Byla ATP-290-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo E. Š. nubausta pagal LR ATPK 1241 str. 8 d., 127 str. 3 d., 33 str. 2 d. 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir susipažinusi su administracine byla Nr. ATP-290-149/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo E. Š. nubausta pagal LR ATPK 1241 str. 8 d., 127 str. 3 d., 33 str. 2 d. 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir susipažinusi su administracine byla Nr. ATP-290-149/2016,

Nustatė

2E. Š. nubausta už tai, kad ji 2016-01-06 apie 02.44 val. prie T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžos, vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. ( - ) būdama neblaivi (nustatytas 1,35 prom. girtumas) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stacionarų greičio matuoklį. Policijos pareigūnams E. Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei kitų automobilio dokumentų. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė KET 14, 16, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d. 1241 str. 8 d.

3Apeliaciniu skundu E. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutarimą ir, pritaikius ATPK 301 str., sumažinti paskirtos pareiškėjai administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams – terminą.

4Skunde nurodoma, jog egzistuoja pagrindai, leidžiantys taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Nurodo, kad geranoriškai sumokėjo paskirtą jai baudą, dėl padaryto pažeidimo gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo 2008-05-26 užima UAB „Advasys“ direktorės pareigas, todėl privalo nuolat vykti į įvairaus pobūdžio susitikimus su klientais ir kitais įmonei svarbiais asmenimis ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, todėl jai yra būtinas automobilis, priešingu atveju ji negalės tinkamai vykdyti darbo funkcijų ir pareigų. Taip pat nurodo, jog turi finansinių įsipareigojimų, todėl teisė vairuoti jai (apeliantei) yra būtina ne tik siekiant išsaugoti darbą, bet ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Nurodo ir tai, kad jos neįgali motina (darbingumas 35%) gyvena Kėdainiuose, todėl, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalės bent kartą į savaitę aplankyti savo motiną bei pasirūpinti jos vizitais pas gydytojus ar transportuoti į kitas jai būtinas vietas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėja mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, jeigu teismas sumažins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą.

5Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

8Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjos E. Š. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad E. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjos asmenybę ir paskirdamas jai ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

9Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių E. Š. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad E. Š. nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos apeliantei, buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik pačios pažeidėjos, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, gerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

11Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamos apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

13Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai