Byla 2-238-907/2015
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės Vi. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

2ieškovui V. V., jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei,

3atsakovei Vi. V., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai - Micevičei,

4institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Vi. V., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės Vi. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Nustatė

6Ieškovas V. V. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašo nutraukti jo santuoką su atsakove Vi. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę – V., o atsakovei – V.; nustatyti nepilnamečio vaiko Va. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina Vi. V., nustatyti nepilnamečio vaiko Vy. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu V. V., priteisti iš ieškovo V. V. nepilnamečiui vaikui Va. V., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės Vi. V. nepilnamečiui vaikui Vy. V., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant sūnaus Vy. V. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, atsakovę paskiriant sūnaus Va. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; automobilį VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) palikti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teise, kurį Vi. V. pardavė už 300 Eur be ieškovo sutikimo, priteisti ieškovui kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą 150 Eur; už automobilį VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) priteisti Vi. V. 15 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą, automobilį VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) palikti Vi. V. asmeninės nuosavybės teise, vertė 637,16 Eur, o ieškovui už jį priteisti 318,58 Eur kompensaciją, pripažinti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: Bauer puodus (vertė 289,62 Eur), Bauer keptuvę (vertė 202,73 Eur) ir Bauer sulčiaspaudę (vertė 434,43 Eur), priteisiant už juos ieškovui 463,39 Eur kompensaciją, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, dulkių siurblį, dujinę viryklę ir jų nedalinti, priteisti ieškovui kompensaciją už sutuoktinio turto sumažinimą 60 Eur už dingusią skalbimo mašiną (2 t., 73-76 b. l.).

7Atsakovė Vi. V. pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašo panaikinti įrašą Nr. 80 Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje apie santuokos įregistravimą Šiaulių rajono Bazilionų bažnyčioje ( - )tarp V. V. ir Vi. V. dėl V. V. kaltės; palikti jai santuokinę „V.“ pavardę; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų Vy. V., gim. ( - ), ir Va. V., gim. ( - ), gyvenamoji vieta yra su motina Vi. V.; priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams Vy. V., gim. ( - ), po 144,81 Eur ir Va. V., g. ( - ), išlaikyti po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant mane Vi. V. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams Vy. V., gim. ( - ), susidariusį už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-10-01 sumoje 1158,48 Eur; nustatyti, kad ieškovui neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą: sodo namelį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą/virtuvę - unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą – unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); atidalinti santuokoje įgytą turtą: Vi. V. palikti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį sodo namelio, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato/virtuvės - unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato – unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise palikti kitą 0,1260 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį sodo namelio, unikalus Nr. ( - ), kitų statinių, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato/virtuvės - unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato – unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); pripažinus turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jį atidalijus po ½ Vi. V. ir V. V., turi būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka žemiau nurodytu būdu: Vi. V. po ištuokos turi atitekti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), antrasis aukštas, t.y.: 1-5 (2,40 kv.m.) koridorius, 1-6 (8.75 kv.m) – vaikų kambarys, 1-7 (0,88 kv.m.) – tualetas, 1-8 (1,83 kv.m.) – koridorius, 1-11 (8,43 kv. m.) – vaikų kambarys, 1-9 (0,88 kv. m.) – tualetas, 1-10 (9,06 kv. m.) - Vi. V. kambarys, pirmas aukštas: 1-1 (5,12 kv. m.) – prieškambaris, 1-2 (0,52 kv. m.) sieninė spinta; 1-3 (11,72 kv. m.) kambarys; 1-5 (7,49 kv. m.) – virtuvė; V. V. po ištuokos turi atitekti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), pirmojo aukšto patalpos pažymėtos: 1-4 (7.23 kv.m.) – kambarys; virtuvė, veranda ir koridoriukas, pažymėta plane 1-7 (18,52 kv. m.) ir 1-6 (2,81 kv. m.), bendram naudojimui po ištuokos turi likti šie objektai: namo, kurio unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos: R-1 (6.63 kv.m.) – sandėliukas; R-2 (7.50 kv.m.) – daržovynė; R-3 (2.28 kv.m.) – pirtis; R-4 (2.38 kv.m.) – tualetas ir dušas; R-5 (8.09 kv.m.) – katilinė, ūkinis pastatas nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas - 2I1p, unikalus Nr. ( - ), šulinys, kurio unikalus Nr. ( - ); ieškovui V. V. palikti asmeninės nuosavybės teise automobilius VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) bendra turto vertė 1057,11 Eur; priteisti iš atsakovo V. V. Vi. V., 528,56 Eur piniginę kompensaciją už tenkančius automobilius; pripažinti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: Bauer puodus, Bauer keptuvę, Bauer sulčiaspaudę ir Bauer masažinį fotelį bei augalus pagal kolekcinį augalų sąrašą (2 t., 49-50 b. l.), ieškovui V. V. palikti asmeninės nuosavybės teise 7 pakuotes plaukiojančio parketo (vertė 300 eurų), 1 zeimerį (vertė 100 eurų) ir elektrinį galąstuvą (vertė 100 eurų), viso turto už 500 eurų, o Vi. V. priteisti iš ieškovo V. V. 500 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo V. V. Vi. V. 4344,30 Eur neturtinę žalą; nustatyti, kad šalims tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (2 t., 44-53, 95-97 b. l.).

8Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti uzufruktą V. V. turto daliai, t.y. 0,1260 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), sodo nameliui, unikalus Nr. ( - ), kities statiniams, unikalus Nr. ( - ), ūkiniam pastatui/virtuvei - unikalus Nr. ( - ), ir ūkiniam pastatui – unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), kurioje gyvens nepilnamečiai vaikai Vy. V., gim. ( - ), ir Va. V., gim. ( - ), iki kol sulauks pilnametystės, tačiau teismo posėdžio metu minėto reikalavimo atsisakė ir sumažino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 811,23 Eur.

9Ieškovas V. V. prašė ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) tenkinti visiškai, o priešieškinį (2 t., 44-53, 95-97 b. l.) atmesti, palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį (1 t., 104-107, 177-181 b. l., 2 t., 1, 79-86 b. l.) išdėstytus argumentus. Papildomai teismo posėdžių metu paaiškino, kad 1997 m. susipažino su atsakove, susituokė, augino jos du vaikus iš pirmos santuokos, pats išlaikė, nes jiems tėvo išlaikymas nebuvo mokamas. Savo vaikų ilgą laiką nesusilaukė, tai įsivaikino 1 metų amžiaus A. Z., 2002 m. susilaukė sūnaus V., 2003 m. mirė jo tėvas, kuris paliko palikimą: jam atiteko pusė tėvo santaupų - 15000 Lt, pats savo darbu pagerino buities sąlygas, nupirko hidroforą, buities techniką, 1500 Lt parėmė savo uošvę, nes sirgo. 2007 m. pradėjo dirbti su patentu toliau nuo namų, tada atsakovė pradėjo priekaištauti, kad turi kitą moterį. Ji leido daug laiko kavą gerdama, skaitydama, prižiūrėdama savo augalus, prisiėmė lizingu daiktų, dalį skolų padengė jis, nes ji gaudavo tik pašalpas už vaikus, kurias naudojo telefono sąskaitai apmokėti. Nupirko atsakovei automobilį VW Golf, kad galėtų važinėti. Atsakovė neišsilaikė teisės vairuoti transporto priemonę egzamino ir negavo minėtos teisės, nes būtų reikėję ieškotis darbo. Kur automobilis dingo, nežino. Praeitų metų pavasarį susirado draugą, kas savaitgalį jis atvykdavo baltu VW Passat, prisistatė V. Jos sūnus M. parsivedė draugę J. S., tada jį su V. išvarė į kitą kambarį, nes jie norėjo sugulti. Jis nesutiko, tada atsakovė apkaltino jį, kad ją pastūmė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, policija jį 2014-07-04 iškraustė iš namų, o atsakovė per tą laiką gyveno su sugyventiniu V. Č. Jo kaltė pasireiškia tuo, kad nesugebėjo uždirbti pinigų tiek, kiek atsakovei reikia. Atsakovė elgiasi neatsakingai, ima išsimokėtinai brangius nereikalingus daiktus, kalbasi telefonu valandom, rūpinasi daugiau pilnamečiais vaikais, o ne nepilnamečiais, neištikima, susirado meilužį gyvendama santuokoje. Niekada nedirbo, visada buvo namų šeimininkė. Norėtų, kad Vy. V. būtų paliktas jam, jo atsakovė negimdė, jis visada būna su juo, jie gerai sutaria, o V. gyvenamąją vietą prašo palikti su motina. V. lanko savaitinę specializuotą mokyklą, prižiūrėti jį reikia tik savaitgaliais ir atostogų metu, tai jam padės mama. Vaikų išlaikymui skirti sutinka tiek, kiek nurodyta ieškinyje. Dirba UAB „Litroja“ šaltkalviu, gauna 90 Eur per mėnesį, MB „Valles argenti“ dirba ūkvedžiu, gauna 30 Eur. Su verslo liudijimu kasa duobes kapinėse - apie 200 Eur per mėnesį. Turi nekilnojamojo turto, esančio ( - )., tris žemės sklypus, kurių vienas yra dovanotas, kiti du paveldėti, sodo namelį, du ūkinius pastatus, automobilį VW Passat 1990 m. gamybos, automobilį sutinka atiduoti atsakovei, nes yra praradęs teises, o nori, kad jam už jį būtų išmokėta kompensacija. Nesutinka atiduoti jokio turto, automobilį atsakovė gali pasiimti, o už augalus pats nori gauti kompensaciją, kurios dydžio nurodyti negali. Kitą automobilį VW Passat pardavė už 30 Eur, nes jis buvo nepataisomas ir nevažiuojantis. Nesutinka mokėti atsakovei neturtinės žalos, nes ja rūpinosi, jai nebuvo padaryta žala, ji niekada nedirbo, o vėliau dar ir įsitaisė meilužį. Jis neragino jos dirbti, kol vaikai buvo maži, o kai paaugo, norėjo, kad ji eitų dirbti. Atsakovė nevienodai elgiasi su vaikais, Vi. neskriaudžia, o ant Vy. šaukia, skriaudžia, vadina „debilu, idiotu“. Fizinės bausmės Vy. taip pat buvo taikomos. Namuose tvarko tik matomas vietas. Palėpę įrengė 2003 m., kai gavo tėvo palikimą. Iki tėvo palikimo nameliui nieko nedarė. Ūkinį pastatą prie namo pats statė, matė liudytojai R. M., A. M., A. K., A. L., jie gali paliudyti, kartu su jais pirko medžiagas iš to paties žmogaus. Vaikai valgė pusfabrikačius, atsakovė tik pašildydavo, beveik nieko negamino. Dalis augalų yra dovanoti ar iškeisti, už juos kompensacijos nenori.

