Byla 1A-2-593/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Viktorijai Akelienei, Vidai Butiškienei dalyvaujant prokurorams Raimondai Jačiauskienei, Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai nukentėjusiajam K. N., jo atstovams advokatui Rimui Andrikiui ir advokatei Dianai Vinklerytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. N. ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus:

31) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;

42) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

53) bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

6Be to, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

7Civilinio ieškovo K. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš V. J. priteista 1028,08 eurai turtinės žalos atlyginimo, 2500 eurai neturtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo turėtos 700,88 eurų dydžio bylinėjimo išlaidas.

8Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. J. priteisti 2098,47 eurai valstybei padarytai žalai atlyginti.

9V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio ( - ), kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartas ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip šešių trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir dešinės akies vokų vidinėje dalyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio trišakio nervo šakų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir dešinio klubakaulio sparno krašto srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. N. nesunkų (dėl trišakio nervo šakų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu sukeltos kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių traumos) ir nežymų sveikatos sutrikdymus.

132.

14Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei ekspertų parodymus, ištyręs visą byloje surinktą ir patikrintą rašytinę medžiagą, konstatavo, kad nepasitvirtino kaltinamajam V. J. prokuroro kaltinamajame akte pateiktas pirminis kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir sprendė, jog kaltinime nurodytais neteisėtais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuojama tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju kaltinamojo veiksmuose nebuvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, o kaltinamojo padaryta veika atskirai pagal BK 140 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Be to, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė turintis pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas su atitinkamais įpareigojimais, atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse ir pažymėjo manantis, kad tokia bausmė, kartu su ja paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

153.

16Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Raimundas Jurka skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnį ir sumažinant nukentėjusiajam K. N. priteistinos neturtinės žalos dydį.

173.1.

18Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis V. J. tvirtino neturėjęs tikslo sumušti nukentėjusįjį ir nurodė jį pastūmęs, bei galimai sudavęs jam smūgius tik todėl, kad K. N. bandė jam suduoti ranka. Taip pat, pažymima, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jam lauke grumiantis su nukentėjusiuoju buvo tamsu ir labai slidu, dėl ko K. N. keletą kartų pargriuvo, tačiau jis gulinčio ant žemės nukentėjusiojo tikrai nemušė. Taipogi teigiama, kad šiuos apelianto parodymus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. PEKG 7(109)/2016 (01), kurio išvadų 3 punkte nurodyta, kad K. N. sužalojimai paaiškinami šešiais trauminiais poveikio, o 4 punkte pažymima, jog odos nubrozdinamai nugaroje ir dešinio klubikaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Nuteistojo gynėjo manymu minėti baudžiamosios bylos duomenys, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatė, kad V. J. tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip šešių trauminių poveikių rezultate padarydamas K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir dešinės akies vokų vidinėje dalyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio trišakio nervo šakų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir dešinio klubikaulio sparno krašto srityje. Be to, nuteistojo gynėjo vertinimu, aptarti įrodymai paneigia ir nukentėjusiojo K. N. parodymus, kad V. J. lauke jį pasivijo ir užpuolė, t. y. pradėjo jam smūgiuoti, dėl ko jis pargriuvo ir tuomet jam gulint ant žemės nuteistasis atsisėdo jam ant krūtinės ir ėmė jį „daužyti“ bei smūgiuoti į galvą (buvo suduota gerokai per dešimt smūgių). V. J. gynėjas pažymi, jog minėtame ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad K. N. sužalojimai galėjo būti padaryti daugiausiai šešiais trauminiais poveikiais, tarp kurių buvo ir nuteistojo pripažįstami trys smūgiai, ranka suduoti nukentėjusiajam į galvos sritį ir atsižvelgdamas į šią aplinkybę daro išvadą, jog kiti trauminiai poveikiai negalėjo atsirasti dėl V. J. veiksmų, nes ekspertai nurodė, kad jie galėjo atsirasti ir dėl griuvimo ar atsitrenikimo, o byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. N. griuvo ant žemės būtent dėl V. J. jam suduotų smūgių.

193.2.

20Be to, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaltinime nurodytus V. J. veiksmus kaip tyčinius, kadangi byloje surinkti duomenys suteikia pagrindą priešingai išvadai, t. y. kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo K. N. atžvilgiu turi būti vertinami tik kaip padaryti dėl neatsargumo. Pažymima, jog bylos duomenys patvirtina, kad V. J. neneigia savo kaltės ir ją pripažįsta, teigdamas, jog sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam ranka. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinime nurodytu laiku abu aptariamo konflikto dalyviai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, o konflikto priežastis buvo būtent K. N. netinkamas elgesys V. J. atžvilgiu. Liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nuteistasis iš prigimties yra ramus ir taikus žmogus, kuris ir aptariamą vakarą iki nukentėjusiojo sužalojimo elgėsi ramiai. V. J. yra archeologijos studentas, kuriam apskritai nebūdinga elgtis agresyviai ir fiziškai smurtauti. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aptariamas konfliktas buvo labai spontaniškas ir staigus, jis vyko tamsiu paros metu, lauke, tiek ant grindinio, tiek ant žolės buvo slidu, abi konflikto pusės buvo apsvaigusios nuo alkoholio, galimai nejautė savo veiksmų koordinacijos, dėl ko ir griuvinėjo. Taipogi teigiama, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį iškarto po to, kuomet K. N. nebesikėlė nuo žemės (kadangi pats atsisakė V. J. pagalbos grįžti atgal į butą, kuriame jie šventė su draugais) ir nuteistasis pakvietė jų draugus, kurie pakėlę nukentėjusįjį nuo žemės, parvedė jį į butą. Nuteistojo gynėjo manymu, aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog V. J. atlikdamas kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas (o ne tyčia), nes jis tikrai galėjo bent bendrais bruožais numatyti, kad gali kilti tam tikri padariniai, numatyti baudžiamajame įstatyme, tačiau tikėjosi jų išvengti ir elgėsi lengvabūdiškai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas mano, jog V. J. kaltinime nurodyti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

213.3.

22Be kita ko, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes jis objektyviai, kas atitiktų byloje nustatytas aplinkybes, nenurodė kelių smūgių pasėkoje ir kokioms esant aplinkybėms padarė nukentėjusiajam nustatytus kūno sužalojimus. Nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. J. neneigia sudavęs keletą smūgių K. N. į įvairias galvos vietas ir nurodo, kad dėl aptariamo įvykio spontaniškumo, tamsos bei apsvaigimo negali konkretizuoti ne tik, kiek smūgių jis sudavė bet ir į kurias vietas jie buvo suduoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausų metu ir pats nukentėjusysis nesugebėjo tiksliai nurodyti kiek smūgių jam buvo suduota aptariamų įvykių metu. Nuteistojo gynėjo manymu, ši aplinkybė įrodo, jog tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis dėl nurodytų aplinkybių negalėjo objektyviai konkretizuoti kiek buvo smūgių suduota K. N.. Be to, apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad V. J. neprivalo pripažinti savo atliktų veiksmų juridinio vertinimo teisingumo, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko nepripažinimas juridinio jo veiksmų vertinimo nelaikytina kriterijumi, neleidžiančiu faktinių bylos aplinkybių pripažinimo nelaikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

233.4.

24Taipogi nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistas nepagrįstai didelis neturtinės žalos atlyginimas, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas K. N. patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistojo veiksmuose buvo neatsargios kaltės požymių, dėl ko atitinkamai turėtų būti mažinamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis. Taip pat nurodoma, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė V. J. kaltės formą, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis vis tiek turėtų būti sumažintas, kadangi žemesnės instancijos teismas, nustatydamas K. N. atlygintinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai nevertino to, jog nukentėjusysis tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir baudžiamojo proceso metu labiau deklaratyviai paaiškino kokie liekamieji reiškiniai jam atsirado dėl neteisėtais V. J. veiksmais jam padarytų sužalojimų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių kokie būtent liekamieji reiškiniai jam atsirado. Be to, apylinkės teismas spręsdamas minėtą klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, jog V. J. šiuo metu vis dar studijuoja, gyvena nuomojamame bute, dirba padavėju kavinėje ( - ) ir neturi jokio turto. Nuteistojo gynėjo manymu, būtent V. J. turtinė padėtis, jo kaltė, nukentėjusiojo netinkamas elgesys aptariamo konflikto metu, nuteistojo ir nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio kaltinime nurodytų įvykių metu ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad K. N. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas.

254.

26Nukentėjusysis K. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti perkvalifikuojant V. J. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iki 8688,88 eurų padidinti jam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

274.1.

28Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog V. J. kaltinime nurodytais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, jog skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad savo išvadą apie nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą pirmosios instancijos teismas grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akto Nr. PEGK 7(109) 2016 (01) duomenimis, taip pat šios komisijos eksperto V. K. paaiškinimais, jog komisijos posėdžio metu buvo atliktas oftalmologinis tyrimas. Tačiau, K. N. vertinimu tokie teismo medicinos ekspertizės išvadų bei eksperto V. K. paaiškinimai negali būti pripažinti teisingais ir pagristais, kadangi joks oftalmologinis tyrimas ekspertizės metu jam nebuvo atliekamas - jos metu vienas iš komisijos narių tik pasiteiravo jo apie dvejinimąsi akyse. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas V. K. nurodęs, kad K. N. buvo apžiūrėtas tik vizualiniu būdu, ne visų ekspertų ir trumpą laikotarpį.

294.2.

30Taip pat, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys medicininiai duomenys, patvirtinantys, jog aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sunkaus ir sudėtingo pobūdžio kūno sužalojimai (kairiosios akiduobės apatinės sienos skeveldrinis lūžis, lydimas kairio poakiduobinio nervo pažeidimu ir dvejinimusi akyje ir kt.) yra pagrįsti išsamių UAB „( - )“ asmens sveikatos istorijos, VšĮ, VUL ( - ) klinikos gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 12-2615-1990-1568/1924, VšĮ ( - ) poliklinikos asmens sveikatos istorijos, MDMT prie LR SADM Vilniaus III teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akto 2013-05-29 Nr. DL-2403 įrašais, padarytais K. N. ilgalaikio gydymo, tyrimų metu. Visuose šiuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas dvejinimasis akyse. Todėl teismo medicinos komisijos išvada, jog „Objektyvaus oftalmologinio tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių požymių, leidžiančių patvirtinti dvejinimąsi akyse, todėl vertinant dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo netekimo procentus, nėra pagrindo taikyti Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių lentelės 9.1 punktą („dvejinimasis abiejose akyse jei nereikia okliuzijos“)“, kurioje ekspertų komisijos posėdžio duomenys šiuo klausimu išdėstyti trijose eilutėse, nėra pakankami paneigti anksčiau išdėstytų medicinos dokumentų duomenų apie dvejinimąsi akyse konstatavimą. Kaip jau minėta, šiame komisijos akte objektyvaus oftalmologinio tyrimo būdas /metodas/ net nenurodytas.

314.3.

32Be kita ko, K. N. apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog 2016 m. balandžio 21 d. teismas be pagrindo nutarė netenkinti jo gynėjo prašymo iškviesti į teisiamąjį posėdį apklausai dėl paminėto ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ekspertą - oftalmologą, o 2016 m. gegužės 9 d. atmetė jo gynėjo prašymą skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę, dvejinimosi akyse aplinkybei (kuri yra itin svarbi teisingam V. J. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo klausimo išsprendimui) nustatyti.

334.4.

34Taipogi nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog jis galimai ne kartą trenkė V. J. su šaukštu. Pažymima, kad ši išvada grindžiama nuteistojo ir liudytojų, bendravusių po įvykio, parodymais, skirtais pateisinti fizinio smurto pavartojimą K. N. atžvilgiu, pervertinant įvykio situaciją. Apelianto manymu, toks įrodymų vertinimas yra nesuderinamas su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, o BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas vienareikšmiai vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas.

354.5.

36Nukentėjusiojo manymu, skirdamas bausmę V. J. pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių, nulėmusių pačios švelniausios bausmės, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimą nuteistajam ir netinkamai įvertino padarytosios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pasekmių pobūdį, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos padarymo iki teismo proceso pradžios. Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio nuostatos. Be kita ko pažymima, jog atsižvelgus į tai, kad V. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės iš esmės yra ilgalaikės ir nepašalinamos, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo elgesys po nusikalstamo įvykio taip pat nebuvo tinkamas (kadangi jis net nesidomėjo savo nusikalstamo elgesio rezultatu ir jo pašalinimu) V. J. negalėjo būti skiriama pati švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė rūšis.

374.6.

38K. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, tokiu pažeisdamas BPK 113 ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai išdėstytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, bei pakartotos nepagrįstos išvados dėl nukentėjusiojo elgesio prieš aptariamą įvykį, tačiau iš esmės, nepateikti jokie argumentuoti motyvai dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sveikatos sutrikdymo atveju yra pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Būtent šio nusikaltimo metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės yra ilgalaikės, nepašalinamos, kurios anot medikų, kels vis daugiau nepatogumo ir fizinio skausmo metams bėgant, reikalaus papildomų skausmo malšinimo, gydymo procedūrų. Apeliantas nurodo, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyręs didelį ilgalaikį fizinį skausmą ir regėjimo sutikimus, kurie negali būti pašalinti ir, kurie apriboja jo galimybes dirbt bei bendrauti, tokiu būdu sukeldami diskomfortą ir menkavertiškumo jausmą. Pažymi, kad jam sužalotas trišakis veido nervas sukelia neprognozuojamus, stiprius skausmus, atliekant tokius įprastus kasdienius veiksmus kaip kirpimasis, skutimasis, dantų valymas ir valgymas. Taip pat buvo smarkiai sužalotas žandikaulis, todėl po traumos nebegali valgyti jokio kietesnio maisto, nes kramtant žandikaulis braška, jį skauda. Žandikaulio braškėjimas neretai girdisi aplinkiniams žmonėms ir tai skelia didžiulį, diskomfortą ir skausmą. Dėl sužaloto žandikaulio sąnario atsirado bruksizmas, kuris reikalauja dėvėti kapą. kuri turi būti periodiškai keičiama, o vien tik jos kaina yra nuo 200 eurų. Be to, kadangi visi (išskyrus pirmąjį) V. J. suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo gulint ant žemės bejėgiškos būklės, buvo sutrupintas kairiosios akies dugnas, padaryta 3x2 cm ploto skylė, todėl akis įkrito giliau į kaukolę. Dėl šio žiauraus sužalojimo kairioji akis taip ir liko žemiau nei dešinioji, kas sukelia ne tik vaizdo dvejinimąsį akyse, bet ir nuolatinį galvos skausmą, nuolatinę įtampą ir skausmą pečių ir kaklo srityje, taip pat didžiulį diskomfortą bei nepilnavertiškumo jausmą dėl vizualiai pastebimos netinkamos akių padėties. Be to, apeliantas pažymi, kad sprendžiant jam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad žala jam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo V. J. veiksmais.

394.7.

40Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog K. N. savo netinkamu elgesiu įkyrėjo ne tik kaltinamajam bet ir kitiems aplinkiniams asmenims, kadangi apelianto manymu tokio pobūdžio išvada savo esme yra amorali, propaguojanti intensyvaus ir pavojingo sveikatai fizinio smurto vartojimą dėl menkaverčio preteksto, netinkanti motyvuoti nusikalstamos veikos metu patirtos neturtinės žalos dydį.

415.

42Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliacinius skundus negauta.

436.

44Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo K. N. atstovė advokatė Diana Vinklerytė prašė patenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą dalyse dėl V. J. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo padidinimo, bei priteisti K. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas (atsiradusias dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), nuteistasis V. J. atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė besigailintis dėl visų šių įvykių ir pažymėjo ketinantis kuo greičiau atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nuteistojo V. J. gynėjas advokatas R. Jurka, prašė nukentėjusiojo K. N. apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė R. J. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą ir atmesti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliacinius skundus.

457.

46Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nukentėjusiojo K. N. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

478.

48BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti nuteistojo V. J. ir nukentėjusiojo K. N. apeliaciniai skundai, iš kurių turinio, juose dėstomų motyvų ir reiškiamų prašymų matyti, jog juose keliami iš esmės tie patys klausimai t. y. dėl netinkamo nuteistojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo ir neteisingo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išreikšto nuoširdaus gailėjimosi, o nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ginčijamas ir V. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės individualizavimas bei pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

49Dėl nuteistojo V. J. veikos kvalifikavimo

509.

51Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiojo K. N. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kaltinime nurodyti V. J. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teigiant, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais jam (t. y. K. N.) buvo sunkiai sužalota sveikata, dėl ko V. J. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Siekiant pašalinti nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisingumo ir išvadų pagrįstumo apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, siekiant nustatyti nukentėjusiajam K. N. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė.

529.1.

53Atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė ekspertizės aktą Nr. PEKG 2(42)/2018 (01), kuriame nurodyta, jog K. N. padaryto kūno sužalojimo – kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio pasekmė (padariniai) yra kairio trišakio nervo neuropatija su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu bei pažymėta, kad aptariamos ekspertizės metu nebuvo nustatyta objektyvių klinikinių duomenų, patvirtinančių dvejinimąsi. Aptariamame ekspertizės akte konstatuota, jog K. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau akte pažymėta, jog ekspertizę atlikusios komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta, kad yra reikalingas papildomas instrumentinis K. N. ištyrimas, t. y. koordimetrijos atlikimas, kuris leistų objektyviai nustatyti ar nukentėjusiajam išliko jo matomo vaizdo dvejinimasis. Ir nors K. N. sutiko savo lėšomis atlikti minėtą tyrimą klinikoje „A.“ (kuri buvo parinkta tikslingai, norint palyginti ankstesnius šioje klinikoje nukentėjusiajam atliktus tyrimus), tačiau iki pat ekspertizės akto surašymo, K. N. aptariamo tyrimo neatliko ir komisijos nariai išvadas, dėl jo sveikatos sutrikdymo mąsto, padarė negavę šio tyrimo rezultatų.

549.2.

552018 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip specialistė buvo apklausta gydytoja J. B., kuri K. N. savo iniciatyva kreipusis į klinką UAB „O.“ tyrė nukentėjusįjį dėl žvairumo ir dvejinimosi akyse, bei 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė pažymą, kurioje nurodyta, jog atlikus tam tikrus medicininius tyrimus K. N. buvo nustatytos šios ligos – eksopkoria (t. y. slaptas žvairumas, pasireiškiantis tam tikromis aplinkybėmis) ir diplopia (dvejinimasis akyse). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiama minėta specialistė nurodė, jog žvairumas K. N. buvo nustatytas atlikus objektyvų testą (t. y. tokį testą, kurio rezultatų tiriamasis niekaip negali įtakoti) – prizmių tyrimą, o dvejinimasis akyse buvo konstatuotas subjektyviu testu, kurio rezultatai visiškai priklauso nuo tiriamojo asmens valios, t. y. nuo tiriamojo atsakymų į klausimus, kokiose situacijose jis mato dvigubą vaizdą. Be kita ko, gydytoja J. B. nurodė, jog, siekiant objektyviai nustatyti ar K. N. iš tiesų dvejinasi akyse, yra būtina atlikti koordimetrijos arba Heso ekrano tyrimą.

569.3.

57Be to, minėto apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip specialistas buvo apklaustas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus gydytojas oftalmologas E. K., kuris buvo vienas iš komisijos, atlikusios pakartotinę K. N. medicininę ekspertizę, narių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas minėtas specialistas nurodė, kad tirdamas K. N., jis su juo susitarė, kad nukentėjusysis dar kartą nuvyks į kliniką, kurioje jam anksčiau buvo atliktas koordimetrijos tyrimas ir, siekiant gauti objektyvius ir patikimus duomenimis, dar kartą tuo pačiu aparatu, kaip ir anksčiau, atliks minėtą tyrimą. Taip pat E. K. pažymėjo, kad K. N. neįvykdžius minėto susitarimo ir nepateikus komisijai pakartotinio koordimetrijos tyrimo rezultato, surašydamas aptariamą ekspertizės aktą, jis buvo priverstas vadovautis tik medicininiais duomenimis, gautais atliekant pirminę K. N. medicininę ekspertizę ir dėl to padarė tokias pačias išvadas, kaip ir pirminiame K. N. medicininės teismo ekspertizės akte. Aptariamo teismo posėdžio metu susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 5 d. gydytojos J. B. pažyma, specialistas E. K. nurodė, kad pagal joje užfiksuotus duomenis, jo atliktos medicininės ekspertizės akte padarytos išvados galėtų kažkiek keistis.

589.4.

59Įvertinusi minėtų specialistų paaiškinimus ir K. N. pateiktus medicininius dokumentus, teisėjų kolegija, siekdama, jog būtų objektyviai nustatytas nukentėjusiajam, padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, 2018 m. spalio 16 d. nutartimi paskyrė dar vieną pakartotinę teismo kompleksinę ekspertizę. Atlikus ją, 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 36/2018(02), kuriame nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju K. N. pasireiškiantis dvejinimasis yra tiesioginė patirto sužalojimo – kairės orbitos apatinės sienos lūžimo su minkštųjų audinių prolapsu (iškritimu) į kairįjį žandinį antį – pasekmė, o kairioji trišakio nervo šakų trauminė neuralgija – neuropatija gali būti ankstyvoji, bei vėlyvoji pasekmė dėl šio nervo trauminio pažeidimo. Be to, aptariamame ekspertizės akte nurodyta, kad, nors žvairumą ir dvejinimąsi gali sukelti įvairios priežastys, šiuo konkrečiu atveju paciento nusiskundimai ir objektyvi būklė yra tipiški liekamieji reiškiniai po patirto sužalojimo (orbitos apatinės sienos lūžimo su minkštųjų audinių prolapsu į žandinį antį) dėl išliekančios apatinio tiesiojo raumens disfunkcijos, bei pažymėta, kad ekspertizės metu, priežasčių, nesusijusių su 2012 m. lapkričio 13 d. patirtu sužalojimu, galinčių lemti K. N. dvejinimąsi akyse, nenustatyta. Be kita ko, aptariamą ekspertizę atlikusi ekspertų komisija, įvertinusi jai pateiktus dokumentus ir papildomai ištyrusi K. N., nusprendė, kad K. N. traumos (kairės akiduobės apatinės sienos lūžio) pasekmė atitinka „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 9.1 punktą – dvejinimasis abiejose akyse, jei nereikia okliuzijos. Pagal minėtą lentelę tokia būklė sąlygoja 25 % bendrojo darbingumo netekimą, todėl remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių“ 7.2 punktu, sužalojimas dėl kurio K. N. prarado 25 % bendrojo darbingumo, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

609.5.

612019 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) direktoriaus R. R. pranešimas, kuriame nurodyta, jog tiriant VTMT gautą K. N. skundą dėl netinkamo ekspertizės Nr. PEKG 36/2018 (02) atlikimo, 2019 m. spalio 1 d. minėtą ekspertizę atlikusios komisijos vadovaujantis ekspertas S. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atliekant minėtą ekspertizę dėl K. N. sveikatos masto sutrikdymo nustatymo, bendro darbingumo netekimas (25%) ir sveikatos sutrikdymo mastas (nesunkus) buvo nustatyti atsižvelgiant tik į dvejinimąsi akyse, o kita traumos pasekmė – trišakio nervo neuropatija – vertinant bendro darbingumo netekimą ir sveikatos sutrikdymo mastą įvertinta nebuvo. Minėtas teismo ekspertas šią aplinkybę įvertino kaip ekspertinę klaidą ir pripažino, kad K. N. traumos įvertinimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu yra neteisingas ir šiuo atveju trauma pagal pasekmes dėl traumos padarinių procentų sumavimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ekspertas S. M. buvo apklaustas Kauno apygardos teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus dėl ekspertizės akto Nr. PEKG 36/2018 (02).

629.6.

632019 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nurodė, kad ekspertizė, kurios komisijos narys buvo ir jis, buvo paskirta atlikti būtent dėl dvejinimosi akyse. Šios ekspertizės metu dar kartą ištyrę K. N. bei įvertinę jo koordimetrijos mėginius, gydytojai klinicistai (gydytojas A. G. ir A. M.) padarė išvadą, kad vaizdas K. N. akyse iš tiesų dvejinasi ir, kad tai yra akiduobės lūžio pasekmė. Taip pat minėtas ekspertas teismo posėdžio metu pasisakė ir dėl K. N. sveikatos sutrikdymo masto. S. M. nurodė, kad vertinant asmenims padaryto sveikatos sutrikdymo mastą yra vadovaujamasi Sveikatos sutrikdymo mąsto komentaru (toliau – Komentaras), kurio 31 punkte nustatyta, jog tais atvejais kuomet pastovaus darbingumo netenkama dėl keleto tuo pat metu padarytų sužalojimų procentai sumuojami aritmetiškai. Tačiau ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje normoje nėra nurodyta, kad galima sumuoti sužalojimų pasekmes, o teigiama, kad galima sumuoti tik tuo pačiu metu asmeniui padarytus sužalojimus. Pažymėjo ir tai, jog nagrinėjamu atveju K. N. buvo padarytas vienas sužalojimas – akiduobės lūžis, tačiau dėl jo kilo dvi pasekmės. Taip pat teigė, kad jeigu vienas sužalojimas paliko dvi pasekmes, jų sumuoti negalima, todėl turėtų būti sprendžiama, kad nukentėjusysis neteko 25 % bendro darbingumo, kas šiuo atveju suponuotų išvadą, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau S. M. nurodė ir tai, jog šiuo atveju galima ir kitaip apskaičiuoti K. N. netekto darbingumo lygį, t. y. spręsti, kad dėl dvejinimosi akyse nukentėjusysis neteko 25 % bendro darbingumo, o dėl trišakio nervo pažeidimo jis neteko 5 % arba 10 % darbingumo, priklausomai nuo šio nervo pažeidimo sunkumo. Tokiu atveju susumavus netekto darbingumo procentus gaunasi, kad dėl patirto sužalojimo K. N. neteko 30 % (arba daugiau) darbingumo ir tai turi būti vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas pažymėjo, kad realios praktikos sprendžiant tokias situacijas – nėra, todėl kiekvienu atveju netektą darbingumą galima apskaičiuoti abiem minėtais būdais bei nurodė, kad aptariamu atveju K. N. padaryto akiduobės kaulo lūžio pasekmės yra akiduobės minkštųjų audinių ir apatinio akį judinančio raumens prolapsas, t. y. iškritimas į žandinį sinusą, dvejinimasis akyse ir trišakio nervo pažeidimas bei dar kartą pabrėžė, jog nėra įsitikinęs, kad įstatymo raidė leidžia šias pasekmes sumuoti, vertinant asmens netektą darbingumą.

6410.

65Atsižvelgiant į aukščiau aptartų teismo ekspertizių aktų turinius, daroma išvada, jog nei vienos iš aukščiau aptartų ekspertizių metu, dėl vienokių ar kitokių priežasčių (nukentėjusiajam paskirto įpareigojimo atlikti medicininius tyrimus nevykdymo, ekspertų komisijos netinkamo jiems pateiktų užduočių įvertinimo ir kt.) nebuvo visapusiškai įvertinti visi K. N. padaryti sužalojimai ir dėl jų kilusios pasekmės. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2014 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 69/13(01) buvo įvertinti visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir šių sužalojimų pasekmės bei padaryta išvada, kad K. N. dėl likusių pasekmių po jam padarytų kūno sužalojimų, t. y. dvejinimosi, ribotų akių judesių bei trauminio trišakio nervo II-os šakos neuralgijos su neuropatija prarado 30 procentų bendro darbingumo (25 procentus prarado dėl dvejinimosi (nesant okliuzijai), o dėl trauminio trišakio nervo II-os šakos neuralgijos su neuropatija – prarado 5 procentus bendro darbingumo) ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

6611.

67VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės, atliktos 2016 m. aktu Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) ir VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės, atliktos 2018 m. aktu Nr. PEKG2(42)2018(1), minėta specialisto išvada buvo paneigta tik dalyje, t. y. konstatuojant, jog nėra objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti išlikusį dvejinimąsi akyse ir nurodant, jog dėl trišakio nervo šakų neuropatijos su vidutinio sunkumo funkcijos pažeidimu K. N. neteko 10 procentų bendrojo darbingumo. Vis dėlto, kaip jau minėta anksčiau, atlikus paskutiniąją komisinę teismo medicinos ekspertizę Nr. PEKG 36/2018 (02), kurios metu buvo atlikti medicininiai tyrimai galintys objektyviai patvirtinti/paneigti dvejinimąsi, buvo nustatyta, jog K. N., kaip patirto kairės akies akiduobės lūžio pasekmė, išliko dvejinimasis, dėl ko K. N. neteko 25 procentų bendro darbingumo. Pažymėtina, jog šiame ekspertizės akte nebuvo paneigtos nei 2014-01-08 specialistės dr. J. G.-D. duota išvada (1 t., 79-81 b. l.), nei anksčiau minėtos dvi VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės (Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) ir Nr. PEKG2(42)2018(1)), kuriose konstatuota, jog dėl kairės akies srities sužalojimo yra trišakio nervo šakų neuropatija su vidutinio sunkumo funkcijos pažeidimu (2 t., 142-147 b. l., 4 t., 84-93 b. l.). Tik minėtose ekspertizėse konstatuota, jog padaryta kairio trišakio nervo šakų neuropatija (o ne, kaip nurodyta dr. J. G.-D. išvadoje II-os šakos neuropatija-neuralgija), kas įvertinta 10 procentų netektu darbingumu.

6812.

69Tačiau, 2019 m. atliktoje (paskutinėje) ekspertizėje, konstatuojant K. N. padarytą sužalojimą – trišakio nervo šakų trauminę neuralgiją-neuropatiją (kas pagal dvi ankstesnes komisines ekspertizes buvo įvertinta 10 procentų darbingumo netekimu), nustatant K. N. sveikatos sutrikdymo mastą ši aplinkybė visiškai nepagrįstai nebuvo vertinama. Sprendžiant ar K. N. padarytas sunkus, ar nesukus sveikatos sutrikdymas, lemiamą reikšmę, turi netekto darbingumo procentas. Kaip apeliacinės instancijos posėdžio metu nurodė ekspertas S. M., nėra nusistovėjusios praktikos, ar netekto darbingumo procentai kilę dėl sužalojimo pasekmių turi būti aritmetiškai sumuojami, ar vertinama tik sunkiausia pasekmė. S. M. nurodė, jog neabejotinai turi būti susumuojami nedarbingumo procentai, padaryti atskirais sužalojimais, tačiau šiuo atveju trišakio nervo šakų trauminė neuropatija – neuralgija yra kito sužalojimo – kairės orbitos apatinės sienos lūžimo su minkštųjų audinių prolapsu – pasekmė.

7013.

71Vertinant paskutiniąją, t. y. 2019 m. birželio 14 d. teismo ekspertizės išvadą (atliktą dr. A. G., A. M. ir S. M.), akivaizdu, jog neabejotinai joje įvertinta tik viena iš K. N. patirtos traumos (kairės akiduobės apatinės sienos lūžio) pasekmė – dvejinimasis jei nereikia okliuzijos (kas sudaro 25 procentų bendro darbingumo netekimo), tačiau neįvertinta kairioji trišakio nervo šakų trauminė neuralgija – neuropatija (pasekmė dėl šio nervo trauminio pažeidimo) dėl ko, kaip nurodyta komisinėse ekspertų išvadose K. N. neteko 10 procentų bendro darbingumo.

7214.

73Nors ekspertas S. M. teismo posėdyje teigė, jog nėra vieningos praktikos, kaip iš tiesų turi būti vertinamos vienu sužalojimu sukeltos pasekmės, tačiau paaiškinime, rašytame Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) direktoriui R. R. nurodė, kad atliekant minėtą ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastas (nesunkus) buvo nustatytas atsižvelgiant tik į dvejinimąsi akyse, o kita traumos pasekmė – trišakio nervo neuropatija – vertinant bendro darbingumo netekimą ir sveikatos sutrikdymo mastą įvertinta nebuvo. Tai, jog trišakio nervo neuropatija iš tiesų nebuvo įvertinta per klaidą, patvirtina ir teismo posėdžio metu eksperto S. M. duotas paaiškinimas apie ekspertams teismo suformuluotą užduotį. S. M. teigė, jog ekspertizė buvo paskirta atlikti būtent dėl dvejinimosi akyse nustatymo/nenustatymo, nors iš teismo nutarties skirti ekspertizę matyti, jog nežiūrint to, jog buvo užduodami klausimai, susiję tik su dvejinimusi akyse, tačiau klausimas, koks K. N. sveikatos sutrikdymo mastas dėl dvejinimo akyse – užduotas nebuvo, užduodant bendrą klausimą apie K. N. sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas remiasi S. M. paaiškinimais VTMT direktoriui, kur jis nurodė įvykus ekspertinei klaidai nesusumavus kiekvienu sužalojimu netekto bendro darbingumo procentų. Atkreiptinas dėmesys, jog ir specialistės dr. J. G.-D. išvadoje (1 t., 81 b. l.) sužalojimo pasekmės buvo sumuojamos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.11, kadangi traumos padariniai yra numatyti keliuose straipsniuose (1 t., 81 b. l.). Taigi, situacijos, kuomet per klaidą ekspertizės išvadoje aritmetiškai nesudėtos sužalojimu padarytos pasekmės dėl ko nukentėjusysis neteko tam tikro procento bendro darbingumo, kolegija nelaiko nepašalintomis abejonėmis ir nevertina nuteistojo naudai, kadangi, remiantis ankščiau išdėstytais argumentais, laiko, jog ekspertizės aktuose esantys neaiškumai pašalinti ir K. N. padaryto kūno sužalojimo mastas abejonių nekelia.

7415.

75Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sprendžiama, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pakeistas kaltinamajame akte nurodytas V. J. veikos kvalifikavimas jo veiką perkvalifikuojant iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį.

7616.

77Remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtų bylos įrodymų visetu teisėjų kolegija nustato, jog V. J. 2012 m. lapkričio 12 d., apie 24 val., namo, esančio ( - ), kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir dešinės akies vokų vidinėje dalyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio trišakio nervo šakų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, kas sukėlė dvejinimąsi akyse, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir dešinio klubakaulio sparno krašto srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.

7817.

79Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados, dėl kaltinime nurodytos V. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra ginčijamos ir nuteistojo gynėjo skunde, teigiant, jog V. J. neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo t. y. turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi šiuo atveju V. J. veikos perkvalifikavimui nėra jokio pagrįsto pagrindo.

8017.1.

81BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Pažymėtina, kad yra laikoma, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tik tais atvejais, kuomet jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, aplinkybė, jog nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo veikė nusikalstamai nerūpestingumai konstatuojama tais atvejais, kuomet teisės pažeidėjas nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, jog V. J., būdamas suaugusiu, veiksniu asmeniu, galėjo nesuprasti jo vykdomos neteisėtos veikos rizikingumo ar pavojingumo. Pažymėtina, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, nuteistasis neturėjo jokio pagrįsto pagrindo tikėtis, jog šiais veiksmais jis nesukels nukentėjusiajam atitinkamų sužalojimų. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad kaltinime nurodytų įvykių metu V. J. veikė neapibrėžta tyčia t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimą, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymą, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.

8217.2.

83Teisėjų kolegijos vertinimu išvados, jog aptariamų įvykių metu V. J. veikė neapibrėžta tyčia niekaip nepaneigia ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis neneigia savo kaltės ir ją pripažįsta (teigdamas, jog sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam ranka), abu aptariamo konflikto dalyviai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, o konflikto priežastis buvo būtent K. N. netinkamas elgesys V. J. atžvilgiu bei tai, jog nuteistasis iš prigimties yra taikus bei neagresyvus, o po aptariamo konflikto būtent nuteistojo iniciatyva nukentėjusysis buvo parvestas į butą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės sprendžiant asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, kaltės rūšies, klausimą neturi lemiamos reikšmės, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl jų nepasisako.

8418.

85Plačiau teisėjų kolegija nepasisako ir dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių K. N. keliamos aptariamų įvykių versijos (apie tai, jog pagal K. N., V. J. lauke jį pasivijo ir užpuolė, sudavė daugiau kaip dešimt smūgių ir t. t.) pagrįstumu, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tokiais nukentėjusiojo parodymais nesirėmė.

8619.

87Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatė, kad V. J. tyčia šešių trauminių poveikių rezultate padarė nukentėjusiajam V. J. inkriminuotą kūno sužalojimą, kadangi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ir dėl kitų priežasčių, t. y. juos galėjo lemti tiek atsitrenkimas, tiek ir griuvimas ant žemės. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybės nustatytos neteisingai – nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog teismas laikė nustatyta, jog V. J. tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka (ko neneigia apeliaciniame skunde ir nuteistasis) sudavė K. N. į galvos sritį ir pagriovė jį ant žemės. Toliau nuosprendyje nurodomi visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, konstatuojant, jog jie padaryti šešiais trauminiais poveikiais (tame tarpe ir poveikiais, nukentėjusiajam griūnant ant žemės, kurie lėmė nežymų sveikatos sužalojimą). Todėl teigti, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad sunkiausias pasekmes sukėlęs sužalojimas padarytas 6 trauminiais poveikiais – pagrindo nėra. Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių

8820.

89Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, kadangi nenurodė tokio nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir aptariamo konflikto aplinkybių, kurie būtų patvirtinti kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentui, jog minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstai.

9021.

91Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

9222.

93Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis bei nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K- 550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nors, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. nurodė savo kaltę pripažįstantis tik iš dalies, tačiau ši nuteistojo pozicija turi būti vertinama atsižvelgus ir į jo parodymų turinį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Iš byloje nustatytos konflikto eigos matyti, kad aptariami įvykiai vystėsi labai greitai, situacija neabejotinai buvo stresinė, o nuteistasis dar iki aptariamų grumtynių buvo ilgą laiko tarpą provokuojamas ir erzinamas nukentėjusiojo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog abu konflikto dalyviai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir konfliktavo lauke, tamsiuoju paros metu. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės neabejotinai neigiamai įtakojo nuteistojo galimybes tiek tiksliai įsiminti įvykius, savo paties veiksmus bei jų padarinius, tiek adekvačiai juos įvertinti. Šią aplinkybę patvirtina ir paties V. J. parodymai (duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), jog tarp jo ir K. N. iš tiesų vyko grumtynės, kurių metu jis galėjo suduoti jam smūgius, tačiau pažymėjo, dėl įvykių spontaniškumo ir lauke tvyrojusios tamsos negalintis pasakyti nei kuria ranka sudavė K. N., nei į kurias kūno vietas jam pataikė. Be to, V. J. nurodė, kad dėl savo veiksmų labai apgailestauja ir atsiprašo nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu nuteistasis pripažino esmines teisingam, bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad savo fiziniais smurtiniais veiksmais sutrikdė K. N. sveikatą, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų įvardijimo, jų padarinių bei vertinimo, o dalies aplinkybių neatsiminė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. J. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdus gailėjimasis yra laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

9423.

95Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju turi būti pripažįstama ir tai, jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, jog minėta aplinkybė gali būti pripažintina atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, t. y. kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti kiek esmingai nukentėjusiojo elgesys prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką, t. y. svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti prieš jį neteisėtus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 2K-377/2011, 2K-440/2013).

9624.

97Pažymėtina, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis V. J. nuosekliai tvirtino, jog prieš įvykstant aptariamam konfliktui, K. N. reiškė jo atžvilgiu, agresiją žodžiais ir veiksmais, trankė metaliniu šaukštu pirma į stalą, po to – jam į viršugalvį. Tokį K. N. elgesį nuteistasis laikė priekabiavimo prie jo išraiška, nes minėtus veiksmus nukentėjusysis atliko būdamas rimta veido išraiška ir kalbėdamas agresyviu balso tonu bei nesiliovė taip elgtis, net ir prašomas kitų asmenų. Šie V. J. parodymai yra patvirtinti ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Liudytojais apklausti, kaltinime nurodytą dieną kartu su V. J. ir K. N. buvę asmenys N. A. ir P. P. patvirtino matę kaip K. N. trankė nuteistąjį su metaliniu šaukštu ir nurodė, tokį elgesį vertinę kaip įžeidžiantį V. J.. Be to, liudytojas P. P. parodė, jog aptariamais veiksmais K. N. įkyrėjo ne tik V. J., bet ir kitiems aplinkiniams, o N. A. pažymėjo, kad nukentėjusysis nuteistąjį trankė maždaug 30-60 min. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusysis pats išprovokavo tarp jo ir nuteistojo kilusį konfliktą, kurio metu V. J. prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtinius veiksmus. Be to, aptartų aplinkybių kontekste atmetamas ir K. N. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog K. N. savo netinkamu elgesiu iššaukė akivaizdų nepasitenkinimą šalia jų vakarėlyje buvusiems kitiems asmenims, kurie perspėjo K. N. dėl jo netinkamo elgesio, kadangi kaip jau minėta anksčiau ši aplinkybė yra pagrįsta baudžiamosios bylos duomenimis. Dėl nukentėjusiojo K. N. civilinio ieškinio

9825.

99Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose yra nesutinkama su nukentėjusiajam K. N. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas didesnio masto sveikatos sutrikdymas, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje ir dėl to, perkvalifikavus V. J. padarytą nusikalstamą veiką į griežtesnę, teisėjų kolegija pritaria minėtam nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentui, jog jam buvo priteistas pernelyg mažas neturtinės žalos atlyginimo dydis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. N. priteistas 2500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankamas nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti.

10026.

101Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Be to, teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus. Taip pat, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

10227.

103Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

10428.

105Nors, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis ieškovas K. N. prašė priteisti jam iš nuteistojo 8688,60 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl patirtų sužalojimų nuketėjusysis patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį ir fizinį skausmą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog aptariamo įvykio metu K. N. buvo padaryti nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyti sužalojimai. Dėl patirto kairės akiduobės apatinės sienos lūžio K. N. buvo operuotas, tačiau net ir po to jam išliko liekamieji reiškiniai – žvairumas ir dvejinimasis akyse. Pažymėtina ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų nuketėjusysis iki šiol patiria didžiulį diskomfortą dėl dvejinimo akyse (kas neabejotinai apsunkina kasdienių įprastinių veiksmų atlikimą) bei nepilnavertiškumo jausmą dėl vizualiai pastebimos netinkamos akių padėties. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusysis patiria ir nuolatinius galvos, pečių ir kaklo srities skausmus, tačiau šie duomenys nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tokių aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir 2014-08-29 pateiktame civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir aktualią teismų praktiką, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas K. N. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 6000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiajam priteistinas minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimas ne tik atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bet ir nepažeidžia teisingos nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, kadangi atsižvelgiant į V. J. jauną ir darbingą amžių bei jo gaunamas pastovias pajamas (ką patvirtina 2019 m. lapkričio 19 d. SoDros išrašas apie asmens darbovietę) darytina išvada, jog minėta suma nelaikytina neįmanoma atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jo patirtos neturtinės žalos atlyginimui priteisti 8688,60 eurų, kadangi, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, žalos atsiradimą lėmė ir paties nukentėjusiojo elgesys išprovokavęs neteisėtą nuteistojo elgesį. Dėl V. J. skiriamos bausmės

10629.

107Perkvalifikavus nuteistojo V. J. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas ir V. J. skiriamos bausmės klausimas. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10830.

109Pažymėtina, jog BK 135 straipsnio sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (iki dešimties metų), todėl šiuo atveju spęstinas tik V. J. skiriamo terminuoto laisvės atėmimo trukmės klausimas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog V. J. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, neįrašytas į psichiatro ir narkologo įskaitas, sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, civiliniam ieškovui Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino dalį (673 eurus) turtinės žalos, patirtos dėl K. N. gydymo išlaidų, bei atsižvelgusi į tai, kad egzistuoja dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus ženkliai mažesnę bausmę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (5 m. 1 mėn. 15 d.).

11031.

111BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V. J. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, šio straipsnio nuostatos V. J. negalėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad V. J. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2012 m. lapkričio 12 d., o galutinis procesinis sprendimas priimamas daugiau kaip po septynerių metų, t. y. 2012 m. lapkričio 22 d. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Kadangi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, V. J. taikytina tarpinė BK 75 straipsnio redakcija, t. y. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., kurioje buvo numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

11232.

113Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog V. J. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba. Tai, jog jis anksčiau neteistas, nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo bei per visą ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme naujų nusikalstamų veikų nepadarė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra atsitiktinio pobūdžio. Dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis prisipažino, išreiškė nuoširdų gailestį, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti jam padarytą žalą, bei civiliniam ieškovui Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino dalį (673 eurus) turtinės žalos, patirtos dėl K. N. gydymo išlaidų. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atidėjus V. J. paskirtos bausmės vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas, o jam skirti įpareigojimai bei jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, dėl ko jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, minėto teisės instituto taikymas aptariamu atveju ne tik užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir užtikrins, kad nebus pažeisti V. J. socialiniai ryšiai. Nagrinėjamu atveju, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgiama į tai, jog baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje truko itin ilgai – daugiau kaip šešerius metus (tačiau ne dėl nuo V. J. valios priklausančių aplinkybių), todėl V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 1 metams. Atidėjus bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, įpareigojant V. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (arba mokytis) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

11433.

115BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog aptariama baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris buvo iš dalies patenkintas, sprendžiama, jog K. N. turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11634.

1172019 m. spalio 11 d. vykusio Kauno apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo K. N. atstovė advokatė Diana Vinklerytė išreiškė žodinį prašymą priteisti nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos pateikė sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. DIV-13, kopiją ir sąskaitos išrašo kopiją, patvirtinančią, kad 2019 m. gegužės 3 d. į banko sąskaitą Nr. ( - ) K. N. pervedė 600 eurų. Sąskaitoje už teisinių paslaugų suteikimą K. N. nėra detalizuota, kokios būtent teisinės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis skundas buvo pasirašytas paties nukentėjusiojo, be to jis buvo surašytas anksčiau nei advokatė Diana Vinklerytė pradėjo atstovauti K. N. (pranešimas apie D. Vinklerytės atstovavimą Kauno apygardos teisme gautas 2019 m. birželio 25 d.) todėl manytina, kad į prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą šio procesinio dokumento parengimo kaštai nėra įtraukti. Tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog minėta advokatė 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo (kas nenumatyta procesą reglamentuojančiuose įstatymuose) ir dalyvavo dvejose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog K. N. atstovės prašomos priteisti 600 eurų dydžio išlaidos, turėtos dėl advokato paslaugų apmokėjimo nėra proporcingos apeliacinio proceso sudėtingumui ir mažintinos iki 300 eurų bei priteisiamos iš nuteistojo V. J..

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

119Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nukentėjusiojo K. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti.

120V. J. veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį.

121V. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

122Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (arba mokytis) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

123Iš V. J. nukentėjusiojo K. N. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 6000 eurų.

124Išieškoti iš V. J. nukentėjusiojo K. N. naudai 300 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

125Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar... 4. 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti... 5. 3) bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.... 6. Be to, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė–... 7. Civilinio ieškovo K. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš V.... 8. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 9. V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 138 straipsnio 1... 13. 2.... 14. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje apklaustų kaltinamojo,... 15. 3.... 16. Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Raimundas Jurka skundžia Kauno apylinkės... 17. 3.1.... 18. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog viso... 19. 3.2.... 20. Be to, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios... 21. 3.3.... 22. Be kita ko, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios... 23. 3.4.... 24. Taipogi nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu... 25. 4.... 26. Nukentėjusysis K. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d.... 27. 4.1.... 28. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje... 29. 4.2.... 30. Taip pat, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai,... 31. 4.3.... 32. Be kita ko, K. N. apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog 2016 m. balandžio... 33. 4.4.... 34. Taipogi nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios... 35. 4.5.... 36. Nukentėjusiojo manymu, skirdamas bausmę V. J. pirmosios instancijos teismas... 37. 4.6.... 38. K. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 39. 4.7.... 40. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamame nuosprendyje... 41. 5.... 42. Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliacinius skundus negauta.... 43. 6.... 44. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiojo K. N.... 45. 7.... 46. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nukentėjusiojo K. N.... 47. 8.... 48. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 49. Dėl nuteistojo V. J. veikos kvalifikavimo... 50. 9.... 51. Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiojo K. N. apeliaciniame skunde... 52. 9.1.... 53. Atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, Valstybinės teismo... 54. 9.2.... 55. 2018 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip specialistė buvo... 56. 9.3.... 57. Be to, minėto apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip... 58. 9.4.... 59. Įvertinusi minėtų specialistų paaiškinimus ir K. N. pateiktus medicininius... 60. 9.5.... 61. 2019 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybinės teismo medicinos... 62. 9.6.... 63. 2019 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nurodė,... 64. 10.... 65. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų teismo ekspertizių aktų turinius,... 66. 11.... 67. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės, atliktos 2016 m. aktu Nr. PEKG 7(109)/2016... 68. 12.... 69. Tačiau, 2019 m. atliktoje (paskutinėje) ekspertizėje, konstatuojant K. N.... 70. 13.... 71. Vertinant paskutiniąją, t. y. 2019 m. birželio 14 d. teismo ekspertizės... 72. 14.... 73. Nors ekspertas S. M. teismo posėdyje teigė, jog nėra vieningos praktikos,... 74. 15.... 75. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sprendžiama, jog skundžiamu nuosprendžiu... 76. 16.... 77. Remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtų bylos... 78. 17.... 79. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados, dėl kaltinime... 80. 17.1.... 81. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia... 82. 17.2.... 83. Teisėjų kolegijos vertinimu išvados, jog aptariamų įvykių metu V. J.... 84. 18.... 85. Plačiau teisėjų kolegija nepasisako ir dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio... 86. 19.... 87. Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 88. 20.... 89. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistojo V. J. atsakomybę... 90. 21.... 91. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko... 92. 22.... 93. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi... 94. 23.... 95. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančia... 96. 24.... 97. Pažymėtina, jog viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis V. J. nuosekliai... 98. 25.... 99. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose yra nesutinkama... 100. 26.... 101. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį,... 102. 27.... 103. Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai... 104. 28.... 105. Nors, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės... 106. 29.... 107. Perkvalifikavus nuteistojo V. J. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1... 108. 30.... 109. Pažymėtina, jog BK 135 straipsnio sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės... 110. 31.... 111. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 112. 32.... 113. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 75 straipsnį, bausmės... 114. 33.... 115. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 116. 34.... 117. 2019 m. spalio 11 d. vykusio Kauno apygardos teismo posėdžio metu... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 119. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nukentėjusiojo K. N.... 120. V. J. veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135... 121. V. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2... 122. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtos bausmės... 123. Iš V. J. nukentėjusiojo K. N. naudai priteistą sumą neturtinei žalai... 124. Išieškoti iš V. J. nukentėjusiojo K. N. naudai 300 eurų advokato... 125. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....