Byla 2-2154/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Apskaitos etika“ pagal pareiškėjos UAB „Apskaitos etika“ direktorės Virginijos Vankevičienės pareiškimą, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB (civ. byla Nr. B2-2304-264/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja UAB „Apskaitos etika“ direktorė V. Vankevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Apskaitos etika“, restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirti UAB „Verslo administravimo centras“. Pareiškime nurodė, kad UAB „Apskaitos etika“ pagrindinė ūkinė komercinė veikla - buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas kitoms įmonėms; 2003 m. pabaigoje bendrovės akcininko sprendimu buvo įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), turinti tikslą pastatyti bendrovės biuro pastatą; sklypo pirkimui tuometinis bendrovės akcininkas suteikė paskolą. Pareiškėjos teigimu, pradėjus projektavimo darbus, paaiškėjo, kad sklypo dydis ir Kauno miesto vystymo planas numato šioje vietoje pastatą, kurio dydis gerokai viršija bendrovės poreikius; dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas statyti kelių biurų pastatą, o pastačius parduoti atskirus biurus; biurų pastato statyba buvo finansuojama iš „Swedbank“, AB, trumpalaikės paskolos; 2008 m. prasidėjus pasaulinei nekilnojamo turto krizei, skubiai buvo priimtas sprendimas statyti ne atskirus biurus, skirtus pardavimui, bet vientisą biurų pastatą tikslu nuomoti biurus, o trumpalaikė banko paskola buvo pakeista į ilgalaikę paskolą 15 metų. Nuo 2009 metų birželio mėnesio bendrovė pradėjo teikti biurų nuomos paslaugas, t. y. užsiimti kita veikla, tačiau dėl pasaulinės recesijos ir ekonominės krizės Lietuvoje sutriko abi bendrovės veiklos, sumažėjus klientų mokumui, teko peržiūrėti paslaugų sutartis, dėl ko ženkliai sumažėjo bedrovės pajamos. Pareiškėjos nuomone, sumažėjus pajamoms bei padidėjus išlaidoms (nekilnojamajam turtui išlaikyti), bendrovėje susidarė laikini sunkumai atsiskaityti su „Swedbank“, AB, bei kai kuriais paslaugų tiekėjais, tačiau įmonė gali ir toliau sėkmingai vykdyti bei plėtoti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti darbo vietas, išsaugoti mokumą ir išvengti bankroto. Pareiškime nurodoma, jog įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, įsteigta daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos, anksčiau įmonei nebuvo taikyta restruktūrizavimo procedūra, įmonei nėra iškelta bankroto byla; be to, yra parengti restruktūrizavimo plano metmenys, kuriuos 2011 m. balandžio 5 d. patvirtino vienintelis akcininkas; bendrovės turimo nekilnojamojo turto - administracinio pastato, adresu Kaunas, V.Putvinskio g. 50, vertė 2011 d. kovo 31 d. balanso duomenimis yra 5 819 558 Lt; dalį pastato restruktūrizavimo plano metmenyse yra numatyta parduoti. Pardavus pastatą, planuojama gauti 4 677 550 Lt pajamų, kurių pakaktų iš dalies atsiskaityti su „Swedbank“, AB, ir sutartyse numatytais terminais visiškai atsiskaityti su kitais kreditoriais, stabilizuoti piniginius srautus ir atstatyti bendrovės ilgalaikį mokumą.

5Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Apskaitos etika“. Nurodė, kad įmonės pradelsta skola „Swedbank“, AB pagal 2007 m. gegužės 9 d. Kredito sutartį (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 30 d. duomenimis, buvo 1 719 061,85 eurų, kas sudaro 5 935 576,75 Lt. UAB „Apskaitos etika“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB, pagal 2007 m. gegužės 9 d. Kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) įvykdymas buvo užtikrintas V. Vankevičienės laidavimu pagal 2007 m. gegužės 9 d. Laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais), hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 02120070007346 (su visais pakeitimais ir papildymais), įkeistu nekilnojamuoju turtu ir sutartinio įkeitimo lakštu, (duomenys neskelbtini)įkeistu kilnojamuoju turtu. Faktinė UAB „Apskaitos etika“ situacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo byla įmonei negali būti iškelta dėl to, jog UAB „Apskaitos etika“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 5 str. nurodytų reikalavimų - pateiktas preliminarus verslo planas neatitinka rinkos realijų, ir dėl to, kad UAB „Apskaitos etika“ yra nemoki, o jos pradelsti įsipareigojimai viršija visą į UAB „Apskaitos etika“ balansą įrašyto turto vertę.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino pareiškimą ir iškėlė atsakovui UAB „Apskaitos etika“ restruktūrizavimo bylą, o restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“. Teismas nutartį grindė tuo, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus – įmonė įsteigta 2002 m.; įmonė turi finansinių sunkumų; įmonė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; UAB „Apskaitos etika“ pateikto restruktūrizavimo plano metmenys atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad pagrindinės priežastys, sukėlusios finansines problemas, yra tai, kad dėl pasaulinės recesijos ir ekonominės krizės Lietuvoje sutriko ir bendrovės veikla, sumažėjus klientų mokumui, teko peržiūrėti paslaugų sutartis, dėl ko ženkliai sumažėjo bedrovės pajamos. Dėl sumažėjusių pajamų bei padidėjusių išlaidų (nekilnojamajam turtui išlaikyti) bendrovėje susidarė laikini sunkumai atsiskaityti su „Swedbank“, AB bei kai kuriais paslaugų tiekėjais. Bendrovės turimo nekilnojamojo turto - administracinio pastato, adresu Kaunas, V.Putvinskio g. 50, vertė 2011 d. kovo 31 d. balanso duomenimis yra 5 819 558 Lt.; dalį pastato restruktūrizavimo plano metmenyse yra numatyta parduoti. Be to, pareiškėja teismui pateikė papildomą informaciją, jog, atsižvelgiant į vykstančias derybas su banku, 2011 m. sausio 25 d. tarp UAB „Apskaitos etika“ ir UAB „Nekilnojamojo turto paslaugų centras“ buvo sudaryta sutartis dėl pirkėjų paieškos. Iškėlus restruktūrizavimo bylą UAB „Apskaitos etika“, artimiausiu metu su potencialiais pirkėjais galėtų būti pasirašytos 4 preliminarios turtinių vienetų pardavimo sutartys. Be to, nutartyje pažymima, kad atsakovui pardavus bent vieną turtinį vienetą, būtų padengti pradelsti įsipareigojimai bankui ir būtų galima toliau vykdyti bei plėtoti ilgametę veiklą, išsaugoti darbo vietas ir atstatyti laikinas įmonės mokumo problemas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“ , AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Apskaitos etika“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101) Bankas 2007 m. gegužės 9 d. kredito sutartimi suteikė atsakovui 5 800 000 Lt kreditą ir 300 000 Lt kredito liniją. Atsakovo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojoje turto įkeitimu, V. Vankevičienės laidavimu. Vėliau šalys ne kartą keitė kredito sutarties sąlygas. Tačiau atsakovui negrąžinus kredito, bankas 2011 m. vasario 14 d. įspėjo atsakovą, kad nuo 2011 m. vasario 25 d. nutrauks kredito sutartį, o negrąžinus skolos per mėnesį, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2011 m. kovo 30 d. bankas padavė Kauno apygardos teisme ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. „Swedbank“ AB nuomone, atsakovas yra nemokus.

112) UAB „Apskaitos etika“ veikla yra nuostolinga, o parengtame restruktūrizavimo plane nurodyti įmonės pinigų srautai nerealūs, neatitinka realios situacijos rinkoje. Atsakovas ketina parduoti nekilnojamąjį turtą didesne kaina nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje (ketinama gauti po 5 000 Lt už patalpų kv. m., o reali jų vertė siekia iki 4 500 Lt už patalpų kv. m.). Patalpų pardavimas gali užtrukti iki 5 metų, o bankui mokamos atsakovo palūkanos sudaro 5,14 procentų. Todėl atsakovas dar turės, be kreditorinio reikalavimo, sumokėti bankui papildomai 720 000 Lt palūkanų už šį laikotarpį.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Apskaitos etika“ prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131) „Swedbank“, AB siekia likviduoti atsakovą, o ne padėti jam išlikti rinkoje. Bendrovės balanse nurodyta turto likutinė vertė, todėl remtis vien ja nėra pagrindo. Be to, atsakovo pradelsta skola bankui kredito sutarties nutraukimo dieną sudarė 206 100,32 Lt nuo visos 5 634 869,06 Lt sumos.

142) Iš atsakovo 2009-2010 m. balanso matyti, kad įmonės veikla yra pelninga. Įmonė 2009 m. gavo 29 543 Lt, 2010 m. – 5487 Lt pelno, nuostolis susidarė tik dėl nekilnojamojoje turto nusidėvėjimo, pastato išlaikymo kaštų bei priskaičiuotų palūkanų.

153) „Swedbank“, AB pozicija prieštaringa: bankas derasi su įmone, tačiau tuo pačiu metu inicijuoja bankroto procedūras, skundžia teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

164) Atsakovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, yra sudaręs 21 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su įmonėmis, dvi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įmonėje dirba 8 darbuotojai, įmokos į biudžetą mokamos laiku, finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio.

175) Restruktūrizavimo plane nurodyti duomenys atitinka realią padėtį. Įmonė derina poziciją dėl patalpų pardavimo vienetais su banku, jau turi potencialų pirkėją UAB „Vitarus“, kuris įvardijo dalies patalpų pirkimo kainą (6 000 Lt už patalpų kv. m.), intensyviai ieško kitų klientų.

186) „Swedbank“, AB, teigdamas, kad, be kreditorinio reikalavimo, atsakovas turės sumokėti bankui papildomai 720 000 Lt palūkanų, neįvertino aplinkybės, jog pardavus turtą gautos lėšos bus atiduodamos bankui ir tokiu būdu atsakovo mokėtinų palūkanų dydis realiai bus mažesnis. Be to, įmonės kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu gali taikyti lengvatas, įtvirtintas ĮRĮ 24 straipsnio 3 dalyje – atidėti reikalavimų vykdymo terminus, pakeisti piniginę prievolę kita ir pan.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis)). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).

21Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Taigi tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

22ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas:

241) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

252) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;

263) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

274) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

285) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

29Dėl pirmosios materialaus pobūdžio sąlygos, pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus laikoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje, per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo, turėtų būti vertinami ne tik įmonės veiksmai rinkoje, bet ir pateikti finansiniai dokumentai, taip pat kiti su vykdomos veiklos procesais susiję duomenys, iš kurių ir sprendžiama apie įmonės sunkumų pobūdį.

30Analizuojant antrąją materialaus pobūdžio sąlygą, atkreiptinas dėmesys, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę-komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2009). Sprendžiant, ar egzistuoja ši materialaus pobūdžio sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (veikli ar neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai.

31Trečioji materialaus pobūdžio sąlyga yra susijusi su įmonės teisiniu statusu – neturi būti įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

32Ketvirtoji sąlyga susijusi su įmonės gyvavimo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos.

33Penktąja materialaus pobūdžio sąlyga įstatymų leidėjas nustato ribojimą įmonei siekti restruktūrizavimo procedūros tuo atveju, jeigu įmonės restruktūrizavimo procesas vyko anksčiau ir nuo jo pabaigos nėra praėję 5 metai.

34Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas turi patikrinti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai: 1) dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas; 2) metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo; 3) praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija; 4) restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras, kuriame turi būti nurodyta, kad jis atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras; 5) antstolių, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, ir vykdomųjų bylų bei teismų, nagrinėjančių bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašai; 6) areštuotų įmonės sąskaitų sąrašas, kuriame nurodomi sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų, kuriose jos atidarytos, rekvizitai; 7) kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti). Teismas taip pat turi ištirti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą.

35Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat turi įvertinti, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, t. y. ar tinkamas subjektas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos, kurių esminis pažeidimas gali nulemti inicijuojamo restruktūrizavimo proceso neteisėtumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ĮRĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas savaime nėra pagrindas teismui konstatuoti kreditorių susirinkimo priimto nutarimo negaliojimą ir atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą; kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar dėl konkretaus pažeidimo galėjo būti priimtas neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-197/2010).

36ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei pagrindai. Vienas iš šių pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Kolegijos nuomone, šis atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas turi būti aiškinamas neatsietai nuo trečiosios materialaus pobūdžio sąlygos, kuriai esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė neturi būti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 3 p.). Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto pagrindu, įmonė turi būti arba įgijusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisinį statusą, arba iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę įmonės turimo turto. Priešingu atveju teismas, spręsdamas vieną materialųjį teisinį reikalavimą (pareiškimą dėl pripažinimo, kad įmonė turi būti restruktūrizuojama), iš esmės išspręstų kitą materialiųjų teisinį reikalavimą (pripažintų, kad įmonė yra nemoki), nors jis ir nėra pareikštas. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti ir įmonės kreditorių veiksmus, t. y. ar jie inicijavo bankroto procedūras įmonei, ar reiškė reikalavimus civilinio proceso tvarka. Taigi, jeigu įmonė įvykdė ĮRĮ nustatytus reikalavimus ir egzistuoja visos materialaus bei procesinio pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, ji nėra įgijusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisinio statuso, įmonės atžvilgiu bankroto procedūras pradėjo tik vienas subjektas, kurio kreditorinis reikalavimas yra ginčijamas, o iš teismui pateiktų finansinių dokumentų nėra akivaizdu, kad įmonės pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, neturėtų būti atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto pagrindu.

37Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau aptartos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos, kurioms esant būtų pagrindas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ir atsakovas UAB „Apskaitos etika“ įvykdė visus ĮRĮ nustatytus reikalavimus tam, kad būtų galima iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, t. y. įrodė, kad įmonė tebevykdo ūkinę-komercinę veiklą, nuo jos įsteigimo praėjo daugiau kaip 3 metai, įmonė nėra įgijusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisinio statuso, jos atžvilgiu anksčiau nebuvo vykdytos restruktūrizavimo procedūros. Dėl šių sąlygų ginčo byloje nėra. Vienintelė sąlyga, kurią ginčija apeliantas – dėl atsakovo (ne)mokumo, t. y. jis įrodinėja, kad įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, kadangi, jo teigimu, vien pradelstos skolos apeliantui sudaro 5 935 576,75 Lt ir viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (įmonės balanso 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės turtas sudaro 6 113 804 Lt). Tuo tarpu atsakovas UAB „Apskaitos etika“ ginčija vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir įrodinėja, kad įmonės pradelsta skola kreditoriui „Swedbank“, AB, sutarties nutraukimo dieną sudarė 206 100,32 Lt. Tai, kad kreditorius „Swedbank“, AB, iš pradžių neprieštaravo atsakovo restruktūrizavimui, tačiau tuo pačiu inicijavo bankroto bylą, kurios iškėlimo nagrinėjimas sustabdytas, nesudaro pagrindo atsakovo pradelstos skolos šiam kreditoriui skaičiuoti apelianto nurodytu būdu kaip viso nesugrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais. Bylos duomenimis, kreditoriaus „Swedbank“, AB, prievolių pagal kredito ir kredito linijos sutartis įvykdymas užtikrintas atsakovo turto hipoteka ir šis kreditorius turi teisę vykdyti turto priverstinio pardavimo procedūras pagal CPK XXXVI skyriaus reikalavimus, tačiau jis nepateikė teismui duomenų apie vykdomas ar pasibaigusias priverstines atsakovo turto pardavimo procedūras, dėl kurių galėjo pakisti pradelstų skolų ir turto santykis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atsakovo pradelstą skolą hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, nustatyti 5 935 576,75 Lt. Iš įmonės balanso 2011 m. kovo 31 d. duomenų matyti, kad ilgalaikio turto vertė sudarė 5 823 054 Lt, trumpalaikio turto – 75 190 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos, įskaitant skolą „Swedbank“, AB, sudarė 1 752 695 Lt, ilgalaikiai įsipareigojimai (po vienerių metų mokėtinos sumos) ne kredito įstaigoms – 1 156 896 Lt (t. 1, b. l. 63-65). Įmonės kreditorių sąraše pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad teismo nutarties priėmimo metu pradelstos skolos kreditoriams viršija pusę įmonės turto, ir dėl to negalima kelti restruktūrizavimo bylos įmonei. Atsakovas sudarė restruktūrizavimo plano metmenų projektą (kuriame pateikė duomenis apie restruktūrizavimo proceso eigą bei skolų grąžinimo grafikus), kuriam pritarė vienintelis akcininkas (t. 1, b. l. 114-138), taip pat duomenis apie turto potencialių pirkėjų paiešką ir jų pateiktus pasiūlymus, sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. 1, b. l. 85-98, t. 2, b. l. 126-128). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti atsakovo kreditoriai, išskyrus hipotekos kreditorių „Swedbank“, AB, būtų inicijavę atsakovui bankroto procedūras. Kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo procesas susijęs su kreditorių tam tikrų nuolaidų padarymu įmonei, ši procedūra paprastai užtrunka, tačiau vien dėl to, jog hipotekos kreditorius siekia savo finansinio reikalavimo patenkinimo ne restruktūrizavimo procese, o bankrote, kai skolininkas įvykdė visus reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo bylai iškelti, nesudaro pagrindo netenkinti skolininko vadovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei.

38Apelianto argumentai dėl įmonės turimo turto pardavimo kainos yra susiję su restruktūrizavimo proceso eiga, todėl nėra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurį sprendžiant, nėra išsamiai analizuojami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir jos turto pardavimo būdas ar kaina. Tuomet, jei vykdant įmonės restruktūrizavimo procedūras, paaiškėtų, kad įmonė yra nemoki ir dėl to negali būti tinkamai įvykdytas restruktūrizavimo planas, restruktūrizavimo byla galėtų būti nutraukta ir pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1, 4, 5 p. ir 2 d.).

39Dėl pasakyto, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, proceso įstatymą, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti ar panaikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį.