Byla 2-2015/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų akcinės bendrovės DnB NORD banko ir uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Rukesa ir Ko“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje B2-4072-560/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rukesa ir Ko“ generalinio direktoriaus G. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rukesa ir Ko“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DnB NORD bankas ir uždaroji akcinė bendrovė DnB NORD lizingas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Rukesa ir Ko“ generalinis direktorius G. R. pateikė ieškinį, prašydamas iškelti atsakovui UAB ,,Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad pagrindinė atsakovo ūkinė veikla yra gyvulių supirkimas, skerdimas, mėsos ir mėsos produktų gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė prekyba. Dėl šalį ištikusios ekonominės krizės atsakovas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kas trukdo sėkmingai vystyti ūkinę – komercinę veiklą, tačiau savo ūkinės-komercinės veiklos nėra nutraukęs, o pritaikius įmonės restruktūrizavimo metu numatytas priemones, įmonė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas ir išvengti bankroto, todėl atsakovui turi būti iškelta restruktūrizavimo byla.

5Tretieji asmenys AB DnB NORD bankas ir UAB DnB NORD lizingas pateikė prašymą nekelti restruktūrizavimo bylos. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse apskaityto turto vertės, įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatiniai, o nelaikini, ji negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Be to, nėra nurodoma, kaip bus atkurtas įmonės pelningumas, t.y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad ateityje įmonė dirbs pelningai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Rukesa ir Ko“. Nustatė, kad pagal atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turtas yra 6 155 591 Lt vertės. Iš atsakovo pateiktų restruktūrizavimo metmenų matyti, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 6 098 407,68 Lt, iš kurių beveik visi jau yra pradelsti. Iš 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovas 2010 metais patyrė 1 889 621 Lt nuostolių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių matyti, kad atsakovas ir toliau vykdo prekybą įvairiais mėsos produktais, atsiskaito su pagrindiniais žaliavos tiekėjais, todėl galima teigti, kad atsakovas nėra nutraukęs veiklos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovui nėra iškelta bankroto byla, o iš Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo nustatė, kad UAB „Rukesa ir Ko“ įregistruota 1996 m. gruodžio 4 d., kas patvirtina, jog atsakovas atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 punktus. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-737-578/2010 buvo nutraukta restruktūrizavimo byla UAB „Rukesa ir Ko“ atžvilgiu dėl to, kad teismo nustatytu terminu UAB „Rukesa ir Ko“ nepateikė restruktūrizavimo plano. Jokia kita restruktūrizavimo byla UAB „Rukesa ir Ko“ atžvilgiu nebuvo iškelta bei nutraukta (pasibaigusi) jokiais kitais Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Todėl teismas nusprendė, jog atsakovas atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 5 punktą.

8Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktose pakoreguotose UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo plano metmenyse yra visos Įmonių restruktūrizavimo 5 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose išvardintos plano metmenų dalys, ir tai, kad yra pateiktas UAB „Rukesa ir Ko“ vienintelio akcininko G. R. 2011 m. sausio 13 d. sprendimas patvirtinti UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo plano metmenis, konstatavo, kad atsakovas UAB „Rukesa ir Ko“ atitinka visus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio įtvirtintus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nei teismas, nei kreditoriai nevertina restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų ekonominių priemonių įmonės mokumui atkurti pagrįstumo, tačiau išreiškė nuomonę, kad restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyti duomenys leidžia teigti, kad parengus restruktūrizavimo planą, jame numačius efektyvias įmonės mokumui atkurti priemones bei efektyvų įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui, įmonės restruktūrizavimo tikslai – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, gali būti realiai pasiekti.

9Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo UAB „Rukesa ir Ko“ turtas 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 6 155 591 Lt vertės, o atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 6 098 407,68 Lt, iš kurių beveik visi jau yra pradelsti, bei tai, kad šių kreditorinių reikalavimų didžiausią dalį sudaro kreditorių AB DnB NORD banko 4 133 082,72 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir UAB DnB NORD lizingo 397 191,85 Lt dydžio finansinis reikalavimas, konstatavo, jog formaliai įmonė yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse apskaityto turto vertės. Tačiau teismas nustatė, kad iš atsakovo pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, jog atsakovas nesutinka su tuo, jog kreditavimo bei lizingo sutartys yra nutrauktos ir yra suėję skolos grąžinimo terminai. Be to, atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas G. R. bankiniais pavedimais dengia atsakovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui UAB DnB NORD lizingui. Be to, trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai yra užtikrinti atsakovo įkeistu turtu, dėl ko manytina, kad iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, trečiųjų asmenų teisėti interesai nenukentės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors tretieji asmenys teigia, jog atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla, tačiau patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad iki šios dienos jie nėra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovo atžvilgiu iškėlimo. Teismas, atsižvelgęs į viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose ir į tai, kad UAB „Rukesa ir Ko“ dirba 28 darbuotojai, kurie suinteresuoti toliau dirbti ir siekti įmonės finansinės padėties pagerėjimo, atsakovas neturi įsiskolinimų darbuotojams, o Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyrius, kurie taip pat yra atsakovo kreditoriai, nepateikė prieštaravimų dėl UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, konstatavo, jog atsakovui restruktūrizavimo bylos iškėlimas atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus ir tokiu būdu siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą. Be to, tai, kad įmonė turi tik laikinus finansinius sunkumus, anot teismo, patvirtina tai, kad ji realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, reguliariai atsiskaito su pagrindiniais žaliavos tiekėjais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog įmonė yra nemoki. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad dėl UAB „Rukesa ir Ko“ bankroto bylos iškėlimo būtų kreipęsi pačios įmonės darbuotojai dėl įsiskolinimo už darbo užmokestį, taip pat įmonės direktorius nepateikė duomenų, jog UAB „Rukesa ir Ko“ yra viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu tretieji asmenys AB DnB NORD bankas ir UAB DnB NORD lizingas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Rukesa ir Ko“ generalinio direktoriaus G. R. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Rukesa ir Ko“ iškėlimo. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu UAB „Rukesa ir Ko“ buvo nemoki. UAB „Rukesa ir Ko“ netinkamai vykdė su trečiaisiais asmenimis AB DnB NORD banku ir UAB DnB NORD lizingu sudarytas kreditavimo ir lizingo sutartis, todėl jos buvo nutrauktos. Taigi visi prievolių įvykdymo terminai pagal minėtas sutartis yra suėję ir bendra pradelsta skola yra 4 530 274,57 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su sutarčių nutraukimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nėra ginčijamas nei vienos sutarties vienašališkas nutraukimas. Faktas, kad buvo padengta nedidelė skolos dalis UAB DnB NORD lizingui, savaime nelaikytina, kad atsakovas nuolat dengia įsiskolinimą UAB DnB NORD lizingui, nes skola buvo dengiama tik 2011 metų sausio – vasario mėnesiais. Net ir nutraukus sutartį, lizingo gavėjas turi padengti iki sutarties nutraukimo atsiradusias skolas (Lizingo sutarties bendrosios dalies 10.6. p.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iki sutarčių nutraukimo dienos buvo pradelsęs sumokėti įmokas, palūkanas ir delspinigius, kurie sudarė 2 133 878,32 Lt, o atsakovas neginčijo prievolių netinkamo vykdymo ir susidariusio įsiskolinimo. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyto ilgalaikio turto vertė turi būti sumažinti 631 805,76 Lt suma, nes skerdyklos įranga nuosavybės teise priklauso UAB DnB NORD lizingui, o ne atsakovui, todėl atsakovo turimo turto vertė sudaro 5 355 637,60 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, kad atsakovo visi pradelsti įsipareigojimai skundžiamos nutarties priėmimo dienai viršijo pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas metmenyse numatomų restruktūrizavimo priemonių realumo, veiksmingumo, siekiant atkurti įmonės mokumą, nukrypo nuo kasacinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011, suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo įvertinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau, kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, ir neatsižvelgė, kad restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint pagrindinių bendrovės kreditorių – AB DnB NORD banko ir UAB DnB NORD lizingo, kuriems įsiskolinimas sudaro 74 proc. kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, sutikimo, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Rukesa ir Ko“ generalinis direktorius G. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Apeliantai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011, kurioje remiamasi 2009 m. gruodžio 28 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija. Pagal tuometinę įstatymo redakciją (5 str. 3 d. 5 p.) kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo būtina pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas. Tuo tarpu pagal skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties metu galiojusią Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakciją kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui teikiami įmonės restruktūrizavimo metmenys, kurie gali būti patvirtinti vienasmeniu įmonės savininko sprendimu.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų ekonominių priemonių įmonės mokumui atkurti pagrįstumo, nes teismas pirminėje restruktūrizavimo proceso stadijoje, nesant nei restruktūrizavimo plano projekto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 str. 3 d.), nei restruktūrizavimo administratoriaus parengtos rašytinės išvados dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 str. 2 d.) neturi galimybių ir objektyviai negali vertinti atskirajame skunde akcentuojamų restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų preliminarių ekonominių priemonių įmonės mokumui atkurti efektyvumo. Be to, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai papildomai pažymėjo, kad metmenyse išdėstyti duomenys leidžia teigti, kad parengus restruktūrizavimo planą ir būtent jame numačius ekonomines priemones įmonės mokumui atkurti, bei efektyvų įmonės verslo planą, įmonės restruktūrizavimo tikslai gali būti realiai pasiekti.
  3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Rukesa ir Ko“ yra nemoki, nes skolos yra pradelstos. Nagrinėjamoje byloje, siekiant pagrįsti bendrovės mokumą, o taip pat aplinkybę, kad bendrovė vykdo komercinę veiklą, buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys UAB „Rukesa ir Ko“ mokėjimus trečiajam asmeniui AB DnB NORD lizingui laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. vasario 21 d. Taip pat buvo pateikti teismui rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bendrovės nuolatinį ir savalaikį atsiskaitymą su jos pagrindiniais tiekėjais, užtikrinančiais nenutrūkstamą bendrovės komercinę veiklą. Darbo užmokestis UAB „Rukesa ir Ko“ darbuotojams mokamas laiku. Prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui nepareiškė nei Vilniaus apskrities VMI, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Bendrovės vidutinės mėnesinės pajamos 2010 metais sudarė 185 685 Lt. UAB „Rukesa ir Ko“ nuolatos mažina savo išlaidas, diegia ekonomiškai pigesnes veiklos koordinavimo sistemas. Lyginant 2011 metus su 2010 metais įmonė sumažino elektros energijos išlaidas 23 procentais, patalpų nuomos išlaidas 5,2 procentais, ryšio paslaugas 11 procentų. Atsakovas ir toliau tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankui ir UAB DnB NORD lizingui moka įmokas, be to, šiems kreditoriams yra įkeistas visas pagrindinis bendrovės turimas turtas.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau, kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, nes procedūra, kai kreditoriai pritaria restruktūrizavimo plano projektui, šiuo atveju dar nėra pradėta. Pats restruktūrizavimo plano projektas dar neparengtas ir galės būti pradėtas rengti tik įsiteisėjus skundžiamai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarčiai.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonės restruktūrizavimo tikslui pasiekti taikomas ištisas priemonių kompleksas gaunant kreditorių pagalbą.

17Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tai yra įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

18Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas bylą iškelti. Tačiau teismas neturi apsiriboti vien formaliu patikrinimu, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti dokumentai, ar tie dokumentai formaliai tenkina ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, o privalo įsitikinti, ar pateikti dokumentai yra teisėti ir tinkami, priimti įvertinus pačios įmonės, jos kreditorių interesus ir kreditorių galimybes teikti nuolaidas skolininkui.

19Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad UAB „Rukasa ir Ko“ yra nemoki, bei tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų ekonominių priemonių veiksmingumo ir realumo, siekiant atkurti įmonės mokumą, ir neatsižvelgė į ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą.

20Kaip matyti iš atsakovo UAB „Rukesa ir Ko“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso, jo turtas 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 6 155 591 Lt vertės (t. 1, b.l. 71). Iš atsakovo pateiktų restruktūrizavimo metmenų matyti, kad atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 6 098 407,68 Lt (t. 2, b.l. 31), iš kurių beveik visi pradelsti. Didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų sudaro apeliantų: AB DnB NORd banko – 4 133 082,72 Lt, o UAB DnB NORD lizingo 397 191,85 Lt (t. 2, b.l. 31). Tokie duomenys patvirtina, kad atsakovas, kaip ir minėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (t. 2, b.l. 69), formaliai atitinka nemokumo požymius, nes įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse apskaityto turto vertės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto procedūra turi būti pradedama tik tokiai įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai atitikus Įmonių bankroto įstatyme numatytus kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2010).

21Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų (t. 1, b.l. 82-114) ir atsakovo pateiktų duomenų apie pirkėjų atsiskaitymus už suteiktus produktus už 2011 m. (t. 2, b.l. 62) matyti, kad įmonė ir toliau vykdo prekybą įvairiais mėsos produktais. Kasos pajamų orderiai (t. 2, b.l. 35-41) patvirtina, kad atsakovo vadovas G. R. dengia atsakovo įsiskolinimus trečiajam asmeniui UAB DnB NORD lizingui. Pirkimų apmokėjimų suvestinės (t. 2, b.l. 42-50) patvirtina, kad atsakovas atsiskaito su pagrindiniais tiekėjais. Byloje taip pat yra duomenų, kad įmonė atsiskaito ir su darbuotojais (t. 2, b.l. 62). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors įmonė ir turi finansinių sunkumų, tačiau ir toliau vykdo savo veiklą, todėl negalima teigti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad prieštaravimus dėl atsakovui restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškė tik AB DnB NORD bankas ir AB DnB Nord lizingas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, šių kreditorių interesai nebūtų pažeisti, kadangi jų finansiniai reikalavimai yra užtikrinti, įkeičiant atsakovo turtą (t. 1, b.l. 152-153). Įkeitimo fakto neneigia ir patys tretieji asmenys.

22Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad įmonės turimo turto vertė turi būti mažintina iki 5 355 637,60 Lt, nes atsakovui nuosavybei priskirtos skerdyklos įranga nuosavybės teise iš tiesų priklauso UAB DnB NORD lizingui, o ne atsakovui, taip pat argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iki kreditavimo ir lizingo sutarčių nutraukimo dienos buvo pradelsęs sumokėti įmokas, palūkanas ir delspinigius, kurie sudarė 2 133 878,32 Lt, nėra esminiai, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog formaliai atsakovas atitinka Įmonių bankroto įstatyme numatytus nemokumo požymius, tačiau šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar įmonės turimi finansiniai sunkumai priverstų įmonę nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).

23Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, darbo vietas – ypač svarbūs šiuo sudėtingu valstybės ūkiui laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Taigi finansinius sunkumus turinčios įmonės kreditoriai taip pat turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri realiai plėtoja ar gali plėtoti savo veiklą, išsaugojimo, jeigu yra tokia galimybė. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonė ir toliau vykdo ūkinę veiklą, kiti atsakovo kreditoriai (tarp jų ir Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyrius) nepareiškė prieštaravimų dėl įmonės restruktūrizavimo, darbuotojai yra suinteresuoti toliau dirbti ir siekti įmonės finansinės padėties pagerėjimo, pagrįstai konstatavo, jog įmonė negali būti pripažinta nemokia, todėl apeliantų argumentai dėl atsakovo nemokumo atmestini, kaip nepagrįsti.

24Sprendžiant klausimą dėl įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimo svarbu išsamiai įvertinti pateiktas restruktūrizavimo plano metmenis, siekiant atsakyti į klausimą, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimui siekiamus tikslus, t.y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau ir įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Teismas turėtų įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų esminių priemonių turinį ir tai, kaip kiekviena iš šių priemonių galės būti įgyvendinama realiomis sąlygomis ir prisidės prie įmonės veiklos, mokumo atkūrimo, atsiskaitymo su kreditoriais. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Panaši pozicija išdėstyta ir apeliantų minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinės instancijos teismas šias nuostatas suformulavo galiojant ankstesnei ĮRĮ redakcijai, tačiau šios išvados yra aktualios, nagrinėjant ir šį atvejį.

25Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atliko formalų atsakovo pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimą, t.y. kad jose yra visos ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose išvardintos plano metmenų dalys, taip pat yra pateiktas atsakovo vienintelio akcininko G. R. 2011 m. sausio 13 d. sprendimas patvirtinti UAB „Rukesa ir Ko“ restruktūrizavimo plano metmenis, ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „Rukesa ir Ko“ atitinka visus ĮRĮ 5 straipsnio įtvirtintus reikalavimus (tretieji asmenys šios teismo išvados pagrįstumo neginčija). Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent metmenų pagrindu yra rengiamas įmonės restruktūrizavimo planas, todėl teismas turi pareigą įvertinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, byloje nėra jokių įrodymų, kad iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą bus atkurtas atsakovo pelningumas. Apeliantai taip pat pažymi, kad restruktūrizavimo metmenys leidžia daryti išvadą, kad bendrovės mokumas negali būti atstatytas, nes pajamų gavimas siejamas su perdirbimu ir mažmenine prekyba, o atsakovas yra ženkliai įsiskolinęs tiekėjams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas turi finansinių sunkumų, tačiau negalima teigti, kad jie gali nulemti įmonės bankrotą, kadangi ūkio subjekto finansinės padėties pablogėjimas, kuris nors ir trunka ilgesnį laiką, yra normali ūkio subjekto reakcija į valstybėje atsiradusius neigiamus ekonominius pokyčius. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kaip jau minėta anksčiau, matyti, kad atsakovas ir toliau vykdo ūkinę veiklą ir, skirtingai nei nurodo apeliantai, atsiskaito su pagrindiniais tiekėjais, ką patvirtina byloje esančios pirkimų apmokėjimų suvestinės (t. 2, b.l. 42-50). Tai, kad iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą bus pasiektas restruktūrizavimo tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, įrodo restruktūrizavimo metmenyse nurodytos aplinkybės, kad atsakovas turi 2 firmines parduotuves ir 15 prekybos vietų, su privačiais asmenimis sudaromos pirkimo ir tiekimo sutartys, pagal kurias įmonė įsipareigojusi pateikti, o privatūs asmenys pardavinėti UAB „Rukesa ir Ko“ pagamintus mėsos gaminius (t. 2, b.l. 20). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė detalios analizės apie restruktūrizavimo metmenyse nurodytų ekonominių priemonių realumą, nereiškia, kad teismas neatliko jų vertinimo, nes skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad restruktūrizavimo metmenyse išdėstyti duomenys leidžia teigti, kad parengus restruktūrizavimo planą, jame numačius efektyvias įmonės mokumui atkurti priemones bei efektyvų įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui, įmonės restruktūrizavimo tikslai gali būti realiai pasiekti. Be to, pažymėtina, kad būtent metmenų pagrindu yra rengiamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriam, vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalimi, turi pritarti kreditorių susirinkimo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Taigi pirmosios instancijos teismas įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje gali tik preliminariai nustatyti ekonominių priemonių efektyvumą, nes jie vėliau yra detalizuojami rengiant restruktūrizavimo planą. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad įmonės kreditoriai turi bendradarbiauti dėl įmonės, kuri nors ir formaliai yra nemoki, tačiau realiai vykdo ūkinę veiklą, išsaugojimo tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos, kad įmonė galėtų atsiskaityti su kitais ūkio subjektais (tiek su privačiais ūkio subjektais, tiek su valstybės institucijomis) ir toliau galėtų vystyti savo ūkinę veiklą, ir taip būtų apgintas viešasis interesas. Šiuo atveju tretieji asmenys nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė svarių argumentų, o apsiribojo abstraktaus pobūdžio (išskyrus apeliantų argumentus apie neatsiskaitymą su tiekėjais, dėl kurių pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakė) motyvais, kodėl restruktūrizavimo metmenyse nurodytos ekonominės priemonės realiai nebus efektyvios pasiekti restruktūrizavimo tikslą.

26Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantų argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvarką, nagrinėjamu atveju, kai yra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei klausimas, nėra aktualūs. Pabrėžtina, kad restruktūrizavimo projektas nėra dar parengtas, jis bus rengiamas ir kreditorių tvirtinamas, kai įsitesės skundžiama nutartis, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliantų argumentų pagrįstumo nepasisako.

27Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą kompleksiškai išnagrinėti įmonės finansinę būklę neatsiejamai nuo metmenyse pateikiamų priemonių, nusprendžia, kad skundžiama nutartis buvo priimta nepažeidžiant nei privačius, nei viešuosius interesus, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Rukesa ir Ko“ generalinis direktorius G. R. pateikė... 5. Tretieji asmenys AB DnB NORD bankas ir UAB DnB NORD lizingas pateikė prašymą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė... 8. Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktose pakoreguotose UAB „Rukesa ir Ko“... 9. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo UAB „Rukesa ir Ko“ turtas 2010 m.... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu tretieji asmenys AB DnB NORD bankas ir UAB DnB NORD lizingas... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Rukesa ir Ko“ generalinis... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos... 16. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje... 17. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė... 18. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė,... 19. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 20. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Rukesa ir Ko“ 2010 m. gruodžio 31 d.... 21. Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų (t. 1, b.l. 82-114) ir atsakovo... 22. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad įmonės turimo turto... 23. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 24. Sprendžiant klausimą dėl įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimo svarbu... 25. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas... 26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantų argumentai apie... 27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą....