Byla e2A-573-798/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2262-638/2016 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas K. E. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės A. V. 52 725,24 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

5Dėl 52 725,5 Eur turtinės žalos

  1. Dėl dingusių darbo įrankių (priemonių), plaukimo įrenginio nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. ieškovas buvo išvykęs atostogauti; sugrįžęs 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 9 val. ryte rado išlaužtas metalines rūsio duris, sulaužytą garažo vartų pakėlimo mechanizmą, buvo sugadinti automatiniai kiemo vartai, pakeliami garažo vartai, šarvuotų rūsio lauko durų seifinė spyna bei pasigedo asmeninių daiktų ir veiklos priemonių, o dengtame lauko baseine nebebuvo priešsrovinio plaukimo įrenginio Badu Jet Action. Iš viso dingo daiktų 7 820,00 Eur sumai. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.23-1-00815-13, kuris, nesant galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, buvo sustabdytas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė A. V. (buvusi E.) iškvietė V. S. ir pavedė jam išlaužti šarvuotų rūsio durų spyną, kuris atsakovės pavedimą įvykdė.
  2. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovei buvo uždrausta patekti į rūsio bei garažo patalpas ieškovui nesant, o ieškovui leista minėtas patalpas užrakinti išvykstant; atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovui vykdyti veiklą šiose patalpose. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 26 d. vakare pastebėjo, kad buvo pakartotinai laužtasi į jo veiklos patalpas: tambūro, vedančio iš namo gyvenamosios erdvės į garažą, durys buvo išpjautos ir išneštos (jų nebuvo); kitos, metalinės priešgaisrinės durys iš tambūro pusės buvo keliose vietose sudaužytos aštriais metaliniais daiktais, tačiau jų išlaužti nesugebėta. Atvykusiems policijos pareigūnams atsakovė patvirtino, kad duris išlaužė jos pakviestas raktininkas. Taigi, atsakovė, nepaisydama Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, atliko priešingus teisei veiksmus, kuriais pažeidė ieškovo teisėtus interesus, konstitucinę teisę į būstą, darbą, poilsį ir pan., teisę apsaugoti asmeninį ir patikėtą brangų užsakovų turtą.
  3. Dėl kitų atsakovės išvežtų ieškovui priklausiusių daiktų, nurodė, kad 2015 m. balandžio 23 d. atsakovė su pagalbininkais išvežė iš namų ieškovui priklausančius daiktus: metalo ruošinius, šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir kitus daiktus. Dėl išvežtų daiktų ieškovas patyrė 1 462,50 Eur nuostolių.
  4. Dėl automobilių restauravimo darbų sutarčių nutraukimo, nurodė, jog ieškovas buvo sudaręs 2010 m. rugpjūčio 19 d. sutartį dėl automobilio „Austin 12/4“ restauravimo darbų atlikimo už 60 000,00 Lt; 2014 m. kovo 24 d. sutartį dėl automobilio „Lincoln Continental“ restauravimo darbų atlikimo už 90 000,00 Lt. Atsakovės sąmoningi veiksmai (neužtikrintas daiktų saugumas, ko pasėkoje dingo užsakovui priklausančio antikvarinio automobilio dalys) sąlygojo sutarties dėl automobilio „Austin 12/4 Low Loader“ restauravimo darbų nutraukimą, dėl ko ieškovas negavo 17 377,20 Eur pajamų. Taip pat 2015 m. lapkričio 2 d. buvo vienašališkai nutraukta sutartis dėl automobilio „Lincoln Continental“ restauravimo darbų atlikimo, dėl ko ieškovas neteko 26 065,80 Eur pajamų. Pažymėjo, kad negalėjo sudaryti turto draudimo ar saugojimo sutarties, nes gyvenamasis namas priklauso atsakovei ir jos tėvui A. V..

6Dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos

  1. Dėl atsakovės A. V. neteisėtų veiksmų ieškovo, kaip restauratoriaus, reputacija buvo suniekinta, ieškovas patyrė pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, prarado ne tik visus iki šiol sudarytus ir neįvykdytus kontraktus, bet ir ateities perspektyvas. Ieškovo pilietinė ir dalykinė reputacija sunaikinta galutinai ir visiškai sužlugdytas verslas. Praradęs savo veiklos priemones (ne tik įrankių, tačiau ir patikėto turto (antikvarinio automobilio dalių) patyrė didžiulį šoką, dėl to yra nuolatinėje depresijoje.
  2. Atsakovė A. V. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti.
  3. Paaiškino, kad dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties buvo pateikusi teismui prašymą panaikinti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo ieškovui užrakinti rūsio patalpas. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atsakovė turėjo teisę patekti į rūsio bei garažo patalpas nuo 2012 m. sausio 11 d. Atsakovė pateko į patalpas, tačiau atrakintų lauko durų nepaliko, buvo nerakintos tik patalpų vidaus durys. Jokių ieškovui priklausančių daiktų nepasisavino. Ieškovo 1 462,50 Eur suma įkainoti daiktai buvo nuo 2007 m. gyvenamojo namo statybų pabaigos kiemo teritorijoje, kaip likęs statybinis laužas ir šiukšlės, kurį atsakovė, pasamdžiusi šiukšliavežį, 2015 m. balandžio 23 d. išvežė, kadangi ieškovo nurodyti daiktai buvo beverčiai. Be to šie daiktai buvo įgyti santuokos metu, t. y. bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl atsakovė turėjo teisę iš gyvenamojo namo teritorijos pašalinti statybinį laužą. Šios aplinkybės yra nustatytos 2015 m. gegužės 8 d. nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl automobilių remonto sutarčių, kurios pasak ieškovo, buvo nutrauktos, nieko nežinojo. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas ir teigė, kad iš jo veiklos patalpų dingo antikvarinio automobilio „Austin“ dalys, o šias aplinkybes galimai patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas 2015 m. gegužės 5 d. pranešimas dėl Restauravimo darbų atlikimo sutarties Nr. 2, sudarytos 2014 m. vasario 19 d., nutraukimo, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis faktiškai būtų atlyginęs užsakovo galimai patirtus nuostolius, susijusius su pastarajam priklausančio automobilio atsarginių dalių dingimu. Minėtame 2015 m. gegužės 5 d. pranešime tik formaliai nurodoma, jog už ieškovo iš dalies atliktus darbus jam nebus sumokėta, tačiau nėra nurodomi nei konkretūs atlikti restauravimo darbai, nei šių darbų kaina ar jų atlikimo data. Ieškovas nurodė atlikęs tiek darbų, kiek kainavo galimai prarastos užsakovo automobilio atsarginės dalys, tačiau šiuo atveju nėra aiški ir galimai dingusių dalių bendra vertė. Pažymėjo ir tai, kad pagal Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 2 užsakovas turėjo teisę reikalauti tik nuostolių atlyginimo, bet ne vienašališkai atsisakyti už atliktus darbus atsiskaityti. 2014 m. kovo 24 d. Restauravimo darbų atlikimo sutartis Nr. 3 buvo sudaryta jau po to, kai iš ieškovo veiklos patalpų, ieškovo teigimu, buvo pagrobti 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. įvairūs daiktai, tarp kurių buvo ir kito senovinio automobilio „Austin“ atsarginės dalys. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog dar iki sutarties sudarymo buvęs įvykis galėjo būti žinomas naujam užsakovui ir neturėjo jokios įtakos užsakovo apsisprendimui sudaryti Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 3. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, susijusių su atsakovės neteisėtais veiksmais, dėl kurių galimai buvo pažeista Sutartis Nr. 3, neužtikrintas restauruojamo objekto saugumas, o užsakovas būtų reiškęs pretenzijas ar dėl to buvo patyręs nuostolių. Pagal Restauravimo darbų atlikimo sutarčių 2.1.4 papunktį ieškovui kyla pareiga kompensuoti užsakovų patirtus nuostolius, tačiau užsakovai neturi teisės nutraukti sutarčių. Be to po galimai įvykusio 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. ieškovo daiktų dingimo, jis ne tik nesustabdė ar nenutraukė savo veiklos, bet ją toliau sėkmingai tęsė. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. kovo 24 d. sudarytos Restauravimo darbų atlikimo sutartys. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę su pasiūlymu apdrausti namo patalpas ar dalį patalpų. Papildomai nurodė, jog baseinas buvo suprojektuotas ir pastatytas kartu su priešsrovės įrenginiu Badu Jet Action. Ieškovas buvo bedarbis, atlyginimo negaudavo, tačiau jam buvo duodami pinigai sumokėti už įsigyjamus daiktus. Ieškovas, mokėdamas atsakovės arba jos tėvo pinigais, melagingai nurodydavo, kad jis pats yra mokėtojas ir dabar tuo grindžia savo nuosavybės teises į sumokėtas sumas ir atitinkamai į įsigytus daiktus.
  4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog sprendžiant santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylą, ieškovas ginčo turto nenurodė, todėl negali reikšti reikalavimo, nes turto padalinimo klausimas išspręstas. Baseinas kartu su priešsrovės įrenginiu buvo pripažinti žemės sklypo pagerinimais, tačiau iš esmės nepadidinusiais sklypo vertės, ir palikti asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Baseino priešsrovės įrenginys Badu Jet Action irgi yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kuris šiuo metu yra laikomas pas atsakovės tėvą A. V..

