Byla 1A-529-593/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgos Vasiliauskienės sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistajam D. G., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nuteistajam D. D., jo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui, nuteistajam E. D., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, nuteistajam R. A., jo gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei, išteisintajam A. I., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai G. S. ir jos atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės, nuteistojo D. D. bei jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio, nuteistojo R. A., nuteistojo R. D. bei jo gynėjo advokato A. B., nukentėjusiosios G. S. atstovės advokatės Daivos Mekšraitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

4-

5pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už D. D. ir M. M. apiplėšimą), vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

6-

7pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už M. A. apiplėšimą) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

8-

9pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. apiplėšimo) dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

10-

11pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. D. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė– 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

13Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant D. D. mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

14Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 6 d.

15Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 13000 eurų užstatas, sumokėtas į Generalinės prokuratūros sąskaitą – paliktos nepakeistos, o pradėjus probacijos vykdymą, nuspręsta jas panaikinti užstatą grąžinant užstato davėjui.

16D. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (G. S. atžvilgiu), ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

17Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant D. G. mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

18Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

19Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 5000 Eur užstatas, kuris buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. ( - ) (AB „Swedbank“ 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymas); dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktos nepakeistos, o pradėjus probacijos vykdymą, nuspręsta jas panaikinti, užstatą grąžinant užstato davėjui.

20R. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (G. S. atžvilgiu), ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta trisdešimties parų arešto bausmė, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai ir vienas mėnesis laisvės atėmimo.

22Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. D. mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

23Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. balandžio10 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir atliktos bausmės laikas pagal 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

24Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 5000 Eur užstatas, kuris buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. ( - ) (AB „SEB“ bankas 2018 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas), dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktos nepakeistos, o pradėjus probacijos vykdymą – nuspręsta jas panaikinti, užstatą grąžinant užstato davėjui.

25R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

26-

27pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. D. ir M. M. atžvilgiu įvykdyto plėšimo) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

28-

29pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl M. A. atžvilgiu įvykdyto plėšimo) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

30-

31pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

32Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

33Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant R. A. mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

34Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – palikta nepakeista, o pradėjus probacijos vykdymą, nuspręsta ją panaikinti.

35G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. D., E. D., R. D., D. G. jos naudai priteista 2976,69 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36Be to, G. S. naudai iš nuteistųjų D. D., E. D., R. D. ir D. G. priteista po 525 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo apmokėjimo.

37Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. D. bei išteisintas A. I., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

38Teisėjų kolegija

Nustatė

391.

40R. A. ir D. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. birželio 20 d. apie 21 val., Kauno mieste, Taikos pr., ties namu pažymėtu Nr. 96, panaudodami fizinį smurtą, tai yra sugriebę M. A. už sprando ir sudavę ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. A. į įvairias kūno vietas, praskėlė M. A. antakį, tuo sukeldami M. A. fizinį skausmą, pagrobė kuprinę ,,Adidas“ 20 eurų vertės, kurioje buvo 50 eurų kupiūra ir telefono pakrovėjas 5 eurų vertės, tuo padarydami M. A. 75 eurų turtinę žalą.

411.1.

42R. A. ir D. D. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti, už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, 2017 m. birželio 20 d., apie 21.30 val., Kauno mieste, Kalniečių g., ties namu pažymėtu Nr. 235, R. A. ir D. D. grasinant D. D. prieš jį panaudoti fizinį smurtą, tai yra rankose laikant metalinį strypą ir juo grasinant suduoti, D. D. pradėjus bėgti, R. A. ir D. D. jį pasivijus, nuo jo kaklo nutraukė rankinę 100 eurų vertės, kurioje buvo 300 eurų įvairiomis kupiūromis ir D. D. vardu išduotas gimimo liudijimas, tuo pačiu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, grasinant M. M. prieš jį panaudoti fizinį smurtą, tai yra rankose laikant metalinį strypą ir vejantis M. M., pastarajam bėgant, iš kelnių kišenės iškritus D. D. priklausančiam mobiliojo ryšio telefonui ,,Samsung S6“ 150 eurų vertės su atsarginiu maitinimo šaltiniu (baterija) 50 eurų vertės, priklausiusiu M. M., juos pakėlė nuo žemės ir pagrobė, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė D. D. priklausantį 550 eurų vertės turtą ir M. M. priklausantį 50 eurų vertės turtą, bei padarė D. D. 550 eurų turtinę žalą ir M. M. 50 eurų turtinę žalą.

431.2.

44R. A. ir D. D. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. birželio 20 d., apie 22 val., Kauno mieste, Kalniečių g. 223, tyčia sugadino L. D. priklausantį turtą, tai yra metaliniais strypais išdaužė namo langų tris stiklo paketus, bendros 400 eurų vertės, apgadino lauko palangę 10 eurų vertės, namo fasadą 10 eurų vertės, bei sugadino durų spyną ir rankeną 100 eurų vertės, tuo padarydami L. D. 520 eurų turtinę žalą.

451.3.

46D. D., E. D., R. D. ir D. G. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupėje ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė G. S. priklausantį turtą, o būtent: E. D. parinkus nusikaltimo objektą – nukentėjusiąją G. S., tai yra 2017 m. gegužės 26 d. E. D. susitikus su G. S., Kauno mieste dėl auksinio žiedo pirkimo ir apžiūrėjus jos turimus juvelyrinius dirbinius, tačiau jų nepirkus, tik palikus 20 eurų užstatą už neva tai išsirinktą auksinį žiedą, E. D. susitarus su G. S. susitikti kitą dieną, 2017 m. gegužės 30 d. apie 17 val., E. D. paskambinus nukentėjusiajai G. S. ir sužinojus jos buvimo vietą bei laiką kada ji planuoja važiuoti į namus, 2017 m. gegužės 30 d. apie 17 val., D. D. kartu su E. D., Kauno mieste, Pašilės g., paėmė iš M. R. jo naudojamą automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. ( - ) kurį perdavė D. G. ir R. D., po ko R. D. ir D. G. 2017 m. gegužės 30 d. , apie 20.10 val., nuvykę automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. ( - ) į Jonavos miestą, kur apie 20.10 val., Jonavoje, Lietavos g. 33, namo kieme, R. D. ir D. G., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, griebė už G. S. krepšio, tačiau jai šio neatidavus ir pradėjus priešintis tempiant krepšį į save, ją pargriovus ant žemės ir ne mažiau dviejų kartų sudavus nukentėjusiajai G. S. į galvą ir dešinę ranką, tuo padarant G. S. galvos sumušimą ir dešinio dilbio sumušimą, tokiu būdu sukeliant G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, traukiant iš ant žemės gulinčios G. S. rankų krepšį, jį suplėšius ir pagrobus iš suplėšyto krepšio iškritusį lagaminėlį 25 eurų vertės, kuriame buvo bižuteriniai dirbiniai: 12 vnt. storų grandinėlių ant kaklo, bendros 180 eurų vertės (vienos vertė 15 eurų), 20 vnt. moteriškų grandinėlių ant kaklo, bendros 240 eurų vertės (vienos vertė 12 eurų), 25 vnt. grandinėlių ant kaklo, plono pynimo, geltono metalo, bendros 250 eurų vertės (vienos vertė 10 eurų), 20 vnt. pakabukų, geltono metalo, bendros 160 eurų vertės (vieno vertė 8 eurai), 3 vnt. storų, vyriškų apyrankių ant rankos, geltono metalo, bendros 54 eurų vertės (vienos vertė 18 eurų), 8 vnt. moteriškų pintų apyrankių, geltono metalo, bendros 80 eurų vertės (vienos vertė 10 eurų), 4 vnt. moteriškų apyrankių, geltono metalo, baltos spalvos akutėmis, bendros 48 eurų vertės (vienos vertė 12 eurų), 2 vnt. moteriškų apyrankių, geltono metalo, mėlynos spalvos akutėmis, bendros 24 eurų vertės (vienos vertė 12 eurų), 6 vnt. moteriškų apyrankių, bendros 90 eurų vertės (vienos vertė 15 eurų), 3 vnt. geltono metalo, vaikiškų apyrankių su drugeliais, bendros 24 eurų vertės (vienos vertė 8 eurai), 2 vnt. vaikiškų apyrankių, geltono metalo, su spalvotais kaspinėliais, bendros 16 eurų vertės (vienos vertė 8), 14 vnt. porų auskarų, geltono metalo, baltom akutėm, bendros 112 eurų vertės (vienos vertė 8 eurai), 5 vnt. porų auskarų, geltono metalo, mėlynom akutėm, bendros 40 eurų vertės (vienos vertė 8 eurai), 6 vnt. porų auskarų, geltono metalo, kabantys su perliukais, bendros 60 eurų vertės (vienos vertė 10 eurų), 18 vnt. porų auskarų, geltono metalo, įvairiais raštais, bendros 180 eurų vertės (vienos vertė 10 eurų), 6 vnt. porų auskarų, apvalių rinkių, geltono metalo, bendros 60 eurų vertės (vienos vertė 10 eurų), 15 vnt. porų vaikiškų auskarų, geltono metalo (drugeliai, gėlytės), bendros 105 eurų vertės (vienos vertė 7 eurai), taip pat tuo pačiu metu iš gulinčios ant žemės G. S. rankų išplėšė rankinę, 70 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy A5“ IMEI Nr. 354361088442395, 400 eurų vertės, su SIM kortele 50 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ IMEI Nr. 35862106168316, 50 eurų vertės, piniginė 20 eurų vertės, kurioje buvo 700 eurų įvairiomis kupiūromis, 2 vnt. geltono metalo apyrankių ant rankos, bendros 10 eurų vertės (vienos vertė 5 eurai), po nusikaltimo D. D., sunaikinęs nusikaltimo pėdsakus, tai yra sudeginęs G. S. vardu išduotą verslo liudijimą ir bandęs parduoti iš G. S. pagrobtus juvelyrinius dirbinius, taip D. D., E. D., R. D. ir D. G. bendrais veiksmais užvaldė G. S. priklausantį 3048 vertės turtą ir tuo padarė nukentėjusiajai G. S. 3048 eurų turtinę žalą.

472.

48Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina D. D., D. G., R. D. ir R. A. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

493.

50Nuteistasis D. D. ir jo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir paršo panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria D. D. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo (plėšimo įvykdyto G. S. atžvilgiu) bei šios veikos padarymo D. D. išteisinti.

513.1.

52Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes, jog D. D. kartu su E. D. iš liudytojo M. R. paėmė automobilį „Audi A4“ ir perdavė jį G. G. bei R. D., kurie pagrobė nukentėjusiosios G. S. turtą ir šių aplinkybių pagrindu visiškai nepagrįstai sprendė, jog D. D. kaip bendrininkas dalyvavo G. S. turto plėšime. Pažymima, kad minėtas automobilis nuo 2017 m. gegužės 17 d. buvo oficialiai registruotas D. D. vardu (nors faktinis šios transporto priemonės savininkas buvo M. R.), todėl atsižvelgiant į tai, jog aptariamas nusikaltimas buvo įvykdytas šviesiu paros metu, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, o automobilio „Audi A4“, su kuriuo nuteistieji atvyko į šio nusikaltimo padarymo vietą, valstybiniai numeriai nebuvo nei uždengti, nei kitaip paslėpti ar pakeisti, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad D. D. iš tiesų žinojo, jog su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu bus vykdoma nusikalstama veika ar sąmoningai ir pats dalyvavo šios nusikalstamos veikos įvykdyme. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių automobilis su kuriuo nuteistieji nuvyko į aptariamo įvykio vietą, buvo lengvai identifikuojamas (kas šiuo atveju ir nutiko liudytojai K. A. užsirašius minėto automobilio valstybinius numerius, bei juos užfiksavus vaizdo stebėjimo kameroms), todėl yra visiškai nelogiška, kad D. D. žinodamas, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti lengvai identifikuojamas, sąmoningai perdavė jį G. G. ir R. D. tam, kad pastarieji juo nuvyktų į planuojamo įvykdyti nusikaltimo vietą. Be kita ko, pažymima ir tai, jog organizuojant minėto automobilio perdavimą aptariamo nusikaltimo vykdytojams D. D. negalėjo turėti jokios įtakos, nes kaip jau minėta anksčiau faktinis automobilio savininkas buvo būtent M. R..

533.2.

54Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. D. „paėmė“ aptariamą automobilį iš M. R., kadangi šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Pažymėtina, jog liudytoju apklausto M. R. parodymai patvirtina, jog jam paskambino ne D. D., o E. D., su kuriuo jis būtent ir tarėsi dėl minėtos transporto priemonės pasiskolinimo laikotarpio, grąžinimo būdo ir kt.

553.3.

56Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas M. R. nurodė ir tai, kad po pokalbio su E. D. į jo automobilį įsėdo ir juo išvažiavo R. D. bei D. G., o D. D. tik kaip keleivis ir atvyko ir išvyko E. D. vairuojamu automobiliu, su juo (t. y. M. R.) nekalbėjęs ir jo nieko neprašęs. Apeliantų manymu, minėti liudytojo parodymai paneigia skundžiamame nuosprendyje konstatuotą aplinkybę, jog būtent D. D. perdavė aptariamą automobilį nusikaltimo vykdytojams.

573.4.

58Taipogi, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias neva tai patvirtino liudytojas M. R., nes minėto nuosprendžio turinys prieštarauja 2018 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolui, iš kurio matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nurodyto liudytojo parodymai buvo tiesiog perrašyti į nuosprendį, nors patikrinus minėtus parodymus teisme, buvo gauto visiškai priešingi duomenys. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje M. R. taip pat buvo pareikšti įtarimai, todėl remiantis tik jo pirminių apklausų metu duotais parodymais yra nepatikima. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pats M. R. nurodė, kad jo parodymai keitėsi, kadangi jam buvo stresas, bei pažymėjo, kad „<...> D. D. man nepasakojo, kad „nukėlė iš bobos Jonavoje auksą“, jis tik pasakė, kad buvo padarytas kažkoks įvykis su mašina, parodė man pinigus R., ar kas parodė, nepamenu“. Apeliantų nuomone, minėti M. R. parodymai patvirtina, kad D. D. jam nerodė pinigų ir nepasakojo apie planuojamą nukentėjusiosios plėšimą.

593.5.

60Be kita ko apeliaciniame skunde pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai sureikšminta liudytojo M. R. apklausos metu nurodyta aplinkybė, jog D. D. po automobilio sugrąžinimo jam (t. y. M. R.) parodė nukentėjusiosios individualios veiklos liudijimą, kurį M. R. sudegino. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėti liudytojo nurodyti įvykiai vyko kitą dieną po aptariamo nusikaltimo, todėl jie nesuteikia pagrindo išvadai, kad D. D. prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos planavimo ar, kad iš anksto apie ją žinojo.

613.6.

62Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad D. D. kaip bendrininkas įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje t. y. dalyvavo apiplėšiant G. S.. Pažymėta, kad minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog D. D. bandė realizuoti iš G. S. pagrobtą turtą, tačiau apeliantų nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Ir nors liudytojas P. B. patvirtino, kad D. D. nurodė jam siekiamų realizuoti aukso dirbinių vertę (3000 eurų), tačiau pažymėjo ir tai, jog D. D. nesugebėjo įvardinti minėtų dirbinių kiekio bei jų apibūdinti, atsisiųsti jų nuotraukų ar realiai juos parodyti. Todėl, apeliantų nuomone, šiuo atveju lieka neaišku kokius būtent daiktus siekė realizuoti D. D. ir kokios buvo tos realizacijos galimybės. Be to, apeliantų vertinimu minėta aplinkybė nesuteikia jokio pagrindo vertinti D. D. veiksmų kaip plėšimo, kadangi dėl aukščiau aptartų veiksmų jam galėtų būti inkriminuojamas tik bandymas realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

633.7.

64Be kita ko apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad D. D. kaip bendrininkas dalyvavo G. S. plėšime yra paremta tik prielaidomis, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis matėsi ar kalbėjosi su nukentėjusiąja, buvo nusikaltimo įvykdymo vietoje, buvo atpažintas nukentėjusiosios ar nusikaltimą mačiusių asmenų, neplėšė G. S., prieš ją nevartojo smurto, nevairavo automobilio, kuriuo buvo nuvykta į nusikaltimo vietą, nedisponavo pagrobtais daiktais ir nebandė jų realizuoti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių nuteistųjų susitarimo apiplėšti G. S., egzistavimą. Taipogi, apeliantai pažymi, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad iš nukentėjusios buvo pagrobtas 2976,99 eurų vertės turtas lieka neaišku kaip D. D. pavyktų jį parduoti už 3000 eurų.

654.

66Nuteistasis D. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir paršo jį panaikinti bei atmesti jam priteistą G. S. civilinį ieškinį.

674.1.

68Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienu iš pagrindinių jo kaltės įrodymų pripažino nukentėjusiosios G. S. parodymus, kadangi jie yra subjektyvūs, dėl šiuo atveju egzistuojančio nukentėjusiosios suinteresuotumo bylos baigtimi t. y. tuo, jog jis būtų pripažintas kaltu ir nuteistas. Be to pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų G. S. parodymus, bei atkreipia dėmesį į tai, jog nei vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad jis (t. y. D. G.) dalyvavo aptariamo nusikaltimo įvykdyme.

694.2.

70Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę visiškai nepagrįstai grindė ir liudytojų V. Z. bei K. Z. parodymais, kadangi nei viena iš liudytojų apklausų metu kategoriškai nepatvirtino, kad įvykio vietoje matė būtent jį. Taip pat nuteistasis pažymi, kad aplinkybės, jog būtent jis dalyvavo 2017 m. gegužės 30 d. įvykyje nepatvirtino ir liudytojos K. A. bei O. G.. Šios liudytojos apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdamos savo butuose matė nukentėjusiosios G. S. užpuolimą, ir tai, kad jį įvykdė du vaikinai, tačiau nei viena iš jų nenurodė, jog vienas iš minėtų vaikinų buvo būtent jis t. y. D. G.. Apelianto vertinimu, aptarti liudytojų parodymai yra tik bendro pobūdžio, galimai pakartotos kitų liudytojo parodymų versijos, kurios visiškai nepagrindžia jo kaltės, nes minėtuose parodymuose nėra jokių duomenų ir jokios reikšmingos informacijos, kuria teismas galėtų remtis pripažindamas jį kaltu dėl dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

714.3.

72Be kita ko D. G. atkreipia dėmesį ir į tai, jog priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo konstatuoti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Taip pat apeliantas pažymi, jog šiuo atveju teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, įvertinus tiek jo, tiek liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis, nėra pakankama konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijami, be abejonės patvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. dalyvavo padarant plėšimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenys vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne jo, kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai, nors iš bylos medžiagos matyti, jog nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė kaltinime ir nuosprendyje nurodytą nusikaltimą. Nurodo, kad nėra pateiktas joks tiesioginis ir neginčijamas įrodymas, kad jis būtų buvęs kaltinime ir nuosprendyje nurodytu laiku Jonavoje prie G. S. namo, todėl mano, jog įrodymų vertinimas atliktas neišsamiai, ir klaidingai vertintinos svarbios baudžiamajai bylai aplinkybės.

735.

74Nuteistasis R. D. ir jo gynėjas advokatas A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir R. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus, jog yra neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

755.1.

76Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo ir proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta tokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie apribojo R. D. galimybes tinkamai gintis ir nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos (LR BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalys, LR BPK 305 straipsnio 1 d.). taip pat pažymima, kad įvertinus skundžiamo nuosprendžio argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir todėl priėmė neteisingą nuosprendį.

775.2.

78Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad kaltinimas šioje byloje R. D. buvo grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios G. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Taip pat pažymima, kad nors priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu tiek iš fotonuotraukų, tiek gyvai atpažino R. D. kaip asmenį, kuris užpuolimo metu atiminėjo rankinę, kurioje buvo dirbiniai ir kuris jai sudavė tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau 2017 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nukentėjusioji G. S. iš jai pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų nurodė, kad jai panašiausi yra asmenys pavaizduoti fotonuotraukose Nr. l ir Nr. 4 (nuotraukoje Nr. 4 yra R. D.) ir paaiškino, kad juos atpažino pagal veido bruožus ir apatinės veido dalies. Pažymėtina, kad minėtose nuotraukose atvaizduotų asmenų veido bruožai yra skirtingi, be to lieka neaišku kurį asmenį G. S. atpažino, ar atpažino abu asmenis pavaizduotus fotonuotraukose Nr. l ir Nr. 4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vėliau, 2018 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole nukentėjusioji G. S. nurodė, kad asmuo laikantis lentelę Nr. l yra labai panašus į asmenį kuris ją užpuolė ir sudavęs smūgius atėmė auksinius dirbinius bei pažymėjo atpažinusi jį pagal veido bruožus. Pažymėtina, kad nors asmuo laikantis lentelę Nr. 1 iš tiesų buvo R. D., tačiau šiuo atveju yra akivaizdu, kad prieš tai pamačiusi nuteistąjį fotonuotraukoje nukentėjusioji G. S. galėjo jį atpažinti gyvai, nes statistai kurie buvo pateikti atpažinti nukentėjusiajai nebuvo tie patys asmenys kurie buvo atvaizduoti prieš tai pateiktose nuotraukose 2017 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole.

795.3.

80Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji prieš asmens parodymą atpažinti nebuvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti kaltininką ir apie savo gebėjimą atpažinti asmenį, t. y. nebuvo apklausta taip, kaip to reikalauja BPK 191 straipsnio 2 dalies bei 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl šiuo atveju parodymo atpažinti veiksmas apskritai negalėjo būti atliktas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji G. S. 2017 m. birželio 6 d. apklausoje nurodė galinti atpažinti aukštą asmenį iš veido bruožų, tačiau nepaisant to, minėtų procesinių veiksmų metu ji atpažino R. D. ir nurodė, kad jis yra tas žemesnis vaikinas, kuris ją užpuolė. Svarbu paminėti ir tai, kad vykstant teismo procesui, teismo salėje nukentėjusioji neatpažino R. D. ir nurodė į visai kitus teisiamuosius. Aptartų aplinkybių kontekste, apeliantai daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino baudžiamosios bylos medžiagos, todėl nepašalino baudžiamojoje byloje esančių abejonių, (nors ir turėjo tokią pareigą) ir dėl R. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarė neteisingas išvadas.

816.

82Nuteistasis R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

836.1.

84Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė procesinės teisės normas ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą t. y. nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, bei nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio nuostatų, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011 ir 2K-291/2011, bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386/2012.

856.2.

86Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad kaip jau nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu tai buvo atsitiktinė jo padaryta nusikalstama veika, nes visi trys epizodai buvo padaryti tą pačią dieną ir tuo pat metu – 2017 m. birželio 20 d. Apelianto manymu, jo padarytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikaltimų sutaptį. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė pirmąjį kartą savo gyvenime, o jo padarytos nusikalstamos veikos (trys epizodai) numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje vyko tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 20 d. laikotarpiu nuo 21.30 min. iki 22.00 vai. kai jis grasino panaudoti fizinį smurtą, norėdamas pagąsdinti nukentėjusiuosius bei sugadino jiems priklausantį turtą, išdaužydamas buto langus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, tuo pačiu metu padaręs dvi nusikalstamas veikas, dėl ko labai gailisi.

876.3.

88Apeliantas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, aiškino, kad nesieja savo ateities su nusikaltimais, kad suklydo pirmą kartą (dėl jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties trūkumo) ir niekada neplanavo dalyvauti nusikaltime, o viskas išėjo kaip pasekmė, 2017 m. birželio 20 dieną jam sutikus pavėžėti draugą atsiimti skolos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, jog jis kaltę pripažino ne pats, o tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekdamas sušvelninti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Nurodo, kad ši apylinkės teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei teismų praktikai suformuotai taikant BK 38 straipsnio nuostatas, pagal kurią minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatų taikymui nėra svarbu kurioje baudžiamojo proceso stadijoje nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo prisipažino dėl nusikaltimo padarymo.

896.4.

90Be kita ko, apeliaciniame skunde R. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašydamas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pilnai pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiais D. D. ir M. M., jų iki teismo ir teismo posėdžio metu atsiprašė bei pilnai (solidariai su D. D.) atlygino visiems nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę žalą. Pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusieji su juo susitaikė, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai t. y. 2018 m. spalio 9 d. pareiškimai apie nukentėjusiųjų susitaikymą su manimi bei jiems padarytos žalos atlyginimą. Atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog BK 38 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, dėl to, kad žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, tačiau įstatymo leidėjas nėra numatęs kada asmuo privalo atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. Be to, teigia, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, jis neturėjo jokių kontaktų su nukentėjusiaisiais, todėl anksčiau net neturėjo jokių galimybių atlyginti padarytą žalą, nors tai padaryti ir norėjo.

916.5.

92Taip pat, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas jo padarytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nedirba, kadangi yra akivaizdu, jog jis neturi galimybės įsidarbinti dėl mokymosi dieniniame skyriuje. Be to, nuteistojo manymu, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. į tai, kad jis mokosi, yra teigiamai charakterizuojamas, turi pastovią gyvenamąją vietą ir po 2017 m. birželio 20 d. įvykių, nepadarė net menkiausio nusižengimo.

937.

94Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. atstovė advokatė Daiva Mekšraitienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti t .y. G. S. naudai solidariai iš D. D., R. D., E. D. ir D. G. priteisti 96 096,19 eurus turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 eurus neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisti G. S. iš D. D., R. D., E. D. ir D. G. atstovavimo (teisinės pagalbos išlaidas).

957.1.

96Apeliaciniame skunde nurodyta, jog liudytojų M. R., K. Z., V. Z., K. A., P. B. ir Ž. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo aukso dirbinius (o ne bižuteriją, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje), kurie buvo pagrobti plėšimo metu. Todėl, apeliantės manymu šiuo atveju lieka visiškai neaiškus, kodėl pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad nusikaltimo įvykdymo metu nukentėjusioji turėjo tik bižuterijos gaminius, kurių vertė, palyginus su aukso dirbinių verte, nėra didelė.

977.2.

98Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad be bižuterijos gaminių ir daiktų iš jos buvo pagrobti ir aukso dirbiniai, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai šiuos jos teiginius vertino kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis. Teigiama, jog G. S. sąžiningai nurodė visus dirbinius, kurie buvo pagrobti apiplėšimo metu, deklaravo visas gautas pajamas nuo pat individualios veiklos įregistravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog ūkio subjektas prieš pradėdamas su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą (pvz. prekybą aukso gaminiais, tauriųjų metalų gaminių gamybą ar pan.), šią veiklą prižiūrinčiai Priežiūros institucijai (Lietuvos prabavimo rūmams) turi pateikti veiklos deklaraciją, nukentėjusiosios G. S. Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama individualios veiklos pažymėjimą, neinformavo. Minėtą aplinkybę G. S. sužinojo tik vykstant teisminiam procesui, todėl nedelsdama kreipėsi j Lietuvos prabavimo rūmus, kur jai 2019-01-14 buvo išduotas pažymėjimas apie įregistravimą į ūkio subjektų, užsiimančių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla bei licencija užsiimti minėta veikla.

997.3.

100Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymo nevertino nukentėjusiosios G. S. pateikto sąsiuvinio, kuriame yra užfiksuoti aritmetiniai veiksmai, kadangi nors minėtas sąsiuvinis ir nėra dokumentas, tačiau patvirtina, kad G. S. tikrai turėjo aukso dirbinius ir kaip sugebėjo, taip vedė apskaitą sau, pasižymėdama dirbinių kiekį. Be to, apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien tai, jog nukentėjusioji vykdė tam tikrus sandorius, t. y. pirko, pardavė, paveldėjo nekilnojamą turtą, skolinosi pinigus, neįrodo, kad G. S. apiplėšimo metu turėjo tokį kiekį aukso dirbinių, kuris išvardytas kaltinamajame akte. Nukentėjusiosios atstovės vertinimu minėtą apylinkės teismo išvadą paneigia liudytoja apklaustos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos L. B. parodymai, jog nukentėjusioji žinojo, kokius daiktus turėjo ir kokie buvo pavogti, todėl jai nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiosios. Be to, apeliantės manymu lieka neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė bižuterijos gaminiams, eliminuodamas iš nukentėjusiosios patekto pagrobto turto sąrašo aukso dirbinius, todėl kyla pagrįsta abejonė teismo objektyvumu. Taip pat akcentuotina, kad plėšimo metu pagrobtus aukso dirbinius D. D. ketino parduoti, todėl daryti išvadą, kad aukso dirbiniai nebuvo pagrobti, nėra jokio pagrindo.

1017.4.

102Be kita ko apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 ir 115 straipsniuose įtvirtintų nuostatų ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, o skundžiamu nuosprendžiu priteista atlygintina neturtinės žalos suma prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010 ir kt.).

1038.

104Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir prašo pakeisti jį dalyje dėl D. D., R. D., E. D. bei D. G. pripažinimo kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažįstant D. D., R. D., E. D. bei D. G. kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Tai pat prokurorė prašo minėtus nuteistuosius pripažinus kaltais pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, D. D. skirti 5 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrinti su 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą; R. D. skirti 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose ir ją subendrinti su 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme; E. D. skirti 5 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrinti su 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą; D. G. skirti 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.

1058.1.

106Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių G. S. nurodytas aplinkybes, jog plėšimo metu iš jos be kita ko buvo pagrobti ir aukso dirbiniai. Prokurorės manymu skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nevertino jų visumos ir tarpusavio sąsajos, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai D. D., R. D., E. D. bei D. G. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį.

1078.2.

108Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagrobtoje rankinėje aukso dirbinių buvo daug, bei patvirtino užsiimanti juvelyrinių dirbinių prekyba. Kad nukentėjusioji G. S. prekiavo aukso dirbiniais patvirtina ir liudytojų Ž. M., K. Z., V. Z. ir E. N. parodymai. Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, jog liudytojas P. B. apklausos metu parodė, kad jam susitikus su D. D., pastarasis jam pasakė, kad turi aukso ir kad tai įvairūs gaminiai, ar tai dirbiniai, o iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuotas D. D. susirašinėjimas su P. B. matyti, kad D. D. P. B. nurodė, jog juvelyrinius dirbinius jam sunku nufotografuoti, kadangi juos reikėtų fotografuoti ir fotografuoti, nes jie visi yra skirtingi. Be to, prokurorės manymu aplinkybę, kad G. S. galėjo jos nurodytą kiekį aukso dirbinių įsigyti, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajai suteiktas paskolas, iš kurių matyti, kad 2015 metais G. S. pasiskolino 30 000 eurų, 2017 metais - dar 25 000 bei pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. už 52 000 Lt ji pardavė butą, 2013 m. sausio 21 d. pardavė butą už 13 000 Lt, o 2013 m. rugpjūčio 7 d. pardavė butą už 10 000 Lt. Be to, prokurorės manymus šiuo atveju svarbu ir tai, jog G. S. parodymai patvirtina, kad aukso dirbinius ji įsigijo per ketverius metus.

1098.3.

110Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vien tik aplinkybės, jog G. S. nuo penktadienio iki antradienio aukso dirbinius laikė pas save, nepadėjo jų į banko seifą bei 2017 m. gegužės 30 d. nuo 11 val. automobiliu juos vežiojosi su savimi, ir kad ji nebuvo deklaravusi Priežiūros institucijai su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos, negali būti laikomos duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių dėl G. S. aptariamo įvykio metu turėtų aukso dirbinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors G. S. teismui negalėjo pateikti aukso dirbinių įsigijimo dokumentų, tačiau vadovaujantis teismų praktika nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-97-810/2019). Esant minėtoms aplinkybėms, prokurorės vertinimu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamų duomenų, pagrindžiančių, kad plėšimo metu be kitų pagrotų daiktų iš G. S. buvo pagrobti ir didelės vertės aukso dirbinių.

1119.

112Atsiliepimų į nuteistųjų, nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinius skundus negauta.

11310.

114Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus ir išreiškė prašymą tenkinti jos apeliacinį skundą, perkvalifikuojant nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jiems apeliaciniame skunde nurodytas bausmes, nukentėjusiosios atstovė advokatė Daiva Mekšraitienė nurodė palaikanti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir prašė jį pilnai tenkinti, nuteistasis D. D. prašė tenkinti jo gynėjo apeliacinį skundą ir išteisinti jį dėl plėšimo, nuteistojo D. D. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys nurodė manantis, kad D. D. turi būti išteisintas dėl plėšimo, kadangi byloje nesurinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą – atmesti, nuteistasis D. G. nurodė esantis nekaltas ir prašė jį išteisinti, nuteistojo D. G. gynėjas advokatas A. Bauža prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, o visus kitus apeliacinius skundus – atmesti, nuteistasis R. D. nurodė esantis nekaltas ir prašė jį išteisinti, nuteistojo R. D. gynėjas Kęstutis Dobilas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. A. prašė jį išteisinti, nuteistojo R. A. gynėja advokatė Edita M. Š. prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nuteistasis E. D. nurodė esantis nekaltas ir prašė jį išteisinti, nuteistojo E. D. gynėja advokatė J. J. prašė nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą, išteisintojo A. I. gynėja advokatė E. M. Š. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

11511.

116Nuteistųjų D. G., R. A., nuteistojo R. D. bei jo gynėjo advokato A. B., nuteistojo D. D. bei jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio, prokurorės Ritos Poškienės, ir nukentėjusiosios G. S. atstovės advokatės Daivos Mekšraitienės apeliaciniai skundai atmetami.

11712.

118Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų D. G., D. D. (ir jo gynėjo advokato K. Ašmio), R. D. (ir jo gynėjo advokato A. Blaževičiaus) apeliaciniuose skunduose yra ginčijama jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų padarymo, bei yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistasis R. A. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimu, teigdamas, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, nuketėjusiosios apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas ir nuketėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, prokurorės R. Poškienės apeliaciniame skundė taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikavimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų ir jų gynėjų, prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

11913.

120Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prokurorės bei nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios G. S. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo D. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK180 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, R. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, o R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

12114.

122Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. D., E. D., R. D. ir D. G. buvo nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupėje ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė G. S. priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš nukentėjusiosios pagrobto turto vertę, sprendė, kad minėtais veiksmais nuteistieji D. D., E. D., R. D. ir D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino iš G. S. pagrobto turto vertę ir tai sąlygojo neteisingą aptariamos nuteistųjų veikos kvalifikavimą, kadangi įvertinus tai, jog iš G. S. pagrobtas turtas yra didelės vertės, minėta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

12315.

124Pažymėtina, jog spręsdamas iš nukentėjusiosios pagrobto turto vertės klausimą, apylinkės teismas konstatavo, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iš G. S. buvo pagrobti ne tik pinigai, bet ir jos asmeniniai daiktai ir bižuterijos gaminiai, kurių prekyba ji užsiima, vykdydama individualią veiklą, priskiriamą šioms rūšims: ,,Kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse“ bei ,,Laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“. Be to, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nors G. S. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad be bižuterijos gaminių ir jos asmeninių daiktų iš jos buvo pagrobti aukso bei sidabro dirbiniai, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių šią aplinkybę. Ir nors prokurorės bei nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose ginčijant minėtą išvadą teigiama, kad aplinkybę, jog iš nukentėjusios aptariamu atveju buvo pagrobti ir aukso dirbiniai, patvirtina liudytojų Ž. M., K. Z., V. Z., E. N., M. R. ir P. B. parodymai, baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajai suteiktas paskolas bei nukentėjusiosios pateiktas sąsiuvinis, kuriame užfiksuoti aritmetiniai veiksmai, patvirtinantys, jog G. S. pagal savo sugebėjimus vedė parduodamų aukso dirbinių apskaitą, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12515.1.

126Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kiekvienas ūkio subjektas prieš pradėdamas vykdyti veiklą, susijusią su disponavimu tauriaisiais metalais ir brangakmeniais (pvz. prekybą aukso gaminiais, tauriųjų metalų gaminių gamybą ar pan.), šią veiklą prižiūrinčiai priežiūros institucijai, t. y. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmams“ turi pateikti nustatytos formos veiklos deklaraciją. Tais atvejais, kuomet asmuo VĮ „Lietuvos prabavimo rūmams“ minėtos veiklos deklaracijos nepateikia, jo veikla susijusi su tauriaisiais metalais ar brangakmeniais yra laikoma nelegalia, net nepaisant to, ar toks asmuo turi individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Baudžiamojoje byloje esantis 2018 m. lapkričio 19 d. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmų“ pranešimas patvirtina, jog G. S. nei jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nei iki šios veikos įvykdymo momento, niekada anksčiau nebuvo deklaravusi VĮ „Lietuvos prabavimo rūmams“ jos vykdomos veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ar brangakmeniais. Be to, prijungimui prie baudžiamosios bylos nukentėjusioji nepateikė jos neva tai turėtų aukso dirbinių kilmę (įsigijimo faktą) patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą išskyrus aukščiau aptartus būdus (t. y. aptartos deklaracijos VĮ „Lietuvos Respublikos prabavimo rūmams“ pateikimo ar aukso dirbinių kilmę įrodančių dokumentų pateikimo) neegzistuoja jokie kiti būdai, kurių pagalba būtų įmanoma objektyviai įrodyti, jog asmuo iš tiesų prekiavo tauriųjų metalų dirbiniais.

12715.2.

128Kaip jau minėta anksčiau, tiek prokurorės, tiek nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose teigiama, kad aplinkybę, jog G. S. iš tiesų vertėsi aukso dirbinių prekyba patvirtina Ž. M., K. Z., V. Z., E. N., M. R. ir P. B. parodymai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos E. N., K. Z. ir V. Z. apklausų metu duodamos parodymus tik patvirtino žinojusios, jog G. S. verčiasi juvelyrinių dirbinių prekyba, tačiau nei viena iš šių liudytojų nenurodė pirkusiosios iš nukentėjusiosios tauriųjų metalų dirbinių, kurių kilmė būtų patvirtinta oficialiais dokumentais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu minėti liudytojų parodymai gali būti vertinami tik kaip patvirtinantys aplinkybę, jog G. S. prekiavo papuošalais, tačiau jie niekaip nepatvirtina, kad dalis papuošalų buvo pagaminta iš tauriųjų metalų.

12915.3.

130Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog G. S. prekiavo būtent iš aukso pagamintais gaminiais, priešingai nei teigiama prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose, nepatvirtina ir liudytojo P. B. parodymai, jog D. D. pasakė jam turintis daugybę aukso dirbinių, bei liudytojo M. R. parodymai, kad D. D. jam nurodė kad „nukėlė iš bobos Jonavoj auksą ir pinigų kučką“, o vėliau jis savo automobilyje, kurį iš jos nusikaltimo padarymui buvo pasiskolinęs D. D., rado aukso gabaliuką. Pažymėtina, jog siekiant objektyviai įvertinti, ar tam tikri papuošalai ir kiti juvelyrikos dirbiniai yra pagaminti iš tauriųjų metalų, yra būtinos specialios žinios. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad liudytojai K. Z., V. Z., E. N., M. R. ir P. B., nei nuteistasis D. D. tokių žinių turi ir gali kompetentingai atsikirti iš tauriųjų metalų pagamintus juvelyrikos gaminius nuo bižuterijos, todėl vien liudytojų ir nuteistųjų manymas, kad nukentėjusioji prekiavo aukso gaminiais, niekaip nepatvirtina šios aplinkybės. Be to, atsižvelgiant į liudytoju šioje baudžiamojoje byloje apklausto juvelyro Ž. M. parodymus, jog G. S. dažnai į jį kreipdavosi tam, kad jis nustatytų ar jos turimi juvelyrikos dirbiniai yra pagaminti iš tauriųjų metalų, darytina išvada, jog minėtų žinių neturėjo ir pati nukentėjusioji. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu iš nukentėjusiosios buvo pagrobti papuošalai, kurie prieš tai buvo patikrinti juvelyro, patvirtinusio, jog jie pagaminti iš tauriųjų metalų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmetamas ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybės, kad G. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino prekiavusi aukso dirbiniais, apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos sugebėjo detaliai išvardinti iš jos pagrobtus aukso dirbinius ir pateikė sąsiuvinį, kuriame ji vedė jos prekiaujamų juvelyrikos dirbinių apskaitą, įrodo, kad ji iš tiesų prekiavo būtent iš aukso pagamintais dirbiniais, kadangi aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog įsigydama papuošalus be jų kilmės dokumentų, G. S. pati nebūdavo įsitikinusi, jog jie iš tiesų pagaminti iš tauriųjų metalų.

13115.4.

132Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir prokurorės bei nukentėjusiosios atstovės apeliaciniuose skunduose nurodytam teiginiui, jog aplinkybę, kad G. S. galėjo jos nurodytą kiekį aukso dirbinių įsigyti, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajai suteiktas paskolas, iš kurių matyti, kad 2015 metais G. S. pasiskolino 30 000 eurų, 2017 metais – dar 25 000 bei pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. už 52 000 Lt ji pardavė butą, 2013 m. sausio 21 d. pardavė butą už 13 000 Lt, o 2013 m. rugpjūčio 7 d. pardavė butą už 10 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad už minėtų civilinių sandorių metu gautas pinigines lėšas, G. S. įsigijo būtent aukso dirbinių, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog nukentėjusioji iš tiesų prekiavo būtent aukso dirbiniais.

13315.5.

134Kaip nepagrįstas atmetamas ir prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vien tik aplinkybės, jog G. S. nuo penktadienio iki antradienio aukso dirbinius laikė pas save, nepadėjo jų į banko seifą bei 2017 m. gegužės 30 d. nuo 11 val. automobiliu juos vežiojosi su savimi ir, kad ji nebuvo deklaravusi Priežiūros institucijai su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos, negali būti laikomos duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių dėl G. S. aptariamo įvykio metu turėtų aukso dirbinių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas iš G. S. pagrobtų papuošalų kilmės klausimą, nurodytoms aplinkybėms nesuteikė lemiamos reikšmės ir jas tinkamai įvertino kitų baudžiamosios bylos duomenų kontekste. Teisėjų kolegija, pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad vien tik minėtos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog nukentėjusioji nesivertė iš tauriųjų metalų pagamintų dirbinių prekyba, tačiau sprendžia, jog atsižvelgus į tai, kad G. S. nebuvo tinkamai deklaravusi savo vykdomos veiklos, neturėjo juvelyrikos dirbinių kilmę patvirtinančių dokumentų ir, kaip pati nurodė, praeityje jau buvo apiplėšta, kyla pagrįstų abejonių ar su turimais juvelyrikos dirbiniais ji būtų taip neatsakingai elgusis (t. y. ilgą laiko tarpą laikiusi juos namuose (nors banke nuomojosi automatinį seifą) ir be jokios priežiūros palikusi automobilyje).

13515.6.

136Aukščiau aptartų duomenų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad aptariamu atveju neegzistuoja jokie duomenys, objektyviai patvirtinantys, jog aptariamo nusikaltimo metu iš nukentėjusiosios buvo pagrobti ne tik bižuterijos, bet ir tauriųjų metalų dirbiniai. Todėl, šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta iš G. S. pagrobto turto verte ir remiantis tuo keisti nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo

13716.

138Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde yra ginčijama jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, teigiant, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog D. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, pagrindžia nukentėjusiosios G. S. parodymai, 2017 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota, jog G. S. atpažino D. G. kaip asmenį, kuris su dar vienu asmeniu ją užpuolė ir pagrobė iš jos juvelyrinius dirbinius, bižuteriją, bei rankinę su joje buvusiais daiktais ir dokumentais, liudytojų K. Z., V. Z., K. A. ir M. R. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

13916.1.

140Ir nors D. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, dėl nukentėjusiosios G. S. suinteresuotumo bylos baigtimi ir aplinkybės, jog nukentėjusios parodymų nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, egzistavimo, negalėjo vadovautis jos parodymais, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad G. S. dėl neteisėtų D. G. veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl yra akivaizdu, jog, siekdama jos atlyginimo, ji yra suinteresuota jai palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimu, tačiau ši aplinkybė negali būti traktuojama, kaip pagrindas minėtos nukentėjusiosios parodymus pripažinti nepatikimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens suinteresuotumas bylos baigtimi negali būti absoliučiu pagrindu nesivadovauti jo duotais parodymais – tokio asmens parodymai gali būti vertinami tiek, kiek jie gauti teisėtu būdu ir kiek juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys. Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusios parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, o jos nurodytos apiplėšimo aplinkybės yra patvirtintos liudytojų K. Z., V. Z. ir K. A. parodymais. Įvertinus aptartas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog baudžiamojo proceso metu nukentėjusiosios G. S. parodymai buvo nuoseklūs bei duoti, prieš tai ją įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo G. S. parodymus traktuoti kaip nepatikimus ir teigti, kad pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai vadovavosi spręsdamas D. G. kaltės klausimą.

14116.2.

142D. G. apeliaciniame skunde, be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nei vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, jog jis (t. y. D. G.) dalyvavo G. S. plėšime, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip paneigiančią D. G. kaltę dėl minėto nusikaltimo padarymo, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji R. D. ir E. D. atsisakė duoti parodymus, o D. D. duodamas parodymus nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiosios plėšimo ir teigė, jog apie šį nusikaltimą nieko nežino.

14316.3.

144Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. G. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų V. Z., K. Z., K. A. ir O. G. parodymais, kadangi apklausų metu nei viena iš liudytojų kategoriškai nepatvirtino aptariamų įvykių metu mačiusi būtent D. G.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nei viena iš minėtų liudytojų iš tiesų nepatvirtino, jog vienas iš G. S. užpuolusių asmenų buvo būtent D. G., tačiau šių liudytojų parodymai vis tiek yra reikšmingi sprendžiant minėto nuteistojo kaltės klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuos parodymus žemesnės instancijos teismas įvertino ne atsietai nuo kitų baudžiamosios bylos duomenų, o sujungdamas juos su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leido padaryti pagrįstas išvadas dėl D. G. kaltės.

14516.4.

146Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nustatė, kad tiek D. G., tiek kiti nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. nuteistieji D. D., E. D., R. D., D. G. dalyvavo susitarime padaryti plėšimą, kiekvienas iš jų žinojo savo ir kitų bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme, atliko konkrečius veiksmus: E. D. bendravo su nukentėjusiąja G. S., D. D. ir E. D. paėmė automobilį, kurį perdavė G. G. ir R. D., R. D. ir D. G. pagrobė G. S. priklausantį turtą, D. D. bandė realizuoti pagrobtus juvelyrinius dirbinius. Taigi, visi kaltinamieji jau nusikalstamo sumanymo pradžioje žinojo, kad bus grobiamas G. S. priklausantis turtas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad visi nuteistieji tokiu elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pritarė bendrininkų nusikalstamiems sumanymams bei veiksmams ir suvokė, kad kartu su kitais bendrininkais dalyvauja padarant plėšimą, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime ir visi nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai, todėl atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, jų veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnyje.

147Dėl nuteistojo R. A. apeliacinio skundo

14814.

149Kaip jau minėta anksčiau nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimas, teigiant, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 38 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011 ir 2K-291/2011, bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386/2012. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

15015.

151Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Be to, Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

15216.

153Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad apylinkės teismui pateikus nukentėjusiųjų M. A., D. D., M. M. ir L. D. pareiškimus, patvirtinančius, kad jiems buvo atlyginta žala, padaryta neteisėtais R. A. ir D. D. veiksmais, bei tai, kad minėti nukentėjusieji su R. A. susitaikė ir jam atleido, BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. A. atžvilgiu, klausimas buvo nagrinėjamas ir pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto, žemesnės instancijos teismas įvertinęs, tai, jog R. A. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, bandė švelninti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, o neteisėtais savo veiksmais nukentėjusiesiems padarytas žalas atlygino tik po bylos perdavimo teismui, sprendė, jog šiuo atveju BK 38 straipsnio nuostatų taikymas R. A. atžvilgiu yra negalimas. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

15417.

155Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, teigdamas, kad kaltinime nurodytu laiku (t. y. 2017 m. birželio 20 d.) jis tik vežiojo D. D. savo automobiliu, tačiau jokių neteisėtų veiksmų su juo kartu neatliko. Savo kaltę R. A. pripažino tik apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodydamas, jog 2017 m. birželio 20 d. jis ne tik savo automobiliu vežė D. D., bet ir kartu su juo bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užpuolė D. D. ir M. M., juos vijosi ir gąsdino, o po to metaliniais strypais išdaužė namo langų stiklus. Pažymėtina, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, sąlygojusį kardinalų jo parodymų pasikeitimą, o aukštesniajam teismui pateiktame apeliaciniame skunde bandė sušvelninti savo vaidmenį, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdyme, teigdamas, jog jo neteisėti veiksmai, buvo tik pasekmė sutikimo pavežti draugą atsiimti skolos. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis R. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų ir todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip suteikianti pagrindą BK 38 straipsnio nuostatų taikymui R. A. atžvilgiu.

15618.

157Teisėjų kolegijos vertinimu R. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, šiuo atveju yra negalimas ir dėl to, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų suteikiančių pagrįstą pagrindą išvadai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nors praeityje R. A. ir nebuvo teistas, tačiau nepaisant jo jauno amžiaus, jis du kartus buvo baustas administracine tvarka. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu R. A. buvo nuteistas dėl trijų nusikaltimų (dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus) įvykdymo, todėl priešingai nei teigiama, nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad jis nusikalto atsitiktinai. Be to, išvadą, jog apeliantas kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus atliko neatsitiktinai, dar labiau sustiprina ir paties nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog prieš važiuodamas pas nukentėjusiuosius, jis kartu su D. D. į automobilį įsidėjo metalinius strypus, kas šiuo atveju patvirtina, jog R. A. įvykdytiems nusikaltimams buvo ruošiamasi iš anksto.

15819.

159Ir nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, kad jos buvo įvykdytos tą pačią dieną, turi būti vertinamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visišką nepagrįstą. Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Šiuo atveju pažymėtina, kad nuteistasis R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017 m. birželio 20 d., apie 22.00 val., ( - ), jau po įvykdytų nusikalstamų veikų 2017 m. birželio 20 d., apie 21.30 val., ( - )ga, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl visų R. A. įvykdytų nusikaltimų nukentėjo skirtingi asmenys, jo veikos buvo padarytos aiškiai savarankiškais veiksmais, t. y. nebuvo susijusios viena ta pačia paskata (motyvu), susiformavusia viena tyčia, be to jos nebuvo neatskiriamos – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, buvo padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, todėl baudžiamojo įstatymo prasme nuteistojo padarytų nusikaltimų sutaptis yra realioji.

16020.

161Be to, atsižvelgęs į apeliacinio skundo turinį, aukštesnės instancijos teismas papildomai pasisako ir dėl apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos reikšmės nagrinėjant R. A. skundą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatuota, jog: „<...> teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.“ Apelianto nurodytose nutartyse BK 38 straipsnio nuostatos buvo taikomos baudžiamosiose bylose, kuriose buvo nustatytos aplinkybės, neegzistuojančios aptariamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, Nr. 2K-490/2011, 2K-291/2011 ir Nr. 1A-386/2012 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vieną nusikalstamą veiką padarę asmenys), todėl apelianto nurodytose teismų praktikos pavyzdžiuose aptartos nusikalstamos veikos ir kaltininkus, charakterizuojantys duomenys negali būti vertinami kaip analogiški nurodytiems skundžiamame nuosprendyje. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog, priešingai nei teigiama R. A. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, o apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas vadovautis minėtais teismų sprendimais, spręsdamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl nukentėjusiosios G. S. atstovės advokatės Daivos Mekšraitienės apeliacinio skundo

16217.

163Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. civilinį ieškinį dėl 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė nukentėjusiajai 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, nesutikdama su, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, G. S. atstovė dėl minėtos aplinkybės pateikė apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame be kita ko prašoma G. S. priteisti 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, dėl G. S. padarytos neturtinės žalos dydžio neatitinka BPK 113 ir 115 straipsniuose įtvirtintų nuostatų ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, o skundžiamu nuosprendžiu priteista atlygintina neturtinės žalos suma prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010 ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

16424.1.

165Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16624.2.

167Apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. D., E. D., R. D. ir D. G. priteisė jai 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajai, neteisėtais nuteistųjų veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino tai, jog dėl nuteistųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai G. S., buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, stresą, negalėjo dirbti, pilnavertiškai gyventi įprastą gyvenimą, užsiimti kasdienine veikla. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtą klausimą atsižvelgė ir į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi bei, į nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą ir nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog teismas vertindamas G. S. padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžiui nustatyti privalomus kriterijus ir priešingai nei nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde nepažeidė BPK 113 ir 115 straipsniuose įtvirtintų nuostatų ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus.

16824.3.

169Nukentėjusiosios atstovė ginčydama skundžiamu nuosprendžiu G. S. priteisto neturtinės žalos dydį, teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiosios, dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų patirtą neturtinę žalą 6000 eurų, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010 ir kt.). Kaip jau minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 spalio 24 d. nutarime konstatuota, jog: „<...> teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.“ Apelianto nurodytose nutartyse nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos klausimas buvo sprendžiamas baudžiamosiose bylose, kuriose buvo nustatytos aplinkybės, neegzistuojančios aptariamu atveju. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad apeliantės nurodytose teismų praktikos pavyzdžiuose aptartos nusikalstamos veikos ir nuteistuosius, bei nukentėjusiuosius charakterizuojantys duomenys negali būti vertinami kaip analogiški nurodytiems skundžiamame nuosprendyje, todėl darytina išvada, jog priešingai nei teigiama G. S. atstovės apeliaciniame skunde apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, o apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas vadovautis minėtais teismų sprendimais, spręsdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

17024.4.

171Nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde be kita ko išreiškiamas ir prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo G. S.. Tačiau, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra įvardinama kokių tiksliai teisinės pagalbos išlaidų (patirtų baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) priteisimo šiuo atveju yra prašoma. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš nuteistųjų D. D., E. D., R. D. ir D. G. nukentėjusiosios naudai priteista po 525 eurus, G. S. turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nukentėjusios atstovės apeliaciniame skunde skundžiamu nuosprendžiu G. S. priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydis nėra ginčijamas, todėl darytina išvada, kad aptariamu apeliaciniu skundu yra prašoma nukentėjusiajai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu šis prašymas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nei pati nukentėjusioji G. S., nei jos atstovė advokatė Daiva Mekšraitienė prijungimui prie baudžiamosios bylos nepateikė jokių dokumentų (teisinių paslaugų sutarties, sąskaitų faktūrų ar kt.) objektyviai patvirtinančių, jog G. S. teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dėl jai suteiktos teisinės pagalbos turėjo išlaidų ir detalizuojančių kokio dydžio šios išlaidos buvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptariamas nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas yra atmetamas.

17224.5.

173Nors, kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde išreiškiamas ir prašymas priteisti G. S. visą jos civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą, tačiau pažymėtina, kad šios nutarties 15-15.5. punktuose paneigus nukentėjusiosios atstovės ir prokurorės argumentus, neva tai patvirtinančius, jog aptariamo nusikaltimo metu, iš G. S. be kita ko buvo pagrobti ir aukso dirbiniai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto pagrindo priteisti nukentėjusiajai turtinės žalos, kurią ji neva tai patyrė dėl pagrobtų tauriųjų metalų dirbinių, atlyginimo, todėl aptariamas prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Kristupio Ašmio apeliacinio skundo

17425.

175Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kurias neva tai patvirtino liudytojas M. R., teigiant, kad skundžiamo nuosprendžio turinys prieštarauja 2018 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolui, kurio metu ir buvo apklaustas M. R.. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog tiek skundžiamo nuosprendžio, tiek teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog M. R. pareiškus, kad šiuo metu jis ne viską prisimena, buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius minėto liudytojo parodymus, jis pareiškė ikiteisminio tyrimo metu sakęs tiesą, o, atsakydamas į gynybos klausimus, paaiškino kai kurias aplinkybes ir nurodė, jog panašaus į aukso gabaliuką iš mašinos jis nepaėmė, paliko jį automobilyje, prieš tai paklausęs savo merginos G. M., ar jis jai nepriklauso. Be to, aptariamo teismo posėdžio metu M. R. patvirtino, jog D. (D.) jam tą pačią dieną minėjo apie nusikaltimą ( - ), o jiems susitikus degalinėje D. parodė jam pundą pinigų ir kalbėjo apie pinigus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog atsakinėdamas į advokato R. G. klausimus, M. R. dar kartą patvirtino, kad apklausiamas nurodė teisingas aplinkybes.

17625.1.

177Įvertinus aukščiau aptartų liudytojo M. R. parodymų turinį, darytina išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrįstas pagrindas teigti, kad liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepagrįstai buvo perkelti į nuosprendį. Ir nors nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog teisiamojo posėdžio metu M. R. teigė, kad kalbama buvo apie ,,kučką“ pinigų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tuo pat metu jis nurodė, jog dabar negali prisiminti, ar buvo pasakyta frazė ,,nukėlė auksą iš bobos“, ir teigė, kad nieko pats neprisigalvojo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sprendžiama, jog nėra jokio pagrįsto pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad patikrinus liudytojo M. R. parodymus teisme, buvo gauta ikiteisminio tyrimo duomenims prieštaraujanti informacija. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, kaip visiškai nepagrįstą atmeta D. D. apeliacinio skundo argumentą, jog liudytojo M. R. parodymai yra nepatikimi ir todėl jais nebuvo galima vadovautis, priimant skundžiamą nuosprendį.

17826.

179Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. D. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog D. D. kartu su E. D. iš liudytojo M. R. paėmė automobilį „Audi A4“ ir perdavė jį G. G. bei R. D.. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. nurodė, jog D. (D.) atvažiuodavo ir paprašęs pasiimdavo mašiną. Ir nors, šiuo atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad aptariamo įvykio dieną D. D. įsėdo ne į M. R. automobilį, o į automobilį ,,Mercedes Benz“ kartu su E. D., tačiau akivaizdu, kad visi šie asmenys pas M. R. važiavo kartu, tuo tikslu, jog D. D. galėtų paimti iš M. R. automobilį, o tuo pačiu ir perduoti jį D. G. bei R. D. tam, kad jie šiuo automobiliu galėtų nuvažiuoti į būsimo nusikaltimo vietą.

18026.1.

181Ir nors šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria D. D. apeliacinio skundo argumentui, jog yra visiškai nelogiška nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nekeičiant jo valstybinių numerių, vykti į nusikaltimo vietą, tačiau iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog būtent taip ir buvo pasielgta – baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. D. būdamas automobilio „Audi 4“ savininku (ir šią aplinkybę neabejotinai žinodamas) pats važiavo jo paimti iš M. R., kartu su kitais išvažiavo ir neužilgo po to buvo įvykdytas nusikaltimas. Ir nors, kaip jau minėta anksčiau, tokie D. D. veiksmai laikytini visiškai nelogiškais, tačiau vien tik ši aplinkybė, nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad jie apskritai nebuvo atlikti.

18227.

183Be kita ko, teisėjų kolegija nepritaria ir D. D. apeliacinio skundo argumentui, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai sureikšminta liudytojo M. R. apklausos metu nurodyta aplinkybė, jog D. D. po automobilio sugrąžinimo jam (t. y. M. R.) parodė nukentėjusiosios individualios veiklos liudijimą, kurį M. R. sudegino. Pažymėtina, jog nors vien tik ši aplinkybė ir negali būti laikoma suteikiančia pakankamą pagrindą išvadai, jog D. D. prisidėjo prie šios veikos, ar kad iš anksto apie ją žinojo, tačiau šiuos duomenis vertinant kitų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog rodydamas aptariamą nukentėjusiosios dokumentą, D. D. tik patvirtino savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje prieš G. S., nes priešingu atveju, radus nepažįstamam asmeniui priklausantį dokumentą, logiškesni veiksmai būtų arba iš viso nekreipti į jį dėmesio, arba imtis priemonių, kad jis būtų grąžintas jo savininkui.

18428.

185Pažymėtina ir tai, jog nors D. D. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas D. D. kaip bendrininko įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kaltę grindžia tik jo bandymu realizuoti iš G. S. pagrobtą turtą, tačiau su šiuo minėto apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenimis patvirtintos aptariamos įvykių (vykdant G. S. plėšimą) sekos, D. D., prieš veikos padarymą kartu su E. D., R. D. ir D. G. važiavo pas M. R. paimti automobilio, dalyvavo pokalbyje, kuriame buvo pasakyta, jog reikalingi du automobiliai, kad automobilis Audi reikalingas 1-2 valandoms. Ir nors, kaip jau minėta anksčiau, į M. R. ir D. D. automobilį įsėdo D. G. ir R. D., o E. D. ir D. D. įsėdo į automobilį „Audi A4“, tačiau vėliau degalinėje ,,Statoil“, esančioje prie ,,( - )“, būtent D. D. M. R. pasakė, kad gali būti problemos su jo automobiliu ir pasiūlė jį parduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina D. D. dalyvavimą jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, o aplinkybė, jog D. D. siekė realizuoti iš nukentėjusiosios pagrobtus dirbinius šiame įrodymų kontekste tik patvirtina jo dalyvavimą aptariamame nusikaltime. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad D. D. siūlydamas liudytojui P. B. įsigyti iš G. S. pagrobtus bižuterijos dirbinius nesugebėjo įvardinti minėtų dirbinių kiekio bei jų apibūdinti, atsisiųsti jų nuotraukų ar realiai juos parodyti, leidžia pagrįstai teigti, jog veikta buvo bendrai, t. y. D. D. teikdamas pasiūlymą pirkti gaminius, pats jų neturėjo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog D. D. šiuo atveju galėtų būti inkriminuojamas tik bandymas realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

18629.

187Ir nors pritartina nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis D. D. matėsi ar kalbėjosi su nukentėjusiąja, kad buvo nukentėjusiosios ar kitų asmenų atpažintas, ar kad jis vartojo prieš G. S. fizinį smurtą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. D. yra pripažintas kaltu dėl to, jog jam inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupėje.

18829.1.

189Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).

19029.2.

191Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą. Tuo tarpu Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Kitaip tariant, vykdytojais laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus.

19229.3.

193Ir nors nagrinėjamu atveju, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (t. y., kad tiek D. G., tiek kiti nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. nuteistieji D. D., E. D., R. D., D. G. dalyvavo susitarime padaryti plėšimą, kiekvienas iš jų žinojo savo ir kitų bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme, atliko konkrečius veiksmus: E. D. bendravo su nukentėjusiąja G. S., D. D. ir E. D. paėmė automobilį, kurį perdavė G. G. ir R. D., R. D. ir D. G. pagrobė G. S. priklausantį turtą, D. D. sudegino G. S. vardu išduotą verslo liudijimą ir bandė realizuoti pagrobtus juvelyrinius dirbinius) D. D. pats tiesiogiai neatliko jokių BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jį reikėtų laikyti nusikaltimo vykdytoju, tačiau pirmiau paminėtais veiksmais (t. y. automobilio, nusikaltimo vykdymui, parūpinimu, bandymu realizuoti pagrobtą turtą ir nukentėjusiajai priklausančio dokumento sunaikinimu), jiskad jis sudarė sąlygas kitiems bendrininkams padaryti aptariamą nusikaltimą. Tokie veiksmai rodo D. D., E. D., R. D. ir D. G. veikos bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Todėl, tokie D. D. veiksmai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti padėjimu daryti BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Nors nėra tiesioginių įrodymų, jog jis buvo įvykio vietoje, tačiau iš vėlesnių nuteistųjų veiksmų matyti, jog iš karto po nusikaltimo jie susirinko, kalbėjo apie realizavimą ir t. t.

19430.

195Kaip visiškai nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad iš nukentėjusios buvo pagrobtas 2976,99 eurų vertės turtas lieka neaišku kaip D. D. pavyktų jį parduoti už 3000 eurų. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog visų nuteistųjų tyčia buvo nukreipta pavogti aukso dirbinius, tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų objektyviai patvirtinančių, jog nukentėjusioji prekiavo būtent aukso dirbiniais ir visus neaiškumus vertinant kaltinamųjų naudai, aukso dirbinių pagrobimas iš kaltinimo buvo pašalintas tuo pačiu sumažinant ir pagrobto turto vertę. Dėl nuteistojo R. D. ir jo gynėjo advokato A. B. apeliacinio skundo

19631.

197Nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde yra ginčijama jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, teigiant, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog R. D. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrindžia ne tik nukentėjusiosios G. S. parodymai, bet ir 2017 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, 2018 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokolas kuriame užfiksuota, jog G. S. atpažino D. G. kaip asmenį, kuris su dar vienu asmeniu ją užpuolė ir pagrobė jos turtą, liudytojų K. Z., V. Z., K. A. ir M. R. parodymai.

19831.1.

199Ir nors R. D. apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nėra niekaip detalizuojamas ir nėra nurodyta kuo būtent pasireiškė nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija aptariamą apeliacinio skundo argumentą vertina tik kaip deklaratyvų teiginį ir plačiau dėl jo nepasisako, juolab, kad kolegija neįžvelgia nukentėjusios parodymuose jokio prieštaringumo.

20031.2.

201Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji prieš asmens parodymą atpažinti nebuvo apklausta apie žymes ir ypatybes, pagal kurias ji galėtų atpažinti kaltininką ir apie savo gebėjimą atpažinti asmenį, t. y. nebuvo apklausta taip, kaip to reikalauja BPK 191 straipsnio 2 dalies bei 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl šiuo atveju parodymo atpažinti veiksmas apskritai negalėjo būti atliktas. Tačiau su šiais skundo argumentais kolegija sutinka tik iš dalies. G. S. 2017 m. gegužės 20 d. vykusios pirminės apklausos metu nurodė ją užpuolusių asmenų išvaizdą nurodydama jų drabužius, ūgį, dėvimą galvos apdangalą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji šiuos asmenis matė. 2017 m. birželio 6 d. vykusios papildomos liudytojos apklausos metu, G. S. nurodė galinti atpažinti vieną iš ją užpuolusių asmenų, t. y. aukštą apie 1.80 m. ūgio, labai lieso kūno sėdėjimo, maždaug 20-30 metų amžiaus vyrą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, daroma išvada, jog G. S., prieš atliekant BPK 191 ir 192 straipsniuose numatytą procesinį veiksmą, buvo apklausta ir, kiek sugebėjo apibūdino asmenų išvaizdą, nurodydama, kad gali vieną iš jų atpažinti.

20231.3.

203R. D. apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, jog nors 2017 m. liepos 10 d. asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji G. S. iš jai pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų nurodė, kad jai panašiausi yra asmenys pavaizduoti fotonuotraukose Nr. l ir Nr. 4 (nuotraukoje Nr. 4 yra R. D.) ir paaiškino, kad juos atpažino pagal veido bruožus ir apatinę veido dalį, nors minėtose nuotraukose atvaizduotų asmenų veido bruožai yra skirtingi, dėl ko lieka neaišku kurį asmenį G. S. atpažino, ar atpažino abu asmenis pavaizduotus fotonuotraukose Nr. l ir Nr. 4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog minėto procesinio veiksmo atlikimo metu, G. S. nesugebėjo vienareikšmiškai nurodyti, kurioje iš jai pateiktų nuotraukų yra užfiksuotas ją apiplėšęs asmuo, nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad aptariamo parodymo atpažinti metu gauti duomenys yra nepatikimi ar neobjektyvūs, juo labiau, kad parodžius asmenis gyvai, ji R. D. atpažino. Tai, jog šio nuteistojo ji neatpažino teismo posėdžių salėje nepaneigia procesinių veiksmų – parodymo atpažinti metu gautų duomenų patikimumo, nes visiškai akivaizdu, jog praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio, sunku prisiminti detales, juolab žmogų, kurio išvaizda laikui bėgant kinta. Be to ir pati nukentėjusioji 2017 m. birželio 6 d. apklausos metu nurodė, kad kuo daugiau laiko praeina nuo aptariamo nusikaltimo, tuo jai darosi sunkiau atsiminti ją užpuolusio vyro veido bruožus.

20431.4.

205Be kita ko, nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors 2018 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji G. S. iš tiesų atpažino R. D., tačiau teigiama, kad prieš tai pamačiusi nuteistąjį fotonuotraukoje (asmens parodymo atpažinti pagal foto nuotrauką metu) jį galėjo atpažinti gyvai, nes statistai kurie buvo pateikti atpažinti nukentėjusiajai nebuvo tie patys asmenys kurie buvo atvaizduoti prieš tai pateiktose nuotraukose. Skundo teiginys, kad prieš tai atliekant atpažinimą iš nuotraukų nukentėjusioji buvo mačiusi nuteistojo nuotrauką ir atpažino ne užpuoliką, o nuotraukoje matytą asmenį – nepagrįsti. Kolegija atkreipia dėmesį, jog iš nuotraukų G. S. kategoriškai R. D. neatpažino, nurodydama, jog jis (ir dar vienas nuotraukoje esantis asmuo) panašūs į ją užpuolusius asmenis, R. D. ji atpažino, kai jai buvo parodytas gyvai. Tokie asmens parodymo atpažinti veiksmai yra įprastinė tyrimo taktika ir jokių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidžia. Be to, pažymėtina ir tai, jog atpažinimas iš nuotraukų buvo atliktas beveik prieš metus iki asmens parodymo gyvai, todėl visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad nukentėjusioji galėjo prisiminti ir atpažinti anksčiau jos nurodytą asmenį nuotraukoje, o ne ją užpuolį asmenį. Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir skundo argumentas dėl statistų, kadangi skirtingų statistų parinkimas skirtingiems asmens parodymo atpažinti veiksmas nesudaro pagrindo laikyti atpažinimą neteisėtu.

20632.

207Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo proceso dalyvių pateiktų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

208Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

209nuteistųjų D. G., R. A., nuteistojo R. D. bei jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus, nuteistojo D. D. bei jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio, prokurorės Ritos Poškienės, ir nukentėjusiosios G. S. atstovės advokatės Daivos Mekšraitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio atmesti.

210Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos... 4. -... 5. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už D. D. ir M. M. apiplėšimą), vienerių... 6. -... 7. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už M. A. apiplėšimą) vienerių metų... 8. -... 9. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. apiplėšimo) dvejų metų laisvės... 10. -... 11. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. D. paskirtos bausmės subendrintos... 13. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų... 14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką... 15. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 13000 eurų užstatas,... 16. D. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 17. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų... 18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką... 19. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 5000 Eur užstatas, kuris... 20. R. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018... 22. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų ir... 23. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, atliekant bausmę, į bausmės laiką... 24. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 5000 Eur užstatas, kuris... 25. R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180... 26. -... 27. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. D. ir M. M. atžvilgiu įvykdyto... 28. -... 29. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl M. A. atžvilgiu įvykdyto plėšimo)... 30. -... 31. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.... 32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas... 33. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių... 34. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios... 35. G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų... 36. Be to, G. S. naudai iš nuteistųjų D. D., E. D., R. D. ir D. G. priteista po... 37. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. D. bei išteisintas A. I., tačiau... 38. Teisėjų kolegija... 39. 1.... 40. R. A. ir D. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 180... 41. 1.1.... 42. R. A. ir D. D. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti,... 43. 1.2.... 44. R. A. ir D. D. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 187... 45. 1.3.... 46. D. D., E. D., R. D. ir D. G. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką,... 47. 2.... 48. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį,... 49. 3.... 50. Nuteistasis D. D. ir jo gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skundžia Kauno... 51. 3.1.... 52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 53. 3.2.... 54. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas... 55. 3.3.... 56. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas M. R.... 57. 3.4.... 58. Taipogi, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje... 59. 3.5.... 60. Be kita ko apeliaciniame skunde pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje buvo... 61. 3.6.... 62. Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas... 63. 3.7.... 64. Be kita ko apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje... 65. 4.... 66. Nuteistasis D. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d.... 67. 4.1.... 68. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas... 69. 4.2.... 70. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę visiškai... 71. 4.3.... 72. Be kita ko D. G. atkreipia dėmesį ir į tai, jog priimant skundžiamą... 73. 5.... 74. Nuteistasis R. D. ir jo gynėjas advokatas A. B. skundžia Kauno apylinkės... 75. 5.1.... 76. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo ir proceso pirmosios... 77. 5.2.... 78. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad kaltinimas šioje byloje R. D. buvo... 79. 5.3.... 80. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji prieš asmens... 81. 6.... 82. Nuteistasis R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m.... 83. 6.1.... 84. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo... 85. 6.2.... 86. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad kaip jau nurodė... 87. 6.3.... 88. Apeliantas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pilnai pripažino... 89. 6.4.... 90. Be kita ko, apeliaciniame skunde R. A. nurodo, kad pirmosios instancijos... 91. 6.5.... 92. Taip pat, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas... 93. 7.... 94. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. atstovė advokatė Daiva... 95. 7.1.... 96. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog liudytojų M. R., K. Z., V. Z., K. A., P. B.... 97. 7.2.... 98. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu,... 99. 7.3.... 100. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 101. 7.4.... 102. Be kita ko apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo... 103. 8.... 104. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 105. 8.1.... 106. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta... 107. 8.2.... 108. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji... 109. 8.3.... 110. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei konstatuota... 111. 9.... 112. Atsiliepimų į nuteistųjų, nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinius... 113. 10.... 114. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė... 115. 11.... 116. Nuteistųjų D. G., R. A., nuteistojo R. D. bei jo gynėjo advokato A. B.,... 117. 12.... 118. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 119. 13.... 120. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prokurorės... 121. 14.... 122. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. D., E. D., R. D. ir... 123. 15.... 124. Pažymėtina, jog spręsdamas iš nukentėjusiosios pagrobto turto vertės... 125. 15.1.... 126. Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą,... 127. 15.2.... 128. Kaip jau minėta anksčiau, tiek prokurorės, tiek nukentėjusiosios atstovės... 129. 15.3.... 130. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog G. S. prekiavo būtent iš... 131. 15.4.... 132. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir prokurorės bei... 133. 15.5.... 134. Kaip nepagrįstas atmetamas ir prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog... 135. 15.6.... 136. Aukščiau aptartų duomenų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios... 137. 16.... 138. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde yra ginčijama jo kaltė dėl... 139. 16.1.... 140. Ir nors D. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 141. 16.2.... 142. D. G. apeliaciniame skunde, be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog... 143. 16.3.... 144. Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. G. apeliacinio skundo argumentas, jog... 145. 16.4.... 146. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama nuteistojo D. G.... 147. Dėl nuteistojo R. A. apeliacinio skundo... 148. 14.... 149. Kaip jau minėta anksčiau nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde ginčijamas... 150. 15.... 151. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 152. 16.... 153. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad... 154. 17.... 155. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius... 156. 18.... 157. Teisėjų kolegijos vertinimu R. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės,... 158. 19.... 159. Ir nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad visos jam inkriminuotos... 160. 20.... 161. Be to, atsižvelgęs į apeliacinio skundo turinį, aukštesnės instancijos... 162. 17.... 163. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 164. 24.1.... 165. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 166. 24.2.... 167. Apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir... 168. 24.3.... 169. Nukentėjusiosios atstovė ginčydama skundžiamu nuosprendžiu G. S. priteisto... 170. 24.4.... 171. Nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde be kita ko išreiškiamas ir... 172. 24.5.... 173. Nors, kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame... 174. 25.... 175. Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje... 176. 25.1.... 177. Įvertinus aukščiau aptartų liudytojo M. R. parodymų turinį, darytina... 178. 26.... 179. Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. D. ir jo gynėjo apeliacinio skundo... 180. 26.1.... 181. Ir nors šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria D. D. apeliacinio skundo... 182. 27.... 183. Be kita ko, teisėjų kolegija nepritaria ir D. D. apeliacinio skundo... 184. 28.... 185. Pažymėtina ir tai, jog nors D. D. apeliaciniame skunde nurodoma, kad... 186. 29.... 187. Ir nors pritartina nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui,... 188. 29.1.... 189. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 190. 29.2.... 191. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti... 192. 29.3.... 193. Ir nors nagrinėjamu atveju, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas... 194. 30.... 195. Kaip visiškai nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog... 196. 31.... 197. Nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde yra ginčijama jo kaltė dėl... 198. 31.1.... 199. Ir nors R. D. apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiosios parodymai... 200. 31.2.... 201. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad... 202. 31.3.... 203. R. D. apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, jog nors 2017 m. liepos 10 d.... 204. 31.4.... 205. Be kita ko, nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į... 206. 32.... 207. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės... 208. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 209. nuteistųjų D. G., R. A., nuteistojo R. D. bei jo gynėjo advokato Arnoldo... 210. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....