Byla 1A-358-843/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažinta kalta ir nubausta:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui, nuteistosios E. S. gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nuteistosios E. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažinta kalta ir nubausta:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 22 d. veika), ir jai skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 5 d. veika), ir jai skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 9 d. veika), ir jai skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 11 d. veika), ir jai skirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 15 d. veika), ir jai skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 18 d. veika), ir jai skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

10pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 25 d. veika), ir jai skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 28 d. veika), ir jai skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 30 d. veika), ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

13pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 23 d. veika), ir jai skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

16pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

17pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

18pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. skirta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

21Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. S. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 12.25 val. iki 2019 m. spalio 1 d. (2 dienos) išbūtas laikas, taip pat suėmime nuo 2019 m. spalio 2 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

22Teisėjų kolegija

Nustatė

23I.

24Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

251.

26E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuo 13.26 val. iki 14.00 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 2G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios S. G., pastarajai nematant, iš užsegtos kuprinės ją atsegus, pagrobė piniginę baltos spalvos su violetinės spalvos gėlėmis – 20 Eur vertės, kurioje buvo: 20 Eur grynaisiais pinigais, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota S. G. vardu, kurios vertė 4,30 Eur, S. G. vardu išduotas moksleivio pažymėjimas, kuris materialinės vertės neturi, ir parduotuvių nuolaidų kortelės: „Iki premija“ nuolaidų kortelė – 0,87 Eur vertės, „CanCan“ nuolaidų kortelė – 4,50 Eur vertės, „Rimi“ parduotuvės nuolaidų kortelė – 1 Eur vertės, „Maxima“ nuolaidų kortelė – 1,45 Eur vertės, „Mylimiausia“ nuolaidų kortelė – 2 Eur vertės, „Labas pasas“ – 1,49 Eur vertės, M. M. bibliotekos vartotojo pažymėjimas – 1,50 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. G. priklausantį, 57,11 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

272.

28E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 12.00 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 2G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios V. S., pastarajai nematant, iš užsegtos rankinės ją atsegus, pagrobė raudonos spalvos piniginę, kurios vertė 20 Eur, kurioje buvo: 120 Eur grynųjų pinigų, 13 USD dolerių (apie 11,76 Eur pagal 2019 m. rugsėjo 5 d. Europos centrinio banko valiutų kursą) grynųjų pinigų, V. S. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, du bilietai į UAB „Multikino Lietuva“ kino teatrą, įvairios nuolaidų kortelės, kurių bendra vertė 50 Eur, bei V. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 14556290, kurios vertė 10 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. S. priklausantį, 211,76 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

293.

30E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 15.10 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 4G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios I. K., pastarajai nematant, iš užsegtos kuprinės ją atsegus, pagrobė juodos spalvos piniginę „Guess“, kurios vertė 25 Eur, kurioje buvo: 200 Eur grynųjų pinigų, I. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), I. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), S. K. gimimo liudijimas Nr. ( - ), I.K. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. ( - ), S. K. vardu išduota AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. ( - ), I. K. ir S. K. vardais išduotos Europos sveikatos draudimo kortelės (Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), UAB „Eurovaistinė“ ir „M. A.“ nuolaidų kortelės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. K. priklausantį, 225 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

314.

32E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 11 d. nuo 17.10 val. iki 17.40 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 2-ojo maršruto troleibuse, nuo stotelės „K. M. tiltas“ iki stotelės ( - ), esančios ( - ), iš nukentėjusiosios S. J., pastarajai nematant, iš užsegtos kuprinės ją atsegus, pagrobė baltos spalvos nešiojamąjį kompiuterį „LG Gram 15 colų“, kurio vertė 610 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. J. priklausantį, 610 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

335.

34E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 15 d. nuo 13.43 val. iki 14.05 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 3G-ojo maršruto autobuse, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje stotelėje, iš nukentėjusiosios I. V., pastarajai nematant, iš užsegtos kuprinės ją atsegus, pagrobė rudos spalvos piniginę su užrašu „Barberinas“ – 40 Eur vertės, kurioje buvo: 39 Eur grynaisiais pinigais, I. V. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. ( - ), I. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), kurio vertė 14 Eur, I. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), kurios vertė 21 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. V. priklausantį, 114 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

356.

36E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20.25 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 1G-ojo maršruto autobuse, nuo ( - ), iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios G. M., pastarajai nematant, iš užsegtos rankinės ją atsegus, pagrobė piniginę – 10 Eur vertės, kurioje buvo: 73 Eur grynaisiais pinigais, G. M. vardu išduota AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. ( - ), G. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), G. M. vardu išduotas darbo pažymėjimas Nr. ( - ), tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. M. priklausantį, 83 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

377.

38E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 19 d. nuo 20.13 val. iki 20.16 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 3G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios T. J., pastarajai nematant, iš užsegtos rankinės ją atsegus, pagrobė odinę tamsiai raudonos (vyšninės) spalvos piniginę – 100 Eur vertės, kurioje buvo: 50 Eur grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelės: prekybos centro „Maxima“, prekybos centro „Iki“, prekybos centro „Rimi“, prekybos centro „Senukai“, prekybos centro „Norfa“, „Camelia“ vaistinės, „Eurovaistinė“, prekybos centro „Ikea“, T. J. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas, T. J. vardu išduota AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė, kurios vertė 5 Eur, sidabrinė grandinėlė su auksiniais elementais ir pakabuku, kurių bendra vertė 150 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai T. J. priklausantį, 305 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

398.

40E. S. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 19 d. nuo 20.13 val. iki 20.16 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 3G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės „I. Š.“, iš nukentėjusiosios T. J., pastarajai nematant, iš užsegtos rankinės ją atsegus, pagrobė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai juos laikė savo žinioje iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje mokėjimo kortelė buvo sulaikyta bankomate. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

419.

42E. S. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:23:11 val., būdama adresu ( - ), neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją ATM Medus bankomate, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiosios T. J. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išgrynino 200 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai T. J. priklausantį, turtą;

43tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:24:08 val., būdama adresu ( - ), neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją ATM Medus bankomate, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiosios T. J. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išgrynino 700 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai T. J. priklausantį, turtą;

44tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:25:07 val., būdama adresu ( - ), neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją ATM Medus bankomate, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiosios T. J. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išgrynino 700 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai T. J. priklausantį, turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

4510.

46E. S. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:25:43 val., būdama adresu ( - ), neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ATM Medus bankomate, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiosios T. J. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. ( - ) pasikėsino išgryninti 700 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi operacijos neatliko, nes viršijo dienos limitą, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajai T. J. priklausantį, turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

4711.

48E. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 20.20 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 1G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), minėtam autobusui įvažiavus į stotelę ( - ), eidama pro nukentėjusiąją E. R., pastarajai nematant, iš jos išorinės dešinės pusės palto kišenės pagrobė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną S. G. S4 mini, IMEI ( - ), kurio vertė 50 Eur, po ko su minėtu mobilaus ryšio telefonu atsisėdo autobuso gale, dešinėje pusėje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes E. R., pajutusi, kad iš palto kišenės yra dingęs mobilaus ryšio telefonas, priėjo prie E. S. ir paprašius grąžinti telefoną, ji pagrobtą telefoną grąžino, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai E. R. priklausantį, 50 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

4912.

50E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 21.33 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 53-ojo maršruto autobuse, nuo ( - ), iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios R. Ž., pastarajai nematant, iš striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „X. R. 5“, ( - ), kurio vertė 150 Eur, telefone buvusią SD atminties kortelę „Sandisk“, kurios vertė 16 Eur, permatomą silikoninį telefono dėklą su mėlynais blizgučiais, kurio vertė 2 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. Ž. priklausantį, 168 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5113.

52E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 28 d. nuo 9.19 val. iki 9.40 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte važiuodama 3G-ojo maršruto autobuse, nuo stotelės ( - ) iki stotelės ( - ), iš nukentėjusiosios J. Ž., pastarajai nematant, iš užsegtos kuprinės ją atsegus, pagrobė mėlynos spalvos piniginę – 10 Eur vertės, kurioje buvo: 1 Eur monetomis, J. Ž. vardu išduota AB „SEB bankas“ banko kortelė, J. Ž. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), įvairios nuolaidų kortelės, J. Ž. vardu išduotas darbo pažymėjimas, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. Ž. priklausantį, 11 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5314.

54E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė), o būtent: ji 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 12.15 val. ( - ), viešoje vietoje, visuomeniniame transporte 17-ojo maršruto troleibuse, nuo ( - ), iki stotelės ( - ), minėtam troleibusui įvažiavus į stotelę ( - ), esančią ( - ), priėjo prie nukentėjusiosios V. V. ir pastarajai nematant, iš užsegtos rankinės ją atsegus, pagrobė juodos spalvos piniginę – 5 Eur vertės, kurioje buvo: 113 Eur grynųjų pinigų, V. V. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, V. V. vardu išduota AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė, pravažiavimo bilietas, kurio vertė 2,90 Eur, po ko su minėta pinigine atsisėdo troleibuso gale, nukentėjusiajai V. V. išlipus iš troleibuso, iš piniginės ištraukė sulankstytas kupiūras, o piniginę užkišo troleibuse už sėdynių, su pavogtais pinigais apie 12.25 val. išlipo stotelėje ( - ), tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. V. priklausantį, 120,90 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

55I. A. skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5615.

57Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. S. nuteista dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. padarytų veikų, kvalifikuotų kaip atskiros veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, šias veikas pripažinti viena tęstine baigta veika, ją kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei skirti: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti E. S. 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

5815.1.

59Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. padarytas veikas kvalifikuodamas kaip atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio bei 215 straipsnio 1 dalį, pažeidė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas. Remiantis teismų praktika, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-168-788/2016 ir kt.). Nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (kasacinės nutartys Nr. 2K-555-788/2015, 2K-168-788/2016).

6015.2.

61Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. bankomate, esančiame ( - ), panaudodama svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis, padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri susideda iš keturių epizodų, o būtent: 20:23:11 val. išgryninta 200 eurų, 20:24:08 val. išgryninta 700 eurų, 20:25:07 val. išgryninta 700 eurų, 20:25:43: pasikėsinta išgryninti 700 eurų. Anot prokuroro, kad tai tęstinė veika pagrindžia tai, kad šie veiksmai buvo nukreipti į vienos nukentėjusiosios – T. J. turtą, pasinaudota viena mokėjimo kortele ir jos PIN kodu, veiksmai padaryti per trumpą laiko tarpą – dvi minutes, tame pačiame bankomate, esant vieningai nuteistosios tiesioginei tyčiai – pasisavinti kaip galima daugiau pinigų, panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Vieningos tyčios buvimą nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai visi pavykę atsiskaitymai ir paskutinis nepavykęs atsiskaitymas turėtų būti kvalifikuoti kaip vienas baigtas nusikaltimas, o paskutinė nusikalstama veika atskirai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina.

622.

63Apeliaciniu skundu nuteistoji E. S. prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

6416.1.

65Apeliantė nurodo, kad savo kaltę teisme ji pripažino pilnai ir davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji raštu nurodė, kad parodymus duos teisme. Tai jos procesinė teisė. Tokį savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad tiksliai neprisimena savo padarytų veikų, todėl laukė susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla. Susipažinusi su ja ji kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę konstatavo tik dėl dalies nusikalstamų veikų, dėl kurių ji iš karto davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ši lengvinanti aplinkybė turi būti konstatuota kiekvienai nusikalstamai veikai.

6616.2.

67Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo parinktą bausmę įtakojo jos teistumai. Tačiau ji pabrėžia, kad atlikusi paskutinę laisvės atėmimo bausmę, ji nusikaltimų nedarė. Išėjusi iš įkalinimo įstaigos savanoriškai 4 mėnesius gydėsi reabilitacijos centre. Vėliau įsidarbino, išvažiavo dirbti į Vokietiją, o po dviejų mėnesių darbo ji grįžo neapmokamų atostogų. Pasak apeliantės, tai rodo, kad išėjusi iš įkalinimo įstaigos ji bandė savarankiškai integruotis į visuomenę, įsidarbinti ir dorai gyventi.

6816.3.

69Apeliantė nurodo, kad jai atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę jos motiną iškeldino iš buto dėl skolų. Atsidūrusi gatvėje motina nušalo abi kojas, todėl jas teko amputuoti. Be to, jos motinai diagnozuotas trečios stadijos vėžys ir ji apgyvendinta senelių namuose. Taip pat apeliantė pabrėžia, kad jai pačiai nustatytas hepatitas C (kepenų cirozė). Atsižvelgiant į tai turi būti konstatuota, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos spontaniškai, dėl gyvenamosios vietos neturėjimo, motinos sveikatos ir poreikių, tai yra dėl sunkios materialinės padėties ir beviltiškumo.

7016.4.

71Apeliantė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad T. J. banko kortelę ji naudojo tik vieną kartą, neišimdama jos iš bankomato, kelis kartus išimdama pinigus. Prašo nustatyti tikslų epizodų skaičių, panaikinti pasikėsinimą ir sumažinti bausmę.

723.

73Teismo posėdžio metu prokuroras savo apeliacinį skundą prašė tenkinti, o nuteistosios – atmesti. Gynėjas abu apeliacinius skundus prašė tenkinti.

74III.

75Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas Nuteistosios E. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

764.

77Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajai, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

78Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

795.

80Byloje esantys įrodymai, o būtent nuteistosios E. S., nukentėjusios T. J. parodymai, AB SEB banko pateiktų T. J. banko sąskaitos finansinių operacijų išrašo ir mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos duomenys (t. 3, b. l. 31-33), AB „Šiaulių bankas“ bei AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo pateikti duomenys bei vaizdo medžiaga (t. 3, b. l. 35–39, 40), UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūros duomenys (t. 3, b. l. 56–57) patvirtina, kad E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:23:11 val., 20:24:08 val. ir 20:25:07 val. ATM Medus bankomate, esančiame ( - ), neteisėtai panaudojo T. J. vardu išduotą AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę, o būtent suvedė neteisėtai įgytą kortelės PIN kodą ir iš sąskaitos per tris kartus išgrynino 200 Eur, 700 Eur ir 700 Eur. Po to E. S. toje pačioje vietoje, tą pačią dieną, praėjus itin neilgam laiko tarpui nuo paskutinės pinigų išgryninimo operacijos, o būtent 20:25:43 val., panaudodama tą pačią mokėjimo kortelę, dar kartą suvedė jos PIN kodą bei neteisėtai inicijavo dar 700 Eur išgryninimo finansinę operaciją, tačiau ji nebuvo įvykdyta dėl viršyto dienos limito. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas pastaruosius E. S. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ne kaip paskutinį tęstinės nusikalstamos veikos, trukusios nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:23:11val. iki 20:25:43 val., epizodą, o kaip atskiras veikas.

816.

82Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, teismų praktikoje sprendžiant dėl nusikalstamos veikos tęstinumo išskiriami keletas kriterijų. Vienas iš jų yra vienarūšiai veiksmai, atitinkantys to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau jungiami vieningos tyčios. Šioje byloje patikimai nustatyta, kad E. S. atskiri veiksmai panaudojant T. J. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis siekiant išgryninti svetimas pinigines lėšas buvo jungiami vieningos tyčios – siekio išgryninti ir pasisavinti kuo daugiau kortelėje esančių pinigų. Atkreiptinas dėmesys, kad tai ginčijamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistoji inicijavo finansines operacijas ir grynino svetimus pinigus tol, kol pasiekė bankomate išduodamų pinigų dienos limitą. E. S. patvirtino šias aplinkybes savo parodymais, nurodė norėjusi išgryninti dar daugiau pinigų, to siekdama dar buvo nuvykusi prie kito bankomato, tačiau kortelę bankomatas „prarijo“ (t. 3. b. l. 68). Šie įrodymai patvirtina, kad visus nuteistosios veiksmus apjungė vienas nusikalstamas sumanymas neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos prisijungimo duomenis išgryninti kaip galima daugiau svetimų pinigų. Nuteistoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009 ir kt.).

837.

84Pažymėtina ir tai, kad be vieningos tyčios, šiuo atveju egzistuoja ir kiti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos. Šiuo atveju visais keturiais veiksmais buvo siekiama užvaldyti tos pačios nukentėjusiosios T. J. turtą, pasinaudojant ta pačia svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos prisijungimo duomenimis, bei siekta išgryninti pinigines lėšas iš tos pačios sąskaitos. Visi veiksmai atlikti per itin trumpą laiką, naudojantis tuo pačiu bankomatu. Įvertinus šių duomenų visumą spręstina, kad viena tęstine veika, kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, turėjo būti pripažinti ne tik minėti 3 rezultatyvūs E. S. atlikti pinigų išgryninimo veiksmai, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet ir po to sekęs nepavykęs bandymas tokiu pačiu būdu išgryninti dar 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tad ši klaida taisytina atitinkamai keičiant ginčijamu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes, naikinant atskirą minėtų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei naikinant pagal šias teisės normas skirtas bausmes.

858.

86Papildomo epizodo pridėjimas prie kitų, E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykdytų veiksmų nedaro įtakos jų teisinei kvalifikacijai, nuteistosios teisinės padėties nesunkina, nes paskutinis bandymas išgryninti pinigus nebuvo rezultatyvus, tad bendra pagrobto T. J. turto vertė nepakito. Tačiau šis pakeitimas yra reikšmingas sprendžiant dėl paskirtos galutinės bausmės. Ji koreguotina atsižvelgus į tai, kad pagal minėtas BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės buvo bendrintos tarpusavyje bei su kitomis skirtomis bausmėmis atitinkamai taikant apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus, pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris po subendrinimo dar buvo sumažintas 1/3 taikant BK 641 straipsnio nuostatas. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės

879.

88Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo E. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokia aplinkybė konstatuotina nustačius: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

8910.

90Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl visų E. S. nusikalstamų veikų (ši aplinkybė konstatuota tik dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. įvykdytų veikų) yra teisinga. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ji kaip įtariamoji iš tiesų turėjo teisę neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tokią teisę garantuoja BPK 21 straipsnio 4 dalis, tačiau E. S. ne tik naudojosi šia savo teise, bet ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Apklausta 2019 m. spalio 1 d. ji parodymus davė ir savo kaltę neigė, tvirtino nei 2019 m. rugsėjo 22 d. (inkriminuojamos nusikalstamos veikos data), nei kitomis dienomis iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (sulaikymo diena) jokių vagysčių nevykdžiusi, įtarime nurodytais viešojo transporto maršrutais nevažiavusi (t. 1, b. l. 53–54). Apklausta 2019 m. spalio 23 d. ji taip pat ne atsisakė duoti parodymus, o nurodė savo kaltės nepripažįstanti, teigė nei 2019 m. rugsėjo 11 d., nei kitu metu nešiojamo kompiuterio iš jokio asmens nepavogusi (t. 2, b. l. 62–64). Apklausta 2019 m. gruodžio 16 d. dėl 2019 m. rugsėjo 15 d. įvykių ji taip pat nurodė savo kaltės nepripažįstanti, tvirtino vagystėmis neužsiimanti, kad tai nėra jos pagrindinis pajamų šaltinis (t. 2, b. l. 130–131). 2019 m. spalio 1 d. apklausta dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. veikos ji kaltės nepripažino, kategoriškai tvirtino neįvykdžiusi vagystės minėtą dieną, teigė jokių vagysčių iki 2019 m. rugsėjo 30 d. neįvykdžiusi (t. 2, b. l. 195–196). 2019 m. spalio 1 d. duodama parodymus dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. vagystės ji kaltės nepripažino, kategoriškai tvirtino neįvykdžiusi vagystės minėtą dieną, teigė jokių vagysčių iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nevykdžiusi (t. 4, b. l. 64–65). Apklausta 2019 m. spalio 10 d. dėl 2019 m. rugsėjo 28 d. veikos ji neprisipažino pavogusi piniginę, kategoriškai tvirtino visą tą dieną buvusi viešbutyje, nes buvo jos gimimo diena (t. 4, b. l. 127–128). Minėtos nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos tik teisėsaugos institucijoms surinkus didelį kiekį duomenų, pagrindžiančių E. S. kaltę (išreikalavus ir apžiūrėjus viešajame transporte sumontuotų vaizdo kamerų įrašus, nukentėjusiosioms atpažinus E. S. bei atlikus kitus procesinius veiksmus). Todėl nuteistosios kaltės pripažinimas (neduodant parodymų) 2020 m. sausio 20 d., tai yra baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, taip pat parodymų davimas pirmosios instancijos teisme negali būti vertinamas kaip savanoriškas. Nesant savanoriško kaltės pripažinimo nėra pagrindo konstatuoti ir nuoširdaus apeliantės gailėjimosi.

9111.

92Apeliantės teigimu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti pripažinta ir tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė spontaniškai, dėl sunkios materialinės padėties ir beviltiškumo. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės –nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Teismų praktikoje taip pat ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

9312.

94Teisėjų kolegija atsižvelgė į apeliantės nurodytas aplinkybes, jos teigimu padariusias įtaką jos nusikalstamų veikų darymą, o būtent jos pačios bei motinos ligas, gyvenamosios vietos neturėjimą, tačiau kartu vertina ir kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. E. S. tvirtino, kad išėjusi iš įkalinimo įstaigos bandė integruotis į visuomenę, gydėsi turimą priklausomybę nuo draudžiamų medžiagų reabilitacijos centre, o vėliau išvažiavo dirbti į Vokietiją. Tai rodo, kad nuteistoji buvo radusi tinkamą išeitį iš susiklosčiusios sudėtingos turtinės bei gyvenimiškos situacijos, ką teismas vertina labai palankiai, tačiau tokį gyvenimo būdą nuteistoji neužilgo pakeitė ir grįžusi į Lietuvą nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų lėšų pragyvenimui teisėtu būdu. Byloje nėra duomenų, kad ji aktyviai bandė ieškotis darbo. Užimtumo tarnyboje ji buvo registruota 2018 m. gruodžio 6 d., tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Ji taip pat nebandė rasti kitų savo problemų sprendimo būdų. Vietoje to ji vėl sistemingai pradėjo daryti tokias pačias nusikalstamas veikas, kaip ir anksčiau, kurių gausa paneigia nuteistosios teiginius, kad veikos buvo daromos spontaniškai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos su vos dienos ar kelių dienų tarpu. 2019 m. rugsėjo 19 d. nusikalstamų veikų eigoje E. S. gavo didelę grynųjų pinigų sumą, bendrai 1650 Eur. Šios sumos būtiniausiems gyvenimo poreikiams patenkinti turėjo pakakti ilgą laiko tarpą, tačiau jau po 4 dienų E. S. tęsė nusikalstamus veiksmus. Tai leidžia spręsti, kad tokie veiksmai buvo jos pasirinktas gyvenimo būdas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad E. S. rūpinasi savo sergančia motina, kad būtent jos poreikiams tenkinti buvo naudojamos iš nusikalstamos veikos gautos pajamos ar panašiai. Remdamasi pateiktais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nekonstatuota pagrįstai.

9513.

96Spręsdama dėl apeliantės prašymo sušvelninti jai skirtą bausmę, teisėjų kolegija dar kartą įvertino byloje esančius duomenis, reikšmingus skiriamos bausmės individualizavimui. Pirmosios instancijos teismas dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. įvykdytų E. S. nusikalstamų veikų konstatavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į ją atsižvelgė. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nes apeliantė tyčines nusikalstamas veikas įvykdė būdama teista už tyčinius nusikaltimus, esant neišnykusiam teistumui už juos, tai yra būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be šių aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė įvykdė dešimt baigtų tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (kišenvagysčių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), vieną nebaigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (kišenvagystė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį), du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį) ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį). Dėl įvykdytų nusikaltimų nuosavybei asmenims padaryta turtinė žala buvo nuo 11 Eur (nukentėjusioji J. Ž.) iki 1905 Eur (nukentėjusioji T. J.). Įvertinti ir bylos duomenys, apibūdinantys nuteistosios asmenybę. Ji yra jauno amžiaus, išsiskyrusi, vaikų neturi (t. 6, b. l. 70–71). P. S. pateiktus duomenis yra dirbusi bendrai vos kelis mėnesius, paskutinį kartą nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi 2018 m. gruodžio 6 d., tačiau 2019 m. rugsėjo 16 d. darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 6, b. l. 78–79). Teismas vertino ir byloje esančius duomenis apie E. S. teistumus (t. 6, b. l. 80–96). Ginčijamu nuosprendžiu ji buvo nuteista aštuonioliktą kartą. Nusikalstamas veikas ji vykdo nuo 2001 metų, daugumoje atvejų jos yra panašaus pobūdžio, tai yra vagystės ir kvalifikuotos vagystės, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Už nusikalstamas veikas jai buvo skiriamos įvairios bausmės: areštas, laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant, jai taikytas ir lygtinio paleidimo institutas. Vertinant anksčiau už atskiras analogiškas veikas skirtas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. buvo skiriamos įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmės (nuo 4 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo), tai yra visais atvejais mažesnės nei sankcijose numatytas vidurkis. Vėliau bausmės būdavo bendrinamos, ilgiausia skirta subendrinta bausmė buvo 4 metai 9 mėnesiai (2012 m. gegužės 2 d. nuosprendis). Tačiau akivaizdu, kad skirtos bausmės, tarp jų ir gana griežtos, nebuvo pakankamai efektyvios, savo prevencinių tikslų nepasiekė, priešingo teisei apeliantės elgesio nepakeitė, nes E. S. net ir atlikusi minėtą ilgalaikę 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę toliau vykdė nusikalstamas veikas. Ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir jau 2016 m. spalio 8 bei 27 d. įvykdė dvi naujas kišenvagystes, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už kurias 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ji vėl buvo nuteista subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę ji atliko 2018 m. gruodžio 4 d., tačiau ir po to tęsė nusikalstamų veikų darymą. Pirmoji šioje byloje nustatyta kišenvagystė įvykdyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Teismas atsižvelgia į nuteistosios teiginius, kad atlikusi bausmę ji siekė pakeisti savo gyvenimo būdą gydydamasi reabilitacijos klinikoje, dirbdama. Tai, kaip minėta, teismas vertina labai palankiai, tačiau akivaizdu, kad šių pastangų nepakako, nes jos neužtikrino, kad E. S. nebenusikalstų, gyventų dorai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgusi į šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. S. parinkta bausmės rūšis (laisvės atėmimas), taip pat jos trukmė, kuri visais atvejais yra mažesnė nei sankcijų vidurkiai, nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad už 2019 m. rugsėjo 19 d. padarytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, taip pat 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skirtos bausmės tarpusavyje buvo subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o kitos bausmės tarpusavyje bendrintos nuteistajai pačiu palankiausiu dalinio sudėjimo būdu, pridedant beveik minimalų laisvės atėmimo bausmės rūšies dydį.

9714.

98Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas yra tenkinamas, o nuteistosios – tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pripažinti, kad nustatyti E. S. veiksmai, o būtent – ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:25:43 val., būdama adresu ( - ), neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ), išduotą T. J. vardu, ir suvesdama neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ATM Medus bankomate, tokiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš nukentėjusiosios T. J. AB „SEB bankas“ banko sąskaitos Nr. ( - ) pasikėsino išgryninti 700 Eur, tačiau operacijos neatliko, nes viršijo dienos limitą; yra sudėtinė nustatytos tęstinės veikos, E. S. įvykdytos 2019 m. rugsėjo 19 d. ir kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, dalis. Šių veiksmų atskiras kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį bei už jas skirtos bausmės naikintini.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

100Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

101Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. S. nuteista už 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, panaikinti nustatytų E. S. veiksmų atskirą kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį bei už jas skirtas bausmes.

102Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria skirta subendrinta šešerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei taikant BK 641 straipsnio nuostatas skirta galutinė ketverių metų ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir skirti subendrintą šešerių metų trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei galutinę ketverių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

103Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio... 4. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 5 d. veika), ir jai skirta 2... 5. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 9 d. veika), ir jai skirta 2... 6. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 11 d. veika), ir jai skirta 2... 7. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 15 d. veika), ir jai skirta 2... 8. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 18 d. veika), ir jai skirta 2... 9. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2... 10. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 25 d. veika), ir jai skirta 2... 11. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 28 d. veika), ir jai skirta 2... 12. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 30 d. veika), ir jai skirta 2... 13. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 23... 14. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 1... 15. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19... 16. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2... 17. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2... 18. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. veika), ir jai skirta 2... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto bei 6 dalies... 20. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 21. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. S.... 22. Teisėjų kolegija... 23. I.... 24. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 25. 1.... 26. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė),... 27. 2.... 28. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė),... 29. 3.... 30. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė),... 31. 4.... 32. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė),... 33. 5.... 34. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė),... 35. 6.... 36. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė),... 37. 7.... 38. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė),... 39. 8.... 40. E. S. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o... 41. 9.... 42. E. S. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis... 43. tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:24:08 val.,... 44. tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2019 m. rugsėjo 19 d. 20:25:07 val.,... 45. 10.... 46. E. S. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis... 47. 11.... 48. E. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių... 49. 12.... 50. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių... 51. 13.... 52. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš kuprinės (kišenvagystė),... 53. 14.... 54. E. S. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės (kišenvagystė),... 55. I. A. skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 56. 15.... 57. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. S.... 58. 15.1.... 59. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d.... 60. 15.2.... 61. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d.... 62. 2.... 63. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. S. prašo sušvelninti pirmosios instancijos... 64. 16.1.... 65. Apeliantė nurodo, kad savo kaltę teisme ji pripažino pilnai ir davė... 66. 16.2.... 67. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo parinktą bausmę įtakojo... 68. 16.3.... 69. Apeliantė nurodo, kad jai atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę jos motiną... 70. 16.4.... 71. Apeliantė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad T. J. banko kortelę ji... 72. 3.... 73. Teismo posėdžio metu prokuroras savo apeliacinį skundą prašė tenkinti, o... 74. III.... 75. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Prokuroro apeliacinis... 76. 4.... 77. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 78. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos... 79. 5.... 80. Byloje esantys įrodymai, o būtent nuteistosios E. S., nukentėjusios T. J.... 81. 6.... 82. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, teismų praktikoje... 83. 7.... 84. Pažymėtina ir tai, kad be vieningos tyčios, šiuo atveju egzistuoja ir kiti... 85. 8.... 86. Papildomo epizodo pridėjimas prie kitų, E. S. 2019 m. rugsėjo 19 d.... 87. 9.... 88. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo E. S.... 89. 10.... 90. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 91. 11.... 92. Apeliantės teigimu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti... 93. 12.... 94. Teisėjų kolegija atsižvelgė į apeliantės nurodytas aplinkybes, jos... 95. 13.... 96. Spręsdama dėl apeliantės prašymo sušvelninti jai skirtą bausmę,... 97. 14.... 98. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas yra... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 100. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.... 101. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria E. S. nuteista už 2019 m. rugsėjo 19 d.... 102. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria skirta subendrinta šešerių metų... 103. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....