Byla 2A-752/2014
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo ir 2013 m. rugsėjo 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2052-881/2013 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė T. R. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008-03-06 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2500-2008-95, 2008-03-06 Obligacijų pasirašymo sutartį, 2011-07-01 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2011-58, sudarytas tarp ieškovės ir atsakovo AB DNB bankas CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo).

4Ieškovė nurodo, kad 2006-02-14 atsakovo valdybos nutarimu buvo patvirtinta 250 mln. litų su vertybinių popierių ir prekių indeksu susietų obligacijų programa, vėliau ir jos bazinis prospektas. 2006-12-14 banko valdybos nutarimu buvo patvirtinta 500 mln. litų vidutinės trukmės obligacijų programa ir jos bazinis prospektas. 2007-10-04 Vertybinių popierių komisija patvirtino 1 250 mln. Vidutinės trukmės obligacijų programą ir Bazinį prospektą. Minėtų prospektų pagrindu atsakovas 2007 m. pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas (toliau – SASO). SASO platintos 2005-2010 metais, o savo klientams bankas siūlė specialią investavimo strategiją: įsigyti SASO skolintomis lėšomis.

5Ieškovė 2008-03-06 su atsakovu sudarė Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-500-2008-95, kuria atsakovas ieškovei suteikė 1 000 000 Lt kreditą AB DNB banko su Rusijos įmonių akcijomis susietų obligacijų įsigijimui. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovė įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei jame esančius pastatus, esančius ( - ), bei visas pagal sutartį įsigytas obligacijas. Tą pačią dieną (2008-03-06) ieškovė su atsakovu sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį, kuria įsigijo AB DNB bankas su akcijomis susietų obligacijų už visą pasiskolintą tam sumą. 2011-03-31 suėjus obligacijų išpirkimo terminui, banko darbuotojai nurodė, kad investicija į obligacijas buvo nesėkminga ir pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų virš 200 000 Lt palūkanų pagal kredito sutartį. Po kurio laiko bankas pasiūlė ieškovei skolą refinansuoti, sudarant naują kredito sutartį, todėl 2011-07-01 ieškovė su banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2011-58, pagal kurią ieškovės skola bankui - 225 858 Lt, o galutinis kredito grąžinimo terminas – 2021-03-31.

6Ieškovė teigia, kad banko darbuotojai ją nuolat skubino, kol nesibaigė SASO platinimo terminas, pasirašyti pirminę sutartį kaip saugią investiciją, aiškino apie projekto pelningumą ir patikimumą, neminėjo galimų rizikų, nepateikė vaizdinės medžiagos ar nuorodų internete, susijusių su siūlomu produktu, įtikinėjo leisti nekilnojamajam turtui dirbti ir uždirbti. Ginčo sutartys buvo pasirašytos per kelias dienas nuo ieškovės apsilankymo banke, paskutinę obligacijų platinimo dieną, prieš darbo dienos pabaigą. Ieškovė turi chemikės išsilavinimą, neturi verslo, investavimo patirties, nebuvo kam patarti ir ieškovė pasitikėjo banku kaip valstybės kontroliuojama institucija.

7Ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suklydo, kadangi pagrįstai manė nerizikuojanti patirti nuostolių (bankas įtikinėjo, kad obligacijų pajamingumas yra didesnis nei mokėtinos palūkanos bankui).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013-08-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybės naudai 2 517 Lt žyminio mokesčio.

10Vilniaus apygardos teismas 2013-09-04 papildomu sprendimu iš ieškovės AB DNB banko naudai priteisė 3 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas nurodė, kad sandoris dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.) gali būti pripažintas negaliojančiu, tik jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo. Ieškovė kaip tik įrodinėja suklydimą aplinkybėmis (kilusiais nuostoliais), įvykusiomis jau po sandorių sudarymo. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė subjektyviai vertino sandorį kaip sėkmingą ateityje, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė, sudarydama sandorį, suklydo. Investicijos į obligacijas yra rizikingas sandoris, ir tai protingas, apdarus ir atsakingas asmuo turi suvokti. Kai sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu, priešingu atveju būtų paneigta investicinių sandorių prigimtis, paskirtis ir tikslai. Klaidingas prisiimamų pareigų įsivaizdavimas taip pat negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorių šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Jei ieškovei kokios nors sutarčių nuostatos buvo neaiškios, ji privalėjo išsiaiškinti neaiškumus su banku arba kreiptis į kompetentingus subjektus, galinčius suteikti reikiamą informaciją, juolab, kad ieškovė skolinosi itin dideles sumas investavimui į rizikingus investicinius projektus. Kiekvienas apdairus ir protingas asmuo, sudarydamas sandorius, kuriais investuojama 1 000 000 Lt, privalo įsigilinti į sandorio esmę ir išsiaiškinti visas rizikas, susipažinti su visa medžiaga ir pasikonsultuoti su specialistais.

12Įsigydamas SASO skolintomis lėšomis, investuotojas iš anksto žino galimą nuostolio dydį ir priima sprendimą, ar tokį nuostolį jis toleruos mainais į galimą neriboto dydžio grąžą. Su akcijomis susietos obligacijos uždirba pelną tuo atveju, jei rinkos kyla ir tas pelnas gali viršyti už paskolą mokėtinas palūkanas. Jei obligacijų prieaugis yra didesnis nei bankui mokamos palūkanos už paskolą, likusi dalis (atėmus paskolos palūkanas) yra kliento pelnas. Tokio investavimo rezultatas priklauso išimtinai nuo rinkos sąlygų, bankas jo negali nei numatyti, nei kontroliuoti. Tuo atveju, kai obligacijos neuždirba prieaugio, išperkant obligacijas, klientui visuomet išmokama obligacijų nominali vertė, tačiau paskolos palūkanas reikia padengti iš nuosavų lėšų. Taip banko klientas, apribodamas savo riziką iš anksto žinomais palūkanų mokėjimais rinkoms krentant, įgauna galimybę uždirbti neribotą pelną rinkoms kylant.

