Byla 3K-3-47/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių darbo drausmės pažeidimo pobūdį skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas dirbo autobuso vairuotoju–konduktoriumi; atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ įgaliotas asmuo V. V. 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P-17 skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleido jį iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Įsakymas buvo priimtas remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr. (13) 15B-1611 ,,Dėl V. L. skundo“, atsižvelgiant į vyriausiosios dispečerės V. L. tarnybinį pranešimą ir ieškovo paaiškinimą. Ieškovas su paskirta drausmine nuobauda nesutiko; jo teigimu, tokia drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nesilaikant imperatyviųjų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, neatsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. atsakovas 2010 m. balandžio 13 d. įsakyme nenurodė, kokį pažeidimą padarė ieškovas, kokie teisės aktai, reglamentuojantys jo darbą, ar kokios pareigos buvo šiurkščiai pažeistos, ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl taikomo darbo drausmės pažeidimo. Atsakovo įgaliotas asmuo, 2010 m. balandžio 13 d. priimdamas įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, neatsižvelgė į tai, kad darbo drausmės pažeidimas buvo mažareikšmis, nebuvo sunkių neigiamų teisinių padarinių. Ieškovo teigimu, jis savo elgesiu, už kurį buvo atleistas iš darbo, bandė sudrausminti nedrausmingus keleivius, apsaugoti bendrovei priklausantį turtą. Be to, atsakovas neįvertino to, kad drausminės nuobaudos skyrimo metu ieškovas neturėjo galiojančių darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jam sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, todėl smarkiai pablogėjo sveikata, pradėjo jausti nerimą, apėmė nesaugumo jausmas. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2010 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. P-17 dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, negrąžinti jo į pirmesnį darbą, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; sprendimo dalį, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, vykdyti skubiai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo pagal UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įgalioto asmens 2010 m. balandžio 13 d. įsakymą; ieškovo į darbą negrąžino, darbo sutartį laikė nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 3383,10 Lt (su mokesčiais), vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2010 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamą pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 79,79 Lt (su mokesčiais), vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 1691,55 Lt (su mokesčiais); 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1691,55 Lt (su mokesčiais) priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje” ir pagal šio nutarimo 2 punktą bei DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu buvo neteisėtas, nes nebuvo darbdavio iniciatyvos. Teismas nustatė, kad ginčo įsakymą priėmė ir pasirašė asmuo, neturėjęs įgaliojimų nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas. Pagal UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatų 5.3 punktą bendrovėje vienas iš valdymo organų nurodytas vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas – direktorius, kuris, be kitų funkcijų, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. DK 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Ieškovo atleidimo iš darbo metu UAB „Druskininkų autobusų parkas” direktorius buvo A. D., kuris 2010 m. kovo 22 d. įgaliojimu savo funkcijų dalį perdavė bendrovės vyriausiajam mechanikui V. V., tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo įgaliojimu vyriausiajam mechanikui buvo suteikta teisė bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis, bet ne teisė nutraukti darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas. Taigi skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – buvo pažeista DK 240 straipsnio 3 dalis (drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu). Teismo teigimu, teisę atleisti darbuotojus ieškovo atleidimo iš darbo metu turėjo tik bendrovės direktorius, kuris nebuvo išreiškęs savo valios ar iniciatyvos dėl ieškovo atleidimo, skiriant jam drausminę nuobaudą. Teismas sprendė, kad nurodytas pažeidimas buvo esminis, lėmęs bylos baigtį, iš esmės tenkinant ieškinį – pripažįstant, kad ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas. Teismas taip pat vertino, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, ar šis kvalifikuotinas kaip šiurkštus, nors šios išvados iš esmės neturėjo įtakos bylos baigčiai dėl pirmiau išdėstytų motyvų, kuriais konstatuota, kad ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neleistinai, neteisėtai, nemandagiai ir įžeidžiamai elgdamasis su keleiviais, padarė darbo drausmės pažeidimą, kurį atsakovas pagrįstai įvertino kaip šiurkštų. Teismas šias išvadas pripažino turinčiomis esminę įtaką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio ieškovui priteisimo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 29 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo darbdavio iniciatyvos nutraukti su ieškovu darbo sutartį, padaryta neišsamiai ištyrus įrodymus byloje, netinkamai taikius materialiosios teisės normas. Nors ieškovas pareiškime nebuvo nurodęs pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl to, kad jis atleistas nesant darbdavio iniciatyvos, tačiau, kolegijos teigimu, teismas turėjo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir nagrinėti aplinkybę, buvo darbdavio iniciatyva atleisti ieškovą iš darbo ar ne, tačiau to tinkamai nesiaiškino. Kolegija, išklausiusi liudytojų parodymus, nustatė, kad direktoriaus įgaliojimas buvo išduotas apskritai visiems santykiams. Be to, bendrovės vadovo pareigas ėjęs A. D. vėliau patvirtino atleidimo iš darbo įsakymą pasirašiusio V. V. veiksmus dėl ieškovo atleidimo, todėl pagal CK 2.149 straipsnį tai buvo pagrindas padaryti išvadą, jog bendrovės vadovo valia, atleidžiant iš darbo ieškovą, buvo įvykdyta tinkamai. Kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į viešąjį interesą (byla kilo iš darbo teisinių santykių, joje nagrinėti atleidimo iš darbo teisėtumo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką klausimai, analogiško darbo drausmės pažeidimo vertinimas ir įrodinėjimas gali liesti didelį skaičių panašų darbą dirbančių žmonių) išnagrinėjo klausimą, ar ieškovo darbo drausmės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, ir nurodė, kad ieškovo elgesys su keleiviais buvo nepagarbus, nekultūringas, tačiau jis nevertintinas kaip šiurkštus vienkartinis darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio vairuotojas gali būti atleistas iš darbo. Atsakovas turėjo apsiriboti švelnesnės drausminės nuobaudos paskyrimu, todėl kolegija padarė išvadą apie ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą, tačiau kitu, pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytu, pagrindu.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, nors ši byla kyla iš darbo teisinių santykių, todėl patenka į CPK IV dalies XX skyriuje išvardytų bylų kategoriją, tačiau viešojo intereso buvimas esamoje situacijoje turi būti nustatytas ir motyvuotas teismo procesiniame dokumente. Vien tai, kad byla kyla iš darbo teisinių santykių, neleidžia daryti išvados, jog ji susijusi su viešojo intereso apsauga. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad panašaus darbo drausmės pažeidimo vertinimas ir įrodinėjimas gali turėti įtakos dideliam skaičiui analogišką darbą – autobuso vairuotojais – dirbančių žmonių, nepagrįsti, nes kiekviena byla dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu turėtų būti pripažinta viešo intereso gynimo byla, nes joje neišvengiamai sprendžiamas darbuotojo, priklausančio tam tikrai profesijai, atleidimo pagrįstumo klausimas.
  2. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto netinkamo taikymo. Vertinant ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, pažymėtina, kad ieškovas, vairuodamas autobusą Druskininkai–Vilnius, elgėsi nepagarbiai su keleiviais, pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbuotojo neleistinas elgesys su interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, gali būti pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to, ieškovas tokiu elgesiu pažeidė DK 228 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias darbuotojo pareigas dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės. Juolab kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo atstovai pripažino ir neginčijo fakto, jog ieškovo elgesys laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 5 punktą, padarė priešingą išvadą. Be to, kasatorius, kaip darbdavys, neteko pasitikėjimo darbo tvarką nuolat pažeidinėjusiu darbuotoju; skundų dėl netinkamo ieškovo elgesio darbo funkcijų atlikimo buvo gaunama ir anksčiau. Dėl to ieškovui ne kartą buvo skiriamos drausminės nuobaudos (2008, 2009 metais). Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas, gavęs iš darbdavio ankstesnes drausmines nuobaudas, nesiekė taisytis, elgdamasis nemandagiai, padarė žalos UAB „Druskininkų autobusų parkas“ geram vardui ir reputacijai, o faktas, kad ieškovui anksčiau paskirtų draudiminių nuobaudų galiojimo terminai buvo suėję, nekeičia darbuotojo vertinimo, nes nuolat ir sistemingai pažeidimus darantis darbuotojas prarado darbdavio pasitikėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007).

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, turi teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo ginčų bylų ypatumai, nurodant teismui pareigą būti aktyviam, skirti apsaugoti silpnesniosios šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005). Atleisti darbuotoją pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra pagrindas tik esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, o nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys nevertintinas kaip šiurkštus, juolab nemandagus, nes ieškovas elgėsi pagal Kelių transporto kodekso 22 straipsnyje nustatytas taisykles.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, darbuotojui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą

16Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo ir tokia nuobauda pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes, vairuodamas autobusą maršrutu Druskininkai–Vilnius, su keleive elgėsi nepagarbiai, neleistinai, konfliktavo su kitais keleiviais.

17Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniais sprendimais, kad ieškovas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra atleistas neteisėtai, kelia darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo klausimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, akcentuoja teismų netinkamai nustatytas faktines aplinkybes dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama klausimą dėl drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taikymo teisėtumo, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir vertina, ar teisės normos buvo taikytos tinkamai, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

18DK 235 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1–10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

19Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, nepagarbiai ir konfliktiškai elgdamasis su keleiviais, kurie buvo vežami maršrutu Druskininkai–Vilnius, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neleistinai elgėsi su lankytojais (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aiškinant šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007, pažymėta, kad neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai; be to, darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinėjant šių prašymus bei skundus, ar kitokiu būdu.

20Byloje sprendžiant ieškovo padaryto pažeidimo kvalifikavimo klausimą, t. y. ar jis kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris būtų pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo nusižengimo priskyrimą prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, turi įrodyti darbdavys (kasatorius). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

21Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris nustatytas remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr. (13) 15B-1611 „Dėl V. L. skundo”, vyriausiosios dispečerės V. L. tarnybiniu pranešimu, autobuso vairuotojo konduktoriaus A. U. paaiškinimu. Aplinkybės, susijusios su ieškovo padarytu pažeidimu, byloje teismų nustatytos, ir tai patvirtina tiek nurodyti dokumentai, tiek teismo posėdžio metu teikti keleivių O. L., D. T. parodymai: ieškovas, vairuodamas autobusą maršrutu Druskininkai–Vilnius, grasino garbaus amžiaus keleivei, kad ją išlaipins miške, jeigu ji nesėdės, kaip jis reikalauja; konfliktavo su kitu keleiviu, neišleido jo stotelėje įvažiavus į Vilnių, o vežė iki autobusų stoties. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad jie patvirtina, jog ieškovo atlikti veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl už jį galėjo būti skiriama DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

22Kaip elgtis su keleiviais, nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 232 patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklėse. UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriaus 2001 m. spalio 22 d. įsakymu ir laikinojo turto administratoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 2009/11/06 patvirtintų Vairuotojo–konduktoriaus pareiginių nuostatų 3, 5, 21.4 ir kitais punktais bei Darbo vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis, kaip nustatė teismai, ieškovas buvo supažindintas, 25 punkte nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimai yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, ir išvardyta, kokie veiksmai laikomi darbo drausmės pažeidimais. Pareiginių nuostatų 5 punkte taip pat aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas–konduktorius, dirbantis vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose, privalo žinoti ir vadovautis Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad konstatuotas ieškovo padarytas pažeidimas atitinka darbdavio (kasatoriaus) pareiginiuose nuostatuose ir darbo vidaus taisyklėse įtvirtintą šiurkščių darbo drausmės pažeidimo apibūdinimą, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo elgesį pagal byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) pagrindu, nes pažeidė tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, šie pažeidimai byloje nustatyti (kasatorius pateikė tai patvirtinančius įrodymus), jie kvalifikuotini kaip šiurkštūs. Juolab kad ir Konstitucijoje įtvirtinta pareiga gerbti žmogaus teises. Keleivių vežimas yra veikla, susijusi su žmonių bendravimu ir mandagiu elgesiu su jais, ir ypač jautri pažeidimams. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi ieškovo kaltės forma, kad jis darbo drausmės pažeidimą padarė ne dėl aplaidumo ir neatsargumo, o tyčiniais veiksmais, neatsižvelgdamas į pareiginiuose nuostatuose nurodytus reikalavimus elgtis kultūringai su keleiviais, būti paslaugiam ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo nešiurkščiu ir nesudarančiu pagrindo taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą, yra nepakankamai argumentuotos ir neteisingos, padarytos pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė aptartas reikšmingas bylai aplinkybes – ieškovo atliktus veiksmus, tačiau netinkamai aiškino atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (DK 240 straipsnio 3 dalį), todėl be teisinio pagrindo tenkino ieškinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priima naują sprendimą – ieškinį atmeta visa apimtimi (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

24Kadangi kasacinis teismas tenkina atsakovo kasacinį skundą ir naikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį ir ieškinį tenkina, tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš kasatoriaus 659,48Lt žyminio mokesčio ir 29,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų; apeliacinės instancijos teismas – 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme; kasaciniame teisme kasatorius sumokėjo 827 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą bei 2000 Lt už advokato pagalbą, surašant šį procesinį dokumentą.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, jam iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 1dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas sumokėjo 827 Lt žyminį mokestį paduodant kasacinį skundą bei 2000 Lt advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą; šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

27Kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš jo nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 827 (aštuonis šimtus dvidešimt septynis) Lt žyminio mokesčio paduodant kasacinį skundą.

31Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių darbo... 6. Ieškovas dirbo autobuso vairuotoju–konduktoriumi; atsakovo UAB... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, darbuotojui padarius šiurkštų... 16. Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės... 17. Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 18. DK 235 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas... 19. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, nepagarbiai ir... 20. Byloje sprendžiant ieškovo padaryto pažeidimo kvalifikavimo klausimą, t. y.... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus,... 22. Kaip elgtis su keleiviais, nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro... 23. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 24. Kadangi kasacinis teismas tenkina atsakovo kasacinį skundą ir naikina... 25. Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš kasatoriaus 659,48Lt... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir... 30. Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui... 31. Priteisti iš ieškovo A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...