Byla e2-931-1012/2018
Dėl sutarties pakeitimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ atstovui advokatui S. P.,

4atsakovo AB „Luminor Bank“ atstovei advokato padėjėjai V. V.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ patikslintą ieškinį atsakovui AB „Luminor Bank“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Agrovet“ ir „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ dėl sutarties pakeitimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti kredito sutartį pratęsiant kredito linijos limito grąžinimo terminą papildomam 4 metų laikotarpiui, t. y. pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 4 punktą išdėstant jį nauja redakcija, o būtent: „4. Kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminas (-ai) ir sumos: iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o Kredito linijos limito galiojimas pasibaigia“. Ieškovas nurodo, kad 2009 m. spalio 20 d. ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ ir atsakovas AB „DNB bankas“ (toliau – Bankas) sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 (toliau - Kredito sutartis ir/ar Kreditavimo sutartis). Pagal šią Kredito sutartį Bankas įsipareigojo suteikti ieškovui, o ieškovas įgijo teisę laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditus (kredito linijos limito 1 158 480 Eur), skirtus ieškovo apyvartinėms lėšoms papildyti. Kredito sutarties specialiosios dalies 4 punktas numatė kredito linijos limito grąžinimo terminą, o būtent, jog 2010 m. lapkričio 30 d. turi būti sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Nurodo, kad vėliau ieškovas ir atsakovas atliko šiuos Kredito sutarties pakeitimus:

    1. 2011 m. vasario 3 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/1 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/1). Kredito sutarties pakeitimu/1, be kita ko, buvo metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog 2011 m. lapkričio 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.
    2. 2012 m. sausio 23 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/2 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/2). Kredito sutarties pakeitimu/2, be kita ko, iš esmės buvo dar kartą metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog 2012 m. lapkričio 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.
    3. 2013 m. sausio 9 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/3 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/3). Kredito sutarties pakeitimu/3, be kita ko, buvo vėl metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog 2013 m. lapkričio 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.
    4. 2013 m. lapkričio 20 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/4 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/4). Kredito sutarties pakeitimu/4, be kita ko, buvo dar kartą šiek tiek mažiau nei metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.
    5. 2014 m. spalio 30 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/5 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/5). Kredito sutarties pakeitimu/5, be kita ko, buvo vėl metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas privalo sugrąžinti Bankui visus negrąžintus kreditus.
    6. 2015 m. spalio 14 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/6 (toliau - Kredito sutarties pakeitimas/6). Kredito sutarties pakeitimu/6, be kita ko, buvo dar kartą metams pratęstas kredito linijos limito grąžinimo terminas, nurodant, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.

8Ieškovas teigia, kad 2016 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1203-777/2016 iškėlė ieškovui restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2016-07-21). Ieškovo poreikį inicijuoti restruktūrizavimo bylą ir ketinimą, patvirtinus restruktūrizavimo plano projektą, modifikuoti sutarčių su visais kreditoriais vykdymą nulėmė objektyvios priežastys: eksporto apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos Lietuvoje bei Rusijos Federacijos paskelbtas embargas. Įmonių gaivinimo procesas numato moratoriumo taikymą - prievolių, atsiradusių iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą, vykdymo ir įgyvendinimo laikiną sustabdymą. Tad šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbi aplinkybė, kad prievolių vykdymas yra sustabdytas ir prievolės nėra vykdytinos. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakove, jos atstovams teikė restruktūrizavimo metmenis, restruktūrizavimo plano projektus ir kitus paaiškinimus. Atsakovės atstovai, bendraudami su ieškovo atstovais, tikino, jog restruktūrizacijos procesą palaiko ir prieštaravimų dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo nereiškė. Bankas, dalyvaudamas ieškovo restruktūrizavimo byloje, atsisakė pratęsti Kredito sutartyje numatytą kredito linijos limito grąžinimo terminą (kredito grąžinimo terminą) papildomam laikotarpiui (kredito grąžinimo termino pratęsimo klausimas restruktūrizavimo plane, kurio atsakovas netvirtino). Dėl tokio nepagrįsto, nesuprantamo ir nesąžiningo Banko atsisakymo pratęsti kredito grąžinimo terminą, ieškovas negali tinkamai planuoti tolesnės savo komercinės veiklos. Bankas visiškai neatsižvelgė į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurioms esant Kredito sutartyje numatyto kredito linijos limito grąžinimo termino pratęsimas ieškovui buvo ir tebėra reikalingas.

9Ieškinyje ieškovas paaiškino, kad vykdo komercinę veiklą nuo 2001 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovas yra viena iš didžiausių skerdyklų Lietuvoje, užsiimanti galvijų, kiaulių, avių skerdimu. Nuo pat ieškovo įkūrimo pradžios ieškovas specializavosi žemės ūkio produktų t. y. Lietuvoje išaugintų gyvulių rinkodaros srityje - supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai (atitinkamo dydžio partijų pagal gyvulių grupes suformavimas) ir realizavimas. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas kartu su kitomis šiame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis veikia vienoje vertikalioje mėsos produktų gamybos grandinėje, kurioje kuriamas didesnę pridėtinę vertę turintis produktas. Lietuvoje prasidėjus afrikinio kiaulių maro protrūkiams, 2013 m. vasarą Rusija uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos, o 2014 m. Rusijai paskelbus visišką maisto produktų embargą, buvo užkirstas netgi ir jautienos produktų eksportas. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacijos Prezidento dekretu Nr. 560 „Dėl tam tikrų specialiųjų ekonominių priemonių taikymo, siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą“ Europos gamintojų mėsos gaminiams, buvo paskelbtas embargas, dėl ko ypač nukentėjo mėsos produktų gamintojai ir galvijų augintojai. 2014 m. sausio 27 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (Nr. 2014/178/ES reglamentuoti apribojimai kiaulienos, jos pusgaminių ir mėsos produktų judėjimui) buvo nustatyta užkrėsta Europos Sąjungos ribojama zona Lietuvoje. N. Š. rajono savivaldybė nebuvo nustatytoje AKM ribojimų zonoje, tačiau jai buvo taikomi tie patys draudimai, kurie buvo nustatyti Lietuvos valstybės mastu. Atsiradus kiaulių maro protrūkiui, Rusija uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos, o, Rusijai paskelbus visišką maisto produktų embargą, buvo užkirstas netgi ir jautienos produktų eksportas. 2014-08-06 Rusijos Federacijos Prezidento Vladimiro Putino dekretu Nr. 560 „Dėl tam tikrų specialiųjų ekonominių priemonių taikymo, siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą Europos gamintojų mėsos gaminiams, buvo paskelbtas embargas, dėl ko ypač nukentėjo mėsos gamintojai ir galvijų augintojai. Rusijos taktika operuoti prekybiniais ribojimais nebuvo naujiena jos prekybos partnerėms, tačiau tąsyk embargas išsiskyrė platesne prekių ir šalių aprėptimi, kas apsunkino alternatyvių rinkų paiešką ir galimybes amortizuoti pajamų praradimus. Ko gero, niekas neabejojo politiniu Rusijos prekybos draudimų priežastingumu - buvo įvestos sankcijos žemės ūkio ir maisto produktų importui iš tų šalių, kurios išreiškė neigiamą poziciją Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu. Kaip žinia, jautienos eksportas į Rusiją sudarė ketvirtadalį eksportuojamos produkcijos, tačiau, priešingai nei pieno sektoriuje veikiančios bendrovės, tiesioginės paramos po embargo nukentėjusi UAB „Pajūrio mėsinė“ nėra gavusi. Absoliutus, ilgalaikis, konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką neigiamai paveikė UAB „Pajūrio mėsinė“ finansinius rodiklius. Kriziniai veiksniai Ieškovo finansinei būklei turėjo itin didelės įtakos, kadangi ieškovo gaunamos pajamos iš jos gaminamos produkcijos eksporto į Rusijos rinką sudarė ženklią įmonės pajamų dalį, todėl faktiškai bendrovė patyrė didelių finansinių nuostolių būtent dėl negautų pajamų pagal sutartis su Rusijos Federacijos komerciniais subjektais, tačiau šių aplinkybių ir krizinių veiksnių nukentėjusi šalis negalėjo kontroliuoti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais). Ieškovas negalėjo iš anksto numatyti, išvengti ar užkirsti kelio embargui. Toks valstybės organų sprendimas visiškai nepriklausė nuo UAB „Pajūrio mėsinė“ ir kitų maisto eksportuotojų valios. Pažymėjo, kad minėti kriziniai veiksniai ieškovo finansinei padėčiai turėjo ne momentinį poveikį, bet pasireiškė per tęstinį laikotarpį, todėl faktinis krizinių veiksnių mastas pasimatė ne iš karto. Ieškovo skaičiavimais, dėl šių krizinių veiksnių ieškovas kartu su UAB „Pajūrio mėsinė“ produkcijos platintoju neteko ~12 mln. Eur pajamų, gautinų pagal sutartis su Rusijos pirkėjais, o, mėsos rinkoje susidarius perprodukcijai dėl paklausos ir pasiūlos santykio, įvyko ženklus turimų atsargų vertės kritimas, atnešęs daug nuostolių. Daug metų ieškovo gaminama produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją ir kitų Muitų sąjungos šalių rinkas, ieškovas nuosekliai gerino įdirbį, surado partnerius, pasirašė sutartis, daug resursų skyrė plėtrai į Muitų sąjungos rinkas, pardavimų skatinimui, sertifikavo, auditavo savo produkciją ir gamyklą pagal Muitų sąjungos reikalavimus ir gavo atitinkamus leidimus dėl produktų eksporto. Po sertifikavimo buvo užmegzti kontaktai, pasirašytos sutartys su klientais dėl ilgalaikio mėsos produktų tiekimo ir pradėtas eksportas. Strategine UAB „Pajūrio mėsinė“ partnere tapo UAB „Agrovet“, kuri turėjo technines galimybes tinkamai paruošti krovinį eksportui, kurios eksporto į Muitų sąjungą šalis apimtys 2012 m. sudarė 42 procentus, 2013 m. - 26 procentus, o 2014 m - 18,3 visos apyvartos, kas sudarė 14.393.722,28 Lt (4.168.710,11 Eur). Iki maisto produktų embargo UAB „Pajūrio mėsinė“ ir jos strateginės partnerės UAB „Agrovet“ pardavimai nuosekliai didėjo. Lyginant 2012 m. su 2013 m. UAB „Pajūrio mėsinė“ pardavimo pajamos padidėjo ~36 proc. 2014 m. UAB „Pajūrio mėsinė“ pardavimo pajamos, lyginant 2014 m. su 2013 m., sumažėjo ~42 proc. Akivaizdu, kad dėl embargo liko neišnaudotas UAB „Pajūrio mėsinė“ eksporto potencialas, todėl kriziniai veiksniai neabejotinai pakeitė ieškovo ir atsakovo sutartinių prievolių pusiausvyrą ir galimybę vykdyti kredito sutartį nustatytais terminais. Iki embargo klientai iš Muitų sąjungos šalių pervesdavo išankstinius mokėjimus už eksportuojamą produkciją, todėl ieškovas galėjo užtikrinti sklandžius finansinius srautus ir laiku atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau ES sąjungos šalyse klientai perka prekes su atidėto mokėjimo terminais, todėl ieškovo veiklai reikia žymiai daugiau apyvartinio kapitalo, o dėl specifinio veterinarinio reguliavimo skirtingose šalyse mėsos produktų eksporto perorientavimui į naujas rinkas kelių mėnesių nepakanka. Ieškovo teigimu, SEB banko analitikų parengtoje analitinėje ataskaitoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ (Nr. 57, 2014 m. rugsėjis) įžvelgiama, kad sankcijos buvo pritaikytos dviem trečdaliams eksportuojamų produktų ir taikytos sankcijos kenksmingiausios buvo Lietuvai ir Lenkijai. Lietuvos mėsos perdirbėjams Rusija iki embargo paskelbimo buvo svarbi rinka žalios mėsos gaminiams - 2013 m. apie 25 proc. visos lietuviškos kilmės mėsos buvo eksportuojama į šią šalį. Netgi paties atsakovo t. y. DNB banko (dabar Luminor Bank) grupės analitikų, viešai skelbiamais vertinimais, Rusijos paskelbtas embargas Baltijos šalims buvo didžiausias smūgis. Embargas ir Rusijos ekonomikos krizė per dvejus metus sumažino Baltijos šalių prekių eksportą į Rusiją 3 mlrd. eurų, iš kurių 60 proc. atiteko Lietuvai. Priešingai nei daugelis Vakarų Europos valstybių, geografinė padėtis lėmė tai, kad Lietuva buvo ir tebėra labiau priklausoma nuo Rusijos ir visos NVS ekonominių perspektyvų. 2015 m. palyginus su 2014 m. mėsos ir mėsos produktų gamybos pramonės įmonių apyvarta smuko 17,8 proc. Tokį smukimą sąlygojo pardavimų mažėjimas tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose. Oficialiai skelbiamais duomenimis, mėsos produktų pramonės eksporto į Rusijos rinką kaita buvo drastiškai didelė t.y. smuko nuo 23.31 % (2010 metais) iki 0,01 % (2015 metais).

10Ieškovo manymu, būtent dėl šių susidėjusių iš esmės sunkių aplinkybių, ieškovas priėmė sprendimą inicijuoti restruktūrizacijos procesą ir 2016 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1203-777/2016 iškėlė ieškovui restruktūrizavimo bylą. Bankas su ieškovu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kaskart pratęsinėdavo Kredito sutartis naujam periodui t. y. atsakovas net šešis kartus buvo noriai pratęsęs Kredito sutartyje nurodytą kredito linijos limito grąžinimo terminą. Kredito grąžinimo termino pratęsimui Bankas įprasto paprašydavo ieškovą pateikti reikiamus dokumentus (Ieškovo akcininkų bei laiduotojo UAB „Agrovet“ sutikimą dėl Kredito sutarties pratęsimo) ir būdavo pasirašomas atitinkamas Kredito sutarties pakeitimas. Faktą, kad kredito linijos sutartis įprastai sudaroma ilgesniam periodui pagrindžia ne tik tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika, bet ir AB „DNB bankas“ tinklapyje viešai skelbiama informacija apie kredito linijos sąlygas Verslo klientams: „Bankas gali suteikti kredito liniją apyvartiniam kapitalui. Valiuta- EUR, USD. Terminas- iki 5 metų “. Ieškovas teigia, kad atsakovas, puikiai žinodamas apie visas susidėjusias ieškovui itin nepalankias aplinkybes, aktyviai dalyvaudamas ieškovo restruktūrizavimo procese kaip vienas didžiausių ieškovo kreditorių bei nuolatos susipažindamas su ieškovo pateiktais restruktūrizavimo plano projektais netikėtai pakeitė savo poziciją dėl Kredito sutartyje numatyto kredito linijos limito grąžinimo termino pratęsimo. Atsakovas nepritarė nė vienam ieškovo parengtam ir kreditorių susirinkime pristatytam restruktūrizavimo plano projektui, kuriuose ieškovas išreiškė siekį ir toliau įprastai pratęsti Kredito sutartyje numatytą kredito linijos limito grąžinimo terminą. Ieškovo teigimu, atsakovas, atsisakydamas pratęsti Kredito sutartyje numatytą kredito linijos limito grąžinimo terminą dėl to nepateikė nė vieno aiškaus argumento.

11Atsakovo atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas Kreditavimo sutarties neįvykdė, nors sutartis ir kredito linijos grąžinimo terminai ieškovui buvo pratęsti šešiais papildomais susitarimais prie Kreditavimo sutarties. Nuo 2016-09-30 suėjus galutiniam kredito linijos grąžinimo terminui, ieškovas kredito Bankui negrąžino, priskaičiuotų palūkanų už kreditą ir delspinigių nesumokėjo. Ieškovas yra skolingas atsakovui didelę skolą – Klaipėdos apygardos teismas nutrauktoje UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byloje 2016-10-28 nutartimi buvo patvirtinęs 699 397,31 Eur dydžio Banko kreditorinį reikalavimą pagal ginčo Kreditavimo sutartį. Ieškovo skolą Bankui pagal Kreditavimo sutartį 2017-07-26 datai sudarė 754 151,07 Eur, iš jos 695 056,75 Eur negrąžinto kredito, 59 094,30 Eur nesumokėtų palūkanų ir 0,02 Eur delspinigių. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju ieškovas ir atsakovas nebėra siejamos sutartinių teisinių santykių, nes 2016-09-30 suėjo galutinis Kreditavimo sutarties įvykdymo terminas. Kadangi ieškovas sutarties neįvykdė, šalių atsakomybė yra reglamentuojama civilinės atsakomybės instituto teisės normomis (CK 6.221 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Keisti sutarties, kurios įvykdymo terminas pasibaigė, sąlygų CK 6.204 str. pagrindu nėra pagrindo, nes nebeegzistuoja sutartis, kurios sąlygas reikėtų keisti. Todėl siekiant pakeisti Kredito linijos sutarties sąlygas, kaip to reikalauja ieškovas, visų pirma, tektų atnaujinti pačią sutartį, kas reikštų naujo sandorio sudarymą, tačiau toks sutarties atnaujinimas pažeistų sutarties laisvės principą ir CK 6.156 str. 1 d., kuri draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas dėl sutarties pratęsimo 4 metų laikotarpiui į Banką kreipėsi praėjus beveik 1 metams po to, kai 2016-09-30 suėjo galutinis kredito pagal sutartį grąžinimo terminas, t. y. 2017-07-12 prašymu, į kurį Bankas ieškovui pateikė 2017-07-25 atsakymą dėl ieškovo prašymo nepriimtinumo. Be to, pats ieškovas neįvykdė sutarties ir skolos Bankui nemoka, todėl iš esmės neturi teisės remtis CK 6.204 str. Sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir Banko yra pasibaigę, ieškovui taikytina sutartinė civilinėje atsakomybė už sutarties nevykdymą, todėl ieškovo reikalavimas pratęsti 4 metams Kreditavimo sutartį, reiškia įpareigojimą Bankui jam nepriimtinomis sąlygomis, pažeidžiant sutarties laisvės principą, kredituoti ieškovą, su kuo Bankas kaip kredito įstaiga nesutinka. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas jau yra pasinaudojęs savo teise prašyti pakeisti ginčo Kreditavimo sutartį. Bankas ieškovo prašymu Kreditavimo sutartį pakeitė 6 kartus, pratęsdamas ieškovo prašymu kredito linijos grąžinimo terminus. Pagal pirminę sutartį ieškovas kredito liniją Bankui turėjo grąžinti iki 2010-11-30, Bankas geranoriškai, atsižvelgdamas į ieškovo prašymus, šį terminą papildomais susitarimais buvo pratęsęs iki 2016-09-30, tačiau ieškovas sutarties neįvykdė. Taigi, neegzistuoja jokios CK 6.204 str. 2 d. numatytos sąlygos, patvirtinančios ekstraordinarias sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės pasunkinančias aplinkybes, todėl iš esmės nagrinėjamoje byloje taikyti CK 6.204 str. nėra teisinio pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą CK 6.204 str. prasme (CPK 178 str.). Ieškovas yra verslo subjektas, kaip nurodo ieškinyje, viena didžiausių Lietuvoje gyvulių skerdyklų, užsiimanti galvijų, kiaulių, avių, skerdimu, todėl jam tenka jo vykdomos veiklos ir iš jos gaunamo pelno svyravimų rizika. Ieškovo prašomas patvirtinti sutarties pakeitimo būdas jokiu būdu nesiderina su sutartinių prievolių pusiausvyros principu (priešingai – paneigtų šalių lygiateisiškumą) pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei Banko kaip ieškovo kreditoriaus teises bei turtinius interesus atgauti skolą, nes tokiu būdu atsakovas kaip verslo subjektas ir pelno siekiantis juridinis asmuo pats nukentėtų ir sudarytų grėsmę savo pačių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Ieškovo interesai negali būti ginami kitų asmenų (Atsakovo) sąskaita.

12Teisme gautas trečiojo asmens UAB „Agrovet“ atsiliepimas, kuriuo prašoma ieškovo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad netikėtai atsiradusios neigiamos aplinkybės – afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutaus, ilgalaikio ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką – nebuvo ir negalėjo būti ieškovo iš anksto numatytos, nuo ieškovo valios priklausomos ar ieškovo kontroliuojamos. Taigi, nurodytos aplinkybės visiškai atitinka CK 6.204 str. 2 d. nurodytų sąlygų visetą. Tad ieškovas pagrįstai prašo pakoreguoti Kredito sutartį pratęsiant dabar kredito grąžinimo terminą papildomam laikotarpiui. Sutinka su ieškovo išsakytais argumentais, jog, pakeitus Kredito sutartį, ieškovas turėtų realias galimybes tinkamai įvykdyti Kredito sutartį, todėl laikome, kad būtų sąžininga, protinga ir teisinga atlikti ieškovo prašomus Kredito sutarties pakeitimus. Juo labiau, kad UAB „Žemės ūkio garantijų paskolų fondas“ už ieškovo paimtą kreditą yra suteikęs atsakovui garantiją. Neabejotina, kad Teismo sprendimas turės įtakos UAB „Žemės ūkio garantijų fondas“ teisėms ir pareigoms.

13Ieškovo dubliku prašo ieškinį tenkinti. Dublike papildomai nurodyta, kad atsakovas nėra pareiškęs ar kitaip pranešęs ieškovui, jog Kredito sutartį nutraukia, todėl atsakovo teiginiai dėl automatiško Kredito sutarties nebeegzistavimo neatitinka teisinio reguliavimo dėl sutarčių pasibaigimo bei neparemtas jokiais kitais dokumentais, sudarytais tarp ieškovo ir atsakovo. Ieškovas negali tinkamai vykdyti Kredito sutarties, kadangi būtent atsakovas netikėtai atsisakė pratęsti Kredito sutartį, priešingu atveju nekiltų ginčo tarp ieškovo ir atsakovo dėl Kredito sutarties vykdymo. Ieškovas nesutinka, jog į Banką dėl Kredito sutarties pakeitimo buvo kreiptasi tik praėjus beveik 1 (vieneriems) metams po to, kai 2016 m. rugsėjo 30 d. suėjo galutinis kredito pagal sutartį grąžinimo terminas. Ieškinyje ieškovas pažymi, jog iškėlus ieškovui restruktūrizavimo bylą, ieškovas restruktūrizavimo proceso metu ne kartą kėlė klausimą dėl galimybės ir toliau pratęsti Kredito sutartyje numatytą kredito linijos limito grąžinimo terminą. Ieškovas atsakovui pateikdavo restruktūrizavimo plano projektus, kuriuose išreikšdavo aiškų siekį ir toliau pratęsti kredito grąžinimo terminą pagal Kredito sutartį. Pastovus ir nuoseklus Kredito sutarties pakeitimas rodo, jog ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad Kredito sutartis bus ir toliau pratęsiama. Vis dėlto, atsakovas netikėtai pakeitė savo poziciją dėl Kredito sutartyje numatyto kredito linijos limito grąžinimo termino pratęsimo. Nurodo, kad atsakovas nepritarė nė vienam ieškovo parengtam ir kreditorių susirinkime pristatytam restruktūrizavimo plano projektui (be kita ko, ir 2017 m. vasario mėn. parengtam ieškovo restruktūrizavimo plano projektui), kuriuose ieškovas išreiškė siekį ir toliau įprastai pratęsti Kredito sutartyje numatytą kredito linijos limito grąžinimo terminą. Visa tai, ieškovo teigimu, rodo, jog ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti Kredito sutarties, nes atsakovas pakeitė savo jau praktikoje suformuotą poziciją dėl Kredito sutarties pratęsimo. Todėl darytina išvada, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas negali remtis CK 6.204 str. nuostatomis vien dėl to, kad netinkamai vykdo Kredito sutartį, yra nepagrįsti ir atmestini.

14Atsakovas tripliku prašo ieškovo ieškinį atmesti. Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad priešingai nei teigiama dublike, ieškovas Bankui 2017-07-12 prašymą pratęsti kredito grąžinimo terminą praėjus 1 metams po galutinio kredito grąžinimo termino pabaigos (2016-09-30), o toks delsimas CK 6.204 str. prasme yra nesąžiningas. Nesutinka su deklaratyviais ieškovo argumentais, jog jis tikėjosi pratęsti Kreditavimo sutarties vykdymą restruktūrizavimo byloje, tačiau esą Bankas netikėtai pakeitė savo poziciją. Pabrėžė, kad Bankas nepritarė Kreditavimo sutarties pratęsimui ir ieškovo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, tam nepritarė taipogi ir kiti ieškovo kreditoriai, dėl ko kreditorių balsų dauguma kreditoriai nepatvirtino ieškovo Restruktūrizavimo plano, dėl ko ieškovo restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.

15Trečiasis asmuo M. G.-Zacharevskė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

16Ieškinys atmestinas.

17Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d. ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ ir atsakovas AB „DNB bankas“ (dabar – Luminor Bank) sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2009-58 (1 t. e. b. l. 10-19). 2011 m. vasario 3 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/1 (1 t. e. b. l. 41-44). 2011 m. vasario 3 d atsakovas ir UAB „Agrovet“ sudarė laidavimo sutartį Nr. K-2300-2010-58-1 (1 t. e. b. l. 36-38). 2012 m. sausio 23 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/2 (1 t. e. b. l. 20-23). 2013 m. sausio 9 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/3 (1 t. e. b. l. 59-61). 2013 m. lapkričio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/4 (1 t. e. b. l. 33-35). 2014 m. spalio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/5 (1 t. e. b. l. 25-26). 2015 m. spalio 14 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-2300-2009-58/6 (1 t. e. b. l. 48-50).

18Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1203-777/2016 (B2-514-777/2017) iškėlė UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1505-407/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-777/2017 UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo bylą nutarta nutraukti teismui nustatytu terminu nepateikus tvirtinti UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo plano projekto. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1189-330/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis palikta nepakeista, teismui, be kita ko, pažymėjus, kad iš į bylą pateikto 2017 m. vasario 20 d. vykusio UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog UAB „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo planui nepritarė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 75,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

192017 m. lapkričio 2 d., Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas UAB „Pajūrio mėsinė“ direktoriaus A. P. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Pajūrio mėsinė“ bankroto bylą ir iškėlė šiai bendrovei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi šio sprendimo priėmimo metu ieškovas neturi restruktūrizuojamos bendrovės statuso, tačiau teisme yra nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo ieškovui.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo keisti Kredito sutarties nuostatas vadovaujantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, t. y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios suvaržė sutarties vykdymą, dėl ko teismas pasisako.

21Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių kaip sutarties keitimo pagrindo.

22CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu atveju teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

23Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.204 straipsnio taikymo ir aiškinimo yra pakankamai išplėtota. Kaip savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

24Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties sąlygų keitimas yra individualus kiekvienoje byloje. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas, turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną, nei buvo manyta sutarties sudarymo metu. Silpnesnioji šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu, dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014).

25Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisės aiškinimo praktiką, tam, kad nagrinėjamoje byloje būtų konstatuota, jog ieškovui Kredito sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Pažymėtina, kad tam, jog dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2012). Priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Pagal šios dalies nuostatas, nuosekliai vadovaujantis pacta sunt servanta principu, pirmenybė teikiama šalių susitarimui: kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tik tada, jei šalims nepavyksta susitarti, jos abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai, t. y. procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad paskutinis kreipimasis į atsakovą dėl ginčo sutarties pakeitimo buvo pateiktas ieškovo restruktūrizavimo byloje (2017 m. vasario mėn. parengtas ieškovo restruktūrizavimo planas), kur atsakovas atsisakė pratęsti ginčo sutartį. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovas į atsakovą su pasiūlymu keisti ginčo sutartį kreipėsi gerokai po to, kai sužinojo apie aplinkybes, varžančias sutarties vykdymą. Teismas taip pat pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovo nurodomos aplinkybės (kiaulienos eksporto draudimas iš Lietuvos į Rusiją bei Rusijos Federacijos taikytas embargas mėsos produkcijai) jau buvo atsakovo keletą kartų įvertintos pratęsiant ginčo Kredito sutartį. Tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tiek atsakovui, tiek teismui svarstyti ginčo sutarties terminų pratęsimą kitokiame kontekste.

27Ieškovas teigia, jog Kredito sutarties nevykdymą lėmė nenumatyti finansiniai sunkumai, kuriuos nulėmė 2013 m. kiaulienos eksporto draudimas iš Lietuvos į Rusiją bei 2014 m. rugpjūčio mėn. Rusijos Federacijos taikytas embargas mėsos produkcijai, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybių tinkamai vykdyti kreditorinių prievolių atsakovui. Nors nurodytos aplinkybės dėl 2014 m. antros metų pusės mėsos produktų embargo ir 2013 m. kiaulienos eksporto draudimo į Rusiją, kurios buvo taikomos tiek nacionaliniu, tiek ir Europos Sąjungos mastu yra pripažintinos visiems žinomomis ir jų atskirai įrodinėti nereikia, tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatomi ir vertinami individualiai (plačiau žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

28Ieškovas, sudarydamas Kreditavimo sutartį, prisiėmė su tuo susijusią sutarties neįvykdymo riziką, sutarties sudarymas priklausė nuo ieškovo valios. Ieškovo ūkinės – komercinės veiklos pobūdis (gyvulių skerdimas) nuo Kreditavimo sutarties sudarymo iki nevykdymo momento išliko tas pats. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog mėsos produktų eksportas į Rusijos Federacijos rinką būtų buvusi naujo pobūdžio ūkinė – komercinė veikla, kuri nebuvo žinoma Kreditavimo sutarties sudarymo momentu. Dėl to teismas konstatuoja, jog ieškovas, kaip įmonė užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau ginčo sutarties sudarymo momentu (2009 m.), šios sutarties pakeitimų metu (2011-2015 m.) turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovui, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos rinkos nepastovumą ir gana dažnai Lietuvos Respublikai ir/ar kitoms Europos Sąjungos šalims šios valstybės taikomus ekonominius suvaržymus, prekybos ribojimus ir kt.

29Pabrėžtina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, bylos duomenys ir teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovo finansinės būklės bei jo pradelstų skolų masto neteikia pagrindo išvadai, jog, ieškovo prašomu būdu pakeitus Kredito sutarties sąlygas, būtų atkurta šalių prievolių pusiausvyra ir ieškovas savo prievolę pagal pakeistas sutarties sąlygas įvykdytų tinkamai. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovas nurodo, kad po 2013-2014 metų pasikeitusių aplinkybių (Rusijos Federacijos taikyto embargo), šiuo metu jo padėtis stabilizavosi, nes jis įeina į naujas rinkas, finansinė padėtis gerėja, mažėja kaštai, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad ginčą nagrinėjant teisme, prievolė atsakovui būtų įvykdyta ar vykdoma. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą nukelti sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nemokant tarpinių mokėjimų, teismo vertinimu, iš esmės šiuo laikotarpiu siekia sau didesnės ekonominės naudos. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pratęsus kredito grąžinimo terminą iki 2020 m. turės galimybę grąžinti Kreditą. Teismo vertinimu, net ir nustačius visas CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, ieškovo prašomu būdu Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Mokėjimo terminų praleidimas yra esminis Kredito sutarties pažeidimas, todėl Bankas ilgą laiką negavo to, ką turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal ginčo sutartį, ir tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, kad sutartis, net ir pratęsus jos įvykdymo terminą, ateityje nebus tinkamai įvykdyta. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas neįrodė CK 6.204 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktuose numatytų sutartinių santykių keitimo sąlygų.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad turi strateginį investuotoją, kuris, pasak ieškovo, išpirks reikalavimo teises iš pagrindinių ieškovo kreditorių ar perfinansuos turimus įsipareigojimus. Teismas sutinka, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti ieškovo finansinę situaciją, tačiau ieškovas, teigdama, jog strateginis investuotojas išpirks reikalavimo teises iš pagrindinių jo kreditorių arba perfinansuos turimus įsipareigojimus, šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus paminėtą sutartį, iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu atsakovas teigia, jog jokios derybos su juo šiuo klausimu pradėtos ir vykdomos nebuvo. Pažymėtina, kad nuo sutarties su strateginiu investuotoju sudarymo šiuo metu yra praėję jau daugiau nei pusė metų, todėl, siekdamas patvirtinti aptariamos sutarties vykdymo realumą, įrodymus apie bent pradinius šios sutarties vykdymo etapus – sėkmingą derybų pradžią, atitinkamų kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama išpirkti, perfinansuoti, poziciją, ieškovas turėjo teismui pateikti. To nepadarius, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo teiginių, kad sutartis su strateginiu investuotoju iš esmės pakeis ieškovo finansinę situaciją (CPK 178 straipsnis).

31Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma bei tai, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama restruktūrizavimo ar bankroto bylos ieškovui iškėlimas, patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas turi ir kitų reikšmingų prievolių kitiems kreditoriams, kurių terminas yra suėjęs, ir kurių ieškovas tinkamai nevykdo. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie produkcijos pateikimą naujosioms rinkoms teismas taip pat nelaiko reikšmingu argumentu, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų apie ieškovo dalyvavimą tose rinkose. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas atitinka mėsos eksporto į Izraelį reikalavimus savaime nereiškia, kad ieškovas tokią veiklą vykdo, o jei ir ketina ją vykdyti, tai savaime nereiškia, kad ta veikla ieškovui bus ekonomiškai sėkminga. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių konkrečius užsakymus bei jų vykdymą (CPK 178, 185 straipsniai). Aptariami dokumentai, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kad su ieškovu iš tiesų bus sudarytos tam tikros komercinės sutartys ar jis gaus atitinkamas pajamas.

32Taip pat pažymėtina, kad esminis pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) instituto reguliavimo principas (CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalys) teigia, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo (esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka), t. y. kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau, ieškovas nepaneigė fakto, jog kreditas pagal ginčo sutartį jau nuo 2016 m. pradžios yra iš esmės negrąžinamas. Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė nei aplinkybių apie nuolat plečiamą klientų ratą, nei apie dalyvavimą naujose rinkose, nei apie tvarių pajamų gavimą iš naujų rinkų, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas ir 2020 m. rugsėjo 30 d., netgi nemokėdamas atsakovui tarpinių įmokų, nebus pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl tokia situacija neatitinka sandorio šalių interesų pusiausvyros. Teismas ieškovo ieškinį atmeta ir dėl šių argumentų. Pažymėtina, kad jokių įmokų, siekdamas grąžinti kreditą atsakovui, ieškovas neatliko ir viso šios civilinės bylos nagrinėjimo proceso metu. Be to, daugkartiniai, ilgą laiko tarpą daryti Kreditavimo sutarties pakeitimai rodo, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu, bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius ir padėti ieškovui atsitiesti. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovo siūlymai keisti sutarties sąlygas buvo tik deklaratyvūs bei tai, jog ieškovas faktiškai neketino jų įgyvendinti, t. y. sutarties keitimo institutą pasirinko kaip dar vieną įsiskolinimų atsakovui grąžinimo atitolinimo būdą.

33Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas konstatuota, jog ieškovas ne tik neįrodė visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų, t. y. pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdus, tačiau neįrodė, jog netgi modifikavus sutartį pagal ieškovo prašomas sąlygas, jis bus pajėgus ginčo sutartį įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovas reiškiamu ieškiniu iš esmės siekia sudaryti teisines sąlygas nevykdyti ginčo sutarties (nemokėti mokėjimų) iki 2020 m. rugsėjo 30 d., neturint jokios perspektyvos ir realios galimybės ją įvykdyti ir po nurodytos datos, todėl ieškinio reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties keitimo atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį atmetus, atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

36CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas prašo priteisti 2420,00 Eur išlaidų advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-303444). Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 2420,00 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

Nutarė

38ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovui AB „Luminor Bank“ dėl sutarties pakeitimo atmesti.

39Priteisti iš ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“, j. a. k. 163720941, atsakovui AB „Luminor Bank“, j. a. k. 112029270, 2420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

40Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ atstovui advokatui S. P.,... 4. atsakovo AB „Luminor Bank“ atstovei advokato padėjėjai V. V.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. Ieškovas UAB „Pajūrio mėsinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 8. Ieškovas teigia, kad 2016 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas... 9. Ieškinyje ieškovas paaiškino, kad vykdo komercinę veiklą nuo 2001 m.... 10. Ieškovo manymu, būtent dėl šių susidėjusių iš esmės sunkių... 11. Atsakovo atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti ir... 12. Teisme gautas trečiojo asmens UAB „Agrovet“ atsiliepimas, kuriuo prašoma... 13. Ieškovo dubliku prašo ieškinį tenkinti. Dublike papildomai nurodyta, kad... 14. Atsakovas tripliku prašo ieškovo ieškinį atmesti. Triplike atsakovas... 15. Trečiasis asmuo M. G.-Zacharevskė pateikė rašytinius paaiškinimus,... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d.... 18. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio... 19. 2017 m. lapkričio 2 d., Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas UAB... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo keisti Kredito sutarties... 21. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių kaip sutarties keitimo pagrindo.... 22. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas... 23. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.204 straipsnio taikymo ir aiškinimo yra... 24. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės... 25. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisės aiškinimo praktiką, tam, kad... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo formuojamoje teismų praktikoje yra... 27. Ieškovas teigia, jog Kredito sutarties nevykdymą lėmė nenumatyti... 28. Ieškovas, sudarydamas Kreditavimo sutartį, prisiėmė su tuo susijusią... 29. Pabrėžtina, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad turi strateginį investuotoją,... 31. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma bei tai, kad šiuo metu teisme... 32. Taip pat pažymėtina, kad esminis pasikeitusių aplinkybių (rebus sic... 33. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas konstatuota, jog ieškovas ne... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 36. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270,... 38. ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovui AB „Luminor Bank“... 39. Priteisti iš ieškovo UAB „Pajūrio mėsinė“, j. a. k. 163720941,... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas...