Byla 1A-577-396/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nuteistajam V. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš nuteistojo V. P. priteista nukentėjusiajai N. J. 2 700 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 01 val. 00 min., ( - ) antros laiptinės, ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, ( - ), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė peiliu V. J. tris kartus į pilvo sritį, padarydamas tris durtines-pjautines žaizdas kairiame pilvo šone vidurinėje dalyje (vieną iš jų su kiauryminiu pilvaplėvės ertmės sužalojimu), ir vieną kartą smogė peiliu į kairės kirkšnies sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kairės šlaunies sužalojimą su kairės šlaunies arterijos sužalojimu ir žaizda, esančia kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje su poodine kraujosruva aplinkui, sukėlusį sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl ko nukentėjusysis V. J. 2016 m. sausio 1 d. 02 val. 00 min., į įvykio vietą atvykusios greitosios medicinos pagalbos automobilyje, mirė.

6Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį bei taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

7Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8Nuteistasis skunde nurodo, kad pirminėse ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose, neteisingai buvo užfiksuotos jo (apelianto) nurodytos aplinkybės, t. y. iškraipyta žodžių esmė.

9Pasak apelianto, kai buvo kviečiams išeiti į laiptinę pasikalbėti, nusprendė, kad tuo pačiu metu ir parūkys, todėl nežiūrėdamas nuo spintelės pasiėmė daiktą, galvodamas, jog tai žiebtuvėlis. Tvirtina, kad eidamas į laiptinės koridorių, nebuvo agresyviai nusiteikęs bei neturėjo jokio tikslo muštis. Tačiau išėjęs į koridorių pirmiausia buvo pažemintas necenzūriniais žodžiais prie visų buvusių žmonių (t. y. draugų ir pažįstamų), o vėliau užpultas trijų asmenų. Nuo jam suduotų smūgių nukrito ant žemės, todėl pajutęs realią grėsmę sveikatai ir gyvybei, pradėjo gintis, tačiau neturėjo jokio tikslo sąmoningai ko nors nužudyti. Apeliantas tvirtina, kad peilio paėmimas nebuvo sąmoningas veiksmas.

10Nuteistojo vertinimu, šie jo veiksmai turėtų būti įvertinti kaip būtinoji gintis (BK 28 straipsnis).

11Taip pat skunde V. P. prašo atsižvelgti ir į liudytojų N. J., J. S., M. Š., D. D. parodymus. Pasak apelianto, liudytojas D. D. parodė, kad konflikto iniciatoriai buvo V. J., J. S. ir M. R. Liudytoja M. Š. taip pat tvirtino, kad pirmas konfliktuoti ir kabinėtis pradėjo J. S. Tuo tarpu, nukentėjusioji N. J. patvirtino, kad jos sūnus V. J. apsvaigęs nuo alkoholio buvo agresyvaus būdo.

12Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis V. J. buvo fiziškai stipresnis ir stambesnio kūno sudėjimo. Be to, konflikto metu, J. S. pirmas jį (apeliantą) užpuolė iš nugaros ir tokiu būdu suteikė galimybę V. J. nevaržomai jį (apeliantą) mušti. Pasak nuteistojo, neatmetama galimybė, kad konflikto iniciatoriai, t. y. J. S., V. J. bei M. R. norėjo pavogti jo draugės nešiojimą kompiuterį.

13Tai, kad jis (apeliantas) buvo mušamas ir dėl to gynėsi, patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje esančios specialisto išvados. Pažymi, kad konflikto iniciatoriai buvo apsvaigę nuo alkoholio bei agresyviai nusiteikę.

14Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (apeliantas) yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Be to, parodymų metu, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, sieks atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o išėjęs į laisvę – dirbs.

15Atsikirtime į V. P. apeliacinį skundą, nukentėjusioji N. J. prašo nuteistojo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

16Nukentėjusioji pažymi, kad liudytojai davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusioji atsikirtime išdėsto įvykio aplinkybes ir pažymi, kad nuteistasis V. P. buvo agresyvaus būdo, dažnai kabinėjosi prie žmonių. Nukentėjusioji tvirtina, kad pagal liudytojų parodymus, jos sūnus V. J. neįžeidinėjo nuteistojo necenzūriniais žodžiais. Pasak nukentėjusiosios, V. P. į įvykio vietą peilį atsinešė apgalvotai ir muštynes buvo suplanavęs iš anksto. Be to, nuteistasis gynybos atveju, nebūtų padaręs dešimt dūrių.

17Nukentėjusioji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jos neatsiprašė ir nesigailėjo dėl savo neteisėtos veikos.