10Ieškovo atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė prašė ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) tenkinti visiškai, o priešieškinį (2 t., 44-53, 95-97 b. l.) atmesti, palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus ir atstovaujamojo nurodytas aplinkybes.

11Atsakovė Vi. V. prašė priešieškinį (2 t., 44-53, 95-97 b. l.) tenkinti visiškai, o ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) atmesti, palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (1 t., 118-121 b. l.) išdėstytus argumentus. Papildomai teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškovu susituokė ( - ). Prieš santuoką kartu gyveno apie metus laiko, stengėsi kabintis į gyvenimą, buvo mušama nuo pat pradžių, bet davė ieškovui atgal. Niekad nebuvo neištikima, samdosi žmogų, kad nuvežtų, kur reikia, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Gyvenant santuokoje vaikų nebuvo, todėl pasiryžo įsivaikinti Vy., vėliau gimė jų vaikas V.. Įsivaikindami Vy. žinojo, kad jis su sutrikimais, tačiau nežinojo, kad jis su tokiais dideliais sutrikimais. Jam cerebralinis paralyžius, tik lengvesnė forma. Vaikai lanko mokyklą, susitepa, rūbai plyšta, juos reikia kas kažkiek laiko keisti. Vy. reikia kitokio maisto. Ieškovas nesirūpindavo, sakydavo: „tu motina, tu ir rūpinkis“. Prižiūri du mažamečius vaikus ir keturis sodus, jo draugai atvažiuodavo kaip į poilsiavietes, reikėjo viską prižiūrėti. Ieškovas nuolat prikaišiodavo, kad per daug ji gamina. Jo mama tik retkarčiais padėdavo. M. nuo 16 m. dirbo žirgyne, ieškovas atiminėdavo pinigus, vaikas jam turėjo mokėti nuomą. J. S. negyvena, buvo atvažiavusi tik pabūti. Visada yra tik jo nuomonė, vyravo tik jo nuomonė. Kiekvieno konflikto metu ieškovas sakydavo: „susirink daiktus ir nešdinkis“. Žemindavo prie nepilnamečių vaikų, spardė kojomis nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Užaugęs sūnus ją ginti pradėjo. Buvo padavusi skyryboms, tai pirmiausia buvo grasinimai, kad negalima skirtis, nes santuoka įregistruota ir bažnyčioje. Kartu su ieškovu ėjo pas psichologą, ten jis jai kalbėti neleido, psichologas pasakė, kad jis yra egocentrikas, bet patikėjo ir atsiėmė pareiškimą skirtis. Buvo grasinimai iš ieškovo pusės, jog ją padarys asocialia, prostitute, namą pavers landyne, vaikai jo bijo, nenori bendrauti. Su juo neįmanoma susitarti, visiškai nepriima kito žmogaus nuomonės, jis tik teisus, kitas kaltas, meluoja, kad smurto nenaudojo. Apie ją skleidžia šmeižtą, kaimynus nuteikinėja. Ji neturi meilužio, žmogus tikrai negyveno, J. S. irgi negyveno, vieną dieną tik turėjo problemų, tai pabuvo. Ieškovas pats žolės nepjauna, o nuolat priekaištaudavo, kad žolė per trumpa. Nesutinka, kad Vy. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes jis turi 3 metų protinį atsilikimą, bet jis bendrauja, negali kramtyti, todėl dėl jo paimti Bauer puodai. Pirko ir masažinį fotelį, nes vaikui masažuojamas visas kūnas, nes sutraukti raumenukai. Vy. 15 metų, jam įgimtas cerebralinis paralyžius lengvo pobūdžio, neurologinis sutrikimas, 3 metų protinis atsilikimas, mokosi Šiaulių specialiojo ugdymo centre nuo pirmos klasės, iki to laiko lankė specializuotą darželį Kuršėnuose. Mokykloje yra psichologė, masažuotojas, savaitę būna centre, savaitgaliais pasiima, jeigu serga, kad ir sloga, per vieną valandą turi pasiimti ir gydyti pats. Tada jau J. S. ar V. Č. vežioja. Jeigu reikia kur nors važiuoti, atsiranda papildomos išlaidos. Vy. minimaliems poreikiams per mėnesį reikia apie 140 Eur, V. - 100 Eur. V. yra 13 metų, lanko vidurinės mokyklos 6 klasę, gimė neišnešiotas, jam yra susimaišiusi šiluma, kai juda, sušyla, o jam atvirkščiai, širdutė silpna, paskirti vaistai, nervų sistema pašlijusi dėl tėvo rėkimo, turi regos sutrikimų. Ji nedirba, nes daugiau pravažinės, negu uždirbs, neapsimoka, be to, augina vaiką su negalia, tai niekam nereikalinga. Turi aukštesnįjį išsilavinimą, lankė kursus, gali kaimo verslą vystyti, anksčiau dirbo kontroliere, laborante, meistre gamyklose. Ištekėjusi ėjo šeimininkauti vestuvėse, turėjo virėjas, kol buvo pasiūla, kol apkaltino vagyste, iki Šiaulių 20 km, o iki autobuso sustojimo - 5 km. Šuniukams megztukus mezgė, gamino papuošalus iš karoliukų, pajamos buvo nedidelės - 35-50 Lt per mėnesį. Darbo biržoje, kaip ieškanti darbo, nėra registruota, nes slaugo invalidą vaiką – Vy., jis gauna 360 Lt invalidumo pašalpą, nekilnojamojo turto neturi, automobilį kažkada turėjo, sutuoktinis buvo padovanojęs, per prievartą užrašė į vairavimo kursus, tačiau ji bijojo vairuoti, kažkada yra patyrusi eismo įvykį. VW Golf yra parduotas gal prieš 7 metus, ar mažiau. Atsisakė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, nes išsikėlė gyventi kitur ir užsiimti žada žemės ūkio veikla, ir sumažino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovas prie išlaikymo prisidėjo iš dalies, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2014-06-01 iki 2014-10-01 po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, susidaro 1158,48 Eur, išminusuojama 347,25 Eur, skola - 811,23 Eur, kurią prašo priteisti. Neprieštarauja dėl bendravimo su vaikais, jeigu vaikai norės su tėvu bendrauti, kliūčių nedarys. V. vengia tėvo, paniškai bijo, Vy. nenori. Dėl išlaikymo padeda dukra ir sūnus M.. Automobilį prašo palikti ieškovui, o jai priteisti kompensaciją, Bauer puodus ir fotelį palikti jai, nes reikia Vy.. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes ji su vaikais nuolat būna, o tėvo vaikai bijo, nes jis rėkia. Augalus prašo priteisti jai, nes jie buvo duoti arba pasikeičiama su kitais kaimynais, todėl įvertinti jų negali. Didžiąją dalį augalų jau yra išsivežusi. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes ieškovas nevertina jos darbo, kad kūrė, darė, statė, jos darbas įdėtas, įžeidinėdavo, spardė kojom, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, vaikai M. ir G. paliudys. Giminės vežė statybines medžiagas, paliudys A. B. ir V. V., važiuodavo su savo maistu, nes buvo šmeižimas, žeminimas. Maistą gamindavo, jo netrūkdavo, apsodino žemę, pjovė žolę, buvo apravėta, gražu. Sutuoktinis nepjovė žolės, grįždavo iš darbo pavargęs, prie televizoriaus, alaus ir viskas. Tik savaitgaliais kelis kartus pabendravo su vaikais, ir tai liepdavo nesiglausti, nelįsti, mušdavo visus vaikus, o ji neleisdavo. Ji neišsituokė su ieškovu anksčiau, nes jo pagailėjo. Dar prieš santuoką buvo tik jo namukas. Pradedant gyventi jis nieko neturėjo, pirmas aukštas, pečiukas, patalpos be patogumų, tualetas lauko, vanduo iš šulinio. Viską patys kartu kūrė. Iš jos tėviškės ieškovas vežėsi senas malkas, elektrą vedžiojo A. B. - patėvis, priestatas buvo statomas, kad prasiplėsti ir padaryti virtuvę. Ten vargingai, bet galima gyventi, elektra yra, židinys. Ten dar reikia darbo įdėti, bet pats ieškovas yra statybininkas. Už 15000 Lt, kuriuos paveldėjo po tėvo mirties, pirko skalbimo mašiną, baldus, šaldytuvą, statybinių medžiagų iš to nepirko, o greičiau iš atlyginimo pirkdavo, ir tai pirkdavo tik senas statybines medžiagas, jas gavo ir iš giminių. Ieškovas pirko padėvėtų plytų, langus senus sudėjo. Skalbimo mašina niekur nedingo, ji jau daug metų naudojama, taisoma, nebepataisoma, jos nebėra, pirkta, kai buvo metus laiko pragyvenę santuokoje, dabar ji naudoja skolintą skalbimo mašiną, nes neturi pinigų nusipirkti kitos. Mėnesį skalbė rankom, bet sunku. Ieškovas vaikų rūbų neskalbia. Vaikai dažnai serga, juos reikia vežti pas gydytojus, padeda vaikai G. ir M., nuveža, perka maistą, duoda pinigų, kai ji paprašo. Nenori su ieškovu gyventi, nes jis yra nesugyvenamo charakterio, todėl išsikraustė dar vasarą pas dukterį, o dabar įsikūrė kaime sodyboje pas žmones. Vaiko invalidumo pinigai, gauna laikiną išlaikymą, pati dirba, padeda sūnus, susirenka 720 Eur per mėnesį. Sūnus perka maistą, duoda rūbelius kiti, sesuo iš Kauno dar labai padeda. Su V. Č. nėra meilužiai, jis tik padeda kaip vairuotojas. Stengiasi įtraukti kuo įvairesnį maistą, todėl perka hamburgerius. Iš kaimo perka varškę, pieną.

12Atsakovės atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė prašė priešieškinį (2 t., 44-53, 95-97 b. l.) tenkinti visiškai, o ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) atmesti, palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir atstovaujamosios nurodytas aplinkybes, nurodė, jog atsakovė atsisako reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo ir sumažina išlaikymo įsiskolinimą iki 811,23 Eur.

13Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., 113-117 b. l.; 2 t. 124-135 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, mano, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaikų interesus, tenkintų bent minimalius vaikų poreikius, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes bendravimas su tėvu kaip ir nutrūkęs. Bendravimo tvarkos šalys nepageidauja nustatyti, nes atsakovė nurodė, jog tam nedarys kliūčių.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

15Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota ( - )Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 (1 t., 4, 48, 49 b. l.). Santuokoje gimęs vaikas Va. V., gim. ( - ), ir įvaikintas vaikas Vy. V., gim. ( - ), yra nepilnamečiai (1 t., 33 b. l.).

16Santuokos metu sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, ieškinyje nurodytos kredito sutartys nėra sudarytos su atsakove, nei ieškovas, nei atsakovė UAB „Ūkio banko lizingas“ skolinių įsipareigojimų neturi, todėl minėtas kreditorius eliminuotas iš bylos (1 t., 63, 157, 158, 202-203 b. l.).

17Dėl santuokos nutraukimo

18Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. vidurio, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę; sutuoktiniams taikytis terminas nenustatytinas, nes taikytis jie nenori, tarpusavio santykiai ilgą laiką yra priešiški. Ieškovas prašo nutraukti santuoką, įregistruotą tarp jo ir atsakovės, o atsakovė prašo panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą. Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas, ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos – ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, o teismas tik gali panaikinti įrašą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Tačiau iš šalių pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota ( - )Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80 (1 t., 4, 48, 49 b. l.), t. y. civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne - bažnyčioje ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, o Bazilionų bažnyčioje ji buvo tik palaiminta ( - ) (1 t., 50 b. l.), todėl yra nutrauktina, o ne naikintinas akto įrašas, kaip kad prašo atsakovė. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

19CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

20Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė, gyvendama santuokoje, nedirbo, finansiškai neprisidėjo prie šeimos gerbūvio, įsigijo brangių ir nenaudingų daiktų, t. y. nepagrįstai išlaidavo, dėl atsakovės neištikimybės su V. Č., jos konfliktiško, savanaudiško elgesio, todėl ieškovas jai tapo abejingas. Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes jis ją žemino kitų akivaizdoje, įžeidinėjo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją, nuolat vartojo alkoholį. Atsakovas atsiliepime su tuo nesutinka, teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nebuvo jam lojali, visą gyvenimą nedirbo, dėl ko jis reiškė jai priekaištus, bet jokiu būdu nežemino ir nesmurtavo. Buvo dėlto pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie buvo nutraukti nesant įrodymų. Atsakovė pati provokuoja konfliktus, kalba su juo pakeltu tonu, dažnai linki jam mirties, prakeikia, be to, ji turi draugą V. Č., su kuriuo leidžia laiką, kai jam nebuvo leista gyventi namuose, kaimynai nuolat matė V. Č. automobilį prie ieškovo namų, matė, kaip jis kasė bulves, kad atsakovė su juo gyveno kaip šeima. Atsakovė buities netvarkė, prižiūrėjo tik savo augalus, kurie užėmė visą jos laiką, valgyti gamindavo retai, dažniausiai pirkdavo pusfabrikačius, pažeidė kitas savo, kaip sutuoktinės pareigas. Ieškovo ir jo atstovės teigimu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas smurtavo prieš atsakovę, vaikus, kad nesirūpino vaikais, dėl noro nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės buvo nuolat atsakovės provokuojami konfliktai ir kviečiama policija, dėl tariamų sužalojimų atsakovė nesikreipė į ekspertines įstaigas, santuoka iširo, nes sutuoktiniai abu nedėjo maksimalių pastangų santuokos išsaugojimui, ilgainiui išryškėjo charakterių skirtumai, prasidėjo įvairaus pobūdžio nesutarimai, atsakovė nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai.

21CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitu šeimos nariu, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Darytina išvada, kad šalių ginče nustatyta viena iš šių CK 3.60 str. 3 d. prezumpcijų, t.y. ieškovo žiaurus elgesys su atsakove. Tą pagrindžia ne tik atsakovės teikti nuoseklūs paaiškinimai, savo esme sutampantys su priešieškinyje išdėstytais argumentais dėl ieškovo smurtavimo šeimoje, bet ir apklaustų liudytojų M. R., G. V., Vy. V., V. V. ir A. B. parodymai. M. R. teismo posėdyje iš esmės palaikė atsakovės poziciją ginče, nurodydamas aplinkybes apie ieškovo nederamą elgesį šeimoje, apie naudotą fizinį ir psichologinį smurtą artimoje aplinkoje tiek atsakovės, tiek jo paties, kaip nepilnamečio vaiko, tiek kitų vaikų atžvilgiu. Liudytoja G. V. parodė, kad šeimoje buvo smurtas, barniai iš patėvio pusės, smurtas buvo vartojamas ne tik atsakovės atžvilgiu, bet ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vy. V. parodė, kad tėtis jį muša, suduoda su ranka, delnu per galvą, jam skauda, ir keikia, todėl jis su tėčiu gyventi nenori. Liudytoja V. V. parodė, jog ieškovas buvo be galo šykštus žmogus sau ir kitiems, nuolat atsakovei priekaištaudavo dėl maisto, terorizuodavo ją dėl to, kas kiek suvalgė, psichologinį smurtą ji jautė kas dieną, nes jos bendraudavo telefonu ir girdėjo spiegiant ieškovą baisiu balsu, su vaikais bendravo ne kaip tėvas, vaikai jam trukdė. Liudytojas A. B. parodė, jog ieškovas atsakovę veikdavo psichologiškai, o fizinio smurto jis nematė. Apie tai, kad šioje šeimoje ilgą laiką normalių bendravimo santykių tarp sutuoktinių, ir į kilusių šeiminių konfliktų sprendimą atsakovės iniciatyva buvo ne kartą įtraukiama ir policija, rodo ir rašytiniai duomenys byloje – 2014-03-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įžeidimo ir pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (1 t., 69 b. l.), 2014-07-04 policijos pareigūnų pranešimas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl ieškovo smurto artimoje aplinkoje (1 t., 145 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo priimti nutarimai (2 t., 56-68 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paties V. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu (2 t., 126-135 b. l.), kas sutampa su atsakovės paaiškinimais, todėl teismas atmeta ieškovo teiginius ir argumentus, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jis šeimoje smurtavo, nes civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, tiesiogiai netaikoma nekaltumo prezumpcija. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovė galėjo pati patirti užgauliojimus ir fizinį skausmą namuose ne nuo savo sutuoktinio, bet kito asmens, ir teismui bei policijos pareigūnams nurodė melagingas įvykių aplinkybes. Tų pačių CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintų įrodymų vertinimų nuostatų pagrindu teismas sutinka su atsakovės išsakytais motyvais apie jos neištikimybės įrodymų nebuvimą ir atmeta ieškovo ieškinio argumentus bei liudytojų R. M., A. M., A. K., J. Z. parodymus apie atsakovės neištikimybę, jos dabartinį gyvenimą su kitu vyru (galimai - V. Č.). Pati atsakovė savo paaiškinimuose nurodė, kad yra V. Č. buvusios draugės draugė, su juo nėra jokių artimų santykių turėjusi, šis vyras yra tik jos vairuotojas, kurį pasikviečia, kai reikia ją ar vaikus nuvežti į parduotuvę, gydymo įstaigą ir pan., ir kuriam už tai sumoka. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai: pats V. Č., Vy. V., M. R.. Kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (telefono pokalbių, SMS išklotinių, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pan.) byloje pateikta nėra. Ieškovas, norėdamas remtis prezumpcija dėl sutuoktinės neištikimybės, turėjo įrodyti ne tik jos neištikimybę, bet ir tai, kad ji buvo santuokos iširimo priežastimi. Vien aplinkybės, kad ieškovas ir aukščiau paminėti liudytojai matė V. Č. automobilį ar jį patį prie V. namo, kieme ar sode viešai bendraujant su atsakove ir atsakovei su vaikais sėdant į jo automobilį, negali būti vertinamos kaip neištikimybės įrodymas. Atsakovė kaltina ieškovą alkoholio vartojimu, ieškovas tai neigia. Liudytojas V. Č. parodė, jog matė ieškovą išgėrusį. Liudytoja G. V. parodė, jog ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus nuolat. Liudytojas A. L. parodė, jog V. V. girto nematė, nepavadintų jo nuolat išgėrinėjančiu. Liudytoja R. M. parodė, jog nematė ieškovo vaikščiojančio girto. Akivaizdu, jog byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių ieškovo nuolatinį alkoholio vartojimą, liudytojų parodymai šiuo atžvilgiu yra prieštaringi, todėl minėtas atsakovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

22Tuo pačiu teismas, remdamasis ieškovo argumentais dėl santuokos iširimo priežasčių, byloje teiktais abiejų šalių rašytiniais įrodymais konstatuoja, jog atsakovė santuokos metu taip pat tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo nelojali, nes nežinant ieškovui, kelių metų eigoje pirko brangius daiktus išsimokėtinai (Bauer firmos daiktus), kai tuos pačius daiktus buvo galima įsigyti už žymiai mažesnę kainą ir iš pigesnių prekių ženklų įmonių, pati nedirbdama ir neturėdama tam pajamų, naudojo vaikams skirtus pinigus (pašalpas), prašė už ją laiduoti kitus asmenis (1 t., 63 b. l.), t. y. nepagrįstai išlaidavo. Ieškovas teigia, kad dėl tokių atsakovės veiksmų, neatsakingai įgyjant nemažos vertės daiktus be kito sutuoktinio žinios, pasijuto įžeistas ir jai priekaištavo. Taip pat nurodė, jog atsakovė visą santuokos laikotarpį nedirbo, nors neįgalus vaikas visą savaitę būna specialioje mokykloje, jai buvo nupirktas automobilis ir suteikta galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, kad galėtų dirbti, nuvykti į miestą, tačiau minėta galimybe ji nepasinaudojo, šeima gyveno iš jo darbo užmokesčio, dėl ko visi kentė nepriteklių, nuolat kilo namuose ginčai ir tvyrojo įtampa, skurdas. Be to, atsakovė namuose valgyti virdavo retai, dažniausiai pirkdavo pusfabrikačius ir juos tik pašildydavo, daugiausia rūpindavosi savo augalais, o ne šeima. Teismas neturi pagrindo atmesti tokių ieškovo argumentų dėl atsakovės kaltės santuokos iširime. Teismas vertina kritiškai atsakovės argumentus, kad įgyti brangūs daiktai buvo imami dėl poreikio pirkti šeimai būtinas prekes (konkrečiai – dėl neįgalaus Vy. V. poreikių, nes jis teismo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes), taip pat ir jos galimybes užsidirbti iš padėjimo rengti pobūvius, drabužių šunims mezgimo ar papuošalų gaminimo, nes byloje nėra jokių tai ir atsakovės gautas pajamas patvirtinančių įrodymų. Taip pat atsakovės pateikti kvitai, pagrindžiantys prašomą priteisti dydį (1 t., 33-92 b. l.), tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog maistui daugiausia buvo perkami menkaverčiai, neatitinkantys sveikos mitybos standartų gaminiai, o ne maistas gaminamas namuose. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kad šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui ji buvo priversta pirkti brangius daiktus, ir kad juos ji panaudojo šeimos interesais, nes nepateikė jokių tas būtinas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. CK 3.109 straipsnio 4 dalis numato, kad sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Teismas atkreipia dėmesį į neatsakingą atsakovės požiūrį į bendro ūkio vedimą. Teismas atsižvelgia ir į ieškovo paaiškinimus, liudytojų A. L., A. V., R. M., A. M., J. Z. parodymus apie tai, kad atsakovė elgdavosi nelojaliai ir nepagarbiai ieškovo atžvilgiu ne tik šeimoje, bet ir viešose vietose, apšaukdavo jį prie svetimų žmonių, pati provokuodavo konfliktus, įžeidinėdavo ieškovą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismo nuomone, sutuoktiniai nuo 2010 m. pavasario nustoję gyventi kartu abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių ir šalia gyvenančių kaimynų parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, kiti liudytojai byloje duoti parodymus nebuvo pakviesti, kitų įrodymų nepateikta. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (ieškovo žiaurius elgesys su atsakove) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Dėl abiejų sutuoktinių reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Šitokiu elgesiu abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą ir moraliai remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).

23Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, atsakovei neįrodžius, jog jai buvo padaryta žala, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 4344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jai iš ieškovo ir jį atmeta (CK 3.70 str. 2 d.).

24Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams turint bendrų vaikų ir nesant ginčo dėl pavardžių, jiems paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovui – V., atsakovei – V. (CK 3.69 str.).

25Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo

26Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko Va. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina Vi. V., o nepilnamečio vaiko Vy. V., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu V. V., motyvuodamas tuo, kad Vy. V. atsakovė negimdė, jis visada su ieškovu gerai sutarė. Atsakovė su tuo nesutiko ir prašė abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes su sūnumis ją sieja tvirti ryšiai, ji nedirba ir visada būna namuose, vaikus prižiūri nuo mažens, žino jų poreikius, žino, kad Vy. reikia specialaus maisto, nes jis turi rijimo sutrikimų, reikia masažo, kurio paslaugos yra teikiamos specialiojoje mokykloje, o namuose jam yra nupirktas masažinis fotelis, žino, ką daryti vaiko ligos atveju, o ieškovas iš darbo grįžta pavargęs, jam rūpi tik televizorius ir alus, su vaikais beveik nebendrauja, jeigu ji paprašo, tai pasiima kartu prie darbo kieme, tačiau yra griežtas su vaikais, nuolat ant jų rėkia, liepia nelįsti, nesiglausti, paskutiniu metu vaikai jo, jo rėkimo bijo, nenori net su tėvu susitikti. Teismo posėdyje apklaustas Vy. V. nurodė, jog jis nori gyventi su mama, su tėčiu nenori, nes tėtis muša, keikia, kad įrankius čiupinėja, mama valgyti gamina. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į liudytojų A. L., A. K., A. V., R. M., J. Z., J. S., M. R., G. V., V. V. parodymus, kad atsakovė V. augina nuo gimimo, o Vy. – nuo įvaikinimo, augina ir prižiūri kartu su ieškovu, tačiau didžiąją laiko dalį būna su vaikais viena, ieškovas nerodo didelio noro būti su vaikais vienas ir su jais bendrauti, su jais kalba griežtai, nuolat bara, vaikai tėvo nepasigenda, jo bijo, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, į vaiko (Vy.) nuomonę, manytina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko Vy. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku nei tėvo. Taip pat tenkintinas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko Va. V. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku nei tėvo, be to, dėl to byloje ginčo nėra.

27Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečių vaikų V. ir Vy. V. gyvenamąją vietą nustačius su motina Vi. V., ji turi didesnes galimybes auklėti sūnus, tačiau tai nesumažina vaikų tėvo teisės dalyvauti jų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

28Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su sūnumis, ieškovas su sūnumis bendrauja per griežtai, todėl patys vaikai nereiškia didelio noro matytis su tėvu, jo nepasigenda. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja dėl ieškovo bendravimo su vaikais, jeigu vaikai norės, ji kliūčių nedarys. Priešieškinyje prašė nustatyti, kad ieškovui neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas. Ieškovas ieškinyje taip pat nepareiškė tokio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, nėra dėl to ginčo, nustatytina, kad neribojamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.

29Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

30Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš ieškovo V. V. nepilnamečiui vaikui Va. V., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės Vi. V. nepilnamečiui vaikui Vy. V., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant sūnaus Vy. V. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, atsakovę paskiriant sūnaus Va. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams Vy. V., gim. ( - ), ir Va. V., gim. ( - ), išlaikyti po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant Vi. V. uzufrukto teise. Abiejų nepilnamečių vaikų Va. V. ir Vy. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Vi. V. Atsakovas V. V. yra nepilnamečio vaiko Va. V., gim. ( - ), tėvas, o įvaikinto vaiko Vy. V., gim. ( - ), įtėvis, t. y. gimimo liudijime nurodytas tėvu (1 t., 33 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, minėtą aplinkybę jis pats pripažino teismo posėdyje, nurodydamas jog dabar priteistą laikiną išlaikymą vaikams jis moka, iš jo priteistinas išlaikymas vaikams (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

31Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus Vytauto poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1000 Lt (289,62 Eur), į šią sumą įeina 360 Lt (104,26 Eur) valstybės mokama socialinė pašalpa sūnui Vy. Mano, kad iš ieškovo sūnaus Vy. išlaikymui turi būti priteista 144,81 Eur (500 Lt), 104,26 Eur (360 Lt) Vy. yra skiriami valstybės, ji ketina vaiko išlaikymui skirti likusią sumą – 40,55 Eur (140 Lt). Būtiniausios išlaidos sūnaus Vaidoto poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 800 Lt (231,70 Eur). Mano, kad iš ieškovo sūnaus Vaidoto išlaikymui turi būti priteista 144,81 Eur (500 Lt), ji ketina vaiko išlaikymui skirti likusią sumą – 86,89 Eur (300 Lt). O atsižvelgiant į ieškovo gerą turtinę padėtį, mano, kad jo dalis prievolėje mokėti vaikams išlaikymą turėtų būti didesnė, todėl prašo teismo priteisti iš ieškovo nepilnamečiams sūnums Vy. V. ir Va. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad Vy. V. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 110-120 Eur, nes reikalingas specialus maistas, be to, vaikas daug valgo, aprangai ir avalynei – 80 Eur, nes rūbai nuolat plyšta, susitepa, juos reikia dažnai keisti, vitaminams, maisto papildams ir vaistams – 40 Eur, nes vaikas dažnai serga, susirgusį reikia skubiai pasiimti iš specialiosios mokyklos ir slaugyti namuose, higienos priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, šventėms – 62-73 Eur, nuolat reikia duoti daug pinigų į mokyklos fondą, transporto išlaidos – 80 Eur, nes reikia vežti į mokyklą, pas gydytojus, gali būti ir kitų išlaidų. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad Va. V. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 110 Eur, nes mokykloje jis gauna nemokamą maistą, aprangai ir avalynei – 80 Eur, nes rūbai nuolat plyšta, susitepa, juos reikia dažnai keisti, vitaminams, maisto papildams ir vaistams – 60 Eur, nes vaikas dažnai serga, jo širdis silpna, nuolat vartoja vaistus, turi nervų sistemos ir regos sutrikimų, higienos priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, šventėms – 60-80 Eur, nes lanko būrelius, reikia duoti pinigų į mokyklos fondą, į mokyklą veža mokyklinis autobusas, gali būti ir kitų išlaidų. Prašomą priteisti išlaikymo dydį pagrindė rašytiniais įrodymais (1 t., 73-92, 128-156, 166-168 b. l., 2 t., 35, 99-106 b. l.). Vy. V. turi neįgalumą, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis (1 t., 64-65, 164 b. l., 2 t., 8 b. l.), turi neurologinio pobūdžio sutrikimą, protinį atsilikimą, įgimtą cerebralinį paralyžių lengvo pobūdžio, dėl ligos turi kramtymo, rijimo problemų, todėl reikalingas specialus maistas, turi būti nuolat masažuojamas kūnas, nes sutraukti raumenys, jam sunku judėti. Vy. V. 15 metų, jis mokėsi Šiaulių specialiojo ugdymo centre nuo pirmos klasės, iki to laiko lankė specializuotą darželį Kuršėnuose, nuo 2015-09-01 mokosi Radviliškio rajono Tyrulių pagrindinėje mokykloje, nes atsakovė su vaikais persikėlė kitur gyventi. Va. V. yra 13 metų, lanko vidurinės mokyklos 6 klasę, gimė neišnešiotas, jam yra susimaišiusi šiluma ir šaltis, turi širdies sutrikimų, vartoja gydytojo paskirtus vaistus, nervų sistemos ir regos sutrikimų, dažnai serga (2 t., 99-100 b. l.). Atsakovė nedirba, nėra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo (2 t., 7 b. l.), turi aukštesnįjį išsilavinimą, lankė kursus, gali kaimo verslą vystyti (2 t., 9, 10 b. l.), slaugo invalidą vaiką – Vy. V., jis gauna 360 Lt invalidumo pašalpą, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, automobilis, sutuoktinio dovanotas, parduotas maždaug prieš 7 metus, kito turto ar pajamų neturi. Šiuo metu su nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš ieškovo namų dėl jo nesugyvenamo charakterio ir elgesio, žada užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, jai padeda sesuo ir pilnamečiai vaikai, atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą, tai neatitinka vaikų poreikių, jis tai darė nepasitaręs su atsakove ir tai vaikams išlaikyti yra per mažai, ieškovas su sūnumis bendrauja labai griežtai, kalba su jais pakeltu tonu, nepripažįsta jokios kitos nuomonės, visi turi jam paklusti, vaikai nenori su juo bendrauti, jo bijo, nepasigenda tėvo. Ieškovas pradiniu ieškiniu sutiko sūnui Vaidotui mokėti 230 Lt, o sūnui Vytautui – 270 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis (1 t., 30-32 b. l.), o patikslintu ieškiniu, kurį palaikė teismo posėdžio metu, sutiko mokėti sūnui Vaidotui išlaikymą po 110 Eur ir iš atsakovės prašė tiek pat (110 Eur) priteisti sūnaus Vytauto išlaikymui, tačiau nesutiko atsakovė, todėl atsakovė mano, kad ieškovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą ir sumokėti jos prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nes vaikai turi sveikatos sutrikimų, o Vytautui dar yra nustatytas ir neįgalumas, t. y., vaikai turi specialiųjų poreikių.

32Ieškovas V. V. pateikė teismui ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) ir atsiliepimą į priešieškinį (2 t., 79-86 b. l.), kuriame nurodė, jog sutinka vaikui Vaidotui išlaikymui per mėnesį skirti 110 Eur, o Vytauto gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, išlaikymo įsiskolinimo nesutiko mokėti, nes išlaikymą vaikams teikė reguliariai, susidariusį įsiskolinimą yra sumokėjęs ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 14-26 b. l.), 2014 m. birželį dar gyveno kartu su atsakove ir teikė išlaikymą šeimai, o nuo 2014-07-04 jam policijos buvo skirtas apribojimas dėl galimo smurto šeimoje, nors smurto niekas nematė, jam buvo neleidžiama kartu gyventi su atsakove ir vaikais, jis turėjo priverstinai išsikelti. Jis dirba UAB „Litroja“ šaltkalviu, gauna 90 Eur per mėnesį ir MB „Valles argenti“ ūkvedžiu, gauna apie 30 Eur per mėnesį (1 t., 20-25 b. l.). Turi verslo liudijimą, pagal kurį kasa duobes kapinėse, per mėnesį gauna apie 200 Eur. Turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (1 t., 54-62 b. l.), išlaikytinių ir kreditorių neturi. Yra sveikas, darbingas, bet dėl amžiaus ir išsilavinimo stokos negali susirasti geriau apmokamo darbo.

33Vertindamas ieškovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, dirbantis ir galintis uždirbti asmuo, sveikas, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kad yra darbingas, teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas. Spręsdamas atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to CK 3.198 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, kad jos auginamo mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia 231,70-289,62 Eur (800-1000 Lt) ir daugiau per mėnesį, nes atsakovė net neturi tiek pajamų, kad dviejų vaikų išlaikymui ji galėtų skirti 1800 Lt per mėnesį. Tačiau taip pat konstatuotina, kad byloje surinkta įrodymų, kurie pagrindžia atsakovės teiginius, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalina ieškovą prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes tiek atsakovė, tiek ieškovas šiuo metu turi po du išlaikytinius - sūnus Vytautą ir Vaidotą, ieškovas dirba, tačiau jo pajamos nedidelės, atsakovė nedirba, pajamų, išskyrus neįgaliojo vaiko pašalpą, negauna, ieškovas turi turto, atsakovė jo neturi, kreditorių abu sutuoktiniai neturi, todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad ieškovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti didesnė nei atsakovės. Byloje nustatyta, kad Vy. V. turi protinį atsilikimą, serga cerebraliniu paralyžiumi, jam nustatytas neįgalumas, Va. V. turi širdies, nervų, regos sutrikimų, todėl jiems reikalingas ir atitinkamai geresnis, atitinkantis jų sveikatos būklę, maistas, maisto papildai, išleidžiama daugiau piniginių lėšų vaistams, t. y. vaikai turi specialiųjų poreikių, tačiau maitinimas dešrelėmis, gazuotais gėrimais, ledais, sausainiais, traškučiais ir pan. neatitinka sveikos mitybos standartų. Be to, atsakovė nurodė, jog Va. V. lanko būrelius, gali būti kitų išlaidų, todėl tam reikia skirti papildomai lėšų. Tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, nes su ja nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Be to, vien atsakovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaikų poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (ieškovo mėnesinės pajamos sudaro apie 320 Eur per mėnesį, o apie atsakovės pajamas duomenų visai nėra, nes ji nedirba, vaiko pašalpa – 104,26 Eur) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaikų išlaikymui per mėnesį. Jau atmetus pačios atsakovės pragyvenimui skirtas lėšas, vaikų poreikių tenkinimui atsakovė pagal pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 424,26 Eur kas mėnesį abiems vaikams. Ieškovė neįrodė, jog ieškovo turtinė padėtis per tuos metus žymiai pagerėjo, o abiejų vaikų poreikiai tiek išaugo, kad atsakovė išleidžia apie 231,70-289,62 Eur kas mėnesį vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti, nes byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje minimo dydžio išlaidas per mėnesį vaikų mitybai, aprangai, sveikatai, higienai, lavinimui ir kitoms su pragyvenimu susijusioms sritims; o vien teiktais žodiniais šalies paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl išaugusių vaikų poreikių iš esmės ginčija ieškovas byloje. Be to, Va. V. turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau nėra pripažintas neįgaliu, jo specialieji poreikiai medicininiuose dokumentuose nėra konstatuoti, be to, jo sveikatos sutrikimus (širdies, nervų, regos) pagrindžiantys medicininiai dokumentai net nėra pateikti. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaikų tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 170-230 Eur per mėnesį suma. Tačiau atsakovė savo nepilnamečių vaikų lavinimui ir gydymui nori skirti didesnę sumą, tenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, mano, kad tai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. ieškovo. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad šalių sūnūs turi sveikatos sutrikimų, dėl ko vaikai turi specialiųjų poreikių, tačiau vienas iš vaikų Va. V. neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atitinkamai konstatuotų medikų komisijos, taigi atitinkamai jam reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, tačiau atitinkantis protingumo kriterijus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas turėtų teikti savo sūnums atsakovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikams atsakovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam atsakovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš ieškovo V. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams Vy. V. ir Va. V. periodinėmis išmokomis po 87 Eur kas mėnesį nuo 2014-09-01 iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, atsakovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo.

34Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).

35Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai, teismas pripažįsta, kad susidarė atsakovės nurodytas įsiskolinimas už vaikų išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovės indėlis vaikų išlaikymo teikime ir taip yra didesnis ir didėjant vaikų poreikiams dar labiau didės. Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 144,80 Eur vaikui kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad jis turi turto, neturi kitų išlaikytinių, į jo gaunamas pajamas, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina atsakovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad dalį skolos ieškovas yra padengęs gera valia, į tai, kad tik 2014-07-04 ieškovas buvo atskirtas nuo šeimos, iki to laiko gyveno su šeima ir teikė išlaikymą, į tai, kad išlaikymą teismas priteisė nuo 2014-09-01, mažina priteistino išlaikymo dydį ir trumpina laikotarpį, t. y. priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31, skaičiuojant išlaikymą po 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes atsakovė neįrodė, jog jis buvo teikiamas didesnis, ir sumažinus įsiskolinimo dydį ieškovo mokėta suma, paaiškėja, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes priteistino įsiskolinimo suma atitinka ieškovo sumokėtą sumą, todėl įskaičius minėtas sumas tarpusavyje, konstatuotina, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

36Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti atsakovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

37Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes ieškovas ir atsakovė yra darbingi ir išlaikymo sau nei vienas nereikalauja.

38Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti uzufruktą V. V. turto daliai, t.y. 0,1260 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), sodo nameliui, unikalus Nr. ( - ), kitiems statiniams, unikalus Nr. ( - ), ūkiniam pastatui/virtuvei, unikalus Nr. ( - ), ir ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), kurioje gyvens nepilnamečiai vaikai Vy. V., gim. ( - ), ir Va. V., gim. ( - ), iki kol sulauks pilnametystės, tačiau teismo posėdžio metu minėto reikalavimo atsisakė, nes su vaikais išsikėlė gyventi kitur. Ieškovas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas tam neprieštaravo.

39LR CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Paaiškėjus, kad atsakovė priešieškinio reikalavimo dėl uzufrukto ieškovo turto daliai nustatymo atsisakė, nes su ieškovu gyventi viename pastate yra sudėtinga dėl jų abiejų konfliktiško elgesio ir namuose esančios įtampos bei nuolatinių konfliktų, todėl su vaikais išsikėlė gyventi kitur, tai atitinka vaikų interesus, atsisakymas nuo šios dalies priešieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), todėl atsakovės prašymas tenkintinas, priešieškinio atsisakymas šioje dalyje ieškovui priimtinas (LR CPK 140 str. 1 d.), civilinė byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Atsakovei išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ji vėl gali kreiptis į teismą su minėtu reikalavimu.

40Dėl turto padalijimo

41Ieškovas nurodė, jog gyvendami santuokoje jis su atsakove nekilnojamojo turto neįgijo, nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) (1 t., 15-19, 109-112 b. l.), yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, ir nedalintinas. Atsakovė sutiko su tuo, nurodė, jog nekilnojamasis turtas, t.y. 0,0623 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 0,1260 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), sodo namelis, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), ir 0,0621 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra V. V. asmeninė nuosavybė, nes jie įgyti 1996-04-29 dovanojimo sutarties ir 2003-08-07 paveldėjimo tesiės liudijimo pagrindu. Tačiau, gyvendami santuokoje su ieškovu, minėtą sodo namelį su kitais statiniais bendromis pastangomis, lėšomis bei medžiagomis jie pertvarkė. Santuokos sudarymo su ieškovu metu sodo namelis nebuvo įrengtas. Buvo tik sienos bei pečius, kūrenamas malkomis, antras aukštas nebuvo įrengtas visiškai, buvo negyvenamos patalpos, nebuvo nei šildymo, nei tualeto, nei 2 gyvenamų kambarių. Namo rūsyje buvo tik aruodas daržovėms susidėti, o šiuo metu yra pirtis, dušas, tualetas, katilinė ir daržovynė. Santuokos metu pirmame aukšte buvo pastatytas priestatas – virtuvė, veranda ir koridoriukas, taip pat buvo įrengtas prieškambaris/veranda bei suformuoti 2 gyvenami kambariai. Abu su sutuoktiniu sodo namelį perstatė ir padarė iš jo gyvenamąjį namą, jį įrengė. Prie buvusio sodo namelio pastatė 2 priestatus (ūkinius pastatus). Remiantis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla santuokos metu buvo baigtas statyti ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1p, čia buvo įvesta elektra, įstatytos durys, įrengtas antrasis aukštas; virtuvė, veranda ir koridoriukas, pažymėta plane 3I1p; taip pat iš namo antrojo aukšto negyvenamų patalpų buvo padaryta gyvenamoji patalpa pažymėta plane 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, įvestas vandentiekis, pakeistos stogo konstrukcijos ir danga. Namo pirmajame aukšte buvo įrengtas prieškambaris/veranda pažymėtas plane 1-4, lauke esantis šulinys santuokos metu buvo gilinamas. Šių pertvarkų, įrengimų bei priestatų dėka naudingas plotas padidėjo daugiau nei dvigubai. Atsakovė ir jos atstovė teigia, kad pastatas iš esmės pakeistas ir tai padaryta panaudojant sutuoktinių bendras lėšas, medžiagas bei darbą. Todėl prašo nekilnojamąjį turtą (pastatus), esantį ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis.

42Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr., pvz.: 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; kt.).

43Teismas sutinka su ieškovo teikiamais argumentais, kad atsakovė, teikdama priešieškinį, neįrodė, jog iš esmės savo piniginėmis lėšomis, darbu pagerino ieškovo turimą asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (sodo namelį ir kitus pastatus), esantį ( - ), ir kad šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. 2 d. nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad šios nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1996-04-29 dovanojimo sutartis ir 1997-06-23 statinio priėmimo naudoti aktas (1 t., 16-18 b. l.). Konstatuotina, kad sodo pastato ir kitų statinių įgijimo sandorio sudarymo metu atsakovė nedalyvavo, su ieškovu nebuvo pažįstama ir kartu negyveno. Nebuvus šalių susitarimo dėl bendro tikslo (kartu įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą) daikto įgijimo metu, nėra pagrindo ir išvadai, kad buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl jungtinės veiklos. Atsakovė teigia, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tačiau buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis, nes ieškovo darbo užmokestis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, ir bendru darbu bei jos patėvio darbu ir atvežtomis statybinėmis medžiagomis, todėl turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog namas įrengtas ir pastatyti priestatai buvo iš 15000 Lt, kuriuos jis gavo kaip palikimą po tėvo mirties, buvo perkamos senos plytos, mediena, pats savo darbu pagerino buities sąlygas, atsakovė nei darbu, nei darbo užmokesčiu neprisidėjo, nes visą santuokos laikotarpį nedirbo, jis iš savo darbo užmokesčio turėjo išlaikyti šeimą ir padengti dalį skolų, kurios atsirado atsakovei neatsakingai ir nepasitarus su juo įsigijus brangių ir nereikalingų daiktų iš firmos Bauer. Ūkinį pastatą statė ir namą įrenginėjo pats, nepadėjo nei atsakovė, nei jos patėvis. Senus langus atidavė brolis, kitas senas statybines medžiagas davė kaimynai. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (1 t., 14-19 b. l.) matyti, kad žemės sklypai, esantys ( - ), bei pastatas – sodo namelis ir kiti statiniai (šulinys), esantys ( - ), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, įgyti pagal dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teisės liudijimą, kiti statiniai (2 ūkiniai pastatai, veranda) yra gyvenamojo namo priklausiniai (2 t., 26-32, 41, 98 b. l.), pats gyvenamasis namas iš esmės pertvarkytas nebuvo, jo plotas nepadidėjo (54,87 kv. m.). Atsakovė tvirtina, jog minėtais statiniais ir sodo namelio įrengimu ir buvo pagerintas asmeninis ieškovo turtas, todėl visas turtas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turi būti padalintas lygiomis dalimis, kam prieštarauja ieškovas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atliekamų rekonstrukcijų dėka minėtų pastatų plotas tiek nepadidėjo, kad būtų galima laikyti turto pagerinimu iš esmės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė santuokos metu niekur niekada nedirbo, be to, ilgą laiką nebuvo registruota ir darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo (2 t., 7 b. l.), todėl jokių realių pajamų negavo, jos argumentai, kad ji padėjo rengti pobūvius, mezgė rūbus šunims ir darė papuošalus, iš ko turėjo pajamų, byloje nėra paremti jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus jos paaiškinimus, pagal kuriuos, jos gaunamos pajamos buvo menkavertės, todėl atmestini. Neturėdama jokių pajamų (1 t., 66-67, 103 b. l.; 2 t., 5-7 b. l.), ir kaip pati teigė, iš tų pačių pinigų bei neįgaliam vaikui skirtos pašalpos, ji negalėjo pirkti rūbus, maistą ir tiek prisidėti savo lėšomis prie ieškovui asmeninės nuosavybės priklausančio turto pagerinimo, kad jis būtų laikomas pagerintu iš esmės. Atmestinas ir jos argumentas, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl savo dalimi ji ir pagerino ieškovo asmeninį turtą, nes ieškovas iš savo darbo užmokesčio, kuris taip pat nebuvo didelis, turėjo išlaikyti šeimą, kurią sudarė nedirbanti sutuoktinė, du jos nepilnamečiai, o vėliau ir sulaukę pilnametystės vaikai, du nepilnamečiai vaikai, bei įrengti gyvenamąjį namą ir pastatyti priestatus, kadangi tam lėšų sunkiai pakako, todėl buvo perkamos panaudotos statybinės medžiagos, kai kurios statybinės medžiagos buvo gautos be atlygio. Atsakovė rūpinosi savo augalais, vaikais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad realiai būtų prisidėjusi savo darbu prie vykdomų turto pagerinimų, t. y. statybos darbų. Tai patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojai V. G. ir S. B. parodė, jog ieškovo namas buvo statomas ir įrenginėjamas iki jo santuokos su atsakove sudarymo, ar kas po to labai keitėsi, jie pasakyti negalėjo. Liudytojas A. L. parodė, jog priestato statybai statybinės medžiagos buvo vežamos padėvėtos, jas atsivežė ieškovas, dar kažkas buvo daroma palėpėje, statė viską vienas V. V. Jis, V. V. ir R. M. pirko padėvėtas plytas iš to paties žmogaus, mokėjo po 0,25 ct už plytą. Liudytoja A. K. parodė, jog ieškovui tėvas padovanojo žemės sklypą su kai kuriom statybinėm medžiagom, namas buvo pastatytas iki santuokos, priestatą V. V. statė beveik vienas, dar kažkas padėjo. Statė iš senų medžiagų, plytos senos buvo nupirktos iš kaimyno, medieną pirko iš lentpjūvės, su vidutine mašina parsivežė, statybines medžiagas pirko iki santuokos. Liudytojas A. V. parodė, kad tėvas mirė ir jam su broliu paliko po 14000-15000 Lt, iš tų pinigų brolis statė, statė pats, palėpei įrengti medžiagas atvežė jis, nes dirbo UAB „Almada“ vairuotoju - ekspeditoriumi ir savininkai atidavė senus baldus (spintas, spinteles ir t.t.), iš tų medžiagų buvo įrenginėjama palėpė. Elektra jau buvo išvedžiota iki santuokos su atsakove, A. B. pažįsta, jis girtavo, bet nepadėjo, 15 kubų kokybiškos medienos pas ieškovą kieme nėra matęs, iš A. B. ūkio priekaba buvo vežami sendaikčiai. Namą statyti padėjo tėvas, kol buvo gyvas, V. G., jis pats. Jis savo bute keitė langus, tai atidavė broliui senus langus, kuriuos jis panaudojo priestatui. Liudytoja R. M. parodė, jog V. V. vienas pats iki santuokos pasistatė namo pirmą aukštą, palėpė buvo pradėta rengti. Priestatas prie namo buvo statomas vėliau, kartu su juo iš kaimyno pirko padėvėtas plytas, apie 2000 vienetų plytų pirko ieškovas, medienos atraižų, lentų jis pirko iš lentpjūvės iš Bubių, matė, kad kieme buvo sukrauta, tai buvo iki Vi. V. atsikraustymo, šiferį gavo seną iš draugo, vėliau stogas nebuvo keistas, namą statyti padėjo tėvas, brolis, draugai. Priestatą vienas pats statė. Matė A. B., jis nedirbo, tik prie vaišių stalo sėdėjo, kad jis 15 kubų medienos būtų atvežęs, ji nematė. Plytų atsakovė nenešiojo, tik Viktoras ir Vytukas. Iš šuniukų megztukų nieko atsakovė neuždirbo, gal 5 kartus padėjo rengti pobūvius, apsivogė. Nurodė, jog kaime žirgyne yra pakankamai darbų, bet atsakovė nedirbo. Liudytojas A. M. parodė, jog namas buvo pastatytas iki santuokos, priestatas buvo statomas santuokos metu. Padėvėtas plytas ieškovas pirko iki santuokos, jis dar padėjo krauti. Priestatą ieškovas pats mūrijo, jis padėjo skiedinį maišyti. Atsakovės nematė dirbančios prie statybų. Liudytojas J. Z. parodė, jog jis nusipirko žemės sklypą su senu namu, nugriovė namą, šiferį, langus, statybines medžiagas atidavė V. V. Matė, kaip V. V. statė priestatą, betonavo grindis, nežino, ar kas padėjo. Priestatas nešiltintas, tik grindys ir sienos, dar duris įstatė, ten neįmanoma gyventi. Nematė 15 kubų medienos pas V. V., iš tiek medienos gal du namus galima pastatyti, jis ieškovui atidavė gal 1,5 kubo medienos. Liudytojas M. R. parodė, jog antro aukšto nebuvo, sienos iš kartono, miegojo ant grindų, vėliau buvo įrengtas rūsys, katilinė, pirtis, palėpė atsirado negreitai, gal po 2-3 metų. Iš senelio A. B. vežė baldus, medžiagas, prie namo atsirado priestatas. Atsakovė prižiūrėjo vaikus, daržus, su ieškovu klijavo tapetus, apšiltinti ir jis padėjo, su nenaudojamais drabužiais buvo apšiltinamos sienos. Liudytoja G. V. parodė, jog kai atvažiavo pas ieškovą gyventi, buvo tik mūrinis namas, kriauklė, lentynos, nebuvo namuose tualeto, į viršų buvo galima pakilti tik kopėčiomis, rūsyje nieko nebuvo, buvo galima susidėti tik daržoves. Statė ūkinį pastatą iš akmenų. Ji su buvusiu sutuoktiniu langus keitė bute ir atidavė atsakovei su ieškovu, daug ką davė senelis, kad pagerinti sąlygas, atsirado dušo kabina, pečių pastatė, priestatas atsirado tik dabar. Viską ieškovas su atsakove kartu darė, ji su broliu padėjo, visa šeima dirbo, ūkinio nebuvo visai. Liudytoja V. V. parodė, jog kai sesuo atsikraustė gyventi pas ieškovą, buvo tik nuogos sienos, uždengtos stogu, nebaigti laiptai, pečiukas viduryje kambario, buvo skurdas ir badas. Ji seseriai dovanojo viską, vežė virtuvės įrankius, maistą, sodo reikmenis, jos tėvai davė lentų, laidų, iš to buvo pastatytas ūkinis. Liudytojas A. B. parodė, jog kai atsakovė atsikraustė pas ieškovą, buvo tik sienos po stogu. Po to atsirado ūkinis, veranda, pirtis. Jis davė lentas, blankas, tašelius, nes gavo iš įmonės, kurioje dirbo, kai ją renovavo. Jis padėjo patarimais, verandą ir ūkinį statyti padėjo – tik medžio darbus. Presuoto kartono plokštes jo sutuoktinė pirko iš gamyklos, norėjo kalti, bet persigalvojo, tai atidavė atsakovei su ieškovu. Ūkiniam sienas ieškovas pats pasistatė, plytų, betono jis nedavė. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų duotų parodymų, atsakovė niekur nedirbo, savo pajamų neturėjo, ieškovas išlaikė šeimą ir pirko statybines medžiagas tam, kad galėtų vykdyti statybos ir patalpų įrengimo darbus, 15000 Lt gavo kaip palikimą po tėvo mirties, iš minėtų pinigų pirko statybines medžiagas ir buities daiktus, kai kurias statybines medžiagas jam atidavė kaimynai, draugai, giminės. Be to, atsakovė, gyvendama santuokoje kartu su ieškovu, turėjo pareigą prisidėti prie komunalinių mokesčių mokėjimo, prie šeimos būsto remonto, tačiau ji prisidėti galėjo nebent statybinėmis medžiagomis, kurias atsivežė iš patėvio, nors tokio kiekio medienos, kaip teigia ji ir liudytojas A. B., ieškovo kieme iš liudytojų niekas nematė, ir darbu, nes niekur nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, bet tai nelaikytina esminiu ieškovo nekilnojamojo turto pagerinimu, ir byloje tokios aplinkybės neįrodytos, nes esminį indėlį į turto pagerinimą vis dėlto įdėjo ieškovas. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vienos ginčo turto įregistravimo sąlygos, patvirtinančios šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, statusą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi santuokoje įgytų lėšų bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis: turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ginčo pastatus įgijo ir įrengė už bendras lėšas, todėl nėra jokio pagrindo minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz.: 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (2 t., 41 b. l.) ieškovui gyvenant santuokoje su atsakove nekilnojamojo turto, esančio ( - ) (buvo pastato - sodo namelio bendras plotas 54,87 kv. m., 2015-01-06 yra pastato - sodo namelio bendras plotas 80,52 kv. m., ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p, užstatytas plotas 21 kv. m., ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1p, užstatytas plotas 27 kv. m.), plotas padidėjo vos ne dvigubai, tačiau jis padidėjo pristatytų priklausinių dėka, tiek nepadidėjo gyvenamasis plotas, į tai, kad pastatas – sodo namelis nebuvo iš esmės pertvarkytas, rekonstrukcija jam nebuvo atlikta, o tik įrengtas ir pritaikytas patogesniam gyvenimui, į tai, kad pastatas – sodo namelis pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, ūkiniai pastatai nėra pritaikyti gyvenimui, į abiejų šalių nesugebėjimą susitarti ir gyventi viename pastate, į jų konfliktišką elgesį, bei siekiant nepažeisti atsakovės teisėtų interesų ir neleisti ieškovui jos sąskaita nepagrįstai praturtėti, atsakovei priteistina kompensacija už statybines medžiagas ir jos darbą lygi pusei padidinto daikto vertės – 7044,50 Eur.

44Teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl kito nekilnojamojo turto (žemės sklypų), iš esmės neanalizuoja reikalavimų dėl sutuoktinių turto priskyrimo asmeninės nuosavybės teise, kurie susiję su neginčyta prezumpcija dėl dovanoto ir paveldėto turto priklausomybės asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių ir tokio turto nedalinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 3 d., 3.89 str., 3.90 str.). Todėl konstatuotina, kad ieškovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypai, esantys ( - ), bei pastatas – sodo namelis ir kiti statiniai (priklausiniai), esantys ( - )

45Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nukrypti nuo šios prezumpcijos galima tik esant svarbioms priežastims, nurodytoms CK 3. 123 str. Konstatuotina, kad šioje byloje šalys turi nepilnamečių vaikų, be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi rimtų sveikatos problemų, taip pat atsižvelgus į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo bei šalims prašant turtą dalinti lygiomis dalimis, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, nebent atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove lieka neįgalus vaikas. Ieškovas ieškinyje prašė automobilį VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) palikti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teise, kurį Vi. V. pardavė už 300 Eur be ieškovo sutikimo, priteisti ieškovui kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą 150 Eur; už automobilį VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) priteisti Vi. V. 15 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą, automobilį VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) palikti Vi. V. asmeninės nuosavybės teise, vertė 637,16 Eur, o ieškovui už jį priteisti 318,58 Eur kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo V. V. palikti asmeninės nuosavybės teise automobilius VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) bendra turto vertė 1057,11 Eur; priteisti iš atsakovo V. V. Vi. V., 528,56 Eur piniginę kompensaciją už tenkančius automobilius.

46Teismas, dalindamas šalių nurodytą kilnojamąjį turtą - automobilius, atsižvelgia į tai, kad pagal paskutinius byloje esančius VĮ Regitra duomenis (2 t., b. l.), matyti, kad šalims šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso automobilis VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) įgytas santuokoje (2012-07-10) ir registruotas V. V. metu, pirkimo – pardavimo metu įvertintas 1000 Lt (1 t., 108 b. l.). Automobiliai VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) ir VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) yra išregistruoti, jų dalyvavimas viešame transporte draudžiamas. Bylos duomenis automobilis - VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) buvo atsakovės parduotas iki bylos iškėlimo teisme (2 t., 55 b. l.), motyvuojant tuo, kad atsakovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, ji jos neįgijo, todėl transporto priemonė jai yra nereikalinga ir buvo parduota gal prieš 7 metus, tačiau neišregistruotas, o automobilis VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) buvo ieškovo parduotas bylos nagrinėjimo metu MB „Jonvaida“ pagal 2015-02-02 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį už 30 Eur (2., 33-34 b. l.), motyvuojant tuo, kad automobilis sugedo nepataisomai ir buvo nutemptas į automobilių detalių supirkimo punktą. Šalys teigia viena kitai nedavusios sutikimo parduoti transporto priemones, turtas priskirtinas joms kaip asmeninė nuosavybė ir dėl asmeninio turto sumažinimo šalys privalo viena kitai sumokėti kompensacijas už santuokinio turto sumažinimą. Tačiau šalys nepasinaudojo CK 3.92 str., 3.96 str. nustatyta tvarka bei terminais ginčyti šiuos sutuoktinių sudarytus sandorius, taip pat neįrodinėjo atskirais savarankiškais reikalavimais tariamo, apsimestinio sandorio aplinkybių prieš turto pirkėją, todėl teismas remiasi šiais galiojančiais ir nenuginčytais sandoriais, ir daro išvadą, kad automobiliai, kurie laikytini buvus bendrąja jungtine nuosavybe esant prezumpcijai pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, buvo parduoti už vienodas sumas. Todėl teismas, sutikdamas su ieškovo ir atsakovės teiktais argumentais, mano, kad šalys, parduodamos santuokoje įgytus automobilius bei laikydamosi lygių turto dalių principo, privalėjo pusę už sandorį gautų pinigų viena kitai sumokėti, todėl šalims neįrodžius aplinkybių, kad jos pagal sandorius viena su kita atsiskaitė, bei byloje nesant duomenų apie tai, kad šalys viena kitos sandorius ginčijo ar dėl automobilių dingimo kreipėsi į policiją, esant ginčui dėl vertės ir nesant tai patvirtinančių įrodymų, laiko, kad automobilių vertė lygi, ir priteisia už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.) kiekvienai šaliai iš kitos šalies tokio paties dydžio kompensaciją ir ją įskaito, t. y. teismas laiko, kad šalys viena su kita už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra atsiskaičiusios.

47Konstatuotina, kad byloje natūra dalintinas tarp šalių tik vienas kilnojamasis daiktas – automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) pagamintas 1990 m. Šį automobilį ieškovas įvertino 500 Lt (144,81 Eur) ir pateikė reikalavimą jam priteisti natūra, nes juo važinėja, vėliau minėto reikalavimo atsisakė, prašė automobilį palikti atsakovei, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, sutiko su atsakovės automobilio įvertinimu – 637,16 Eur ir prašė jam priteisti 318,58 Eur kompensaciją už minėtą automobilį. Atsakovė teigė, jog ieškovas nurodo per mažą automobilio vertę, rėmėsi panašaus automobilio kainomis, nurodytomis internetiniame portale www.autoplius.lt (1 t., 123-126 b. l.), nurodė, jog jai automobilio nereikia, nes ji nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones ir jos neįgis, todėl prašė automobilį palikti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, jį įvertino 419,95 Eur, o jai prašė priteisti kompensaciją, lygią pusei automobilio vertės. Kadangi automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) pagamintas 1990 m., įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl dalintinas, jis priteistinas natūra ieškovui, nes ieškovas jį įsigijo ir visada naudojosi, teisė vairuoti transporto priemones jam atimta laikinai, o atsakovė jos net nėra įgijusi, todėl jai minėtas automobilis nereikalingas. Dėl vertės byloje kilo ginčas, tačiau nors ieškovas ir nesutiko su atsakovės nurodyta automobilio kaina, tačiau savo įvertinimo nepagrindė jokiais rašytiniais dokumentais, todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis dėl vertės, mano, kad ginčo automobilio vertė yra artima šalių nurodytų verčių vidurkiui 480 Eur. Todėl ieškovui priteisus automobilį natūra, atsakovei už minėtą automobilį priteistina 240 Eur kompensacija iš ieškovo.

48Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: Bauer puodus (vertė 289,62 Eur), Bauer keptuvę (vertė 202,73 Eur) ir Bauer sulčiaspaudę (vertė 434,43 Eur), priteisiant už juos ieškovui 463,39 Eur kompensaciją, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, dulkių siurblį, dujinę viryklę ir jų nedalinti, priteisti ieškovui kompensaciją už sutuoktinio turto sumažinimą 60 Eur už dingusią skalbimo mašiną. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus: Bauer puodus, Bauer keptuvę, Bauer sulčiaspaudę ir Bauer masažinį fotelį bei augalus pagal kolekcinį augalų sąrašą (2 t., 49-50 b. l.), ieškovui V. V. palikti asmeninės nuosavybės teisę į 7 pakuotes plaukiojančio parketo (vertė 300 eurų), 1 zeimerį (vertė 100 eurų) ir elektrinį galąstuvą (vertė 100 eurų), viso turto už 500 eurų, o Vi. V. priteisti iš ieškovo V. V. 500 Eur piniginę kompensaciją. Iš atsakovės paaiškinimų ir liudytojų M. R. ir G. V. parodymų matyti, kad Bauer puodai, keptuvė, sulčiaspaudė ir masažinis fotelis buvo įgyti siekiant palengvinti gyvenimą neįgaliam Vy. V., nes jis turi rijimo problemų, jam reikia specialiai apdoroti maistą bei atlikti masažą, o Vy. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Vi. V., todėl minėti daiktai paliktini atsakovei. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šaldytuvas, dulkių siurblys, dujinė viryklė nėra nauji, jie buvo įgyti, kaip teigia ieškovas, už jo paveldėtus po tėvo mirties pinigus, atsakovė į juos nepretenduoja, 7 pakuotės plaukiojančio parketo taip pat atsakovei nėra reikalingos, o zeimeris ir elektrinis galąstuvas yra reikalingi ieškovui, todėl jie paliktini ieškovui. Šalims už minėtus daiktus vienai iš kitos kompensacijos nepriteistinos. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės kompensaciją už sutuoktinio turto sumažinimą - 60 Eur už dingusią skalbimo mašiną. Pažymėtina, jog ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, jog minėta skalbimo mašina buvo įgyta šalių, kad buvo įgyta būtent santuokoje, nepagrindė jos vertės, nėra žinomi net jos įgijimo metai. Atsakovė teismo posėdyje neneigė tos aplinkybės, jog skalbimo mašina buvo įgyta gyvenant santuokoje, tačiau nurodė, jog skalbimo mašina buvo sena, naudojama jau daug metų, nuolat taisoma, nebepataisoma, jos naudoti nebegalima, atsakovė mėnesį rankomis skalbė, o dabar naudoja skolintą skalbimo mašiną, nes neturi pinigų įsigyti. Teismas, įvertinęs, jog byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių minėtą faktą, neturi pagrindo netikėti atsakovės, davusios byloje priesaiką, paaiškinimais, mano, jog minėta skalbimo mašina, būdama netinkama naudoti, yra bevertė ir eliminuotina iš dalintino turto balanso, už ją ieškovui iš atsakovės jokia kompensacija nepriteistina. Atsakovė taip pat prašo pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į augalus pagal kolekcinį augalų sąrašą (2 t., 49-50 b. l.), ieškovas prašo priteisti už juos kompensaciją. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog minėti augalai buvo atsakovės laisvalaikio užsiėmimas ir aistra. Augalų įvertinimo byloje nėra. Atsakovė nurodė, jog augalai jai brangūs kita prasme, jų įvertinti negali, nes beveik visi yra įgyti dovanojimo ar mainų pagrindu. Ieškovas sutiko su atsakove, patvirtino, jog augalais atsakovė rūpinosi labiau, negu šeima, kad augalai daugiausia buvo dovanoti ar pasikeisti su kaimynais, draugais, giminėmis, kad už juos kompensacijos neprašo, bet prašo už kitus augalus – nupirktus, tačiau, kurie iš augalų buvo nupirkti ir prašomo priteisti kompensacijos dydžio, nenurodė. Be to, šalys byloje patvirtino, jog šiai dienai daugelis augalų, išsikrausčius atsakovei su vaikais iš ieškovo, buvo iškasti ir išsivežti atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai daugelio augalų nėra, į tai, kad jų vertės byloje nėra nurodyta ir duomenų apie jų priklausymą ypatingiems, retiems augalams byloje taip pat nėra pateikta, į tai, kad išliekamąją vertę jie turi tik atsakovei, ieškovo tai nedomina, į tai, kad jų dauguma įgyti dovanojimo ir mainų pagrindu ir jų negalima įvertinti pinigais, jie paliktini atsakovės nuosavybėn, kuriai tenka augalų atsitiktinio žuvimo rizika juos perkeliant, o atsakovui už minėtus augalus kompensacija nepriteistina.

49Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje kito įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Šalys nurodo, kad kreditorių neturi.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių priešpriešinius reikalavimus lygiomis dalimis, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 167 Eur (576 Lt) žyminį mokestį, patikslinus ieškinio reikalavimus, žyminio mokesčio mokėjimo klausimas nebuvo spręstas. Atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), nes jai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (3 t. 167-168 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2015-09-17 pažymą Nr. VI-1575(7.2001) sudaro 961,14 Eur (2 t., 197 b. l.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo atleista, iš ieškovo proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistinos: 480,57 Eur valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, 77,00 Eur žyminis mokestis (įskaičius ieškovo pateikiant ieškinį sumokėtą žyminį mokestį) ir 2,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

53Be to, ieškovas prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro – 6,66 Eur (1 t., 26 b. l.) ir VĮ Regitra – 9,06 Eur (1 t., 11, 12 b. l.), kurios laikytinos kitomis pagrįstomis išlaidomis ir priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės – 7,86 Eur (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

54Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo interesams byloje atstovavo advokato padėjėja, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 500,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu, atstovavimu, priteisimo (3 t., 8-9 b. l.). Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Ieškovo atstovė rašė ieškinį, jį tikslino, atsiliepimą į priešieškinį, atstovavo teisme ieškovą teismo posėdžiuose. Darytina išvada, kad šalies atstovės prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ir priteistinos iš atsakovės ieškovui 250 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

55Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Nuo 2015-10-22 nutrauktinas 2014-09-23 nutartimi (1 t., 169-170 b. l.) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams Vy. V. ir Va. V. (CPK 149 str.).

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294-295 str., 259-260 str., 263-270 str., 282 str., 381-385 str., teismas

Nutarė

57Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

58Nutraukti V. V., a.k. ( - ) ir Vi. V., a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą 1999 m. liepos 9 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

59Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – V., ieškovui – V.

60Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui Va. V., gim. ( - ), a. k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės.

61Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui Vy. V., gim. ( - ), a. k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės.

62Nepilnamečiams vaikams Va. V. ir Vy. V. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną Vi. V.

63Nustatyti nepilnamečių vaikų Va. V., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir Vy. V., gim. ( - ), a. k. ( - ) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina Vi. V., a.k. ( - )

64Nustatyti, kad neribojamas ieškovo V. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Vy. V. ir Va. V. laikas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.

65Konstatuoti, kad ieškovui V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,0623 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 0,1260 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 0,0621 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bei pastatas - sodo namelis, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - )

66Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) atsakovei Vi. V., a.k. ( - ) 7044,50 Eur (septynių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų, 50 ct) kompensaciją už statybines medžiagas ir įdėtą darbą.

67Pripažinti ieškovo V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į automobilius VW Passat, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), ir VW Passat, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ).

68Pripažinti atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į automobilį VW Golf, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ).

69Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) atsakovei Vi. V., a.k. ( - ) 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) kompensaciją už jam tenkantį automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - )

70Pripažinti ieškovo V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į šaldytuvą, dulkių siurblį, dujinę viryklę, 7 pakuotes plaukiojančio parketo, zeimerį ir elektrinį galąstuvą.

71Pripažinti atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į Bauer puodus, Bauer keptuvę, Bauer sulčiaspaudę ir Bauer masažinį fotelį bei augalus pagal kolekcinį augalų sąrašą (2 t., 49-50 b. l.).

72Priimti atsakovės Vi. V. priešieškinio atsisakymą ieškovui V. V. dalyje dėl uzufrukto ieškovo turto daliai nustatymo.

73Civilinę bylą Nr. 2-238-907/2015 dalyje dėl uzufrukto ieškovo turto daliai nustatymo nutraukti.

74Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

75Priteisti ieškovui V. V., a.k. ( - ) iš atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) 257,86 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

76Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) valstybei 79,35 Eur (septyniasdešimt devynis eurus, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

77Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) valstybei 480,57 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5630.

78Nuo 2015-10-22 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Vy. V., gim. ( - ), ir Va. V., gim. ( - ).

79Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

80Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

81Sprendimo kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui užregistruoti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. ieškovui V. V., jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei,... 3. atsakovei Vi. V., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai - Micevičei,... 4. institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. Ieškovas V. V. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašo... 7. Atsakovė Vi. V. pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir... 8. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti uzufruktą V. V. turto daliai, t.y.... 9. Ieškovas V. V. prašė ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) tenkinti visiškai, o... 10. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Doloresa Sitnikienė prašė ieškinį (2... 11. Atsakovė Vi. V. prašė priešieškinį (2 t., 44-53, 95-97 b. l.) tenkinti... 12. Atsakovės atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė prašė... 13. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 15. Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota ( -... 16. Santuokos metu sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, ieškinyje... 17. Dėl santuokos nutraukimo... 18. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. vidurio, santuokiniai ryšiai yra... 19. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija –... 20. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes... 21. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK... 22. Tuo pačiu teismas, remdamasis ieškovo argumentais dėl santuokos iširimo... 23. Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, atsakovei neįrodžius, jog jai buvo... 24. Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams... 25. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos... 26. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko Va. V., gim. ( - ),... 27. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų... 28. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui... 29. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo... 30. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš ieškovo V. V. nepilnamečiui vaikui... 31. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus... 32. Ieškovas V. V. pateikė teismui ieškinį (2 t., 73-76 b. l.) ir atsiliepimą... 33. Vertindamas ieškovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai,... 34. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus... 35. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad ieškovas... 36. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti atsakovei uzufrukto... 37. Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes... 38. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti uzufruktą V. V. turto daliai, t.y.... 39. LR CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas,... 40. Dėl turto padalijimo... 41. Ieškovas nurodė, jog gyvendami santuokoje jis su atsakove nekilnojamojo turto... 42. Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą,... 43. Teismas sutinka su ieškovo teikiamais argumentais, kad atsakovė, teikdama... 44. Teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl kito nekilnojamojo turto (žemės... 45. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1... 46. Teismas, dalindamas šalių nurodytą kilnojamąjį turtą - automobilius,... 47. Konstatuotina, kad byloje natūra dalintinas tarp šalių tik vienas... 48. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atsakovei Vi. V. asmeninės nuosavybės... 49. Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje kito įgyto nekilnojamojo ir registruotino... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 52. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių... 53. Be to, ieškovas prašė priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų gavimo... 54. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo interesams byloje atstovavo advokato... 55. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Nutraukti V. V., a.k. ( - ) ir Vi. V., a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą... 59. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – V.,... 60. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui Va.... 61. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui Vy.... 62. Nepilnamečiams vaikams Va. V. ir Vy. V. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto... 63. Nustatyti nepilnamečių vaikų Va. V., gim. ( - ), a. k. ( - ) ir Vy. V., gim.... 64. Nustatyti, kad neribojamas ieškovo V. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais... 65. Konstatuoti, kad ieškovui V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 66. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) atsakovei Vi. V., a.k. ( - ) 7044,50... 67. Pripažinti ieškovo V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į... 68. Pripažinti atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į... 69. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) atsakovei Vi. V., a.k. ( - ) 240 Eur... 70. Pripažinti ieškovo V. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į... 71. Pripažinti atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į... 72. Priimti atsakovės Vi. V. priešieškinio atsisakymą ieškovui V. V. dalyje... 73. Civilinę bylą Nr. 2-238-907/2015 dalyje dėl uzufrukto ieškovo turto daliai... 74. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 75. Priteisti ieškovui V. V., a.k. ( - ) iš atsakovės Vi. V., a.k. ( - ) 257,86... 76. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) valstybei 79,35 Eur (septyniasdešimt... 77. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. ( - ) valstybei 480,57 Eur (keturis šimtus... 78. Nuo 2015-10-22 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-23 nutartimi... 79. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 80. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,... 81. Sprendimo kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti...