant ne baudą, o sutrumpinant sutarties trukmę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 17 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, taip pat netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas - VPĮ 3 straipsnį, 32 straipsnį, 36 straipsnį, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė neteisėtą sprendimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prieštaringais ieškovo argumentais bei lingvistiniu ir sisteminiu aiškinimo metodu, klaidingai, t.y., ne pagal bendrinės lietuvių kalbos taisykles, išaiškino Derybų sąlygų 4.2.4 punkto turinį, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
  3. Derybų sąlygų 4.2.4 punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo tekste aiškiai nurodyta, kad tiekėjo panaši įvykdyta apsaugos paslaugų sutartis turi būti susijusi su pirkimo objektu, kuris yra ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 201 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žodis „susijusi" šiame Derybų sąlygų punkte reiškia kažką kitką, bet ne sąsają tarp sutarties ir pirkimo objekto, ir šio žodžio panaudojimas Derybų sąlygų 4.2.4 punkto turinyje jo lingvistine taikymo prasme neatspindi minėtų dviejų objektų (sutarties ir pirkimo objekto) sąsajumo, prieštarauja bendrinės lietuvių kalbos taisyklėms. Lygiai taip pat nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo interpretavimas, kad frazė „trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal LR energetikos ministro įsakymą" nereiškia energetikos objektų, įtrauktų į Energetikos ministro įsakymo patvirtintą sąrašą, apsaugos, o reiškia tik objekto saugos lygį, t. y. objekto saugojimo priemonių atitikimą trečiojo saugos lygio reikalavimams. Toks aiškinimas vėlgi nesuderinamas su bendrinės lietuvių kalbos taisyklėmis bei tuo pačiu teismo naudotu lingvistinio ir sisteminio aiškinimo metodu.
  4. Derybų sąlygų 4.2.4 punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo turinys reiškia ne dviejų atskirų reikalavimų (pirma, bent vienos panašios apsaugos paslaugų sutarties, susijusios su pirkimo objektu, ir, antra, ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakymą) buvimą, bet vieną konkretų nuoseklų reikalavimą, kuriame esančios sąlygos nustatytos Energetikos ministro įsakyme: tiek tiekėjo pareigą būti įvykdžius bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, tiek ir konkrečiai apibrėžiant, koks tas pirkimo objektas yra (ne žemesnio, kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga). Minėtas įsakymas privalo būti aiškinamas sistemiškai ir kaip vieningas teisės aktas, o ne tam tikriems atvejams parenkamos atskiros taikytinos šio teisės akto dalys.
  5. Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimais, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Nustatyti specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, kurio įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštus reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011). Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibūdinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Draudimas riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebūtų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Atsakovas, nustatydamas Derybų sąlygų 4.2.4 punkte kvalifikacinį reikalavimą - būti įvykdžius bent vieną panašią sutartį, susijusią su pirkimo objektu, pabrėžė perkamų paslaugų specifiką, susijusią su būtinumu užtikrinti Energetikos ministro įsakyme ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą. Atsakovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis subjektas, taigi poreikis užtikrinti Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus yra objektyvus.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo reikalavimo patikslinti pirkimo dokumentų turinį neteisėtumą, t.y. kad atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis buvo perteklinis, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, pakeitė Derybų sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nuostatas jų taikymo prasme. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Kadangi ieškovas su paraiška nepateikė duomenų bei dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka Derybų sąlygų 4.2.4 punkte nurodytą kvalifikacinį reikalavimą, atsakovas pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise ir pareiga prašyti tiekėjo patikslinti dokumentus. Su ieškiniu ieškovas tokios informacijos taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pripažino ieškovą neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų ir priėmė teisėtus sprendimus.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, jos neįvertino.
  8. Ieškovas, manydamas, kad Derybų sąlygos pažeidžia imperatyvias teisės normas ar viešųjų pirkimų principus, turėjo nustatytais terminais įgyvendinti įstatyme numatytą teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo dokumentų ginčijimo. Tačiau ieškovas po Pirkimo sąlygų paskelbimo nepasinaudojo Derybų sąlygų 9.1 punkte įtvirtinta savo teise prašyti pirkimo komisijos pateikti papildomus paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų bei jose numatytų kvalifikacinių reikalavimų neginčijo, o pretenziją pateikė tik sulaukęs atsakovo pranešimo apie paraiškos atmetimą.
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai yra konstatuota, kad ginčams dėl pirkimo dokumentų turi būti taikoma VPĮ nustatyta tvarka ir terminai. Po tiekėjų pasiūlymų vertinimo (atitikties kvalifikacijos reikalavimams tikrinimo) rezultatų paskelbimo, kaip vėlesnio, pirkimo sąlygomis grindžiamo sprendimo, ieškovas neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas <...>, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (atlikta vokų su tiekėjų pasiūlymais susipažinimo procedūra, perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pirkimo sąlygų viešas paskelbimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K- 436/2011). Galimybė skųsti pirkimo sąlygas, kai jos nebuvo nagrinėjamos privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Taigi ieškovas po to, kai jo atitikimas Derybų sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams buvo įvertintas ir jo pateikta paraiška atmesta nusprendus, kad minėtų reikalavimų jis neatitinka, ir iki to laiko nepasinaudojęs savo teise teikti pretenziją dėl minėtų kvalifikacinių reikalavimų, tokios teisės nebeteko ir minėtų reikalavimų vėlesnėse pirkimo stadijose ginčyti nebegali.
  10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atitiko Derybų sąlygų 4.2.4. punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal suformuotą teismų praktiką, VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas tiekėjų kvalifikacijos turiningojo vertinimo institutas. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu. Ieškovo pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai neleido atsakovui daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovo kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Perkančiajai organizacijai paprašius ieškovo pateikti kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančius papildomus dokumentus, o ieškovui tokių dokumentų nepateikus, atsakovas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neatitinka Derybų sąlygų 4.2.4 punkte nustatytų reikalavimų.
  11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė atsakovui baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie alternatyviųjų sankcijų taikymą yra pasisakęs, kad neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimas - daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija, šis instrumentas teismų aiškintinas ir taikytinas griežtai (pavyzdžiui, negalima plečiamai aiškinti priežastis, dėl kurių reikėtų išsaugoti sutartį). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, teismui nustačius, jog egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau tokiu atveju turi taikyti alternatyvias sankcijas - sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudą (VPĮ 952 straipsnio 4 dalis). Nei teisiniame reguliavime, nei teismų praktikoje aiškiai nenurodyta, kurią vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų teismas turėtų skirti. Tai vertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vis dėlto manytina, kad kai kuriais atvejais tikslingiau skirti konkrečią sankciją: baudą - kai pirkimo objektas (pavyzdžiui, darbai) nedalus, o sutarties sėkmingas įvykdymas reiškia visišką kontrahentų įsipareigojimų įgyvendinimą; sutarties termino sutrumpinimą - kai pirkimo objektas dalus, sutarties vykdymas tęstinis (paprastai tam tikros periodiškai teikiamos paslaugos). Pastaruoju atveju ieškovui taip pat būtų sudaroma galimybė kuo greičiau varžytis dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pirmosios instancijos teismas nusprendė neskirti sutarties trukmės sutrumpinimo, tačiau tokio savo sprendimo atkirai nepagrindė, o nurodė, jog taip nusprendė, vadovaudamasis analogiškais argumentais, kaip ir spręsdamas dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, kad būtent sutarties trukmės sutrumpinimas, o ne bauda, kaip alternatyvi sankcija, būtų tinkamiausia ir geriausiai užtikrintų ieškovo galimai pažeistų teisių atstatymą, suteikiant ieškovui galimybę varžytis dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
  12. Siekiant teisėto ir pagrįsto ginčo išsprendimo, būtina skirti byloje lingvistinę Derybų sąlygų 4.2.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ekspertizę, ją atlikti pavedant Lietuvių kalbos institutui.

18Ieškovas UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepime prašo 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino konkurso sąlygas, o taip pat ir Derybų sąlygų 4.2.4. punktą bei pagrįstai konstatavo, kad nurodyta sąlyga yra grindžiama dviem elementais: vykdoma bent viena panaši apsaugos paslaugų sutartis, susijusi su pirkimo objektu; ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro įsakymą Nr. 1-25. Apeliantas klaidindamas savaip interpretuoja sąlygas, kurias buvo iš anksto paskelbęs, tam netgi pasitelkdamas Lietuvių kalbos instituto specialisto išvadas. Akivaizdu, kad apelianto teiginiai yra tik bandymas klaidinti ir nepaaiškina, kam, jeigu Derybų sąlygų nuostatos buvo aiškios, jas buvo būtina koreguoti, modifikuojant reikalavimą 2014 m. spalio 28 d. prašyme patikslinti kvalifikaciją, nurodant, kad objektas turi būti įtrauktas į LR energetikos ministerijos 2013 m. sausio 25 d. įsakymą.
  2. Apeliantas iš anksto numatė vienokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos, beje, ieškovas atitiko ir pagrindė, tuo tarpu paraiškų vertinimo procese šios sąlygos buvo pakoreguotos taip, kad kvalifikacinį reikalavimą atitikęs ieškovas tapo jo neatitinkančiu. Tai neabejotinai patvirtina faktą, jog atsakovas, pažeisdamas VPĮ principus, įstatymo nuostatas, Konkurso sąlygas ir teismų praktiką, nepagrįstai pakeitė Konkurso sąlygas ir tokiu būdu užkirto kelią ieškovui toliau dalyvauti pirkime.
  3. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pridedama Lietuvių kalbos specialisto išvada pagrindžia pirmosios instancijos teismo argumentus, nes joje nurodoma, kad Derybų sąlygų 4.2.4. punktu aiškiai apibrėžiama, kokią sutartį turi vykdyti ar būti įvykdęs sakinio veikėjas: 1) ne žemesnio kaip trečio saugos lygio; 2) saugomų objektų fizine sauga; 3) pagal LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad sutartis turi būti sudaryta teikti fizinės saugos paslaugas, kurios turi būti tam tikro saugos lygio ir turi būti teikiamos laikantis tam tikro dokumento.
  4. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bet kokiu atveju, net ir įvertinus pirkimo objekto svarbą, perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, ne iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).
  5. Apeliantas aptariamam reikalavimui 2014 m. spalio 28 d. prašymu suteikė reikšmę, esmingai priešingą pradinei lingvistinei ir sisteminei jo reikšmei, todėl de facto nukrypo nuo paskelbtų Konkurso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-506/2009). Atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sąrašą, pagal kurį būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Energetikos ministro 2013 m sausio 25 d. įsakymą, nėra tapatus Konkurso sąlygų 4.2.4. punkto kvalifikaciniam reikalavimui ir todėl buvo perteklinis, diskriminacinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją, pažeidžiantis proporcingumo principus ir dirbtinai praplečiantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kurie buvo iš anksto nustatyti Konkurso sąlygose, nuostatas, kadangi atsakovas iš anksto paskelbtose Konkurso sąlygose nereikalavo, kad panaši įvykdyta sutartis būtų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintą sąrašą.
  6. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia ne. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).
  7. Perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 293/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).
  8. VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas pripažintinas neteisėtu kaip prieštaraujantis proporcingumo principui. Tokia išvada darytina inter alia tada, kai nustatoma, kad perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Toks priemonių adekvatumo tikslams vertinimas turį būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014).
  9. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas atitiko Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimus. Kadangi ieškovas su ieškiniu buvo pateikęs duomenis, kurie patvirtino jo kvalifikacijos atitikimą pirminiam kvalifikaciniam reikalavimui. Apelianto nuomonė dėl kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo nelaikytina pagrįsta, nes ieškovas buvo vykdęs ir vykdė panašią paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu - objektu, kuris atitinka tokiam reikalavimui keliamus saugumo bei kainos reikalavimus. Tai, kad šis objektas nebuvo įrašytas į Energetikos ministro įsakyme patvirtintą sąrašą (8 objektų), nepaneigia ieškovo kvalifikacijos, nes tokio reikalavimo pradinėse Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta, o pagal saugos reikalavimų lygį ieškovo nurodytas objektas reikalavimus atitiko.
  10. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam alternatyvią sankciją, nurodydamas, kad teismas turėjo paskirti kitą alternatyvią sankciją - sutarties termino sutrumpinimą, tačiau sankcijos pritaikymas tokioje situacijoje, kaip minima, turėtų būti ne tik atitinkantis įstatymo nuostatas, bet taip pat ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kad pažeidimą padaręs asmuo būtų nubaustas, t.y. patirtų tam tikras neigiamas pasekmes bei bent iš dalies būtų atstatytas teisingumas. Apeliantas, nurodydamas, jog ieškovo interesus geriausiai užtikrintų sudarytos sutarties termino sutrumpinimas, manytina, bando gudrauti ir skundžia sprendimą, kuriuo teisinga ir teisėta sankcija nors ir neatstatė šalių į tą padėtį, kurioje buvo padarytas pažeidimas, tačiau įgyvendino tam tikrą prevencinį tikslą, kad apeliantas ateityje vengtų įstatymų pažeidimo ir galimo piktnaudžiavimo savo padėtimi. Jei apeliantui taikyta bauda būtų pakeista į sutarties termino sutrumpinimo sankciją, faktiškai jokių neigiamų pasekmių apeliantas nepatirtų, o tokias pasekmes patirtų tretieji asmenys, nes apeliantas bet kokiu atveju be apsaugos neliks, net jeigu bus sutrumpintas sutarties terminas, taip pat apeliantas bet kada gali sudaryti tokias Konkurso sąlygas, kurias potencialūs tiekėjai ginčys, o tuo metu faktiškai apsaugos paslaugas, nors ir laikinai, gali teikti apelianto dabar samdomas paslaugų teikėjas. Pirmosios instancijos teismo paskirta sankcija geriausiai užtikrina bent minimalaus teisingumo vykdymą, todėl neturėtų būti keičiama.
  11. Apeliantas nepagrįstai prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti ekspertizę, nes šį prašymą apeliantas, įgyvendindamas CPK nuostatas, turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau savo teisės tinkamai neįgyvendino. Ekspertizės skyrimas šioje stadijoje yra tik būdas vilkinti teisingumo įgyvendinimą šioje byloje, nes paties apelianto pateikiama kalbininko išvada aiškiai įrodo, jog apelianto pasirinkta konkurso sąlygų interpretacija yra tendencinga, siekiant pateisinti savo neteisėtus, o taip pat ir neteisingus, nesąžiningus ir neprotingus sprendimus, trukdančius objektyviai įgyvendinti tikruosius viešųjų pirkimų tikslus ir dirbtinai ribojant potencialių tiekėjų dalyvavimą konkursuose.

19Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras" atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Konkurso sąlygas. Atsakovas Konkurso sąlygomis aiškiai nurodė, kad patirtį pagrindžiantys objektai turi būti susiję su pirkimo objektu, t.y. ministro įsakyme numatytais objektais, kuriuos turėjo būti saugojęs ieškovas. Atsakovas, nustatydamas tokias sąlygas, siekė, kad jos geriausiai atitiktų pirkimo esmę.
  2. Viešųjų pirkimų principai sudaro pagrindą tam, kad objektyviai ir taupiai būtų perkamos paslaugos, skirtos tiesiogiai ar netiesiogiai viešųjų paslaugų teikimui. Tačiau taipogi viešieji pirkimai, ypatingai ginčų dėl jų sprendimas, orientuoti į tai, kad per sutrumpintus terminus būtų išspręsta situacija, stabdanti viešųjų pirkimų procedūras. Ši nuostata remiasi bendraisiais teisės principais ir suponuoja tai, jog tiekėjas privalo būti sąžiningas, protingas ir apdairus viešųjų pirkimų dalyvis. Pirkimo procedūra leidžia nekliudomai užklausti perkančiąją organizaciją dėl visų pirkime kylančių klausimų (tame tarpe dėl pirkimo sąlygų). Atsakovas buvo aktyvus ir vykdė jam priskirtas pareigas - ėmėsi priemonių įsitikinti, ar ieškovas atitinka keliamus reikalavimus. Tuo tarpu ieškovas tik pasibaigus pirkimo procedūrai sprendė, kad jo teisės yra pažeistos.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

23Apeliacinis skundas netenkintinas

24Dėl naujų įrodymų priėmimo

25Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013). Apeliantas pateikė Lietuvių kalbos instituto 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvių kalbos specialisto išvados Nr. E-15-19 kopiją, prašo šį įrodymą priimti, nes jo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, kai pirmosios instancijos teismas netinkamai, ne pagal lietuvių kalbos taisykles, aiškino Derybų sąlygų reikalavimą ir toks aiškinimas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą, atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet galintį turėti bylai įrodomosios reikšmės, įrodymą yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos Lietuvių kalbos instituto 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvių kalbos specialisto išvados Nr. E-15-19 kopiją ir ja vadovautis nagrinėjant šią bylą kaip rašytiniu įrodymu (CPK 197-200 straipsniai).

26Dėl ieškovo UAB saugos tarnybos „Argus“ atitikimo Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų kvalifikacinių reikalavimų 4.2.4 punktui

27Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai pirkimo sąlygas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

28VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių viešojo pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 9 dalis). Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, privalo, siekdama paminėto tikslo, išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sąlygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis). Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau toks sprendimas neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-733-180/2015).

29Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 10 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimą, vykdomą supaprastintu skelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 156493 (t. 1., b.l.13). Ieškovas 2014 m. spalio 22 d. pateikė paraišką pagal Konkurso sąlygas (t.1., b.l. 46-52). Vykdant pirkimo procedūras buvo gautos 6 tiekėjų - UAB „ES Security", UAB „Eurocashl", UAB „Ekskomisarų biuras", UAB „G4S Lietuva", UAB saugos tarnyba „Argus" ir UAB „Apsaugos komanda" paraiškos (t.1., b.l. 86). 2014 m. spalio 23 d. ieškovas gavo atsakovo raštą "Dėl dokumentų patikslinimo UAB „Argus“, kuriame atsakovas pareikalavo iki 2014 m. spalio 28 d. 15:30 val. patikslinti dokumentus pagal Konkurso sąlygų 4.2.5. punkto nuostatų reikalavimus, t.y. pateikti nepriklausomos akredituotos sertifikavimo įstaigos išduotą galiojantį LST EN ISO 9001:2001 standarto sertifikatą, patvirtinantį, kad ieškovo kokybės vadybos sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos standartų reikalavimus fizinės ir techninės apsaugos srityse (t. 1., b.l. 53). Atsakovas pažymėjo, jog tokio sertifikato ieškovas nepateikė bei konstatavo, kad ieškovo pateiktas Kokybės vadovas nėra lygiavertis dokumentas reikalaujamam sertifikatui. Ieškovas 2014 m. spalio 27 d. patikslino reikalaujamus duomenis, paaiškindamas, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių yra įsitikinęs, kad jo pateikti duomenys yra tikslūs bei pakankami patvirtinti reikalaujamą kvalifikaciją pagal Konkurso sąlygų 4.2.5. punktą (t.1., b.l. 54-56). Atsakovas, nagrinėdamas tiekėjų pateiktas paraiškas ir iškilus papildomiems neaiškumams, vadovaudamasis Derybų sąlygų 6.3 punktu, 2014 m. spalio 28 d. pateikė ieškovui dar vieną prašymą - iki 2014 m. spalio 29 d. patikslinti dokumentus pagal Derybų sąlygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimus., t.y. įpareigojo ieškovą pateikti sąrašą sutarčių, pagal kurias būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25 “Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo” (t.1., b.l. 57). 2014 m. spalio 29 d. ieškovas pateikė reikalaujamus patikslinimus ir paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo argumentus, kad ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis atitinka Konkurso sąlygų 4.2.4. punkto reikalavimų nuostatas, nes ieškovas, pagal atsakovo suformuluotas ir pateiktas Konkurso sąlygas, pateikė duomenis apie tai, kad ieškovas yra įvykdęs arba vykdo bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakymą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM (t.1., b.l. 58-62). Ieškovas taip pat pabrėžė, kad atsakovas, nustatydamas Derybų sąlygas, nebuvo iškėlęs reikalavimo pateikti duomenis apie saugotus objektus, įtrauktus į Energetikos ministro įsakymą, nes Derybų sąlygose buvo aiškiai suformuluota, jog turi būti vykdoma arba įvykdyta bent viena panaši apsaugos paslaugų sutartis, saugant ne žemesnio kaip trečio saugos lygio reikalavimus, nustatytus Energetikos ministro įsakyme, atitinkantį objektą. 2014 m. spalio 30 d. ieškovas gavo atsakovo atsakymą į pranešimą Nr. 7-44-1269 (priedas Nr. 8), kuriame buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovo reikalavimus, nusprendė pateiktus reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus (t. 1., b.l. 63-64). Perkančiji organizacija, vadovaudamasi Derybų sąlygų 7.1.3 ir 7.1.4 punktų nuostatomis, ieškovo paraišką atmetė, kadangi teikėjo kvalifikacija neatitiko Derybų sąlygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimo, t. y. tiekėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra įvykdęs (arba vykdantis) bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t. y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugų sutartį objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymą, ir kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM (t. 1., b.l. 65, 92-93). Ieškovas 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakovui pretenziją (t.1., b.l. 66-73), tačiau atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. pretenziją pripažino nepagrįsta ir jos netenkino (t. 1., b.l. 74-75).

30Energetikos ministro įsakymo 2 punktas numato, kad reikalavimai įmonių fizinei saugai taikomi energetikos ministro valdymo sričiai priskirtoms strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir jų įrenginiams. Įsakymu įtvirtinti reikalavimai nustato įmonių fizinės saugos principus, organizavimo pagrindus bei minimalius fizinės saugos reikalavimus (Įsakymo 3 punktas). Objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes įmonės vadovo nustatyti objekto fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme patvirtinti reikalavimai nenustato kitaip (4 punktas). Trečiasis objektų fizinės saugos lygis yra taikomas didelės rizikos objektams. Objektuose turi būti įrengta aukšto lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti ir sulaikyti išorinę grėsmę, išvengti grėsmės iš vidaus bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus. Užtikrinant objekto saugumą, įrengiama išorinio perimetro tvora ir padidinto patikimumo mechaninės kliūtys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės). Įrengiama mažiausiai dviejų lygių (perimetro ir (arba) įrenginių bei patalpų) apsaugos signalizacijos sistema. Objekto teritorijai bei patalpoms ir (arba) įrenginiams stebėti įrengiama vaizdo stebėjimo sistema, kurios signalai perduodami į nuotolinį ar lokalų apsaugos stebėjimo postą bei užtikrinamas ne trumpesnis kaip 30 parų vaizdo stebėjimo įrašų archyvas. Objekte turi būti įrengta elektroninė įeigos kontrolės sistema. Užtikrinamas nuolatinis apsaugos sistemos signalų stebėjimas nuotoliniame apsaugos stebėjimo poste. Į apsaugos sistemos pavojaus signalus reaguoja ginkluoti apsaugos darbuotojai. Objektas gali būti nuolat arba periodiškai (dienos ar nakties režimas, statybos ar remonto darbai) saugomas apsaugos darbuotojų (12.3 punktas). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Energetikos ministro įsakymu yra nustatyti saugos minimalūs reikalavimai, kurie privalo būti taikomi atitinkamoms strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir įrenginiams. Tai reiškia, jog Energetikos ministro įsakymo reguliavimo dalykas yra ne energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sąrašo pateikimas, bet šių įmonių ir įrenginių fizinės saugos minimalių reikalavimų reglamentavimas. Pabrėžtina, jog Energetikos ministro įsakyme tiesiogiai nėra nustatytas reikalaujamas minimalus fizinės saugos lygis Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, taigi šio klausimo sprendimas paliktas įmonės vadovo kompetencijai.

31Byloje kilo ginčas dėl Konkursų sąlygų 4.2.4 punkto, numatančio kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, aiškinimo, t.y. ar atsakovas minėtame punkte numatė sąlygą, jog Konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra įvykdęs arba vykdo bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu - ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal Energetikos ministro įsakyme numatytus saugos reikalavimus, ar konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra įvykdęs ar vykdo apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu - ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinę saugą objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymo 2 punktą. Atsakovas Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 4.2. punkte nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus bei nurodė, kokie dokumentai, patvirtinantys atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, turėtų būti pateikti (t.1., b.l. 28-30). Konkurso sąlygų 4.2.4 punktas numatė, kad „teikėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo Teikėjo įregistravimo dienos (jeigu Teikėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra įvykdęs arba vykdo bent vieną panašią apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM“. Tačiau atsakovas tiek 2014 m. spalio 28 d. rašte dėl dokumentų patikslinimo (t.1., b.l. 57), tiek 2014 m. spalio 30 d. rašte dėl paraiškos atmetimo (t.1., b.l. 65) pateikė netapatų Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto turinį, lyginant su nurodytuoju Konkurso sąlygose (t. 1, b.l. 29), t.y. nurodė, kad Konkurso sąlygų 4.2.4 punktas numato, jog ieškovas privalo pateikti sąrašą sutarčių, pagal kurias būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Energetikos ministro įsakymo paskirtis – nustatyti minimalius įmonių fizinės saugos reikalavimus, kad jame aiškiai reglamentuota, kokie reikalavimai turi būti taikomi atitinkamiems objektų fizinės saugos lygiams, konstatuoja, kad Konkurso sąlygų 4.2.4 punktas, pateiktas atsakovo Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygose, nenumato imperatyvo, kad tiekėjo anksčiau saugoti objektai turi būti būtinai iš objektų, įrašytų į Energetikos ministro įsakymo 2 punkte išvardintą sąrašą. Konkurso sąlygų 4.2.4 punktas numatė, kad tiekėjas turi turėti patirties teikiant fizinės saugos paslaugas, kurios turi būti ne žemesnio, kaip trečio saugos lygio, kuris turi atitikti Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus, tačiau nenumatė reikalavimo, jog tiekėjo patirtis būtų siejama su apsaugos paslaugų teikimu Energetikos ministro įsakymo 2 punkte išvardintoms įmonėms. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sąrašą, pagal kurį būtų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymą, nėra tapatus Derybų sąlygų 4.2.4 punkte numatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Atsakovas paraiškų vertinimo etape modifikavo Derybų sąlygų 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimą, t. y. pakeitė pačios perkančiosios organizacijos nustatytas Derybų sąlygas. Kaip minėta, pagal Energetikos ministro įsakymą objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes įmonės vadovo nustatyti fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme nenustatyta kitaip. Taigi, ne konkretaus objekto įtraukimas į Energetikos ministro įsakyme nurodytą sąrašą, bet tiekėjo galimybė teikti reikalaujamas atitinkamo fizinės saugos lygio apsaugos paslaugas tam tikram objektui, t. y. objekto apsaugai būtinų tiekėjo turimų priemonių atitikimas nustatytiems reikalavimams yra kriterijus, patvirtinantis ar paneigiantis reikiamą tiekėjo kvalifikaciją. Ieškovo kvalifikacija, teikiant apsaugos paslaugas kitiems objektams, nors ir nenurodytiems Energetikos ministro įsakyme, paraiškos pateikimo metu objektyviai atitiko Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto kvalifikacinius reikalavimus (t. 1, b.l.77), tačiau atsakovas ieškovo pateiktą jo kvalifikacijos pagrindimą įvertino netinkamai, nukrypdamas nuo nustatytų Derybų sąlygų. Pabrėžtina, kad paties apelianto pateikta Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada, priešingai, nei ją interpretuoja apeliantas, taip pat patvirtina Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto tokį aiškinimą, kaip jį suvokia ieškovas bei kaip jo turinį aiškino pirmosios instancijos teismas (t. 2., b.l. 55-57).

32Perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Taigi, apeliantas nepagrįstai pakeitė tiekėjams keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie gali būti vertinami diskriminaciniais ir dirbtinai ribojančiais konkurenciją. Pagal pakeisto Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto turinį Konkurse galėtų dalyvauti tik tie subjektai, kurie ankščiau būtų teikę trečio lygio saugos paslaugas tik Energetikos ministro įsakyme numatytoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kad tiekėjas gali turėti didelę patirtį teikiant fizinės saugos paslaugas ne žemesnio kaip trečio saugos lygio kitoms, ne Energetikos ministro įsakyme numatytoms įmonėms. Tokiu būdu šiems tiekėjams nepagrįstai būtų užkertamas kelias dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taip pažeidžiant VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.

33Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes. Tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Draudimas riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebūtų galima, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis) ir tai pripažįsta apeliaciniame skunde pats apeliantas. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 4 straipsnius AB „Lietuvos dujos“ yra priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių. Atsakovo priskyrimas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ratui nesuteikia pagrindo tokiam asmeniui, perkančiam prekes ar paslaugas, viešojo pirkimo sąlygas suformuluoti neaiškiai ar netiksliai, pakeisti paskelbtas pirkimo sąlygas pirkimo procedūrų vykdymo eigoje. Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų, jog jo statusas reikalauja įmonės fizinės saugos paslaugas teikiančius tiekėjus parinkti tik iš asmenų, kurie jau turi patirtį teikiant tokias paslaugas į Energetikos ministro įsakymo 2 punktą įtrauktoms įmonėms, t. y. nepagrindė tam tikrų tiekėjų dalyvavimo pirkime apribojimo tikslingumo ir pagrįstumo. Juo labiau, kaip minėta, Energetikos ministro įsakyme tiesiogiai net nėra nustatytas reikalaujamas minimalus fizinės saugos lygis Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, bet šio klausimo sprendimas paliktas įmonės vadovo kompetencijai. Atsakovo vadovas sprendžia, kokį fizinės saugos lygį parinkti įmonės objektams, svarbu, kad parinktas saugos lygis atitiktų Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus. Taigi, ir dėl šios priežasties nebūtų pagrindo kelti tiekėjams reikalavimą turėti patirtį teikiant saugos paslaugas tik Energetikos ministro įsakyme nurodytoms įmonėms, nes tiekėjai gali turėti ankstesnę patirtį teikiant netgi aukštesnio fizinės saugos lygio paslaugas įmonėms, nors ir neįrašytoms į Energetikos ministro įsakymą. Tai reiškia, jog esminis kriterijus, parenkant tiekėjus įmonės fizinės saugos paslaugoms teikti yra tiekėjo patirtis ir pasirengimas teikti atitinkamo lygio fizinės saugos paslaugas, bet ne tam tikro lygio paslaugų teikimo konkrečioms įmonėms faktas. Būtent tokį kriterijų Derybų sąlygų 4.2.4 punkte ir buvo nustatęs atsakovas, kurį vėliau nepagrįstai pakeitė.

34Kaip minėta anksčiau, VPĮ paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo pirkimo konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 straipsnis). Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektą. Kandidatai, dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų nuostatas, kuriomis nustatomi reikalavimai pirkimo objektui, bei kitas pirkimo sąlygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse (VPĮ 27 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui nebuvo kilę neaiškumų dėl Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto, jos ieškovui buvo aiškios ir suprantamos, ieškovas suprato, kad atsakovas Konkurso sąlygų 4.2.4 punktu nustatė, jog konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra vykdęs ar vykdo apsaugos paslaugų sutartį, susijusią su pirkimo objektu, t.y. yra teikęs ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakyme numatytus saugos reikalavimus, todėl šios sąlygos neprašė paaiškinti ar patikslinti. Perkančioji organizacija savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, taip pat nepasinaudojo teise paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Taigi, nei ieškovui, nei atsakovui iki tiekėjų pateiktų paraiškų vertinimo nekilo abejonių dėl Konkurso sąlygų 4.2.4 punkto aiškumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija prieš tiekėją, nepaprašiusį patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal VPĮ 24 straipsnį perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui tenka pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo sąlygas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-810-236/2015). Kita vertus, situacija, kai perkančioji organizacija, suformulavusi viešojo pirkimo sąlygas, kurios yra aiškios normaliai rūpestingam konkurso dalyviui, jau viešojo pirkimo procedūros vykdymo eigoje ima savo pačios nurodytas sąlygas interpretuoti kitaip, jas pakeičia, ne tik pažeidžia bendruosius viešojo pirkimo principus, tiekėjo teises ir interesus dėl galimybės dalyvauti viešajame pirkime užkirtimo, bet ir apriboja tiekėjui galimybę ginčyti tokias viešojo pirkimo sąlygas, nes viešojo pirkimo procedūra jau būna perėjusi į kitą etapą (tiekėjų pasiūlymų vertinimą). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas šioje byloje ginčija viešojo pirkimo sąlygą ir kad tokiam teisiniam veiksmui atlikti jis praleido terminą. Visų pirma, ieškovas apskritai byloje nereiškė reikalavimo dėl Konkurso sąlygų ginčijimo, antra, ginčijamos gali būti tik sąlygos, kurios tiekėjui yra aiškios ir kurios, tiekėjo nuomone, yra neteisėtos. Tuo tarpu ieškovui Konkurso sąlygos buvo aiškios ir priimtinos.

35VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sąlygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45–50 straipsniais), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, kaip neatitinkantis Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimų, pripažintinas neteisėtu, kaip ir po šio sprendimo viešajame pirkime priimti sprendimai atmesti ieškovo pretenziją.

36Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas yra ieškovo argumentas, jog ieškovui 2014 m. spalio 27 d. patikslinus reikalaujamus duomenis, 2014 m. spalio 28 d. atsakovas be pagrindo pateikė papildomą reikalavimą dėl „Dokumentų tikslinimo UAB „Argus“, kuriame reikalavo patikslinti ieškovo paraiškoje pateiktus duomenis dėl kvalifikacinio reikalavimo pagal Konkurso sąlygų 4.2.4 p., nes toks kvalifikacinių duomenų trūkumas ar neatitikimas nebuvo nustatytas paraiškų nagrinėjimo ir vertinimo metu 2014 m. spalio 22 d., t.y. atsakovas reikalavo patikslinti duomenis, kai paraiškų nagrinėjimas/vertinimas jau buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia perkančiai organizacijai prašyti patikslinti tiekėjų duomenis apie jų atitikimą keliems, o ne vienam kvalifikaciniam reikalavimui. Todėl atsakovo veiksmai nelaikytini grįžimu į ankstesnį viešojo pirkimo procedūrų etapą, nes jis nebuvo baigęs tikrinti tiekėjų atitikimo kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau šio ieškovo argumento nepagrįstumas nekeičia teisinio rezultato byloje, nes, prašydamas ieškovo paaiškinti jo atitiktį Derybų sąlygų 4.2.4 punkto reikalavimams, atsakovas iš esmės pakeitė tiekėjams keliamos sąlygos turinį, sugriežtino tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus dėl tiekėjo turimos patirties ir taip apribojo tiekėjo galimybę dalyvauti Konkurse. Be to, nors perkančiajai organizacijai ir nedraudžiama pakartotinai prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų kitiems reikalavimams, tačiau nagrinėjamos bylos bendrame įrodymų vertinimo kontekste atsakovo veiksmai, kai ieškovas pagrindė jo atitiktį Konkurso sąlygų 4.2.5 punkto reikalavimams, prašymas pagrįsti tiekėjo atitiktį 4.2.4 punkto reikalavimui kelia pagrįstų abejonių perkančiosios organizacijos veiksmų nuoseklumu ir skaidrumu.

37Nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir aplinkybė, jog teismas atskirai nepasisakė ir nevertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvados (t. 1, b.l. 100-102). Visų pirma, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateikta nuomonė dėl bylos faktų ir teisės klausimų aiškinimo teismui nėra privaloma ir nėra savarankiškas įrodymas byloje (CPK 49-50 straipsniai). Antra, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo tam tikrų reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą, sprendė byloje taikytinų teisės normų klausimą ir taikomas normas aiškino, kas sudarė ir Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimo dalyką. Vien aplinkybė, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei jas padarė Viešųjų pirkimų tarnyba, nereiškia, jog teismas turėjo atskirai aptarti ir šios institucijos nustatytus faktus bei padarytas išvadas. Teismo kitokios išvados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo ir ieškinio pagrįstumo savaime patvirtina, jog teismas nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje išvada. Kita vertus, teismas nesutiko tik su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, jog atsakovo prašymas patikslinti ar papildyti ieškovo kvalifikacinius duomenis nėra netapatus Pirkimo sąlygų 4.2.4 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Tuo tarpu teismas padarė analogišką išvadą, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnyba, jog perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėjų patikslinti duomenis pakartotinai apie jų atitikimą keliems, o ne vienam kvalifikacijos reikalavimui.

38Dėl atsakovui paskirtos baudos VPĮ 952 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstumo

39Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimo leisti jam toliau dalyvauti Konkurse, nes 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Dėl to, teismo nuomone, šiuo atveju yra tikslinga išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir atsakovui skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų, t.y. baudą (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis).

40Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvą 2007/66/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2010 m. vasario 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymas papildytas inter alia 951 ir 952 straipsniais, nustatančiais pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygas ir alternatyvias sankcijas bei jų taikymo tvarką (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį (sutarties termino sutrumpinimą ar baudą perkančiajai organizacijai, mokėtiną į valstybės biudžetą), nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, teismui nustačius, jog egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudą (Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).

41Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Pažymėtina, kad neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimas VPĮ prasme – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija, šis instrumentas teismų aiškintinas ir taikytinas griežtai (pavyzdžiui, negalima plečiamai aiškinti priežastis, dėl kurių reikėtų išsaugoti sutartį). Teismui priėmus sprendimą laikinai išsaugoti neteisėtai sudarytos sutarties padarinius, toks sandoris nėra naikinamas, t. y. nepripažįstamas niekiniu ab initio, tačiau išsaugojamas, dėl viešojo intereso apsaugos jo šalims tam tikrą laiką išsaugant teises ir pareigas pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Tokiu atveju šalys negali būti grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes viešojo pirkimo procedūrų santykiai neatkuriami, o pasibaigia išsaugotos sutarties įvykdymu. Kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

42Nei teisės aktai, nei teismų praktika neišvardija kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų skirti perkančiajai organizacijai vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų, nustačius poreikį išsaugoti neteisėtai sudarytos viešųjų pirkimų sutarties padarinius. Tai vertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

43Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas sudarytą Saugos paslaugų sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instnacijos teismas pagrįstai taikė VPĮ 952 straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Saugos paslaugų sutarties galiojimo terminą (iki sutartyje nustatyto pradinio vienerių metų termino pabaigos liko penki mėnesiai), sudarytos viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir reikšmę perkančiajai organizacijai (viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, kad atsakovui, kaip įmonei, kuri yra priskirta sąrašui įmonių, turinčių svarbią reikšmę nacionalinam saugumui, turi būti nepertraukiamai užtikrinta atitinkamo lygio apsauga), į atsakovo neteisėtus veiksmus (atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas neatitiko Derybų sąlygų 4.2.4. punkto reikalavimų, viešojo pirkimo procedūros metu pakeitė reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, tokiu būdu užkirsdamas galimybę ieškovui dalyvauti konkurse), alternatyviosios sankcijos – baudos - paskirtį atgrasyti pažeidėją nuo panašių pažeidimų ateityje, nukentėjusio dėl pažeidimo tiekėjo nuomonę ir atsisakymą ketinimų dalyvauti naujame analogiškų paslaugų pirkime, naujos pirkimo procedūros vykdymo bei sudarytos bei vykdomos sutarties nutraukimo kaštus (VPĮ 952 straipsnio 2, 4 dalys), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atsakovui 10 430 Eur baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-39/2015). Ginčas dėl baudos dydžio apeliaciniame skunde nekeliamas. Be to, apeliantas, prašydamas pakeisti taikytą sankciją į kitą alternatyvią sankciją, nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokiam terminui turėtų būti palikta galioti neteisėtai sudaryta sutartis, siekiant užtikrinti būtinos įmonei atitinkamo lygio fizinės saugos paslaugų teikimo nenutrūkstamumą, su kokiais kaštais ir nuostoliais gali būti susijęs sutarties nutraukimas anksčiau termino (CPK 178 straipsnis).

44Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

47Apeliacinės instancijos teismui ieškovas UAB saugos tarnybas „Argus“ pateikė prašymą dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 350 Eur sumai.

48CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 Eur. Atsakovo prašomos priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija sumos, gaunamos pritaikius minėtą koeficientą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 350 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str. str.).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti ieškovui UAB saugos tarnyba „Argus“ (juridinio asmens kodas 141237452) iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ (juridinio asmens kodas 120059523) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB saugos tarnyba „Argus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Ieškovas nurodė, kad atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie fizinės ir... 5. Atsakovas net du kartus be jokio aiškaus pagrindo reikalavo ieškovą... 6. Atsakovo sprendimas, nurodytas rašte Nr. 7-44-1269, yra nepagrįstas, kadangi... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 8. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje konstatavo, jog nėra pagrindo teigti,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalis nustato,... 12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu dėl atsakovo... 13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti... 14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo 2014 m. spalio 28 d.... 15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovo... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 17. Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 18. Ieškovas UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepime prašo 2015 m. balandžio... 19. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras" atsiliepime į apeliacinį skundą... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas... 24. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 25. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 26. Dėl ieškovo UAB saugos tarnybos „Argus“ atitikimo Supaprastintų... 27. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo... 28. VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 10 d. CVP IS... 30. Energetikos ministro įsakymo 2 punktas numato, kad reikalavimai įmonių... 31. Byloje kilo ginčas dėl Konkursų sąlygų 4.2.4 punkto, numatančio... 32. Perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį, negali... 33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog perkančioji... 34. Kaip minėta anksčiau, VPĮ paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo... 35. VPĮ 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir... 36. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas yra ieškovo... 37. Nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas... 38. Dėl atsakovui paskirtos baudos VPĮ 952 straipsnio 2 dalies pagrindu... 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieškovo... 40. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvą... 41. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad... 42. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neišvardija kriterijų, kuriais... 43. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta... 44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 47. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas UAB saugos tarnybas „Argus“... 48. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos,... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti... 51. Priteisti ieškovui UAB saugos tarnyba „Argus“ (juridinio asmens kodas...