Byla 2K-422/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Regimanto Špelverio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutarties.

2Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketverių metų laisvės atėmimas. Iš E. L., M. S., K. E. (E.), K. U. solidariai priteista 483,31 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, iš E. L. nukentėjusiajam S. G. – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir K. E., K. U. ir M. S., tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartimi nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5E. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d. naktį, apie 1.30 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje – viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su K. E., M. S. ir K. U., dėl mažareikšmės dingsties šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais tyčia atliko šiuos veiksmus: M. S. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į smakrą, iškart po to, jau Šilalės r., (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio K. E. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į skruostą, vieną kartą M. L. į skruostą, dėl to jie abu nugriuvo ant betoninio šaligatvio; K. U. kumščiu sudavė du kartus M. L. į nugarą; E. L. kumščiu sudavė vieną kartą S. G. į galvą, dėl to jis griūdamas galva atsitrenkė į betoninį šaligatvį; tada E. L. gulinčiam S. G. dar kumščiu sudavė 5–10 smūgių į galvą. Šiais veiksmais E. L. padarė nukentėjusiajam S. G. sunkų sveikatos sutrikdymą; K. E. sukėlė nukentėjusiajam S. G. fizinį skausmą; K. E. kartu su K. U. padarė nukentėjusiajam M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą; K. E. ir M. S. sukėlė nukentėjusiajam S. G. fizinį skausmą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo E. L. gynėjas advokatas Regimantas Špelveris prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. L. 2013 m. lapkričio 4 d. 2013 m. lapkričio 4 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė du pagrindinius argumentus: dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir dėl E. L. veikos teisinio vertinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2014 m. sausio 6 d. E. L. kreipėsi į advokatą R. Špelverį dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese, buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. 2014 m. sausio 7 d. advokatas pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui dėl susipažinimo su baudžiamąja byla. E. L. gynėjui susipažinus su visa baudžiamąja byla buvo parengtas prašymas dėl apeliacinio skundo argumentų papildymo. Teismas raštą su šiais argumentais pridėjo prie baudžiamosios bylos, pateikti nauji argumentai buvo aptarti ir baigiamosiose kalbose. Prokuroras dėl naujai pateiktų argumentų atsikirtimo teise nepasinaudojo. Kasatorius nurodo, kad prašyme dėl apeliacinio skundo argumentų papildymo buvo nurodyti papildomi argumentai dėl įrodymų vertinimo, bendrininkų grupės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės E. L. skyrimo. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta tik dėl E. L. 2013 m. lapkričio 4 d. pateiktame skunde nurodytų argumentų. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, 2K-768/2006, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs į apeliacinio skundo papildomus argumentus, suvaržė E. L. teisę į tinkamą jo apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

9Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė. BPK nenumato galimybės paduoti ar papildyti apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui, taip pat paduoti jį ne per nuosprendį priėmusį teismą. Apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs nutartyje į nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstytus ir prašyme nurodytus argumentus, nenurodytus apeliaciniame skunde, esminio BPK pažeidimo nepadarė ir nuteistojo teisės į tinkamą apeliacinio skundo išnagrinėjimą nesuvaržė. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinis E. L. skundas liko neišnagrinėtas.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl apeliacinio skundo byloje išnagrinėjimo

12BPK imperatyviai nustatyti bylų apeliacine tvarka nagrinėjimo subjektai (BPK 311 straipsnis), taip pat subjektai, turintys teisę skųsti procesinius sprendimus apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnis). Apeliaciniam skundui keliami reikalavimai taip pat išdėstyti normose, reglamentuojančiose skundo turinio (BPK 313 straipsnio 1 dalis), termino skundui paduoti (BPK 313 straipsnio 3, 7 dalys, 314 straipsnis), skundo padavimo pasekmių ir jo atšaukimo (BPK 315, 316 straipsniai) klausimus. Subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2011). Kita vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu. Tačiau vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir nutartyje nepasisakyta dėl kiekvieno proceso metu pateikto argumento, nėra pagrindas pripažinti, kad tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

13Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. L. 2013 m. lapkričio 4 d. padavė apeliacinį skundą nurodydamas argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu; įžvelgė pirmosios instancijos teismo šališkumą, akcentuodamas tai, kad nepadarė jam inkriminuojamo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir pan. Byloje taip pat yra 2014 m. sausio 9 d. surašytas E. L. advokato R. Špelverio prašymas dėl jo ginamojo apeliacinio skundo papildymo. Be įrodymų vertinimo kaip visumos, šiame prašyme taip pat nurodyti argumentai, susiję su materialiosios teisės aspektais: bendrininkų grupės inkriminavimu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimu, bausmės skyrimu. Pažymėtina, kad šis prašymas surašytas ta pačia data, kurią įvyko teismo posėdis, t. y. 2014 m. sausio 9 d., be to, prašymas prie bylos pridėtas kaip baigiamoji advokato R. Špelverio kalba (T. 4, b. l. 93). Taigi pats prašymas netraktuotinas kaip apeliacinio skundo dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu visi proceso dalyviai į klausimą, ar nereikia atlikti įrodymų tyrimą, pareiškė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas, jokių prašymų taip pat nepareiškė (T. 4, b. l. 92). Tokiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo procesinę pareigą atsakyti į visus advokato R. Špelverio 2014 m. sausio 9 d. prašyme nurodytus naujus argumentus, kurių nebuvo pateikta apeliaciniame skunde.

14Kasaciniame skunde daromos nuorodos į kasacinio teismo priimtas nutartis, kuriose pasisakyta apie tai, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau kasaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų abejoti dėl išsamaus, nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Regimanto Špelverio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai