Byla 2A-198-186/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

4dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J.,

5atsakovui I. M. (I. M.),

6atsakovo atstovui advokatui V. K.

7žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS GRUPĖ“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-338-265/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS GRUPĖ“ ieškinį atsakovams I. M. (I. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Transmar“ ir EASTFERRY LTD dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ 2014 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2014 m. spalio 8 d. patikslinusi, prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 1 d. standartinę laivo nuomos be įgulos sutartį (kodinis pavadinimas „BARECON 2001“), sudarytą laivo savininkės UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ir nuomininkės EASTFERRY LTD nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 5 d. susitarimą, sudarytą laivo savininkės UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ir nuomininkės EASTFERRY LTD nuo jo sudarymo momento; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų I. M., UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD 6 852 081,60 Lt (1 984 500 Eur) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės, būdamos tarpusavyje susijusios bei veikdamos tarpusavyje suderintais veiksmais, padarė žalą ieškovei, nes nuo 2013 m. kovo 1 d. iki pat laivo „GLOBAL 1“ faktinio perėmimo (2014 m. rugsėjo 18 d.) laivu buvo naudojamasi neatlygintinai, laivo savininkei (ieškovei) nemokant jokio nuomos mokesčio. Be to, iškėlus ieškovei bankroto bylą direktorius I. M. neperdavė ieškovės administratorei nuosavybės teise priklausančio laivo „GLOBAL 1“. 2007 m. gruodžio 27 d. tarp kredito gavėjos UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ir kreditorės AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios 5.1.3 punktas nustatė įsipareigojimą laivą nuomoti už ne mažesnę kaip 3 500 Eur paros kainą. Tačiau 2013 m. kovo 1 d. sutartis su nuomininke EASTFERRY LTD numatė, jog nuomos mokestis yra 650 Eur per dieną. Nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. ieškovė, kaip laivo savininkė, negavo jokių pajamų iš laivo valdymo ir naudojimo. Be to, 2013 m. kovo 1 d. sutartis bei 2013 m. birželio 5 d. susitarimai sudaryti UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ jau esant nemokiai, tokiu būdu pirmenybės teisę gauti pinigus suteikiant įmonėms EASTFERRY LTD ir UAB „Transmar“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2 351,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui I. M. ir 1 004,38 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Transmar“.
  2. Teismas nustatė, kad byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi atsakove šioje byloje yra patrauktas užsienio juridinis asmuo – Jungtinės Karalystės įmonė EASTFERRY LTD, o šalys sutartyje numatė, jog bet kokie ginčai, kylantys iš šios sutarties ar su ja susiję, bus sprendžiami arbitražo teisme Hagoje pagal Olandijos teisę. Nurodė, kad šioje byloje aktualus Europos Sąjungos teisės šaltinis yra Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 ,,Dėl bankroto bylų“. Teismas sprendė, kad į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ reguliavimo sferą patenka bankrutuojančios įmonės administratoriaus reiškiami ieškiniai, be to, arbitražinis susitarimas negalėtų būti įvykdytas dėl to, kad įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra nemoki, todėl negalėtų mokėti arbitražinės rinkliavos, o nuo žyminio mokesčio teismuose įmonė yra atleista, todėl tarp šalių kilusį ginčą spręsti bankroto bylą nagrinėjančiame teisme yra ekonomiškiau, be to, atsakovė EASTFERRY LTD yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.
  3. Spręsdamas šalių ginčą dėl žalos, kilusios dėl neteisėto laivo naudojimo ir valdymo, atlyginimo, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus apie laivo „GLOBAL 1“ gedimus, sąlygojusius laivo nuomos bei frachtavimo kainą, į tuo metu buvusią ekonominę situaciją ir krovinių gabenimo kainas pasaulinėje Baltijos jūros rinkoje, bei ieškovės sudarytas sutartis iki ginčijamos sutarties sudarymo, padarė išvadą, kad 2013 m. kovo 1 d. sutartimi numatyta 650 Eur suma per dieną nebuvo neprotinga, todėl šia sutartimi kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Kreditorė AB SEB bankas buvo informuota apie sudaromas sutartis, nurodant sutarčių kainas, tačiau prieštaravimų nepareiškė. Teismas kritiškai vertino administratorės teiginius, kad atsakovas I. M. savo valia neperdavė laivo „GLOBAL 1“. 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ iškėlimo, įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti, be to, iškėlus bankroto bylą UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, atsakovas, nebūdamas įmonės vadovu, tikėtina, nebeturėjo realių galimybių įtakoti laivo sugrąžinimą ieškovei. Pati administratorė beveik po vienerių metų nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, t. y. tik 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją dėl laivo eksploatavimo sustabdymo. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovų I. M. ir UAB „Transmar“ neteisėtų veiksmų – mėginimo 2014 m. liepos 17 d. teikti paraišką dėl laivo patikrinimo pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus Lietuvos saugios laivybos administracijai. Argumentus, kad iki laivo faktinio susigrąžinimo buvo mėginama pakeisti laivo savininko teises, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 1 d. sutartis bei 2013 m. birželio 5 d. susitarimas buvo sudaryti įvertinus realią laivo „GLOBAL 1“ būklę, atsižvelgus į buvusią ekonominę situaciją, krovinių gabenimo kainas, prieš tai buvusias sudarytas sutartis dėl laivo nuomos, todėl nekonstatavo atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų nevykdymo. Ieškovės apskaičiuotą žalą teismas vertintino kaip hipotetinę, kadangi ieškovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad deliktu padaryta žala negali būti laikomos visos iš sutarties negautos pajamos, o turi būti vertinama, kokie kaštai būtų patirti šioms pajamoms gauti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas sprendimą iš esmės neišnagrinėjo ieškovės su ieškiniu pateiktų įrodymų, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos dydžio. Įmonės vadovo, sudariusio įmonės kreditoriams nuostolingą sandorį, atsakomybė kyla, nes jis atliko veiksmus su laivu, kuris tuo metu jau buvo areštuotas pagal kreditorių pareikštus ieškinius. Be to, per visą vadovavimo įmonei laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad pagal pasirašytą nuomos sutartį būtų gaunamos nuomos pajamos. Iš sudarytos ginčo nuomos sutarties įmonė neturėjo jokios naudos, o byloje deklaruojamos neįrodytos nuomininko išlaidos, ir buvusio įmonės vadovo veiksmai nuomos sutartį padarė neatlygintinu sandoriu, kas iš esmės paneigė nuomotojo teisinį statusą.
    2. Teismas nevertino patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. iki pat laivo faktinio perėmimo 2014 m. rugsėjo 18 d. laivu buvo naudojamasi faktiškai neatlygintinai, už naudojimąsi laivu laivo savininkei nemokant nuomos mokesčio. Be to, teismas neteisingai sprendime vertino laivo (ne)perdavimo bankroto administratorei aplinkybes. Teismas nevertino ieškovės akcentuotos (ir prašytos pagarsinti) aplinkybės, kad buvo teikiama paraiška, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra jokių duomenų jog buvo neteisėtai mėginama teikti paraišką saugios laivybos administracijai. Be to, teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio.
    3. Byloje ginčijami sandoriai (2013 m. kovo 1 d. laivo nuomos be įgulos sutartis ir 2013 m. birželio 6 d. susitarimas) pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo pat sudarymo momento ir tuo pagrindu, kad buvo sudaryti UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ jau esant faktiškai nemokiai, tokiu būdu pirmenybės teisę gauti pinigus suteikiant atsakovėms EASTFFERRY LTD ir UAB „Transmar“. EASTFERRY LTD laivu „GLOBAL 1“, ginčo sandorio pagrindu, naudojosi neatlygintinai, nemokėdama jokių mokėjimų be to, įsiteisėjusi teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-801-163/2014 patvirtina, kad EASTFERRY LTD. piniginės pretenzijos ieškovei visiškai nepasitvirtino.
    4. Ieškovė, vykdydama pareigą įrodyti pareikštą ieškinį, bei siekdama pagrįsti buvusio UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus I. M. sąsajas su atsakove EASTFERRY LTD, bei jų bendrus veiksmus kuriais buvo padaryta žala ieškovui pagal pareikštą ieškinį pateikė į bylą papildomus įrodymus, bei reiškė prašymus. Ieškovė prašė byloje kviesti liudyti EASTFERRY LTD steigėją bei vadovą J. F., kuri turėjo liudyti aplinkybės apie EASTFERRY LTD įsteigimą ir įmonės ryšius su UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, steigėjos ryšius su T. F., V. F., M. F. (UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ darbuotojas), ir J. F.. Tačiau teismas nepagristai atsisakė kviesti šį asmenį apklausti liudytoju byloje, taip užkirsdamas kelią pagristi ir įrodyti faktines aplinkybes apie atsakovo sąsajas su atsakovu EASTFERRY LTD. Be to, teismas nevertino Z. B., ir laivo kapitono vyresniojo padėjėjo M. F. parodymų.
    5. Nagrinėjant bylą teisme ieškovei buvo užkirstas kelias gauti duomenis, kuriuos jai atsisakė pateikti Gyventojų registro departamentas. Šie duomenys turėjo pagrįsti aplinkybes apie atsakovo I. M. sąsajumą su atsakove EASTFERRY LTD. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė ieškovei išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė EASTFERRY LTD nebeegzistuoja, o CPK 48 straipsnyje nurodytas procesinių teisių perėmimas negalimas. Todėl ji negalėjo būti nurodoma kaip bylos šalis.
    2. Visi su laivu „GLOBAL 1“ susiję dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei ir jos įgaliotiems asmenims. Ieškovė remiasi akivaizdžiai suklastotu dokumentu – 2014 m. liepos 7 d. paraiška.
    3. Ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu remiantis Europos Sąjungos reglamentais Nr. 44/2001 ir 1346/2000 reglamentais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014 suformuotais kriterijais. Be to, ginčai dėl laivo nuomos be įgulos sutarties sąlygų vykdymo, nevykdymo, nutraukimo ar kt. privalo būti nagrinėjami ne Klaipėdos apygardos teisme, o Nuolatinio arbitražo teisme Hagoje, vadovaujantis Nyderlandų teise.
    4. Laivų nuomos (frachtavimo) sąlygos priklauso ne nuo kredito davėjo ar laivo savininko valios, bet nuo ekonominės situacijos ir krovinio gabenimo (frachto) kainų pasaulinėje ar Baltijos jūros rinkoje. Pateiktuose dokumentuose yra ištraukos iš „Bimco Bulletin“ – apžvalgos ir tyrimų žurnalo, leidžiamo BIMCO, apie laivybą, jūrinių krovinių statistiką ir kitą apžvalgą kiekvieną mėnesį. Iš 2009 m. leidinyje pateikto grafiko matyti įvairių dydžių sausakrūvių laivų krovinių pervežimo rinkos kainų žaibiškas kritimas.
    5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – laiku neperduoto laivo – patyrė 1 984 500 Eur nuostolį, kurį apskaičiavo tik matematiškai (t.y. laiko tarpą, kuriuo neva nedisponavo laivu (567 dienos), daugina iš sumos, numatytos ieškovo ir AB SEB banko sutartyje (3 500 Eur už dieną). Toks nuostolių apskaičiavimo būdas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žala laikomos negautos pajamos jas suprantant tik kaip negautą grynąjį pelną (2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Ieškovė turėjo įrodyti kaštus (sąnaudas), kurias ji galimai būtų patyrusi vykdama sutartį ir kokio pelno ji negavo dėl tariamai neteisėtų I. M. veiksmų. Pažymėtina, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti tikslų savo tariamai patirtos žalos dydį, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Žala negali būti priteisiama kaip negautos pajamos, o privalomai turi būti atimamos išlaidos, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie žalos dydžio apskaičiavimą, kaip tai yra suformuota Lietuvos teismų praktikoje.
    6. Ieškovas pareiškė ieškinį 2014 m. spalio 6 d., jau suėjus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nurodytam 6 mėnesių terminui ieškiniui pareikšti. Todėl taikytinas ieškinio senaties institutas ir ieškinys atmestinas.
    7. Ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme, jo netenkinant. Ieškovei neteikus dėl to skundo CPK tvarka, pakartotinai toks prašymas negali būti reiškimas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir jomis skundžiamu teismo sprendimu paneigtą atsakovo pareigą kompensuoti jai negautas pajamas, siejamas su laivo nuomos be įgulos sutarties ir susitarimo sudarymu, kelia uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ir procesinių teisės normų, susijusių su įrodinėjimu, pažeidimo klausimus. Tokių apeliantės skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija ir vertina (CPK 320 straipsnis).
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10Dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

  1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
  2. Minėtos teisės normos nuostata „bet kurioje proceso stadijoje“ reiškia, jog pareikšto ieškinio galima atsisakyti ir apeliacinės instancijos teisme. Šią išvadą patvirtina ir CPK 87 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti žyminio mokesčio grąžinimą apeliaciniame teisme, atsisakius pareikšto ieškinio. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese, o ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-915/2016).
  3. Ieškovės atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priimti ieškinio atsisakymą nuo reikalavimų dėl 2013 m. kovo 1 d. standartinės laivo nuomos be įgulos sutarties ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimų, pareikštų įmonių UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD atžvilgiu. Nurodė, kad šioje byloje iš esmės keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimus, o minėtas įmonės išregistravus iš juridinių asmenų registro, reikalavimų, susijusių su sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, pareikštų įmonių UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD atžvilgiu, nagrinėjimas tapo nebeaktualus.
  4. Ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis).
  5. Pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis), jį pateikė tinkamai atstovaujamos ieškovės atstovas – advokatas, kuriam įgaliojimai suteikti 2013 m. rugsėjo 5 d. atstovavimo sutartimi. Teismo posėdžio metu advokatas nurodė, kad jam suprantamos atsisakymo nuo ieškinio dalies teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju nelikus proceso šalių – atsakovių UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD, jų atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų atsisakymas atitinka įstatymo keliamus procesinius reikalavimus ir yra priimtinas, nenustatyta pagrindo pripažinti, jog toks atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
  6. Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi ir 302 straipsniu, priėmus dalies ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovėms UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD atsisakymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje bylos dalyje naikintinas ir ši civilinė bylos dalis nutrauktina (CPK 326 straipsnio 5 dalis).
  7. Atsižvelgdama į tai, kad minėta ginčo dalis išspręsta civilinės bylos nutraukimu atsakius nuo ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija toliau nevertins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo nutrauktoje civilinės bylos dalyje t. y. dalyje dėl 2013 m. kovo 1 d. standartinės laivo nuomos be įgulos sutarties ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimų dėl žalos atlyginimo, solidariai pareikštų įmonių UAB „Transmar“ ir EASTFERRY LTD atžvilgiu. Atitinkamai nebus pasisakoma dėl apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, susijusių su šia civilinės bylos dalimi, įskaitant ir klausimą dėl teismingumo, kuris šioje procesinėje situacijoje tapo neaktualus.

11Dėl faktinių aplinkybių

  1. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi, UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta įmonės bankroto administratorė – UAB „Tamtamas“.
  2. Atsakovas I. M. bendrovei vadovavo nuo 2003 m. balandžio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo, o taip pat buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų, nuosavybės teise valdęs 94 000 vnt. (77 proc.) UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ akcijų.
  3. 2007 m. gruodžio 12 d. tarp UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ (kredito gavėjos) ir AB SEB banko (kreditorės) buvo sudaryta kreditavimo sutartis, skirta mišraus krovininio laivo „GLOBAL 1“ (buvęs jo pavadinimas – „RANA“) įsigijimui, kuria buvo finansuojama 70 proc. laivo rinkos vertės ir tam tikslui suteiktas 4 545 000 Eur kreditas. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymas buvo, be kita ko, užtikrintas ir šio laivo įkeitimu (sutarties specialiosios dalies 2.2.1. punktas). Be to, kredito sutarties 5.1.3 punktu kredito gavėja UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ įsipareigojo, kad laivas bus nuomojamas už ne mažesnę kaip 3 500 Eur paros kainą.
  4. 2012 m. liepos 2 d. UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ir UAB „Transmar“ sudarė techninio aptarnavimo sutartį, kuria UAB „Transmar“ įsipareigojo teikti techninio aptarnavimo paslaugas, o UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ įsipareigojo už tokias paslaugas mokėti.
  5. Bankroto administratorė, perėmusi bankrutuojančios įmonės dokumentus ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto tvarka atlikusi sandorių patikrinimą nustatė ir veiklos ataskaitoje detalizavo, kad bendrovėje buvo sudarytos tokios laivo nuomos sutartys: 1) 2008 m. gegužės 5 d. sutartis su frachtuotoja INTER-GLOBE-SHIPPING LTD, pagal kurią nuomos kaina 3 500 Eur per dieną; 2) 2011 m. gruodžio 1 d. sutartis su frachtuotoja Global Transcontinent Shiping LTD, pagal kurią nuomos kaina 1 400 Eur per dieną; 3) 2013 m. sausio 2 d. sutartis su frachtuotoja Global Transcontinent Shiping LTD, pagal kurią nuomos kaina 650 Eur per dieną; 4) 2013 m. kovo 1 d. sutartis su frachtuotoja EASTFERRY LTD, pagal kurią nuomos kaina 650 Eur per dieną (1 dalies 21 punktas).
  6. Taip pat UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ir frachtuotoja EASTFERRY LTD 2013 m. kovo 5 d. sudarė susitarimą, kuriuo atsižvelgdamos į tai, kad laivo savininkė – UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ turi laikinų finansinių sunkumų ir negali apmokėti jokių su laivu susijusių sąnaudų (1.3. punktas), nustatė, kad frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį patvirtina su laivu susijusių sąnaudų, kaip numatyta 1.3 punkte, apmokėjimą pagal savo pačios (frachtuotojos pagal laivo nuomos be įgulos sutartį) suderinimą (2.1. punktas); frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuoja sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio, nurodyto laivo nuomos be įgulos sutartyje (2.2. punktas); savininkė patvirtina ir sutinka su tuo, kad frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuotų sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio (2.3. punktas).
  7. 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimu UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto administratorė informavo frachtuotoją – EASTFERRY LTD apie įsipareigojimų pagal 2013 m. kovo 1 d. sutartį nevykdymo bei tai, kad ši sutartis laikoma pasibaigusia (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), taip pat išdėstė pasiūlymą dėl naujos frachtavimo sutarties sudarymo iki laivo pardavimo arba jo perdavimo bankroto procedūros metu. Tačiau nauja frachtavimo sutartis sudaryta nebuvo, o laivas bankroto administratorės dispozicijon buvo perduotas 2014 m. rugsėjo 18 d. aktu Izmiro uosto reide.
  8. UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto administratorė nustatė, kad nuo paskutinės laivo nuomos sutarties sudarymo – 2013 m. kovo 1 d. iki laivo priverstinio grąžinimo bankroto administratorei – 2014 m. rugsėjo 18 d. (t. y. 567 d.) nebuvo gauta jokių pajamų iš laivo „GLOBAL 1“ nuomos. Bankroto administratorės įsitikinimu, pagal kredito sutarties 5.1.3 punkto įsipareigojimus, už laivo nuomą privalu buvo gauti nuomos mokestį – 3 500 Eur už parą, tačiau jų negauta dėl įmonei ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis sudarytos nuomos sutarties su frachtuotoja EASTFERRY LTD, todėl iš buvusio įmonės vadovo priteistinas žalos atlyginimas, kurį sudaro 1 984 500 Eur suma (567 dienos x 3 500 Eur).
  9. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais, teigė jog laivas 2013 m. kovo 1 d. sutartimi buvo išnuomotas už rinkos kainą, o jo techninė būklė, gedimai ir prastovos lėmė tai, kad frachtavimo (nuomos) mokestis tapo neigiamas.

12Dėl atsakovo kaip bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Klausimas dėl sandorio (ne)galiojimo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Vadovo civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas, galėtų būti konstatuotas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  2. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Vadinasi, atsakovas (bendrovės vadovas), siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
  4. Visų pirma, įvertintinas civilinės atsakomybės uždarosios akcinės bendrovės vadovui (atsakovui) už įmonės (apeliantės) vardu sudarytą 2013 m. kovo 1 d. laivo nuomos sutartį (už 650 Eur per parą nuomos mokestį) taikymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas apeliantės vadovas, šiuo aspektu tinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas ir pagal tuometinę ekonominę situaciją bei laivo techninį stovį sudarė nenuostolingą apeliantei nuomos sandorį, todėl pareiga atlyginti žalą dėl šio sandorio sudarymo atsakovui nekyla.
  5. Teisėjų kolegija, vertindama šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, pažymi, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir kt.).
  6. Sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, sudarant ginčo nuomos sandorį, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tik tai, ar nurodytas sandoris apeliantei buvo ekonomiškai nuostolingas, bet tai, ar apeliantas, jį sudarydamas, nepažeidė įstatymuose nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų. Tam, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir atsakytų už padarytą žalą, sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį turėtų būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) ir taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis tokio sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje. 3K-3-420/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog 2013 m. kovo 1 d. ginčo nuomos sandoris buvo sudarytas nevisapusiškai ir (ar) aplaidžiai įvertinus dėl jo sudarymo apeliantei ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindus jo ekonominio naudingumo ir, kad protingas bei apdairus vadovas, tokio sandorio apskritai nebūtų sudaręs. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog 2013 m. kovo 1 d. nuomos sandoris, sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas, akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką ir (ar) pažeidžiant verslo sprendimų priėmimo taisykles. Tokias teisėjų kolegijos išvadas lemia toliau šioje nutartyje dėstomi argumentai.
  8. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog 2013 m. kovo 1 d. sutartis buvo jau ketvirtas laivo nuomos sandoris, po to, kai šio laivo įsigijimui buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartis. Ir nors iš pradžių (2008 m. gegužės 5 d.) laivas buvo nuomojamas frachtuotojai INTER-GLOBE-SHIPPING LTD už 3 500 Eur per dieną, kaip tai įpareigojo daryti kreditavimo sutarties 5.1.3 punkto nuostatos, tačiau vėlesnėmis nuomos sutartimis laivas buvo nuomojamas mažesnėmis kainomis – pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartį už 1 400 Eur per dieną, pagal 2013 m. sausio 2 d. sutartį su frachtuotoja Global Transcontinent Shiping LTD, – už 650 Eur per dieną ir pagal paskutinę – 2013 m. kovo 1 d. sutartį su frachtuotoja EASTFERRY LTD taip pat už 650 Eur per dieną.
  9. Aptarto laikotarpio, nuo 2008 m. iki 2013 m., laivo „GLOBAL 1“ nuomos sutarčių bendrovėje UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ dinamika pavirtina, nuomos kainų mažėjimą. Byloje nėra duomenų ir apeliantė nepagrindė, to, kad paskutinės (2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) nuomos sutartys buvo sudarytos už neadekvačias (žemas) nuomos kainas, o atsakovo bylos svarstymui pateiktos BIMCO biuletenių ištraukos leidžia nustatyti jūrinių krovinių pervežimo rinkų kainų neigiamus svyravimus / pokyčius (CPK 12, 178 straipsnis). Be to, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigti ir atsakovo argumentai, grindžiami raportais, detalizuojančiais tuometinę laivo techninę būklę, kuri taip pat laipsniškai galėjo prisidėti prie šio konkretaus laivo nuomos kainos mažėjimo laiko perspektyvoje (CPK 185 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės įrodinėjamu 2013 m. kovo 1 d. sutarties, sulygstant 650 Eur per dieną nuomos mokestį, ydingumu ir nenaudingumu bendrovės interesams tuo aspektu, jog ji buvo sudaryta tarp susijusių juridinių asmenų (t.y. įrodinėjamų UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus I. M. sąsajų ir ryšių su įmone EASTFERRY LTD ir jos steigėja J. F. bei pastarosios ryšiais su UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ darbuotojais T. F., V. F., M. F. ir kt.). Kaip minėta ir priešpaskutinis nuomos sandoris, su kita frachtuotoja – Global Transcontinent Shiping LTD, buvo sudarytas už analogišką nuomos kainą (650 Eur). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad nuomos kaina buvo nulemta būtent nesąžiningo dviejų juridinių asmenų vadovų bei dalyvių veikimo. Todėl prielaidos dėl galimo atsakovo nesąžiningumo ir (ar) ryšių su kitais juridiniais asmenimis, įtakojusiais bankrutuojančiai įmonei ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą taip pat eliminuotos.
  11. Galiausiai, aktualu ir tai, kad apie 2013 m. kovo 1 d. laivo nuomos sutarties sudarymą tos pačios dienos (2013 m. kovo 1 d. pranešimu) buvo informuota ir kredito davėja – AB SEB bankas, kuri jokių prieštaravimų dėl laivo „GLOBAL 1“ nuomininkės pasikeitimo nepareiškė, o savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog vėlesni kreditavimo sutarties pakeitimai / papildymai nesuponavo kredito gavėjai UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ pareigos pateikti 2013 m. kovo 1 d. sutartį bei 2013 m. birželio 5 d. susitarimą.
  12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2013 m. kovo 1 d. sutartimi numatyta 650 Eur nuomos suma per dieną nebuvo neprotinga ir šia sutartimi kreditorių interesai nebuvo pažeisti, yra teisinga, pagrįsta bei padaryta byloje surinktų duomenų visumos pagrindu, o UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ sudariusi šį sandorį turėjo gauti joje nustatytą nuomos mokestį (650 Eur per dieną).
  13. Apeliantei keliant atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu taikymo klausimus bei prašant atlyginti apeliantės negautas nuomos mokesčio pajamas, aktualu įvertinti ne tik 2013 m. kovo 1 d. nuomos sutarties sudarymo, bet ir jos vykdymo aplinkybes.
  14. Kaip minėta, nuomos (frachtavimo) sutarties šalys 2013 m. birželio 5 d. sudarė susitarimą, pagal kurį frachtuotojai pagal laivo nuomos be įgulos sutartį buvo leista išskaičiuoti laivo sąnaudas iš nuomos mokesčio, nurodyto laivo nuomos be įgulos sutartyje (2.2. punktas). Bankroto administratorė nustatė ir šalys neginčijo aplinkybės, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo (2013 m. kovo 1 d.) nebuvo gauta jokių įplaukų (pajamų) iš šio laivo nuomos. Tačiau byloje taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti nuomos mokesčio įskaitymus į laivo išlaikymo kaštus, atliktus 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pagrindu. Nors atsakovas teigia, kad apie laivo techninę būklę, reikalaujančią papildomų sąnaudų, patvirtina šios bylos svarstymui pateikti raportai, liudijantys apie remonto darbus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra pakankami, tam, kad būtų galima pripažinti sąnaudų išskaitymo iš nuomos mokesčio, mokėtino kas mėnesį, faktą. Minėti raportai nėra mokėjimo dokumentai ir iš jų negalima nustatyti nei sąnaudų dydžio, nei jų realumo, nei įskaitymo atlikimo fakto, apimties bei pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
  15. Baltijos Tarptautinė Jūrinė konferencija (BIMCO) yra patvirtinusi frachtavimo sutarčių, tarp jų ir laivo nuomos be įgulos (bareboat charter) formas. Nustatyta, kad šalys sudarydamos laivo nuomos be įgulos sutartį „BARECON 2001“ rėmėsi BIMCO nustatyta standartinė laivo nuomos be įgulos sutarties forma, sudaroma iš penkių jos dalių. Tačiau bylos svarstymui pateikta tik pirmoji sutarties „BARECON 2001“ dalis, tuo tarpu antroji sutarties dalis, kurioje turėtų būti įtvirtintos pagrindinės nuomos sutarties be įgulos sąlygos ir terminai bylos svarstymui pateikta nebuvo, atsakovui motyvuojant tuo, kad joje esant nustatytam ginčų sprendimui Hagos Arbitraže, taikant Olandijos teisę, jos pateikimas į bylą atsakovui yra neaktualus. Taigi galimybės įvertinti esmines sutarties sąlygas, susijusias su BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ galimais įsipareigojimais, susijusiais su laivo išlaikymo sąnaudomis, ir jų atlikimo tvarka yra ribotos ir dėl šios priežasties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpciją, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktą).
  16. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje ginčo situacijoje aktualios ir prejudicinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje 2-801-163/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjos EASTFERRY LTD (frachtuotojos) pareiškimas dėl finansinio reikalavimo BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje patvirtinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių laivo „GLOBAL 1“ užlaikymą ar neveikimą, kurio pagrindu BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ būtų kilusi pareiga atlyginti su tuo susijusias išlaidas, teismui taip pat nepateikta įrodymų, kad BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ būtų atlikusi kokius nors dalinius mokėjimus EASTFERRY LTD (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  17. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  18. Be to, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).
  19. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Akcinių bendrovių bei Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatuose. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Antai, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kuris leidžia ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrįsti su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, nuo 2013 m. sausio 1 d. įstatymo 12 straipsnio 2 dalis papildyta nurodant, kad minėtas operacijas galima pagrįsti ir (arba) surašant buhalterinę pažymą, kurią pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.
  20. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl atsakovo (buvusio vadovo) aplaidumo iš esmės negalima nustatyti nei piniginių lėšų 2013 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pagrindu gavimo, nei šių lėšų įskaitymo atitinkama apimtimi faktų. Atsakovo veiksmai šia prasme buvo aplaidūs ir neteisėti, todėl egzistuoja pagrindas dėl civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas taikymo.
  21. Tačiau žalos dydžio nustatymo aspektu teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pasirinkta negautų nuomos pajamų apskaičiavimo metodika.
  22. Šios nutarties 32 – 37 punktuose jau pasisakyta, kad nuomos mokestis – 650 Eur per dieną buvo protingas ir priimant domėn bendrovėje BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ nuomos kainų dinamiką, nustatytą nuo 2008 m., nėra pagrindo išvadai, jog už laivo nuomą ir 2013 m. buvo privalu gauti 3 500 Eur nuomos mokestį už parą.
  23. Be to, apeliantė nepagrįstai negautas nuomos pajamas siekia apskaičiuoti už 567 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. (nuomos sutarties sudarymo) iki 2014 m. rugsėjo 18 d. (laivo faktinio valdymo iš frachtuotojos EASTFERRY LTD perėmimo). Nustatyta, kad pagal 2013 m. kovo 1 d. sutarties nuostatas laivą numatyta išnuomoti (pristatyti) nuo 2013 m. kovo 7 d. (1 dalies 13 punktas). Kaip jau minėta, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimu UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto administratorė informavo frachtuotoją EASTFERRY LTD apie įsipareigojimų pagal 2013 m. kovo 1 d. sutartį nevykdymo bei tai, kad ši sutartis laikoma pasibaigusia (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Taigi šiuo atveju negautos nuomos pajamos skaičiuotinos būtent už tokį laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 7 d. (atskaitos tašku laikant sutartyje nustatytą laivo perdavimo datą) iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (nuomos sutarties nutraukimo), laikant, kad negautos apeliantės nuomos pajamos sudaro 126 750 Eur (195 dienos x 650 Eur). Priešinga žalos dydžio skaičiavimo metodika nepagrįstai išplėstų atsakovo, kaip įmonės vadovo civilinę atsakomybę, nepagrįstai taikant ją ir po bankroto bylos iškėlimo bei nuomos sutarties šiuo pagrindu nutraukimo, o taip pat neatitiktų vieno iš negautų pajamų nustatymo kriterijų – jų realumo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
  24. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovo I. M. veiksmais ir galimybėmis po bankroto bylos iškėlimo perduoti laivo GLOBAL 1“ faktinį valdymą bankroto administratorei bei 2014 m. liepos 17 d. paraiškos Lietuvos saugios laivybos administracijai teikimas, mėginant pakeisti laivo savininko teises, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje nėra teisiškai aktualūs. Tokia teisėjų kolegijos pozicija paaiškintina tuo, kad vien tik galimos atsakovo kaltės ir (ar) neteisėtų veiksmų nustatymo, susijusių su laivo (ne)perdavimo bankroto administratorei aplinkybėmis, šiuo atveju nepakaktų taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę, nes atsakomybė galėtų atsirasti tik esant tam tikrų juridinių faktų visetui, t. y. nustačius ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tarp kurių ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
  25. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
  26. Šioje byloje apeliantė reikalavimą priteisti nuostolius negautų nuomos pajamų forma grindė tuo, kad atitinkamu laikotarpiu bendrovė negavo jokių pajamų (naudos) iš laivo nuomos ir dėl to patyrė žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp apeliantės ieškinio pareiškime įvardinto nuostolių atsiradimo pagrindo ir atsakovo (ne)veikimo, susijusio su laivo perdavimo bankroto administratorei aplinkybėmis po bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir nuomos sutarties šiuo pagrindu nutraukimo. Ir nors, tam tikrais atvejai priežastinis ryšys gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet pakankamu laipsniu sąlygoja žalos atsiradimą, nagrinėjamu atveju užtrukusi faktinė laivo perėmimo po bankroto bylos iškėlimo procedūra pati savaime neturėjo įtakos bendrovės pajamų iš nuomos santykių negavimo, juolab kad kaip minėta nuomos sutartis su frachtuotoja tuo metu jau buvo nutraukta.
  27. Remiantis pirmiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas kuriuo ieškinys atmestas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies: apeliantei priteisiamas 126 750 Eur žalos atlyginimas ir nuo šios sumos skaičiuojamos 5 procentų dydžio procesines palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), kaip to prašoma BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ ieškinio pareiškime, kita ieškinio reikalavimų dalis atmetama (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  28. Dėl ieškinio senaties
  29. Atsakovai nagrinėjamoje byloje prašė apeliantės reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmetęs apeliantės ieškinio reikalavimus, dėl atsakovo keliamo ieškinio senaties taikymo klausimo nepasisakė.
  30. Ieškinį dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo šioje byloje pareiškė bankroto administratorė, vykdydama įstatyme jai nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, nustatančiame bankroto administratoriaus pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
  31. Taigi, minėtoje ĮBĮ normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorė pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo, tačiau joje paminėtas 6 mėnesių laikotarpis nepripažįstamas senaties terminu. Be to, nagrinėjamoje byloje liko aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymas administratorės reikalavimui ne dėl sandorių nuginčijimo, o tik dėl tokiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo, todėl ĮBĮ įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė negali būti taikoma.
  32. Tai, kad ši taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 32 punktą). Vadinasi, kitiems bankrutuojančios įmonės administratorės reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės.
  33. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktą).
  34. Atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2014 m. liepos 22 d., t. y. nepraėjus net trejiems metams nuo nutarties iškelti UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto bylą įsiteisėjimo, teisėjų kolegija ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje laiko nepraleistu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
  35. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
  36. Atsakovas apeliantės atstovams už sąmoningą ir tyčinį veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą prašo skirti baudas (po 1 Eur). Atsakovo nuomone, dėl netinkamo apeliantės atstovų (bankroto administratorės įgalioto asmens bei advokato) veikimo apeliacinės instancijos teisme kilo poreikis atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, dėl apeliantės atstovų veiksmų bylos procesas nepagrįstai užsitęsė ir pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas turėjo patirti nepatogumus dėl su laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytų suvaržymų.
  37. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
  38. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktą).
  39. Ieškinio ir apeliacinio skundo padavimas bei vėlesnis šių procesinių dokumentų tikslinimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma, reglamentuojama proceso teisės normų. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro CPK 95 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų, todėl jo prašymas atmestinas.
  40. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
  41. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi apeliantės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, apeliantės reikalavimų sumai (22 080 383,97 Lt), o 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi sumažino laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovo I. M. atžvilgiu, mastą iki 6 852 081,60 Lt (1 984 500 Eur) sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 126 750 Eur sumai, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
  42. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
  43. Teisėjų kolegija, priėmusi naują sprendimą, atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  44. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 6 procentai ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos proporcingai patenkintiems / atmestiems reikalavimams ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
  45. Ieškovei, pirmosios instancijos teisme patyrusiai 1 592,91 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovo priteistina 96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 592 Eur x 6 proc.). Taip pat iš atsakovo priteistina 521 Eur (8 689 Eur x 6 proc.) žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžetą suma, nuo kurio mokėjimo ieškovė, 2014 m. liepos 22 d. pareiškusi ieškinį, buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
  46. Atsakovui, pirmosios instancijos teisme patyrusiam 2 351,65 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovės priteistina jų dalis, proporcingai atitinkanti atmestus jos reikalavimus – 2 211 Eur (2 351,65 Eur x 94 proc.).
  47. Apeliaciniame skunde apeliantė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 1 984 500 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teisme priimant naują sprendimą, kuriuo priteisiama 126 750 Eur žalos atlyginimo suma, laikytina, kad ir šios instancijos teisme buvo patenkinti 6 procentai apeliacinio skundo reikalavimų.
  48. Tokiu atveju atsakovui, apeliacinės instancijos teisme patyrusiam 700 Eur atstovavimo išlaidų, iš apeliantės priteistina 658 Eur (700 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.
  49. Pažymėtina, kad atsakovo šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apeliantės (bankrutavusios įmonės) administravimo išlaidomis (Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis), todėl jos apmokėtinas ĮBĮ įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. mokėtinos iš bankrutavusios įmonės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Tokį aiškinimą lemia kasacinio teismo nurodymas, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.

15Priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 140604027) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 2013 m. kovo 1 d. standartinės laivo nuomos be įgulos sutarties ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimo dėl žalos atlyginimo, solidariai pareikšto uždarosios akcinės bedrovės „Transmar“ ir EASTFERRY LTD atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

16Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo I. M. (asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIJOS GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 140604027) 126 750 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo, taip pat 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 140604027) atsakovui I. M. (asmens kodas ( - ) 2 211 Eur (du tūkstančius du šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

19Priteisti iš atsakovo I. M. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 521 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už ieškinį.

20Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės atsakovui ,,BALTIJOS GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 140604027) I. M. (asmens kodas ( - ) 658 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

21Nustatyti, kad atsakovui I. M. priteistos sumos mokėtinos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 140604027) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

22Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo I. M. (asmens kodas ( - ) turto arešto mastą sumažinti iki 126 750 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) sumos ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Sprendimo kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,... 4. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J.,... 5. atsakovui I. M. (I. M.),... 6. atsakovo atstovui advokatui V. K.... 7. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės... 8. Teisėjų kolegija... 9.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB... 10. Dėl ieškinio dalies atsisakymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine... 11. Dėl faktinių aplinkybių
    1. Byloje nustatyta, kad... 12. Dėl atsakovo kaip bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.... 15. Priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIJOS... 16. Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovo I. M. (asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutavusiai... 18. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 19. Priteisti iš atsakovo I. M. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 521... 20. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 21. Nustatyti, kad atsakovui I. M. priteistos sumos mokėtinos iš bankrutavusios... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytų... 23. Sprendimo kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....