Byla 2-2127/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Kitoks sprendimas“, civilinėje byloje Nr. B2-5368-803/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio darbai“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ (tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, – uždarosios akcinės bendrovės: „Juridinė paslauga“ ir „CRAMO“, Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba) dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gerbūvio darbai“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „KRK Baltic“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas už atliktus darbus liko skolingas 126 580,66 Lt. Pagal skolos apmokėjimo išdėstymo grafiką įsiskolinimo nesumokėjo. Ieškovo nuomone, atsakovas yra nemokus.

4Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Juridinė paslauga“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KRK Baltic“, nurodydamas, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Sirena“ Security, ir priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 pagrindu atsakovas kreditoriui UAB „Juridinė paslauga“ liko skolingas 16 976,52 Lt.

5Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „CRAMO“, palaikydamas prašymą dėl bankroto bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo, nurodė, kad pagal išrašytas bei neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovas jam liko skolingas 35 778,74 Lt.

6Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „KRK Baltic“, nurodydamas, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinio kreditoriaus UAB „IMBP“ perėmė 126 748,92 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „KRK Baltic“.

7Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodė, kad atsakovas yra nemokus, kadangi 2013 m. sausio 1 d. jo darbuotojų skaičius buvo 94, o 2014 m. rugsėjo 25 d. – tik 38, atsakovas turi pradelstų įsipareigojimų, vyksta teisminiai ginčai, turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė UAB „KRK Baltic“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.

10Teismas nustatė, kad UAB „KRK Baltic“ įstatinio kapitalo dydis yra 10 000 Lt. Iš atsakovo balanso už 2011 metus nustatyta, kad nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 2 533 363 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 157 866 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 055 866 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 102 000 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 metus matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 374 653 Lt, kai 2010 finansiniais metais atsakovo įmonė turėjo 9 156 Lt nuostolį. Iš atsakovo balanso už 2012 metus nustatyta, jog nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 3 229 106 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 126 070 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 062 054 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 64 016 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012 metus matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 27 539 Lt, kai 2011 finansiniais metais atsakovo įmonė turėjo 374 653 Lt pelno. Iš atsakovo balanso už 2013 metus nustatyta, kad nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai sudarė 3 905 340 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 831 285 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 771 619 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 59 666 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus matyti, kad grynasis pelnas sudarė 35 767 Lt, kai 2012 finansiniais metais atsakovo įmonė turėjo 27 539 Lt pelno.

11Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo balanso, parengto 2014 m. rugpjūčio 31 d., matyti, jog turto atsakovas turi už 3 999 125 Lt, tiek pat sudaro nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 993 563 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 169 167 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 824 369 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 31 d., matyti, kad atsakovas patyrė 68 493 Lt nuostolių. Iš 2014 m. rugsėjo 15 d. pažymos apie UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimą įmonės darbuotojams matyti, kad skola 52 darbuotojams sudaro 76 387,43 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. (7.31) 3-111989 duomenimis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 42 313,64 Lt, tačiau jos mokėjimo terminas buvo atidėtas, o nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki dabar UAB „KRK Baltic“ susidarė nauja 86 547,50 Lt socialinio draudimo skola. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. (20.21-06)-RMA-22696 nustatyta, kad UAB „KRK Baltic“ neskolinga. UAB „KRK Baltic“ vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės, iš kurių dvi yra areštuotos. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. matyti, kad įmonė turi 322 kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai surado 1 740 057,62 Lt, tačiau prie atsiliepimo į ieškinį atsakovo teismui pateiktame 2014 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąraše nurodoma, jog yra 171 kreditorių, kuriems atsakovas turi įsipareigojimų už 1 918 654,39 Lt. Kreditorių sąraše nenurodyti įsipareigojimų mokėjimo terminai ir įsipareigojimai nėra išskirstyti į pradelstus / nepradelstus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi 77 debitorius, kurių įsipareigojimai sudaro 1 972 743,14 Lt. Atsakovas pateikė informaciją apie 7 bylas, kuriose UAB „KRK Baltic“ pareikšti turtiniai reikalavimai, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad atsakovas nurodė ne visus kreditorius, iškėlusius teisme bylas dėl skolų priteisimo, t. y. į sąrašą neįtraukė vykstančių teisminių ginčų su UAB „CRAMO“, UAB „Termona Service“, BUAB „Valsva ir Ko“, UAB „Arkos statyba”. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas bankrutavusios UAB „SK Baltic“ ieškinys atsakovams UAB „KRK Baltic“, UAB „Tikri langai“, UAB „Vejuva“, UAB „Stilmeda“, UAB „Dangų studija“, UAB „Sirena“ Security dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškinio suma – 334 928,80 Lt. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie antstolių vykdomus išieškojimus.

12Teismas pažymėjo, kad įmonės nesumokėtos skolos nuo 2011 metų augo, o prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo pateiktuose vykdomų objektų sąrašuose bei sutartyse esantys duomenys, teismo vertinimu, neįrodo, jog įmonė yra moki ir kad atsakovas pagal nurodytas sutartis už atliktus objekte darbus gaus pajamų. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad vykdo minėtas sutartis ir / ar apskritai įmonė vykdo veiklą minėtuose objektuose ir gauna pajamų, todėl nebaigtų vykdyti sutarčių 1 835 767 Lt suma, kurią atsakovo vadovas atsiliepime į ieškinį nurodo kaip įtrauktą į įmonės balanse nurodomą turtą, kelia pagrįstų abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Be to, įmonės darbuotojų skaičius sumažėjęs, jiems nemokamas atlyginimas.

13Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2013 metais veikė nuostolingai, o pagal 2014 metais sudaryto balanso duomenis atsakovo turtas ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 3 999 125 Lt, o įsipareigojimai – 3 993 563 Lt, iš jų kreditorių įsipareigojimai – 1 740 057,62 Lt, pradelsti su darbo santykiai susiję įsipareigojimai – 103 443 Lt, šioje byloje ieškovai reiškia reikalavimus 306 084,84 Lt sumai, ilgalaikio turto atsakovas turi už 73 732 Lt sumą, o 3 925 393 Lt sudaro trumpalaikis turtas, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo iki 86 547,50 Lt sumos ir šios skolos mokėjimo terminas nėra atidėtas ir jau suėjęs, teismas nusprendė, kad atsakovas atitinka nustatytus nemokumo kriterijus, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo turimo turto vertės, todėl atsakovui keltina bankroto byla.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atsakovas UAB „KRK Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į imperatyvią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 6 dalies normą, privalėjo atidėti bankroto bylos nagrinėjimą iki paaiškės, ar UAB „KRK Baltic“ bus iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad buvo informuotas, jog Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovas pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimo kopiją ir prašė atidėti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą. Be to, ta pati teisėja buvo paskirta nagrinėti ir restruktūrizavimo bylą. Pagal ĮBĮ bylos nagrinėjimui atidėti pakanka tik nustatyti pareiškimo gavimo faktą. Teismai, vykdydami teisingumą, turi siekti, kad pirmiausia prioritetas būtų teikimas bendrovės veiklos išsaugojimui, o ne jos likvidavimui. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pasisakoma, kad prioritetas turi būti teikiamas įmonei restruktūrizuoti, o ne bankroto bylai iškelti. Įmonės kreditoriai susitikimuose sutinka, kad jie yra suinteresuoti, jog būtų iškelta restruktūrizavimo, o ne bankroto byla.
  2. Teismas skundžiamoje nutartyje išsakė išankstinę poziciją dėl UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos, net neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nepašalinęs abejonių dėl bendrovės mokumo ir buvo šališkas. Vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais teisėjas privalo neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, priimdamas sprendimus, ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais. Savo ruožtu teisėja, priimdama nutartį iškelti bankroto bylą atsakovui ir žinodama, kad restruktūrizavimo byloje 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovui nustatytas papildomas terminas papildomiems įrodymams pateikti, skundžiamoje nutartyje jau išsakė savo poziciją dėl UAB „KRK Baltic“ perspektyvų ir mokumo.
  3. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos išspręs jai iškėlus restruktūrizavimo bylą. Vien formalus balanse apskaitomo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų vertinimas negali būti laikomas pagrindu iškelti bankroto bylą, juolab, kad teismas pats pripažino, jog byloje esančių įrodymų teismui nepakanka konstatuoti atsakovo nemokumą.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė skolinga darbuotojams, kadangi su jais, kaip ir priklauso pagal darbo sutarties sąlygas, buvo atsiskaityta rugsėjo mėnesį. Darbuotojų skaičius 2014 metais sumažėjo bendrovei siekiant optimizuoti su veikla susijusias išlaidas ir įvertinus darbuotojų poreikį. Teismas pats nustatė, kad atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, savivaldybei ar kitoms institucijoms, o bendrovės skolos VSDFV mokėjimas atidėtas. Teismo iš interneto gauta informacija apie padidėjusį įsiskolinimą VSDFV siejama su rugsėjo mėnesį darbuotojams išmokėtais atlyginimais ir negali būti laikoma pradelsta tol, kol nesuėjo jos vykdymo terminas. Be to, atsakovas nėra paėmęs kreditų, kuriuos paprastai ima bendrovės, turinčios finansinių problemų tam, kad finansuotų apyvartinių lėšų stygių. Aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimai 2011–2013 metais augo, nepatvirtina atsakovo nemokumo, nes šiuo laikotarpiu augo ir bendrovės turtas ir gautinos sumos. 2014 metais bendrovė, turėdama daugiau objektų, turėjo ir didesnių įsipareigojimų, bet kartu gaus ir daugiau pajamų. Nuo 2011 metų iki šiol bendrovė kiekvienais metai turėjo grynojo pelno. Tai, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje grynojo pelno suma yra neigiama, nereiškia, jog 2014 finansinių metų galutinis rezultatas taip pat bus neigiamas. Be to, atsakovo vadovas pateikė teismui informaciją apie visas jam žinomas civilines bylas, o apie teismo nurodytus kitų kreditorių ieškinius sužinojo tik po atsiliepimo į ieškinį šioje byloje pateikimo.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškinys dėl papildomos 334 928,80 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, nes šioje byloje prašoma priteisti sumą ne iš atsakovo, o iš kitų bendrovių, kadangi atsakovas už bankrutuojančią UAB „SK Baltic“ atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis. Be to, teismas neatidžiai įvertino pateiktus kreditorių sąrašus ir nenustatė, kad yra tik 171 kreditorius, kuriems atsakovas 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo skolingas. Nesutiktina su teismo išvada, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 2 169 167 Lt ir jos didesnės nei pusė bendrovės turto, nes ši suma turi būti mažintina darbuotojams jau išmokėto darbo užmokesčio suma, VSDFV atidėtų mokesčių suma, taip pat mokėtinomis sumomis, su kuriomis atsakovas nesutinka ir dėl jų vyksta teisminiai ginčai. Kadangi atsakovas ir toliau vykdo veiklą, mokėtinos sumos nuolat kinta. Galiausiai teismas vertino tik balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų santykį su turimo turto verte, nors ne visi per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai yra pradelsti. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams siekia tik 1 972 743,14 Lt, t. y. neviršija pusės turto vertės (3 999 125 Lt).

16Ieškovas UAB „Gerbūvio darbai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

    1. Teismas nepažeidė imperatyvių ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) įstatymo normų. Apeliantas nenurodė nė vienos ĮRĮ imperatyvios normos, kurią pažeidė teismas. ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas leidimas atidėti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, nelaikytinas imperatyvia įstatymo norma, nes joje nėra įtvirtintas draudimas ar įsakmus reikalavimas. Be to, iš esmės teisingas sprendimas negali būti naikinamas vien formaliu pagrindu. Prioritetas įmonei restruktūrizuoti per se nėra ir negali būti teikiamas.
    2. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu nustačius įmonės nemokumą ir nenustačius perspektyvų atkurti pastarosios mokumą per protingą terminą, iš esmės eliminuojama tokios įmonės restruktūrizavimo galimybė, o bankroto bylos vilkinimas gali pabloginti tiek pačios įmonės padėtį, tiek jos kreditorių interesą ir lūkestį patenkinti savo reikalavimus. Dirbtinis įmonės veiklos išsaugojimas negali būti laikomas prioritetiniu, ypač įmonės, kuri vengia teikti įrodymus, klaidina teismą, informaciją pateikia painiai ir pan. Iš byloje esančio atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas turi daug kreditorių, kuriems mokėjimo terminai suėjo jau beveik prieš metus laiko ir pradelsti mokėjimai nuolat augo. Taigi atsakovo finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio, ir atsakovas veikia nuostolingai. Be to, atsakovas nevykdė ir nevykdo bendradarbiavimo pareigos ir yra nesąžiningas. Ieškovas iki šiol nėra gavęs rašytinio pranešimo apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei metmenų. Be to, skirtingai nei teigia atsakovas atskirajame skunde, ieškovas, kaip kreditorius, nedavė sutikimo kreiptis dėl restruktūrizavimo, o ne bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kiti kreditoriai sutinka dėl restruktūrizavimo.
    3. Atsakovas piktavališkai (nepateikdamas visų reikalaujamų dokumentų) trukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys teisme gautas 2014 m. rugpjūčio 11 d., taigi nutartis turėjo būti priimta ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 11 d. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį atsakovui išsiuntė dar prieš ieškinio pateikimą teismui ir, remiantis Lietuvos pašto duomenimis, siunta atsakovui įteikta 2014 m. rugpjūčio 9 d., taigi būtent šią dieną atsakovas sužinojo apie bankroto bylos inicijavimą (o pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovui įteiktas dar 2014 m. gegužės 9 d.). Atsakovo vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui atitinkamus dokumentus net kelis kartus. Vadovas nevykdė įpareigojimų, dėl ko teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovo vadovo elgesys akivaizdžiai prieštarauja proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principams.
    4. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus. Įrodymų visetas yra pakankamas padaryti išvadai, kad atsakovas yra nemokus. Būtent pats atsakovas turi įrodinėti savo mokumą, tačiau jis nepateikė tokių įrodymų nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nei kartu su skundu. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas abejoja, ar visi atsakovo debitoriai teisingai nurodyti ir galės grąžinti atsakovui skolas, nes, pavyzdžiui, vienas didžiausių skolininkų (UAB „SK Baltic“) yra bankrutavęs, be to, remiantis atsakovo su atskiruoju skundu pateiktu priedu, UAB „SK Baltic“ yra ne atsakovo debitorius, o kreditorius. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas veikia nuostolingai, nes teismas turi pareigą vertinti esamus konkrečius duomenis, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog finansiniai rodikliai iš tikrųjų turėtų tendenciją gerėti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad atsiskaitė su darbuotojais, be to, net jei ir atsiskaitė, jo bendro turto masė turėtų būti mažinama tokia suma, kurią atsakovas sumokėjo darbuotojams. Atsakovo skola VSDFV 2014 m. spalio 17 d. duomenimis sudaro 86 115,92 Lt. Duomenų, kad minėtos skolos mokėjimas yra atidėtas, atsakovas nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20Atsakovas UAB „KRK Baltic“ (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsižvelgdamas į ĮBĮ nustatytą reglamentavimą bei teismų praktikoje restruktūrizavimui suteikiamą prioritetą, privalėjo atidėti bankroto bylos nagrinėjimą. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas skundžiamoje nutartyje išsakė išankstinę nuomonę dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos perspektyvų, iš esmės neįvertinęs visų toje byloje pateiktų įrodymų, ir nevisapusiškai bei neobjektyviai išanalizavęs bankroto byloje esančius duomenis, priėjo prie klaidingos išvados, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

21Prieš pradėdamas nagrinėti ir vertinti paminėtus atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

22Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

23ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

24Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizavus šį turtą gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina būtent restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-848/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-926/2014; kt.).

25Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d. gautas ieškovo UAB „Gerbūvio darbai“ ieškinys dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškinys iškelti atsakovui bankroto bylą priimtas 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir tos pačios datos nutartimi atsakovo UAB „KRK Baltic“ vadovas įpareigotas per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į ieškinį bei įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, o ieškovo ieškinys paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2014 m. rugsėjo 11 d. 9 val. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, konstatavęs, kad atsakovas neturėjo galimybės teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį bei surinkti įrodymus, tenkino atsakovo vadovo prašymą ir atidėjo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, teismo posėdį paskirdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. 9 val. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas UAB „KRK Baltic“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tą pačią dieną, 8:32 val., atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą atidėti bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir pridėjo šio pareiškimo kopiją be priedų (I t., b. l. 27–29). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo vadovas nustatytu terminu nepateikė teismo reikalautų dokumentų, paskyrė UAB „KRK Baltic“ vadovui Ž. N. baudą ir atidėjo bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, paskirdamas teismo posėdį 2014 m. rugsėjo 26 d. 9 val. ir pakartotinai įpareigodamas atsakovo vadovą Ž. N. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. (įskaitytinai) pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsiliepimą su teismo reikalautais dokumentais (II t., b. l. 111–156) ir pakartotinai išdėstė prašymą sustabdyti bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki bus priimta nutartis dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (skundžiama šioje civilinėje byloje), atsižvelgdamas į savarankiškai surinktus įrodymus, inter alia, ir tuos, kurie buvo pateikti restruktūrizavimo byloje, taip pat į atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, iškėlė atsakovui UAB „KRK Baltic“ bankroto bylą.

26Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų (III t., b. l. 17-18), kuriuos teismas priima (CPK 314 straipsnis), atsižvelgdamas į tai, kad pateiktuose įrodymuose esanti informacija yra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, o teismas bet kokiu atveju pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali tokiais duomenimis naudotis, matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi, konstatavęs, kad ištaisyti trūkumai, priėmė UAB „KRK Baltic“ direktoriaus Ž. N. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdė civilinę bylą Nr. B2-5736-803/2014 iki bus išspręsta bankroto byla (Nr. B2-5368-803/2014). Minėtos nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo taip pat yra apskųsta apelianto UAB „KRK Baltic“.

27Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas ne tik dėl ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies normos privalomumo, bet ir dėl įrodymų vertinimo bei paties įmonės (ne)mokumo nustatymo teisingumo, todėl vien ši aplinkybė netiesiogiai parodo, jog ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies reikalavimo atidėti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą nepaisymas šiuo konkrečiu atveju galėjo būti ne tik formalus pažeidimas, nereikalaujantis pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo, kaip kad teigia ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, bet pažeidimas, darantis įtaką nutarties esmei ir suponuojantis apeliacinės instancijos teismo pareigą, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pasitvirtinus apelianto nurodomoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, perduodant bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju būtina vertinti, ar pirmosios instancijos teismui nesilaikius ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nurodymo atidėti pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimą tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti, galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Pabrėžtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

28Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, padarė neabejotiną išvadą, jog atsakovas yra nemokus ir dėl to nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo atidėti (sustabdyti) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimą iki išsispręs klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo / neiškėlimo, pirmiausia pažymėtina, kad ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Taigi bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Per definitionem, pateiktą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2014; kt.). Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, bet atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/201; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; kt.). Balanso duomenys, kaip pagrindas spręsti apie įmonės mokumą (nemokumą), yra reikšmingi tiek, kiek jie iš tiesų atspindi įmonės finansinę padėtį, t. y. jeigu visas turtas, nurodytas balanse priklauso įmonei, teisingai atspindėtas jos nuosavas kapitalas ir įmonės įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2012).

29Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1031/2008; Nr. 2-185/2010; Nr. 2-2377/2011; Nr. 2-2561/2011). Būtent restruktūrizavimo procesas sudaro sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu, nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi restruktūrizavimo byloje turi būti analizuojami pateikti duomenys apie įmonės vykdomos veiklos bei būsimos veiklos realias perspektyvas, kurios leistų įmonei atkurti įmonės mokumą, stabilizuotų normalią ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią sumažinti įsiskolinimus kreditoriams bei išsaugoti konkurencingumą rinkoje. Taip pat restruktūrizavimo byloje privalo būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, ar įmonė turi tik laikinus sunkumus, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį, ir ar nebus pažeisti kreditorių, iš jų ir darbuotojų, interesai, keliant restruktūrizavimo bylą, t. y. nesudarant galimybių patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui (pavyzdžiui, tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014).

30Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų restruktūrizavimo bei bankroto bylos duomenų matyti, kad 2010 metais UAB „KRK Baltic“ patyrė 9 156 Lt nuostolių, tačiau nuo 2011 metų bendrovė uždirbdavo grynąjį pelną: 2011 metais grynasis pelnas sudarė 374 653 Lt, 2012 metais sudarė 27 539 Lt, o 2013 metais – 35 767 Lt. Pagal tarpinę 2014 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2014 metais UAB „KRK Baltic“ patyrė 68 493 Lt nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad, balansų duomenimis, atsakovo materialus turtas tiek 2011, tiek 2012, 2013 bei 2014 metais sudarė minimalią dalį viso jo turimo turto (nuo 1,7 procento iki 6 procentų), o didžiąją dalį turto visą įmonės egzistavimo laikotarpį sudarė būtent per vienerius metus gautinos sumos, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, tai netrukdė bendrovei gauti grynąjį pelną 2011–2013 metais.

31Pagal tarpinį pirmosios instancijos teismo vertintą 2014 m. rugpjūčio 31 d. balansą UAB „KRK Baltic“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 169 167 Lt, t. y. 54 procentai viso bendrovės turimo turto. Tačiau UAB „KRK Baltic“ teigimu, pradelsti įsipareigojimai iš tikrųjų tuo metu siekė tik 1 972 743 Lt.

32Bylos duomenimis, bendrovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai mažiausiai 7 bylose. Tačiau kaip nustatė ir pats pirmosios instancijos teismas, bendrovė neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir byloje nėra nustatyta, kad bendrovė būtų paėmusi kreditus bankuose.

33Restruktūrizavimo bei bankroto bylose taip pat pateikti debitorių sąrašai. Pagal pateiktą debitorių (pirkėjų) sąrašą restruktūrizavimo byloje, debitorių įsipareigojimai 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė 1 972 743,14 Lt, tačiau pagal bankroto byloje pateiktą 2014 m. rugpjūčio 31 d. debitorių sąrašą, įsipareigojimai sudarė 2 115 884, 21 Lt.

34Atsakovas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą, 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes. Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad turtas iš viso sudaro 2 960 126 Lt, savo ruožtu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 150 081 Lt, t. y. tik 39 procentus atsakovo turimo turto. Be to, iš 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per vieno mėnesio terminą, atsakovo nuostoliai sumažėjo 25 163 Lt, t. y. beveik trečdaliu, kas netiesiogiai patvirtina atsakovo teiginius apie įmonės gerėjančią finansinę padėtį. 2014 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąrašo duomenimis, atsakovas yra pradelsęs vykdyti įsipareigojimus 141 kreditoriui (pradelsta vykdyti suma sudaro 926 894,80 Lt), iš jų 26 kreditoriai pateikė sutikimą dėl restruktūrizacijos. Pažymėtina, kad iš viso kreditorių, pateikusių sutikimą dėl restruktūrizacijos, reikalavimų suma sudaro 1 812 632,39 Lt, t. y. beveik 62 procentus nuo bendros balanse nurodytos įsipareigojimų (tiek pradelstų, tiek nepradelstų) sumos. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius darbo užmokesčio darbuotojams sumokėjimą už 2014 m. rugpjūčio mėnesį, o taip pat avansų bei kitų mokėjimų už rugsėjo mėnesį atlikimą. Tačiau, kaip pažymėjo ir pats atsakovas, šiuo metu jam nepavyko susitarti su VSDFV dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo.

35Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad yra sudaręs sutartis, kurių bendra vertė sudaro 11 340 304,85 Lt, o taip pat kai kurių iš šių sutarčių vykdymą šiuo metu patvirtinančius duomenis.

36Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, jos pakitimais, atsakovo siekimu vykdyti ūkinę komercinę veiklą, aplinkybes, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai pagal atsakovo pateiktus duomenis nesudaro pusės jo turimo turto ir byloje yra duomenys, jog atsakovas moka darbo užmokestį savo darbuotojams, taip pat į tai, kad byloje yra duomenys, pagrindžiantis atsakovo vykdomą veiklą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovo nemokumo ĮBĮ prasme nėra įtikinama ir atitinkanti byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl atsakovo nemokumo ir nesuteikdamas pirmenybės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimui išspręsti, nepareikalavo jokių papildomų duomenų dėl atsakovo pateiktų sutarčių realaus (ne)vykdymo, nesiaiškino atsakovo galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų atsakovui atsiskaityti su kreditoriais. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo nustatyti akivaizdų ieškovo nemokumą ir daryti vienareikšmišką išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas restruktūrizavimo bylą ir įvertinęs ne tik bankroto (ir naujus pateiktus duomenis), bet ir restruktūrizavimo byloje esančius ir papildomai aktyvaus teismo, siekiančio ne tik bylos išnagrinėjimo operatyvumo, bet ir teisingumo įvykdymo, išreikalautus duomenimis, taip pat restruktūrizavimo metmenis (į kuriuos skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta), negalėtų nuspręsti, jog UAB „KRK Baltic“ finansiniai sunkumai yra laikini ir niekaip negalėtų būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

37Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų prieštaringumą, leidžiantį abejoti pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumu ir išsamumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas 2013 metais veikė nuostolingai, nors toje pat nutartyje pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2013 metais atsakovas uždirbo 35 767 Lt grynojo pelno. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pateiktuose kreditorių sąrašuose nenurodyti įsipareigojimų mokėjimo terminai ir įsipareigojimai nėra išskirstyti į pradelstus / nepradelstus. Nepaisant to, buvo padaryta išvada, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, nors iš pačios pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš esmės aiškiai nustatė tik 496 075,34 Lt pradelstų įsipareigojimų sumą (bankroto byloje pareikštų reikalavimų suma + su darbo santykiais susiję įsipareigojimai + įsipareigojimai VSDFV). Be kita ko, teismas pasisakė abejojantis atsakovo pateikto balanso duomenų patikimumu, tačiau rėmėsi jo duomenimis, nustatinėdamas atsakovo turimus įsipareigojimus ir mokėtinas sumas.

38Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo išnagrinėjo bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo iš esmės ir priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, nesudarydamas galimybių teismui išspręsti klausimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, t. y. šiuo atveju nepaisydamas ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti ar sustabdyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo / neiškėlimo, o ne priimti nutartį iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nesilaikant ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik, kai bus išnagrinėta byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo / neiškėlimo, o ji pagal šios bylos duomenis nėra išnagrinėta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gerbūvio... 4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Juridinė... 5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „CRAMO“,... 6. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Skolų... 7. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Skolų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė UAB... 10. Teismas nustatė, kad UAB „KRK Baltic“ įstatinio kapitalo dydis yra 10 000... 11. Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo balanso, parengto 2014 m.... 12. Teismas pažymėjo, kad įmonės nesumokėtos skolos nuo 2011 metų augo, o... 13. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2013 metais veikė nuostolingai, o pagal... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atsakovas UAB „KRK Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 16. Ieškovas UAB „Gerbūvio darbai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Atsakovas UAB „KRK Baltic“ (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos... 21. Prieš pradėdamas nagrinėti ir vertinti paminėtus atsakovo argumentus,... 22. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas... 23. ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškimo iškelti bankroto... 24. Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 25. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m.... 26. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų (III t., b.... 27. Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas ne tik dėl ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies... 28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje... 29. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad bankroto procese, sprendžiant... 30. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų restruktūrizavimo bei bankroto... 31. Pagal tarpinį pirmosios instancijos teismo vertintą 2014 m. rugpjūčio 31 d.... 32. Bylos duomenimis, bendrovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai mažiausiai 7... 33. Restruktūrizavimo bei bankroto bylose taip pat pateikti debitorių sąrašai.... 34. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d.... 35. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad yra sudaręs sutartis, kurių bendra... 36. Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, susijusius su atsakovo turtine... 37. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo... 38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytas... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir...