Byla 2K-139/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui, nuteistajam E. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. N. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, bei nuteistosios V. P. N. ir civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininko funkcijas, Zonės Lapienės (toliau – ir civilinio ieškovo atstovės) kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutarties.

2Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu:

3V. P. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda;

4E. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda;

5Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant 14 269 Lt solidariai iš E. K. ir V. P. N., bankrutuojančiai UAB „K.“ neturint lėšų šiam kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. P. N. ir E. K. kaltinimuose inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, t. y. kad jie be statybos–remonto darbų aktų, įrodančių, jog medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, į sąnaudas nurašė įvairių statybinių medžiagų, iš viso 2007 ir 2008 m. už 94 506,76 Lt (be PVM); panaikinta iš V. P. N. ir E. K. solidariai Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 14 269 Lt žala valstybės biudžetui ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta G. M., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, nuteistojo E. K., prašiusio nuteistosios V. P. N. kasacinį skundą patenkinti, o civilinio ieškovo atstovės kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9V. P. N. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), registruotos Kelmės r., ( - ), buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 6050 Lt gavimo, priėmimo ir jų panaudojimo operacijų, t. y.

10nuo 2006 m. liepos 5 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. AB ( - ) bankas ( - ), iš UAB „K.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) iš viso išmokėjo bendrovei 8350 Lt: 2006 m. liepos 5 d. – 800 Lt, 2006 m. spalio 18 d. – 600 Lt, 2006 m. lapkričio 3 d. – 800 Lt, 2006 m. lapkričio 24 d. – 500 Lt; iš viso iš 2006 m. išmokėtos 2700 Lt sumos V. P. N. buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino 2200 Lt priėmimo ir jų panaudojimo ir šios sumos neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą; 2007 m. kovo 2 d. išmokėta 600 Lt, 2007 m. balandžio 16 d. – 600 Lt, 2007 m. gegužės 2 d. – 1000 Lt, 2007 m. birželio 14 d. – 2000 Lt, 2007 m. rugsėjo 13 d. – 1000 Lt, 2007 m. gruodžio 4 d. – 450 Lt; iš viso iš 2007 m. išmokėtos 5650 Lt sumos V. P. N. buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino 3850 Lt priėmimo ir jų panaudojimo ir šios sumos neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą;

116 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius apskaitos dokumentui privalomus rekvizitus“, nes be apskaitos dokumento į dokumentą „Žiniaraštis sąskaitai – 2710 sąskaitos bankuose ( - ) už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. įrašė neįvykusią operaciją – įtraukė 7032 Lt įplaukų iš E. K. į UAB „K.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB ( - ) banke,

1213 straipsnio 3 dalies nuostatas: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius apskaitos dokumentui privalomus rekvizitus“, nes be apskaitos dokumento – PVM sąskaitos faktūros 2006 m. kovo mėn. apskaitos registre Didžioji knyga sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“ tyčia įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Peugeot 607“ (( - )) įsigijimo savikainą, t. y. įrašė – 52 966,06 Lt automobilio „Peugeot 607“ įsigijimo savikainą, įtraukdama 51 057,95 Lt automobilio kainą pagal UAB „H.“ 2006 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LS Nr. 0000867451 ir 1908,11 Lt, kuriuos 2006 m. vasario 20 d. UAB „K.“ pervedė bendrovei „H.“ už UAB „K.“ pagal sutartį Nr. 1030515;

13taip pat į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įrašė neįvykusią 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitą operaciją;

14taip V. P. N. nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. bendrovės administracinėse patalpose Kelmės r., ( - ), tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens – UAB „K.“ 2006, 2007, 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

15E. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), registruotos Kelmės r., ( - ), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2007 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaita faktūra neįformino ir į bendrovės 2007 m. buhalterinę apskaitą neįtraukė automobilio „Peugeot 607“ (valst. Nr. ( - ), identifikavimo numeris ( - )) pardavimo D. R., gyv. Telšių r., ( - ), operacijos už 2000 Lt ir kasos pajamų orderiu neįformino 2000 Lt priėmimo į kasą operacijos iš D. R. už šį automobilį;

16taip pat 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RŪB Nr. 57 įformino neįvykusią automobilio „Peugeot 607“ (valst. Nr. ( - )) pardavimo operaciją E. K. už 14 548,37 Lt ir įtraukė šią neįvykusią automobilio pardavimo operaciją į bendrovės 2007 m. buhalterinę apskaitą;

17taip E. K. nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės administracinėse patalpose Kelmės r., ( - ), tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens – UAB „K.“ 2007 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

18Nuteistoji V. P. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

19Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nepakeista Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, taip pat Šiaulių apygardos teismo nuosprendis iš dalies yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismai pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktu, nekreipė dėmesio į jos (V. P. N.) parodymus, jų neanalizavo, nelygino su kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad netikėti specialisto išvada, kurią atitinka tiek byloje esantys buhalteriniai dokumentai, tiek pačių nuteistųjų ir liudytojų parodymai, teismas neturi jokio pagrindo, nors vėliau ir padarė priešingas tam išvadas, iš kaltinimo motyvuotai ir pagrįstai pašalindamas kaltinimo dalį dėl statybinių medžiagų už 94 506,76 Lt (be PVM) nurašymo į sąnaudas. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, abejodamas specialisto išvados teisingumu, nepateikė motyvų, kodėl kita bylos medžiaga paneigęs specialisto išvados dalį, pasitiki kita jos dalimi. Nuteistoji nurodė konkrečius buhalterinius dokumentus, įrodančius bendrovėje įvykusias finansines operacijas, kuriais remiantis galima nustatyti bendrovės veiklą, finansinę būklę ir rezultatus, įvertinti turtą. Iš jos pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d., 2007 m. gruodžio 7 d., 2008 m. gruodžio 5 d. ji gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose, todėl negalėjo 2006 m. lapkričio 3 d. paimti 800 Lt iš bendrovės „K.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB ( - ) banke, 2006 m. lapkričio 24 d. – 500 Lt. Teismai turėjo išsiaiškinti, kas nustatytomis dienomis išėmė iš banko pinigus, kodėl bankiniai dokumentai nebuvo jai pateikti įtraukti į apskaitą. Nebuvo atlikta kasos inventorizacija, todėl, kasatorės manymu, galima nustatyti 2006–2007 m. UAB „K.“ turtą, įsipareigojimus ir struktūrą, nes pinigai buvo arba kasoje, arba banke.

20Nuteistoji nurodo, kad nepagrįstas kaltinimas, jog ji 2009 m. kovo mėn. į apskaitą įrašė 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitos operaciją. Priešingai nei nurodė specialistė, ši operacija visai nesusijusi su automobiliu „Audi A6“. Tai buvo atskiros ūkinės operacijos, nes UAB „K.“, tapusi nemoki, negalėjo disponuoti savo lėšomis banke. Darbų užsakymai buvo atliekami bendrovei „F.“, kuri bendrovei „K.“ nuolat būdavo skolinga už paslaugas. Pagal direktoriaus E. K. pateiktus prašymus UAB „F.“ direktoriaus buvo prašoma apmokėti bendrovės „K.“ darbuotojams atlyginimus, avansus ar kt. Operacijai dėl 36 136,85 Lt buvo pateikti du prašymai, pervesta pinigų suma būdavo mažinamas UAB „F.“ įsiskolinimas bendrovei „K.“. Operacija būdavo tik banko registruose, o kadangi pinigai iš UAB „F.“ faktiškai buvo gauti, tai ji (kasatorė) pasirinkdavo sąskaitą ir per banko registrą darydavo įrašus. Buhalterijoje ji atvaizdavo ūkinę operaciją, t. y. kad UAB „F.“ atsiskaitė 36 136,85 Lt su UAB „K.“. Yra atvaizduota ūkinė operacija, kad UAB „K.“ išmokėjo darbuotojams atlyginimus. Medžiagų nurašymas, atlyginimų išmokėjimas, pinigų iš UAB „F.“ gavimas ir kiti veiksmai buvo paremti apskaitos dokumentais ir visos operacijos įtrauktos į buhalteriją.

21Kasatorė pažymi, kad, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, ji neprisipažino, jog įrašas apie 36 136,85 Lt įnešimą į bendrovės sąskaitą yra fiktyvus. 2011 m. rugsėjo 21 d. teisiamojo posėdžio metu ji davė parodymus apie automobilio „Audi A6“ pirkimą ir pardavimą E. K. ir padarytą jo 7032 Lt piniginę užskaitą. Į prokuroro klausimą, ar ji supratusi, kad tai fiktyvu, ji atsakiusi, jog dėl to veiksmo ji turi buhalterinę pažymą ir tai buvo įrašyta tik registruose be grynųjų pinigų. Be to, liko neišsiaiškinta ir situacija, kad E. K. įnešė į bendrovės „K.“ banko sąskaitą 7032 Lt. Ji šią operaciją įrašė ne į tą sąskaitų plano sąskaitą, bet ši operacija buvo įvykusi, tai patvirtino ir specialistė. Taip ūkinės operacijos yra atvaizduotos, tačiau ne tose buhalterinėse sąskaitose, kaip turėtų būti.

22Kasatorė nurodo ir tai, kad 2006 m. sausio 11 d. darbo sutartyje Nr. 2 nurodyta, jog nuo 2006 m. vasario 1 d. atlyginimas skaičiuojamas už atliktą darbą (o ne kaip teigiama nuosprendyje). Specialisto išvadą teismas įvertino tik formaliai neatsižvelgdamas į įrodymų turinį. Ji (kasatorė) kasininkės darbui įmonės vadovo nebuvo paskirta, darbo ir materialinės atsakomybės sutartys su ja, kaip su kasininke, nebuvo sudarytos, už šį darbą atlyginimo negavo. Perduodant dokumentus bankroto administratoriui kasos inventorizacija nebuvo atlikta, bet baigiamajame įmonės balanse kasos likutis buvo nulis. Grynųjų pinigų panaudojimo dokumentai, t. y. buhalterinės pažymos ir prekių pirkimo aktai yra pateikti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Kasatorė pažymi, kad šiuo atveju buvo negauti ar neišsaugoti kasos čekiai, todėl surašyti buhalterinei apskaitai reikalingi dokumentai, kuriuos pasirašė atsakingi darbuotojai Tai yra objektyvūs įrodymai, kad ūkinės operacijos įvykusios. Iš to galima nustatyti, kad tai patirtos įmonės sąnaudos, ir tai leidžia nustatyti įmonės turtą. 2006–2007 m. kasos aparatų turguose nebuvo, todėl buvo sudaromos komisijos iš trijų asmenų, kurie prekes įsigydavo įmonės reikmėms.

23Kasatorė pažymi, kad 7032 Lt įplaukoms iš E. K. į įmonės sąskaitą užfiksuoti buvo surašyta buhalterinė pažyma 2007 m. lapkričio 30 d. Nr. 70 (užskaita). Buhalterinėje apskaitoje E. K. buvo kreditorius ir debitorius. Norint sumažinti jo įsiskolinimą įmonei buvo padaryta tik buhalteriniuose registruose, be grynų pinigų įnešimo ir išmokėjimo, užskaita tarp pirkimo ir pardavimo už automobilį „Audi A6“. Įmonės buhalterinei apskaitai buvo naudota CONTO programa, kur darant tarpusavio užskaitas registruose reikia pasirinkti piniginę koresponduojančią sąskaitą ir šiuo atveju buvo pasirinkta 2710 sąskaita. Šiuo atveju buvo sumažintas E. K. įsiskolinimas įmonei, tam įvykiui užfiksuoti buvo padaryti buhalteriniai įrašai (sąskaitų korespondencija/ D2710,D4500,K240,7032, K2710 7032). Užskaita parodo, kad UAB „K.“ nebėra skolinga E. K. – išvestas galutinis skolų rezultatas, iš to galima nustatyti turtą ir įsipareigojimus.

24Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje neanalizuota tai, jog UAB „K.“ teikė siuvimo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM, todėl visos pirktų statybinių medžiagų sąskaitos faktūros buvo registruojamos PVM deklaracijoje FR 0600 ir įmonė turėjo teisę į PVM atskaitą. Visų darbų, medžiagų sunaudojimo kontrolę atliko įmonės direktorius (remonto ir eksploatacijos apskaita 6111 sąskaitos registre). Buvo atliekami Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų periodiniai patikrinimai, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Tai objektyvūs įrodymai, kad visos statybinės medžiagos sunaudotos įmonės remontui. Sąnaudoms pripažinti taikytas 20 Verslo apskaitos standartas.

25Be to, teismai nenagrinėjo aplinkybių, kad UAB „K.“ 2006 m. sausio 30 d. buvo paskelbtas bankrotas, ji negalėjo sumokėti mėnesinių įmokų, todėl dėl automobilio „Peugeot 607“ nuomos buvo pasirašyta nauja sutartis su nauju lizingo gavėju UAB „K.“. Likusią paskutinę įmoką 1908,11 Lt už UAB „K.“ sumokėjo UAB „K.“. UAB „K.“ buvo padaryta užskaita kaip pirmoji įmoka už automobilį pagal mokėjimo grafiką, todėl šios išlaidos buvo priskirtos kaip papildomos prie įsigijimo savikainos (51 057,95+1908,11=52 966,06 Lt) ir parodytos įmonės apskaitoje. Išrašyti sąskaitos bankrutavusiai bendrovei UAB „K.“ nebuvo galima, nes ji buvo nemoki. Tai buvo UAB „K.“ sąnaudos, užskaitytos pagal mokėjimo grafiką UAB „H.“. Sąskaitos iš UAB „H.“ nebuvo išreikalauta. 2008 m. kovo mėn. UAB „F.“ pervedė 36 136,85 Lt pagal UAB „K.“ vadovo prašymus darbuotojų algoms ir ta suma buvo sumažinta bendrovės „F.“ skola. Ši operacija yra atvaizduota banko sąskaitos registre ir padaryti buhalteriniai įrašai.

26Kasatorė dar nurodo, kad specialistės J. Čepaitienės paaiškinimai teismo posėdžiuose neatitinka daugelio jos pateiktos išvados punktų: specialisto išvadoje ji nurodė, kad automobilio „Audi A6“ perdavimo operacija įforminta neteisingai, o teisme ji teigė, kad „ši sutartis įtraukta į „K.“ apskaitą. Šiuo atveju jokio kito įforminimo nereikia, pakanka sutarties ir automobilio perdavimo akto“. Pirmosios instancijos teismas tai iš kaltinimo pašalino, kaip ir dėl automobilio „Peugeot 607“ pardavimo įforminimo; specialisto išvadoje pateiktos aplinkybės dėl statybinių medžiagų įsigijimo ir apskaitos neatitiko tikrovės, todėl apeliacinės instancijos teismas šią kaltinimo dalį pašalino; teisme pati specialistė paneigė išvadas dėl 36 136,85 Lt įplaukų įtraukimo ne į tą sąskaitų planą. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi likusia specialisto išvados dalimi, neįsigilinęs į jos (V. P. N.) duotus paaiškinimus, buhalterinės apskaitos vedimo principus ir tvarką. Specialistės pateikta išvada abejoti verčia ir tai, kad specialistė negalėjo atsakyti į teismo pateiktus klausimus, argumentuotai pagrįsti savo duotos išvados. Remiantis tuo darytina išvada, kad specialisto išvada yra neteisinga, todėl ja remtis nebuvo galima.

27Apibendrindama kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis); apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, nemotyvuotai, neanalizuodamas faktų, remdamasis abejotina specialisto išvada, neatsižvelgė į tai, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, būtinojo požymio – padarinių (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

28Civilinio ieškovo atstovė Z. Lapienė kasaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį dėl civilinio ieškinio ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį; kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.

29Kasatorė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 115 straipsnio 1 punktas), nes nutarties dalis dėl civilinio ieškinio panaikinimo yra neteisėta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „K.“ vadovo E. K. ir buhalterės V. P. N. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Tyrimo metu ir pagal FNTT specialisto išvadą apskaičiuota mokėtina 16 825,90 Lt suma. Ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius E. K. ir V. P. N. padarytas nusikalstamas veikas ir turtinę žalą, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI), kaip dėl įtariamųjų nusikalstamos veikos turtinę žalą patyręs asmuo, baudžiamajame procese pagrįstai, vadovaudamasi BPK 109 straipsniu, pareiškė civilinį ieškinį. Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas ir paskyrė bausmes, tačiau padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad statybinės medžiagos nepanaudotos UAB „K.“ reikmėms, ir PVM į atskaitą buvo įtrauktas pagrįstai, dėl to nepagrįstai priteista žala valstybės biudžetui.

30Kasatorė pažymi, kad žala valstybės biudžetui apskaičiuota FNTT specialisto išvadoje, kuria netikėti nėra pagrindo. Be to, Šiaulių AVMI 2011 m. kovo 17 d. priimtas sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad atliktas pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimas; tikrintas PVM laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d.; patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 14 269 Lt PVM, 2212 Lt PVM delspinigių. UAB „K.“ direktorius E. K., nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu dėl apskaičiuotos 14 269 Lt sumos, galėjo ją skųsti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, taigi darytina išvada, kad mokesčiai apskaičiuoti teisingai. Šiaulių apygardos teismas be pagrindo nusprendė, kad PVM į atskaitą buvo įtrauktas pagrįstai. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija), vien tik formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio buhalterinės apskaitos dokumento (atitinkamos PVM sąskaitos faktūros) turėjimas nesuteikia teisės turimame buhalterinės apskaitos dokumente išskirtą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą. Kasatorė akcentuoja tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, jog PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumente išskirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitą, turi būti vertinami ne tik formalieji, bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo būti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM mokesčio mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui). Tik nustačius šių kriterijų visumos egzistavimo faktą, PVM mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitą atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A/438-1276/2012). Kadangi turtinė žala Šiaulių AVMI padaryta dėl E. K. ir V. P. N., kaip fizinių asmenų, neteisėtų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „K.“ apskaitą, tai jie privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

31Kasaciniai skundai netenkintini.

32Dėl nuteistosios V. P. N. kasacinio skundo argumentų

33Nuteistosios kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, t. y. neatsižvelgė į jos duotus parodymus, jų nelygino su kitais bylos duomenimis, netinkamai įvertino specialisto išvadą ir specialistės duotus paaiškinimus ir taip, pasak kasatorės, ji buvo nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, jog dėl jos veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Būtent kasaciniame skunde nuteistoji V. P. N. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai nepatvirtina jos kaltės, padarius BK 222 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagrįsdama šiuos teiginius, kasatorė ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, bando sumenkinti specialistės išvados, kitų byloje surinktų duomenų įrodomąją reikšmę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Antai kasaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų.

34Kasacinės instancijos teismas apskųstus teismų sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nuosprendis formos ir turinio prasme atitinka BPK įtvirtintus reikalavimus, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Kasacinės instancijos teismas netiria ir nevertina įrodymų, iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, nes tai yra žemesnės instancijos teismų kompetencija. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Proceso dalyvių pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas ir (ar) kitoks jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

35Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai, analizuodami byloje surinktus duomenis, juos pripažindami įrodymais ir vertindami, nesilaikė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje esančius nuteistąją V. P. N. tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, jų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Teismai, laikydamiesi BPK 305 straipsnio nuostatų, skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus, kuriais vadovaudamiesi atmetė kitus įrodymus.

36Antai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. N., kaip UAB „K.“ buhalterė, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos remiantis liudytojų parodymais, 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-4/121, specialistės J. Čepaitienės, surašiusios specialisto išvadą, paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais. Nuteistoji iš esmės analogiškais kasaciniam skundui argumentais, t. y. dėl neišsamaus įrodymų ištyrimo ir netinkamo jų įvertinimo, skundė nuosprendį apeliacine tvarka. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išsamiai ištyrė: pakartotinai apklausė nuteistuosius, taip pat naujus liudytojus R. M. (R. M.), I. P., išklausė specialistės J. Čepaitienės duotų paaiškinimų (T. 8, b. l. 49–50, 82–85, 118–122). Be to, nustačius specialistės išvadoje tam tikrus prieštaravimus, specialistei buvo pavesta į juos atsakyti (T. 8, b. l. 51–57); specialistė į tai raštu pateikė savo išvadas (T. 8, b. l. 63–65). Teismas rėmėsi BPK nustatyta tvarka pateikta specialisto išvada ir paaiškinimais tiek, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su apeliantės (taip pat ir kito apelianto E. K.) skundų teiginiais ir pašalino iš kaltinimo aplinkybes, kad į sąnaudas buvo nurašyta 94 506,76 Lt vertės (be PVM) statybinių medžiagų, nors nebuvo pateikta statybos–remonto darbų aktų, patvirtinančių, jog šios medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms. Teismas tokį sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino to, kad nuteistųjų parodymai, jog faktiškai darbai UAB „K.“ nuomojamose patalpose buvo atliekami, patvirtinti liudytojų S. M., V. U., A. S., V. P. parodymais, iš dalies 2010 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis. Tačiau dėl kitos kaltinimo dalies apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ji neabejotinai įrodyta, konstatuodamas, kad dėl pripažintų įrodytais V. P. N. veiksmų apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos ir turto.

37Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu darytina išvada, kad teismai įrodymus įvertino, tinkamai laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kaip numatyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje.

38Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismai, pripažindami V. P. N. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas nesilaikė iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylančių reikalavimų.

39Dėl civilinio ieškovo atstovės kasacinio skundo argumentų

40Civilinio ieškovo atstovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria, iš dalies patenkinus Šiaulių AVMI pareikštą civilinį ieškinį, priteista 14 269 Lt solidariai iš E. K. ir V. P. N. (bankrutuojančiai UAB „K.“ neturint lėšų šiam kreditoriaus reikalavimui patenkinti), ir civilinį ieškinį atmesti, teigdama, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

41Šiame kontekste pažymėtina, kad nors žala valstybės biudžetui ir buvo apskaičiuota specialisto išvadoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ją įvertinęs kartu su liudytojų S. M., V. U., A. S., V. P. parodymais, 2010 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, konstatavo, kad byloje neįrodyta kaltinimo dalis dėl 94 506,76 Lt vertės (be PVM) statybinių medžiagų nepanaudojimo UAB „K.“ reikmėms, ir padarė išvadą, kad į PVM atskaitą 14 269 Lt pirkimo PVM buvo įtrauktas pagrįstai. Nustatęs tokias aplinkybes teismas pagrįstai, laikydamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, panaikino priteistą žalą valstybės biudžetui ir atmetė Šiaulių AVMI pareikštą civilinį ieškinį. Kasatorės nurodomas Šiaulių AVMI 2011 m. kovo 17 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriame papildomai apskaičiuota 14 269 Lt PVM, 2212 Lt PVM delspinigių (T. 7, b. l. 171–172), buvo priimtas dėl to paties dalyko, t. y. dėl į PVM atskaitą neteisėtai įtrauktų statybinių medžiagų, kurias buvo įsigijusi bendrovė, pirkimo PVM. Be to, tai, kad UAB „K.“ direktorius E. K., nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu dėl apskaičiuotos 14 269 Lt sumos, galėjo ją skųsti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, dar savaime nepatvirtina šių mokesčių apskaičiavimo teisingumo.

42Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip pat nėra teisinio pagrindo Šiaulių apygardos teismo nutartį keisti civilinio ieškovo atstovės kasaciniame skunde nurodytu aspektu.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistosios V. P. N. ir civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu:... 3. V. P. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 4. E. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) bauda;... 5. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta G. M., tačiau dėl to kasacine... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,... 9. V. P. N. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB... 10. nuo 2006 m. liepos 5 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. AB ( - ) bankas ( - ), iš... 11. 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: „į apskaitą privaloma įtraukti visas... 12. 13 straipsnio 3 dalies nuostatas: „įrašai apskaitos registruose daromi tik... 13. taip pat į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įrašė neįvykusią 36 136,85 Lt... 14. taip V. P. N. nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009... 15. E. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas ( - ),... 16. taip pat 2007 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RŪB Nr. 57... 17. taip E. K. nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės... 18. Nuteistoji V. P. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono... 19. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nepakeista Kelmės rajono... 20. Nuteistoji nurodo, kad nepagrįstas kaltinimas, jog ji 2009 m. kovo mėn. į... 21. Kasatorė pažymi, kad, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, ji... 22. Kasatorė nurodo ir tai, kad 2006 m. sausio 11 d. darbo sutartyje Nr. 2... 23. Kasatorė pažymi, kad 7032 Lt įplaukoms iš E. K. į įmonės sąskaitą... 24. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje neanalizuota tai, jog... 25. Be to, teismai nenagrinėjo aplinkybių, kad UAB „K.“ 2006 m. sausio 30 d.... 26. Kasatorė dar nurodo, kad specialistės J. Čepaitienės paaiškinimai teismo... 27. Apibendrindama kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 28. Civilinio ieškovo atstovė Z. Lapienė kasaciniu skundu prašo pakeisti... 29. Kasatorė nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis keistina dėl... 30. Kasatorė pažymi, kad žala valstybės biudžetui apskaičiuota FNTT... 31. Kasaciniai skundai netenkintini.... 32. Dėl nuteistosios V. P. N. kasacinio skundo argumentų... 33. Nuteistosios kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismai... 34. Kasacinės instancijos teismas apskųstus teismų sprendimus patikrina teisės... 35. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 36. Antai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. N., kaip UAB „K.“... 37. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu darytina... 38. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismai, pripažindami V. P. N. kalta dėl... 39. Dėl civilinio ieškovo atstovės kasacinio skundo argumentų... 40. Civilinio ieškovo atstovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 41. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors žala valstybės biudžetui ir buvo... 42. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistosios V. P. N. ir civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės...