Byla 2K-531/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nuteistojo R. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam R. J., gynėjai advokatei Violetai Savickienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšniaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nuteistojo R. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.

2Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokurorės, prašiusios tenkinti kasacinį skundą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių atmesti kasacinį skundą, paaiškinimų,

Nustatė

4R. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 4 d., apie 17.00 val., smėlio karjeruose, esančiuose Panevėžio rajone, prie kelio Panevėžys–Šiauliai 5-ajame kilometre, į automobilį „Mercedes Benz S 320“ (valst. Nr. ( - ) pasikrovė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1,004 kg kanapių ir jų dalių ir, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2013 m. balandžio 4 d. 17.55 val. jas neteisėtai automobiliu keliu Panevėžys–Šiauliai gabeno iki 75-ajame kilometre esančios aikšteles Aleksandrijos kaime, Šiaulių rajone, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

5Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir, padarę išvadą, kad yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių kaltinamojo nusikalstama veika yra mažiau pavojinga, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismo vertinimu, buvo Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendis, kuriuo R. J., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio l dalyje, padarymą, ir kuriuo patvirtintas susitarimas su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo (R. J. nukentėjusiajam įsipareigojo iki 2012 m. liepos 1 d. sumokėti 17 000 Lt, o nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio l d. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti). Be to, iš R. J. priteista 14 871,58 Lt Valstybinei ligonių kasai, 1219,58 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius). Teismas nustatė, kad R. J. kas mėnesį moka VSDFV Šiaulių skyriui priteistas sumas, antstoliai iš darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičiuoja po 20 proc. Valstybinei ligonių kasai, taip pat jis vykdo susitarimą su nukentėjusiuoju, kuriam sumokėjo 24 000 Lt.

8Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatavo, kad R. J. turtinė padėtis iš tiesų labai sunki, todėl, norėdamas kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, jis ryžosi daryti nusikalstamą veiką, nors už šią veiką žadėtas atlygis ir nebuvo labai didelis. Anot teismo, minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ne pats R. J. savo tyčiniu veikimu sudarė sąlygas atsirasti tokiai sunkiai savo turtinei padėčiai, nes neatsargaus nusikaltimo padarymas nelaikytinas tyčiniu veikimu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties.

9Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar R. J. turtinė padėtis buvo labai sunki ir ar jis pats savo veiksmais nėra sudaręs labai sunkią turtinę padėtį, kriterijumi pasirinko tai, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą bei civilinius ieškinius jam kilo iš neatsargaus nusikaltimo padarymo kitoje baudžiamojoje byloje. Teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino, kokios objektyvios aplinkybės padarė tiesioginį poveikį R. J. elgesio pasirinkimui – apsisprendimui 2013 m. balandžio 4 d. padaryti sunkų nusikaltimą.

10Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininko elgesį nulemia susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Vis dėlto tais atvejais, kai viena ar kelios iš minėtų sąlygų kyla dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir kt.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Kasatorius pažymi ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-113/2011, 2K-l54/2011, 2K-520/2012, 2K-456/2013, 2K-60/2014).

11Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išskyrė kasacinėse nutartyse Nr. 2K-113/2011 ir 2K-154/2011 pateiktą išaiškinimą, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos, jei objektyvios sąlygos joms susiklostyti kilo dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, tačiau, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, padarė išvadą, jog R. J. sunkų nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Tokios išvados padarymas prieštarauja nustatytų aplinkybių visumai: 1) R. J. dirbo, įsipareigojimus vykdyti padėjo ir jo artimieji; 2) 1000 Lt atlygis už didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą nebuvo reikšmingas jo turtinei padėčiai pagerinti; 3) R. J., suvokdamas savo turtinę padėtį ir materialines galimybes, 2011 m. liepos 18 d. susitarimu įsipareigojo atlyginti 37 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) dalį (17 000 Lt) neturtinės žalos R. J. jau buvo atlyginęs, o kitą jos dalį (20 000 Lt) pagal susitarimą turėjo atlyginti per trejus metus ir šešis mėnesius, t. y. nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d. (beje, 17 000 Lt R. J. sumokėjo per daugiau nei tris kartus trumpesnį laikotarpį); 5) R. J. kas mėnesį mokėjo VSDFV Šiaulių skyriui priteistas ieškinių sumas; antstoliai iš darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičiavo po 20 proc. Valstybinei ligonių kasai. Aptartų aplinkybių visuma, kasatoriaus manymu, objektyviai parodo, kad R. J. prisiėmė materialinę naštą, pats sau sudarė sunkią turtinę padėtį, tačiau 2013 m. balandžio 4 d. jo turtinė padėtis nepasunkėjo, priešingai, nustatytas kelerių metų terminas įsipareigojimams įvykdyti sudarė galimybę pagerinti materialinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo pripažinti, kad R. J. turtinė padėtis yra labai sunki BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

12Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bei galėtų nepataisomai sugadinti jauno asmens išlikusią dorą ir teigiamą motyvaciją ateičiai, kad jis ateityje tikrai vykdytų ir laikytųsi įstatymų. Pirmosios instancijos teismas išimtinėmis aplinkybėmis pripažino tai, kad R. J. inkriminuotas sunkus nusikaltimas padarytas spontaniškai, iš anksto neapgalvojant, savo tikslo jis neįgyvendino – narkotinių medžiagų perduoti nespėjo, nes policijos pareigūnai jas surado bei paėmė, tai yra pagrindas teigti, jog padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai. Be to, R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas ir jauno amžiaus (28 metų), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, apibūdinamas teigiamai, baustas administracine tvarka. Taip pat teismas padarė išvadą, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, siekdamas lengvai gauti pinigų bei pagerinti savo materialinę padėtį.

13Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė būtų neadekvati R. J. padarytai nusikalstamai veikai, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymą pagrindė šiomis aplinkybėmis: R. J. nevedęs, dirba, tiek darbdavio, tiek pagal gyvenamąją vietą apibūdinamas teigiamai, nusikalstama veika truko neilgai, vos vieną valandą, niekam reali žala nepadaryta, narkotinės medžiagos kitiems asmenims neišplatintos, nusikalstamą veiką jis ryžosi padaryti dėl labai sunkios turtinės padėties, siekdamas greičiau užsidirbti pinigų žalai atlyginti kitoje byloje.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios teismo vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012).

15Kasatoriaus nuomone, tai, kad R. J. praeityje neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nėra išimtinės aplinkybės, jos nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą turint tikslą platinti) minimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be kita ko, R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina nei teismų nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės (nusikalstamos veikos trukmė, narkotinės medžiagos neišplatinimas), nei tai, kad R. J. yra darbingo amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti, gauti legalias pajamas ir taip įvykdyti savo paties prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau kad įsipareigojimus vykdyti padeda ir jo artimieji. Taigi teismai įprastas (tipines) aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį, pripažindami išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies turinio prasme, taip pat pripažindami, jog R. J. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie baudžiamojo įstatymo taikymo trūkumai nebuvo pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Šikšniaus kasacinis skundas tenkintinas.

17Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

18Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

19Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, jog R. J. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir, nesant byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad R. J. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę; kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, ir pats netinkamai aiškino bei taikė minėtas BK normas.

20Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

21Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013).

22Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu R. J., vadovaujantis BK 38 straipsniu, už neatsargaus nusikaltimo (BK 137 straipsnio 1 dalis) padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Pagal patvirtintą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo R. J. įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2012 m. liepos 1 d. sumokėti 17 000 Lt, o nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 20 000 Lt. Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. J. priteista atlyginti 14 871,58 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei 1219,58 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl nukentėjusiajam skirtos netekto darbingumo pensijos atlyginimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, remdamasis šiais duomenimis bei tuo, kad R. J., vykdydamas susitarimą su nukentėjusiuoju, atlygino jam dalį padarytos žalos, atitinkamai atlygina ir priteistas sumas pagal patenkintus civilinius ieškinius, padarė išvadą, jog R. J., nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, todėl konstatavo, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, priimtoje nutartyje nurodė, kad R. J. turtinė padėtis iš tiesų yra labai sunki, kad ne pats R. J. savo tyčiniu veikimu sudarė sąlygas atsirasti tokiai sunkiai turtinei padėčiai (nes neatsargaus nusikaltimo padarymas nelaikytinas tyčiniu veikimu), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios jo turtinės padėties.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie teismų argumentai, kuriais grindžiamas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymas, nėra pagrįsti. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad R. J. turtinė padėtis pasikeitė ne dėl objektyviai susiklosčiusių sąlygų – pateisinamo nedarbo, ligos ar pan., o dėl paties kaltai padarytų veiksmų – pavojingos veikos, atitinkančios BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pritaikius BK 38 straipsnį, R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, tačiau būtent dėl jo kaltės (nepaisant, kad kaltės forma neatsargumas) kilo padariniai – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas; teismo sprendimu buvo patvirtinti nukentėjusiojo ir R. J. sutarti neturtinės žalos, kurios dydis R. J. buvo priimtinas, atlyginimo terminai. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimą teismai neįvertino aplinkybių, rodančių, kad R. J. yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Be to, kasatorius teisingai pažymi, kad R. J. iki 2012 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam jau buvo sumokėjęs 17 000 Lt, o kitai įsipareigojimo įvykdymo daliai – 20 000 Lt atlyginimui buvo nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2016 m. sausio 1 d., o tai rodo, kad jis turėjo pakankamai laiko sąžiningai dirbti ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus.

25Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nustatyta nepagrįstai, netinkamai taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

26Kasatorius teisus teigdamas, kad abiejų instancijų teismai, nesilaikydami teismų praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nuteistąjį R. J. apibūdinančias aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), tačiau nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, laikė pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę.

27BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Tai, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsiranda tada, kai teismas nustato išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, pažymėta ir Liestuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014.

28Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė R. J. švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad R. J. yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas sunkios finansinės padėties, o tai ir paskatino jį nusikalsti siekiant gauti papildomų pinigų; kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, iš anksto neapgalvojęs, be to, jis savo tikslo nepasiekė, narkotinių medžiagų niekam perduoti nespėjo, nes pareigūnai jas surado ir iš jo paėmė. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės pagrindžia R. J. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, nes nors ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo atmetė. Šis teismas, nurodęs, kad, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalies sampratą, nustatytas faktines aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui, bei pažymėjęs, jog R. J. nusikalstama veika truko neilgai, vos vieną valandą, reali žala nepadaryta, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos kitiems asmenims, kad nusikalstamą veiką R. J. ryžosi padaryti dėl labai sunkios turtinės padėties, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažindamas, kad R. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos pagrįstai.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-355/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių, kurios BK 54 straipsnio 3 dalies prasme galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, nenustatė.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. J. BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta netinkamai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių, paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

32Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu R. J.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą,... 4. R. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 4 d., apie 17.00 val., smėlio... 5. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 6. Kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami R. J. atsakomybę lengvinančią... 7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. J. nusikalstamą veiką... 8. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar R. J. turtinė padėtis buvo... 10. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą... 11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išskyrė kasacinėse... 12. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nurodė,... 13. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybės,... 15. Kasatoriaus nuomone, tai, kad R. J. praeityje neteistas, dirba, apibūdinamas... 16. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 17. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 18. Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 19. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai... 20. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos... 21. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl... 22. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m.... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie teismų argumentai, kuriais... 25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R.... 26. Kasatorius teisus teigdamas, kad abiejų instancijų teismai, nesilaikydami... 27. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 28. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė R. J.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad į... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 32. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...