18V. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

19Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų apimties ir kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

20Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

21Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

22Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad nukentėjusiajam V. J. sudavė peiliu gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, todėl prašo padarytus veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties situaciją, o veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

23Šioje byloje nustatyta, kad Naujųjų metų sutiktuvių metu, bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje prie kompanijos, kurioje buvo V. P., prisijungė neblaivūs V. J., J. S. ir M. R. Išgertuvių metu tarp neblaivių J. S. ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas, todėl V. J. pasiūlė išeiti į koridorių ir ten išsiaiškinti santykius. Iš nuteistojo V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis iš spintelės pasiėmė peilį su iššokančia geležte, nes iš agresyviai nusiteikusio V. J. suprato, jog gali kilti muštynės ir reikės gintis (2 t., 46-51 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 53-56 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apeliantas iš dalies pakeitė parodymus ir teigė, kad peilį pasiėmė instinktyviai, nes manė, jog tai žiebtuvėlis (3 t., 62-63 b. l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes apeliantas juos davė netrukus po įvykio, apklausoje dalyvavo gynėja, tačiau jokių pastabų dėl protokoluose užfiksuotų įvykio aplinkybių nė vienas iš jų nepareiškė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. ir V. J. ginčas tęsėsi koridoriuje, kuriame nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius nuteistajam, o pribėgęs J. S. taip pat sudavė nuteistajam į sprandą ir juos bandė išskirti, tačiau nepavyko. Tuo metu pribėgo M. R. ir nustūmė J. S. nuo V. P. į virtuvę (1 t., 99-102 b. l.). Nuteistojo V. P. parodymus apie konflikto pradžią ir sužalojimus iš dalies patvirtina liudytojai J. S., M. R., M. C., M. Š. Tačiau nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas tęsėsi koridoriuje, nes abu būdami apsvaigę nuo alkoholio, nenurimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apelianto parodymais, kad konflikto metu būtent V. J. kumščiu sudavė nuteistajam į galvą, šoną ir pilvo sritį, nes tai objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (2 t., 60-65 b. l.). Nuteistojo V. P. parodymus, kad jis peiliu sudavė V. J. keturis smūgius į koją ir pilvą taip pat patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, nes nukentėjusysis mirė nuo durtinio-pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlaunies arterijos sužalojimu, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką (1 t., 38-42 b. l.).

24Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju aptartinos būtinąjį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar šios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes taikytos netinkamai. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį, nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Be to, pagal BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K-294/2011). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia Baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-212/2009).

25Bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad išgertuvių metu tarp V. P. ir V. J. kilo abipusis žodinis konfliktas, kurio metu abi pusės apsižodžiavo ir santykius išėjo aiškintis į koridorių. Iš tikrųjų, nukentėjusysis V. J. pirmasis sudavė smūgius V. P., o liudytojas J. S. taip pat sudavė nuteistajam į sprandą, norėdamas išskirti. Akivaizdu, kad smurto panaudojimą iš anksto numatė tiek nukentėjusysis V. J., tiek nuteistasis V. P. Tačiau nuteistasis neteisingai skunde nurodo, kad jį užpuolė trys asmenys, t. y. nukentėjusysis, liudytojai J. S. ir M. R. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. ir M. R. bandė raminti nuteistąjį ir nukentėjusįjį, juos išskirti, tačiau nepavyko. Iš tikrųjų, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu V. J. elgėsi agresyviai, prieš nukentėjusįjį pirmasis atliko smurtinius veiksmus. Todėl tokia situacija vertintina kaip abipusės muštynės, kurių metu abi konfliktuojančios pusės vadovaujasi agresyviais interesais ir noru pulti, o ne gintis. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. P. iš anksto pasiėmė peilį su iššokančia geležte ir numatė, jog jį panaudos, jeigu konflikto metu tektų gintis. Tuo tarpu, nukentėjusysis V. J. jokių žalojimui skirtų įrankių neturėjo ir nuteistajam padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą.

26Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-25-942/2015).

27Tuo tarpu, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu. Taigi, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo vienos iš būtinų būtinosios ginties sąlygų – pavojingo kėsinimosi. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtų byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, nuteistojo ir nukentėjusiojo jėgų santykis, atliktų veiksmų pobūdis nelemia būtinosios ginties situacijos.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde savaip interpretuoja ir nukentėjusiosios N. J. parodymus apie sūnaus agresyvų būdą, esant apsvaigus nuo alkoholio. Tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodymų metu parodė, jog sūnus apsvaigęs nuo alkoholiu kartais susipešdavo (t. y. „būdavo visko, susipešdavo“) (3 t., 63 b. l.), nepatvirtina aplinkybės, jog nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio nuolat būdavo agresyvaus būdo ir šios situacijos vertinimui neturi jokios esminės reikšmės.

29Nuteistojo V. P. skundo argumentas, kad konflikto iniciatoriai J. S., V. J. bei M. R. galimai norėjo pavogti jo draugės nešiojimą kompiuterį, niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

30BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Todėl nenustačius aplinkybės, kad V. P. gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nelieka prielaidų nustatytą byloje situaciją vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.

31Pažymėtina, kad BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens nužudymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į žmogaus gyvybę, sveikatą, smūgių sudavimu ir pan., taip pat ir (ar) psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Todėl teismas kvalifikuodamas veiką pagal šį straipsnį turi nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2008). Be to, sprendžiant BK 130 straipsnio taikymo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertinti, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-155/2007), atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-288/2006), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-189/2013).

32V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. J. koridoriuje prie pašalinių žmonių jį pažemino. Iš V. P. parodymų matyti, kad V. J. pasakė jam (nuteistajam) „<...> ko toks naglas būsi, gaidy <...>“ (3 t., 62 b. l.). Iš liudytojo A. B. parodymų matyti, kad V. P. pasakė V. J. „<...> tavo naglas snukis <...>“ (3 t., 76-77 b. l.; 1 t., 1 t., 115-117 b. l.). Byloje taip pat objektyviai nustatyta, kad įvykio metu nuteistojo V. P. kraujyje nustatytas 1,87 promilės girtumas (2 t., 37 b. l.), o nukentėjusiojo V. J. kraujyje – 3,02, šlapime – 3,80 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą (1 t., 38-43 b. l.). Akivaizdu, kad abipusio konflikto metu nukentėjusysis ir nuteistasis, būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio, vienas kitą įžeidinėjo. Todėl nukentėjusiojo V. J. išsakyti žodžiai, nors ir pasakyti kitų žmonių akivaizdoje, negali būti laikomi itin įžeidžiantys nuteistąjį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiems nuteistojo veiksmams lemiamą įtaką turėjo ne neteisėti ar įžeidžiantys nukentėjusiojo veiksmai, o nukentėjusiojo ir nuteistojo stiprus apsvaigimas nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas apsvaigimą nuo alkoholio pagrįstai pripažino V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. P. 2015 m. gruodžio 4 d. naktį, buvo sulaikytas girtas ir pristatytas į policiją dėl triukšmavimo (2 t., 97-102 b. l.). Bylos medžiaga nustatyta, kad neužilgo po to apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

33Esant šioms aplinkybėms, V. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nėra jokio pagrindo.

34Dėl bausmės paskyrimo

35Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

36Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. P. skirdamas bausmę ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose. Pažymėtina, kad apygardos teismas apeliantui laisvės atėmimo bausmę paskyrė mažesnę, nei numato įstatymo sankcijos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo V. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), netiesioginės tyčios kaltės formą. Nors nuteistasis V. P. skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, sieks atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o išėjęs į laisvę žada dirbti, nėra ir negali būti pagrindu dar labiau mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

37Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo V. P., baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš nuteistojo V. P. priteista nukentėjusiajai N. J. 2 700 Eur turtinei ir 20... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 01... 6. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016... 7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 8. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirminėse ikiteisminio tyrimo apklausos... 9. Pasak apelianto, kai buvo kviečiams išeiti į laiptinę pasikalbėti,... 10. Nuteistojo vertinimu, šie jo veiksmai turėtų būti įvertinti kaip būtinoji... 11. Taip pat skunde V. P. prašo atsižvelgti ir į liudytojų N. J., J. S., M.... 12. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis V. J. buvo... 13. Tai, kad jis (apeliantas) buvo mušamas ir dėl to gynėsi, patvirtina ir... 14. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos... 15. Atsikirtime į V. P. apeliacinį skundą, nukentėjusioji N. J. prašo... 16. Nukentėjusioji pažymi, kad liudytojai davė išsamius ir nuoseklius parodymus... 17. Nukentėjusioji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jos... 18. V. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras... 19. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 20. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 21. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1... 22. Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad nukentėjusiajam V. J. sudavė peiliu... 23. Šioje byloje nustatyta, kad Naujųjų metų sutiktuvių metu, bendrabučio... 24. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus,... 25. Bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad išgertuvių metu tarp V.... 26. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog... 27. Tuo tarpu, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde savaip... 29. Nuteistojo V. P. skundo argumentas, kad konflikto iniciatoriai J. S., V. J. bei... 30. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas... 31. Pažymėtina, kad BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens... 32. V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad V. J. koridoriuje prie pašalinių... 33. Esant šioms aplinkybėms, V. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti... 34. Dėl bausmės paskyrimo... 35. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 36. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo... 37. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti....