Byla 2-279-798/2017

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos agroprekyba”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ direktoriaus D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ direktoriaus D. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos agroprekyba”.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemaitijos agroprekyba“ direktorius D. S. pareiškime prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Šiauleksa“, nustatyti atsakovės administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, leisti atlikti iš UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atsiskaitomosios sąskaitos ( - ), „Swedbank“, AB, ūkinės-komercinės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 21 510 Eur.
2. Nurodė, kad 2016-10-20 visuotinis atsakovės akcininkų susirinkimas patvirtino UAB „Žemaitijos agroprekyba“ direktoriaus iniciatyva parengtus restruktūrizavimo plano metmenis ir pritarė kreipimusi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemaitijos agroprekyba“. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis įmonė yra moki, veiklą vykdo, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais (t. I, b. l. 1–7).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“.
4. Teismas nustatė, jog pagal 2016-10-20 balanso duomenis bendrovės turto vertė, palyginus su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo. Įvertinęs tai, kad praėjusiais finansiniais metais debitorių įsiskolinimų suma buvo panaši, teismas padarė išvadą, jog įmonės galimybės atgauti skolas yra ribotos, ir atsižvelgiant į didelį skolų pradelsimą – praktiškai neįgyvendinamos. Ieškovo pateiktais duomenimis per metus darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo nuo 40 iki 15 ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina toliau blogėjančią įmonėje finansinę padėtį.
5. Taip pat teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad 2016 m. kreditoriai net du kartus kreipėsi į teismą iškelti bankroto bylą atsakovei dėl nesavalaikių atsiskaitymų. Šiaulių apygardos teismas nutartimis civilines bylas Nr. B2-658-440/2016 bei Nr. B2-789-856/2016 nutraukė pareiškėjams atsisakius nuo ieškinių, kadangi atsakovas atsiskaitė. Vertino, jog įmonė turi didelių finansinių sunkumų ir su kreditoriais atsiskaito tik tada, kai jai keliamos bankroto bylos. Be to įmonei Šiaulių apygardos teisme yra pareikšta ir daugiau turtinio pobūdžio reikalavimų (pvz. civilinė byla Nr.e2-666-210/2016). Įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 274 907,31 Eur, o VĮ Registrų centro duomenis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas, vidutinė rinkos vertė yra tik 308 830 Eur. 2016-10-20 bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės pelnas finansiniais metais nebuvo žymus ir siekė tik 13 610 Eur, t. y. įmonė iš esmės neturi lėšų vykdyti savo prievoles kreditoriams; įmonės kilnojamojo turto balansinė vertė sudaro 70 270 Eur, todėl teismas sprendė, jog šio turto likvidacinė vertė būtų dar mažesnė.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad nemažą įmonės turto dalį sudaro debitorių skolos, atsargos ir kilnojamasis turtas ir atsižvelgęs į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą, sprendė, kad įmonė turi bankrutuojančios įmonės požymių. Konstatavo, kad įmonė turi pastovių finansinių sunkumų, nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, t. y. UAB „Žemaitijos agroprekyba“ yra faktiškai (realiai) nemoki. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė realiai atsiskaitys su jos nurodytais kreditoriais teismui nepateikė. Iš kitų pajamų, kurias planuoja gauti atsakovė, atsiskaityti su kreditoriais galimybės nėra.
7. Teismo vertinimu restruktūrizavimo plano metmenys abstraktaus, formalaus pobūdžio, neatitinka jiems keliamų reikalavimų, juose nėra numatyta jokių realių priemonių, kurios atstatytų įmonės mokumą. Metmenyse numatyta tik tęsti įmonės veiklą, tačiau nenurodyta, kokiomis priemonėmis bus atkurtas įmonės mokumas, nes įmonės ūkinės-komercinės veiklos tęsimas iki šiol neužtikrino jos mokumo. Metmenyse nenurodyta kokiems kreditoriams, kokiomis dalimis įmonė ketina įvykdyti įsipareigojimus, neaišku kokią dalį kreditorinių reikalavimų įmonė ketina patenkinti, nėra numatytas savanoriškų įmonės įsipareigojimų vykdymas iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas pripažino, kad tokių priemonių, kurias įgyvendinus, bendrovė įveiks finansinius sunkumus, metmenyse nėra pateikta.
8. Teismas sprendė, kad realiai įmonės ūkinė veikla yra sutrikusi, įmonė vėluoja sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo reikalavimų ir tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę bei yra pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (t. II, b. l. 180–182).

3. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjos UAB „Žemaitijos agroprekyba“ direktorius D. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis vien tik spėjimais, neišsireikalavęs dokumentų.
2. UAB „Žemaitijos agroprekyba“ yra mokus juridinis asmuo. 2015–2016 m. pardavus ilgalaikį turtą buvo atsikaityta su įmonės kreditoriais, darbuotojais. Atsakovės debitorių skolos kito, 75 794,01 Eur dalis skolų buvo atgauta. Įmonės trumpalaikį turtą sudaro atsargos. Siekiant optimizuoti įmonės sąnaudas buvo nuspręsta sumažinti darbuotojų skaičių, o esant būtinybes – darbuotojus samdytis. Šios aplinkybės yra nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse. Su tikslu sumažinti patiriamas sąnaudas, buvo nuspręsta samdyti buhalterinių paslaugų įmonę UAB „Pinigų abėcėlė“. Šiuo metu atsakovė yra pajėgi sumokėti darbuotojams darbo užmokesčius, su dauguma jau atsiskaitė.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė su savo kreditoriais atsiskaito tik tada, kai jie kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, jog pateikti kvitai, banko išrašai, mokėjimo nurodytai šias aplinkybes patvirtina. Bendra skola kreditoriams sumažėjo, t. y. nuo 2016-01-01 iki 2016-11-31 sumokėjo kreditoriams 292 741,62 Eur. Buhalteriniuose dokumentuose nurodyta likutinė kilnojamojo turto vertė, tačiau rinkos vertė yra ženkliai didesnė. Įmonė veiklą vykdo, dalyvauja ir laimi viešuosius konkursus.
4. Restruktūrizavimo plano metmenys nėra abstraktūs, juose nurodyta kaip restruktūrizuojami įsiskolinimai kreditoriams (preliminarios priemonės): nurodytas dalyvavimas 2017–2020 m. didelės apimties projektuose, plėtojimas naujų veiklos sričių: skiedros gaminimui, prekybai per energijos išteklių biržą „Baltpool“, grunto, skaldos, smėlio, žvirgždo, sėklų, pieno miltų perpardavimas, medienos ruošia ir kitos miško ūkio paslaugos, planuojamos iš nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto (transporto priemonių) nuomos gauti pajamos ir kt.
5. Pastatų, esančių Žemaitijos g. 46, Mažeikiai rinkos vertė yra 452 000 Eur, o vertė pagal pajamas yra ne mažesnė kaip 385 000 Eur.
6. Pažymi, kad pasirašė su AB „Šiaulių bankas“ susitarimą Nr. 6 bei Priedą Nr. 1 prie šio Susitarimo, pagal kuriuos nustatyta fiksuota 5 proc. palūkanų norma, taikant peržiūrėjimo sąlygą – 6 mėn. EURIBOR ir 3,75 proc. banko maržą. Tokiu būdu atsakovė taupo lėšas.
7. Didžiausia ir pagrindinė kreditorė sutinka su UAB „Žemaitijos agroprekyba“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu, kiti kreditoriai pateikė sutikimus su skolų sumokėjimo atsidėjimu.
8. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos pasirašytos paslaugų pirkimo, darbų atlikimo, teritorijos priežiūros, statybos darbų, nuomos ir kt. sutartys, kurios įrodo, jog atsakovė deda visas pastangas, kad vykdyti veiklą ir gauti pajamų. Dėl objektyvių priežasčių įmonė negali iškart įgyvendinti visų restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių, kadangi pirmiausia turi užtikrinti savo tiesioginės veiklos stabilumą (t. III, b. l. 1–9).

5Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

11. Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė: iš internetinio tinklalapio www.autoplius.lt duomenis apie transporto priemonių rinkos vertes, kuriais įrodinėja aplinkybę, kad kilnojamojo turto likvidacinė vertė yra ženkliai mažesnė, nei rinkos vertė; nekilnojamojo turto ataskaitos santrauką dėl pastatų, esančių Žemaitijos g. 46, Mažeikiai rinkos vertės nustatymo, kuria įrodinėja aplinkybę, jog atsakovei nuosavybės teisėmis priklausiantys pastatų vertė 452 000 Eur; nuomos pajamų lentelę, pagrindžiančią aplinkybę, jog pastato, esančio Žemaitijos g. 46, Mažeikiai vertė pagal pajamas yra ne mažesnė kaip 385 000 Eur; kreditorių sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; preliminaraus verslo plano suvestinę 2016–2020 m., kuria įrodinėja prognozuojamą gauti pelną, sudaryti naujas sutartis ir kt. Taip pat atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus: PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų aktų vertimus į lietuvių kalbą; patikslintą kreditorių sąrašą; UAB „Erea Energy“ sutikimą dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo ir restruktūrizavimo bylos kėlimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktais dokumentais yra grindžiamos bylai reikšmingos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas minėtus rašytinius įrodymus priima ir vertins kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

7Dėl atsakovės mokumo / nemokumo vertinimo

12. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi, pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
13. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įmonės nemokumo vertinimu bei padaryta išvada, kad UAB „Žemaitijos agroprekyba“ yra faktiškai (realiai) nemoki.
15. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 20 d. balanso duomenų nustatyta, jog UAB „Žemaitijos agroprekyba“ turtas sudaro viso 1 017 444 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 803 254 Eur, iš jų 443 627 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei 359 627 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad vertinat įmonės nemokumą yra svarbu nustatyti ne visus įmonės įsipareigojimus, o pradelstus, t. y. tokius, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi, formaliai vertinant atsakovės 2016 m. spalio 20 d. balanso duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai (359 627 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (1 017 444 Eur).
16. Pirmosios instancijos teismas iš viešai skelbiamų VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas, vidutinė rinkos vertė yra tik 308 830 Eur (II t., b. l. 174–176), įmonės kilnojamojo turto balansinė vertė sudaro 70 270 Eur (I t., b. l. 56-57). Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, jog byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas jiems gauti turi išnaudoti visas galimybes ir tik tada spręsti apie atsakovo finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938/2012). Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nebuvo itin aktyvus, kilus abejonėms dėl turto verčių, teismas turėjo galimybes įpareigoti atsakovę pareikti paaiškinimus ir (arba) rašytinius įrodymus, tačiau teismas šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo apeliacijos teise bei kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius UAB „Žemaitijos agroprekyba“ nuosavybės teisėmis valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertes.
17. Nustatyta, jog 2016 m. spalio 20 d. balanse nurodyti pastatai ir statiniai sudaro 430 210 Eur sumą. Iš apelianto, UAB „Žemaitijos agroprekyba“ vadovo, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, rinkos vertė yra 452 000 Eur (Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. MŽ15/12-257 santrauka), o minėtų pastatų vertė pagal pajamas, gaunamas iš šių pastatų nuomos, yra ne mažesnė kaip 385 000 Eur (Nuomos pajamų lentelė). Taip pat iš 2016 m. spalio 20 d. balanso duomenų matyti, kad transporto priemonės įvertintos 21 843 Eur suma. Teismui pateiktuose 2006 m spalio 20 d. pagrindinių priemonių likučiuose nurodyta didesnės dalies kilnojamojo turto (transporto priemonių) vertė itin maža, tačiau realiai šio turto (transporto priemonių) pardavimo kainos yra ženkliai didesnės, pvz., automobilio „IVECO 35S12“ vertė siekia iki 4 950 Eur, o dokumentuose nurodyta tik 1 629,54 Eur likvidacinė vertė, „Mersedes-Benz Viano“ rinkos vertė sudaro 8 967 Eur be PVM, o dokumentuose nurodyta likvidacinė vertė sudaro tik 0,29 Eur. Apeliantas, iš internetinio tinklalapio www.autoplius.lt pateiktais duomenimis, apie panašių transporto priemonių vidutines rinkos kainas (t. III, b. l. 65–71), grindžia aplinkybę, kad kilnojamojo turto (transporto priemonių) likvidacinė vertė yra ženkliai mažesnė, nei rinkos vertė. Ilgalaikio turto likvidacinę vertę buhalterinėje apskaitoje nustato pati įmonė. Likvidacinė vertė yra suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą. Likvidacinė vertė gali būti nustatoma pagal realizavimo kainą, gautą už turėtą panašų nudėvėtą turtą, realizuotų panašių objektų rinkos kainas, nepriklausomų turto vertintojų duomenis, tam tikrą procentą nuo pradinės įsigijimo vertės ir pan. Šiuo metu transporto priemonės yra naudojamos įmonės veikloje, nuomojamos, t. y. šis turtas įmonei teikia ekonominę naudą. Atsižvelgiant į apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pastatų, esančių Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, rinkos vertės ir vertės pagal pajamas, gaunamas iš šių pastatų nuomos, taip pat neatsižvelgė į atsakovės balansą įtrauktų transporto priemonių transporto priemonių vidutines rinkos kainas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
18. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visi įmonės įsiskolinimai kreditoriams 2016 m. spalio 20 d. sudarė 803 254 Eur, iš jų pradelsti įsiskolinimai – 274 907,31 Eur (t. I, b. l. 16–21). Iš atsakovės pateikto 2016 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad UAB „Žemaitijos agroprekyba“ bendras įsiskolinimas kreditoriams 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 799 559,84 Eur, iš jų pradelsti – 128 906,20 Eur (t. III, b. l. 98–102). Taigi, laikotarpiu nuo 2016-10-20 iki 2016-11-30 UAB „Žemaitijos agroprekyba“ pradelstus įsipareigojimus kreditoriams sumažino nuo 274 907,31 Eur iki 128 906,20 Eur sumos, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys keičia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl atsakovės negebėjimo atsiskaityti su kreditoriais.
19. Pažymėtina ir tai, jog iš viešai skelbiamų www.rekvizitai.lt duomenų apie UAB „Žemaitijos agroprekyba“ skolas matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 22 d. įmonė turėjo nedidelę 597,05 Eur socialinio draudimo skolą, kurią padengė bei laikotarpiu nuo 2016-12-23 iki 2017-01-02 įmonė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nors faktas apie skolų socialinio draudimo fondui neturėjimą nagrinėjamai bylai yra reikšmingas, vertinant ne tik UAB „Žemaitijos agroprekyba“ mokumą / nemokumą, bet ir esamų finansinių sunkumų laikinumą / tęstinumą. Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei maksimalų ketverių metų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
20. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015, 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įmonės galimybės atgauti skolas yra ribotos, ir atsižvelgiant į didelį skolų pradelsimą – praktiškai neįgyvendinamos. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos 2016 m. spalio mėn. debitorių lentelės nustatyta, kad debitorių finansiniai įsipareigojimai atsakovei sudarė viso 101 065,99 Eur sumą (t. I, b. l. 62 – 62). Apeliantas pateikė 2015 m gruodžio 31 d. duomenis apie debitorių skolas, kuriais įrodinėja, kad iki 2016 m. spalio 20 d. UAB „Žemaitijos agroprekyba“ iš debitorių atgavo 75 794,01 Eur skolų (t. III, b.l.12–13). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys atspindi debitorių skolų struktūros kitimą laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-10-20, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys kokių realių veiksmų ėmėsi atsakovė, kad pradelstas debitorių skolas susigrąžintų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad į debitorių sąrašą yra įtraukta užsienio įmonė MARAL SP. Z.O.O. Poland (58 704,84 Eur), pasibaigusi UAB „Brauer“ (2 950 Eur), bankrutuojanti UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai“ (3 254,37 Eur) ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė turėtų patikslinti debitorių sąrašą bei pateikti duomenis apie realias galimybes skolas išsiieškoti ir grąžinti įmonei bei kokių veiksmų ėmėsi šias skolas atgauti (išsiieškoti) (CPK 178, 179 straipsniai).
21. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog per metus darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo nuo 40 iki 15 ir ši aplinkybė patvirtina toliau blogėjančią finansinę padėtį įmonėje (I t., b. l. 12). Iš viešai skelbiamos informacijos www.rekvizitai.lt matyti, jog UAB „Žemaitijos agroprekyba“ 2016 m. gruodžio 28 d. buvo 18 darbuotojų (apdraustųjų). Apeliantas paaiškino, jog restruktūrizavimo plano viena iš priemonių yra optimizuoti įmonės sąnaudas, minimizuoti išlaidas sumažinus darbuotojų skaičių, o esant būtinybei darbuotojus, dirbančius pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas, sezoniniams darbams atlikti, samdantis. Faktiniai duomenys gali būti nustatomi šalių paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamojoje nutartyje nepasisakė.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. net du kartus kreditoriai kreipėsi į teismą iškelti bankroto bylą atsakovui dėl nesavalaikių atsiskaitymų; Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. liepos 15 d. nutartimis civilines bylas Nr. B2-658-440/2016 bei Nr. B2-789-856/2016 nutraukė pareiškėjams atsisakius nuo ieškinių, kadangi atsakovas atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad įmonė turi didelių finansinių sunkumų ir su kreditoriais atsiskaito tik tada, kai jai keliamos bankroto bylos. Su šiuo vertinu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovė civilinėse bylose Nr. B2-658-440/2016 bei Nr. B2-789-856/2016 sugebėjo atsikaityti su kreditoriais, o tai reiškia, kad ji gali vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau dėl laikinų finansinių sunkumų negali jų vykdyti laiku.
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ finansinę būseną kaip nemokios įmonės.

8Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas priemones, įmonės finansinio stabilumo atkūrino aplinkybes.
25. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Siekdamas restruktūrizavimo proceso, ieškovas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
26. Iš atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų nustatyta, kad juose yra nurodytos ne tik finansinių problemų atsiradimo priežastys, bet ir pateikiamas preliminarus pajamų gavimo, didinimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planas. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus: naujas sutartis (t. II. b. l.8, 105–147) ir sąskaitas faktūras (t. III, b. l. 148–161) patvirtinančias aplinkybes, kad veiklą vykdo ir gauna pajamas, t.y. atsakovė ūkinę-komercinę veiklą tęsia, derasi su naujais klientais dėl naujų užsakymų, sudaro sutartis, dalyvauja ir planuoja dalyvauti konkursuose; susitarimą, sudarytą su AB „Šiaulių bankas“ (t. III, b. l. 6, 75–77), pagrindžiantį aplinkybę, kad ėmėsi veiksmų restruktūrizavimo plano metmenų priemonėms įgyvendinti; preliminaraus verslo plano suvestinę 2016–2020 m., pagrindžiančią prognozuojamą pelną, gautiną iš įprastinės įmonės veiklos ir kitų veiklų (veiklos, susijusios su nuomos teisiniais santykiai, naujai ketinamos pradėti vystyti veiklos ir kt.). Pažymėtina, kad konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, todėl restruktūrizavimo plano metmenims nekeltini tokie pat kokybiniai reikalavimai, kaip restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 12 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2154/2011; 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2-1418/2012 ir kt.). Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perspektyvumo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, o restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012). Nagrinėjamu atveju didžiausia UAB „Žemaitijos agroprekyba“ kreditorė AB „Šiaulių bankas“ sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu (t. III, b. l. 78), taip pat papildomai keturiolika kreditorių pareiškė sutikimus dėl UAB „Žemaitijos agroprekyba“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. III, b. l. 6, 79–97).
27. Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015). Pažymėtina ir tai, kad kreditoriai turi lemiamą balsą sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o jo nepatvirtinus – iškelta restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta (ĮRĮ 28 straipsnio 1–2 dalys, CPK 185 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytus motyvus, daro išvadą atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį. Kadangi ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalis draudžia Lietuvos apeliacinis teismui, panaikinus nutartį, kuria atsisakyta kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, priimti nutarties ją iškelti, klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Žemaitijos agroprekyba“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.