13Investuotojas, įsigydamas SASO nuosavomis lėšomis, yra garantuotas, kad atgaus investuotą sumą, tačiau investuodamas pasiskolintas lėšas, rizikuoja, kad SASO sugeneruotas pelnas nepadengs už paskolą mokėtinų palūkanų, kas bus investuotojo patiriamas nuostolis.

14Ieškovė savo pasirinkimu investavo į SASO skolintomis lėšomis. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija yra pripažinusi, kad SASO yra neprofesionaliems investuotojams tinkamas produktas.

15Ieškovė nėra profesionali investuotoja (ji anksčiau nebuvo įsigijusi SASO nei savomis, nei skolintomis lėšomis, nedirbo banke, kitose finansų įstaigose, jos veikla niekada nebuvo investavimas į obligacijas ar vertybinius popierius). Tačiau teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus sandorio sudarymo metu, ieškovės gyvenimo patirtį, išsilavinimą, patirtį sudarant daugybę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė suklydo dėl sandorių esmės, o taip pat, kad atsakovas sandorio sudarymo metu jai būtų neatskleidęs ginčo sandorių esmės ir informacijos apie su jų sudarymu prisiimamą riziką.

16Ieškovė sandorių sudarymo metu buvo 56 metų amžiaus, t. y. turėjo didelę gyvenimišką patirtį, turi aukštąjį išsilavinimą, rodantį jos bendrą išprusimą ir gebėjimą dalyvauti civilinėje apyvartoje, sandorių sudarymo metu turėjo verslo patirties (prieš sudarydama ginčo sutartis įvykdė visą eilę nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių, per paskutinius 15 metų valdė 24 nekilnojamojo turto objektus ir didžiąją turto dalį pardavė 2005-2007 metais), kas patvirtina, kad ieškovė teisingai galėjo ir turėjo suprasti ginčijamų sandorių esmę ir galimas rizikas. Į banką ieškovė kreipėsi jau turėdama informacijos apie įsigyjamą finansinį produktą, buvo paruošusi turto, kuris turėjo būti įkeistas bankui, vertinimą, gavusi banko rekomendaciją neįsigyti panašaus pobūdžio finansinio produkto, nes jis jai nėra tinkamas, ir vis tiek sudarė ginčijamus sandorius, taip suprasdama savo veiksmų esmę priėmė sprendimus ir su jų rizika susijusias ir galinčias kilti neigiamas pasekmes.

17Ieškovės argumentus, kad atsakovas skubino ją sudaryti ginčijamus sandorius, kad neįsigilindamas į ieškovės tikrąją turtinę padėtį paskolino ieškovei lėšų skolinimuisi, kad netinkamai informavo ieškovę apie įsigyjamą finansinį produktą, teismas atmetė kaip neįrodytus.

18Ginčo obligacijos buvo platinamos pagal 1 250 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, kuris skirtas neprofesionaliems investuotojams, buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, jame informacija yra nuosekli ir suprantama, o prospektas viešai buvo paskelbtas tiek banko interneto svetainėje, tiek ir Vertybinių popierių komisijos svetainėje internete. Be to, ieškovė, Obligacijų pasirašymo sutarties 1.14 punkte patvirtino, kad yra susipažinusi su Programos prospektu ir gavo Galutines sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu ieškovė neįsigilino į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, tai dėl savo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Iš ieškovės užpildytos kliento anketos matyti, kad bankas domėjosi tiek jos turtine padėtimi, tiek ir įgūdžiais investuoti ir, įvertinęs duomenis, netgi pateikė išvadą, jog ieškovei nėra tinkama investuoti į susietas obligacijas arba akcijas skolintomis lėšomis. Ginčijamų sutarčių turinys taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovei negarantavo obligacijų prieauglio ar sandorių nerizikingumo. Nėra pagrindo ir konstatuoti atsakovo nesąžiningus veiksmus, objektyvios informacijos nutylėjimą ar kitus ieškovo nurodytus sudarytiems dėl suklydimo sandoriams būdingus elementus. Kad ieškovė suprato ginčijamų sandorių esmę, rodo ir jos tolimesni veiksmai – kredito ėmimas palūkanoms padengti, turto įkeitimas šio kredito vykdymui užtikrinti.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

211. Teismas, vertindamas, ar ieškovė galėjo suklysti, turėjo atsižvelgti į jos amžių, sveikatą, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovės išsilavinimas (chemikės) jai nepadėjo suvokti ginčijamų sandorių, o ankstesni ieškovės sudaryti sandoriai (turto pirkimas-pardavimas) yra buitinio pobūdžio ir taip pat nepadeda suvokti ginčo sandorių esmės.

222. Žinodama tikrąsias ginčo sandorio sudarymo rizikas, ieškovė sandorių nebūtų sudariusi, todėl jie pripažintini negaliojančiais dėl suklydimo.

233. Teismas nelogiškai sprendė, kad dėl suklydimo negali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kai suklydimas pasireiškė neteisingomis prognozėmis. Savaime suprantama, kad suklydusi dėl sandorio rizikos, suklydimą ieškovė suvokė tik tada, kai paaiškėjo, kad sandoris yra nuostolingas, taigi turėjo riziką.

244. Teismas ginčo sandorius turėjo vertinti pagal CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, atsižvelgti į ieškovės kaip sandorio šalies sąžiningumą, pasisakyti dėl rūpestingumo.

255. Bankas, nors jam keliami aukšti rūpestingumo standartai, nevykdė pareigos tinkamai atlikti investuotojams siūlomo produkto gyvybingumo analizę (tą įrodo specialisto išvada – Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos profesoriaus A. P. analitinė mokslinė išvada), tinkamai supažindinti investuotoją su rizikomis.

266. Teismas nepasisakė dėl į bylą ieškovės pateikto Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 sprendimo tarp Vartotojų tarybos ir DNB bank ASA (atsakovo šioje byloje motininė kompanija), kuriame pasisakyta dėl analogiškų aplinkybių.

277. Teismų praktikoje pasisakoma, kad bankams keliami aukšti rūpestingumo standartai. Bankai privalo klientams pateikti išsamią informaciją, kurios pagrindu klientai – investuotojai galėtų tinkamai įvertinti investavimo paslaugai ar priemonei būdingą riziką (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 24 str. 3 d. 1 ir 5 p.), kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Viešas bazinio prospekto paskelbimas nelaikomas tinkamu klientų informavimu apie investicinio produkto riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A 492-1746/2012).

288. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė gyveno viena ir neturėjo galinčių jai padėti artimųjų, jos materialinė padėtis buvo labai sunki (nuo 2006 metų ji negavo pajamų), ji negalėjo patenkinti net svarbiausių savo poreikių. Teismas turėtų atsižvelgti ir į Atsakingo ir sąžiningo skolinimo principus (2011-09-01 Lietuvos banko patvirtinti atsakingo skolinimosi nuostatai), nors jie įsigaliojo ir po ginčo sandorių sudarymo. Nuostatai įpareigoja banką įvertinti kredito gavėjo mokumą tikslu užkirsti kelią per didelės kliento rizikos prisiėmimui. Akivaizdu, kad bankas skolino neatsakingai, neįsitikinęs ieškovės galimybėmis gražinti kreditą.

299. Banko darbuotojai ieškovei aiškino tik apie ginčo sutarčių pelningumą, neprasitarė apie rizikas ir galimus nuostolius.

30Ieškovė taip pat skundžia Vilniaus apygardos teismo papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

31AB DNB bankas atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

321. Teismas tinkamai ir individualizuotai bei pagal atidaus žmogaus standartą įvertino ieškovės kaip neprofesionalios investuotojos asmenybę. Be to, bankas tinkamai įvykdė informacijos atskleidimo pareigą, ko būtų pakakę bet kuriam atidžiam, ypač turint omenyje didelę sandorio sumą (1 000 000 litų) asmeniui, suvokti sandorių riziką.

332. Pagrįsta teismo pozicija, kad ieškovė suklydimą dėl ginčo sandorių motyvuoja sandorių vykdymo pasekmėmis, o tai nėra pagrindas taikyti CK 1.90 straipsnį ir pripažinti ginčo sandorius negaliojančius kaip sudarytus suklydus.

343. Kai sandoris rizikingas, jį sudarydama sandorio šalis prisiima ir sandoriui būdingą riziką bei netenka galimybės vėliau sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

354. Ieškovė neįrodė banko darbuotojų įkalbinėjimo sudaryti ginčo sandorius kaip nerizikingus, neįrodyta, kad bankas būtų slėpęs ginčo sandorių rizikingumą. Kad sandoriai rizikingi, matyti iš jų turinio. Be to, bankas ieškovę netgi pasirašytinai įspėjo dėl pasirinkto investavimo būdo netinkamumo jai, tačiau ji vis tiek pasirinko ginčo sandorius sudaryti.

365. Teismas neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, įskaitant profesoriaus A. P. mokslinę išvadą, kuri, be kita ko, nepatvirtina teismo sprendimo nepagrįstumo, Norvegijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo (į užsienio valstybių teismų sprendimus kaip precedentą Lietuvos teismai atsižvelgia tik tarptautinės privatinės teisės taikymo klausimuose, be to, nesutampa bylų esminės faktinės aplinkybės).

376. Byloje ginčas kilo tik dėl ieškovės galimo suklydimo, todėl nereikšminga ieškovės nurodyta teismų praktika, kuri galėtų būti svarbi klausimams dėl banko civilinės atsakomybės spręsti.

387. Atsakingo skolinimosi nuostatai įsigaliojo po ginčo sandorių sudarymo, todėl šioje byloje netaikytini.

39IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Apeliacinis skundas netenkintinas

41Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

42Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

43Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2008-03-06 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2500-2008-95, 2008-03-06 Obligacijų pasirašymo sutarties ir 2011-07-01 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2011-58, sudarytų tarp ieškovės T. R. ir atsakovo AB DNB banko, pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytomis dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Visi šie sandoriai buvo nukreipti į vieną tikslą – ieškovė skolintomis iš banko lėšomis ketino įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SASO), o prievolių pagal skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartį įvykdymui užtikrinti įkeitė savo nekilnojamąjį turtą.

44Ieškovės suklydimas, sudarant byloje ginčijamus sandorius, jos teigimu, pasireiškė tuo, kad ieškovė, dėl banko darbuotojų netinkamų veiksmų (suinteresuotumo, kad ieškovė sudarytų sandorius, pilnos informacijos apie investicinį produktą neatskleidimu bei svarbios informacijos (apie produkto rizikingumą) nutylėjimu) suklydo vertindama sudaromais sandoriais prisiimamą riziką, t. y. klaidingai suprato, kad nerizikuoja patirti nuostolių. Esminė informacija, kurios ieškovė teigia nežinojusi sudarydama ginčo sutartis, yra produkto rizikingumas, t. y. kad SASO gali neuždirbti tiek, kad pajamos padengtų paskolos palūkanas ir kad tokiu atveju ieškovė palūkanas turės padengti iš savo lėšų, įskaitant tam įkeistą savo turtą.

45Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi jį sudariusios šalies valios trūkumų, nes ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2008-10-27nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 kt.).

46Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

47Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą ieškovė T. R. 2008-03-06 pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį (t.1, b.l. 22), kurią pasirašydama 1.14 punktu patvirtino, kad yra susipažinusi su Programos prospektu ir gavo Galutines sąlygas, kurios, kaip nurodyta jų pirmojoje pastraipoje (t.1, b.l. 23, 193) turi būti skaitomos kartu su Baziniu prospektu, su kuriuo galima susipažinti emitento svetainėje www.dnbnord.lt Tą pačią dieną ieškovė sudarė ir Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2500-2008-95, pagal kurią bankas suteikė ieškovei 1 000 000 Lt kreditą obligacijų apmokėjimui.

48Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sandorio sudarymo aplinkybes ir ieškovės asmenybę bei šių faktorių įtaką ieškovės galėjimui suklysti dėl investavimo esmės, t. y. kad investicija gali būti neigiama, investicijos grąža gali būti mažesnė nei bendra investuota suma. Pagal bylos duomenis ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 56 metų amžiaus, neturėjo ekonominio ar finansų srities išsilavinimo, tačiau, kaip pati nurodė kliento anketoje (t. 1, b. l. 199), turėjo patirties įsigyjant investicinius vienetus, jiems įsigyti naudojo savo santaupas (santaupas laikė ne kaip indėlius, o jas naudojo investiciniams vienetams įsigyti), buvo sudariusi finansinių priemonių įsigijimo-perleidimo sandorių. Ieškovė anketoje atsakiusi į banko klausimus apie tai, kokias lėšas ketina investuoti, taip pat apie savo pajamas ir lūkesčius, pažymėjo ir tai, kad jos investavimo tikslas – gauti didesnes palūkanas, kad ieškovė gali susitaikyti su rizika neuždirbti palūkanų, jeigu žino, kad atgaus visas investuotas lėšas. Bankas, įvertinęs šiuos ieškovės atsakymus, ieškovei rekomendavo investuoti į susietas obligacijas (t. 1, b. l. 199). Nors toje pačioje anketoje įtraukti duomenys apie kitus investavimo instrumentus, taip pat ir netinkamus, tačiau kliento anketoje prie jų nepadaryta jokių atžymų, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia tik į anketoje pateiktas Banko investavimo rekomendacijas (išspausdintas paryškintu ir padidintu šriftu po atsakymų į anketos klausimus, nurodant ir jų pateikimo datą – 2008-03-06 12:20). Dėl šios priežasties pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas ieškovei pateikė išvadą apie investicijų į susietas obligacijas netinkamumą.

49Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atsakovas rekomendavo investuoti į susietas obligacijas, būtina įvertinti atsakovo ieškovei suteiktos informacijos apie siūlomus investavimo instrumentus suteikimo aplinkybes ir turinį. Iš dalies pagrįstais pripažintini ieškovės argumentai, kad bankas, kuriam keliami aukšti rūpestingumo standartai, galimai tinkamai neišaiškino ieškovei kaip neprofesionaliai investuotojai pasirinktos priemonės rizikos masto. Bankas, platinęs SASO, turėjo prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Finansinių priemonių rinkos įstatymo (toliau FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis) ir pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Siekiant įvertinti ginčijamų sandorių galiojimą sandorių su valios trūkumais aspektu, būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti kaip finansų tarpininkas vykdė pareigas informuoti neprofesionalų investuotoją (klientą) apie investavimo rizikas, o pripažinus, kad šios pareigos buvo vykdytos netinkamai, spręsti dėl pagrindo dėl tokio pareigų nevykdymo pripažinti sutartį negaliojančia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant nustatyti suklaidinimą finansinių priemonių įsigijimo sandoriuose pirmiausia turi būti įvertintas finansų tarpininko elgesys, t. y. nustatant, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, įvertinant, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

50Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams santykiams, taip pat tiems, kurie susiklosto iki sutarčių dėl finansinių priemonių įsigijimo, yra pareiga atskleisti informaciją, reikšmingą sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str.). Pareiga atskleisti tokią informaciją įtvirtinta konkrečius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, tarp jų ir FPRĮ nuostatose. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų byloje nagrinėdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbiausias yra galutinis rezultatas, t. y. svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė 2008-03-06 pasirašydama Obligacijų pasirašymo sutartį, jos 1.14 punktu patvirtino, kad yra susipažinusi su Programos prospektu ir gavo Galutines sąlygas, kurios, kaip nurodyta jų pirmojoje pastraipoje (t. 1, b. l. 23, 193), turi būti skaitomos kartu su Baziniu prospektu, su kuriuo galima susipažinti emitento svetainėje www.dnbnord.lt. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad viešas Bazinio prospekto paskelbimas, nors tokį informacijos apie riziką paskelbimą kaip klientų informavimo geros praktikos pavyzdį rekomenduoja Lietuvos banko priežiūros tarnyba (t. 2, b. l. 63), teismų praktikoje nepripažįstamas tinkamu (pakankamu) neprofesionalių investuotojų (klientų) informavimu apie investicinio produkto riziką būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir minimoje Lietuvos banko priežiūros tarnybos rekomendacijoje informacijos apie riziką paskelbimas interneto svetainėje siejamas tik su geresniu šios informacijos prieinamumu klientams, jos platesne sklaida, kartu rekomenduojant užtikrinti savailaikį tokios informacijos pateikimą klientui.

51Vertinant finansų tarpininko (banko) informacinių pareigų vykdymą, teismo nuomone, būtina įvertinti, kad bankas yra profesionalus dalyvis finansų rinkoje, t. y. specialus subjektas, kuriam taikomi aukšti veiklos ir atsakomybės standartai ir priešingai, ieškovė yra neprofesionali investuotoja, kuri turi mažai žinių apie banko siūlomus investicinius produktus, jų rizikas. CK 6.38 straipsnio 2 dalies nuostata šalį, kuriai prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, įpareigoja prievolę vykdyti pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

52Finansų maklerio įmonės pareigas informacijos teikimo srityje detalizuoja FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Pateikiamos informacijos turinį detalizuoja FPRĮ 22 straipsnio 4 dalis. Šiomis nuostatomis, kurios turi būti aiškinamos ir taikomos kartu, yra įtvirtinama finansų maklerio įmonės pareiga suteikti informaciją esamiems ar potencialiems klientams apie siūlomas finansines paslaugas (finansines priemones) bei nustatomos šios pareigos vykdymo sąlygos. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; finansinę padėtį bei tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (toliau – išplėstinės teisėjų kolegijos) 2012-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, konstatuota, kad atsižvelgiant į investuotojo interesų apsaugos bei kitus teisėkūros subjektų siektus tikslus, VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta tarpininko (investicinės įmonės) bendro pobūdžio pareiga pakankamai atskleisti su klientu susijusią ir jam reikalingą informaciją, taip pat sąžiningai veikti klientų interesais (VPRĮ 24 str. 3 d. 1 p.) suponavo reikalavimą pateikti klientui ir tokią informaciją, kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimą, taip pat ir pareigą pakankamai atskleisti atitinkamai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei būdingą riziką. Iš lingvistinės bei loginės paminėtos nacionalinės teisės nuostatos konstrukcijos, ją (nuostatą) aiškinant atsižvelgiant ir į minėtą Direktyvoje 93/22 numatytą reikalavimą investicinei įmonei pakankamai atskleisti atitinkamą esminę informaciją sandoriuose su savo klientais, yra matyti, kad joje buvo įtvirtintas reikalavimas klientui pakankamai atskleisti esminę informaciją, inter alia susijusią su sudaromais (investiciniais) sandoriais. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sandorio rizika yra tokia informacija, kuri yra reikalinga (reikšminga) sprendimui dėl sandorio priimti. Toks vertinimas bei sisteminė VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkto analizė kitų šio įstatymo nuostatų bei vertybinių popierių rinkos reguliavimu siektų (siekiamų) tikslų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad klientui, be kita ko, privalėjo būti pateikiama tokia informacija, kurios pagrindu jis galėtų priimti jo siekiamiems investiciniams tikslams įgyvendinti tinkamus investicinius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad iki 2007-11-01 galiojusios teisės normos iš esmės nedetalizavo, kokia forma ir tvarka turėjo būti įgyvendinama FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų maklerio įmonės (tarpininko) pareiga, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nurodyta pareiga įgyvendinta tinkamai, tai yra, ar investicines paslaugas teikiantis asmuo pasirinko tinkamą šios pareigos įvykdymo formą atskleidžiant (potencialiam) klientui reikalingą informaciją, ar pateikė visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, ar tą informaciją pateikė pakankamai iš anksto, kad būtų pakankamai laiko investuotojui susipažinti su informacija, tam, kad jos pagrindu jis galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą.

53Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė su informacija apie pasirinktą investavimo instrumentą buvo supažindinta pasirašydama ginčijamą sutartį. Nors ieškovei atsakovas rekomendavo įsigyti susietas obligacijas (t. 1, b. l. 199), byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo ieškovei būtų suteikta kokia nors informacija, susijusi su įsigyjamu investiciniu instrumentu. Be to, sprendžiant iš Kliento anketoje nurodyto rekomendacijos pateikimo laiko (2008-03-06 12:20) ir sutarties sudarymo datos (2008-03-06), ieškovei nebuvo suteikta laiko apgalvoti pateiktos rekomendacijos. Pagal FPRĮ (originali redakcija) 22 straipsnį finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ginčijamos sutarties sudarymo metu informacijos teikimo klientui pareigą detalizavo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (redakcija galiojusi nuo 2007-11-16 iki 2008-07-13). Šių taisyklių nuostatos reikalavo, kad informacijos klientui atskleidimo procese finansų maklerio įmonė laikytųsi šių reikalavimų: 1) informacija turi būti tiksli, neleidžiama akcentuoti galimos naudos, susijusios su investicine paslauga ar finansine priemone, jei tuo pačiu būdu nėra pateikiamas teisingas ir akivaizdus įspėjimas apie kiekvieną reikšmingą riziką. Informacija turi būti pakankama ir pateikiama taip, kad ją galėtų suprasti vidutinių sugebėjimų asmuo iš asmenų grupės, kuriai informacija skirta, arba kuri, tikėtina, gaus šią informaciją. Informacijoje negali būti nuslepiami ar užgožiami svarbūs dalykai, reikšmingos aplinkybės ar įspėjimai arba sumenkinama jų svarba. (Taisyklių 11 p.); 2) privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą (Taisyklių 33 p.); 3) rizikos aprašymas turi atitikti konkretų finansinės priemonės tipą, taip pat kliento padėtį ir jo žinių lygį (Taisyklių 34 p.); 4) šią informaciją tarpininkas turi pateikti klientui iš anksto – prieš pradėdamas teikti paslaugas, t. y. prieš sudarydamas sandorį (Taisyklių 22 p., MiFID įgyvendinančios Direktyvos 2006/73/EB preambulės 48 p.). Šių reikalavimų tikslas – sudaryti visas sąlygas, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, todėl formalus jų vykdymas arba vykdymas ne laiku negali būti laikomas profesionaliu, sąžiningu ir teisingu tarpininko elgesiu kliento atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į bendrą prezumpciją, kad neprofesionaliojo investuotojo (vidutinių gebėjimų asmens) žinios apie finansinių priemonių rinką ir joje cirkuliuojančius finansinius produktus yra ribotos, todėl klientui turi būti pateikiama apibendrinta, lengvai suprantama ir susisteminta informacija apie tam tikras finansines priemones, investavimo strategijas ir su jomis susijusias rizikas, t. y. aprašymas negali būti sudėtingas, stokoti informacijos apie tam tikras FMĮ klientui siūlomas finansines priemones ar investavimo strategijas, informacija aprašyme negali būti pateikta fragmentuotai, nenuosekliai, išskaidyta ir pateikta skirtingose dokumento vietose. Be to toks informacijos pateikimas turi būti savalaikis, t. y. informacija turi būti pateikta iki sprendimo investuoti priėmimo. Neprofesionalus asmuo, skolindamasis iš banko SASO įsigijimui, negali be išsamios ir pilnos informacijos teisingai įvertinti skolinimosi bei SASO įsigijimo rizikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49/2014).

54Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei informacija apie įsigyjamus investicinius instrumentus buvo atskleista Programos prospekte bei galutinėse sąlygose. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokiu būdu paskelbta informacija nebuvo pakankama informuoti ieškovę apie galimas SASO rizikas. Investuotojo parašas sutartyje, kurioje yra nuoroda į nepateiktą prospektą ir rekomenduojama su juo susipažinti, vertintinas kaip deklaratyvus patvirtinimas apie susipažinimą su turiniu ir neatitinka banko, kuriam keliami aukšti rūpestingumo standartai, pareigos elgtis rūpestingai atskleidžiant investuotojui informaciją. Pažymėtina, jog faktas, kad šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).

55Be to, teismo nuomone, investavimas į obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis, nebuvo aprašytas nei Baziniame prospekte, nei Galutinėse sąlygose. Prospekte aprašyta rinkos rizika, rizika, susijusi su nenumatytais įvykiais, palūkanų normos rizika, emitento kredito rizika, sandorio šalių ir atsiskaitymo rizika, mokestinė ir teisinė rizika, valiutos rizika ir dvigubos valiutos obligacijų rizika, likvidumo bei listingavimo rizika (t. 1, b. l. 175-176), nepaneigia aukščiau padarytų teismo išvadų apie netinkamą banko informavimo pareigos vykdymą, kadangi ieškovei įsigyjant SASO turėjo būti atskleista informacija, kuri leidžia suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir kuri būtų leidusi priimti pagrįstus investicinius sprendimus (MiFID 19 str. 3 d.). Sutiktina ir su Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. A-492-1746/2012 pateiktu išaiškinimu, kuriame pažymėta, jog Prospekto ir Galutinių sąlygų įteikimas investuotojui jam pasirašant Sutartis negali būti vertinamas kaip tinkamas pareigos informuoti apie pasirinktos investavimo strategijos esmę (pagrindines sąlygas) bei riziką įvykdymas, net jeigu formaliu požiūriu aplinkybę, jog su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis investuotojas susipažino, patvirtina jo parašas minėtose Galutinėse sąlygose.

56Tačiau teismo nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, jog tam tikra informacija, susijusi su SASO, buvo atskleista ginčo sutartyje. Teismas įvertina ieškovei suteiktos informacijos įtaką jos elgesio formavimuisi sudarant ginčo sutartis. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

57Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014) pripažįstama, kad netgi neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo patirties, būdamas apdairus ir rūpestingas, suvokia, kad investicija į obligacijas, kaip ir bet koks kitas verslas, susijęs su tam tikra rizika. Pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį (7.1 ir 7.2 p.), siekiant užtikrinti ieškovės įsipareigojimų vykdymą, ieškovė turėjo įkeisti įsigyjamas obligacijas ir savo nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 24-29), o sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai klientas įsipareigoja sumokėti bankui trūkstamą sumą. Šios Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties sąlygos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaip ir banko reikalavimas įkeisti turtą, buvo aiškios ir, ieškovei į jas atkreipus dėmesį, būtų leidę ieškovei suprasti, kad ieškovės mokėtinos palūkanos pagal Skolinimo obligacijoms įsigyti sudarytą sutartį gali viršyti investicijų į SASO grąžą. Kaip matyti iš ginčijamų sutarčių turinio (prievolių pagal jas įvykdymo užtikrinimui bankas reikalavo įkeisti turtą, kas nebūtų tikslinga sandoriams iš ieškovės pozicijų esant nerizikingiems tiek, kad nėra rizikos prarasti daugiau nei investuota), banko pareigos tinkamai, suprantamai ir aiškiai informuoti ieškovę apie investicijas į obligacijas vykdymo trūkumų konstatavimas dar nėra savaime pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovės tinkamas informavimas apie ginčijamų sandorių riziką (kad iš obligacijų gaunamas prieaugis gali neatsverti už paskolą mokamų palūkanų ir dėl to gali atsirasti nuostolių palūkanų forma), būtų pakeitęs ieškovės, kuri Kliento anketoje pažymėjo „noriu gerokai didesnių palūkanų, galiu susitaikyti su rizika neuždirbti palūkanų, jeigu žinau, kad atgausiu visas investuotas lėšas“, elgesį ir ji būtų priėmusi sprendimą neinvestuoti. Šioje byloje nenustatyta, jog ginčijamus sandorius sudariusi ieškovė suvokė jų aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos (buvo suklaidinta dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių), todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis sutarčių kaip sudarytų dėl suklydimo (CK 1.91 str.).

58Ieškovė apeliaciniu kaip vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis argumentų nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė kai kuriais įrodymais ir prašo byloje remtis 2011-09-01 Lietuvos banko valdybos patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatais, Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 sprendimu tarp Vartotojų tarnybos ir DNB banko ASA (t. 2, b.l. 35-52), taip pat analitine moksline išvada (ekspertize) dėl AB DNB banko su akcijų indeksu susietų obligacijų (SASO) platinimo banko skolintomis lėšomis (t. 1, b. l. 33-49). Teisėjų kolegijos vertinimu šie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl bylos esmės. Atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie įpareigoja banką įvertinti kredito gavėjo mokumą tikslu užkirsti kelią per didelės kliento rizikos prisiėmimui, dar negaliojo ginčo sandorių sudarymo metu, be to, banko išvada apie ieškovės pasirinkto investavimo modelio netinkamumą jai pagrįsta be kita ko ir duomenimis apie ieškovės turtinę padėtį ir investavimo galimybes, o ginčo sudarymo metu nebuvo imperatyvaus draudimo suteikiant klientui kreditą viršyti tam tikros su kliento mokumu susijusios ribos. Norvegijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra, pirma, priimtas skirtingų faktinių aplinkybių byloje, antra, jis nėra precedentas Lietuvos teismams, o ieškovės pateikta profesoriaus daktaro A. P. mokslinė išvada taip pat neįrodo esant pagrindo naikinti ginčijamus sandorius dėl ieškovės galimo suklydimo dėl investicijų rizikingumo.

59Išdėstytų motyvų pagrindu, taip pat iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškovės asmens ypatumų (ieškovė neprofesionali investuotoja, turinti ribotą patirtį) vertinimo, dėl 1 250 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos Bazinio prospekto ir Galutinių sąlygų turinio vertinimo, ieškovės neįrodytų argumentų, jog banko darbuotojai ją įkalbinėjo sudaryti ginčo sutartis, teisėjų kolegija šių pirmosios instancijos teismo motyvų nekartodama pažymi, jog išdėstytų motyvų visuma yra pakankama išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip pagrįstas paliktinas nepakeistas. Nutartyje konstatuotos pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo klaidos nesudaro pagardino naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.).

60Dėl apeliacinio skundo argumentų, ar ieškovės galimai klaidingas investavimo į SASO rizikos vertinimas apskritai gali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo (CK 1.90 str.), ar toks klaidingas rizikos suvokimas laikytinas suklydimu dėl aplinkybių, atsiradusių po ginčijamų sandorių sudarymo, teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl ginčo išnagrinėjimui nebereikšmingų argumentų.

61Galiausiai pažymėtina, kad, pripažinus finansų tarpininko (banko) elgesį sudarant ginčo sandorius iš dalies neatitinkančiu bankui keliamų aukštų rūpestingumo standartų, taip pat atsižvelgus į situacijos specifiką (ieškovė, neprofesionali investuotoja, investavo skolintomis lėšomis į rizikingas ir sudėtingas finansines priemones – SASO), į CK 6.248 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, gali būti keliamas mišrios kaltės dėl ieškovės investuojant patirtų nuostolių nustatymo klausimas ir atitinkamai dalinama atsakomybė tarp ieškovės ir banko už ieškovės investuojant į SASO patirtus nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49/2014). Tai sudarytų sąlygas paskirstyti nuostolius (mokėtinų palūkanų pavidalu) abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų kaltės nuostolių atsiradimui, išvengiant padėties, kai nevienareikšmiškai vertintinoje situacijoje nuostoliai teismo vienareikšmiškai priskiriami tik vienai konkrečiai šaliai. Mišrios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pačios šalys sprendžia dėl savo pažeistų teisių gynimo, renkasi teisių gynimo būdą, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas. Teismas už šalis neformuluoja ieškinio reikalavimų (dalyko) ir jų faktinio pagrindo. Šioje byloje pareiškus ieškinį buvo prašoma pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, tačiau reikalavimas byloje dėl nuostolių (mokėtinų palūkanų pavidalu) nebuvo pareikštas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nepriteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), o valstybei iš apeliantės priteisiama žyminio mokesčio dalis, lygi 3 138 Lt, kurios sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2013-09-11 nutartimi. Iš ieškovės taip pat priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurių dydis sumažinamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintą rekomenduojamą maksimalią už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistiną sumą. Byla nebuvo sudėtinga, be to, atsakovui šiuo metu analogišku pagrindu yra iškelta eilė kitų bylų, dėl ko atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nepareikalavo ženklių laiko sąnaudų ir didelio įdirbio, todėl nėra pagrindo priteisti sumą, viršijančią rekomenduojamą už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistiną maksimalią sumą.

64Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir 2013 m. rugsėjo 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

67Priteisti valstybės naudai iš T. R. (a. k. ( - ) 3 138 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

68Priteisti AB DNB banko (j.a.k. 112029270) naudai iš T. R. (a. k. ( - ) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė T. R. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008-03-06... 4. Ieškovė nurodo, kad 2006-02-14 atsakovo valdybos nutarimu buvo patvirtinta... 5. Ieškovė 2008-03-06 su atsakovu sudarė Skolinimosi obligacijų apmokėjimui... 6. Ieškovė teigia, kad banko darbuotojai ją nuolat skubino, kol nesibaigė SASO... 7. Ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suklydo, kadangi pagrįstai manė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013-08-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013-09-04 papildomu sprendimu iš ieškovės AB DNB... 11. Teismas nurodė, kad sandoris dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.) gali būti... 12. Įsigydamas SASO skolintomis lėšomis, investuotojas iš anksto žino galimą... 13. Investuotojas, įsigydamas SASO nuosavomis lėšomis, yra garantuotas, kad... 14. Ieškovė savo pasirinkimu investavo į SASO skolintomis lėšomis. Lietuvos... 15. Ieškovė nėra profesionali investuotoja (ji anksčiau nebuvo įsigijusi SASO... 16. Ieškovė sandorių sudarymo metu buvo 56 metų amžiaus, t. y. turėjo didelę... 17. Ieškovės argumentus, kad atsakovas skubino ją sudaryti ginčijamus... 18. Ginčo obligacijos buvo platinamos pagal 1 250 000 000 Lt vidutinės trukmės... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir... 21. 1. Teismas, vertindamas, ar ieškovė galėjo suklysti, turėjo atsižvelgti į... 22. 2. Žinodama tikrąsias ginčo sandorio sudarymo rizikas, ieškovė sandorių... 23. 3. Teismas nelogiškai sprendė, kad dėl suklydimo negali būti pripažintas... 24. 4. Teismas ginčo sandorius turėjo vertinti pagal CK įtvirtintas sutarčių... 25. 5. Bankas, nors jam keliami aukšti rūpestingumo standartai, nevykdė pareigos... 26. 6. Teismas nepasisakė dėl į bylą ieškovės pateikto Norvegijos... 27. 7. Teismų praktikoje pasisakoma, kad bankams keliami aukšti rūpestingumo... 28. 8. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė gyveno viena ir neturėjo... 29. 9. Banko darbuotojai ieškovei aiškino tik apie ginčo sutarčių pelningumą,... 30. Ieškovė taip pat skundžia Vilniaus apygardos teismo papildomą sprendimą,... 31. AB DNB bankas atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir... 32. 1. Teismas tinkamai ir individualizuotai bei pagal atidaus žmogaus standartą... 33. 2. Pagrįsta teismo pozicija, kad ieškovė suklydimą dėl ginčo sandorių... 34. 3. Kai sandoris rizikingas, jį sudarydama sandorio šalis prisiima ir... 35. 4. Ieškovė neįrodė banko darbuotojų įkalbinėjimo sudaryti ginčo... 36. 5. Teismas neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, įskaitant... 37. 6. Byloje ginčas kilo tik dėl ieškovės galimo suklydimo, todėl... 38. 7. Atsakingo skolinimosi nuostatai įsigaliojo po ginčo sandorių sudarymo,... 39. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 40. Apeliacinis skundas netenkintinas... 41. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 42. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir bylos medžiagą apeliacinės... 43. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2008-03-06 Skolinimo obligacijų apmokėjimui... 44. Ieškovės suklydimas, sudarant byloje ginčijamus sandorius, jos teigimu,... 45. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida... 46. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies,... 47. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą ieškovė T. R. 2008-03-06 pasirašė... 48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atsakovas rekomendavo investuoti į... 50. Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams... 51. Vertinant finansų tarpininko (banko) informacinių pareigų vykdymą, teismo... 52. Finansų maklerio įmonės pareigas informacijos teikimo srityje detalizuoja... 53. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė su informacija apie pasirinktą... 54. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovei informacija apie... 55. Be to, teismo nuomone, investavimas į obligacijas, susietas su akcijų... 56. Tačiau teismo nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, jog tam tikra informacija,... 57. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17... 58. Ieškovė apeliaciniu kaip vieną iš nesutikimo su pirmosios instancijos... 59. Išdėstytų motyvų pagrindu, taip pat iš esmės pritardama pirmosios... 60. Dėl apeliacinio skundo argumentų, ar ieškovės galimai klaidingas... 61. Galiausiai pažymėtina, kad, pripažinus finansų tarpininko (banko) elgesį... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nepriteisiamos jos turėtos... 64. Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 66. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir 2013 m.... 67. Priteisti valstybės naudai iš T. R. (a. k. ( - ) 3 138 Lt (tris tūkstančius... 68. Priteisti AB DNB banko (j.a.k. 112029270) naudai iš T. R. (a. k. ( - ) 1500 Lt...