Byla 2-386-798/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1465-555/2017 pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ bankroto byloje, pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Luminor bank“ savarankiškus reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais 2012 m. sausio 30 d. preliminarios sutarties 4.3 papunktį ir 2014 m. gegužės 20 d. susitarimą prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VICUS“, suinteresuoti asmenys bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“, „VKK Kaunas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „VKK Vilnius“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admiras“ kreipėsi į atsakovės bankroto administratorių su prašymu patvirtinti 6 924 523,00 Eur finansinį reikalavimą UAB „VICUS“ bankroto byloje.
  2. Nurodė, kad savo reikalavimo teisę kildina iš 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/04, kurios pagrindu UAB „VKK Kaunas“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 580 559,93 Eur dydžio reikalavimo teises į skolininkę UAB „VICUS“; 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/03 pagrindu UAB „VKK Investicija“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 513 278,77 Eur dydžio reikalavimo teises į UAB „VICUS“; 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/01 pagrindu UAB „VKK Vilnius“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 5 830 685,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „VICUS“.
  3. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VICUS“ bankroto administratorius nesutiko su UAB „Admiras“ prašymu patvirtinti 6 924 523,00 Eur finansinį reikalavimą UAB „VICUS“ bankroto byloje.
  4. Prieštaravimuose nurodė šiuos argumentus:
    1. Dėl 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/04, nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai UAB „VICUS“ restruktūrizavimo byloje nėra pakankamas įrodymas tam, kad būtų galima patvirtinti UAB „Admiras“ finansinį reikalavimą ir atsakovės bankroto byloje. Į bylą nepateikta įrodymų dėl reikalavimo teisės kilmės ir ją patvirtinančių dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti reikalavimo teisės galiojimo ir jos dydžio pagrįstumo.
    2. Dėl 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/03 paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. įsakyme civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 nurodyti duomenys nėra pakankami nustatyti koks ir kokiu pagrindu yra atsiradęs UAB „VKK investicija“ reikalavimas į UAB „VICUS“. Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1100-555/2014 konstatavo, jog vien minėto teismo įsakymo priėmimas savaime nereiškia, kad jame nurodyti faktai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. UAB „VKK Investicija“ skolos dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėtas priimant teismo įsakymą ne ginčo tvarka. Administratoriaus nuomone, sprendžiant dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo teismo įsakymas negali būti vertinamas kaip res judicata galią turintis teismo procesinis sprendimas. UAB „VICUS“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, todėl šiai dienai nėra jokio įsiteisėjusio ir res judicata turinčio teismo sprendimo, kurio pagrindu būtų galima nustatyti UAB „VKK Investicija“ ir jos teisių perėmėjos UAB „Admiras“ turimą reikalavimo teisę į UAB „VICUS“.
    3. Dėl 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/01 pažymėjo, jog kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo dalis (776 624,85 Eur) buvo patvirtina Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1339-510/2013. Nėra pakankamų įrodymų, jog būtų galima pripažinti minėtos kreditorės reikalavimo teisę šioje apimtyje į UAB „VICUS“, kadangi iš pateiktų duomenų, nėra įmanoma nustatyti UAB „Admiras“ reikalavimo teisės kilmės, galiojimo ir jos dydžio pagrįstumo. Kita 5 054 060,48 Eur dalis finansinio reikalavimo grindžiama 2012 m. sausio 30 d. preliminaria nuomos sutartimi Nr. PN2, yra nepagrįsta dėl to, kad ši sutartis buvo įvykdyta, o UAB „VKK Vilnius“ nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų UAB „VICUS“. Jokių kitokių duomenų kreditorė UAB „Admiras“, kuriais būtų pagrįstas jos pareikštas finansinis reikalavimas, nepateikė.
  5. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi klausimą dėl kreditorės UAB „Admiras“ 6 924 523,00 Eur finansinio reikalavimo išskyrė į atskirą bylą Nr. B2-1465-555/2017 ir paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą.
  6. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Admiras“ atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė įtraukti ją į BUAB „VICUS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 6 924 523,00 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  7. Nurodė šiuos nesutikimo su atsakovės prieštaravimais motyvus:
    1. Dėl 2017 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/04 mano, kad šioje dalyje finansinis reikalavimas kildinamas iš Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1399-510/2013 ir iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-14117-435/2012, kurios turi privalomo bei vykdytino procesinio dokumento teisinę galią, todėl UAB „Admiras“ finansinis reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas.
    2. Dėl 2017 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/03 teigė, kad šioje dalyje finansinis reikalavimas kildinamas iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012, kuris turi privalomo bei vykdytino procesinio dokumento teisinę galią, todėl UAB „Admiras“ finansinis reikalavimas šioje dalyje taip pat yra pagrįstas ir tvirtintinas UAB „VICUS“ bankroto byloje.
    3. Dėl 2017 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/01, nurodė, kad 776 624,85 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrindas yra Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-12374568/2012, kuriuo priteistos sumos 14 460,16 Eur (49 928,04 Lt) dalį UAB „VICUS“ jau buvo sumokėjusi. Minėtas teismo įsakymas taip pat turi privalomo ir vykdytino teismo procesinio sprendimo galią, todėl nurodytoje dalyje kreditorės finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti taip pat tvirtinamas atsakovės bankroto byloje. Be to, UAB „VICUS“ 2012 m sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 prisiimtų įsipareigojimų atlikti pastato, esančio Savanorių pr. 375, Kaune, rekonstrukcijos darbus nėra atlikusi, todėl jai kilo atsakomybė pagal minėtos sutarties 4.3 punktą.
  8. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor bank“ (buvęs AB „DNB bankas“) atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė netvirtinti kreditorės UAB „Admiras“ 6 924 523,00 Eur finansinio reikalavimo UAB „VICUS“ bankroto byloje.
  9. Sutiko su atsakovės bankroto administratoriaus prieštaravimuose nurodytais argumentais, tačiau papildomai pažymėjo dėl 2015 m. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/03. Nurodė, kad pradinės kreditorės prašymas išieškoti iš UAB „VICUS“ skolą ir delspinigius negalėjo būti tenkintas, kadangi: a) UAB „VKK Investicija“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo metu žemės sklypų nuosavybė nebuvo perleista trečiajam asmeniui, t. y. nurodytų nuostolių (269 346,62 Eur (930 000,00 Lt)) UAB „VKK Investicija“ nebuvo patyrusi, ir b) paskaičiuoti delspinigiai turi būti mažintini, nes paskaičiuotos skolos (375 540,63 Eur (1 296 666,67 Lt)) dydis yra nepagrįstas, 0,2 procentų delspinigių nuo visos skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną yra per dideli.
  10. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. gavo pareiškėjos UAB „VKK Vilnius“ prašymą dėl UAB „Admiras“ procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. B2-1465-555/2017, kadangi nuo 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „VKK Vilnius“ įgijo 6 924 523,00 Eur bei kitas 7 154,85 Eur dydžio reikalavimo teises į bankrutuojančią UAB „VICUS“.
  11. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. protokoline nutartimi pareiškėjos UAB „VKK Vilnius“ prašymas dėl UAB „Admiras“ procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. B2-1465-555/2017 tenkintas, kreditorė UAB „Admiras“ pakeista naująją kreditore – UAB „VKK Vilnius“.
  12. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „VKK Vilnius“ pradinį prašymą patikslino bei prašė patvirtinti jos 6 931 678,22 Eur finansinį reikalavimą UAB „VICUS“ bankroto byloje.
  13. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu, kreditorė UAB „VKK Vilnius“ pareiškė savarankišką prašymą, kuriuo prašė patvirtinti kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinį reikalavimą dalyje, kurioje nėra ginčo, t. y. kylantį iš 2016 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties 12-31/03, ir kurį sudaro 7 154,85 Eur. Tiek suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, tiek ir bankrutuojanti UAB „VICUS“ kreditorės pareikštam prašymui neprieštaravo, todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 7 154,85 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  14. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor bank“ rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė savarankišką reikalavimą actio Pauliana pagrindu bei prašė atsisakyti tvirtinti kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinį reikalavimą ir pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 punktą ir 2014 m. gegužės 20 d. UAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ susitarimą prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl preliminariosios sutarties netinkamo vykdymo.
  15. Nurodė šiuos argumentus:
    1. Dėl teismo įsakymo grindžiamo finansinio reikalavimo, teigė, jog kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo pagrindas – Kauno miesto apylinkės teismo išduoti teismo įsakymai civilinėse bylose Nr. L2-14117-435/2012, Nr. L2-13731-638/2012 ir Nr. L2-12374-568/2012 turi būti peržiūrėti ir išanalizuoti UAB „VICUS“ bankroto byloje, kadangi jų išdavimo metu nebuvo nagrinėjami klausimai dėl skolų dydžio ir pagrįstumo, iš kreditorių nebuvo reikalaujama pareikšto reikalavimo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
    2. Dėl 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 punkto ir papildomo 2014 m. gegužės 20 d. susitarimo prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01 teigė, kad šie ginčijami sandoriai pažeidžia banko teises ir turi įtakos UAB „VICUS“ nemokumui: a) ginčo sandoriais atsakovė akivaizdžiai nesąžiningai prisiėmė itin didelės vertės vienašalius įsipareigojimus ir sumažino banko galimybes iš jos išsiieškoti skolą; b) prisiimti įsipareigojimai sudarė realią grėsmę, jog įsipareigojimai bankui ir kitiems įmonės kreditoriams nebus įvykdyti; c) dar 2011 m. buvo keliamas UAB „VICUS“ nemokumo klausimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą taikymo sąlyga – UAB „VICUS“ kreditorių interesų pažeidimą ginčo sandorių sudarymu: atsakovė neprivalėjo ginčijamų sandorių sudaryti; ginčijamų sandorių šalys, juos sudarydamos, buvo nesąžiningos.
  16. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „VKK Vilnius“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ savarankiškus reikalavimus prašė juos atmesti.
  17. Nurodė, kad pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką AB „Luminor bank“ tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, t. y., kad ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, UAB „VICUS“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, atsakovė ir UAB „VKK Vilnius“, sudarydami ginčijamus turto perleidimo sandorius, elgėsi nesąžiningai. Tačiau AB „Luminor bank“ remiasi vien prielaidomis, o pareikštų teiginių negrindžia jokiais įrodymais.
  18. Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 29 d. gautas ir 2017 m. gegužės 29 d. protokoline nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „Parama verslui“ actio Pauliana ieškinys, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: UAB „VKK Investicija“ ir UAB „VICUS“ 2007 m. spalio 10 d. sutartį, pagal kurią UAB „VICUS“ įsipareigojo kasmet mokėti UAB „VKK Investicija“ 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) atlygį už dviejų UAB „VKK Investicija“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 4400-0099-1633 ir Nr. 2101-0039-0443, įkeitimą UAB „SEB lizingas“; UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „VICUS“ 2007 m. spalio 10 d. sutartį, pagal kurią UAB „VICUS“ įsipareigojo kasmet mokėti UAB „VKK Vilnius“ 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) atlygį už žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0039-0478, įkeitimą UAB „SEB lizingas“; UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „VICUS“ 2008 m. rugsėjo 1 d. sutartį, pagal kurią UAB „VICUS“ įsipareigojo kasmet mokėti UAB „VKK Vilnius“ 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) atlygį už žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0039-0455, įkeitimą UAB „SEB lizingas“; UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „VICUS“ 2009 lapkričio 15 d. sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kasmet mokėti UAB „VKK Kaunas“ 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) atlygį už keturių UAB „VKK Kaunas“ žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 4400-1550-1407, Nr. 4400-1550-1583, Nr. 4400-1550-1494 ir Nr. 4400-1550-0986, įkeitimą UAB „SEB lizingas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  19. Nurodė, jog UAB „VICUS“ neprivalėjo ginčijamų sandorių sudaryti, buvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi įmonės valdymo organai prisiėmė neracionalius ir nenaudingus įmonei įsipareigojimus, o tai ženkliai pablogindama pačią įmonės būklę; ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „VKK Kaunas“ buvo nesąžiningos, nes sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi UAB „VICUS“, o visos keturios įmonės jų sudarymo metu buvo tarpusavyje susijusios.
  20. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „VKK Vilnius“ atsiliepimu į UAB „Parama verslui“ ieškinį, prašė šios pareiškėjos ieškinį atmesti.
  21. Nurodė, kad akivaizdžių actio Pauliana taikymo sąlygų nėra, be to, UAB „Parama verslui“ nesilaiko įrodinėjimo taisyklių ir savo reikalavimų įrodymo bei pagrindimo nepateikia. Ieškiniu nėra paneigta ir UAB „VICUS“ sąžiningumo prezumpcija. Ginčijami sandoriai sudaryti vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nenaudojant apgaulės ir spaudimo. Šalys viena kitai atskleidė visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šių sutarčių sudarymui ir jų vykdymui. Tuo tarpu Kauno apskrities VMI 2010 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo UAB „VICUS“ ekonomiškai nenaudingi ar pažeidė įmonės kreditorių teises. UAB „Parama verslui“ kyla pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus, tačiau ji jokių įrodymų nepateikė, remiasi tik prielaidomis, iš esmės išdėstydama savo subjektyvią nuomonę.
  22. Suinteresuotas asmuo AB „Luminor bank“ atsiliepimu į UAB „Parama verslui“ ieškinį prašė ieškinį tenkinti, atsisakyti patvirtinti UAB „VKK Vilnius“ finansinį reikalavimą UAB „VICUS“ bankroto byloje.
  23. Pritarė UAB „Parama verslui“ pozicijai, kad ginčijamos sutartys dėl svetimo turto įkeitimo pažeidė tiek UAB „VICUS“, tiek jos kreditorių interesus.
  24. Atsakovė BUAB „VICUS“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. V., atsiliepimu į suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ savarankiškus reikalavimus ir pareiškėjos UAB „Parama verslui“ ieškinį nurodė šiuos argumentus:
      1. Dėl suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ pareikštų savarankiškų reikalavimų, administratorius pritarė suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ išdėstytai pozicijai tiek dėl išduotų teismo įsakymų peržiūrėjimo, tiek dėl nurodytų aplinkybių susijusių su ginčo preliminarios sutarties 4.3 punkto ir susitarimo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo.
      2. Dėl pareiškėjos UAB „Parama verslui“ ieškinio nurodė, jog nėra tiksliai ir aiškiai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas, dėl ko nėra objektyvios galimybės pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Kita vertus, bankroto administratorius laikosi nuomonės, kad UAB „Parama verslui“ ginčijami sandoriai yra iš esmės ydingi, neatitinkantys UAB „VICUS“ interesų, įtvirtinantys nepagrįstą šalių nelygybę – ginčijamose sutartyse nurodyta žemės sklypų vertė absoliučiai neatitinka protingumo kriterijų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi: pareiškėjos UAB „Parama verslui“ ieškinį atmetė; suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ savarankiškus reikalavimus tenkino – pripažino 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 punktą ir UAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2014 m. gegužės 20 d. susitarimą prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl preliminariosios sutarties netinkamo vykdymo negaliojančiais; BUAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

7Dėl kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 5 054 060,48 Eur dydžio finansinio reikalavimo

  1. Teismas nustatė, kad ginčijamus susitarimus UAB „VICUS“ sudarė tuomet, kai kilo abejonės dėl atsakovės gebėjimų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes 2011 m. civilinėje byloje Nr. B2-3162-273-2011 buvo sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas. Ginčo susitarimais skolininkė, nevykdydama ankstesnių prisiimtų įsipareigojimų ir neturėdama finansinių galimybių, prisiėmė naujus įsipareigojimus vykdyti didelės apimties statybas, o jų neatlikusi sumokėti didelės baudas subnuomininkui, realiai nepateikusiam įrodymų apie potencialius nuomininkus ir tikėtinus nuostolius. Šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ginčo susitarimai nebuvo naudingi skolininkei, veikimas vieno kreditoriaus naudai nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei, taip pat byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčo susitarimus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ginčijamais susitarimais įmonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, šalių susitarimų istorija įgalina spręsti, kad UAB „VKK Vilnius“ buvo žinoma skolininkės finansinė padėtis, nes kreditorė laidavo už skolininkės įsipareigojimus, kreditorei buvo žinomos ir aplinkybės apie UAB „VICUS“ netinkamą bankinėms įstaigoms prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
  2. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes kad suinteresuotas asmuo (kreditorė) AB „Luminor bank“ (buvusi AB „DNB bankas“), ginčo susitarimų metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei, kad ginčijami susitarimai pažeidė kreditorės teises, nepateikus byloje įrodymų, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamus susitarimus bei pasitvirtinus aplinkybėms, jog skolininkė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad neturėdama finansinių galimybių įsipareigojo vykdyti didelės apimties statybas, o jų neįvykdžiusi prisiėmė atlyginti neįrodytus nuostolius, tuo pažeisdama kreditoriaus teises bei, kad kreditorė UAB „VKK Vilnius“, sudariusi su skolininke susitarimus, buvo nesąžininga, sprendė, jog yra pagrindas ginčo susitarimus pripažinti negaliojančiais, o pripažinus šiuos susitarimus negaliojančiais – netenkinti kreditorės prašymo dėl 5 054 060,48 Eur finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas ginčo susitarimais, tvirtinimo.

8Dėl pareiškėjos UAB „Parama verslui“ actio Pauliana ieškinio

  1. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikti įrodymai, kad kreditorius ginčo sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į UAB „VICUS“. UAB „Parama verslui“ reikalavimo teisę kildina iš UAB „Parama verslui“ su UAB „Toleita“ ir UAB „Nikartas“ atitinkamai 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. vasario 11 d. sudarytų reikalavimų perleidimų sutarčių. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2007 m. spalio mėn.–2009 m. lapkričio mėn., tuo tarpu įrodinėjama, kad paskoliniai santykiai tarp UAB „VICUS“ ir UAB „Toleita“ su UAB „Nikartas“ atsirado tik 2010 m. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. UAB „Parama verslui“ dalyvavo UAB „VICUS“ restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu yra pareikštas praleidus vienerių metų senaties terminą.
  2. Taip pat teismas nustatė, kad skolininkė su trečiaisiais asmenimis sudarė atlygintinius sandorius, kuriais įsipareigojimo mokėti mokestį už trečiųjų asmenų, užtikrinant skolininkės tinkamą prievolių įvykdymą, įkeistą turtą. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, jog skolininkė nebuvo pajėgi įvykdyti ginčo susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, byloje taip nenustatyta, kad sudarant ginčo sandorius skolininkė tapo nemoki ar sandorių sudarymo metu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Ginčijamais sandoriais buvo užtikrintas skolininkės prievolių tinkamas įvykdymas, sudarant sandorius buvo suteikta galimybė skolininkei iš bankinių įstaigų gauti finansavimą ir vykdyti verslo plėtrą, toks prievolių užtikrinimo būdas patvirtina siekį užsitikrinti finansavimą ir jį naudoti įmonės interesams. Todėl UAB „Parama verslui“ ginčijamų sandorių pripažintini negaliojančiais pagrindo nėra.

9Dėl kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

  1. Nagrinėjant finansinio reikalavimo patvirtinimo pagal ginčo teisenos taisykles klausimą, tokio ginčo objektas yra BUAB „VICUS“ skolos kreditorei UAB „VKK Vilnius“ kilmė (t. y. jos atsiradimo pagrindas) ir jos dydžio nustatymas. Byloje keliami klausimai dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, kylantys iš teismų priimtų procesinių sprendimų: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. įsakymo civilinėje byloje L2-12374-568/2012 bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo civilinėje byloje L2-14117-435/2012, kuriais buvo priteistos iš UAB „VICUS“ piniginės sumos už kreditorių nekilnojamojo turto įkeitimą.
  2. Teismas atmetė kreditorės UAB „VKK Vilnius“ argumentus, jog finansinis reikalavimas šioje dalyje negali būti ginčijamas, kadangi yra patvirtintas įsiteisėjusių teismo įsakymo pagrindu argumentus, kaip nepagrįstus. Akcentavo, kad vien aplinkybė, jog yra priimtas teismo įsakymas, nereiškia, kad jame nurodyti faktai atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą. UAB „VICUS“ skolos dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėtas priimant teismo įsakymus ne ginčo tvarka, taigi teismo įsakymai negali būti vertinami kaip res judicata galią kreditorių, ginčijančių skolos dydį. Šiuo atveju kreditorės UAB „VKK Vilnius“ pareikštas finansinis reikalavimas grindžiamas UAB „VICUS“ su įkaito davėjų UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK investicija“ bei UAB „VKK Kaunas“ sudarytomis sutartimis. Sutartyse įvirtinta nuostata, numatanti šalių atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, t. y. jei UAB „VICUS“, sutartyje nustatytais terminais nesumoka įkaito davėjams sutarties kainos, privalo mokėti 0,2 procentus delspinigių už nesumokėtą pinigų sumą už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, nekilnojamojo turto praradimo atveju dėl UAB „VICUS“ kaltės, ši privalo atlyginti įkeisto turto nustatytą vertę bei visus kitus nuostolius, susijusius su įkeisto turto praradimu. Įkaito davėjams priklausantys žemės sklypai, priešingai, nei teigia kreditorė UAB „VKK Vilnius“, nors jiems ir taikyta hipoteka, šiuo metu nuosavybės teise priklauso įkaito davėjams, todėl spręsti, kad žemės sklypai yra prarasti, nėra pagrindo. Iš sutarčių nuostatų analizės teismas nustatė, kad sutartimi sklypo vertės kaina turėtų būti sumokama tik vieninteliu atveju – praradus kreditorei nuosavybę. Tokie duomenys į bylą nėra pateikti. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog finansinio reikalavimo dalis dėl sklypų vertės kompensavimo sutartimi nustatytai vertei laikytina nepagrįsta, todėl šioje dalyje finansinio reikalavimo netvirtintino.
  3. Šalys sutartimis susitarė, kad už įkaitų davėjų jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimą UAB „VICUS“ įsipareigoja mokėti sutartimi sutartą mokestį. Šalių susitarimu sutartyse nurodyta kaina sumokama pasibaigus lizingo sutarties terminui arba ją nutraukus. Bylos duomenimis nustatyta, šias aplinkybes pripažįsta šalys, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. kovo 14 d., todėl yra pagrindas išvadai, kad sutartis su UAB „VKK Vilnius“ nuo pirmojo žemės sklypo įkeitimo dienos buvo vykdoma 484 dienas, o mokestis už šį laikotarpį sudaro 26 883,09 Eur (92 821,92 Lt), nuo antrojo žemės sklypo įkeitimo dienos 2008 m. spalio 9 d. sutartis buvo vykdoma 156 dienas ir mokestis už šį laikotarpį sudaro 4 951,31 Eur (17 095,89 Lt). Atitinkamai sutartis su UAB „VKK Investicija“ buvo vykdoma 484 dienas, o mokestis už šį laikotarpį sudaro 30 723,53 Eur (106 082,19 Lt) bei sutartis su UAB „VKK Kaunas“ buvo vykdoma 17 dienų ir mokestis už šį laikotarpį sudaro 1 079,12 Eur (3 726,00 Lt). Kadangi duomenų apie sutartyse nustatytų sutarties mokesčio mokėjimą byloje nėra, teismas sprendė, kad sutarčių mokestis, atsižvelgiant į sutarčių vykdymo laikotarpį sudaro 63 637,05 Eur (219 726,00 Lt).
  4. Kita kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo dalis susideda iš delspinigių už įsipareigojimų nevykdymą pagal sutartis. Teismas nustatė, kad skolininko ir įkaito davėjų sutartys numatė šalių atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, t. y. jei UAB „VICUS“, sutartyje nustatytais terminais nesumoka įkaito davėjams sutarties kainos, privalo įkaito davėjams mokėti 0,2 procentus delspinigius už nesumokėtą pinigų sumą už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Minėta, kad duomenų, jog UAB „VICUS“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, nėra pateikta, todėl, teismo vertinimu, šalių sutartas netesybų dydis (0,2 procentus už kiekvieną uždelstą dieną) ginčo atveju laikytinas pagrįstu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad kreditorė nepatyrė turto praradimo išlaidų, taip pat nustatęs, jog nesumokėta sutarties kaina su UAB „VKK Vilnius“ sudarė 26 883,09 Eur (92 821,92 Lt) ir 4 951,31 Eur (17 095,89 Lt), teismas sprendė, kad nuo šių sumų skaičiuotini ir delspinigiai už 6 mėnesius (180 dienų). Teismas konstatavo, kad delspinigiai už sutarčių netinkamą įvykdymą sudaro: UAB „VKK Vilnius“ atveju atitinkamai 9 677,91 Eur (33 415,89 Lt) ir 1 782,47 Eur (6 154,52 Lt), UAB „VKK Investicija“ atveju 11 060,47 Eur (38 189,58 Lt) ir UAB „VKK Kaunas“ atveju 388,48 Eur (1 341,36 Lt). Dėl nurodytų argumentų šioje dalyje reikalavimus tenkino iš dalies, įvertinus UAB „VICUS“ vykdant 2012 m. liepos 24 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 sumokėtą 14 460,16 Eur (49 928,04 Lt) sumą, patvirtinant 72 086,22 Eur ((63 637,05 Eur (219 726,00 Lt) + 9 677,91 Eur (33 415,89 Lt) + 1 782,47 Eur (6 154,52 Lt) + 11 060,47 Eur (38 189,58 Lt) + 388,48 Eur (1 341,36 Lt)) – 14 460,16 Eur (49 928,04 Lt).
  5. Atsižvelgęs į tai, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „VICUS“ bankroto byloje jau yra patvirtintas kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 7 154,85 Eur dydžio finansinis reikalavimas, teismas patvirtino patikslintą kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur (72 086,22 Eur + 7 154,85 Eur) dydžio finansinį reikalavimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „VKK Vilnius“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Dėl apeliantės 1 870 462,89 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 1 870 462,89 Eur dydžio finansinį reikalavimą, remdamasis kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-2013 suformuotu išaiškinimu dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, tačiau UAB „VKK Vilnius“ finansinis reikalavimas nėra grindžiamas hipotekos teisėjo nutartimi. 1 870 462,89 Eur (580 559,93 Eur + 513 278,11 Eur + 776 624,85 Eur) dydžio reikalavimas kildinamas iš įsitiesėjusių teismo įsakymų. Atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-482-236/2015, kurioje teismas konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią ir yra vykdytinas dokumentas.
    2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais mano, kad teismai civilinėse bylose Nr. B2-3162-273/2011 ir Nr. 2-465/2012 konstatavo, kad UAB „VICUS“ yra moki ir nėra pagrindo bankroto bylos iškėlimui, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl UAB „VICUS“ 2011 m. nemokumo yra nepagrįstas. Paaiškino, jog UAB „VKK Vilnius“ turi suinteresuotumą, nes nuomoja visą pastatą (prekybos centrą „Kalniečiai) ir siekia, kad prekybos centras būtų patrauklus subnuomininkams, pirkėjams ir lankytojams. Atitinkamai UAB „VKK Vilnius“ laidavo už UAB „VICUS“ gautas paskolas, skirtas pastato rekonstrukcijai užbaigti.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „VICUS“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti 404,14 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
  4. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Dėl apeliantės 1 870 462,89 Eur dydžio finansinio reikalavimo nepagrįstumo pažymi, jog sutinka su apeliantės teiginiais, kad įsiteisėję teismo įsakymai yra visiems privalomi (CPK 18 str.), tačiau pažymi, jog teismo įsakymai nedalyvavusiems byloje asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo prašoma peržiūrėti teismo įsakymus (kreditorinio reikalavimo pagrįstumą). Pažymi, kad teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 buvo peržiūrėtas civilinėje bylioje Nr. B2-1100-555/2013 ir UAB „VKK Investicija“ pareikštas 1 772 264,67 Lt finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 156 002,74 Lt. Pasak atsakovės, teismo įsakymai buvo priimti remiantis klaidingai teismui pateiktomis aplinkybėmis, t. y. įkaito davėjoms UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Kaunas“ buvo priteisti nuostoliai, kurių jos nepatyrė, nes įkeisti žemės sklypai nebuvo prarasti ir yra įkaito davėjos nuosavybėje; be to UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Kaunas“ buvo klaidingai teismui nurodę nepagrįstai didelius žemės sklypų įkeitimo mokesčius pagal sutarčių 2.1 papunkčius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai peržiūrėjo teismo įsakymus, kuriais apeliantė grindė savo reikalavimą. Priešingas sprendimas būtų lėmęs viešojo intereso pažeidimą. Pažymi ir tai, jog apeliantė neskundė nutarties dalies, kuria teismas patvirtino 72 086,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą, t. y. sutiko su finansinio reikalavimo skaičiavimais.
    2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nurodė, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Preliminarios sutarties sąlygos nustojo galioti nuo pagrindinės sutarties sudarymo. Mano, kad 2014 m. gegužės 20 d. susitarimo prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys (UAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“) buvo nesąžiningos, nes UAB „VICUS“ būdama nemokia prisiėmė įsipareigojimus atlyginti nuostolius pagal jau negaliojančią preliminarią sutartį.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas pripažino 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 punktą ir UAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2014 m. gegužės 20 d. susitarimą prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl preliminariosios sutarties netinkamo vykdymo negaliojančiais ir BUAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 301 str.).

15Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.)

  1. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis priimta nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių, t.y. nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  3. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes procesinės ir / arba materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėja UAB „VKK Vilnius“ atskirojo skundo ir atsakovės BUAB „VICUS“ atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Toliau pažymėtinos nagrinėjamiems klausimams svarbios aplinkybes.

16Dėl faktinių aplinkybių

  1. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei UAB „VICUS“; bankroto administratoriumi paskirtas J. V.. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „VICUS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
  2. 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/04 pagrindu UAB „VKK Kaunas“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 580 559,93 Eur dydžio reikalavimo teises į skolininkę UAB „VICUS“; 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/03 pagrindu UAB „VKK Investicija“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 513 278,77 Eur dydžio reikalavimo teises į UAB „VICUS“; 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 07-01/01 pagrindu UAB „VKK Vilnius“ perleido, o UAB „Admiras“ perėmė 5 830 685,33 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „VICUS“. Nuo 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „VKK Vilnius“ iš UAB „Admiras“ įsigijo 6 924 523,00 Eur bei kitas 7 154,85 Eur dydžio reikalavimo teises į BUAB „VICUS“. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1465-555/2017 kreditorė UAB „Admiras“ pakeista naująją kreditore UAB „VKK Vilnius“. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 7 154,85 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi iškelta UAB „VKK Investicija“ bankroto byla; administratoriumi paskirta UAB „Bankroto centras“. Kauno apygardos teismo 2017m. rugpjūčio 24 d. nutartimi išketa bankroto byla UAB „VKK Kaunas“; administratore paskirta UAB „Bankroto centras“.

17Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo / patikslinimo

  1. Bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikšminga ir būtina sąlyga kreditorių reikalavimui patvirtinti yra šio reikalavimo patikrinimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratoriaus ir arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas dar kartą juos tikrina. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; kt.).
  2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

18Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria, BUAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo

  1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-2013 faktinės aplinkybės skirtingos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, nes nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiama dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties prejudicinės reikšmės, res judicata galios ir visuotinio privalomumo, tačiau pažymi, jog nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, o sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principas nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas (nutartis) kitoje byloje, todėl pareiškėjas turi teisę ginčyti banko finansinį reikalavimą ir jo dydį, o teismas turi pareigą spręsti ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.
  2. Apeliantė UAB „VKK Vilnius“ 1 870 462,89 Eur (580 559,93 Eur + 513 278,11 Eur + 776 624,85 Eur) dydžio finansinį reikalavimą grindžia šiais įsitiesėjusiais teismo įsakymais: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 (įsiteisėjo 2012 m rugpjūčio 17 d.), kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „VICUS“ kreditorei UAB „VKK Investicija“ 1 296 666,67 Lt skolos, 474 580 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-24) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 000,00 Lt žyminio mokesčio. 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. įsakymu civilinėje byloje L2-12374-568/2012 (įsiteisėjo 2012 m. liepos 25 d.), kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „VICUS“ kreditorei UAB „VKK Vilnius“ 1 990 833,32 Lt skolą, 739 625,00 Lt delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-22) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas; išieškoti iš skolininkės valstybei 7 501,00 Lt žyminio mokesčio. 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu civilinėje byloje L2-14117-435/2012 (įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 10 d.), kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „VICUS“ kreditorės UAB „VKK Kaunas“ naudai 1 466 733,33 Lt skolos, 536 824,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-08) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 000,00 Lt žyminio mokesčio; išieškoti iš skolininkės valstybės naudai 5 009,00 Lt žyminio mokesčio.
  3. XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
  4. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. L2-13731-638/2012, Nr. L2-12374-568/2012 bei Nr. L2-14117-435/2012 išdavė teismo įsakymus nepatikrinęs kreditorių UAB „VKK Investicija“, UAB „VKK Vilnius“ ir UAB „VKK Kaunas“ pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamojoje byloje BUAB „VICUS“ bankroto administratorius bei suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ teigia, jog nurodyti teismo įsakymai buvo priimti remiantis klaidingai nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu įkaito davėjoms UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK Kaunas“ ir UAB „VKK Investicija“ buvo nepagrįstai priteisti nuostoliai.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įsiteisėję teismo įsakymai sukelia teisinius padarinius BUAB „VICUS“ kreditoriams, todėl sprendžiant dėl kreditoriaus UAB „VKK Vilnius“ 1 870 462,89 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo turi būti nustatyti ginčo dalyku esantys faktai, t. y. taikytina CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta išimtis (reikia įrodinėti aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismo įsakymais civilinėse bylose Nr. L2-13731-638/2012, Nr. L2-12374-568/2012 bei Nr. L2-14117-435/2012). Nepagrįsto finansinio reikalavimo patvirtinimas gali pažeisti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei interesus. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl UAB „VKK Investicija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo UAB „VICUS“ restruktūrizavimo byloje, 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1100-555/2013 patvirtino UAB „VKK Investicija“ finansinį reikalavimą tik iš dalies, t. y. tik dėl 156 002,74 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-4004-615/2014 išnagrinėjo pareiškėjos AB DNB banko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 pagal kreditorės UAB „VKK Investicija“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei skolos iš skolininkės UAB „VICUS“ ir 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1100-555/2014 nustatė, jog vien 2012 m. liepos 24 d. teismo įsakymo priėmimas civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012 savaime nereiškia, kad įsakyme nurodyti faktai atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą ir nurodyta 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1100-555/2014 išsprendė kurioje dalyje UAB „VKK investicija“ finansinis reikalavimas, reikštas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-13731-638/2012, yra pagrįstas. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1450-480/2014 Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1100-555/2013 sprendė ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio, pažymėjęs, kad civilinėje byloje L2-13731-638/2012 priimtas 2012 m. liepos 24 d. teismo įsakymas priimtas ne ginčo tvarka ir todėl neturi res judicata galios.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „VKK Vilnius“ pareikštas finansinis reikalavimas, grindžiami UAB „VICUS“ su įkaito davėjų UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK investicija“ bei UAB „VKK Kaunas“ sudarytomis sutartimis, pagal kurių nuostatas, UAB „VICUS“ įkaito davėjams įsipareigojo mokėti metinius sutarties mokesčius: i) UAB „VKK Vilnius“ 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) ir 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt), ii) UAB „VKK investicija“ 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) bei iii) UAB „VKK Kaunas“ 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt). Sutartyse įvirtinta nuostata, numatanti šalių atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, t. y. jei UAB „VICUS“, sutartyje nustatytais terminais nesumoka įkaito davėjams sutarties kainos, privalo mokėti 0,2 procentus delspinigių už nesumokėtą pinigų sumą už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, nekilnojamojo turto praradimo atveju dėl UAB „Vicus“ kaltės, ši privalo atlyginti įkeisto turto nustatytą vertę bei visus kitus nuostolius, susijusius su įkeisto turto praradimu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įkaito davėjoms priklausantys žemės sklypai šiuo metu nuosavybės teise priklauso pačioms įkaito davėjoms, todėl spręsti, kad žemės sklypai yra prarasti, nėra pagrindo. Sklypo vertės kaina turėtų būti sumokama tik vieninteliu atveju – praradus kreditorei nuosavybę, tačiau tokie duomenys nėra pateikti. Atskirajame skunde nėra nepateikta jokių argumentų bei įrodymų, susijusių su UAB „VICUS“ ir įkaito davėjų UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK investicija“, UAB „VKK Kaunas“ sudarytomis sutartimis bei argumentų dėl finansinio reikalavimo skaičiavimo / teismo paskaičiavimo (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuri nėra nekvestionuojama, t. y., kuria pripažinta nepagrįsta UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo dalis dėl sklypų vertės kompensavimo sutartimi nustatytai vertei bei teismo nustatyto sutarčių mokesčio ir delspinigiai už sutarčių netinkamą įvykdymą fakto ir dydžių.
  8. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimo tvirtinimą ir proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių sprendimų res judicata galią, todėl nėra teisinio pagrindo atskirajame skunde nurodytais pagrindais panaikinti Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria BUAB „VICUS“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

19Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria tenkinti suinteresuoto asmens (kreditorės) AB „Luminor bank“ savarankiški reikalavimai – pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 papunktis ir UAB „VICUS“ bei UAB „VKK Vilnius“ 2014 m. gegužės 20 d. susitarimas prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo

  1. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
  2. Kreditorė AB „Luminor bank“ 5 054 060,48 Eur dydžio reikalavimo teisė į BUAB „VICUS“ kildina iš 2012 m. sausio 30 d. preliminariosios nuomos sutarties Nr. PN2. Atskiruoju skundu nekvestionuojama, kad kreditorė AB „Luminor bank“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog ginčo susitarimus UAB „VICUS“ sudarė tuomet, kai kilo abejonės dėl UAB „VICUS“ gebėjimų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes 2011 m. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3162-273-2011 buvo sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3162-273-2011 atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „VICUS“, kadangi įmonė buvo moki, t. y. 2011-06-30 pradelstos atsakovės skolos kreditoriams sudarė 16 293 448,19 Lt ir neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto (34 658 009,00 Lt) vertės. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-465/2012 Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą konstatavęs, jog atsakovė yra moki ir kad nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „VKK Vilnius“ yra teisi teigdama, kad teismai civilinėse bylose Nr. B2-3162-273/2011 ir Nr. 2-465/2012 konstatavo, kad UAB „VICUS“ buvo moki, t. y. 2011 m. buvo keliamas įmonės nemokumo fakto klausimas, tačiau jis nepasitvirtino.
  3. Taip pat apeliantė nesutinka su skundžiamosios nutarties motyvais, jog UAB „VKK Vilnius“ buvo žinoma skolininkės finansinė padėtis, nes kreditorė laidavo už skolininkės įsipareigojimus, kreditorei buvo žinomos ir aplinkybės apie UAB „VICUS“ netinkamą bankinėms įstaigoms prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Iš VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamos informacijos nustatyta, kad BUAB „VICUS“, UAB „VKK Vilnius“, UAB „VKK Kaunas“ ir UAB „VKK Investicija“ yra / buvo susijusios tarpusavyje įmonės per savo valdymo organus, UAB „VKK Investicija“ ir UAB „VKK Vilnius“ buveinės vietos buvo Vilniuje, o BUAB „VICUS“ ir UAB „VKK Kaunas“ – Kaune; susijusios įmonės užsiėmė iš esmės vienoda ūkine-komercine veikla; susijusios įmonėms buvo žinoma arba turėjo būti žinoma skolininkės BUAB „VICUS“ finansinė padėtis bei realios galimybės prisiimtus bei prisiimamus įsipareigojimus įvykdyti. Taigi, visos įmonės turėjo turėti suinteresuotumą prekybos centro rekonstrukcijos darbų atlikimu (užbaigimu) bei prekybos centro nuoma (subnuoma). Tai patvirtina ir apeliantės paaiškinimai, jog UAB „VKK Vilnius“ pastato–prekybos centro patalpas nuomojasi iš BUAB „VICUS“, UAB „VKK Kaunas“ ir UAB „VKK Investicija“, todėl turi suinteresuotumą, kad prekybos centras būtų patraukus tiek patalpų subnuomininkams, tiek ir pirkėjams (lankytojams), todėl laidavo už UAB „VICUS“ gautas paskolas, skirtas prekybos centro rekonstrukcijos darbams užbaigti; UAB „VKK Vilnius“ ginčijamo sandorio sudarymo metu atliko prekybos centro patalpų, lauko aikštelės ir kitus rekonstrukcijų bei remonto darbus.
  4. 2012 m. sausio 30 d. preliminarios nuomos sutarties Nr. PN2 sąlygos skiriasi nuo 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kadangi preliminarios sutarties 3.1.2 papunkčiu UAB „VICUS“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 1 d. atlikti įvairius darbus, o negyvenamųjų patalpų sutartyje šių nuostatų neliko, tačiau šalys 3.1. papunkčiu sulygo, jog nuomotoja UAB „VICUS“ neatliks jokių nuomojamų patalpų parengimo nuomai, įskaitant, bet neapribojant, pritaikymo nuomininko veiklai, darbų. UAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2012 m. lapkričio 2 d. nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo akte patvirtino, jog perduodamos patalpos yra tinkamos naudojimui pagal 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatytą paskirtį ir, kad perduodant patalpas jokių trūkumų nenustatyta, patalpos jų perdavimo metu buvo labai geros būklės. Taigi, byloje nustatyta, kad ginčijamos preliminarios sutarties sąlygos prieštarauja ginčijamos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygoms (atlikti įvairius darbus, bet neatliks jokių nuomojamų patalpų parengimo nuomai, įskaitant, bet neapribojant, pritaikymo nuomininko veiklai, darbų).
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2012 m. sausio 30 d. preliminarios nuomos sutarties Nr. PN2 4.3 punktu UAB „VICUS“ su UAB „VKK Vilnius“ susitarė, kad nuomotojas, neįvykdęs sutarties 3.1 papunktyje prisiimtų įsipareigojimų ar juos netinkamai įvykdęs, nuomininkui atlygina nuostolius, kuriuos sudaro negautų pajamų iš subnuomos suma, padidinat ją 25 procentais. Taip pat šalys susitarė, kad minėtame papunktyje nurodyto nuostolių dydžio nuomininkui nereikės įrodinėti. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 13.1 papunkčiu susitarė, jog įsigaliojus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, visi ankstesni susitarimai, išankstinės sutartys tarp šalių, susijusios su nuomojamu plotu, neteka galios. Konstatuotina, jog šalims sudarius 2012 m. lapkričio 2 d. pagrindinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ginčijamos preliminarios sutarties sąlygos nustojo galioti.
  6. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10970-944/2017 įpareigojo atsakovę UAB „VKK Investicija“ savo lėšomis įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2012 m. liepos 4 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054 – nugriauti prie pastato Savanorių pr. 375, Kaune, šiaurinės sienos pastatytą 3,60 m pločio, 6,00 m ilgio, 4,30 m aukščio priestatą ir prie pastato Savanorių pr. 375, Kaune, vakarinės sienos pastatytą 5,90 m pločio, 22,80 m ilgio, 10,50 m aukščio priestatą bei sutvarkyti statybvietę.
  7. Taigi, tarpusavyje susijusioms įmonėms, taip pat UAB „VICUS“ bei UAB „VKK Vilnius“, turėjo būti žinoma arba buvo žinoma aplinkybė apie VTPSI 2012 m. liepos 4 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054 – nugriauti prekybos centro dalį, tačiau BUAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ sudarė 2014 m. gegužės 20 d. susitarimą prie 2012 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01, kuriuo šalys susitarė, jog susitarimo sudarymo dieną nuomotojas privalo nuomininkui atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro negautų pajamų iš subnuomos suma, padidinant ją 40 procentais. Atitinkamai šalys sulygo, kad nuostolių dydžio nuomininkui nereikės įrodinėti.
  8. Dėl apeliantės teiginio, kad dėl neužbaigtų pastato rekonstrukcijos darbų UAB „VKK Vilnius“ subnuomavo tik 20 proc. pastato patalpų, pažymėtina, kad bylos duomenimis, 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „VICUS“ perdavė patalpas UAB „VKK Vilnius“ ir šalys patvirtino, jog jokių darbų trūkumų nenustatė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes dėl apeliantės pareikštų pretenzijų (skundų) UAB „VICUS“ dėl neužbaigtų (nekokybiškai atliktų) darbų (CPK 178 str.).
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu BUAB „VICUS“, vienašališki prisiimti įsipareigojimai atlyginti UAB „VKK Vilnius“ nuostolius, kuriuos sudaro negautų pajamų iš subnuomos suma, pažeidė BUAB „VICUS“ ir jos kreditorių teises ir interesus, kadangi šalims buvo žinoma aplinkybė, jog susijusi įmonė (prekybos centro statytoja) UAB „VKK Investicija“ galimai turės nugriauti prie pastato pastatytus priestatus bei sutvarkyti statybvietę, atitinkamai nuoma / subnuoma šiose patalpose negalima. Taigi, ginčijamais sandoriais BUAB „VICUS“ ir UAB „VKK Vilnius“ buvo nesąžiningos. Esant actio Pauliana sąlygoms suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ savarankiškas reikalavimas pirmosios instancijos teismo patenkintas pagrįstai.
  10. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygas, todėl nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais pagrindais panaikinti Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria tenkintas suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ savarankiškas reikalavimas.

20Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).
  2. Kasacinis teismas nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
  3. Atsakovė prašo priteisti 404,14 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (2017-12-11 PVM sąskaita–faktūra dėl 404,14 Eur ir 2017-12-12 mokėjimo nurodymu dėl 404,14 Eur ). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, kuri gali sudaryti 335,22 Eur (817,60 Eur (2017-07-01–2017-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,41). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į tai, kad atsakovės sumokėta už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą suma neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos maksimalios užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumos, sprendžia priteisti BUAB „VICUS“ iš apeliantės UAB „VKK Vilnius“ 335,22 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei BUAB „VICUS“, j. a. k. 135491720, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“, j. a. k. 300861795, 335,22 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Bylos esmė
  1. Suinteresuotas asmuo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6.
    1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d.... 7. Dėl kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 5 054 060,48 Eur dydžio finansinio... 8. Dėl pareiškėjos UAB „Parama verslui“ actio Pauliana ieškinio 9. Dėl kreditorės UAB „VKK Vilnius“ finansinio reikalavimo pagrįstumo 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11.
      1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Dėl bylos ribų
        1. Pagal Lietuvos Respublikos... 15. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK... 16. Dėl faktinių aplinkybių
          1. Kauno apygardos teismo... 17. Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo / patikslinimo 18. Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria, BUAB „VICUS“ bankroto byloje... 19. Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria tenkinti suinteresuoto asmens... 20. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Pirmosios... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Pagal CPK 98... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi... 23. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.... 24. Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei BUAB...