Byla 2K-199-303/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmestas.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (su L. K.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (su V. Š.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (su J. L.) ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su L. K.) trejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su V. Š.) trejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (su J. L.) trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 3389 Eur dydžio bauda. Į bausmę įskaityta sumokėta bauda (baudos dalis) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Bylos esmė

51.

6A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K. tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės – 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) – svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

7Po to, kai A. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. fiktyviai įdarbino L. K. į savo paties įkurtos UAB „E“, įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas bei įformino pastarąją kaip vienintelę UAB „E“ akcininkę ir valdytoją, pats būdamas realus UAB „E“, kuri jokios veiklos nevykdė, valdytojas, A. K. ir L. K., turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad L. K. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei L. K. priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – Kauno vaikų darželyje „V“, įmonės kodas ( - ), bendrai vykdydami nusikalstamą veiką, A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2007 m. rugsėjo 4 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD) – kuriame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad L. K. nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. priimta į darbą UAB „E, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, po to 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamą veiką A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) – kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad L. K. per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 53 254,79 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

8Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 30 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno Dainavos polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 30 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija C, Nr. 4920380, kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., jame L. K. 2008 m. lapkričio 26 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB „E“, ir VSDFV Kauno skyriui 2008 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2008 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-132358 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., o jos dalis 2127,15 Lt (ekvivalentas 616,07 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

9Po to L. K. 2008 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno Dainavos polikliniką dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. gruodžio 1 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija C, Nr. 4921677, kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., jame L. K. 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB „E“. Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą susitarimą, VSDFV Kauno skyriui 2008 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-143725 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d., o jos dalis 1987,05 Lt (ekvivalentas 575,49 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

10Po to L. K. 2009 m. sausio 7 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę dėl nedarbingumo pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. sausio 7 d. jai išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija D, Nr. 5097001, kurio pagrindu buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., jame L. K. 2009 m. sausio 20 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB „E“. Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą susitarimą, VSDFV Kauno skyriui 2009 m. sausio 21 d. pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke, kortelės Nr. ( - ). VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai dėl L. K. pateikto nedarbingumo pažymėjimo, apgaulės įtakoje, manydami, kad L. K. turi teisę gauti didesnę ligos pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2009 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 8.35-9822 skirti ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 14 d., o jos dalis 1906,59 Lt (ekvivalentas 552,19 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. sausio 29 d. buvo pervesta į L. K. AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

11Po to L. K., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su A. K., kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. sausio 15 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0167557, kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., jame L. K. 2009 m. sausio 20 d. pasirašė kaip draudėjos (UAB „E“) įgaliotas asmuo, įrašydama pažymėjime duomenis, jog pašalpos gavėjos (L. K.) draudėja – UAB „E“. Po to L. K. VSDFV Kauno skyriui 2009 m. sausio 27 d. pateikė: 1) 2009 m. sausio 27 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB Vilniaus banke, kortelės Nr. ( - ); 2) 2009 m. sausio 15 d. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0167557; 3) 2009 m. sausio 27 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Kauno skyrius dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2009 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-1361 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. gegužės 20 d., o jos dalis 17 405,48 Lt (ekvivalentas 5040,98 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. vasario 6 d. buvo pervesta į apdraustosios AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

12Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog L. K. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. kovo 22 d., jį A. K. patvirtino savo parašu bei UAB „E“ antspaudu ir perdavė L. K., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. liepos 14 d. VSDFV Kauno skyriui.

13Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K. ir žinodamas, kad L. K. realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. liepos 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas L. K. už 2008 m. 8, 9 mėn., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad L. K. gavo 20 800 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 624 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtino savo parašu bei UAB „E“ antspaudu ir perdavė L. K., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. liepos 14 d. VSDFV Kauno skyriui.

14Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Kauno skyriui 2009 m. liepos 14 d. pateikė: 1) 2009 m. liepos 14 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę AB banke „Snoras“ sąskaitą Nr. ( - ); 2) 2009 m. liepos 14 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 4) 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“; 5) 2009 m. liepos 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas L. K. už 2008 m. 8, 9 mėn. VSDFV Kauno skyrius dėl L. K. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad L. K. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2009 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 8.36-7573 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d., o jos dalis 53 806,21 Lt (ekvivalentas 15 583,36 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta į apdraustosios AB banko „Snoras“ sąskaitą Nr. ( - ).

15Taip A. K. ir L. K., veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo savo naudai 77 232,48 Lt (ekvivalentas 22 368,07 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. 2.

16Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Š. tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės – 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26 446,43 Eur) – svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

17Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino V. Š. į UAB „E“, įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pavaduotojo pareigas, A. K. ir V. Š., turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad V. Š. yra nėščia ir laukiasi nuo A. K., suvokdami, jog apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei V. Š. priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje, įmonės kodas 193250376, A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2008 m. balandžio 1 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), jame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad V. Š. nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimta į darbą UAB „E“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, po to 2008 m. balandžio 21 d. dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui; tęsiant nusikalstamą veiką A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), juose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad V. Š. per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 53 424,66 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

18Po to, V. Š. 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 3 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0148255, jo pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. vasario 5 d.

19Po to V. Š., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2008 m. spalio 6 d. pateikė: 1) 2008 m. spalio 6 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. vasario 5 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ); 2) 2008 m. spalio 6 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) VšĮ Vilniaus gimdymo namų nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0148255. VSDFV Vilniaus skyrius, Laisvės pr. 28, Vilniuje, dėl V. Š. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad V. Š. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2008 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-28767 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., o jos dalis 17 754,86 Lt (ekvivalentas 5142,16 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. sausio 19 d. nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ).

20Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š. ir žinodamas, kad V. Š. realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas V. Š. už 2008 m. 5, 6 mėn., joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad V. Š. gavo 19 178,08 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 575,34 Lt socialinio draudimo įmokų, dokumentą patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu ir UAB „E“ antspaudu perdavė V. Š., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. balandžio 7 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

21Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š., tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. vasario 20 d. įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog V. Š. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d., jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu bei UAB „E“ antspaudu perdavė V. Š., kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. balandžio 7 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

22Po to V. Š., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. balandžio 7 d. pateikė: 1) 2009 m. balandžio 7 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2010 m. spalio 10 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą banke „Snoras“ Nr. ( - ); 2) 2009 m. balandžio 7 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) suklastotą 2009 m. vasario 20 d. įsakymą „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“; 4) suklastotą 2009 m. kovo 2 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas V. Š. už 2008 m. 5, 6 mėn.; 5) vaiko gimimo liudijimo kopiją. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis Vilniuje, Laisvės pr. 28, dėl V. Š. pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad V. Š. turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-7857 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d., o jos dalis 73 559,37 Lt (ekvivalentas 21 304,27 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. nepagrįstai buvo pervesta į apdraustosios sąskaitą AB banke „Snoras“ Nr. ( - ).

23Taip A. K., veikdamas bendrai su V. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo savo naudai 91 314,23 Lt (ekvivalentas 26 446,43 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. 3.

24Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. L. (M.) tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl to apgaulės būdu įgijo didelės vertės 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas):

25Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino J. M. (L.) į UAB „E“, įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), vadybininko pareigas, A. K. ir J. M. (L.), turėdami tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdami išankstine tyčia, žinodami, kad J. M. (L.) yra nėščia ir apgaule galima įgyti teisę į didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nei jai priklausytų dirbant esamoje darbovietėje – UAB „S“, įmonės kodas ( - ), A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2008 m. balandžio 1 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), jame buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad J. L. (M.) nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimta į darbą UAB „E“, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu, 2008 m. balandžio 21 d. dokumentas buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui. Vykdydami nusikalstamą veiką, A. K. organizavo pagaminimą žinomai netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. spalio 8 d. pranešimų Nr. 4, 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas), kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad J. M. (L.) per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuotas 22 900 Lt dydžio darbo užmokestis, po to šios pažymos patvirtinti buvo pateiktos UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai L. M., ši pranešimuose esančią informaciją patvirtino parašu, po to 2008 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 4 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas S?M3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) 2008 m. liepos 21 d. buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui, o 2008 m. spalio 8 d. pranešimas Nr. 5 apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (priedas SAM3SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas) VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2008 m. spalio 16 d.

26Po to J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2008 m. spalio 1 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0148240, jo pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d.

27Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui, Laisvės pr. 28, Vilniuje, 2008 m. spalio 2 d. pateikė: 1) 2008 m. spalio 2 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietė yra UAB „E“, pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą Vilniaus banke, „Visa Electron“ kortelės Nr. ( - ); 2) 2008 m. spalio 2 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0148240. VSDFV Vilniaus skyrius, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą dėl jos darbo UAB „E“, 2008 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-28509 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., o jos dalis 6377,31 Lt (ekvivalentas 1847 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2008 m. spalio 13 d. pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

28Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.) ir žinodamas, kad J. M. (L.) realiai UAB „E“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. L. (M.) už 2008 m. gegužę ir birželį bei 2009 m. sausį, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J. L. (M.) gavo 2670,46 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 69 Lt socialinio draudimo įmokų, jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu ir UAB „E“ antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. kovo 2 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

29Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), tiksliai nenustatytu laiku organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. vasario 4 d. įsakymo „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, kuriame pažymima, jog J. L. (M.) suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. spalio 28 d., jį patvirtinus turimu L. K. vardu pagamintu parašo antspaudu bei UAB „E“ antspaudu perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. kovo 2 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

30Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. kovo 2 d. pateikė: 1) 2009 m. kovo 2 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. ( - ); 2) 2009 m. kovo 2 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 4) suklastotą UAB „E“ 2009 m. vasario 4 d. įsakymą „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“. VSDFV Vilniaus skyrius dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2009 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 6-24-5696 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 4 d. iki 2010 m. spalio 28 d., jos dalis 37 304,17 Lt (ekvivalentas 10 725,84 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir periodinėmis išmokomis laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2010 m. spalio 28 d. nepagrįstai buvo išmokėta pervedant į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

31Tęsdami savo bendrą nusikalstamą veiką, A. K. ir J. M. (L.) toliau VSDFV Vilniaus skyriui pateikinėjo informaciją, J. M. (L.) besilaukiant antrojo vaiko, t. y. J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga 2009 m. rugsėjo 29 d. jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C, Nr. 0188461, kurio pagrindu buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jį 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė pašalpos gavėjos draudėjos atstovui direktoriui A. K. pasirašyti ir 2009 m. spalio 6 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui.

32Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB „E“ direktorius, organizavo pagaminimą žinomai netikro dokumento – 2009 m. spalio 6 d. Nr. 001 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas J. M. (L.) už 2008 m. rugsėjį, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad J. M. (L.) gavo 20 400 Lt pajamų, jį patvirtino parašu bei UAB „E“ antspaudu bei perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2009 m. spalio 6 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

33Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. spalio 6 d. pateikė: 1) 2009 m. spalio 6 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos antroji darbovietės bendrovė yra UAB „E“, ir pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. ( - ); 2) 2009 m. spalio 6 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 3) 2009 m. spalio 6 d. Nr. 001 suklastotą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. VSDFV Vilniaus skyrius, esantis Vilniuje, Laisvės pr. 28, dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydamas, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės pašalpą, priėmė 2009 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 6-24-22053 skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. vasario 1 d., jos dalis 12 066,44 Lt (ekvivalentas 3494,68 Eur) suma dėl apgaulės buvo apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir nepagrįstai 2009 m. spalio 13 d. pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

34Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB „E“ direktorius, 2010 m. sausio 3 d. pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2010 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 2010/01, kuriuo J. M. (L.) suteikė atostogas vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., jį pasirašė ir patvirtino UAB „E“ antspaudu bei tokiu būdu jį suklastojo ir perdavė J. M. (L.), kad pastaroji šį dokumentą pateiktų 2010 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui.

35Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, VSDFV Vilniaus skyriui 2010 m. vasario 26 d. pateikė: 1) 2010 m. vasario 26 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), ją gaunant kas mėnesį; 2) suklastotą 2010 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 2010/01; 3) 2010 m. vasario 26 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo; 4) vaikų gimimo liudijimo kopijas, 2 vnt. VSDF Vilniaus skyrius dėl J. M. (L.) pateiktų dokumentų, apgaulės įtakoje manydami, kad J. M. (L.) turi teisę gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2010 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 6-24-4954 skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., o jos dalis 1204,71 Lt (ekvivalentas 348,91 Eur) suma dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „E“ gautas draudžiamąsias pajamas ir periodinėmis išmokomis buvo nepagrįstai pervesta į J. M. (L.) AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

36Taip A. K. ir J. L. (M.), veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję apgaulės būdu, įgijo 56 952,63 Lt (ekvivalentas 16 494,62 Eur) svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiais savo veiksmais A. K. ir J. L. (M.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

37II.

38Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

394.

40Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

414.1.

42Apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus) – neišnagrinėjo apeliacinio skundo iš esmės, neatsižvelgė į apeliaciniame skunde pateiktus prašymus ir taip iš esmės apribojo A. K. teisę į gynybą bei išsamų ir visapusišką baudžiamąjį procesą. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad įmonė nevykdė realios veiklos, pats teikė duomenis apie įmonės veiklos realumą, taip pat įvardijo šaltinius, galinčius pagrįsti jo teiginius, todėl apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma iškviesti į teismą liudyti asmenis, kuriems įmonė teikė realias paslaugas arba su kuriais susitarė dėl paslaugų teikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė kviesti liudytojus ir tikrinti pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais atmesti prašymus iškviesti liudytojus R. Š., A. Š. ir M. Ž.-P., nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo eigą ir trukmę, įžvelgė norą vilkinti procesą, kad nebuvo prašoma iškviesti minėtų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei anksčiau teisminio nagrinėjimo metu, liudytojai nebuvo atsivesti ir savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prašomų liudytojų kvietimas į teismą ir jų apklausos būtų buvęs perteklinis veiksmas, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas dėl nusikaltimų sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose, o gynybos nurodyti liudytojai negalėtų neginčijamai patvirtinti UAB „E“ vykdomos veiklos realumo. Nesutikdamas su šiais motyvais jis (kasatorius) mano, kad tik apklausus minėtus liudytojus nuteistasis turėtų galimybę dalyvauti sąžiningame ir rungtyniškame procese. Nors nuteistasis neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo, tačiau jam negali būti trukdoma gintis nuo kaltinimų iš esmės.

434.2.

44Aplinkybė, kad liudytojus buvo prašoma iškviesti jau tik nagrinėjant bylą, nereiškia, kad gynyba siekė vilkinti procesą. Iškvietus minėtus liudytojus liudyti būtų užtikrinta nuteistojo teisė į rungtynišką procesą, be to, būtų užtikrintos gynybos teisės, būtent teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas). Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. K. liudytojus galėjo atsivesti pats, nes jis su jais artimų ryšių nepalaiko, nebendrauja, minėti asmenys jam nepavaldūs, todėl į prašymą atvykti liudyti minėti asmenys gali tiesiog nereaguoti. Vienas iš prašomų apklausti asmenų yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė, todėl pats A. K. neturi jokios galimybės išsikviesti minėtą asmenį be teismo šaukimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų, neužtikrino teisės būti išklausytam, nes teisė į gynybą ir išsamus bylos išnagrinėjimas negali būti apribojamas vien dėl to, kad teismas mano, kad tai gali vilkinti procesą.

454.3.

46Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas), kadangi A. K. galimai padarytą tęstinę veiką įvertinto kaip tris atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008).

474.4.

48A. K. tyčia kiekviename epizode yra bendra, jam inkriminuoti veiksmai buvo padaryti pusantrų metų laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. Teismas konstatavo, kad kiekvienu atveju veiksmai, atlikti su L. K., V. Š. ir J. L., savo pobūdžiu yra identiški. Kiekvienu atveju šaltinis, iš kurio buvo įgyjamos lėšos, buvo tas pats, todėl A. K. inkriminuota veika turėjo būti kvalifikuojama kaip tęstinė viena veika. Vien aplinkybė, kad A. K. veikė su trimis skirtingais bendrininkais, neleidžia teigti, kad buvo padarytos trys skirtingos nusikalstamos veikos. A. K., jau atlikdamas pirmuosius veiksmus, galimai turėjo tyčią iš VSDF gauti tiek lėšų, kiek pastarajam gali pavykti, tai pagrindžia itin trumpas laikotarpis tarp atliktų veiksmų, atliktų veiksmų modelis ir kt. Veikimas su skirtingais asmenimis per itin trumpą laikotarpį parodo tai, kad asmuo, turėdamas bendrą tyčią, siekia ją realizuoti su kiek įmanoma daugiau bendrininkų, o ne kad asmuo siekia padaryti naujas nusikalstamas veikas.

494.5.

50Kaip precedentą nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-697/2016, kurioje tęstine veika pripažinti net vienuolika skirtingų atvejų, trukusių trejus su puse metų, kai muitinės darbuotoja sistemingai neatliko skirtingų automobilių deklaruojamų prekių tikrinimo.

514.6.

52Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas A. K. per griežtą neindividualizuotą bausmę, nes pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nevertino pernelyg ilgos proceso trukmės, galimos veikos padarymo laiko ir teisingumo principo įgyvendinimo. Byla nebuvo itin sudėtinga, todėl nepateisinama, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2009 m. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2017 m. gegužės 5 d. procesas užtruko net 8 metus. Teismas nevertino, kad vien ikiteisminis tyrimas truko iki 2015 m. Ikiteisminį tyrimą organizuojanti prokurorė paprašė grąžinti bylą tyrimui papildyti, du kartus surašė skirtingus kaltinamuosius aktus. Jokie A. K. veiksmai tyrimo vilkinimui ar nenuoseklumui įtakos neturėjo.

534.7.

54A. K. nuteistas už 2007–2009 m. padarytas veikas, t. y. praėjo itin ilgas laikotarpis nuo veiksmų atlikimo. Nuteistasis yra našlys, turi 4 vaikus, kuriuos išlaiko, taip pat išlaiko ir motiną, veikos padarymo metu neteistas, dirba UAB „T“ vadybininku, charakterizuojamas teigiamai, inkriminuotos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio ir nesukėlė sunkių pasekmių, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus bausmės vykdymą (pritaikius BK 75 straipsnį) maksimaliam trejų metų terminui. Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis principu, jog būtina parinkti minimaliausią įmanomą bausmę, kurios paskyrimas vis dar atitiktų teisingumo principą, įgyvendintų bausmės tikslus ir būtų nepernelyg suvaržantis asmens, kuriam skiriama bausmė, teisinę padėtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

  1. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai kasatoriaus argumentams, išsamiai išanalizavo, aptarė ir motyvuotai paneigė A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kiekvieną smulkmenišką apelianto argumentą, iš esmės nesuteikia pagrindo pripažinti padarytu baudžiamojo proceso normų pažeidimą.
    1. Kasatoriaus argumentai dėl neiškviestų ir neapklaustų liudytojų nepagrįsti, nes teismai neginčijamai pripažino, kad minėtų asmenų apklausos būtų perteklinės, kadangi baudžiamojo proceso metu surinktų ir teismų įrodymais pripažintų duomenų visuma patvirtino visas bylai svarbias aplinkybes. Aplinkybė, kad teismai atsisakė tenkinti tam tikrus nuteistojo gynėjo prašymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai neatitiko įrodinėjimo procesui keliamų reikalavimų ir iš esmės pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.
    1. Teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. K. neteisėtus veiksmus pavienių nusikalstamų veikų kontekste.
    1. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, atsisakymo atidėti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę ir dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė A. K. individualizuotą, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms ir teisingą bausmę ir ją pagrįstai paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, kuris motyvuotai pasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Baudžiamosios bylos duomenys neleidžia teigti, jog nuteistąjį apibūdinančios savybės yra išimtinės ir lemiančios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu nenustatytos jokios aplinkybės, lemiančios nepateisinamą baudžiamojo proceso delsimą dėl valstybės institucijų neveiklumo ir konkrečių procesinių veiksmų neatlikimo ilgą laiką.

55III.

56Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas.

57Dėl teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų

58

  1. BK 41 straipsnis („Bausmės paskirtis“) greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau, be kitų aplinkybių, svarbu ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat gali skirtis. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat būdamas pamatinis baudžiamosios teisės principas yra glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).
  2. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamam bausmės individualizavimui yra vienodai reikšmingos visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 61 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog skiriamos bausmės dydis yra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, rodo bausmės skaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši nuostata neapriboja teismo diskrecijos pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).
  4. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius.
  5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiam sprendimui, iš esmės atsižvelgė į tai, kad A. K. vykstant ikiteisminiam tyrimui padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias 2014 metais buvo nuteistas. Nors ši aplinkybė turi įtakos sprendžiant apie A. K. asmenybę, tačiau byloje taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad A. K. buvo teisiamas už pirmą kartą padarytus nusikaltimus.
  6. Teisėjų kolegijos nuomone, kasaciniame skunde yra pagrįstai atkreipiamas dėmesys į baudžiamojo proceso trukmę, šio klausimo sprendimas gali turėti įtakos skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba gali būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-699/2015, 2K-460-895/2015, 2K-186-942/2015, 2K-55-895/2015, 2K-150/2014, 2K-7-109/2013, 2K-192/2011, 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-256/2009).
  7. Taigi išvada dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo turi būti motyvuota ne pavienių, o išsamia visų minėtų kriterijų analize. Kadangi baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje tęsėsi aštuonerius metus, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbu atskleisti ir įvertinti visumą aplinkybių, lėmusių pakankamai ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Tačiau tokio vertinimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimuose pasigendama. Šioje byloje visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti proceso trukmę ar paneigti jos pagrįstumą, analizė neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl proceso trukmės yra neišsami. Kaip antai apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad A. K. atsakingai dalyvavo procese ir procesui netrukdė, nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. buvo priimta nutartis atvesdinti A. K. į teismo posėdį. Tik ši aplinkybė, neįvertinus, be kita ko, institucijų veiksmų organizuojant baudžiamąjį procesą, taip pat kiek A. K. elgesys objektyviai turėjo įtakos baudžiamojo proceso trukmei, nėra pakankama proceso trukmės pagrįstumui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės negali būti daroma pasirenkant vienus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant šių kriterijų visumos.
  8. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas bylą pagal A. K. gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant bausmės skyrimo A. K. klausimą, išsamiai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kruopščiai nepatikrino priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų tokio procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Kadangi šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o bylos dalis dėl A. K. grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, turi atsakyti į apeliacinio skundo argumentus (išnagrinėti proceso trukmės pagrįstumą, pasisakyti dėl bausmės rūšies ir jos dydžio atsižvelgdamas į visumą šiam klausimui spręsti svarbių kriterijų ir pan.).
  1. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 386 straipsnio 2 dalimi, savo nutartyje išdėsto privalomus nurodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl procesinių pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 324 straipsnio 6 dalis, 270 straipsnio 2 dalis ir kt.), BK 63 straipsnio 10 dalies netinkamo taikymo (tęstinės pavienės veikos nustatymo), nenagrinėtini.
  1. Konstatuoti šioje nutartyje esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio pažeidimai reiškia, kad pirmajame apeliaciniame bylos nagrinėjime neįvyko tinkamas procesas, byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, nepateikta pakankamai motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Būtent tokio pobūdžio esminių BPK pažeidimų konstatavimas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą surengti naują pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pagal visą apeliacinio skundo prašymų ir argumentų apimtį.
  1. Šioje byloje priimtas Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d. ir pradėtas vykdyti 2017 m. gruodžio 11 d. Nuteistasis A. K. suimtas ir pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 4 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių (18 t., b. l. 175, 179).
  1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti, nuteistajam A. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartimi, buvo paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 Eur užstatas (2018 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartimi užstatas grąžintas užstato davėjai VšĮ „P“), dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Kauno miesto ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
  1. Kasacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistajam A. K. nėra įsiteisėjęs, todėl šis nuteistasis iš bausmės atlikimo vietos paleistinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartimi jam paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Kauno miesto ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

60Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas, ir bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

61Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

62A. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. K.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Bylos esmė... 5. 1.... 6. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. K. tyčia savo... 7. Po to, kai A. K. nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. fiktyviai įdarbino L. K. į... 8. Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą... 9. Po to L. K. 2008 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno... 10. Po to L. K. 2009 m. sausio 7 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Kauno 2-ąją... 11. Po to L. K., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su A. K.,... 12. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K., tiksliai... 13. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su L. K. ir žinodamas, kad... 14. Po to L. K., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą... 15. Taip A. K. ir L. K., veikdami bendrai laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 14 d. iki... 16. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Š.... 17. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino V. Š. į UAB „E“, įmonės kodas ( -... 18. Po to, V. Š. 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus... 19. Po to V. Š., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą... 20. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š. ir žinodamas,... 21. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su V. Š., tiksliai... 22. Po to V. Š., žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama bendrą... 23. Taip A. K., veikdamas bendrai su V. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d.... 24. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. L. (M.)... 25. Po to, kai A. K. fiktyviai įdarbino J. M. (L.) į UAB „E“, įmonės kodas... 26. Po to J. M. (L.) kreipėsi į viešąją įstaigą Vilniaus gimdymo namus dėl... 27. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama... 28. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.) ir... 29. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), tiksliai... 30. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama... 31. Tęsdami savo bendrą nusikalstamą veiką, A. K. ir J. M. (L.) toliau VSDFV... 32. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB... 33. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, vykdydama bendrą... 34. Po to A. K., tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką su J. M. (L.), būdamas UAB... 35. Po to J. M. (L.), žinodama, kad UAB „E“ realiai nedirbo, ir vykdydama... 36. Taip A. K. ir J. L. (M.), veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio... 37. II.... 38. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 39. 4.... 40. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo... 41. 4.1.... 42. Apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso... 43. 4.2.... 44. Aplinkybė, kad liudytojus buvo prašoma iškviesti jau tik nagrinėjant bylą,... 45. 4.3.... 46. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 10 dalies... 47. 4.4.... 48. A. K. tyčia kiekviename epizode yra bendra, jam inkriminuoti veiksmai buvo... 49. 4.5.... 50. Kaip precedentą nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje... 51. 4.6.... 52. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas A. K. per... 53. 4.7.... 54. A. K. nuteistas už 2007–2009 m. padarytas veikas, t. y. praėjo itin ilgas... 55. III.... 56. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
    57. Dėl teisingumo principo įgyvendinimo ir kitų kasaciniame skunde nurodytų... 58.
    1. BK 41 straipsnis („Bausmės paskirtis“) greta... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 61. Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.... 62. A. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleisti....