Byla e2A-1791-661/2019
Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

62.

7Ieškovė M. S. prašė priteisti iš atsakovo V. A. 1 742,64 Eur mirusiojo atsakovo tėvo S. A. laidojimo išlaidų atlyginimui, 5 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

83.

9Laidojimo išlaidos viso sudarė 1742,64 Eur, iš kurių 1502,00 Eur sumokėti UAB „Nutrūkusi styga“ už teiktos šarvojimo ir laidojimo paslaugos, 57,00 Eur sumokėti už gėles šarvojime UAB „Gelių Gaubtas“, A. V. (ind.veikla) sumokėti 116,00 Eur už mirusiojo išnešimą, 67,64 Eur UAB „Palink" Iki parduotuvėje išleista užkandžiams ir gėrimams šarvojimo metu. Gedulingų pietų ir kitų išlaidų ieškovė prisiteisti nesiekia, ieškovei užteks bent jau šių išlaidų atlyginimo.

104.

11M. S. A. turėjo nemažai nekilnojamojo turto, jo sūnus - vienintelis įstatyminis įpėdinis V. A. priėmė didelės vertės palikimą 2015-03-09 po tėvo mirties, tačiau visiškai neprisidėjo prie savo tėvo laidojimo, geruoju neatlygino ieškovei nei dalies laidojimo išlaidų. Teismui jau yra pateiktas testamentų registro išrašas ir nekilnojamojo turto registro išrašas.

125.

13Ieškovė, būdama tik 50 proc. darbinga, gauna nedideles pajamas, palaidojo atsakovo tėvą savo lėšomis, nors tokią pareigą turėjo jo sūnus - pirmos eilės įstatyminis įpėdinis ir artimiausias šeimos narys, priėmęs palikimą po jo mirties, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jo tėvo laidojimo išlaidas.

146.

15Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad velionio brolis V. A., gavęs išmoką mirus jo broliui S. A. perdavė ją ieškovei grynaisiais pinigais. Šią aplinkybę atsakovui patvirtino pats velionio brolis V. A.. Pažymėjo, kad velionis prieš mirtį gaudavo ganėtinai dideles socialinio draudimo išmokas - virš 300 Eur pensijos bei apie 300 Eur už slaugą. Šios lėšos buvo naudojamos velionio bei jo sugyventinės – ieškovės – reikmėms. Pats velionis po 2012 m. įvykusio insulto negalėjo vaikščioti, tad juo rūpinosi ieškovė, ji faktiškai naudojosi ir velioniui priklausiusia banko sąskaita.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovei M. S. iš atsakovo V. A. 1 742,64 Eur laidojimo išlaidų, 5 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 742,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1239,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

198.

20Teismas įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės, šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovė palaidojo sugyventinį, t. y. atsakovo tėvą S. A. už velionio santaupas. Byloje nustatė, kad velionis buvo paralyžiuotas, ji prižiūrėjo ir juo rūpinosi tik ieškovė. Kaip žinoma sunkaus ligonio priežiūra reikalauja ir piniginių lėšų, ir priežiūros priemonių. Taip pat iš velionio ir ieškovės lėšų buvo išlaikomas ir butas, kuriame jie gyveno, ir mokėjo už butą priklausančius mokesčius. Taip pat byloje nustatyta, kad velionis turėjo du šunis, iš kurių vienas sirgo ir reikalavo atitinkamos priežiūros. Todėl teismas negali konstatuoti, kad velionis turėjo santaupų ir už velionio santaupas ieškovė jį palaidojo. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas byloje neįrodė, kad 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą buvo perduota ieškovei. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laidojimo pašalpą gavo velionio S. A. brolis V. A., tačiau tai nepatvirtina, kad jis laidojimo pašalpą perdavė ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė mirusio atsakovo tėvo S. A. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, tame tarpe ir paskolintas iš draugės N. K. (el. b. 1 t., b.l. 188) ir jas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojo (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

229.

23Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

2410.

25Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, ginčui nepagrįstai netaikė CK 5.63 straipsnio, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netaikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl tokie pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 330 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 185, 263, 265 str.), o tokie pažeidimai yra pagrindas sprendimui panaikinti, kadangi dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

2611.

27Byloje nustatyta, kad ieškovė apskritai nepaveldėjo palikėjo S. A. turto, visą palikėjo turtą paveldėjo palikėjo sūnus (atsakovas) V. A., todėl ieškovė yra ne įpėdinio (atsakovo) kreditorė, o yra palikėjo S. A. kreditore.

2812.

29Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą privalėjo tinkamai kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius ir išspręsti ginčą taikydamas ne CK 5.59 straipsnio 2 dalies nuostatos, o CK 5.63 straipsnį, reglamentuojantį ne kitų įpėdinių kreditorių, tačiau palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Ieškovei nesant palikėjo S. A. įpėdine, pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 5.63 straipsnį, ieškinio reikalavimą turėjo kvalifikuoti kaip palikėjo kreditorės reikalavimą palikėjo įpėdiniui (atsakovui) atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo.

3013.

31Tinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir pritaikius CK 5.63 straipsnį, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, kad ieškovė yra praradusi galimybę reikšti reikalavimus atsakovui, kadangi praleido įstatymu įtvirtintą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, nesikreipė į teismą, prašydama pratęsti šį terminą, todėl teismas tokio prašymo nenagrinėjo.

3214.

33Ieškovė praleido ne tik įstatymu įtvirtintą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau praleido ir trijų metų ieškinio senaties terminą. S. A. mirė 2015 m. vasario 24 d., o ieškovė 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

3415.

35Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų ieškovės įrodymų, apie tai kokias realias išlaidas ji patyrė, įrodomosios reikšmės.

3616.

37Ieškovė M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovo reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jo, ne kaip palikėjo kreditoriaus, bet kaip įpėdinio kreditoriaus reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas dėl palikėjo laidojimo. Tokio reikalavimo pareiškimo bei tenkinimo tvarkos CK 5.63 str. nereglamentuoja.

3817.

39Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė mirusio atsakovo tėvo S. A. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, tame tarpe ir paskolintas iš draugės N. K. (el. b. 1 t., b.l. 188) ir šias lėšas, kurias pagal įstatymą padengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojo (vadovaujantis teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

4018.

41Manydama, kad teismas jos reikalavimą atlyginti laidojimo išlaidas gali laikyti reikalavimu atlyginti žalą, ieškovė šioje civilinėje byloje pateikė prašymą atnaujinti praleistą 3 metų ieškininės senaties terminą, jeigu teismas laikytų terminą praleistu. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad senaties terminas (jeigu jis buvo praleistas) buvo praleistas itin nežymiai (2 dienomis). Ieškovė yra tik iš dalies darbinga (50 proc. nedarbingumas), yra prastos sveikatos, neturi jokių teisinių žinių ir teisinio išsilavinimo, objektyviai nežinojo apie gana trumpą ieškinio senatį tokiam reikalavimui pareikšti, nemanydama, kad tai būtų ieškinys dėl žalos atlyginimo. Be to, ji pagrįstai tikėjosi, kad laidojimo išlaidos jai bus atlygintos geruoju, ir tik ieškovei atvykus teisinės pagalbos buvo kuo skubiau parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4319.

44Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

45Teisinių santykių kvalifikavimo

4620.

47Teismas spręsdamas, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl ko atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamas palikėjo laidojimo išlaidas, apelianto nuomone, nepagrįstai vadovavosi CK 5.59 straipsnio 2 dalimi ir nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2012, kadangi ginčo teisiniams santykiams CK 5.59 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, o su šios normos taikymu susijusi nutartyje nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika netaikytina, kadangi ieškovė yra ne įpėdinio (atsakovo) kreditorė, o palikėjo S. A. kreditorė, todėl nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3- 171/2012 ratio decidendi nesutampa.

4821.

49Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojas, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų atlyginimo jas turėjusiai ieškovei. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ginčui išspręsti taikė prievolių teisės normas (CK 6.50 straipsnį), sprendimą motyvavo, be kita ko, tuo, kad palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinio kreditoriumi. Taigi nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jos, ne kaip palikėjo kreditoriaus, bet kaip įpėdinio kreditorės reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas dėl palikėjo laidojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2012, Nr. 3K-3-482/2010).

5022.

51Panašioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kasatoriai (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 111-118). Taigi kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinį santykį ir rėmėsi tinkama kasacinės instancijos praktika.

52Dėl ieškinio senaties

5323.

54Kolegija laiko nepagrįstu atsakovo argumentu, kad ieškovės reikalavimui priteisti laidojimo išlaidas taikytina ieškinio senatis. Apeliantas, prašydamas taikyti ieškinio senatį sieja su tuo, jog S. A. mirė 2015 m. vasario 24 d., o ieškovė 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

5524.

56Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiam reikalavimui pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

5725.

58Nagrinėjamu atveju ieškovė manydama, kad teismas jos reikalavimą atlyginti laidojimo išlaidas gali laikyti reikalavimu atlyginti žalą, šioje civilinėje byloje pateikė prašymą atnaujinti praleistą 3 metų ieškininės senaties terminą, jeigu teismas laikytų terminą praleistu. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad senaties terminas, jeigu jis ir buvo praleistas, buvo praleistas itin nežymiai 2 dienomis. Ieškovė yra tik iš dalies darbinga (50 proc. nedarbingumas), yra prastos sveikatos, neturi jokių teisinių žinių ir teisinio išsilavinimo, objektyviai nežinojo apie gana trumpą ieškinio senatį tokiam reikalavimui pareikšti, nemanydama, kad tai būtų ieškinys dėl žalos atlyginimo. Be to, ji pagrįstai tikėjosi, kad laidojimo išlaidos jai bus atlygintos geruoju, ir tik ieškovei atvykus teisinės pagalbos buvo kuo skubiau parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Taip pat, ieškovė laikė, kad iš esmės apie tai, kad laidojimo išlaidų niekas gera valia neatlygins, ji objektyviai sužinojo tik tada, kai atsakovas priėmė palikimą po savo tėvo mirties. Iki tol ji, neturėdama reikiamų teisinių žinių, tikėjosi, jog dalis turto po ilgamečio sugyventinio mirties atiteks ir jai ir būtent iš šio turto ji padengs mirusiojo laidojimo išlaidas. Tik vėliau, kelių savaičių bėgyje paaiškėjus, kad visą turtą paveldėjo tik atsakovas, kuris nesumokės tėvo laidojimo išlaidų po palikimo priėmimo, ieškovei atsirado teisė ginti savo pažeistas teises, nes paaiškėjo, jog ji negali lėšų atgauti iš palikto mirusiojo turto.

5926.

60CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisės į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

6127.

62Kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovė objektyviai negalėtų pareikšti ieškinio atsakovui iškart po laidotuvių, t.y. atsakovui ar kitam asmeniui dar nepriėmus palikimo po palikėjo mirties, taigi teisė pareikšti ieškinį atsirado tik nuo to momento, kai atsirado ir paaiškėjo prievolę apmokėti laidojimo išlaidas turintis asmuo, palikimą priėmęs asmuo - apeliantas.

6328.

64Taigi, ieškinio senaties terminai ieškovei, sumokėjusiai už laidojimo išlaidas, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šiuo atveju teisė pareikšti ieškinį atsirado tik nuo to momento, kai atsirado ir paaiškėjo prievolę apmokėti laidojimo išlaidas turintis asmuo - apeliantas. Todėl konstatuotina, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties šioje byloje.

65Dėl laidojimui panaudotų lėšų

6629.

67Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės, šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojo paaiškinimus sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovė palaidojo sugyventinį, t. y. apelianto (atsakovo) tėvą S. A. už velionio santaupas.

6830.

69Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

7031.

71Byloje nustatyta, kad velionis buvo paralyžiuotas, tik ieškovė jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Pirmosios instancijos teismas įvertino visuotinai žinomą aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad sunkaus ligonio priežiūra reikalauja ir piniginių lėšų, ir priežiūros priemonių. Taip pat iš velionio ir ieškovės lėšų buvo išlaikomas ir butas, kuriame jie gyveno, ir mokėjo už butą priklausančius mokesčius. Taip pat byloje nustatyta, kad velionis turėjo du šunis, iš kurių vienas sirgo ir reikalavo atitinkamos priežiūros. Byloje iš esmės nebuvo jokių įrodymų, jog velionis turėjo santaupų. Todėl teismas pagrįstai negalėjo konstatuoti, kad velionis turėjo santaupų ir už velionio santaupas ieškovė jį palaidojo. Taip pat teismas, įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) byloje neįrodė, kad 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą buvo perduota ieškovei. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laidojimo pašalpą gavo velionio S. A. brolis V. A., tačiau tai nepatvirtina, kad jis laidojimo pašalpą perdavė ieškovei.

7232.

73Kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovė mirusio apelianto (atsakovo) tėvo S. A. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, tame tarpe ir paskolintas iš draugės N. K. (el. b. 1 t., b.l. 188) ir jas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojo (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija, nutarties 21-22 p.), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

74Dėl bylos procesinės baigties

7533.

76Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7734.

78Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

80Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. 2.... 7. Ieškovė M. S. prašė priteisti iš atsakovo V. A. 1 742,64 Eur mirusiojo... 8. 3.... 9. Laidojimo išlaidos viso sudarė 1742,64 Eur, iš kurių 1502,00 Eur sumokėti... 10. 4.... 11. M. S. A. turėjo nemažai nekilnojamojo turto, jo sūnus - vienintelis... 12. 5.... 13. Ieškovė, būdama tik 50 proc. darbinga, gauna nedideles pajamas, palaidojo... 14. 6.... 15. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį... 19. 8.... 20. Teismas įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės, šalių... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. 9.... 23. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus mieto... 24. 10.... 25. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos... 26. 11.... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovė apskritai nepaveldėjo palikėjo S. A. turto,... 28. 12.... 29. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą privalėjo tinkamai... 30. 13.... 31. Tinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir pritaikius CK 5.63... 32. 14.... 33. Ieškovė praleido ne tik įstatymu įtvirtintą trijų mėnesių terminą... 34. 15.... 35. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų ieškovės įrodymų, apie... 36. 16.... 37. Ieškovė M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka... 38. 17.... 39. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė mirusio atsakovo tėvo S. A.... 40. 18.... 41. Manydama, kad teismas jos reikalavimą atlyginti laidojimo išlaidas gali... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. 19.... 44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 45. Teisinių santykių kvalifikavimo... 46. 20.... 47. Teismas spręsdamas, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis,... 48. 21.... 49. Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojas, savo lėšomis neprisidėję... 50. 22.... 51. Panašioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog nėra teisės akto, kuris... 52. Dėl ieškinio senaties... 53. 23.... 54. Kolegija laiko nepagrįstu atsakovo argumentu, kad ieškovės reikalavimui... 55. 24.... 56. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiam reikalavimui... 57. 25.... 58. Nagrinėjamu atveju ieškovė manydama, kad teismas jos reikalavimą atlyginti... 59. 26.... 60. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 61. 27.... 62. Kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovė objektyviai... 63. 28.... 64. Taigi, ieškinio senaties terminai ieškovei, sumokėjusiai už laidojimo... 65. Dėl laidojimui panaudotų lėšų... 66. 29.... 67. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus,... 68. 30.... 69. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 70. 31.... 71. Byloje nustatyta, kad velionis buvo paralyžiuotas, tik ieškovė jį... 72. 32.... 73. Kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos... 74. Dėl bylos procesinės baigties... 75. 33.... 76. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 77. 34.... 78. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 80. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti...