Byla 1A-748-648-2012
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Giedriui Ruseckui, nukentėjusiesiems V. K. ir I. K., jų atstovui advokatui Konstantinui Mironovui, vertėjaujant Oksanai Jakšto, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. J. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

4V. K. priteista iš R. J. 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

5V. K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ filialo 1 076,08 Lt turtinės žalos ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6I. K. priteista iš R. J. 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7I. K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ filialo 8 595,50 Lt turtinės žalos ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2009-05-15, apie 18.15 val., kelio „Vilnius-Varėna-Gardinas“ 35,045 km, vairavo automobilį „VW Multivan“, v/n ( - ), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, dėl to nesustabdė savo automobilio arba neapvažiavo atsiradusios kliūties ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Audi 80“, v/n ( - ), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 ir 134 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi 80“ keleivis G. K. žuvo įvykio vietoje, o vairuotojui V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

10R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendį skiriant jam švelnesnę bausmę, panaikinant ar sumažinant paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, taip pat sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį.

11Nurodo, kad teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės tik prieštaringais nukentėjusiojo V. K. parodymais ir neišsamia, prieštaraujančia kitiems byloje esantiems įrodymams Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-1682(09), visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų įrodymų visumos. Pasak nuteistojo, byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp jo, nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo P. L. duotų parodymų dėl eismo įvykio aplinkybių. V. K., priešingai nei nuo pat pradžių tvirtino P. L., teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vairuojamas automobilis neatsitrenkė į P. L. automobilį.

12Teigia, kad teismas nevertino bei nepasisakė dėl R. J. ir jo gynėjo prašymų išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei kritiškai vertinti byloje esančią specialisto išvadą, įvertinant tą aplinkybę, kad pirmiausia į P. L. vairuojamą automobilį nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė nukentėjusysis V. K. ir, kaip teisme tvirtino P. L., šis smūgis buvo stipresnis, kas sudarė sąlygas atsirasti sunkesnėms pasekmėms, o po to tik R. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo transporto priemonę. Pažymi, kad liudytojas P. L. neturėjo pagrindo duoti melagingus parodymus, kurių nekeitė nuo pat pradžių, priešingai nei nukentėjusysis V. K.. Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, buvo neobjektyvus ir šališkas.

13Tvirtina, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonių susidūrimų nustatytos nesivadovaujant bylos medžiagoje esančiais duomenimis (liudytojo P. L., nukentėjusiojo V. K. parodymais), pati išvada yra neišsami ir neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko neteisingai nustatytas priežastinis ryšys tarp R. J. veikos ir kilusių pasekmių. Eismo įvykio mechanizmo nustatymas yra ypač svarbus šioje byloje, nes KET pažeidė net tik R. J., bet ir nukentėjusysis V. K., kurio vairuojamoje transporto priemonėje žuvo žmogus, bei D. S., todėl eismo įvykį lėmė keletas sąlygų. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti jų padarytus pažeidimus ir nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kita vertus, baudžiamojo proceso metu nebuvo vertinami neteisėti V. K. ir D. S. veiksmai.

14Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti apelianto, liudytojų K. J., D. G. ir G. B. parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis V. K., nepritvirtindamas krovinio (durų), atitinkamai jo nepažymėdamas, taip pat nesiimdamas priemonių, kad krovinys neuždengtų išorinių šviesos prietaisų ir duodamų signalų, staigiai stabdydamas ir pats nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Šie neteisėti nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos tam, kad R. J. negalėjo pastebėti nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės žibintų ir duodamų signalų, išsikišusio gabenamo krovinio ir atitinkamai sureaguoti, t. y. sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę.

15Teigia, kad teismas nuosprendyje net nenurodė būtent kokius KET reikalavimus ir kaip juos pažeidė apeliantas, netyrė ir nenagrinėjo susidariusios eismo situacijos tuo atveju, jei jis būtų laikęsis KET reikalavimų, ar būtų galėjęs išvengti susidūrimo, tokiu būdu nenustatė eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinės priežasties.

16Pasak R. J., teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos CK normas, kadangi nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį, taip pat į nukentėjusiojo padarytus KET pažeidimus, lėmusius padarinių atsiradimą.

17Nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai, svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, kita vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas bei realus. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinta minėtų kriterijų visuma. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškų eismo įvykių bylose, nenustatė ir nenurodė, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka šią praktiką.

18Priteisiant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į paties nukentėjusiojo V. K. veiksmus, jo padarytus KET pažeidimus, kas padarė įtaką eismo įvykio ir pasekmių atsiradimui, taip pat kad tiek V. K., tiek G. K. nebuvo prisisegę saugos diržų. Esant tokiai situacijai, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d.). Taigi, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šis kriterijus turi būti vertinamas kartu su visais kitais kriterijais, išvardintais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-171/2011.

19Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. K. gabeno krovinį tam nepritaikyta transporto priemone pažeidžiant KET reikalavimus, taip pat į didelį paties žuvusiojo G. K. neatsargumą ir netinkamai įvertintą R. J. turtinę padėtį, nukentėjusiesiems priteistas 80 000 Lt neturtinės žalos dydis yra neteisingas, todėl turėtų būti mažinamas.

20Apelianto manymu, teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, o atsiradusių visuomenei pavojingų pasekmių atžvilgiu ir neatsargus, taip pat kad jis praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, prisipažino kaltu iš dalies, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo atsiradusių pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, skyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nuosprendyje nenurodė, kaip jos lemia bausmės dydį.

21Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti ir neskiriant draudimo 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad jis labai gailisi ir išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nors jis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, tačiau nebuvo įvertinta, kad nukentėjusysis V. K. atsisakė priimti iš jo siūlomą 5 000 Lt sumą žalai atlyginti motyvuodamas tuo, kad tokia suma yra per maža. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad jis vienas išlaiko šeimą, didesnės sumos žalai atlyginti jis negalėjo skirti.

22Nukentėjusysis V. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23Mano, kad R. J. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pirmas kontaktas buvo apelianto vairuojamo automobilio įvažiavimas į automobilio „Audi 80“ galinę dalį, o tik po to pastarasis automobilis atsitrenkė į automobilį „Honda Prelude“. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė minėtas aplinkybes. R. J. parodymus reikėtų vertinti kritiškai vien dėl to, kad iš pradžių jis nurodė, jog prieš pat eismo įvykį jį aplenkė automobilis „Audi 80“, tačiau ši versija buvo paneigta tiek liudytojų parodymais, tiek po to ir paties apelianto parodymais teisminio nagrinėjimo metu. R. J. teiginį, kad gabenamos durys trukdė matyti automobilio „Audi 80“ žibintus, paneigė advokato pateikta automobilio schema, iš kurios matyti, jog durys tikrai negalėjo užstoti žibintų, be to, KET nedraudžia automobiliu gabenti daiktų, o durys nebuvo tiek išlindusios iš bagažinės, jog jas reikėtų specialiai žymėti, kaip tai nurodyta KET. Be to, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, tiek R. J. parodė, jog vežamo krovinio gabaritai nebuvo išsikišę daugiau nei 1 m, todėl pagal KET toks krovinys neturėjo būti specialiai pažymėtas. Pasak nukentėjusiojo, ekspertas nurodė, jog nuo stabdymo minėtos durys negalėjo pažeisti sėdynės konstrukcinės dalies ir sukelti sužalojimų, o pagrindinė priežastis buvo smūgio jėga iš galo, dėl ko ir buvo padaryti sužalojimai jam ir G. K.. Taigi, R. J. neatsargūs veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga. Jeigu apeliantas būtų laikęsis KET reikalavimų, tai būtų laiku sustabdęs savo vairuojamą automobilį ir eismo įvykis nebūtų įvykęs.

24Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas kruopščiai išnagrinėjo ir aptarė savo nuosprendyje visus įrodymus. Nesutikdamas su ekspertizių išvadomis, R. J. galėjo prašyti pakartotinių ekspertizių, tačiau to nedarė, o atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, ar jis sutinka su ekspertizių išvadomis, atsakė teigiamai. Pats R. J. keitė parodymus tris kartus dėl jo vairuojamo automobilio greičio ir nukentėjusiojo važiavimo iki eismo įvykio.

25Nurodo, kad po eismo įvykio V. K. buvo paguldytas į ligoninę, juto nuolatinį nepatogumą ir fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, iki šiol galvoja apie tėvą, kuris mirė dėl gautos traumos. Todėl priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai per didelis.

26I. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27Teigia, kad R. J., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį, privalėjo elgtis atsargiai ir rūpestingai, griežtai laikytis KET. Kita vertus, apeliantas nesilaikė KET, neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų vairuojant automobilį laikymosi. I. K. patyrė didelius išgyvenimus dėl vyro mirties. Teismas sumažino neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į R. J. turtinę padėtį. Taigi, nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

28Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir jų atstovas - apeliacinį skundą atmesti.

29R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

30R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei byloje surinktų įrodymų vertinimu teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, kas turi reikšmę skiriant bausmę ir nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka vertinamas minėtais aspektais.

31Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuri įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

32Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-1682(09) konstatuota, kad susidariusiomis prieš eismo įvykį eismo aplinkybėmis priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „VW Multivan“, v/n ( - ), vairuotojas R. J., važiuodamas paskui automobilį „Audi 80“, v/n ( - ), ir artėdamas prie jo, laiku nesulėtino greičio bei, atsižvelgdamas į greitį, nepaliko tokio atstumo, kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas, dėl ko automobilio „Audi 80“ vairuotojui pradėjus stabdyti vairuojamą automobilį, atsitrenkė į stabdomą automobilį „Audi 80“, kurio vairuotojas, savo ruožtu po šio atsitrenkimo įgavęs automobilio greitį, nebeturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje stovėjusiu ir galimai ką tik pradėjusiu judėti į priekį automobiliu „Honda Prelude“ (t. 1, b.l. 97-103). Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas V. M. patvirtino šioje specialisto išvadoje padarytas išvadas (t. 3, b.l. 160).

33Nukentėjusysis V. K. viso baudžiamojo proceso metu nurodė iš esmės tokį patį eismo įvykio mechanizmą, kuris buvo nustatytas ir specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 137-139, t. 3, b.l. 156-157).

34Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-23 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-2843(09) konstatuota, kad automobilio „Audi 80“, v/n ( - ), keleiviui G. K., sėdėjusiam ant priekinės keleivio (dešinės) sėdynės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko įvyko jo mirtis, buvo padarytas automobiliui „VW Multivan“, v/n ( - ), priekine frontaline plokštuma apie 72 km/h greičiu atsitrenkus į priekyje stabdymo režimu apie 32.2 km/h greičiu važiavusio automobilio „Audi 80“ galą – jame vežamų paguldytų metalinių durų, išsikišusių iš bagažinės, galą ir automobilio galinę dalį, – paguldytomis bagažinėje ir ant atlenktų galinių sėdynių metalinėmis durimis, nuo gauto smūgio persislinkus į priekį ir riboto dydžio durų galo plokštuma atsitrenkus į priekinių sėdynių atlošų nugarines dalis bei per jas persidavusiai smūgio jėgai į keleivio G. K. ir vairuotojo nugaras (t. 1, b.l. 104-107). Teisiamajame posėdyje ekspertu apklaustas J. P. paaiškino, kad G. K. mirtis įvyko dėl nugaros sumušimo, kas komplikavosi trauminiu šoku. Kietu buku daiktu nukentėjusysis buvo paveiktas iš nugaros, dėl ko lūžo stuburas, buvo nutrauktos stuburo smegenys, stuburas deformavosi ir papildomai nutraukė aortą - dėl ko ir įvyko šokas. Sužalojimo mechanizmas yra toks, kad durys, kurios buvo pakrautos į automobilį „Audi 80“, veikė kėdę, ant kurios sėdėjo G. K. bei per ją persidavusiai smūgio jėgai į keleivio G. K. ir V. K. nugaras. Be to, ekspertas J. P. nurodė, kad jeigu nebūtų durų, būtų atsiradę kiti sužalojimai (t. 3, b.l. 160-161).

35Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių dėl to, kad R. J., važiuodamas automobiliu „VW Multivan“ nesaugiu atstumu paskui priekyje važiuojančią transporto priemonę, laiku nesustabdė savo automobilio prieš automobilį „Audi 80“ ir atsitrenkė į šią transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje pats apeliantas pripažino, jog jis, važiuodamas paskui automobilį „Audi 80“, nepasirinko saugaus atstumo (t. 3, b.l. 160). Būtent pagrindinė automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir keleivio G. K. mirties priežastis buvo ta, kad dėl minėtų R. J. veiksmų jo vairuojamas automobilis „VW Multivan“ kontaktavo su automobilio „Audi 80“ gale vežamomis durimis, dėl ko šios nuo smūgio jėgos pasislinko į priekį ir, atsitrenkusios į priekinių sėdynių atlošų nugarines dalis, sukėlė automobilio „Audi 80“ vairuotojui bei keleiviui byloje nustatytus padarinius. Akivaizdu, kad susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu R. J. būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, vadinasi apelianto veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastimi.

36Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad automobilis „Audi 80“ iš pradžių atsitrenkė į automobilį „Honda Prelude“, o tik po to automobilis „VW Multivan“ kontaktavo su automobiliu „Audi 80“, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad dėl nurodyto pirmo transporto priemonių kontakto galėjo būti nesunkiai sutrikdyta V. K. sveikata ir atimta G. K. gyvybė. Tai konstatuotina atsižvelgiant ne tik į specialistų išvadas, bet ir į automobilio „Audi 80“ priekinei daliai bei automobilio „Honda Prelude“ galinei daliai padarytus apgadinimus, kurie nėra itin dideli palyginus su automobilio „Audi 80“ galinės dalies ir automobilio „VW Multivan“ priekinės dalies padarytais apgadinimais (t. 1, b.l. 14-17). Teisiamajame posėdyje liudytojas P. L., teigdamas, kad pirmas kontaktas tarp jo automobilio ir automobilio „Audi 80“ buvo stipresnis nei antras kontaktas (t. 3, b.l. 159), pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri pati savaime neįrodo, jog būtent šis kontaktas sudarė sąlygas atsirasti pasekmėms, kadangi tokios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Taigi, nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo P. L. parodymų neatitikimas dėl to, kiek kartų automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į automobilį „Honda Prelude“, neturi įtakos nustatyto šioje byloje priežastinio ryšio tarp R. J. veiksmų ir atsiradusių pasekmių teisingumui.

37R. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-1682(09) teigdamas, kad ji neišsami, prieštaringa. Su tokiais teiginiais negalima sutikti. Ši specialisto išvada buvo parengta remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, eismo įvykio mechanizmas nustatytas remiantis specialia, tokioms užduotims spręsti skirta programa. Specialistas, turintis eismo įvykių eksperto ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijas, 43 metų ekspertinio darbo stažą, išvadoje išsamiai aprašė visą tyrimo eigą, motyvavo savo išvadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti minėta specialisto išvada kaip įrodymu nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

38Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus, nepažeidė nešališkumo principo.

39R. J. teiginys, kad nukentėjusysis V. K. pažeidė KET, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nenustatyta tokia aplinkybė.

40KET (2008-07-16 redakcija) 210 p. numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: 210.1. neblogintų vairuotojui matomumo; 210.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; 210.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų; 210.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; 210.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. KET 212 p. įtvirtinta, kad jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 4 priede.

41Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad automobiliu „Audi 80“ vežamos durys buvo išsikišusios apie 30 cm iš transporto priemonės, jos buvo pristumtos prie sėdynės, užspaustos bagažinės dangčiu. Bagažinės dangtis buvo nuleistas ir pririštas virvute aplink dangtį ir duris, virvutė buvo pririšta prie automobilio kablio, kad durys negalėtų išlysti (t. 3, b.l. 156-157). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilio „Audi 80“ bagažinės dangtis buvo aprištas virve (t. 1, b.l. 16-17). Be to, pats apeliantas patvirtino, kad jis, turėdamas peilį, padėjo nupjauti virvę (t. 3, b.l. 160). Todėl negalima pritarti R. J., kad V. K. nesiėmė priemonių pritvirtinti vežamą krovinį. Pagal KET 212 p., vairuotojas neturi pareigos pažymėti gabenamą krovinį tais atvejais, kai krovinys priekyje arba gale neišsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas neišsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito. Kaip minėta, nukentėjusysis V. K. parodė, kad durys buvo išsikišusios apie 30 cm iš transporto priemonės. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. G. parodė, kad šiuo atveju durys buvo išsikišusios apie 1 metrą, apie 60 cm po eismo įvykio. Durys neužstojo žibintų, žibintai yra iš šono, o durys gulėjo per vidurį. Realiai žibintai galėjo matytis (t. 3, b.l. 159). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. B. nurodė, kad gabenamas krovinys nebuvo paženklintas, jis negalėjo pasakyti, kiek durys buvo išsikišusios iš automobilio bagažinės, ar jos ribojo žibintų matomumą, ar ne (t. 3, b.l. 159). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas K. J. parodė, kad durys buvo išlindusios iš bagažinės iki metro (t. 3, b.l. 159). Šis liudytojas taip pat nurodė, kad automobiliui „Audi 80“ vežant duris, plaikstėsi popierius ir celofanas, kas trukdė matyti transporto priemonės žibintus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai, todėl tokiu teiginiu nėra pagrindo vadovautis. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Audi 80“ bagažinėje esančios durys neužstoja transporto priemonės galinių žibintų (t. 1, b.l. 16-17). Įvertinus visus aptartus įrodymus, nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis V. K., vairuodamas automobilį „Audi 80“, pažeidė kokius nors KET reikalavimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, to nepatvirtina liudytojų K. J., D. G. ir G. B. parodymai. R. J. deklaratyviai teigia, kad KET pažeidė ir D. S.. Ši aplinkybė taip pat nenustatyta byloje. Tai, kad D. S. atsitrenkė į apelianto automobilį po pastarojo atsitrenkimo į nukentėjusiojo transporto priemonę, savaime nereiškia, jog ji nesilaikė KET. Be to, byloje nenustatyta, kad dėl jos veiksmų atsirado neigiamos pasekmės Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. prasme.

42Nuteistasis neteisus teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti KET reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad R. J. pažeidė KET 9, 321 ir 134 p. reikalavimus. KET 9 p. visiems eismo dalyviams nustato pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šio punkto pažeidimo nebuvo būtina inkriminuoti R. J., nes šis pažeidė KET 132 p. ir 134 p. įtvirtintas specialias vairuotojams numatytas pareigas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju KET 9 p. nurodymas nedaro pareikštą kaltinimą neaiškų, pažeidžiantį apelianto teisę į gynybą, todėl šis punktas nėra šalinamas.

43KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 134 p. reglamentuojama, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad kiekvienas vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi imtis atsargumo priemonių ir nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams. Kaip minėta, R. J. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis, važiuodamas paskui automobilį „Audi 80“, nepasirinko saugaus atstumo. Apeliantas, matydamas, kad prieš jį važiuoja automobilis su kroviniu, turėjo būti ypač atidus ir įvertinti saugų atstumą, kuriuo jis galėtų važiuoti paskui tokią transporto priemonę, tačiau to nepadarė. Dėl nepasirinkto saugaus atstumo, R. J. nesugebėjo laiku sustabdyti savo transporto priemonę iki automobilio „Audi 80“ arba apvažiuoti jį, dėl ko susidūrus abiem transporto priemonėms, automobilio „Audi 80“ vairuotojui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivis G. K. žuvo. Akivaizdu, kad R. J. pažeidė jam inkriminuotus KET 132 ir 134 p. reikalavimus.

44Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-669/2006, 2K-272/2011).

46Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai analizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir neįvertino jų konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste.

47Pirmosios instancijos teismas priteisė V. K. ir I. K. po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už G. K. mirtį atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, R. J. asmenybę, jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį, taip pat kad nusikaltimas padarytas asmens, kuris nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

48R. J. sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes - eismo įvykio metu žuvo G. K.. Akivaizdu, kad netikėta G. K. mirtis tiek sūnui V. K., tiek mirusiojo žmonai I. K. sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. V. K. važiavo tuo pačiu automobiliu, kai jo tėvas G. K. žuvo. Pasak I. K., ji kartu su vyru pragyveno 34 metus, vyras išlaikė šeimą, jis jau pusę metų buvo pensijoje, o ji nedirba, registruota darbo biržoje (t. 3, b.l. 158). Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. R. J. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Taigi, apeliantas savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju.

49Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į eismo įvykio specifiškumą. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog R. J. vairuojamu automobiliu „VW Multivan“ kontaktavo su automobilio „Audi 80“ gale vežamomis durimis, kurios nuo smūgio jėgos sukėlė G. K. mirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jeigu nebūtų durų, tai būtų padaryti kiti sužalojimai (t. 3, b.l. 161). Įvertinus visas eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. J. veiksmai yra susiję su itin dideliu jo neatsargumu ir šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu.

50R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį. Jis, dirbdamas UAB „R (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, 2012 m. gegužės-liepos mėn. uždirbdavo maždaug po 400 Lt. Apeliantas turi du vaikus, nors jie abu yra pilnamečiai, tačiau dukra yra moksleivė, o sūnus - studentas. Jo žmona yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad R. J. serga podagra, 2011-09-02 buvo operuotas dėl kairio kelio sąnario podagros ir artrozės sukeltų degeneracinių kairio kelio pažeidimų (t. 3, b.l. 54, 75-76, 95). Atsikirtimuose į apeliacinį skundą akcentuojama tai, kad R. J. neatsiprašė nukentėjusiųjų per visą laikotarpį nuo įvykio, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga skiriant bausmę, o ne vertinant padarytą neturtinę žalą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2012). Be to, teisiamajame posėdyje apeliantas atsiprašė nukentėjusiųjų sakydamas paskutinį žodį (t. 3, b.l. 163).

51Įvertinus R. J. nusikaltimu sukeltas pasekmes, jo kaltę, turtinę padėtį, sveikatos būklę, eismo įvykio specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiesiems V. K. ir I. K. priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, jie mažintini iki 25 000 Lt kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Priteistini neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja ir teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kai eismo įvykio metu žuvo žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-528/2010, 2K-4/2011). Atsižvelgiant į tai, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendis atitinkamai keistinas.

52Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d. atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaip buvo anksčiau minėta, šioje byloje nenustatyta, kad V. K. padarė KET pažeidimus, dėl kurių G. K. atsirado neigiamos pasekmės. Taip pat visiškai niekuo nepagrįstas teiginys, kad tiek jis, tiek G. K. nebuvo prisisegę saugos diržų. Priešingai, V. K. viso proceso metu parodė, kad jis ir tėvas, važiuodami automobiliu, buvo prisisegę saugos diržus. Būtent po eismo įvykio V. K. atsisegė savo ir atsegė G. K. saugos diržus (t. 1, b.l. 139, t. 3, b.l. 157). Nesant nukentėjusiojo kaltės dėl didelio neatsargumo, nėra pagrindo dar labiau mažinti priteistų neturtinės žalos dydžių.

53Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. K. pareikštame civiliniame ieškinyje neturtinės žalos priteisimą motyvavo išskirtinai savo tėvo G. K. mirtimi, o dėl V. K. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtų dvasinių išgyvenimų jis neprašė priteisti neturtinės žalos (t. 1, b.l. 111-115), todėl neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas V. K. šioje dalyje nėra sprendžiamas.

54Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su R. J. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

55Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

56R. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio metu vienas asmuo žuvo, o kitam asmeniui nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. R. J. nesilaikė KET reikalavimų ir dėl jo veiksmų atsirado minėti padariniai.

57Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

58R. J. proceso metu neigia, kad dėl jo veiksmų kilo byloje nustatytos pasekmės, jis įrodinėja, kad ir nukentėjusiųjų V. K. bei G. K. veiksmai lėmė atsiradusias pasekmes, t. y. apeliantas iš esmės nepripažįsta jo veiksmuose būtinojo Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio - priežastinio ryšio - buvimą. Toks R. J. elgesys negali būti vertinamas kaip prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Tai, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę, labai gailisi ir išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, neleidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi jo veiksmuose nėra anksčiau aptartų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės abiejų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, t. y. kad jis yra neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą.

59Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas R. J. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir atidėdamas jos vykdymą 3 metų laikotarpiui, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą. Todėl jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja ir teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-348/2009, 2K-473/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui nustatyta tik viena pareiga - per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip minimaliai apribojant jo teisinę padėtį.

60Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas R. J. paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę 3 metams, paskyrė nuteistajam teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 3 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

61R. J. nusikalstama veika sukėlė vienam asmeniui mirtį, o kitam asmeniui - nesunkų sveikatos sutrikdymą, naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus atsiradusių pasekmių pobūdį, teisės vairuoti kelių transporto priemones neatėmimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, prieštarautų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai ir neprisidėtų prie bausmės tikslų pasiekimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas maksimalų šios specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgė išskirtinai tik į R. J. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas itin sunkias pasekmes. Nagrinėjamu atveju neįvertinta tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas praeityje būtų teistas. Jis taip pat apskritai nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 2, b.l. 44). Tai rodo, kad R. J. nusikalstami veiksmai, susiję su naudojimosi teise vairuoti kelių transporto priemones, yra atsitiktinio pobūdžio, itin neigiamai neapibūdinantys jo asmenybę. Be to, R. J. dirba UAB „R“ direktoriumi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Akivaizdu, kad maksimaliam terminui atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, apeliantas ilgam laikui prarastų galimybę visa apimtimi vykdyti savo darbines funkcijas, neatmetama, kad gali sumažėti jo pajamos ar kilti sunkumų dėl civilinio ieškinio padengimo. Įvertinus visas aplinkybes, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise: teise vairuoti kelių transporto priemones terminas trumpintinas iki vienerių metų. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendis atitinkamai keistinas.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p. ir 4 p.,

Nutarė

63Tenkinti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą iš dalies.

64Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį:

65Nukentėjusiajam V. K. priteisti 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš R. J. priteisti 23 273,60 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus ir šešiasdešimt centų), o iš „If P&C Insurance AS“ filialo - 1 726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus ir keturiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

66Nukentėjusiajai I. K. priteisti 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš R. J. priteisti 23 273,60 Lt (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus ir šešiasdešimt centų), o iš „If P&C Insurance AS“ filialo - 1 726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus ir keturiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

67Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams.

68Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., R. J. paskirtos laisvės... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. J. uždrausta naudotis teise... 4. V. K. priteista iš R. J. 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4 000... 5. V. K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ filialo 1 076,08 Lt turtinės... 6. I. K. priteista iš R. J. 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 7. I. K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ filialo 8 595,50 Lt turtinės... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis... 10. R. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo... 11. Nurodo, kad teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės tik... 12. Teigia, kad teismas nevertino bei nepasisakė dėl R. J. ir jo gynėjo... 13. Tvirtina, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl transporto... 14. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti apelianto, liudytojų K. J., D. G.... 15. Teigia, kad teismas nuosprendyje net nenurodė būtent kokius KET reikalavimus... 16. Pasak R. J., teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 17. Nagrinėjamo eismo įvykio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai,... 18. Priteisiant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į paties... 19. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. K. gabeno krovinį tam... 20. Apelianto manymu, teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas nusikaltimas... 21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos... 22. Nukentėjusysis V. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 23. Mano, kad R. J. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina bylos... 24. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas kruopščiai... 25. Nurodo, kad po eismo įvykio V. K. buvo paguldytas į ligoninę, juto... 26. I. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 27. Teigia, kad R. J., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas... 28. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 29. R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 30. R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes... 32. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio... 33. Nukentėjusysis V. K. viso baudžiamojo proceso metu nurodė iš esmės tokį... 34. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-23 kompleksinio autotechninio... 35. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių dėl... 36. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad automobilis „Audi 80“ iš... 37. R. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo ekspertizės centro... 38. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra... 39. R. J. teiginys, kad nukentėjusysis V. K. pažeidė KET, atmestinas kaip... 40. KET (2008-07-16 redakcija) 210 p. numatyta, kad krovinys transporto priemonėje... 41. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad automobiliu „Audi... 42. Nuteistasis neteisus teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti KET... 43. KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo... 44. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 47. Pirmosios instancijos teismas priteisė V. K. ir I. K. po 40 000 Lt neturtinės... 48. R. J. sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes - eismo įvykio metu žuvo G.... 49. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į eismo įvykio... 50. R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie gaunamą darbo... 51. Įvertinus R. J. nusikaltimu sukeltas pasekmes, jo kaltę, turtinę padėtį,... 52. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d. atlygintinos žalos dydis gali... 53. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. K. pareikštame civiliniame ieškinyje... 54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su R. J. teiginiu, kad jam paskirta... 55. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314... 56. R. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio... 57. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta apelianto... 58. R. J. proceso metu neigia, kad dėl jo veiksmų kilo byloje nustatytos... 59. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada,... 60. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės... 61. R. J. nusikalstama veika sukėlė vienam asmeniui mirtį, o kitam asmeniui -... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 63. Tenkinti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą iš dalies.... 64. Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį:... 65. Nukentėjusiajam V. K. priteisti 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt... 66. Nukentėjusiajai I. K. priteisti 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt... 67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. J. paskirtos baudžiamojo... 68. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....