Byla 2K-44-699/2015
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutarties.

3Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu A. T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir pagal 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė A. T. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Priteista iš A. T. S. 301 334,07 Lt (87 272,38 Eur) Lietuvos valstybei. Tuo pačiu nuosprendžiu A. T. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6A. T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,M“ (reg. Marijampolėje, ( - )) akcininku bei direktoriumi, apgaule veikdamas UAB ,,M“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. Europos Sąjungos išorinės paramos lėšas – 301 334,07 Lt (87 272,38 Eur), išmokėtas pagal PHARE 2000 programą, o būtent: turėdamas tikslą įgyti Europos Sąjungos išorinės paramos lėšas, neketindamas vykdyti gamybos, 2002 m. rugsėjo 27 d. su Centrine projektų valdymo agentūra bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sudarė subsidijos sutartį Europos Sąjungos išorinei pagalbai gauti Nr. LT 0009-02-01-0036 (sutarties objektas – sutarčių institucijos subsidija projekto įgyvendinimui pavadinimu „Briketų (granulių) iš pjuvenų gamybos technologijos įdiegimas UAB „M“) ir pagal šią sutartį žinodamas, kad UAB ,,M“ realiai galimybių įgyti šio turto neturėjo, kadangi įmonėje nebuvo sukaupta reikiama projekte numatyta šiems įrengimas įsigyti nuosavų lėšų dalis (54,78 proc. bendros projekto biudžeto sumos), t. y. 402 858,89 Lt (116 676 Eur), melagingai nurodė, kad vykdydamas projektą Nr. M-05 įsigijus medienos pjuvenų džiovinimo ir granuliavimo įrengimus UAB „M“ bus gaminama apie 166 t/mėn. briketų (granulių), todėl UAB „M“ iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros kaip paramą gavo lėšų: 2002 m. gruodžio 18 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. 142 – 133 018,43 Lt (38 524,8 Eur), 2003 m. sausio 17 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. 287 – 133 018,43 Lt (38 524,8 Eur); tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2003 m. rugsėjo 11 d., neketindamas vykdyti pjuvenų gamybos, pateikė galutinę projekto ataskaitą Marijampolės apskrities Viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentui nurodydamas, kad briketų (granulių) iš pjuvenų gamyba įdiegta, ir taip iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros buvo gauta pagal sutartį priklausanti galutinė likusi lėšų dalis, t. y. 2003 m. gruodžio 8 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. 473 gavo 35 297,21 Lt (10 222,78 Eur), o iš viso gavo ir užvaldė 301 334,07 Lt (87 272,38 Eur), gamybos nevykdė, pažeisdamas subsidijos sutarties dėl Europos Bendrijos užsienio pagalbos Nr. LT 0009-02-01-0036 II priedo „Bendrosios sąlygos taikomos Europos Komisijos finansuojamoms subsidijų sutartims, sudarytos pagal decentralizuotos išorinės pagalbos programas“, 12 (3) straipsnį, pagal kurį sutarties terminas baigiasi praėjus 24 mėn. nuo projekto vykdymo trukmės pabaigos, t. y. 2005 m. liepos 28 d., nepasibaigus sutarties laikotarpiui ir negavus Centrinės projektų valdymo agentūros leidimo bei neturėdamas teisės to daryti, 2004 m. sausio 6 d. neteisėtai pardavė medienos pjuvenų džiovinimo ir granuliavimo įrengimus UAB „E“ už 436 320,76 Lt (be PVM) (126 367,23 Eur), dėl to apgaule UAB ,,M“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 301 334,07 Lt (872 72,38 Eur) Lietuvos Respublikos valstybei priklausančių lėšų.

7Taip pat jis pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,M“ (reg. Marijampolėje, ( - ) akcininku bei direktoriumi, sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą, o būtent: pažeisdamas 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostatas, nuo 2004 m. sausio 1 d. pažeisdamas 19 straipsnio 8 punkto nuostatas, taip pat bendrovės įstatų 39 punktą, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, pardavė medienos pjuvenų džiovinimo ir granuliavimo įrengimų už 436 320,76 Lt (126 367,23 Eur) bei, bendrovei dirbant nuostolingai, suteikė paramą VšĮ „A“: 2003 m. – 31 000 Lt (8978,22 Eur), 2004 m. – 35 000 Lt (10 136,7 Eur), neekonomiškai naudojo pinigus, t. y. įsigijo kompiuterinės technikos už 3960,99 Lt (1147,09 Eur) (monitorius, maitinimo blokas, diskasukis, skeneris, aksesuarai), sumokėjo už automobilio eksploataciją – 719,53 Lt (208,39 Eur), įsigijo telefono aparatą su priedais už 619 Lt (179,27 Eur), skaitmeninį fotoaparatą už 698 Lt (202,15 Eur), laisvų rankų įrangą už 190 Lt (55,03 Eur), dvi kameras už 274 Lt (79,36 Eur), vyko į komandiruotes į Vokietiją ir Ukrainą – 2859,80 Lt (828,26 Eur), dėl to nulėmus UAB ,,M“ bankrotą ir 2004 m. liepos 23 d. iškėlus bankroto bylą bendrovės kreditoriams padaryta didelė žala: A. K. 92,37 Lt (26,75 Eur), G. K. 465,28 Lt (134,75 Eur), K. P. Ū. 3572,54 Lt (1034,68 Eur), Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 34 411,33 Lt (9966,21 Eur), VSDFV Marijampolės skyriui 6580,31 Lt (1905,79 Eur), AB „M“ 3348,57 Lt (969,81 Eur), Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai 37 071,21 Lt (10 736,57 Eur), K. K. paslaugų įmonei 8105,33 Lt (2347,47 Eur), UAB „D“ 8269 Lt (2394,87 Eur), UAB „E“ 300 Lt (86,89 Eur), UAB „G“ 10 932,82 Lt (3166,36 Eur), UAB „Lietuvos draudimas“ kreditų draudimas 32 147,55 Lt (9310,57 Eur), UAB „T“ 162,84 Lt (47,16 Eur), UAB „M“ 7911,44 Lt (2291,31 Eur), UAB „N“ 868,48 Lt (251,53 Eur), UAB „Omnitel“ 1106,49 Lt (320,46), UAB „P“ 1766,70 Lt (511,67 Eur), UAB „S“ 2324,60 Lt (673,25 Eur), VĮ ( - ) 6757,41 Lt (1957,08 Eur), VĮ ( - ) 12 060,03 Lt (3492,83 Eur), VĮ ( - ) 16 916,43 Lt (4899,34 Eur), VĮ ( - ) 40 724,03 Lt (11 794,49 Eur), UAB draudimo įmonei ( - ) 10 967,68 Lt (3176,46 Eur), VĮ ( - ) 4710,68 Lt (1364,31 Eur), VĮ ( - ) 33 809,73 Lt (9791,97 Eur), Valstybinei augalų apsaugos tarnybai 149,04 Lt (43,16 Eur), G. Ž. firmai „Ž“ 2039,57 Lt (590,7 Eur), iš viso 287 571,46 Lt (83 286,45 Eur) didelę turtinė žalą.

8Kasaciniu skundu nuteistojo A. T. S. gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir bylą nutraukti, arba pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

9Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad „teisiamojo posėdžio metu visi proceso dalyviai, taip pat ir nuteistojo gynėjas, pareiškė, jog yra susipažinę su visa bylos medžiaga, todėl bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas tyrė supaprastinta tvarka“. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nes nepageidavo proceso dalyviai. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo dokumentų ištyrimų būdą įvardijo supaprastintu dokumentų apdorojimo būdu, nes toks veiksmas nėra numatytas BPK. Šioje byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad 2014 m. sausio 15 d. buvo tęsiamas pirmosios instancijos teismo posėdis, kurio metu buvo apklaustas liudytojas ir A. T. S. Išklausius A. S., teismas paklausė proceso dalyvių, ar jie susipažinę su bylos medžiaga, ar užtenka tik išvardyti dokumentus. Visi teisminio nagrinėjimo dalyviai pareiškė, kad susipažinę su bylos medžiaga ir gynėjas paprašė apsiriboti tik dokumentų išvardijimu, kuriais teismas remsis priimdamas nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisėjas, vadovaudamasis BPK 290 straipsniu, nutarė išvardyti dokumentus, kuriais grindžiamas kaltinimas. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas rašytinius dokumentus, turi pareigą juos ištirti ir išvardyti nurodydamas konkrečius bylos lapus. Kasatoriui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas ištyrė tik dalį byloje esančių rašytinių dokumentų, ir laiko tai esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu. Skunde pažymima, kad, palyginus teisiamojo posėdžio protokole išvardytus ir minimus apkaltinamajame nuosprendyje dokumentus matyti, jog nuosprendyje vadovautasi neišvardytais dokumentais; be to, matyti, kad byloje yra daugiau dokumentų nei teismas išvardijo: civilinis ieškinys, mokėjimo pavedimai, UAB „M“ buhalteriniai dokumentai, sutartis dėl paramos, 2004 m. sausio 6 d. sutartis Nr. 12-04/06/01, UAB „M“ bendrovės nuostatai ir kasos apskaitos dokumentai, Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nutartis, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, 2013 m. kovo 1 d. sutartis tarp AB „K“ ir UAB „M“, krovinio gabenimo važtaraščiai ir kt. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo šališkumą patvirtina ir tai, jog buvo nuspręsta išvardyti tik tuos dokumentus, kuriais grindžiamas kaltinimas.

10Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 219 straipsnis, nes kaltinamajame akte tinkamai nenurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikas (šios nusikalstamos veikos padarymo laikas tinkamai nenurodytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nustatė, kad A. T. S. padarė tęstinę BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, trukusią nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. (kada paskutinį kartą gavo lėšas). Kasatorius pažymi, kad kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti veiksmai, t. y. apgaulingų duomenų pateikimas civiliniam ieškovui, yra įvykę ankstesniu laikotarpiu, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas (2002 m.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki momento, kada paskutinį kartą gavo lėšas, t. y. 2003 m. gruodžio 8 d., A. T. S. neteikė jokių duomenų ir dokumentų Centrinei projektu valdymo agentūrai ir Vidaus reikalu ministerijai, todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo minimu laikotarpiu jis ne tik kad nepadarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet net ir negalėjo jos padaryti.

11Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog A. T. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir netaikė BK 95 straipsnio – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Kasatorius nesutinka, kad asmuo, kuris užsienyje deklaruoja gyvenamąją vietą ir nesutinka būti perduotas Lietuvos teisėsaugai, laikomas besislapstančiu nuo teisėsaugos institucijų. Anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai pripažino, jog kasatorius, 2004 m. rugsėjo 11 d. išvykdamas į užsienį pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, todėl senaties eiga sustojo iki 2012 m. gegužės 23 d., t. y. kada jis buvo sulaikytas Lietuvoje. Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje esantis 2004 m. lapkričio 3 d. pranešimas patvirtina, jog FNTT tyrėjui tik minėtą dieną atsirado pagrindas manyti, jog reikia atlikti ikiteisminį tyrimą, nes galbūt padaryta nusikalstama veika, tuo tarpu A. T. S. išvykstant iš Lietuvos (2004 m. rugsėjo 11 d.) net ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Esant šioms aplinkybėms, A. T. S., neturėdamas jokių teisinių žinių, taip pat negalėjo suvokti, kad bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2004 m. gegužės mėn. UAB „M“ nevykdė jokios veikos, todėl A. T. S., būdamas vedęs ir turėdamas nepilnametę dukrą, išvyko į užsienį, kad galėtų užsidirbti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su nuteistuoju nebuvo galima susisiekti, nes telefonas buvo išjungtas, tačiau neatsižvelgta į tai, jog tai buvo padaryta dėl įsiskolinimo už operatoriaus paslaugas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis (ji nebuvo panaikinta ir yra įsiteisėjusi), kurioje nustatyta, kad A. T. S. kartu su savo šeima į užsienį išvyko 2004 m. rugsėjo mėnesį, t. y. nežinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jokie įtarimai jam tuo metu nebuvo pareikšti; gyvendamas Londone, įtariamasis deklaravo gyvenamąją vietą, dirbo, išlaikė savo šeimą, naudojosi rinkimų teise, todėl visi šie veiksmai rodo, jog įtariamajam tikrai nebuvo žinoma apie ikiteismini tyrimą ir jis nesislapstė.

12Be to, A. T. S., užsienyje gavęs pranešimą apie pradėtą ekstradicijos procedūra, pats atvyko į policijos įstaigą. Taip pat kasatorius pažymi, kad nuteistojo perdavimas Lietuvai užtruko dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmų. Antai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2007 m. sausio 19 d. kreipėsi į Interpolą pateikdamas teisinės pagalbos prašymą, tačiau perdavimo procedūra nebuvo pradėta, nes atsiųstas netinkamas Europos arešto orderis. Pažymėtina, kad tik 2010 m. gegužės 24 d. (po daugelio bandymų) Europos arešto orderis buvo pripažintas tinkamu ir pradėta nuteistojo perdavimo procedūra.

13Kasatorius mano, kad sąvoka „pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo“ nesietina su asmens teise į gynybą, kurią jis išreiškia susipažindamas su Europos arešto orderiu ir nesutikdamas būti perduotas. Kartu kasatorius pažymi, kad nuteistasis gyvenamąją vietą užsienyje keitė vieno miesto ribose per daugiau negu aštuonerius metus.

14Pagal apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo senaties termino pradžia 2002 m. gruodžio 18 d., o pabaiga – 2012 m. gruodžio 18 d., o nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, pradžia – 2004 m. liepos 23 d., o pabaiga – pabaiga 2009 m. liepos 23 d. Skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, buvo tęsiamas net po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pripažinta, kad nuteistasis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, teismai pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, draudžiančią tęsti baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai.

15Kasatorius teigia, kad A. T. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsni 2 dalį, nes byloje egzistavo civiliniai teisiniai santykiai. Pažymima, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė priešingą kaltinamajam aktui aplinkybę, kad UAB „M“ veikla 2002 m. (kada buvo teikiama paraiška paramai gauti) buvo pelninga ir tik 2003 m. bendrovė patyrė 265 895 Lt (77 008,52 Eur) nuostolį ir kad susidarydavo nereikalingos atliekos – pjuvenos, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Anot kasatoriaus, byloje turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad A. T. S. panaudojo apgaulę siekdamas įgyti Europos Sąjungos paramą, kuri pasireiškė neketinimu vykdyti gamybos, neteisingos informacijos apie finansinę būklę pateikimu ir klaidingu nurodymu, jog įmonėje nebuvo sukaupta reikiama projekte numatyta šiems įrenginiams įsigyti nuosavų lėšų suma.

16Kasatorius mano, kad teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, teismai nepasisakė, kaip reiktų vertinti liudytojos I. K. parodymus, kuri nurodė, kad tik bendrovės akcininkų sprendimas buvo pakankamas dokumentas paramai gauti, o be akcininkų sprendimo parama nebūtu suteikta. Tuo tarpu nuteistasis net nebuvo kaltinamas, kad UAB „M“ vardu pateikė suklastotus bendrovės finansinius dokumentus, t. y. bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą ar kitus dokumentus. Kasatorius mano, kad apgaulė dėl netinkamai pateiktų UAB „M“ finansinių duomenų galima tik tuo atveju, jei bendrovė būtų pateikusi apgaulingus duomenis, t. y. tikrovės neatitinkančius duomenis apie finansinę savo padėtį ir suklastotus buhalterinius dokumentus. Taip pat teismai neįvertino byloje esančių duomenų apie tai, kad A. T. S. nupirko UAB „M“ akcijas iš kitų keturių asmenų panaudodamas savo asmenines lėšas ir nepasisakė, kaip reikėtų vertinti faktą, kad asmuo, siekdamas bendrovės bankroto, išleidžia savo asmenines lėšas. Taip pat šioje byloje neįvertinti liudytojų D. J., G. J. ir K. A. parodymai, kuriuose šie asmenys teigia, kad ne A. T. S. priėmė sprendimą kreiptis dėl paramos gavimo, o UAB „M“ akcininkai.

17Kasatorius mano, kad tiriant UAB „M“ gamybos realumą teismai turėjo įvertinti bendrovės darbuotojų ir kitų asmenų (G. J., G. Ž., J. V. ir kt.) parodymus apie UAB „M“ pjuvenų laikymo ir realizavimo problemas, apie pjuvenų granuliavimo įrangos įsigijimą. Taip pat teismai nepasisakė dėl PVM sąskaitų-faktūrų turinio, kuriose užfiksuoti pjuvenų briketų pardavimai; neįvertinti liudytojų I. K., R. L., J. A., V. T., V. L. ir A. T. S. parodymai, kad realiai įranga veikė, buvo gaminama produkcija, tačiau buvo problemų ją realizuojant. Kasatorius nurodo, kad specialistės išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje ir ja viso nuosprendžio grįsti negalima, be to, priimant nuosprendį neatsižvelgta į tai, jog specialistė išvadą pateikė netyrusi krovinio gabenimo važtaraščių, kurie būtų patvirtinę pjuvenų pervežimą. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos sumos, kurios buvo išduotos A. T. S. kaip avansas, tačiau nepasisakoma dėl jų panaudojimo.

18Taip pat, kasatoriaus manymu, A. T. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 209 straipsnį, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis atliko tyčinius veiksmus, lėmusius bendrovės bankrotą. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino nuteistojo nurodytų aplinkybių dėl bendrovės turto įsigijimo ir pardavimo, o apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, kad bendrovės bankrotą nulėmė naujos užsienio kompanijos atėjimas į Lietuvos medžio rinką. Apklausti liudytojai patvirtino, kad 2003 m. pabaigoje ėmė stigti žaliavos, todėl mažėjo bendrovėje dirbančių pamainų skaičius bei pagamintų granulių kiekis. Kasatorius pažymi, kad nėra paneigti liudytojo A. Š., atlikusio įrangos rinkos vertės nustatymą bei pateikusio preliminaraus vertinimo pažymą, parodymai, iš kurių matyti, jog įrangos rinkos vertė buvo 418 000 Lt. Tai patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai (nurodė, kad įranga buvo pirkta už 436 320,76 Lt); be to, šis liudytojas parodė, kad tokios įrangos nebuvo galima parduoti Lietuvoje, o pardavęs ją Baltarusijoje gavo tik dalį pinigų, todėl buvo priverstas pagamintą produkciją pardavinėti Europoje.

19Kasatorius abejoja, ar juridinio asmens veiksmai, atliekami laikantis imperatyvių įstatymo nuostatų, gali būti pripažįstami veiksmais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, nes UAB „M“ suteikiant paramą VšĮ „A“ nebuvo pažeisti galiojantys įstatymai, taigi nėra pagrindo teigti, jog A. T. S. atliko neteisėtus veiksmus prieš kreditorius. Liudytoja N. M. patvirtino, kad buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu siekiant susigrąžinti VšĮ „A“ suteitą paramą, tačiau jis buvo atmestas. Taigi, nenustačius UAB „M“ neteisėtų veiksmų, negalima teigti, kad A. T. S. veiksmai peržengė civilinių teisinių santykių reguliavimo ribą. Be to, kasatorius mano, kad baudžiamąją atsakomybę turėtų užtraukti tokie juridinio asmens vadovo veiksmai, kurie turėjo esminės reikšmės juridinio asmens finansinei būklei. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad juridinio asmens vardu buvo pirktos darbo priemonės: kompiuterinė technika už 3690,36 Lt, už vadovo automobilio eksploataciją sumokėta 719,53 Lt, už telefono įsigijimą 719 Lt ir 274 Lt už dvejas kameras. Kasatorius nemano, kad atsisakius šių smulkių išlaidų būtų buvę galima išvengti juridinio asmens bankroto.

20Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 70 straipsnis, reglamentuojantis užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas. Anot kasatoriaus, palyginus kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį aprašymą Europos arešto orderyje ir 2013 m. lapkričio 15 d. kaltinamajame akte matyti, kad tik dalis Europos arešto orderyje nurodytų aplinkybių sutampa su nurodytais kaltinamajame akte. Antai Europos arešto orderyje nurodyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytas parduodant įrenginius ir A. T. S. pačiam apgaule įgyjant 302 528,36 Lt. Tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta jau kita nusikalstama veika: A. T. S. apgaule, veikdamas UAB „M“ naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. Europos Sąjungos išorinės paramos lėšas – 301 334,07 Lt, ir dėl to UAB „M“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 301 334,07 Lt.

21Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T. S. nuteistas už kitą nusikaltimą pažeidžiant BPK 70 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią arba perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo davimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nėra A. T. S. rašytinio sutikimo būti teisiamam už kito nusikaltimo padarymą iki jo perdavimo Lietuvos valstybei pagal Europos arešto orderį. Be to, teismai turėjo pripažinti, kad BPK 70 straipsnio 1 dalis draudžia tiek patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tiek teisti asmenį dėl nusikalstamos veikos, už kurią nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, todėl šios baudžiamosios bylos tolesnis nagrinėjimas nebuvo galimas, o byla turėjo būti perduota prokuratūrai trūkumams ištaisyti (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

22Kasatorius teigia, kad teismai dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės turėjo vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki šiol trunka 2004 m. prasidėjęs baudžiamasis procesas, kuris jau viršija baudžiamajame įstatyme nustatytus senaties terminus už nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad baudžiamasis procesas užsitęsė ir dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, nes Lietuvos generalinis prokuroras į Interpolą su teisinės pagalbos prašymu kreipėsi 2007 m. m sausio 19 d., tačiau perdavimo procedūra nebuvo pradėta, nes prokuratūra neatsiuntė tinkamo Europos arešto orderio; tik 2010 m. gegužės 24 d. pateiktas Europos arešto orderis buvo pripažintas tinkamu ir pradėta asmens perdavimo procedūra.

23Taip pat kasatorius mano, kad teismai pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas skirdami bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje. Pažymėtina, kad A. T. S. buvo teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nėra baustas administracine tvarka, teigiamai apibūdinamas, todėl jam nebuvo pagrindo netaikyti BK 55 straipsnio nuostatų.

24Be to, kasatorius nurodo, kad teismai į paskirtą bausmę neįskaitė Didžiojoje Britanijoje suėmime išbūto laiko nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra jokių duomenų apie nuteistojo Didžiojoje Britanijoje išbūtą suėmimo laiką.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinį skundą atmesti.

26Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius – tiek nuteistąjį teisinančius, tiek kaltinančius – įrodymus, pateikė jų analizę susiedamas į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra detali ir išsami, ja išanalizuotas pirmosios instancijos nuosprendis ir byloje surinkti įrodymai, todėl kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas, nepagrįsti.

27Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo neaiškus, nesuprantamas nuteistajam, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento pasisakė tik formaliai, šie teiginiai nepagrįsti. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pasisakyta dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko, t. y. nurodyta, kad veika tęsėsi nuo to laiko, kai jis, būdamas UAB ,,M“ direktoriumi, kaip paramą pirmą kartą gavo lėšų iš VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros t. y. nuo 2002 m. gruodžio 18 d., iki to laiko, kai paskutinį kartą gavo lėšų – iki 2003 m. gruodžio 8 d. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas nebuvo aiškus nuteistajam, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ar teisės į gynybą suvaržymo.

28Taip pat atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo šioje baudžiamojoje byloje pažeidimo, nes teismai tinkamai išsprendė senaties netaikymo klausimus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo išvykimu į užsienį, nepaneigia teismų vertinimo dėl senaties taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nepasibaigęs nutrūko ir skaičiuojamas nuo bankroto bylos UAB „M“ iškėlimo dienos – nuo 2004 m. liepos 23 d.; nuo šios dienos skaičiuojamas ir BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo senaties penkerių metų terminas.

29Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodyto motyvo, jog byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja nurodytoms teismų sprendimuose; taip pat, kasatoriaus teigimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis, siekdamas gauti paramą, pateikė klaidingus duomenis. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, o teismai pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą panaudojant apgaulę. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulė buvo nukreipta į piniginių lėšų užvaldymą, neketinant vykdyti įsipareigojimų ir jų panaudoti pagal paskirtį, tyčiai susiformavus dar iki lėšų gavimo: nuteistasis, atstovaudamas UAB „M“, panaudodamas apgaulę, tyčia suklaidino paramos teikėją – VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą, nepateikdamas informacijos, kad įmonė dirba nuostolingai, nutylėdamas esmines aplinkybes, jog granulių gamybos vykdyti neketina, melagingai nurodydamas informaciją apie briketų gamybos apimtis, turimas nuosavas lėšas, t. y. esminę informaciją, turinčią įtakos priimant sprendimus dėl paramos suteikimo UAB „M“. Dėl šios priežasties jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

30Nors kasaciniame skunde teigiama, kad A. T. S. pripažįstant kaltu pagal BK 209 straipsnį buvo padaryti proceso normų pažeidimai, nes apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir nepasisakė dėl A. T. S. teisinančių aplinkybių, tačiau vertinant šiuos kasatoriaus argumentus būtina atsižvelgti į tai, kad A. T. S. dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pripažintas kaltu remiantis 2005 m. liepos 15 d. specialisto išvada, specialistės paaiškinimais, kitais byloje esančias duomenimis, nustačius, kad esant sunkiai būklei įmonė turėjo nebūtinų išlaidų, sumažėjo įmonės turtas, o A. T. S. neekonomiškas pinigų naudojimas lėmė tai, kad įmonė tapo nemoki. Taigi A. T. S. pagal BKL 209 straipsnį nuteistas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Taip pat atmestini kasatorius teiginiai neva išdavimo procedūros pažeidimai suvaržė jo teisę į gynybą. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad iš Europos arešto orderio ir pateiktų kaltinimų matyti, jog nuteistasis išduotas Lietuvos Respublikai dėl tų pačių veikų (analogiški nusikalstamų veikų laikas, dalykas, pobūdis), o kaltinimo tikslinimas, siekiant užtikrinti kaitinamojo teisę į gynybą, nelaikytinas kitos nusikalstamos veikos inkriminavimu. Taigi BPK 70 straipsnis nebuvo pažeistas.

31Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai, skirdami nuteistajam bausmę, nesilaikė BK 41, 54 ir 55 straipsnio nuostatų, nes vertinant teismų nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog bausmės tikslai galėjo būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

32Vertinant kasatoriaus argumentą neva teismai neįskaitė Didžiojoje Britanijoje suėmime nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 25 d., pažymėtina, kad byloje tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo įskaityti šį laikotarpį į paskirtą bausmę.

33Atsiliepimu į kasacinį skundą VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra direktorė L. K. prašo kasacinį skundą atmesti.

34Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog teismai nepasisakė, kokius dokumentus pateikė UAB „M“ siekdamas paramos ir kurie iš jų patvirtina, jog UAB „M“ vardu veikė būtent nuteistasis. Atkreiptinas dėmesys, kad paraišką UAB „M“ pateikė bendru akcininkų sprendimu, tačiau teismai patvirtino, jog nuteistasis, būdamas UAB „M“ direktoriumi, akcininku ir projekto vadovu, paramos lėšomis disponavo kaip nuosavomis – nuolat atitinkamos sumos lėšų buvo pervedamos į jo asmeninę sąskaitą. Be to, įmonės finansinė padėtis pablogėjo projekto įgyvendinimo metu, o paramos lėšų išmokėjimas buvo atliekamas dalimis.

35Be to, atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes byloje egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pritaria Kauno apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodyta, kad neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis, atstovaudamas UAB „M“, panaudodamas apgaulę, tyčia suklaidino paramos teikėją – VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą, nepateikdamas informacijos, kad įmonė dirba nuostolingai, nutylėdamas esmines aplinkybes, jog granulių gamybos vykdyti neketina, melagingai nurodydamas informaciją apie briketų gamybos apimtis, turimas nuosavas lėšas, t. y. esminę informaciją, turinčią įtakos priimant sprendimus dėl paramos suteikimo UAB „M“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 10 straipsnyje numatyta, jog „sutarties ir su ja susijusiu mokėjimu negalima kokiu nors būdu perduoti arba perleisti trečiajai šaliai, neturint išankstinio Sutarčių institucijos pritarimo raštu“. Todėl atsižvelgiant į tai, kad susiklostė situacija, neleidžianti toliau įgyvendinti PHARE projekto, nuteistasis kaip PHARE projekto vadovas ir UAB „M“ akcininkas bei direktorius turėjo kreiptis į atsakingas institucijas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir kt.) prašydamas leisti parduoti iš paramos lėšų įsigytą įrangą ir už tai gautus pinigus grąžinti kaip nepanaudotus.

36Įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktą medžiagą akivaizdu, kad, iki gaunant paskutinį paramos lėšų išmokėjimą, jau buvo žinoma, kad projektas nebus įgyvendintas tinkamai ir veikla nebus vykdoma, nes buvo ieškoma pirkėjų, kurie briketų gaminimo įrangą galėtų įsigyti; be to, nuostata dėl turto išlaikymo dvejus metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos yra esminė sąlyga, kuri visą laiką buvo akcentuojama, todėl nėra abejonių, kad nuteistasis žinojo, jog įrangos negalima parduoti be sutikimo. Be to, Kauno apygardos teismas pagrįstai patvirtino, kad UAB „M“ neturėjo finansinių išteklių prisidėti prie projekto įgyvendinimo, reikalingas lėšas pervesdavo AB „K“ ir su ja susijusi įmonė, įrenginiai buvo pastatyti AB „K“ teritorijoje ir praėjus pusei metų po projekto įgyvendinimo parduoti su AB „K“ susijusiai įmonei už sumą, kuri atitinka UAB „M“ įsiskolinimą AB „K“. Esant šioms aplinkybėms, teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

37Nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinis skundas netenkintinas.

38Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo ir proceso teisingumo principo laikymosi

39Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė tris alternatyvius prašymus, t. y. kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, arba pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

40Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduot iš naujo nagrinėti apeliacine tvarkais esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kad tik formaliai pasisakė dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, kad, neatsižvelgdamas į nurodomus argumentus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas pripažino pagrįstomis ir teisingomis. Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos, kasatoriaus nuomone, pagrindžiantys argumentai, kurie nurodomi kasaciniame skunde, atmestini.

41Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

42BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

43Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai bei teismų priimtų sprendimų turiniui. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, pripažintos įrodytomis, yra išdėstytos, motyvai, paaiškinantys, kodėl atmetama A. T. S. gynybos versija, yra nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, pripažino, kad jos yra pagrįstos ir teisingos, kad, tiriant ir vertinant byloje ištirtus įrodymus, įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis šio teismo padarytomis išvadomis.

44BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių.

45Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių byla nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2009, 2K-122/210, 2K-425/2012, 2K-491/2014).

46Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 290 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad, kaip teigiama skunde, atsisakydamas išvardyti visus byloje esančius dokumentus bei pareikšdamas savo nuomonę dėl dokumentų ištyrimo apimties buvo šališkas, atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad ir A. T. S., ir jo gynėjas su visa bylos medžiaga buvo susipažinę. BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu (BPK 290 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai nepageidavo, kad dokumentai būtų skelbiami, pats kasatorius prašė apsiriboti tik jų išvardijimu. Teisėjui išvardijus dokumentus, jokių prašymų pareikšta nebuvo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dalyvavo ir nuteistasis, ir jo gynėjas, jie atlikti įrodymų tyrimą neprašė. Teigti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos BPK 290 straipsnyje nustatytos dokumentų perskaitymo ir apžiūros taisyklės, kad nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, o juolab kad nuteistojo teisė į teisingą procesą buvo pažeista, nėra jokio pagrindo.

47Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai pasisakė dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, kad netinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, atribojimo nuo BK 207 straipsnyje numatytos veikos, nepagrįsti ir neatitinkantys apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio.

48Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 15 d. kaltinamajame akte aprašyti nusikaltimai nėra tapatūs Europos arešto nurodytiems nusikaltimams, pagal kurį A. T. S. buvo išduotas, nes Europos arešto orderyje nurodyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytas parduodant įrenginius ir A. T. S. pačiam įgyjant apgaule 302 528,36 Lt (87 618,27 Eur) Lietuvos Respublikai priklausančių lėšų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis apgaule UAB „M“ naudai įgijo didelės vertės svetima turtą – 301 334,07 Lt (87 272,38 Eur) Lietuvos Respublikos valstybei priklausančių lėšų. Apelianto nuomone, buvo pažeisti BPK 70 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jis nuteistas už kitą nusikaltimą nesant byloje jo rašytinio sutikimo būti teisiamam už kito nusikaltimo padarymą, todėl byla turėjo būti perduota prokurorui trūkumams ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisakė, kad iš Europos arešto orderio ir pateiktų kaltinimų matyti, jog A. T. S. išduotas Lietuvos Respublikai dėl tų pačių veikų (analogiški nusikalstamų veikų laikas, dalykas, pobūdis), kaltinimo tikslinimas siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą nelaikytinas kitos nusikalstamos veikos inkriminavimu, todėl A. T. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai, sprendžiant atsakomybės klausimą pagal pateiktus kaltinimus BPK 70 straipsnis nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo perduoti bylą prokuratūrai trūkumams pašalinti.

49Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo jo pateiktų motyvų dėl netinkamo BPK 70 straipsnio taikymo, nepatikrino, ar nebuvo pažeistos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai, argumentuotai ir nenukrypstant nuo teismų praktikos yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados yra teisingos, argumentuotos ir priimtoje nutartyje aiškiai išdėstytos.

51Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nebuvo padaryta, byla apeliacine tvarka išnagrinėta tinkamai, t. y. laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies, taip pat ir 332 straipsnio 3, 5 punktų reikalavimų.

52Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. T. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

53Dėl BK 95 straipsnio taikymo

54Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neištaisė, kad dėl esminių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar jis slapstėsi, neatsakė.

55A. T. S. nuteistas už vieno nesunkaus (BK 209 straipsnis) ir vieno sunkaus (BK 182 straipsnio 2 straipsnis) nusikaltimo padarymą. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis padarius nesunkų nusikaltimą buvo penkeri metai, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį – dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas.

56Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

57Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrūko A. T. S. 2004 m. liepos 23 d. padarius BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl senaties eiga (terminai) už abi nusikalstamas veikas pradėta skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja nusikalstama veika – nuo 2004 m. liepos 23 d.

58BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

59BK 95 straipsnio 4 dalyje (pagal 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakciją – 95 straipsnio 3 dalyje) nustatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas – tai sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).

60Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas ne visada turi būti siejamas su tokio asmens paieškos paskelbimu. Antai, viena vertus, nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens, dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Kita vertus, tam tikri nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (pavyzdžiui, kuriais trukdoma nustatyti jo buvimo vietą ar tapatybę), padaryti dar iki šio asmens paieškos paskelbimo, gali būti traktuojami kaip pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011).

61Teismai savo išvadas, kad A. T. S. po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo 2004 m. rugsėjo 11 d. išvykdamas į užsienį ir todėl senaties eiga jam buvo sustojusi iki jo sulaikymo Lietuvoje – 2012 m. gegužės 23 d., grindė tuo, kad jis dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo suvokė, jog padarė nusikalstamą veiką, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, ir iš šalies išvyko. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. S. iki išvykimo į užsienį gyveno Kaune, ( - ). Vykdant paskelbtą paiešką apklausti kaimynai ir giminės, tačiau nustatyta, kad jis išvykdamas konkrečios šalies nenurodė, iš sienos kirtimo duomenų matyti, jog išvyko 2004 m. rugsėjo 11 d. Taip pat nustatyta, kad A. T. S. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje 2004 m. birželio 28 d. teikė paaiškinimą būtent apie PHARE lėšų naudojimą; dėl tos pačios priežasties iš jo 2004 m. birželio 29 d. ir 2004 m. liepos 1 d. buvo paimti UAB „M“ dokumentai. Be to, liudytoja N. M. patvirtino, kad nuteistasis jai, kaip bankroto administratorei, paliko telefono numerį, tačiau su juo susisiekti nepavyko.

62Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog A. T. S. prieš išvykdamas į užsienį suvokė, kad yra padaręs nusikalstamą veiką ir jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, todėl ėmėsi visų galimų priemonių, kad jos išvengtų. Taip pat, spręsdami, ar nuteistojo išvykimą į užsienį pripažinti slėpimusi nuo ikiteisminio tyrimo, teismai akcentavo ir tai, kad, net Jungtinės Karalystės pareigūnams nustačius jo buvimo vietą, jis nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams ir slėpėsi toliau, nuolat keisdavo gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš Jungtinės Karalystės pateiktų dokumentų, juose nenurodomi arba nurodyti skirtingi nuteistojo adresai, o tai rodo, kad jis dažnai keitė gyvenamąja vietą arba pateikdavo neteisingus duomenis Jungtinės Karalystės pareigūnams.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismai pagrįstai A. T. S. veiksmus pripažino slėpimusi nuo ikiteisminio tyrimo. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl abiejų nusikalstamų veikų buvo sustoję nuo A. T. S. išvykimo į užsienį momento, t. y. 2004 m. rugsėjo 11 d., iki jo sulaikymo Lietuvoje – 2012 m. gegužės 23 d.

64Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai konstatavo, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį neegzistavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikymas tinkamai.

65Dėl paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

66Kasatorius teigia, kad teismai dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės turėjo, vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

67Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

68Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

69Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.).

70Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nepriklausančių aplinkybių, nes nuteistasis A. T. S. nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. slapstėsi užsienyje. Be to, vertinant ikiteisminio tyrimo eigą ir bylos sudėtingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo apklausti net 27 liudytojai, specialistė, pateikta specialisto išvada, kaltinamajame akte nurodyti kaltinimai dėl trijų nuskalstamų veikų padarymo (sukčiavimo, nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo). Pažymėtina, kad nuteistasis realizavo teisę į gynybą teikdamas prašymus ir skundus, kurių nagrinėjimas taip pat prailgino procesą. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apylinkės teismui perduota 2013 m. kovo 21 d., teisminio nagrinėjimo metu vieną kartą posėdis buvo atidėtas dėl nuteistojo gynėjo nedalyvavimo bei du kartus dėl paties nuteistojo pateiktų medicininių pažymų, kuriose buvo nurodyta, jog jis negali dalyvauti posėdžiuose dėl sveikatos būklės (teismui paskyrus ekspertizę nustatyta, kad A. T. S. atvykti į teismą galėjo). Taip pat nustatyta, kad A. T. S. prašymu byla teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir pakartotinai 2013 m. lapkričio 18 d. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui nagrinėti. Apkaltinamasis nuosprendis byloje priimtas 2014 m. kovo 10 d.

71Atsižvelgiant į atliktų tyrimo veiksmų apimtį ir jų sudėtingumą bei į visą bylos medžiagą, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas užtruko dėl nuo ikiteisminio ir teismo nepriklausančių aplinkybių. Taigi konstatuoti, kad teismai, netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

72Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, A. T. S. skirdami bausmę už BK 209 straipsnyje numatytą nusikaltimą, pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas.

73Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. A. T. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį, o minėtų nusikalstamų veikų sankcijos nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistajam teismas paskyrė akivaizdžiai mažesnes bausmes negu BK 182 straipsnio 2 dalies ir 209 straipsnio sankcijose nustatytas vidurkis.

74Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles (BK 54, 61 straipsniai), nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

75Atsižvelgdama į teismų įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad A. T. S. tiek už atskirus nusikaltimus, tiek subendrinta galutinė bausmė paskirtos pažeidžiant bausmių skyrimo taisykles bei BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas.

76Nors kasatorius nurodo, kad teismai į paskirtą bausmę neįskaitė Didžiojoje Britanijoje suėmime išbūto laiko nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. gegužės 25 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. T. S. minėtu laikotarpiu buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje.

77Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymus nėra teisinio pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkintinas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

79Nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu A. T.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 5. Teisėjų kolegija... 6. A. T. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 7. Taip pat jis pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo A. T. S. gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašo... 9. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes... 10. Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 219 straipsnis, nes... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog A. T. S. slapstėsi... 12. Be to, A. T. S., užsienyje gavęs pranešimą apie pradėtą ekstradicijos... 13. Kasatorius mano, kad sąvoka „pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar... 14. Pagal apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas BK 182 straipsnio 2... 15. Kasatorius teigia, kad A. T. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsni 2... 16. Kasatorius mano, kad teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos... 17. Kasatorius mano, kad tiriant UAB „M“ gamybos realumą teismai turėjo... 18. Taip pat, kasatoriaus manymu, A. T. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 209... 19. Kasatorius abejoja, ar juridinio asmens veiksmai, atliekami laikantis... 20. Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 70 straipsnis,... 21. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T. S. nuteistas už kitą... 22. Kasatorius teigia, kad teismai dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso... 23. Taip pat kasatorius mano, kad teismai pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas... 24. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai į paskirtą bausmę neįskaitė... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 26. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir... 27. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje... 28. Taip pat atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl... 29. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 30. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad A. T. S. pripažįstant kaltu pagal BK... 31. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai, skirdami nuteistajam... 32. Vertinant kasatoriaus argumentą neva teismai neįskaitė Didžiojoje... 33. Atsiliepimu į kasacinį skundą VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra... 34. Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog... 35. Be to, atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog... 36. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktą medžiagą akivaizdu, kad, iki... 37. Nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinis skundas... 38. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo ir proceso... 39. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė tris alternatyvius prašymus, t.... 40. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, prašymas panaikinti apeliacinės... 41. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 42. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 43. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos... 45. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 46. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 290... 47. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai... 48. Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 15 d. kaltinamajame... 49. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo jo... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai iš... 51. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant... 52. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. T. S. baudžiamasis įstatymas... 53. Dėl BK 95 straipsnio taikymo... 54. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį... 55. A. T. S. nuteistas už vieno nesunkaus (BK 209 straipsnis) ir vieno sunkaus (BK... 56. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,... 57. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 182 straipsnio... 58. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 59. BK 95 straipsnio 4 dalyje (pagal 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakciją... 60. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens... 61. Teismai savo išvadas, kad A. T. S. po nusikalstamos veikos padarymo... 62. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismai pagrįstai... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismai pagrįstai A. T. S. veiksmus... 64. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės... 65. Dėl paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 66. Kasatorius teigia, kad teismai dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso... 67. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK54 straipsnio 1... 68. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 69. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos... 70. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl nuo... 71. Atsižvelgiant į atliktų tyrimo veiksmų apimtį ir jų sudėtingumą bei į... 72. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad teismai, A. T. S. skirdami... 73. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar... 74. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas... 75. Atsižvelgdama į teismų įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas... 76. Nors kasatorius nurodo, kad teismai į paskirtą bausmę neįskaitė... 77. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Nuteistojo A. T. S. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinį skundą...