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo K. E., atsakovei A. V. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir iš ieškovo K. E. valstybei 335,82 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Dėl turtinės žalos

  1. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7 820,00 Eur žalos atlyginimą už dingusius asmeninius daiktus ir veiklos priemones: antikvarinio automobilio „Austin“ dalis, nuolatinės srovės suvirinimo aparatą su kontaktiniais kabeliais, kintamos srovės suvirinimo aparatą su kontaktiniais kabeliais, pusautomatį suvirinimo aparatą su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis, bei kontaktiniais kabeliais, drožlių siurblį „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, du gręžtuvus „Skil“, juostinį šlifuoklį „Skil“, dažų purkštuvą, sriegiklių komplektą, raktų galvučių komplektą, nešiojamą kompiuterį „HP“ ir kitus įrankius, priešsrovinį plaukimo įrenginį Badu Jet Action. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bei padalintas jų santuokos metu įgytas turtas. Teismas sprendimu nenustatė turto, kurį ieškovas nurodo šiame ieškinyje, ir, atitinkamai, teismas nesprendė dėl šio turto priskyrimo ieškovo asmeninei nuosavybei arba bendrai sutuoktinių nuosavybei. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad savo asmeninių darbo priemonių ir įrankių jis neprivalėjo nurodyti santuokos nutraukimo byloje.
  2. Ieškovas ikiteisminio tyrimo byloje 2013 m. rugsėjo 3 d. pateikė daiktų įsigijimo dokumentus, kuriuos teismas įvertino bei sprendė, jog ieškovo pateikti kasos kvitai neįrodo minimą turtą egzistavus nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo, nes daiktai buvo pirkti 2007–2008 metais, todėl šalims 2011 m. vasario 4 d. užvedus santuokos nutraukimo bylą šie daiktai turėjo būti nurodyti ieškinyje arba priešieškinyje, tačiau nei viena iš šalių šių daiktų nenurodė. Teismo vertinimu, šių daiktų nebuvo iškeliant santuokos nutraukimo bylą, todėl negalėjo būti ir priėmus teismo sprendimą. Ieškovas neįrodė, kad jo paminėti daiktai, kurie įvertinti 7 820,00 Eur, egzistavo 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. Ieškovo pateiktos į bylą fotonuotraukos neįrodo faktinės aplinkybės, kad daiktai priklauso ieškovui ir, kad jie fotografuoti iki ginčo įvykio. Teismas konstatavo, jog nutraukiant santuoką ieškovas jau neturėjo daiktų, kurie yra nurodyti šioje byloje.
  3. Teismas atskirai pasisakė dėl baseino priešsrovinio įrenginio Badu Jet Action, iš civilinės bylos Nr.2-1588-748/2013 dėl šalių santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo, iš K. E. priešieškinio teismas nustatė, kad K. E. nurodė asmeniškai pirkęs už 10 000,00 Lt dalį baseino įrangos Badu Jet Action ir prašė įtraukti baseiną į dalintino turto sąrašą; patikslintame priešieškinyje K. E. nurodė, kad sklype ( - ), jis pastatė ir įrengė baseiną už 60 000,00 Lt; baigiamojoje kalboje K. E. nurodė, kad A. V. į baseino statybą investavo 28 700,00 Lt, juos pripažino kaip paskolintus jam (K. E.) bei nurodė, kad į baseino statybą papildomai investuota 33 000,00 Lt jo asmeninių ir šeimos lėšų; teismo ekspertizės 2014 m. sausio 23 d. akte yra konstatuota, kad namų valdos sklype yra dengtas lauko baseinas (dalis įrengimų išmontuota), visa namo su kiemo statiniais ir žemės sklypo vertė yra 352 206,00 Lt. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 28 d. nutartyje nurodyta, kad baseinas buvo įrengtas išimtinai asmeninėmis ieškovės lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi namų valdos žemės sklypas (su baseinu) buvo pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas padarė išvadą, kad baseinas kartu su įrenginiu Badu Jet Action santuokos nutraukimo byloje buvo įtrauktas į dalintino turto masę ir jo priklausomybė asmeniškai atsakovei yra galutinai išspręsta, todėl ieškovas šioje byloje neturi teisinio pagrindo teigti, kad baseino įrenginys Badu Jet Action buvo jo asmeninė nuosavybė. Be to, nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad baseino įrenginys Badu Jet Action yra saugomas pas atsakovės tėvą A. V., todėl priteisti dalį baseino priešsrovės įrenginio Badu Jet Action vertės nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų: kad įrenginys priklausė asmeninės nuosavybės teise ieškovui, kad atsakovė neteisėtais veiksmais įrenginį pasisavino, vėliau jį prarado, ir nėra galimybės to daikto išreikalauti iš atsakovės.
  4. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 462,50 Eur turtinės žalos atlyginimą už ieškovo daiktus: metalo ruošinius, šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir kt. daiktus, kuriuos atsakovė 2015 m. balandžio 23 d. išvežė iš sklypo, esančio ( - ). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad minėtame žemės sklype jis laikė metalo ruošinius ir šiltnamio stiklus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo įgyti daiktai dingo ir kad dėl jų dingimo yra kalta atsakovė. Santuokos nutraukimo byloje yra ieškovo K. E. pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti stiklai ties įvažiavimu į kiemą. Ieškovas šioje byloje neteigė, kad reikalavimą pareiškė dėl šių stiklų. Kitų įrodymų teismui nebuvo pateikta, todėl teismas ieškinys šioje dalyje atmetė.
  5. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus (durų išlaužimą) grindė pažeidimu Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės aplinkybėmis. Kadangi Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. atsakovei A. V. nebuvo uždrausta patekti į visas šalių bendro namo patalpas. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiksmai patenkant į patalpas buvo neteisėti.
  6. Teismas nustatė, jog K. E. ir A. S. sudarė 2010 m. rugpjūčio 19 d. Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. atlikti antikvarinio automobilio Austin 12/4/LowLoader/1935 restauravimo darbus. Minėtos Sutarties 2.2.1 papunktyje nustatyta, kad užsakovas per 30 dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos sumokės vykdytojui 60 000,00 Lt į nurodytą sąskaitą banke. Jokie atliktų darbų aktai pagal šią sutartį teismui nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad ieškovas individualią veiklą vykdyti įgijo teisę tik nuo 2011 m. balandžio 5 d.; ši sutartis buvo atnaujinta 2014 m. vasario 19 d., sudarant naują sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. atlikti automobilio restauravimo darbus, o užsakovas įsipareigojo per 30 dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos sumokėti 60 000,00 Lt. Ieškovas nepateikė nė vieno atliktų darbų akto ir už šį laikotarpį. Teismas sprendė, jog ieškovas jokių restauravimo darbų neatliko arba pradėjo, bet jų nebaigė. Taip pat sprendė, kad ieškovas 2014 m. vasario 19 d., sudarydamas pakartotinę sutartį dėl automobilio „Austin“ restauravimo, jau žinojo, kad yra dingę ne tik automobilio detalės, bet ir darbo įrankiai bei priemonės, todėl sudarydamas naują sutartį elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. 2015 m. gegužės 5 d. užsakovas vienašališkai nutraukė 2014 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį dėl to, kad dingo automobilio detalės, ieškovas neturi restauravimui tinkamų patalpų ir už iš dalies atliktus darbus nebus sumokėta. Nurodyti sutarties nutraukimo motyvai neleido teismui daryti išvadą, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atsakovės kaltės. Teismui nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nebuvo pagrindo taikyti civilinės deliktinės atsakomybės ir priteisti žalos atlyginimą (negautas pajamas).
  7. Be to ieškovas sudarė 2014 m. kovo 24 d. restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr.3 su senovinės automechanikos klubu „Retroklasika“, dėl antikvarinio automobilio 1946/Lincoln Continental Convertible restauravimo darbų. Ta aplinkybė, kad ieškovas 2014 m. kovo 24 d., t. y. po ginčo įvykio 2013 m. rugpjūčio 26 d., kai, ieškovo teigimu, buvo pavogti jo darbo įrankiai ir priemonės, sudarė naują automobilio restauravimo darbų sutartį, įsipareigodamas atlikti darbus savo patalpose, savo įrankiais ir mechanizmais, leido teismui abejoti ieškovo teiginiais, kad priemonės ir įrankiai iš jo buvo pavogti ar dingo ir / ar nėra jų atgavęs ar įsigijęs naujų. Ieškovas atliktų darbų aktų pagal minėtą Sutartį nepateikė. Ieškovas 2015 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą iš užsakovo, kad Sutartis nutraukiama, motyvuojant, kad dėl tam tikrų aplinkybių ieškovas negali įvykdyti sutartyje numatytų sąlygų ir užtikrinti restauruojamo objekto saugumo. Ieškovas nenurodė, kad vienašališką sutarties nutraukimą ginčijo ar ginčija. Teismo vertinimu, jeigu ieškovas turėjo reikiamus įrankius ir priemones sudarydamas Sutartį Nr.3, tačiau jokių darbų neatliko, tai dėl Sutarties nutraukimo yra pats kaltas. Jeigu ieškovas sudarė Sutartį, neturėjo nei įrankių, nei priemonių, tuomet jis buvo nesąžiningas prieš užsakovą, nes įsipareigojo atlikti darbus, kurių iš anksto žinojo, kad negalės atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, dėl sutarties nutraukimo, neįrodyti, todėl nėra būtinos sąlygos taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovui žalos atlyginimą (negautas pajamas).

10Dėl neturtinės žalos

  1. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti jai deliktinę atsakomybę, ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, nenustačius asmenų, kurie galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką bei nesant įrodymų, kad atsakovė yra padariusi nusikalstamą veiką, ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas nustatė, jog atsakovės advokatas pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 000, 00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Atsakovės advokatas parengė 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsiliepimą į ieškinį, atstovavo 2016 m. rugsėjo 21 d. parengiamajame posėdyje, kuris užtruko 50 minučių, 2016 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 2 valandas ir 8 minutes, 2016 m. lapkričio 15 d. posėdyje, kuris užtruko 30 minučių, 2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. ir 30 minučių, 2016 m. gruodžio 9 d. posėdyje, kuris užtruko 1 val., iš viso 6 valandas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei A. V. už advokato suteiktą pagalbą priteistinas maksimalus dydis yra 2 392,89 Eur (771,90 Eur × 3,1). Kadangi atsakovės atstovo pateiktas 1 000,00 Eur išlaidų dydis neviršijo Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šią sumą teismas priteisė atsakovei iš ieškovo.
  2. Taip pat teismas nustatė, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį sumokėta 50,00 Eur dydžio žyminio mokesčio. Ieškovui Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (335,82 Eur) sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovas buvo atleistas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi. Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 335,82 Eur žyminio mokesčio.
  3. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršijo 3,00 Eur, todėl teismas šių išlaidų nepriteisė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas K. E. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

  1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti CK 3.89 ir 3.118 straipsniai reglamentuoja tiek turto priklausomybę, tiek turto padalinimą esant ginčui. Šios normos nedraudžia sutuoktiniams pasidalinti daiktus ne teismine tvarka, kiekvienam iš jų sutinkant, kad kiekvienas jų asmeniškai pasiliktų konkrečius daiktus, nereiškiant reikalavimų teisme. Ieškovo nuomone, savo asmeninių darbo priemonių ir įrankių jis neprivalėjo nurodyti santuokos nutraukimo byloje, nes suprato, kad dėl jų nėra ginčo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytomis CK 3.89 ir 3.118 straipsniuose įtvirtintomis normomis nėra apribotos sutuoktinių galimybės pasidalinti jiems priklausantį turtą, nereiškiant reikalavimų teisme. Jeigu šalys nesidalino konkrečių daiktų, nereiškia, kad jų nebuvo. Šiuo atveju ginčo daiktai egzistavo ir ieškovas pateikė įrodymus, bet pirmosios instancijos teismas juos ignoravo. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir teisiškai vertinti visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu asmenų duotus parodymus, paties ieškovo paaiškinimus ir pačios atsakovės A. V. konkrečių aplinkybių pripažinimą ir tik tada padaryti išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl tie daiktai negalėjo egzistuoti nagrinėjant skyrybų bylą, kur tie daiktai dingo iki skyrybų bylos nagrinėjimo, kas juos sunaikino, išvežė ar pardavė. Pažymi, jog ieškovas vykdė automobilių restauravimo veiklą, be profesinės veiklos įrankių jis to negalėjo daryti. Atsakovė neginčijo, kad šie daiktai priklausė ar galėjo priklausyti asmeninės nuosavybės teise ieškovui. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamas teismo sprendimas yra itin prieštaringas: vienoje sprendimo dalyje nurodoma, kad ieškovas neturėjo darbo įrankių ir priemonių, o kitoje nurodoma, jog šie daiktai, vis dėlto, buvo dingo. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų skundžiamajame sprendime visiškai nepasisakyta.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baseino įrangos Badu Jet Action, nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi. Teismas vertindamas ieškovo reikalavimą dėl baseino įrangos Badu Jet Action atsižvelgė į teisiškai nereikšmingas aplinkybes, t. y. baseino įrengimą, nors reikalavimas buvo pareikštas dėl baseino įrangos, kuri nėra neatsiejamai susijusi su baseino naudojimu.
  3. Pasisakydamas tiek dėl atsakovės 2015-04-23 išvežtų metalo ruošinių, šiltnamio statybai paruoštų stiklų ir kitų daiktų, tiek dėl dingusių automobilio „Austin“ detalių ir ieškovui atsakovės elgesiu padarytos žalos, dėl nutrauktų sutarčių dėl automobilių restauravimo, pirmosios instancijos teismas nevertino jokių byloje esančių įrodymų, pačios ieškovės paaiškinimų, nors tą padaryti privalėjo, juolab, kai atsakovė pripažino, kad 2015-04-23 ginčo daiktus išvežė.

    15

16Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo vertinant neteisėtus atsakovės veiksmus

  1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, išėjo už ieškinio ribų ir nevertino ieškinio faktinio pagrindo bei netaikė tinkamų teisės normų. Pažymi, kad ieškovas ieškinį grindė įvairiomis aplinkybėmis ir CK 1.137 str., ir 6.246 str. įtvirtintomis teisės normomis. Kauno apygardos teismas šias normas ignoravo, be pagrindo jų netaikė, nors tai suponavo ieškinio faktinis pagrindas (atsakovė elgėsi sąmoningai aplaidžiai, nerūpestingai, paliko ieškovui priklausiusį turtą be priežiūros, dėl ko kiti asmenys galėjo išvežti ieškovui priklausiusį turtą), pasiremdamas išimtinai tik Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nevertino prejudicinę reikšmę šioje byloje kartu su ieškiniu pateiktos Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1996-555/2013, kuria teismas konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo 2011m. birželio 30 d. 06-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja. Taigi, atsakovė neturėjo teisės patekti į namo garažą.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovės advokato V. M. pirmosios instancijos teismui pateiktas 2016-11-15 pinigų priėmimo kvitas Nr. 756230 išrašytas advokato ir nepasirašytas atsakovės. Mano, kad atsakovė advokatui nesumokėjo. Pinigų priėmimo kvitas teismui buvo pateiktas teismo posėdžio dieną, prieš pat teismo posėdį, kuriame atsakovė nedalyvavo. Pasak apelianto, atsakovės advokatas privalo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui minėto pinigų priėmimo kvito originalą.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą bei priteisti 600,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų.

18Dėl galimai dingusių ieškovui priklausiusių profesinės veiklos įrankių

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo melagingus faktinius duomenis, jog neva santuokos nutraukimo byloje tarp sutuoktinių nebuvo jokio ginčo dėl ieškovo profesinėje veikloje naudojamų įrankių padalinimo. Iš santuokos nutraukimo byloje priimtų teismų sprendimų matyti, jog tarp šalių buvo dalijami net ir smulkiausi namų apyvokos bei apstatymo daiktai (pvz. lentynėlės, duonkepė ir pan.), kas tik patvirtina faktą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi itin konfliktinė situacija ir sutuoktiniai bendru sutarimu negalėjo pasidalinti net ir paprasčiausių namų apyvokos daiktų. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodyta, kad sprendžiant santuokos nutraukimo bylą tarp šalių buvo kilęs ginčas ir dėl turto, kuris naudojamas sutuoktinio asmeniniam verslui vykdyti, padalijimo. Asmeniniam verslui vykdyti naudojamas turtas, kurį ieškovas nurodo nagrinėjamoje byloje, nebuvo nustatytas ir įtrauktas į dalintino turto balansą santuokos nutraukimo byloje, o tuo pačiu ir dėl šio turto priskyrimo ieškovo asmeninei arba bendrai sutuoktinių nuosavybei nebuvo sprendžiama.
  2. Ieškovas neva dingusių veiklos įrankių egzistavimo faktą įrodinėjo ikiteisminio tyrimo byloje 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktais daiktų įsigijimo dokumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas šiuos daiktus įsigijo dar 2007 m.–2008 m., tačiau santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto paskirstymo byloje šių daiktų K. E. nenurodė. Vien tik aplinkybė dėl 2007 m.–2008 m. įsigytų daiktų nepatvirtina, jog daiktai egzistavo iki 2013 m. jų neva dingimo. Be to ieškovas teigia, jog daiktai buvo skirti jo profesinei veiklai vykdyti, tačiau individualią veiklą įgijo teisę vykdyti tik nuo 2011 m. balandžio 5 d. Į bylą pateiktos daiktų fotonuotraukos taip pat neįrodo šių daiktų priklausomybės ieškovui, t. y. daiktai fotografuoti iki tariamo jų dingimo. Ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriamas ir teisiškai vertinamas galimai dingusių daiktų teisinis statusas.
  3. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė, santuokos nutraukimo byloje į dalytino turto balansą neįtraukė šioje byloje nurodomų daiktų, dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, priėjo visiškai pagrįstos išvados, jog jau iškeliant santuokos nutraukimo bylą ieškovo šioje byloje paminėtų daiktų jau nebebuvo. Iš to seka, jog ir tariamos vagystės metu, įvykusios 2013 m. rugpjūčio 9–26 d., minėti daiktai neegzistavo. Ieškovas šioje byloje negali reikšti reikalavimo iš naujo spręsti turto padalinimo klausimus, kai santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byla jau yra išnagrinėta.

19Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

  1. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl baseino įrangos Badu Jet Action, visiškai nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi. Pažymi, jog kasacinės instancijos teismas sprendė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šioje dalyje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu paliko nepakeistus. Be to santuokos nutraukimo byloje teismai nustatė, jog baseinas, kaip atskiras statinys, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl buvo pripažintas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimu. Baseine įrengtas priešsrovinis įrenginys Badu Jet Action yra baseino sudedamoji dalis, esanti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame baseine.

20Dėl kitų tariamai teismo neįvertintų įrodymų

  1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, visiškai pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo įgyti daiktai dingo ir kad dėl jų dingimo yra kalta atsakovė, kuri organizavo kiemo teritorijoje likusių statybinio laužo ir šiukšlių išvežimą.
  2. Ieškovas apeliaciniame skunde nedetalizavo kokios automobilio „Austin“ detalės dingo ir kokia jų vertė. Daugiau kaip ketverius metus vykdyti automobilio „Austin 12/4/LowLoader/1935“ restauravimo darbai nėra pagrįsti atliktų darbų aktais. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad praradus itin brangias užsakovo dalis, užsakovas nereikalavo atlyginti patirtų nuostolių, o 2014 m. vasario 19 d. papildomam terminui pratęsė restauravimo darbų atlikimo sutartį, kuri buvo nutraukta tik 2015 m. gegužės 5 d., vertintinos, kaip abejotinos. Įrodymų, patvirtinančių, užsakovo galimai patirtų nuostolių, susijusių su pastarajam priklausančio automobilio atsarginių dalių dingimu, atlyginimu, į bylą nepateikta. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai išanalizavo reikalavimą dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo pagal 2014 m. kovo 24 d. Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 3.

21Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo vertinant neteisėtus atsakovės veiksmus

  1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir nustojo galioti nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2S-212-555/2012, priėmimo dienos. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma neva prejudicinę reikšmę šiam ginčui turinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1996-555/2013, su nagrinėjamu ginču nėra susijusi ir jokių draudimų, įpareigojimų ar ribojimų, susijusių su patekimu į rūsio ar pirmojo aukšto patalpas, atsakovei nenustatė.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iškeltas abejones, atsakovė kartu su atsiliepimu teikia teismui 2015 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 756230 originalą (dėl realiai sumokėtų 1 000,00 Eur ), pasirašytą ir atsakovės. Taip pat atsakovė už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo.

23Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25

  1. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo K. E. ieškinys dėl 52 725,24 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės A. V., pagrįstumas ir teisėtumas.

26Dėl faktinių aplinkybių

  1. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 52 725,24 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 9 282,50 Eur (7 820,00 Eur + 1 462,50 Eur) tiesioginiai nuostoliai ir 43 442,74 Eur (17 377,20 Eur + 26 065,80 Eur) netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) bei 10 000,00 Eur neturtinę žalą.
  2. Ieškovas 7 820,00 Eur tiesioginius nuostolius grindžia aplinkybėmis, jog restauruoja stambiagabaritę antikvarinę techniką, automobilius, muzikos instrumentus. 2013 m. rugpjūčio 9– 26 d. buvo išvykęs atostogauti, 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 9 val. ryte sugrįžęs į savo namus ( - ), rado išlaužtas metalines rūsio duris, sulaužytą garažo vartų pakėlimo mechanizmą ir pasigedo asmeninių daiktų ir veiklos priemonių. Ieškovas tiesioginius nuostolius paskaičiavo už šiuos dingusius asmeninius bei profesinei veiklai skirtus vykdyti daiktus: 1) antikvarinio automobilio „Austin“ dalis, 2) nuolatinės srovės suvirinimo aparatą su kontaktiniais kabeliais, 3) kintamos srovės suvirinimo aparatą su kontaktiniais kabeliais, 3) pusautomačio suvirinimo aparatą su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis, bei kontaktiniais kabeliais, 4) drožlių siurblį „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, 5) du gręžtuvus „Skil“, 6) juostinį šlifuoklį „Skil“, 7) dažų purkštuvą, 8) sriegiklių komplektą, 9) raktų galvučių komplektą, 10) nešiojamą kompiuterį „HP”, 11) kt. įrankius, 12) dengto lauko baseino priešsrovinio plaukimo įrenginį Badu Jet Action.
  3. Ieškovas 1 462,50 Eur tiesioginius nuostolius grindžia aplinkybėmis, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. vakare grįžęs į savo namus ( - ), pastebėjo, kad pakartotinai buvo laužtasi į jo veiklos patalpas: tambūro, vedančio iš namo gyvenamosios erdvės į garažą, durys buvo išpjautos ir išneštos; kitos, metalinės priešgaisrinės durys, iš tambūro pusės, buvo keliose vietose sudaužytos aštriais metaliniais daiktais, tačiau neišlaužtos; atsakovė A. V. (E.) iškviestiems policijos pareigūnams patvirtino, kad duris išlaužė jos kviestas raktininkas. 2015 m. balandžio 23 d. atsakovė su pagalbininkais išvežė iš namų ieškovui priklausančius daiktus. Ieškovas tiesioginius nuostolius minėtai sumai paskaičiavo už šiuos dingusius asmeninius daiktus: 1) metalo ruošinius, 2) šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir 3) kitus daiktus.
  4. Ieškovas 43 442,74 Eur netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) grindžia aplinkybėmis: 1) dėl automobilio „Austin 12/4 Low Loader“ restauravimo darbų sutarties nutraukimo (neteko 17 377,20 Eur pajamų); 2) dėl automobilio „Lincoln Continental“ restauravimo darbų atlikimo sutarties nutraukimo (neteko 26 065,80 Eur pajamų).
  5. Ieškovas 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžia ieškovo, kaip restauratoriaus, reputacijos suniekinimu, patirtu pažeminimu ir gėda, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, patirtu emociniu šoku, depresija, sužlugdytu verslu ir kt.

27Dėl baseino įrangos Badu Jet Action padalijimo santuokos nutraukimo byloje

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia ne dėl baseino įregimo, o dėl baseino įrangos Badu Jet Action vertės dalies, kuri nėra neatsiejamai susieta su baseino naudojimu.
  2. Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, jog pakabinama priešsrovė Badu Jet Action suprojektuota lengvam montavimui, todėl tinka ne tik naujai įrenginėjamiems, bet ir jau įrengtiems vidaus bei lauko baseinams; tai pati galingiausia pakabinama priešsrovė kokią galima rasti rinkoje ir, kuri naudojama patyrusiems plaukikams; šis įrenginys yra montuojamas ant baseino sienos (http://www.baseinuiranga.lt/pakabinama-priessrove-badu-jet-action).
  3. Pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, jog baseinas gali būti naudojamas ir be įrangos Badu Jet Action, įrenginį jis asmeniškai pirko atskirai nuo baseino iš jam padovanotų lėšų ir baseino įrenginys nebuvo kitoje byloje turto dalinimo objektas (2016 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 09 min. 09 sek.), atsakovė A. V. 2008 m., prieš perkant įrenginį, žodžiu sutiko, kad ieškovas asmeniškai pirktų baseino įrenginį Badu Jet Action (garso įrašas nuo 31 min.31 sek.). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad priešsrovinis įrenginys buvo nagrinėjimo objektas ankstesnėje santuokos nutraukimo byloje ir buvo pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe kaip žemės sklypo pagerinimas, baseinas buvo suprojektuotas kartu su įrenginiu Badu Jet Action, t. y. specialia niša bei prijungimo laidais, ir įrenginys buvo nupirktas už atsakovės ir atsakovės tėvo paskolintus pinigus (garso įrašas nuo 40 min 34 sek.). Santuokos nutraukimo byloje buvo paskirta teismo turto įvertinimo ekspertizė, kurios 2014 m. sausio 23 d. akte yra konstatuota, kad namų valdos sklype yra dengtas lauko baseinas (dalis įrengimų išmontuota). Šiuo metu baseino įrenginys Badu Jet Action yra saugomas pas atsakovės tėvą A. V., jo name ( - ) (A. V. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo bylos, t. I, b. l. 197) ir kratos videoįrašas, nuo 20 val.10 min. (ikiteisminio tyrimo t. I, b. l. 206). Taigi, ginčo įrenginys yra demontuotas ir baseine, esančiame atsakovės asmeninės nuosavybės žemės sklype, nenaudojamas, o yra atsakovės tėvo žinioje.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, šalių santuokos nutraukimo byloje, yra nurodyta, kad:

28„baseinas buvo įrengtas išimtinai asmeninėmis ieškovės lėšomis. Trečiasis asmuo A. V. patvirtino, kad už baseino įrangą jis ieškovei yra pervedęs 28 700 Lt, už medžiagas grynais pinigais sumokėjęs 25 000 Lt. Lėšos paskirtos 2009 m. sausio 1 d. dovanojimo sutartimi (25 000 Lt), 2009 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi (38 000,00 Lt suma baseinui ir gerbūviui). <...> Iš esmės aplinkybes, jog baseinas buvo įrengtas už asmenines ieškovės lėšas pripažino ir atsakovas“ (šioje byloje ieškovas).

  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 nustatytomis aplinkybėmis, su kuriomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 sutiko.
  2. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog santuokos nutraukimo byloje baseinas buvo padalintas, kadangi kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 konstatavo, jog baseinas buvo įrengtas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir išimtinai asmeninėmis ieškovės (jos tėvo A. V.) lėšomis ir žemės sklypas (taip pat ir baseinas) nėra pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo baseinas ir jo sudedamoji dalis (ginčo įrenginys) buvo priskirtas prie asmeninių ieškovės sąnaudų, skirtų baseinui įrengti bei teismo galutine nutartimi baseinas pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą nepriteisti žalos, susijusios su ginčo baseinu, kaip statiniu, įrengtu su specialia niša bei prijungimo laidais, skirtais įrenginį Badu Jet Action sumontuoti bei pajungti.

29Dėl ginčo turto valdymo, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, jeigu ieškovas ir atsakovė skyrybų byloje neišsprendė ieškovo profesinėje veikloje naudotų įrankių padalinimo klausimo, reiškia, kad jis tų įrankių ir daiktų neturėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti CK 3.89 ir 3.118 straipsniai neapriboja sutuoktinių galimybės pasidalinti turtą, nereiškiant reikalavimų teisme ir ieškovas turi galimybę nagrinėjamojoje byloje įrodinėti dingusių, jam priklausiusių asmeninių daiktų aplinkybes.
  2. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ..> šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą padalijo tokiu būdu: priteisė ieškovei A. E.: 1/2 dalį gyvenamojo 357,59 kv. m bendro ploto namo, su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), ( - ), 700 430 Lt (202 858,55 Eur) vertės (1/2 dalies vertė – 350 215 Lt (101 429,28 Eur); odinį minkštąjį kampą 800 Lt (231,70 Eur) vertės, tachtą 300 Lt (86,88 Eur) vertės, tachtą 200 Lt (57,92 Eur) vertės, miegamojo baldų komplektą 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš viso 353 065 Lt (102 254,69 Eur) vertės turto; priteisė atsakovui K. E.: 1/2 dalį gyvenamojo 357,59 kv. m bendro ploto namo, unikalus Nr. 4400-0642-4273, su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), unikalus Nr. ( - ), 700 430 Lt (202 858,55 Eur) vertės (1/2 dalies vertė 350 215 Lt (101 429,28 Eur), šaldytuvą „Liebherr CUPesf35530“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 1500 Lt (434,43 Eur) vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 500 Lt (144,81 Eur) vertės, iš viso 353 415 Lt (102 356,06 Eur) vertės turto, 1531,51 Lt (443,56 Eur) išlaidų namui išlaikyti; priteisė ieškovei iš atsakovo 36 651,38 Lt (10 614,97 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis; pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis: prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal 2009 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841-GV ir 2009 m. lapkričio 4 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-089257-RK; prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ už abonento 458,68 Lt (132,84 Eur) skolą pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. sausio 14 d.; pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis: pagal 2004 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt skolos; pagal 2004 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8109,36 Eur) skolos I; pagal 2005 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) skolos; pagal 2005 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) skolos; pagal 2005 m. birželio 17 paskolos sutartį dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) skolos; pagal 2005 m. spalio 15 d. prievolę dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) skolos; pagal 2005 m. gruodžio 15 d. prievolę 9500 Lt (2751,39 Eur) dėl skolos; pagal 2006 m. vasario 2 d. paskolos sutartį dėl 37 000 Lt (10 715,94 Eur) skolos; pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį dėl 33 000 Lt (9557,46 Eur) skolos A.; 2007 m. sausio 6 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolos; pagal 2009 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį dėl 7 000 Lt (2027,34 Eur) skolos; pagal 2010 m. sausio 11 d. paskolos sutartį dėl 2000 Lt (579,24 Eur) skolos; pagal 2011 m. kovo 4 d. paskolos sutartį dėl 1 600 Eur ir 480 Lt (139,18 Eur) skolos; pagal 2010 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8109,36 Eur) skolos; pagal 2010 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį dėl 14 000 Lt (4054,68 Eur) skolos. Teismas paliko nenagrinėtą atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl garbės ir orumo pažeidimo. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto ir nusprendė: priteisti ieškovei A. E.: gyvenamąjį namą 357,59 kv. m bendro ploto su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), ( - ), 352 206 Lt (102 005,90 Eur) vertės; odinį minkštąjį kampą 800 Lt (231,70 Eur) vertės, tachtą 300 Lt (86,88 Eur) vertės, tachtą 200 Lt (57,92 Eur) vertės, miegamojo baldų komplektą 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš viso 355 056 Lt (102 831,33 Eur) vertės turto; priteisti atsakovui K. E.: šaldytuvą „Liebherr CUPesf35530“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 1500 Lt (434,43 Eur) vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 500 Lt (144,81 Eur) vertės, iš viso 3 200 Lt (926,78 Eur) vertės turto; priteisė atsakovui K. E. iš ieškovės A. E. 166 980,93 Lt (48 361,02 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikino. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto pakeitė ir ją išdėstė taip: priteisė ieškovei A. E.: 1/2 dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), ( - ), 51 002,95 Eur vertės, odinį minkštąjį kampą 231,70 Eur vertės, tachtą 86,88 Eur vertės, tachtą 57,92 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą 347,54 Eur vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 57,92 Eur vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 43,44 Eur vertės, iš viso turto, kurio vertė – 51 828,35 Eur; priteisė atsakovui K. E.: 1/2 dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), Kaune, Samylų g. 3K, 51 002,95 Eur vertės, šaldytuvą Liebherr CUPesf35530“ 173,77 Eur vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 173,77 Eur vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 434,43 Eur vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 144,81 Eur (vertės, iš viso turto, kurio vertė – 51 929,73 Eur; priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 10 665,60 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis bei už priteisiamą didesnę turto dalį. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitė. Likusias Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.
  3. Šalys santuokos nutraukimo byloje nekėlė klausimų, susijusių su nagrinėjamojoje byloje ieškovo nurodytų 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. dingusių ieškovo profesinėje veikloje naudotų įrankių, padalijimu, t. y.: nuolatinės srovės suvirinimo aparato su kontaktiniais kabeliais, kintamos srovės suvirinimo aparato su kontaktiniais kabeliais, pusautomačio suvirinimo aparato su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis, bei kontaktiniais kabeliais, drožlių siurblio „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, dviejų gręžtuvų „Skil“, juostinio šlifuoklio „Skil“, dažų purkštuvo, sriegiklių komplekto, raktų galvučių komplekto ir kt.. Taigi, dėl ieškovo profesinėje veikloje naudotų įrankių realaus K. E. turėjimo asmeninės nuosavybės teisėmis bei dėl minėtų daiktų naudojimo ieškovo profesinėje veikloje, santuokos nutraukimo byloje teismai nepasisakė ir minėtų daiktų padalijimo klausimo neišsprendė.
  4. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1692-435/2017 atmetė ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo, taip pat atmetė atsakovės A. V. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1692-435/2017 šalys nėra pareiškusios reikalavimų dėl ginčo daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  5. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atveju, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalintas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 str.), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-450/2007; 2011m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, kt.).
  6. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog ieškovo į bylą pateiktos daiktų fotonuotraukos nepatvirtina šių daiktų asmeninės priklausomybės ieškovui fakto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ikiteisminio tyrimo byloje 2013 m. rugsėjo 3 d. ieškovas pateikė daiktų įsigijimo dokumentus: 2008 m. liepos 30 d. UAB „Senukų prekybos centras“ drožlių siurblio pardavimo pasiūlymą K. E., kasos 2008-07-31 kvitą dėl 1 275,00 Lt, elektrinio įrankio garantinį taloną, 2008-10-24 smūginio gręžtuvo kasos kvitą dėl 147,90 Lt, smūginio gręžtuvo instrukciją, 2008-06-04 perforatoriaus kasos kvitą dėl 260,93 Lt, instrukcijų pirmą puslapį, 2007-03-13 juostinio šlifuoklio kasos kvitą dėl 215 Lt, instrukcijų pirmą puslapį, (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. I, b. l. 44–50). Pasikartotina, jog šioje byloje ieškovas neturi teisės iš naujo kelti klausimo dėl šio turto padalijimo, nes buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendė klausimų, susijusių su ginčo įrankių padalijimu.
  7. Tarp šalių yra konfliktinė situacija. Santuokos nutraukimo byloje tarp šalių buvo dalijamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir namų apyvokos daiktai: baldai, lentynos, duonkepė, kokteilių plakimo aparatas ir kt., kurių sutuoktiniai bendru sutarimu negalėjo pasidalinti. Taigi, šalys nebuvo ir nėra susitarusios tiek santuokos nutraukimo metu, tiek ir po santuokos nutraukimo dėl ginčo įrankių valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais bendru sutarimu. Kadangi buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendė klausimų, susijusių su ginčo įrankių padalijimu, šioje byloje ieškovas neturi teisės iš naujo kelti klausimą dėl šio turto padalijimo, tačiau turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau negu po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog klausimai dėl K. E. nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo dingusius įrankius ir / ar dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjamojoje byloje nesprendžiami. Nagrinėjamojoje žalos atlyginimo byloje sprendžiama dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos (nuostolių) bei kaltės. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas apskritai negalimas.

30Dėl 7 820,00 Eur nuostolių nepriteisimo

  1. Bylos duomenimis, ieškovo profesinė veikla yra automobilių remonto ir restauravimo darbai. Ieškovas 7 820,00 Eur dydžio nuostolius kildina iš dingusių jo profesinei veiklai vykdyti skirtų daiktų, kurie santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalinti: antikvarinio automobilio „Austin“ dalių, nuolatinės srovės suvirinimo aparatų su kontaktiniais kabeliais, kintamos srovės suvirinimo aparato su kontaktiniais kabeliais, pusautomačio suvirinimo aparato su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis bei kontaktiniais kabeliais, drožlių siurblio „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, dviejų gręžtuvų „Skil“, juostinio šlifuoklio „Skil“,dažų purkštuvo, sriegiklių komplekto, raktų galvučių komplekto, nešiojamą kompiuterio „HP” ir kt. įrankius.
  2. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; kt.).
  3. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014 nustatė, jog atsakovas 2012 m. atliktų patikrinimų metu neigė vykdantis bet kokią individualią veiklą, byloje įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad pradėjus šalims gyventi skyrium (2010 m.) garažo patalpos buvo pritaikytos individualiai veiklai vykdyti ar įranga pirkta atsakovo lėšomis, byloje nėra; priešingai, A. V. parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad garažo įranga buvo pirkta ieškovei dovanotomis lėšomis (27 099 Lt pervesta suma banko pavedimais); šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. R. C.. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas nesprendė klausimų, susijusių su K. E. vykdyta profesine veikla, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikino dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, patikslinant ieškovei priteistiną kompensaciją pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą ginčo turto vertę. Taigi, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatyti nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai – 2012 m. ieškovas individualios veiklos nevykdė ir garažo įranga ieškovui nepriklausė.
  4. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti, jog ginčo įrankiai nuo jų 2007 m.–2008 m. (įrankių įsigijimo) iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (dingimo) buvo naudojami ieškovo profesinėje veikloje. Įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas profesinę veiklą vykdė nuo 2007 m.–2008 m. (įrankių įsigijimo) iki 2011 m. balandžio 5 d. (įgytos teisės verstis individuliai veikla), byloje nėra (CPK 178 str.).
  5. Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog: 1) 2013 m. rugpjūčio 9– 26 d. buvo išvykęs atostogauti, 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 09.00 val. ryte sugrįžęs į savo namus ( - ), rado išlaužtas metalines rūsio duris, sulaužytą garažo vartų pakėlimo mechanizmą ir pasigedo minėtų asmeninių profesinei veiklai vykdyti skirtų daiktų; 2) 2014 m. rugsėjo 26 d. vakare pastebėjo, jog atsakovė pakartotinai laužėsi į jo veiklos patalpas: tambūro, vedančio iš namo gyvenamosios erdvės į garažą, durys buvo išpjautos ir išneštos; kitos, metalinės priešgaisrinės durys, iš tambūro pusės, buvo keliose vietose sudaužytos aštriais metaliniais daiktais, tačiau neišlaužtos.
  6. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę A. E. (dabar V.) netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. nesant bei įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9, adresu: ( - ). Taigi, šios nutarties pagrindu ieškovas išvykdamas turėjo teisę užrakinti rūsio patalpas R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpas G-l, 1-3 ir netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Ieškovė A. E. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo minėtoje civilinėje byloje, kurį grindė šiomis aplinkybėmis: rūsio patalpose, į kurias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo negali įeiti nesant K. E., yra įrengti elektros skaitiklis, vandens šildymo sistema (boileris), kolektorius; K. E. užsuka karštą vandenį, išjungia elektrą ir išvyksta; nuo vasaros laikotarpio name atsakovas užsukęs karštą vandenį, todėl dukros eina praustis į gretimą valdą, pas A. E. tėvus; užsuktas šildymas; K. E. aiškino, kad šiltu vandeniu dukros negali naudotis dėl boilerio gedimo, tačiau gedimo nešalino, ieškovės į rūsio patalpas neįleido. Kauno apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė A. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Taigi, nuo 2012 m. sausio 11 d. ieškovas negalėjo užrakinti rūsio patalpų nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpų G-1, 1-3 ir ieškovė galėjo į minėtas patalpas patekti nevaržomai.
  7. Apeliacinio skundo teiginiai dėl Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1996-555/2013 konstatuoto fakto apie Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą atmestini. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje 2A-1996-555/2013 netenkino K. E. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę iki teisminių ginčų pabaigos netrukdyti naudotis prieš garažo vartus aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-1, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-1, 1-3, jose gyventi, laikyti atsakovui priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant; uždrausti į minėtas patalpas ieškovei patekti atsakovui neesant; įpareigoti ieškovę leisti netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9, savo iniciatyva ir lėšomis ištaisyti klaidą viešojo registro įrašuose. Taigi, civilinėje byloje 2A-1996-555/2013 jokių draudimų, įpareigojimų ar ribojimų, susijusių su atsakovės patekimu į minėtas patalpas, atsakovei nenustatyta.
  8. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovė A. V. į patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 (ieškovo veiklos patalpas), galėjo patekti. Šiuo atveju ne atsakovė, nepaisydama Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, į minėtas patalpas pateko, bet priešingai, ieškovas, nepaisydamas Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2S-212-555/2012, neteisėtai 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. rugsėjo mėn. neleido A. V. patekti į rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3, nes prieš išvykdamas šias patalpas užrakindavo ir rakto ieškovei neperduodavo. Ieškovas neginčija, kad atsakovė pažeidė Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 nustatytą įpareigojimą, kuris nebuvo panaikintas pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi, netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu.
  9. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.)
  10. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00815-13 metu liudytojas R. R. parodė, kad daiktų dingimo dieną matė kaip ieškovui priklausantis suvirinimo aparatas buvo kraunamas į automobilį ir jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino, jog vienas iš daiktus į automobilį krovusių asmenų buvo A. G.. Pažymėtina, kad A. G. nėra nagrinėjamos bylos šalis (atsakovas) ir dėl šio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose aiškinamos procesinės teisės normos, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, yra išaiškinta, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008).
  11. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00815-13 metu nebuvo nustatyti 2013 m. rugpjūčio mėn. įsilaužimą įvykdę bei turtą pasisavinę asmenys. Taigi, ieškovo nurodyti nuostoliai, grindžiami ginčo įrankių dingimo aplinkybėmis, nelaikytini atsakovės veiksmų rezultatu (nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos) (CK 6.247 str.).
  12. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nenustačius civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, 7 820,00 Eur nuostolių atlyginimas ieškovui pirmosios instancijos teismo nepriteistas pagrįstai.

31Dėl 1 462,50 Eur nuostolių nepriteisimo

  1. Ieškovas 1 462,50 Eur tiesioginius nuostolius paskaičiavo už dingusius jo asmeninius daiktus, kurie santuokos nutraukimo byloje taip pat nebuvo padalinti: metalo ruošinius, šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir kt. daiktus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės išvežtų metalo ruošinių, šiltnamio statybai skirtų stiklų ir kt. daiktų nevertino jokių aplinkybių ir atsakovės paaiškinimų, kad ji ginčo daiktus išvežė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė paaiškino, kad nuo 2007 m. gyvenamojo namo statybų pabaigos, kiemo teritorijoje likęs statybinis laužas ir šiukšlės, todėl 2015 m. balandžio mėn. kreipėsi į šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančia bendrovę, kuri iš gyvenamojo namo kiemo išvežė 30 metų senumo neveikiantį, surūdijusį šaldytuvą, stiklo duženas ir kitą statybinį laužą (betono luitus, vielas, surūdijusį metalą ir kt. statybines šiukšles).
  2. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių metalo ruošinių ir šiltnamio statybai skirtų stiklų įsigijimo bei jų verčių faktus (CPK 178 str.). Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“ nustatyta, jog K. E. paaiškino, jog stiklus (75 vnt.) įsigijo 2013 m., o metalinius kampuočius (40 vnt.) įsigijo iki santuokos sudarymo su A. V., taip pat ir senos gamybos šaldytuvą; K. E. jokių dokumentų, patvirtinančių minėtų daiktų įsigijimą, nepateikė, o A. V. paaiškino, jog iškvietė šiukšlių išvežimo tarnybą, kuri išvežė kieme esančias šiukšles: apipelijusį 30 metų senumo šaldytuvą „OKA“, surūdijusį metalą ir stiklo duženas.
  3. Pirmosios instancijos teismas iš santuokos nutraukimo bylos (t. VI, b. l.130) nustatė, į šią bylą yra pateiktos ieškovo K. E. fotonuotraukos, kuriose nufotografuoti stiklai ties įvažiavimu į kiemą, tačiau ieškovas šioje byloje neteigė, kad jis reiškia ieškinį būtent dėl šių stiklų; kitų įrodymų teismui nebuvo pateikta.
  4. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovė išvežė ieškovo asmeninius vertingus daiktus: stiklus (75 vnt.), metalinius kampuočius (40 vnt.) ir šaldytuvą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius (CPK 178 str.).
  5. CK 6.253 straipsnio 5 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos 2015 m. gegužės 8 d. nutarime nurodyta, jog A. V. dėl stiklo duženų, statybinio laužo, apipelijusio šaldytuvo dar 2011 m. buvo kreipusis į Kauno miesto Panemunės seniūniją dėl įpareigojimo ieškovą sutvarkyti sklypą, kuris yra užgriozdintas šiukšlėmis nuo 2006 m. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, jog metalo konstrukcijos, stiklai ir senas šaldytuvas ilgą laiką buvo laikomi namo kieme (ilgą laiką veikiamas oro sąlygų metalas rūdija, o stiklas trūkinėja ir dūžta) ir ieškovas nebuvo užtikrinęs ginčo daiktų saugumo ir jų vertingumo nepraradimo, vertina, jog ieškovui priskirtina rizika, susijusi su 1 462,50 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimu, todėl atsakovei atsakomybė pirmosios instancijos teismo netaikyta pagrįstai.

32Dėl 17 377,20 Eur negautų pajamų nepriteisimo

  1. Ieškovas 17 377,20 Eur nuostolius grindžia aplinkybėmis, jog buvo sudaręs sutartį dėl automobilio „Austin 12/4 Low Loader“ restauravimo darbų, atsakovė paliko atidarytas duris į ieškovo veiklos patalpas, iš kurių 2013 m. rugpjūčio mėn. dingo restauruojamo automobilio detalės. Kadangi ieškovas neužtikrino restauruojamo automobilio saugumo, užsakovas vienašališkai sutartį nutraukė, dėl to ieškovas negavo minėtų pajamų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog K. E. ir A. S. sudarė 2010 m. rugpjūčio 19 d. Antikvarinio automobilio Austin 12/4/LowLoader/1935 restauravimo darbų atlikimo Sutartį Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. atlikti antikvarinio automobilio Austin 12/4/LowLoader/1935 restauravimo darbus už 60 000,00 Lt. Ieškovas 2014 m. vasario 19 d. atnaujino Sutartį dėl antikvarinio automobilio Austin 12/4/LowLoader/1935 restauravimo darbų atlikimo.
  3. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog restauruoja stambiagabaritę antikvarinę techniką, automobilius, muzikos instrumentus, o teisę, vykdyti individualią veiklą, įgijo nuo 2011 m. balandžio 5 d. (šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas). Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje Nr. 2A-86-555/2014 konstatuota, jog K. E. 2012 m. atliktų patikrinimų metu neigė vykdantis bet kokią individualią veiklą. Taigi, ieškovas aptariamą 2010 m. rugpjūčio 19 d. sutartį sudarė iki įgijo teisę verstis automobilių restauravimo individualia veikla (2011-04-05) bei sutarties 2012 m. nevykdė. Į bylą nėra pateiktų minėto automobilio atliktų restauravimo darbų aktų, patvirtinančių atliktų darbų kiekius ir kainas. Pagal Restauravimo darbų atlikimo sutarčių 2.1.4 papunktį ieškovui kilo pareiga kompensuoti užsakovų patirtus nuostolius, tačiau užsakovai neturi teisės nutraukti sutarčių. Ieškovas neteisėto minėtos sutarties nutraukimo neginčijo. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovas atlygino užsakovui A. S. nuostolius, susijusius su jam priklausančio automobilio atsarginių dalių 2013 m. dingimu, byloje nėra (CPK 178 str.). Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis jis remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas 17 377,20 Eur negautų pajamų neįrodė (CPK 12, 178 str.).

33Dėl 26 065,80 Eur negautų pajamų ir dėl neturtinės žalos

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamojo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistų 26 065,80 Eur negautų pajamų bei nepriteistos ieškovui 10 000,00 Eur neturtinės žalos, todėl teisėjų kolegija dėl minėtos turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimo pagrįstumo / nepagrįstumo nepasisako.

34Dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidimo

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo išsamiai įvertino šalių paaiškinimus bei faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės veiksmais, su dingusiais daiktais ir automobilio detalėmis bei su vienašališkai užsakovų nutrauktomis sutartimis dėl automobilių restauravimo ir tyrė ne tik nagrinėjamojoje byloje surinkus rašytinius įrodymus, bet ir civilinėje byloje Nr.2-1588-748/2013 dėl šalių santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo esančius įrodymus bei atsižvelgė į teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus procesinius dokumentus (sprendimus, nutartis, nutarimus) bei ikiteisminio tyrimo eigoje pateiktus įrodymus dėl daiktų įsigijimo, liudytojų duotus parodymus ir kt. nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiais klausimais. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo ieškovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

35Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Kasacinis teismas nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
  2. Apeliaciniame skunde abejojama, ar atsakovė 2016 m. lapkričio 15 d. pinigų mokėjimo kvitu Nr. 756230 realiai sumokėjo advokatui V. M. už suteiktas teisines paslaugas 1 000,00 Eur, nes šis kvitas yra išrašytas atsakovės advokato, jame nėra atsakovės parašo. Siekdamas pašalinti iškeltas abejones, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovės advokatas V. M. pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 756230 originalą, kuris yra pasirašytas ir A. V.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme advokatui V. M. 2016 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 1 000,00 Eur ir pinigų priėmimo kvito kopija buvo pateikta pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliantui pareikalavus, minėto kvito originalas buvo pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, spręstina, jog atsakovės patirtų ir pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų realumas nepaneigtas. Pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovas neginčija.
  3. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą). Minėtoms išlaidoms pagrįsti, atsakovė pateikė 2017 m. vasario 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2017 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 756235, pasirašytą atsakovės A. V. ir advokato V. M.. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktį, nagrinėjamojoje byloje maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą sudaro 1 003,47 Eur (2016-10-01–2016-12-31 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 771,90 Eur × 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia priteisti iš ieškovo atsakovei 600,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovei A. V., a. k. ( - ) iš ieškovo K. E., a. k. ( - ) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas K. E.... 5. Dėl 52 725,5 Eur turtinės žalos
    1. Dėl dingusių... 6. Dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos
      1. Dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
        1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d.... 9. Dėl turtinės žalos
          1. Teismas nustatė, kad... 10. Dėl neturtinės žalos
            1. Kadangi teismas... 11. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Teismas nustatė,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13.
                1. Apeliaciniame skunde ieškovas K. E. prašo... 14. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo 15.
                ... 16. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo vertinant neteisėtus... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                1. Atsakovės advokato... 18. Dėl galimai dingusių ieškovui priklausiusių profesinės veiklos... 19. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo 20. Dėl kitų tariamai teismo neįvertintų įrodymų
                    21. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo vertinant neteisėtus... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                    1. Atsižvelgdama į... 23. Teismas... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25.
                      1. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo... 26. Dėl faktinių aplinkybių
                        1. Nagrinėjamojoje... 27. Dėl baseino įrangos Badu Jet Action padalijimo santuokos nutraukimo... 28. „baseinas buvo įrengtas išimtinai asmeninėmis ieškovės lėšomis.... 29. Dėl ginčo turto valdymo, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės... 30. Dėl 7 820,00 Eur nuostolių nepriteisimo
                          1. Bylos... 31. Dėl 1 462,50 Eur nuostolių nepriteisimo
                              32. Dėl 17 377,20 Eur negautų pajamų nepriteisimo
                                33. Dėl 26 065,80 Eur negautų pajamų ir dėl neturtinės žalos
                                  34. Dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 35. Dėl bylos procesinės baigties
                                  1. Pirmosios... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                                    1. Pagal CPK 98... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti ieškovei A. V., a. k. ( - ) iš ieškovo K. E., a. k. ( - ) 600,00...