Byla 2A-26-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos atlyginimo bei ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovei V. G. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys I. Ž. ir R. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Šioje byloje nagrinėjami vienos iš ieškovių – UAB ,,MG Baltic Investment“ (akcininkės) – pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, o taip pat ieškovių UAB ,,Mitnija“ bei UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimas pripažinti atsakovės V. G. ir jos mirusio sutuoktinio A. G. turto pasidalinimo sutartį negaliojančia, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
  2. Bylos dalis dėl kitos ieškovės UAB „Mitnija“ reikalavimų išnagrinėta visų instancijų teismuose ir yra priimti bei įsiteisėjęs teismų sprendimai dėl jos reikalavimų priteisti atlyginimą žalos, kilusios dėl AB ,,Salvyda“, TŪB ,,Mitnija“ bei UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimo, dėl V. G. įdarbinimo UAB „Mitnija“, dėl įsigijimo poliakalės Liebher, sunkvežimio DAF, lengvųjų automobilių BMW, Infinity bei Cadillace, dėl butų pardavimo, prisijungimo prie AB Lietuvos dujų tinklų, statybos rangos sutarčių vykdymo dėl UAB ,,Stabilios sistemos“ išmokėtų sumų, dėl atsakovo R. R. veiksmais padarytos žalos, dėl akcininkų piktnaudžiavimo savo teisėmis, o taip pat dėl atsakovės V. G. priešieškinio reikalavimų ieškovams (CPK 362 straipsnis).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi bylos dalis pagal apeliančių skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalies, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žalos atlyginimo priteisimo ieškovei UAB ,,MG Baltic Investment“ iš atsakovės V. G., buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės atsakovės V. G. ir ieškovės UAB ,,Mitnija“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo.
  4. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi priėmus galutinį sprendimą minėtoje bylos dalyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. atnaujino nagrinėjimą civilinės bylos dalies pagal apeliančių skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalies, kuria atmestos ieškinio dalys dėl 44 810 344 Lt žalos atlyginimo priteisimo ieškovei UAB ,,MG Baltic Investment“ iš atsakovės V. G. bei turto pasidalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
  5. Būtent dėl šių reikalavimų ir vyksta ginčas šioje byloje (jos dalyje) (toliau – civilinė byla, byla).
  6. Ieškovė UAB ,,MG Baltic Investment“ pradiniame ieškinyje paminėtoje bylos dalyje prašė priteisti iš atsakovės V. G. 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žalos atlyginimą už neteisėtus A. G. veiksmus bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti sutuoktinių A. G. ir V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarytą Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį negaliojančia.
  7. Ieškovė, pasisakydama dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad bendrovės vadovas A. G. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ne tik UAB „Mitnija“, bet ir pagrindinei jos akcininkei – UAB „MG Baltic Investment”, todėl, pasak jos, yra du atskiri subjektai, kuriems turi būti atlyginta žala. Ieškovei UAB „MG Baltic Investment” yra pagrindas reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui A. G., kaip pažeidusiam sutartines nuostatas. Nurodo, kad taikant tiek EBITDA daugiklio metodą, tiek ir diskontuotų pinigų srautų metodą, vertinimo dienai nustatoma UAB „Mitnija“ akcijų vertė yra ženkliai mažesnė už įmonės akcijų vertę jos įsteigimo dieną. UAB „MG Baltic Investment” dėl to patirti nuostoliai yra 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt).

    5

  8. Pasak ieškovių, egzistuoja visos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti actio Pauliana institutą ir A. G. su atsakove V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia ta apimtimi, kiek būtina UAB „Mitnija“ kaip kreditoriaus reikalavimo teisių patenkinimui. A. G. ir atsakovė V. G. šios sutarties sudaryti neprivalėjo, o įvykdytu turto pasidalijimu sąmoningai siekė sumažinti A. G. turto dalį, tokiu būdu apribojant jo galimų kreditorių (įskaitant ir UAB ,,Mitnija“) reikalavimų patenkinimo galimybę ateityje. A. G. ir atsakovė V. G., sudarydami šią sutartį, nesant būtinumo ir pareigos ją sudaryti, kartu veikė nesąžiningai, sąmoningai siekdami išvengti neigiamų turtinių pasekmių dėl galimų kreditorių ieškinių. Mano, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, turto pasidalijimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o reikalavimai A. G. atžvilgiu dėl žalos atlyginimo nukreiptini į A. G. turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą.
  9. Atsakovė V. G. su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad įmonė dirba pelningai, turi daug turto. Pažymėjo, kad po bendrovės UAB „Mitnija“ įsigijimo vienintelis akcininkas dividendų forma iš įmonės išėmė virš 23 000 000 Lt, t. y. tokia suma sumažėjo UAB „Mitnija“ valdomas turtas. Šių sumų kompensavimui vienintelio akcininko sudaryta ir kontroliuojama UAB „Mitnija“ valdyba priėmė sprendimus dėl paskolų paėmimo bendrai 39 000 000 Lt sumai. Mano, kad tokie ieškovės UAB „MG Baltic Investment“ veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ne A. G. tariamai neteisėti veiksmai, bet pačių ieškovių veiksmai sąlygojo UAB „Mitnija“ akcijų nuvertėjimą, todėl ieškovės UAB „MG Baltic Investment“ argumentai apie akcijų nuvertėjimą dėl A. G. kaltės ir dėl to patirtų nuostolių laikytini nepagrįstais. Atsakovės nuomone, akcijų nuvertėjimą lėmė ir ekonominė krizė. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad po akcijų įsigijimo sandorio į UAB „Mitnija“ valdybą, kurią sudarė 3 asmenys, buvo paskirti 2 vienintelio akcininko atstovai – advokatė I. Ž. ir R. K.. Vienintelis UAB „Mitnija“ akcininkas bendrovei valdyti ir kontroliuoti skyrė žmones, dirbančius svarbiausiose koncerno struktūrose ir taip užtikrino maksimalią akcininko įtaką ir maksimalų dalyvavimą bendrovės veikloje. Visi valdybos sprendimai priimti atitiko jo kaip vienintelio akcininko valią. Ieškovė UAB „MG Baltic Investment“ visuomet žinojo apie visus UAB „Mitnija“ vardu sudaromus sandorius, įskaitant visus tuos sandorius, iš kurių kildinama žala pagal šioje byloje pareikštus ieškinius. Pažymėjo, kad kiti du valdybos nariai ne tik žinojo, bet ir aktyviai dalyvavo UAB „Mitnija“ valdyme už tai gaudami atlygį. Pačių valdybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ieškovė neginčija, o tai, pasak atsakovės, leidžia daryti išvadą, jog tie valdybos sprendimai nepažeidė jų teisių, todėl bendrovės vadovo veiksmai vykdant tokius valdybos sprendimus taip pat negali būti traktuojami kaip pažeidžiantys ieškovės teises.
  10. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nenurodo jokių aplinkybių, kurios atitiktų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardintas sąlygas turto padalijimo sutartį pripažinti negaliojančia, ir kurios pagrįstų jų teiginius, kad jį sudarius pažeistos jų, kaip kreditorių, teisės. Mano, kad vien sutuoktinių turto padalijimo sutarties sudarymo faktas per se negali būti laikomas kreditorių teisių pažeidimu, nes turto padalijimas negali būti traktuojamas kaip vieno iš sutuoktinių turto perleidimas kitam sutuoktiniui, turto sumažinimas ar kitoks suvaržymas. Ieškovėms neįrodžius, kad turto padalijimo sutartis yra sudaryta, pažeidžiant vieno iš sutuoktinio interesus, nėra teisinio pagrindo teigti, jog jos šalys buvo nesąžiningos bei toks sandoris pažeidė kreditorių interesus. Pažymėjo, kad visa padalinto turto vertė yra 14 229 782 Eur (49 132 590,87 Lt), A. G. teko 6 233 377 Eur (21 522 602,55 Lt), V. G. – 7 996 406 Eur (27 609 989,32 Lt), todėl nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nukrypta labai nežymiai, nėra pagrindo laikyti šio susitarimo nesąžiningu. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarydami ginčo sutartį A. G. ir V. G. pažeidė ieškovių kaip kreditorių interesus, todėl reikalavimas ją pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu, be kita ko, atmetė ieškinio dalį dėl 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) nuostolių atlyginimo priteisimo bei turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, atmesdamas ieškovės UAB „MG Baltic Investment“ ieškininį reikalavimą dėl 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) nuostolių dėl akcijų nuvertėjimo priteisimo nesutiko su ieškovės argumentais, kad 2010 m. UAB ,,MB Baltic Investment“ akcijų vertė buvo lygi 0 Lt, nes nustatė, jog 2009 m. bendrovė valdė 15 675 074 Eur (54 122 897 Lt) vertės turtą, išmokėjo 4 789 446 Eur (16 537 000 Lt) dividendų, todėl paaiškinimus, kad įmonės, kuri 2006-2009 m. valdė didelės vertės turtą, dirbo pelningai, mokėjo dividendus, akcijų vertė lygi 0 Lt laikė nepagrįstais. Teismas taip pat nurodė, kad UAB ,,MG Baltic Investment“ nuostolių atsiradimas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais veiksmais, kaip ir UAB „Mitnija“ reikalavimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje buvo patenkinta tik 2,5 proc. UAB „Mitnija“ turtinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ir šios ieškovės akcijos nuvertėjo dėl A. G. veiksmų.
  3. Teismas, spręsdamas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodė, kad viena iš ieškinio sąlygų reiškiant actio Pauliana yra ta, kad sandoriu turi būti pažeidžiamos kreditoriaus (ieškovo) teisės. Pažymėjo, kad pagal 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį A. G. atiteko turto, kurio vertė 6 233 376 Eur (21 522 601,55 Lt), o V. G. atiteko turto, kurio vertė 7 996 406 Eur (27 609 989,32 Lt); kad teismas tenkino ieškinio dalį dėl 182 364 Eur (629 665,11 Lt); kad žala kildinama iš neteisėtų A. G. veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad priteista 182 364 Eur (629 665,11 Lt) žala gali būti išieškota iš A. G. pagal minėtą sutartį atitekusio 6 233 376 Eur (21 522 601,55 Lt) turto, kurį paveldėjo V. G.. Pažymėjo, kad nesant kreditorių teisių pažeidimo, sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ir šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
  4. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas pažymėjo, kad ieškovės atsakovei pareiškė 20 321 100 Eur (70 164 695,17 Lt) vertės turtinį reikalavimą ir du neturtinio pobūdžio reikalavimus; kad patenkinta tik 0,89 proc. turtinių reikalavimų, o neturtiniai – atmesti; kad atsakovės UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimas atmestas visiškai; kad atsakovė pateikė įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 84 699,84 Eur (292 451,61 Lt) (23 t., b. l. 255-273). Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad iš esmės sprendimas priimtas atsakovės V. G. naudai, todėl jai iš atsakovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, į bylos sudėtingumą, reikalavimų kiekį ir dydį, bylos apimtį (32 tomai), teismo posėdžių skaičių (14), į bylą atsakovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį (173 lapai), advokatų kvalifikaciją, ir nutarė atsakovės V. G. naudai iš atsakovės UAB „MG Baltic Investment“ priteisti dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 14 481 Eur (50 000 Lt).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantės UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ apeliaciniame skunde, be jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtų reikalavimų, prašė panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškinio dalis dėl 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. G. bei ieškovių reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir prašė priimti naują sprendimą – šias ieškinio dalis tenkinti visiškai, atmesti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai sutapatino UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ ieškinio pagrindą, teigdamas, kad UAB „MG Baltic Investment“ nuostolius grindžia tais pačiais A. G. neteisėtais veiksmais kaip ir ieškovei UAB „Mitnija“ padarytus nuostolius. Dėl šios klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, teismas padarė neteisingą išvadą, jog patenkinus tik dalį, sudarančią 2,5 proc. viso UAB „Mitnija“ turtinio reikalavimo, tenkinti UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimo nėra pagrindo. Šiuo atveju sutampa tik ieškinių dalykas, tačiau pagrindas nėra visiškai tapatus. UAB „Mitnija“ nuostoliai yra grindžiami konkrečiais ieškinyje nurodomais epizodais, o UAB „MG Baltic Investment“ ieškinio pagrindas yra A. G. visumos neteisėtų veiksmų bendrumas, pasireiškęs tuo, kad A. G. pažeidė susitarimą dėl bendrovės valdymo. Jei atsakovas A. G. būtų tinkamai vykdęs savo prisiimtus įsipareigojimus ir vadovui nustatytas pareigas, tai UAB „Mitnija“ akcijos nebūtų nuvertėjusios, o UAB „MG Baltic Investment“ kaip akcininkas nebūtų patyręs nuostolių.
    2. Vadovo kaltė pagal įstatymus yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas, patenkino UAB „Mitnija“ ieškinio dalį, ir tai yra papildomas patvirtinimas, kad UAB „MG Baltic Investment“ patirti nuostoliai – tai A. G. neteisėtų veiksmų pasekmė ir, kad A. G. neveikė taip, kaip turėjo veikti rūpestingas, sąžiningas, protingas ir apdairus vadovas. Atsakovė turi įrodyti, kad vadovas nėra kaltas dėl UAB „MG Baltic Investment“ atsiradusios žalos. Šioje byloje nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Ekonominiu požiūriu įmonės (akcijų) vertė praktiškai visada smunka labiau nei įmonei padarytos tiesioginės žalos dydis, todėl visiškai įmanoma, kad akcininko patirti nuostoliai dėl akcijų vertės sumažėjimo gali būti kelis ar net keliolika kartų didesni nei įmonei padarytos tiesioginės žalos dydis. Neteisėtas įmonės vadovo elgesys suduoda didžiulį smūgį bendrovės reputacijai. Bendrovė praranda pardavimo užsakymus, tiekėjus, galimai ir darbuotojus.
    3. UAB „Mitnija“ visiško ieškinio patenkinimo įtaka UAB „MG Baltic Investment“ nuostoliams dėl UAB „Mitnija“ akcijų vertės sumažėjimo maksimaliai sudarytų tik 1 160 014 Lt. Be to, atsakovė, iš esmės nekvestionuoja UAB „Mitnija“ akcijų vertės sumažėjimo fakto, o tik nurodo, kad įmonės akcijų vertės sumažėjimą lėmė ne buvusio vadovo veiksmai, o bendras ūkio nuosmukis. Toks drastiškas įmonės akcijų vertės sumažėjimas negali būti paaiškintas ekonomine krize, nes įmonės vadovo vadovavimo įmonei pabaigoje (2009 m. pavasaris) buvo matyti tik ekonominės krizės užuomazgos. Įmonės akcijų vertės sumažėjimas sietinas pirmiausia su netinkama vadovo veikla, o ne prasta situacija rinkoje. 2006–2008 m. laikotarpiu įmonės rezultatai finansinėse ataskaitose buvo atvaizduojami kur kas geresni, negu buvo iš tikrųjų, taigi akcininkas negalėjo įvertinti tikrosios įmonės padėties ir imtis būtinų veiksmų ją taisyti.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra įrodytos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos 2009 m. vasario 25 d. turto padalijimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovės turi galiojančią reikalavimo teisę, nes pareikštas ieškininis reikalavimas dėl vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo įmonei bei jos akcininkei. Šalys neprivalėjo sudaryti sutarties, turto padalijimo sutartis paprastai sudaroma prieš santuokos nutraukimą, tuo tarpu įrodymų, kad ji nutraukta ar ją ketinama nutraukti, nepateikta. Šia sutartimi siekiama sumažinti turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, masę. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes apie ginčijamą sandorį ieškovėms tapo žinoma 2009 m. gruodžio 22 d., kai pradėtas rengti ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovių teises, nes buvo siekiama sumažinti A. G. turto vertę. Sandorių šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 2, 3, 6, 7 punktus.
    5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai atsakovei V. G. iš ieškovės UAB „MG Baltic Investment“ priteisė 14 481 Eur (50 000 Lt) advokatų išlaidų. Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti atmestas, nes jos pareikštas priešieškinis buvo atmestas. Jeigu ieškovių ieškinys ir atsakovės priešieškinis būtų atmesti, tokiu atveju teismo iš kiekvienos šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų dalys turėtų būti vienodos.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka su teismo motyvais, jog tiek ieškovės UAB „Mitnija“, tiek UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimai yra tapatūs ir jie grindžiami tuo, kad šios įmonės patyrė žalą dėl atsakovo A. G. veiksmų. UAB „MG Baltic Investment“ apskaičiuodama nuostolius, susijusius su UAB „Mitnija“ akcijų vertės pokyčiais, nepagrįstai naudojo finansų maklerių naudojamą metodiką. Atsakovė taip pat nurodė, kad apeliantės nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios atitiktų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardintas ir kurios pagrįstų jų teiginius, kad turto padalijimo sutartis realiai pažeidė jų, kaip kreditorių, teises.
  1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria, kaip minėta buvo atnaujintas šios neišnagrinėtos civilinės bylos dalies nagrinėjimas, šalys įpareigotos pateikti pozicijas dėl išnagrinėtos civilinės bylos dalies įtakos likusiai bylos daliai.
  1. Apeliantės UAB ,,Mitnija” ir UAB ,,MG Baltic Investment” 2017 m. sausio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment” ieškininis reikalavimas bei šių atsakovių reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti visiškai.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. UAB ,,Mitnija” ir UAB ,,MG Baltic Investment” ieškininių reikalavimų pagrindai nėra tapatūs, nors abu reikalavimai grindžiami faktu, kad žala patirta dėl to paties asmens – A. G., neteisėtų veiksmų, tačiau UAB ,,Mitnija” nuostoliai kildinami iš konkrečių epizodų, o UAB ,,MG Baltic Investment” ieškinio pagrindas yra visuma A. G. neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo susitarimo dėl bendrovės valdymo, kuriuo įsipareigojo valdant įmonę vadovautis lojalumo bendrovei ir jos akcininkams, bendradarbiavimo ir kooperacijos su akcininkais bei kt., pažeidimu.
    2. Dėl neteisėtų veiksmų. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad buvęs bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nesielgė rūpestingai, atidžiai, lojaliai, nevengė interesų konflikto, viršijo normalią ūkinę riziką veikti bendrovės interesais, įgijo įmonei nereikalingą turtą, prisiėmė nenaudingus įsipareigojimus, netinkamai naudojo UAB ,,Mitnija” pinigines lėšas, iššvaistė didelės vertės įmonės turtą. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. G. pirkdamas įmonei nereikalingą automobilį BMW X650i pažeidė bendrovės vadovo pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, neviršijant normalios ūkinės rizikos veikti bendrovės interesais, todėl padaryta 5 424,47 Eur (18 729,61 Lt) žala; kad priimdamas naudoti nereikalingą sportinį automobilį prisiėmė įmonei nenaudingus įsipareigojimus mokėti automobilio draudimą bei lizingą dėl to patirta 14 481 Eur (50 000 Lt) žala; kad vadovas nevykdė pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai įmonės interesais, užtikrinti tinkamą lėšų naudojimą ir sumokėdamas UAB ,,Klaipėdos stabilios sistemos” už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, padarė įmonei 36 473,44 Eur (125 935,50 Lt) žalą; kad buvęs vadovas veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje iššvaistė didelės vertės turtą – 125 984,71 Eur (435 000 Lt); kad pirkdamas itin brangią ir įmonei nereikalingą Liebherr įrangą padarė įmonei 212 447,91 Eur (733 540,14 Lt) žalą; kad buvęs vadovas nepasiūlęs atlikti ketinamų įsigyti UAB ,,Salvyda” akcijų kainos analizės pažeidė CK 2.87 straipsnio 2-3 dalyse lojalumo ir interesų konflikto vengimo pareigų pažeidimą ir dėl to įmonė patyrė 2 138 490 Eur žalą. Šios išvados patvirtina, kad A. G. pažeidė akcininko atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, numatytus susitarime dėl bendrovės valdymo. Veiksmų neteisėtumą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad A. G. priklausiusio poilsio namelio remontas atliktas panaudojant UAB ,,Mitnija” medžiagas, darbus atliko jos darbuotojai, už šiuos darbus jis neatsiskaitė ir pasisavino 58 543,58 Eur (202 139,26 Lt); suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo tokiu būdu padarydamas UAB ,,Mitnija” 32 437,44 Eur (112 100 Lt) žalą; kad A. G. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,Mitnija” turtą ir tokiu būdu bendrovei padaryta 85 175,49 Eur (294 093,94 Lt) žala. Dėl šių veiksmų žalą patyrė ne tik UAB ,,Mitnija”, bet ir jos akcininkė UAB ,,MG Baltic Investment”.
    3. Dėl žalos fakto ir dydžio. Į bylą pateikti įrodymai (J. Banytės turto vertinimo ataskaita; akcijų vertės sumažėjimo ataskaita, Vidaus audito ataskaita, UAB ,,PricewaterhouseCoopers” pažyma) patvirtina, kad UAB ,,Mitnija” akcijų vertės nustatymo dieną (A. G. atsistatydinimo iš vadovo pareigų diena) lyginant su jų verte įsigijimo diena, ji ženkliai sumažėjo – neigiamas akcijų vertė pokytis – 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt). Žala pasireiškė UAB ,,Mitnija” akcijų rinkos vertės sumažėjimu A. G. atsistatydinus iš UAB ,,Mitnija” vadovo pareigų. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatinėtinas vadovaujantis abstrakčiu metodu, nes nuvertėjusios akcijos nebuvo parduotos, įmonė nebankrutavo. Net ir visiškai patenkinus UAB ,,Mitnija” ieškinį akcininko patirta žala sumažėja tik nežymia dalimi. Jei UAB ,,MG Baltic Investment” nebūtų investavusi į UAB ,,Mitnija”, suteikusi jai 10 mln. Lt kredito, įstatinio kapitalo didinimo, prisiėmusi papildomos rizikos ir laidavusi už minėtą įmonę, ji būtų bankrutavusi. 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje UAB ,,Mitnija” akcininkai, atsižvelgiant į tai, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo neigiamas, norėdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei atkurti nuosavą kapitalą, privalėjo priimti sprendimą dėl nuosavo kapitalo atkūrimo, tačiau 2010 m. kovo 31 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime A. G. nedalyvavo, jame buvo priimtas sprendimas padidinti įstatinį kapitalą iki 6 575 533 Eur (22 704 000 Lt) papildomais 3 185 820 Eur (11 000 000 Lt) akcininkų įnašais. Šį sprendimą A. G. apskundė, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta įregistruoti įstatinio kapitalo padidinimą. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d,. nutartimi minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, įstatinio kapitalo didinimo klausimas iš naujo svarstytas 2011 m. sausio 21 d. visuotiniame UAB ,,Mitnija” akcininkų susirinkime, tačiau V. G. iniciavo teisminį ginčą, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimi uždrausta įmonei didinti įstatinį kapitalą. Teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi panaikinus minėtą draudimą įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt) tik UAB ,,MG Baltic Investment” lėšomis. UAB ,,MG Baltic Investment” turtinė padėtis pablogėjo ne tik dėl UAB ,,Mitnija” akcijų vertės sumažėjimo, bet ir dėl netektų 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt). Todėl konkrečiu metodu įvertina 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt) žala turėtų būti atlyginta tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepriteisti nuostolių nustatytu abstrakčiu metodu.
    4. Dėl priežastinio ryšio. Skundžiamo teismo sprendimo dalyje liko neįvertinti atsakovės teiginiai, kad UAB ,,Mitnija” akcijų vertės sumažėjimą lėmė pasaulinė ekonominė krizė. Tačiau ieškovų manymu ji įtakos akcijų vertės sumažėjimui neturėjo, nes UAB ,,Mitnija” rodikliai krizės metu buvo ženkliai prastesni nei kitų Lietuvos statybos bendrovių. Todėl darytina išvada, kad akcijų vertė sumažėjo dėl netinkamų bendrovės vadovo A. G. veiksmų. 2005 m. UAB ,,Mitnija” pelningumas siekė 23 proc., tačiau nuo 2006 m. jis pradėjo mažėti ir 2008 m. sudarė 8 proc., grynasis pelningumas 2005 m. siekė 10,2 proc., 2008 m. – 1,4 proc. Įmonė buvo valdoma neefektyviai. Iki UAB ,,Mitnija” akcijų perleidimo šios įmonės grynasis pelnas viršijo rinkos vidurkį. Tikrieji įmonės veiklos rezultatai buvo slepiami nuo akcininkų, finansinio audito metu 2006-2008 m. finansinėse ataskaitose rasta netikslumų už 1,1 mln. Eur (3,8 mln. Lt). Įmonės akcijų vertė pradėjo mažėti žymiai anksčiau negu prasidėjo bendrasis ūkio nuosmukis, t. y. dar 2007 m. Jeigu UAB ,,Mitnija” būtų valdoma efektyviai, o A. G. nebūtų pažeidęs susitarimo dėl bendrovės valdymo – būtų elgęsis rūpestingai ir atidžiai, nebūtų pirkęs nereikalingos įrangos, švaistęs bendrovės lėšas, mokėjęs už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai arba tuomet, kai paslaugos nebuvo suteiktos, labiau tikėtina negu ne, kad įmonė nebūtų atsidūrusi ties bankroto riba, o UAB ,,MG Baltic Investment” nebūtų reikėję išleisti 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt) UAB ,,Mitnija” mokumui atkurti, o UAB ,,Mitnija” akcijų vertė darbo sutarties su buvusiu vadovu nutraukimo dieną lyginant su jo darbo pradžia nebūtų sumažėjusi daugiau kaip 12 mln. Eur.
    5. Dėl kaltės. Įmonės vadovas A. G., veikdamas sistemingai bei tokiu mastu, negalėjo nesuvokti, jog pažeidus susitarimu dėl bendrovės valdymo prisiimtus įsipareigojimus jo neteisėti veiksmai neabejotinai turės įtakos UAB ,,Mitnija” akcijų vertei.
    6. Dėl rašytinių įrodymų. Apeliantės prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus: Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-0001610, Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00036-13, kurie, pasak jų, papildomai pagrindžia bylos aplinkybę – nusikalstamus A. G. veiksmus. Teigia, kad šie įrodymai tapo žinomi tik po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl tik dabar atsirado faktinė galimybė juos pateikti teismui.
    7. Dėl ekspertizės. Mano, kad tikslinga skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kaip kito UAB ,,Mitnija” akcijų vertė buvusio įmonės vadovo A. G. vadovavimo laikotarpiu, kokios priežastys lėmė akcijų vertės pokytį; kokią įtaką įsiteisėjusiais teismų sprendimais UAB ,,Mitnija” priteisti nuostoliai turi akcininko UAB ,,MG Baltic Investment” patirtai žalai, kokia apimtimi UAB ,,Mitnija” patirtos žalos atlyginimas turėjo įtakos jos akcijų vertei.
  1. Atsakovė V. G. savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją ir mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti palikta nepakeista.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Bendrame abiejų ieškovių ieškinyje nurodyti tie patys konkretūs, jų nuomone, neteisėti A. G. veiksmai, todėl darytina išvada, jog ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ nurodomą veiksmų bendrumą sudaro būtent konkretūs ieškinio reikalavimų epizodai, iš kurių žalą kildino kita ieškovė – UAB ,,Mitnija“. Ieškovė UAB ,,MG Baltic Investment“ nenurodė nei vieno papildomo epizodo, iš kurio kildinamos žalos nebūtų reikalavusi kita ieškovė – UAB ,,Mitnija“. Ieškovė UAB ,,MG Baltic Investment“ savo neva pažeistas teises gina CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Vadovaujantis minėta norma ji neturi teisės reikalauti savo naudai iš kito juridinio asmens valdymo organo narių savo patirtos žalos atlyginimo, ji gali reikalauti tokio žalos atlyginimo tik savo dukterinės įmonės UAB ,,Mitnija“ naudai. Kadangi reikalavimas dėl UAB ,,Mitnija“ žalos atlyginimo išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, žala atlyginta, todėl UAB ,,MG Baltic Investment“ neteko teisės reikšti tokio reikalavimo.
    2. Dėl A. G. veiksmų teisėtumo / neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimis paneigta A. G. civilinė atsakomybė UAB ,,Mitnija“ atžvilgiu epizoduose dėl TŪB ,,Mitnijos investicija“ akcijų įsigijimo; UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimo; darbo užmokesčio V. G. mokėjimo; DAF įsigijimo; automobilio Infinity; butų pardavimo; prisijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ sistemos; logistikos centro, prekybos centro ir UAB ,,Vilniaus duona“ statybų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). UAB ,,MG Baltic Investment“ nenurodė nė vieno konkretaus neteisėto veiksmo atlikto jos atžvilgiu. Faktą, kad žala minėtai įmonei nebuvo padaryta patvirtina aplinkybės, kad A. G. viršijo akcininko iškeltą sąlygą per 3 m. padvigubinti bendrovės apyvartą (2006 m. – 140 ml. Lt, 2008 – 288 ml. Lt); už 2006-2007 m. pasiektus rezultatus A. G. buvo skirta premija; jam buvo pasiūlyta plėtros konsultanto pareigos. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. įvykdė visus akcininko iškeltus tikslus, veikė geriausiais bendrovės ir jos akcininko interesais, ir už tai buvo atitinkamai įvertintas bei skatinamas, o neuždirbtas dar didesnis norimas uždirbti pelnas nesudaro pagrindo kilti civilinei atsakomybei.
    3. Dėl žalos fakto ir dydžio. Ieškovės pasirinko netinkamą metodiką nuostoliams apskaičiuoti, jų nurodytas EBITDA daugiklis naudojamas verslo praktikoje sudarant sandorius dėl įmonių įsigijimo, bet ne apskaičiuojant padarytą žalą, todėl juo vadovaujantis negali būti apskaičiuojama akcijų vertė. Skaičiavimai atlikti nepagrįstai vadovaujantis 2010 m. EBIDTA rodikliais bei bendrovės 2009 m. gruodžio 31 d. skolos duomenimis. Tuo tarpu į bylą pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis patvirtina, jog įmonė dirbo pelningai, turi daug turto, todėl jos akcijų vertė negali būti neigiama. Šią aplinkybę taip pat paneigia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010 m., pagal kuriuos jos pajamos išaugo 86 proc., įmonė ir po 2010 m. sėkmingai vykdė didelio masto statybos projektus. Šias aplinkybes paneigia ir pačios ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ veiksmai, kuomet sudarant su atsakovu 10 proc. įmonės akcijų atpirkimo sandorį už jas buvo sumokėta 9,17 proc. daugiau nei jos buvo parduotos. A. G. einant bendrovės vadovo pareigas įmonė gavo 11 mln. Eur (39 mln. Lt) pelną. Įmonė 2016 m. gavo apdovanojimą kaip sėkmingai dirbanti įmonė, 2007 m. bei 2008 m. pastatyti objektai (Kauno Akropolis; Lietuvos Etnokosmologijos muziejus) pripažinti Lietuvos mėtų gaminiu. Po A. G. pasitraukimo iš įmonės vadovo pareigų UAB ,,Mitnija“ per 2009 m. patyrė 26,5 mln. Lt nuostolį, per 2010 m. – 14 mln. Lt, 2001 m. – 2,5 mln. Lt; įmonės dukterinės įmonės joms priklausantį turtą pardavinėjo žemesne nei rinkos kaina. UAB ,,MG Baltic Investment“ įmonę įsigijo už 19, 4 mln. Eur (67 mln. Lt), tuo tarpu skirstydami 2006 m. pelną ji sau išsimokėjo 3 582 600 Eur (12 370 000 Lt) dividendų, 2007 m. – 3 127 896 Eur (10 800 000 Lt).
    4. Dėl priežastinio ryšio. Per visą šios bylos nagrinėjimo laiką apeliantės nesugebėjo ir iš viso neįrodinėjo aplinkybių, kaip pasireiškia faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp A. G. veiksmų, kuriuos apeliantės laiko neteisėtais, ir nuostolių atsiradimo. Du pagrindiniai epizodai, kurių pagrindu UAB ,,Mitnija“ buvo priteista žala, yra įvykę 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje (UAB ,,Salvyda“ akcijų įsigijimas – 2006 m. spalio-gruodžio mėn., R. S. išmokėtos lėšos 2007 m. gegužės mėn.), kuomet įmonės pelnas buvo daugiau nei 2,8 mln. Eur (10 mln. Lt), todėl jie niekaip negali būti susiję su akcijų kaina 2009 m. pabaigoje. Įmonės akcijų vertės sumažėjimui įtakos turėjo ekonominė krizė, aplinkybę, kad krizė turėjo įtakos įmonės pajamoms konstatavo ir vertintoja J. Banytė, šią aplinkybę patvirtino ir išnagrinėtą bylos dalį nagrinėję visų instancijų teismai. Statybos sektoriuje nuosmukis prasidėjo 2008 m.
    5. Dėl ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ veiksmų ir atsakomybės. Ieškovės pateikta bendrovės valdymo struktūra patvirtina, kad A. G. besąlygiškai privalėjo paklusti vienintelio akcininko ir jo sudarytos valdybos valiai, jų priimtiems sprendimams. Po akcijų įsigijimo sutarties į UAB ,,Mitnija“ valdybą buvo paskirti du ieškovės atstovai – profesionali teisininkė ir investavimo ekspertas, tokiu būdu buvo užtikrinta visiška įmonės kontrolė. Šie atstovai reguliariai atvykdavo į įmonę, domėjosi jos veikla, priimdavo sprendimus dėl sutarčių sudarymo ir kt. Vienintelis akcininkas UAB ,,MG Baltic Investment“ kartu buvo ir įmonės patarėjas bei konsultantas visais valdymo ir turo įsigijimo ar pardavimo, planavimo, rinkos analizės ir kt. klausimais. Todėl jai ne tik buvo žinoma apie visus įmonės vardu sudaromus sandorius, bet ir buvo patariama atitinkamai elgtis.

      6

    6. Dėl turto padalijimo sutarties ginčijimo. Apeliacinio skundo motyvai dėl Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu yra nepagrįsti. Nepagrįsti argumentai, kad šalys sudarydamos minėtą sutartį buvo nesąžiningos, nes V. G. už parduotas akcijas gavo beveik 9,2 mln. Eur (32 mln. Lt), šių pajamų jai pakako materialiai apsirūpinti. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad jai tekusio turto vertė yra didesnė, nes atsakovei atiteko dvigubai mažesnės vertės nekilnojamasis turtas nei A. G., turto verčių skirtumas nėra didelis, jį padalinti visiškai identiškomis dalimis faktiškai nebuvo įmanoma.
    7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti palikta nepakeista.
  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. vasario 13 d. gauti atsakovės V. G. rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovių prašymo skirti byloje ekspertizę. Atsakovė prašė šio prašymo netenkinti.
  2. Nurodė šiuo pagrindinius nesutikimo argumentus:
    1. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės nurodyti ir jos manymu neteisėti A. G. veiksmai, dėl kurių akcininkė patyrė žalą, byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovės valdomos dukterinės įmonės akcijų kainos svyravimo. Prašoma skirti ekspertizė nėra susijusi su ieškinio ir apeliacinio skundo įrodinėjimo dalyku, ji neatitinka įrodymų sąsajumo su įrodinėjimo dalyku kriterijaus, todėl prašymas atmestinas. Ieškovė neįrodė nė vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl prašymas atmestinas kaip pažeidžiantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tokiu būdu būtų užvilkintas aštuntus metus besitęsiantis bylos nagrinėjimas.
    2. Prašyme nenurodyta, kokiu konkrečiu A. G. veiksmu ir kokią padarytą žalą ieškovės siekia apskaičiuoti eksperto išvados pagrindu, ką ji patvirtins ar paneigs.
    3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl toks prašymas negali būti reiškiamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus prašymą būtų pažeistas draudimas priimti naujus įrodymus bei draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje ir vertinamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  1. Tretieji asmenys R. K. ir I. Ž. prašė prašymą patenkinti ir skirti teismo ekspertizę.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Įteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuoti netiesėti A. G. veiksmai, siekiant nustatyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą reikalingos specialios žinios. Žalos fakto ir jos dydžio nustatymui, atsižvelgiant į objekto, t. y. finansinio turto, ypatumus, reikia specialių žinių. Šioje civilinėje byloje egzistuojantį specialių žinių poreikį patvirtino ir pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėjęs kasacinio teismo grąžintą bylos dalį, nes visais byloje kylančiais klausimais būtinos ekonominės arba techninės žinios.
    2. Skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad apeliantė nepatyrė žalos, grindžiama prieštaringais duomenimis, kurių prieštaravimai nebuvo pašalinti. Teismas nenurodė argumentų, kodėl vertino tik įmonės 2010 m. balanso duomenis, bet nesivadovavo atestuoto turto vertintojo nustatyta akcijų verte, atliekant šį vertinimą buvo vadovaujamasi ir įmonės 2010 m. balanso duomenimis.
    3. Apeliantės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad net ir visiškai patenkinus UAB ,,Mitnija“ ieškinį akcininkų patirta žala sumažėtų tik nežymia dalimi, atsakovė laikosi priešingos pozicijos, kad atlyginus žalą akcijų vertė būtų tokia, kokia būtų A. G. neatlikus nurodytų neteisėtų veiksmų. Todėl siekiant nustatyti, kokia apimtimi dėl žalos atlyginimo sumažėjo UAB ,,Mitnija“ akcininko patirtų nuostolių dydis, reikalingos specialios žinios.
    4. Faktinio priežastinio ryšio nustatymui reikalingos specialios žinios, nes būtina nustatyti, ar akcijų vertė sumažėjo dėl bendrojo ūkio nuosmukio, ar dėl kitų aplinkybių.
    5. Teismo ekspertizės skyrimas nepažeistų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant specialių žinių poreikiui proceso koncentruotumo principas negali būti laikomas pagrindiniu argumentu neskirti ekspertizės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2014; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylą pagal ieškovių UAB „Mitnija“ ir UAB ,,MG Baltic Investment“ apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnis). Tuo pačiu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo esmę, ypatumus, o taip pat į kasacinio teismo praktikos nuosekliai suformuluotą poziciją, jog visiems asmenims vienodai galiojančios teisės aktų nuostatos turi būti pritaikytos būtent pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes ir jų visetą, t. y. jog kiekvienas šalių ginčas turi būti sprendžiamas individualiai (CPK 3 straipsnio 1 dalis), laiko reikšminga visų pirma paminėti tarp ieškovo UAB „Mitnija“ valdymo organų – valdybos ir generalinio vadovo A. G. – susiklosčiusį bendradarbiavimo ir vadovavimo verslui modelį.

10Dėl nagrinėjamo ginčo ribų ir faktinių bylos aplinkybių

  1. Kaip minėta anksčiau, įsiteisėjusiais visų instancijų teismų procesiniais sprendimais dalis šioje civilinėje byloje pareikštų ieškovių reikalavimų išspręsta, o būtent ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimas priteisti iš atsakovės V. G. 7 163 229 Eur (24 733 198,60 Lt) žalą, patirtą dėl sudarymo nuostolingų įmonei sandorių bei verslo sprendimų priėmimo, reikalavimas dėl 168 313 Eur (581 152,57 Lt) už piktnaudžiavimą neturtinėmis akcininko teisėmis priteisimo, reikalavimas priteisti iš atsakovo E. R. 648 749 Eur (2 240 000 Lt) žalos atlyginimą. Todėl šioje byloje toliau bus tikrinamas teisėtumas bei pagrįstumas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žalos atlyginimą, atsisakyta pripažinti negaliojančia atsakovės ir A. G. 2009 m. vasario 25 d. Turto pasidalijimo sutartį (CK 6.66 straipsnis), paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Mitnija“ įsteigta 1995 m. birželio 29 d. (t. 1, b. l. 13). Jai vadovavo A. G., kuris nuo 2004 m. taip pat buvo ir jos valdybos pirmininkas. Pagal byloje esančius įrodymus bendrovė pati save pristato kaip vieną didžiausių ir plačiausią statybinių paslaugų asortimentą turinčių statybinių organizacijų Lietuvoje, 2006 m. ji buvo 7–ta pagal dydį statybų bendrovė Lietuvoje pagal savo jėgomis atliktų darbų apimtis bei jų vertę (t. 3, b. l. 182-186, 187).
  3. A. G., V. G., B. R. ir E. R. 2006 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „MG Baltic Investment“ jiems priklausančias 82,80 proc. UAB „Mitnija“ akcijų (t. 3, b. l. 1-48). Šia sutartimi, be kita ko, A. G. įsipareigojo ne mažiau kaip 3 metus dirbti bendrovės generaliniu direktoriumi. Kaip priedą prie šios sutarties naujasis akcininkas UAB „MG Baltic Investment“ ir A. G. 2006 m. kovo 24 d. sudarė susitarimą dėl UAB „Mitnija“ valdymo, kuriame patvirtintas susitarimas dėl A. G. vadovavimo bendrovei, o taip pat šalys prisiėmė papildomus įsipareigojimus vieni kitų atžvilgiu, įskaitant A. G. įsipareigojimą dėti visas pastangas, kad 2006-2008 m. EBITDA rodiklis (pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją) būtų ne mažesnis nei 105 proc. šio rodiklio už 2005 m.; būti lojaliu bendrovei ir jos vieninteliam akcininkui, bendradarbiauti su juo, vadovautis sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo, geros valios, įprastos bendrovės veiklos užtikrinimo, jos veiklos vystymo ir plėtros principais (4.1.1 a), c) p.); be valdybos pirmininko pritarimo nesudaryti sandorių, kurių suma viršija 3 000 000 Lt, o taip pat neprisiimti įsipareigojimų, dėl kurių gali būti viršyta bendrovės veiklos sąnaudų sumą, numatyta atitinkamų metų valdybos patvirtinto biudžeto veiklos sąnaudų eilutėje, jei toks neatitikimas viršija 20 proc. per kalendorinius metus. Šiame susitarime dėl bendrovės valdymo taip pat nurodyta, kad bendrovės valdybos pirmininkas privalo pateikti sutikimą ar motyvuotą atsisakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Priešingu atveju laikoma, kad bendrovės valdyba pritarė (4.1.1 d) p.); aptarė tam tikras darbo sutarties su A. G. sąlygas. Šalys susitarimo 7 punkte taip pat numatė, kad kiekviena šalis atlygina kitai visus pagrįstus nuostolius, kuriuos ši patiria dėl kurios nors kitos šalies įsipareigojimų pagal šią valdymo sutartį pažeidimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo (t. 3, b. l. 53-62).
  4. UAB „Mitnija“ valdyba 2006 m. gegužės 23 d. posėdyje svarstė generalinio direktoriaus kompetenciją ir, A. G. susilaikius, buvo nutarta, kad bendrovės generalinis direktorius vadovauja remdamasis įstatymais, teisės aktais, bendrovės įstatais, valdybos ir visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimtais sprendimais. Taip pat pakartotos valdymo susitarime išdėstytos nuostatos dėl generalinio direktoriaus kompetencijos ribų, šių ribų išplėtimo, jei tą aprobuoja valdybos pirmininkas per tris darbo dienas, o taip pat tai, kad valdybos pirmininkui neišreiškus sutikimo ar atsisakymo, laikoma, kad valdyba tam pritarė (t. 3, b. l. 49-50).
  5. UAB „MG Baltic Investment“ (konsultantas) ir UAB „Mitnija“ (užsakovas) 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė konsultacinių valdymo paslaugų teikimo sutartį (t. 3, b. l. 63), kuria konsultantas, turėdamas patirties ir galimybes bei siekdamas sudaryti užsakovui geriausias verslo sąlygas, įsipareigojo teikti analizės, planavimo, projektavimo, situacijų modeliavimo, konsultavimo raštu ir žodžiu marketingo, apskaitos, bendrovės valdymo paslaugas; kad „užsakymas“ reiškia žodinį užduoties, klausimo problemos pateikimą (t. 3, b. l. 63-73).
  6. Iš ieškovo valdybos 2006 m. spalio 27 d. posėdžio, kuriame buvo svarstomi bendrovės veiklos rezultatai už 2006 m. I-IV ketvirčius, protokolo matyti, kad I-III ketvirčiais bendrovės pardavimai per metus išaugo nuo 73 mln. Lt iki 91 mln. Lt, grynasis pelningumas nuo 9 proc. iki 12 proc., pelnas – nuo 7 mln. Lt iki 13,8 mln. Lt; A. G. informavo, kad iki 2006 m. gruodžio 15 d. planuojama pabaigti darbus Kauno Akropolio statyboje, o 2006 m. pardavimai turėtų sudaryti apie 145 mln. Lt (t. 3, b. l. 80-81).
  7. UAB „Mitnija“ generaliniu direktoriumi A. G. dirbo nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., jis atpirko iš UAB „MG Baltic Investment“ 10 proc. bendrovės akcijų ir buvo vienas iš trijų bendrovės valdybos narių. Kiti du nariai – akcininko UAB „MG Baltic Investment“ generalinis direktorius R. K. ir advokatė I. Ž.. Atsakovė V. G. į bylą įtraukta kaip 2010 m. birželio 29 d. mirusio A. G. teisių perėmėja (t. 13, b. l. 38-48).
  8. Atsakovė V. G. ir V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarė Santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią A. G. atiteko turtas, kurio vertė 6 233 376 Eur (21 522 601,55 Lt), o V. G. – 7 996 406 Eur (27 609 989,32 Lt) (t. 2, b. l. 157-185).

    11

12Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantės 2017 m. sausio 24 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl išnagrinėtos bylos dalies teisinės įtakos likusiai bylos daliai bei pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00016-10, Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-0036-13, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad minėti įrodymai gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl jie negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad jie papildomai patvirtina aplinkybę, jog A. G. neteisėtais nusikalstamais veiksmais sukėlė žalą įmonei. Atsakovė prašė minėtų dokumentų nepriimti, nurodė, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, nepatvirtina apeliančių nurodytų aplinkybių.
  2. Atsakovė V. G. kartu su 2017 m. vasario 13 d. atsikirtimais į apeliančių prašymą dėl ekspertizės skyrimo taip pat pateikė prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. gegužės 25 d., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. lapkričio 17 d. bei Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2011 m. balandžio 13 d. liudytojų apklausos protokolus. Teigia, kad šie įrodymai patvirtina faktą, jog apeliančių prašomoje prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytos aplinkybės neįrodo įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo, nes potencialiems liudytojams buvo daromas spaudimas bei siūlomas piniginis atlygis už melagingų parodymų davimą.
  3. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šių prašymų pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai yra nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  4. Konstatuojama, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, apeliantės jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl buvusio vadovo veiksmų įmonės atžvilgiu neteisėtumo, tuo tarpu atsakovė – paneigti šiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, šalys su minėtais dokumentais yra susipažinusios, pasisakiusios dėl jų vertinimo. Teismas sprendžia, kad minėtų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

13Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymo

  1. Kaip minėta, be kita ko, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininis reikalavimas priteisti iš atsakovės V. G. 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žalą, patirtą dėl UAB ,,Mitnija“ akcijų nuvertėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
  2. Teismas, atmesdamas minėtą reikalavimą, konstatavo, kad jis grindžiamas tais pačiais neteisėtais veiksmais kaip ir reikalavimas dėl kitai ieškovei UAB ,,Mitnija“ padarytos žalos atlyginimo, o kadangi šio reikalavimo patenkinta tik nedidelė dalis – 182 364 Eur (629 665,11 Lt) (2,5 proc. pareikšto reikalavimo), laikė neįrodytais argumentus, jog ieškovei UAB ,,MG Baltic Investment“ priklausančios UAB ,,Mitnija“ akcijos nuvertėjo būtent dėl minėtų buvusio vadovo veiksmų. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškinio argumentus, kad įmonės akcijų vertė A. G. pasitraukimo iš vadovo pareigų dieną buvo lygi 0, nes pagal įmonės balanso už 2009 m. duomenis nustatė, kad ši turėjo turto už 15 675 075 Eur (54 122 897 Lt) (26 t., b. l. 103-105), 2006-2009 metais gavo 4 789 446 Eur (16 537 000 Lt) dividendų, todėl laikė visiškai nepagrįstais argumentus, kad įmonės, kuri 2006-2009 m. valdė didelės vertės turtą, dirbo pelningai, mokėjo dividendus, akcijų vertė lygi 0.
  3. Apeliantės, kvestionuodamos minėtą teismo sprendimo dalį teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės UAB ,,Mitnija“ bei šio, tai yra ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“, reikalavimo pagrindai yra tapatūs. Tvirtinama, kad reikalavimo priteisti ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ naudai 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žalą pagrindas yra A. G. atliktų neteisėtų veiksmų visuma, kuri pasireiškė – buvusio vadovo ir šios ieškovės susitarimo dėl bendrovės valdymo pažeidimu; veiksmų neteisėtumu, kuris šiuo metu jau konstatuotas išnagrinėtoje bylos dalyje priimtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Apeliantė tvirtina, kad dėl šių neteisėtų veiksmų žalą patyrė ne tik pati ieškovė UAB ,,Mitnija“, bet ir jos akcininkė UAB ,,MG Baltic Investment“. Todėl teismas be pagrindo ignoravo į bylą pateiktus įrodymus (J. Banytės turto vertinimo ataskaita; akcijų vertės sumažėjimo ataskaita, vidaus audito ataskaita, UAB ,,PrieewaterhouseCoopers” pažyma), patvirtinančius tai, jog A. G. atleidimo iš vadovo pareigų dieną UAB ,,Mitnija“ akcijų vertė lyginant su verte jų įsigijimo dieną sumažėjo 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt). Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantės, be kita ko, teigia, kad įmonės akcijų nuvertėjimo viena iš priežasčių buvo buvusio vadovo A. G. kiti veiksmai, kurių neteisėtumas nustatytas jo atžvilgiu pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Šiuose paaiškinimuose taip pat tvirtinama, kad siekdama išsaugoti įmonę ji įstatinį kapitalą padidino 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt), taigi jos turtinė padėtis pablogėjo (nuostoliai kilo) ne tik dėl UAB ,,Mitnija” akcijų vertės sumažėjimo, bet ir dėl netektų 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt). Tvirtinama, kad, jeigu UAB ,,Mitnija” būtų valdoma efektyviai, o jos vadovas A. G. nebūtų pažeidęs susitarimo dėl bendrovės valdymo – būtų elgęsis rūpestingai, atidžiai, nebūtų pirkęs nereikalingos įrangos, švaistęs bendrovės lėšas, mokėjęs už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai netgi tuomet, kai paslaugos nebuvo suteiktos, – yra labiau tikėtina negu ne, kad UAB ,,Mitnija” nebūtų atsidūrusi ties bankroto riba, o UAB ,,MG Baltic Investment” nebūtų reikėję išleisti 3 131 286 Eur (10 811 704 Lt) mokumui atkurti, o jos akcijų vertė darbo sutarties su buvusiu vadovu nutraukimo dieną lyginant su jo darbo pradžia nebūtų sumažėjusi iki 0. Taigi A. G., veikdamas sistemingai bei tokiu mastu, negalėjo nesuvokti, jog pažeidus susitarimu dėl bendrovės valdymo prisiimtus įsipareigojimus įmonė patirs žalą. Apibendrinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės laikosi pozicijos, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodytos visos CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas sąlygos atsakovės prievolei kilti.
  4. Teisėjų kolegija mano, kad prieš pradedant nagrinėti minėtus apeliacinio skundo argumentus tikslinga dar kartą pažymėti šiai bylos daliai aktualias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus.
  5. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniai paveldi materialius dalykus (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus) ir nematerialius dalykus (vertybinius popierius, patentus, prekių ženklus ir kt.), palikėjo turtines reikalavimo teises ir jo turtines prievoles, įstatymų numatytais atvejais intelektinę nuosavybę (autorių turtines teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutines turtines teises bei teises į pramoninę nuosavybę) ir kitas įstatymų nustatytas turtines teises bei pareigas.
  6. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė šalys, nagrinėjamam ginčui aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant kitą šios bylos dalį, pateikti išaiškinimai, kad bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodama šią teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. (civilinė byla Nr. 3K-7-124/2014).
  7. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Toliau teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės, kildinamos iš UAB ,,Mitnija“ akcijų nuvertėjimo, sąlygų buvimu.

14Dėl neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

  1. Prieš imdamasi nagrinėti šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš dalies sutinka su apeliančių teiginiais, jog ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimo faktinis pagrindas yra platesnis nei jau išnagrinėto ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo atsiliepime į skundą bei kituose apeliaciniam teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose teigia atsakovė V. G., iš tiesų be pagrindo nevertino ieškinio argumentų ir pateiktų įrodymų, susijusių su A. G. ir jo vadovaujamos įmonės akcininku sudaryto susitarimo dėl UAB ,,Mitnija“ valdymo, – kuriais pirmosios instancijos teisme buvo grindžiamas minėto akcininko reikalavimas, siejamas su jo valdomų akcijų nuvertėjimu. Tačiau, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto teismas, kursi privalo išsiaiškinti bei išnagrinėti visas bylai svarbias faktines aplinkybes, o vykdydamas pirmosios instancijos teismo sprendimų instancinę kontrolę, yra kompetentingas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas tiek faktines, tieks teisės taikymo ir aiškinimo klaidas. Taigi šie apeliančių argumentai būtų pagrindas panaikinti jų nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, jeigu dėl tokios teismo klaidos būtų neteisingai išspręsta byla, kaip tai nurodo CPK 329 straipsnio 1 dalis. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl paminėtų argumentų, susijusių su civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimo.
  2. Kaip minėta, ieškovė tiek šią bylos dalį nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad jai 12 977 973 Eur (44 810 344 Lt) žala padaryta tuo, jog A. G. pažeidė 2006 m. kovo 24 d. Susitarimo dėl UAB ,,Mitnija“ valdymo nuostatas, o būtent: dėti visas pastangas, kad 2006-2008 m. EBITDA rodiklis (pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją) būtų ne mažesnis nei 105 proc. šio rodiklio už 2005 m.; būti lojaliu bendrovei ir jos vieninteliam akcininkui, bendradarbiauti su juo, vadovautis sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo, geros valios, įprastos bendrovės veiklos užtikrinimo, jos veiklos vystymo ir plėtros ( (4.1.1 a), c) p.)); nesudaryti jokių sandorių, kurie užkirstų kelia įmonės veiklos tęstinumui praėjus 3 m. laikotarpiui. Taip pat, valdant įmonę bei sudarant sandorius jos vardu, nepažeisti bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pasak apeliančių, būtent jau įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai patvirtina A. G. veiksmų neteisėtumą, tai yra minėtu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą: kad A. G., pirkdamas bendrovei nereikalingą turtą – automobilį BMW X650i – pažeidė bendrovės vadovo pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, neviršijant normalios ūkinės rizikos veikti jos interesais (UAB ,,Mitnija“ padaryta 5 424,47 Eur (18 729,61 Lt) žala); kad priėmęs naudoti nereikalingą sportinį automobilį Caddilac pažeidė pareigą veikti bendrovės interesais (žala – 14 481 Eur (50 000 Lt)); kad sumokėdamas UAB ,,Klaipėdos stabilios sistemos“ už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, nevykdė pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai įmonės interesais, užtikrinti tinkamą lėšų naudojimą (žala – 36 473,44 Eur (125 935,50 Lt)); kad be pagrindo sumokėdamas R. S. 125 984,71 Eur (435 000 Lt) iššvaistė užimamu pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (žala – 125 984,71 Eur (435 000 Lt)); kad įsigydamas itin brangią ir įmonei nereikalingą polių kalimo įrenginį Liebherr atliko įmonei ekonomiškai nenaudingą sandorį, jį sudarydamas viršijo jam suteiktus įgaliojimus (žala – 212 447,88 Eur (733 540,04 Lt)); kad įsigydamas UAB ,,Salvyda“ akcijas, už didesnę nei rinkos kainą, pažeidė lojalumo ir interesų konflikto vengimo reikalavimą (žala – 619 349,52 Eur (2 138 490,02 Lt)).
  3. Atsakovė V. G., nesutikdama su paminėtais apeliacinio skundo argumentais, be to, kas jau paminėta, tvirtina, jog abiejų ieškovių ieškininiai reikalavimai reiškiami tuo pačiu faktiniu pagrindu, taip pat teigia, kad apeliantės nenurodė nė vieno konkretaus neteisėto veiksmo, kuriuo bendrovės vadovas A. G. būtų pažeidęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus akcininkui. Be to, pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina buvus priešingai, tai yra tai, jog jis ne tik pasiekė, bet ir viršijo vienintelio akcininko iškeltą užduotį per 3 m. padvigubinti bendrovės apyvartą, o už 2006-2007 m. pasiektus veiklos rezultatus jam buvo išmokėta premija. Todėl mano, kad priešingai nei teigia apeliantės, jis tinkamai atliko pavestas pareigas, pasiekė jam iškeltus tikslus, t. y. nepažeidė jokių susitarimu prisiimtų įsipareigojimų.
  4. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje įvertinusi tiek apeliančių skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo minėta sprendimo dalimi argumentus, tiek esančius šalių pateiktuose papildomuose rašytiniuose įrodymuose, laiko nepagrįstais jų teiginius, kad vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti nebūtina nurodyti konkrečių jo veiksmų, kuriais buvo pažeisti susitarimu prisiimti minėti įsipareigojimai akcininkui, tačiau, taip pat negalima sutikti su atsakove, kad šiuo atveju ieškovė šių veiksmų iš viso nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 185 straipsnis).
  5. Kaip teisingai skunde bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė apeliantės, grįsdamos savo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš viso nenustatė egzistuojant vieną iš vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – jo neteisėtų veiksmų, tvirtino, kad ieškovė UAB ,,MG Baltic Investment“, įrodinėdama vadovo veiksmų neteisėtumą, rėmėsi tuo metu dar galutinai neišnagrinėtame kitos ieškovės – UAB ,,Mitnija“, ieškininiame reikalavime nurodytais jos vadovo neteisėtais veiksmais atskiruose įmonės valdymo epizoduose. Kaip teisingai nurodė apeliantės, šiuo metu išnagrinėtoje šios civilinės bylos dalyje teismai jau yra konstatavę, jog dalis – 1 014 160,84 Eur, ieškovės UAB ,,Mitnija“ pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, t. y., konstatavo, kad vadovas savo veiksmais valdomai įmonei sukėlė žalą (žr.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. 2-3158-590/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 15 d. dalinį sprendimą byloje Nr. 2A-1091/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-124/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3530-803/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį byloje Nr. 2A-573-157/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-452-415/2016).
  6. Kaip konstatuota anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininių argumentų, susijusių su kitos ieškovės UAB ,,Mitnija“ nurodytų A. G., kaip įmonės vadovo, veiksmų vertinimo jo ir akcininko sudaryto susitarimo kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant šį ginčą pirmosios instancijos teisme, šalys yra išsamiai išdėsčiusios savo pozicijas šiuo klausimu, ir būdamas fakto teismu, šią teismo klaidą ištaiso ir toliau pasisako dėl šių faktinių aplinkybių bei jų vertinimo nagrinėjamoje bylos dalyje.
  7. Taigi, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė apeliantės, iš paminėtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad ilgiausiai buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl žalos ieškovei UAB ,,Mitnija“ atlyginimo, grindžiamo tuo, jog buvo permokėta už AB ,,Salvyda“ įsigytas akcijas. Galutinis sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas 2016 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui palikus galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB ,,Mitnija“ iš atsakovės V. G. buvo priteista 619 349,52 Eur žalos atlyginimas (buvo prašoma priteisti 2 131 854 Eur). Pažymėtina tai, kad nagrinėdami ir spręsdami šį klausimą tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi tuo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje – 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, jau buvo išaiškinęs ir nurodęs (CPK 362 straipsnio 2 dalis), kad UAB ,,Mitnija“ valdymo organų nariams ir akcininkui buvo žinoma apie bendrovės vadovo A. G. turimas AB ,,Salvyda“ akcijas ir apie tai, kad šių akcijų įsigijimo sandoris būtų sudaromas su pačiu bendrovės vadovu; kad A. G. savo privačių interesų, susijusių su nagrinėjamu sandoriu, nenuslėpė, tačiau būdamas vadovu, jis nepasiūlė bendrovei atlikti planuojamų įsigyti akcijų įvertinimo, kuris būtų padėjęs nustatyti pagrįstą jų kainą; kad neįspėjo apie akcijų įsigijimo keliamą riziką; kad jis nebuvo vien pasyvus akcijų perleidimo sandorio dalyvis ir tam aktyviai rengėsi; kad sprendimą dėl akcijų įsigijimo priėmė UAB ,,Mitnija“ valdyba, todėl A. G. veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes – A. G. pažeidė lojalumo ir interesų konflikto vengimo pareigas (CK 2.87 straipsnio 2,3 dalys). Pažymėtina tai, kad galutinis procesinis teismo sprendimas dėl ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimo priteisti žalą už poliakalės Liebherr įsigijimą, buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. sausio 9 d. nutartimi išnagrinėjus šalių kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo dalinio sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteista taip pat tik dalis reikalauto žalos atlyginimo – 212 447,88 Eur (733 540,04 Lt) (iš viso dėl šio epizodo buvo prašoma priteisti 741 473,33 Eur (2 560 159,10 Lt)). Paminėtuose apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimuose šiuo klausimu buvo konstatuota, kad A. G. neteisėtai (neturėdamas valdybos pritarimo) panaudojo įmonės lėšas minėtai įrangai įsigyti ir tokiu būdu viršijo jam suteiktus įgaliojimus; kad poliakalė įsigyta už rinkos kainą, todėl žalos atsiradimas be pagrindo siejamas su tuo, jog įmonės vadovas atliko neekvivalentišką turto įsigijimą; kad itin ribotas įsigytos įrangos panaudojimas, vėliau – jos pardavimas, patvirtina tokios brangios įrangos įsigijimo ekonominį nenaudingumą bendrovei ir minėtos žalos padarymą. Pasisakant dėl ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimo, siejamo su A. G. veiksmais, sumokant UAB ,,Klaipėdos stabilios sistemos“ už neatliktus darbus, pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu šis ieškovės reikalavimas dėl 72 946,74 Eur (251 870,50 Lt) žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir priteistas 36 473,44 Eur (125 935,50 Lt) dydžio žalos atlyginimas. Šios teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo šalys iš viso nekvestionavo. Pirmosios instancijos teismas šiame epizode konstatavo, kad ieškovė UAB ,,Mitnija“ UAB ,,Klaipėdos stabilios sistemos“ sumokėjo 36 473,44 Eur (125 935,50 Lt) už darbus, kurių ši neatliko; kad V. G. nevykdė pareigos veikti atidžiai, rūpestingai ir įmonės interesais, užtikrinti tinkamą įmonės piniginių lėšų naudojimą. Pažymėtina, kad šalys taip pat neskundė ir paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad automobilis BMW X6 įmonei buvo nereikalingas, todėl A. G., sudarydamas sandorį dėl tokio nereikalingo turto įsigijimo, pažeidė bendrovės vadovo pareigą rūpestingai, atidžiai, neviršijant normalios ūkinės komercinės rizikos veikti bendrovės interesais, todėl šis reikalavimas buvo patenkintas visiškai – priteistas 5 424,29 Eur (18 729 Lt) dydžio žalos atlyginimas. Taip pat nebuvo ginčijama šio pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuoti neteisėti A. G. veiksmai bei padaryta 14 481 Eur (50 000 Lt) žala priėmus naudoti įmonei nereikalingą automobilį Cadillac. Kaip jau minėta pirmiau, teismas šiame epizode yra nustatęs, kad tokiu būdu A. G. pažeidė pareigą veikti bendrovės interesais, prisiėmė bendrovei nenaudingus įsipareigojimus mokėti automobilio draudimo ir lizingo įmokas. Nebuvo apskųsta taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės V. G. ieškovės UAB „Mitnija“ naudai priteistas 182 363,62 Eur (629 665,11 Lt) žalos atlyginimas, kurio dalis – 125 984,71 Eur (435 000 Lt), solidariai kartu su R. S., patirtų vadovui neteisėtai išmokėjus kitam atsakovui bendrovės lėšas už paslaugas, kurių faktiškai įmonė negavo.
  8. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas buvusio įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs kaip CK 2. 87 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų imperatyvių nuostatų pažeidimas (įmonės atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai; būti lojaliam; vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ir gali prieštarauti juridinio asmens interesams) bei tai, kad ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ir A. G. pasirašyto susitarimo 4.1.1. a), c) punkto nuostatose išvardytos analogiškos vadovo pareigos (vadovautis sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo įmonei principais; būti lojaliu bendrovei ir jos akcininkui) kaip ir minėtoje įstatymo normoje, – sutinka su apeliantėmis, kad šioje byloje nėra pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kitaip nei nustatyta teismų sprendimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu tokio šių atskirų epizodų vertinimo taip pat nepaneigia atsakovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti faktai, kad A. G. valdymo metu įmonė veikė pelningai, jis buvo skatinamas už pasiektus rezultatus etc. Todėl įvertinus paminėtas faktines aplinkybes konstatuotina, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir savo procesiniuose dokumentuose teigia atsakovė, – byloje yra įrodyta, kad A. G., vadovaudamas UAB ,,Mitnija“, padarė atskirus neteisėtus veiksmus, kuriuos yra pagrindas traktuoti pažeidusius ne tik minėtų materialinės teisės normų reikalavimus, bet ir ginčo susitarimo, sudaryto tarp bendrovės akcininkės ir jos vadovo, nuostatas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

15Dėl žalos fakto

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant ieškovės UAB ,,Mitnija“ ieškininio reikalavimo pagrįstumą, išaiškino ir nagrinėjamos bylos daliai reikšmingas aplinkybes, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp jų ir įmonės vadovo turimų įgaliojimų viršijamas, nepagrindžia žalos padarymo. Nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymas nepreziumuoja, vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskirtai žalos faktą, tiek ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).
  2. Kaip minėta, apeliantės laikosi pozicijos, kad ieškovei UAB ,,MG Baltic Investment“, kaip UAB ,,Mitnija“ akcininkei, A. G. neteisėtais veiksmais padarė 12 977 972 Eur žalą, kuri pasireiškė kaip įmonės akcijų paketo nuvertėjimas. Apeliantės nurodo, kad minėta žala – tai skirtumas tarp UAB ,,Mitnija“ akcijų vertės 2006 m. kovo 23 d. (data, kuomet UAB ,,MG Baltic Investment“ tapo visų UAB ,,Mitnija“ akcijų savininke ir A. G. pradėjo vadovauti jai) ir šių akcijų vertės, nustatytos 2009 m. gegužės 1 d. (data, kai A. G. išėjo iš įmonės generalinio direktoriaus pareigų).
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2009 m. įmonė turėjo turto už 15 675 074,43 Eur (54 122 897 Lt) ( 26 t., b .l. 103-105); kad 2006-2009 m. gavo 4 789 446,25 Eur (16 537 000 Lt) dividendų, laikė nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės argumentus, kad akcijų vertė A. G. pasitraukimo iš įmonės metu buvo lygi 0.
  4. Apeliantės, nesutikdamos su paminėtais teismo argumentais nurodė, kad patirtų nuostolių faktą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai – J. Banytės turto vertinimo ataskaita, Patirtų nuostolių dėl 90 proc. akcijų paketo vertės sumažėjimo ataskaita, Vidaus audito ataskaita, UAB ,,PricewaterhouseCoopers“ pažyma, UAB ,,Mokesčių ekspertų biuras“ ataskaita (b. t. 1, b. l. 59-63, t. 16, b. l. 341-342, t. 18, b. l. 1-30, 31-101; t. 31, b. l. 33-34), kuriose esantys duomenys patvirtina, kad akcijų vertė V. G. vadovavimo metu ženkliai sumažėjo; kad 2010 m. UAB ,,Mitnija“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir buvo padidintas 3 127 896 Eur (10 800 000 Lt) išimtinai UAB ,,MG Baltic Investment“ lėšomis (UAB ,,PricewaterhouseCoopers“ 2010 m. lapkričio 26 d., balandžio 26 d. raštus, Danske Bank 2011 m. vasario 14 d. raštą, DNB banko 2011 m. vasario 15 d. raštą). Mano, kad teismas nepagrįstai šių įrodymų nevertino, o atsakovė nepateikė jokių šį faktą paneigiančių įrodymų.
  5. Atsakovė, nesutikdama su minėtais apeliančių argumentais, teigia, kad minėtą faktą, jog akcijų vertė A. G. pasitraukimo iš vadovo pareigų dieną buvo neigiama, paneigia byloje esanti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, kurioje konstatuota, jog įmonė dirba pelningai, turi turto, o taip pat faktinių aplinkybių visuma, t. y. faktai, kad ir po 2010 m. įmonė sėkmingai vykdė didelio masto projektus visoje Lietuvoje; kad 2007 m. gruodžio 21 d. sudarant 10 proc. akcijų atpirkimo sandorį A. G. už jas sumokėjo 9,17 proc. didesnę sumą nei jas pardavė; kad visą jo vadovavimo laiką įmonė veikė pelningai; kad ji buvo teigiamai vertinama, gavo apdovanojimus už sėkmingai įvykdytus projektus.
  6. Teisėjų kolegija, vertindama paminėtus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, visų pirma pažymi tai, kad, kaip teisingai skunde nurodė apeliantės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atsiradimo fakto klausimą, privalėjo įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, t. y. tiek anksčiau minėtas ataskaitas, tiek įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nors sutiktina su teismu, kad iš UAB ,,Mitnija“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog pastaroji 2009 m. turėjo didelės vertės turto, tačiau šiuo atveju reikšmingi ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad įmonės pelnas nuo 2007 m. pradėjo mažėti ir 2006 m. siekė 5 502 780 Eur, 2007 m. – 3 475 440 Eur, 2008 m. – 231 696 Eur; kad 2009 m. ji patyrė 7 277 728,80 Eur nuostolių, o jos pardavimo pajamos ženkliai sumažėjo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pateikęs nagrinėjamai bylos daliai aktualų išaiškinimą, kad bendrovės pelnas reiškia bendrovės turto augimą, kuris, nors ir netiesiogiai, tačiau proporcingai, reiškia ir jos akcininko turto didėjimą, nes, augant bendrovės turtui, paprastai auga ir jos akcijų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014 etc.). Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, vien aplinkybė, kad įmonė turėjo turto, nepaneigia paties fakto, kad mažėjant įmonės veiklos pelningumui taip pat mažėja ir jos akcijų vertė.
  7. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantėmis, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti argumentai nepaneigia minėtose specialistų ataskaitose konstatuoto akcijų nuvertėjimo fakto. Vertinant šios nutarties 59 pastraipoje nurodytus atsakovės argumentus, visų pirma pažymėtina tai, kad nors atsakovė teisingai nurodo, jog aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose dalyvavo tos pačios šalys, laikytinos nustatytomis ir iš naujo nebeįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip matyti iš Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), priešingai nei nurodė atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje aplinkybės, susijusios su UAB ,,Mitnija“ turtine padėtimi nebuvo nagrinėjamos, – šis teismas sprendė atskirą procesinį klausimą – dėl atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bei teisėtumo, ir būtent šiuo aspektu vertino jų, o ne įmonės, turtinę padėtį.
  8. Antra, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės UAB ,,Mitnija“ metiniame pranešime už metus, pasibaigusius 2010 m. gruodžio 31 d., deklaruota aplinkybė, kad 2010 m. įmonės pardavimai išaugo 86 proc. (iki 80 000 000 Lt). Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, su juo sutinka tik iš dalies, nes nagrinėjamai bylos daliai yra aktualūs tie įmonės finansiniai rodikliai, kurie apibūdina bendrovės veiklos rezultatus, buvusius šios bylos ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., – įmonės finansinė padėtis A. G. palikus vadovo pareigas (2009 m. gegužės 1 d.). Todėl pirmiau paminėto pardavimų augimo fakto nėra pagrindo tiesiogiai susieti su įmonės akcijų verte būtent ginčo laikotarpiu. Tačiau taip pat akivaizdu tai, kad nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, jog šios bendrovės, tuo metu turėjusios didelės vertės turto, gerą reputaciją kapitalinės statybos versle, vykdžiusios valstybinės reikšmės itin didelės vertė projektus (sandorius) ir nenutraukusios šios veiklos, viešai nepaskelbusios apie negalėjimą vykdyti prisiimtas prievoles, – akcijos 2009 m. gegužės 1 d. buvo visiškai bevertės, o tiesiog po keleto mėnesių yra deklaruojamas minėtas pardavimų išaugimas net 86 proc. (iki 80 000 000 Lt). Taigi teisėjų kolegija nors iš dalies ir sutinka su atsakove, kad abejotinas toks staigus akcijų vertės pasikeitimas per trumpą laiko tarpą, tačiau tuo pat metu atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad šis faktas paneigia ieškovės tvirtinimą apie bendrovės akcijų vertės kritimą minimu laikotarpiu (CPK 185 straipsnis). Šiuo pagrindu teisėjų kolegija taip pat atmeta ir kitą atsakovės argumentą, kad įmonės akcijų nuvertėjimą paneigia faktai, jog ir po 2010 m. įmonė sėkmingai įgyvendino didelio masto statybos projektus visoje Lietuvoje (2012 m. užbaigė 11 000 kv. m gyvenamojo kvartalo ,,Beržų terasos“ statyba; 2012 m. pradėjo vykdyti 62,4 mln. Lt vertės užsakymą Kauno medicinos universiteto klinikų traumos ir skubios pagalbos centro statybai; 2014 m. pradėjo statyti ,,Lidl“ logistikos centrą; 2016 m. pradėjo įgyvendinti 6,2 mln. Eur vertės NATO projektus etc.) (CPK 185 straipsnis).
  9. Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienareikšmiai taip pat nėra pagrindo vertinti atsakovės argumentą, jog žalos įmonei padarymo faktą paneigia aplinkybė, kad UAB ,,MG Baltic Investment“ ir A. G. 2007 m. gruodžio 21 d. sudarant 10 proc. įmonės akcijų atpirkimo sandorį už jas pastarasis sumokėjo 9,17 proc. brangiau nei jos buvo parduotos 2006 m. Ši aplinkybė, kaip ir anksčiau minėtos, tiesiogiai nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių, kad praėjus daugiau nei dviem metams po minėto sandorio sudarymo, atsižvelgiant į rinkos pokyčius statybos sektoriuje bei kitas faktines aplinkybes, – bendrovės akcijų vertė nekito arba tik didėjo. Šis faktas, apeliacinio teismo vertinimu, pats savaime nepaneigia ieškovės pateiktų ekonomikos ir finansų specialistų atskaitose / pažymose išdėstytų argumentų (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta aukščiau, bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos bei išvados, finansinės atskaitomybės duomenys etc. (žr. 58 punktą) laikytinos tik kaip vienos iš įrodinėjimo priemonių, kurios neturi didesnės įrodomosios galios, konstatuoja, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės tvirtinimą, kad jos valdomų UAB ,,Mitnija“ akcijų vertė 2009 m. gegužės 1 d. lyginant su 2006 m. kovo 23 d., buvo sumažėjusi (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16Dėl priežastinio ryšio tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir įmonės akcijų nuvertėjimo

  1. Teisėjų kolegijai anksčiau šioje nutartyje konstatavus, kad priešingai nei sprendė teismas, laikytini įrodytais tiek buvusio vadovo neteisėti veiksmai, tiek žalos faktas, toliau pasisakytina dėl šalių argumentų, susijusių su priežastinio ryšiu tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos akcininkei, kurio pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kitų sąlygų vadovo civilinei atsakomybei kilti, skundžiamoje sprendimo dalyje neanalizavo.
  2. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
  3. Kaip teisingai nurodė šalys savo rašytiniuose paaiškinimuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kitą šios bylos dalį, yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016 etc.).
  4. Pirmiau jau buvo minėta, kad apeliantės nuosekliai laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jei UAB ,,Mitnija“ būtų valdoma efektyviai ir A. G. nebūtų pažeidęs ginčo susitarimo dėl bendrovės valdymo, t. y. būtų elgęsis rūpestingai ir atidžiai, nebūtų pirkęs nereikalingos įrangos, švaistęs bendrovės lėšų, mokėjęs už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai bei už faktiškai nesuteiktas paslaugas, – įmonė nebūtų atsidūrusi ties bankroto riba, akcininkei nebūtų reikėję skirti lėšų įmonės mokumui atkurti, o jos akcijų vertė darbo sutarties su buvusiu vadovu nutraukimo dieną (2009 m. gegužės 1 d.) lyginant su jo darbo pradžia (2006 m. kovo 23 d.) nebūtų sumažėjusi daugiau kaip 12 000 000 Eur.
  5. Taigi apeliantės, įrodinėdamos egzistavimą minėtos sąlygos vadovo civilinei atsakomybei kilti, teigia, kad akcijų vertė sumažėjo išimtinai dėl netinkamai vykdomų vadovo pareigų. Apeliantės nepasisako dėl to, ar jų nurodomi bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, jų mastas galėjo būti visiško bendrovės akcijų nuvertėjimo priežastimi, taip pat visiškai neigia atsakovės argumentus dėl neišvengiamos ekonominės krizės įtakos šiam verslui ir bendrovės akcijų vertei. Pasak jų, objektyvūs statistikos duomenys paneigia ekonominės krizės įtaką akcijų vertės sumažėjimui, nes UAB ,,Mitnija“ rodikliai krizės metu buvo ženkliai prastesni nei kitų statybos bendrovių – nuo 2006 m. įmonės pelningumo rodikliai nuolat mažėjo, kai tuo tarpu iki akcijų perleidimo jie viršijo rinkos vidurkį. Pažymėjo ir tai, kad net tuo atveju, jeigu ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų buvęs patenkintas visiškai, akcininko patirta žala, nuvertėjus akcijoms, sumažėtų tik nedidele dalimi.
  6. Kaip minėta, atsakovė V. G., nesutikdama su paminėtais argumentais ir neigdama ieškovės teiginius dėl A. G. neteisėtų veiksmų ir jų įtakos bendrovės akcijų vertei, tvirtina, jog įmonės akcijų nuvertėjimui įtakos turėjo būtent ekonominė krizė, dėl kurios sumažėjo įmonės pelnas; kad pagal Statistikos departamento duomenis statybos sektoriuje pajamos pradėjo mažėti 2008 m. pradžioje; kad įmonės statistiniai duomenys ir kitų statybos įmonių kito tolygiai; kad aplinkybės, susijusios su neigiama pasaulinės ekonominės krizės įtaka 2009 m. įmonės veiklos rezultatams, pripažintos ir koncerno metiniame pranešime.
  7. Kaip minėta, apeliantės laikosi pozicijos, kad net ir tuo atveju, jeigu UAB ,,Mitnija“ ieškininis reikalavimas būtų buvęs patenkintas visiškai, akcininkės patirta žala dėl akcijų nuvertėjimo sumažėtų tik nežymia dalimi, nes, jų žodžiais tariant, – paaiškėjus vieniems faktams, atsiranda baimė ir nežinomybė dėl kitų, galimai dar nepaaiškėjusių nesąžiningų veiksmų, prarandamas investuotojų pasitikėjimas bendrove, nieks nenori pirkti bendrovės, kurios lėšos švaistomos net jei žala bendrovei atlyginta, o neteisėtas vadovo elgesys kenkia įmonės reputacijai, prarandami pardavimo užsakymai, tiekėjai bei darbuotojai, kontrahentai su tokia bendrove nebenori dirbti.
  8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šalių argumentus šiuo klausimu, pažymi, kad kaip ne kartą jau minėta, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau byloje surinktų įrodymų ir jau nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visuma rodo, kad apeliantės, kurias visą šios bylos nagrinėjimo laiką, t. y. daugiau nei septynerius metus, atstovavo profesionalūs teisininkai, kuriems yra / turi būti žinoma minėta įrodinėjimo pareigos našta, nei pirmosios, nei apeliacines instancijos – fakto, – teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp jų nurodomų faktų apie A. G. neteisėtus veiksmus ir UAB ,,Mitnija“ akcijų visiško nuvertėjimo.
  9. Atmetant paminėtus apeliančių argumentus, kad dėl įmonės vadovo anksčiau minėtų neteisėtų veiksmų pablogėjo jos reputacija, prarasti klientai, darbuotojai etc., papildomai pažymėtina tai, kad iš viešai prieinamos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o būtent UAB ,,Mitnija“ internetinio puslapio, matyti, kad, priešingai nei nurodyta skunde, ji viešai deklaruoja ir toliau vykdanti projektus su ilgalaikiais bei naujais partneriais, t. y., kad su didžiausiu Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklu „Maxima“ partnerystė tęsiasi daugiau kaip 10 metų; (http://www.mitnija.lt/project-category/komercine-statyba/page/2/); kad „Sanitex“ – plataus vartojimo prekių didmeninės prekybos, platinimo ir logistikos lyderė šalyje – jau antrą kartą pasirinko „Mitniją“ savo statybos partneriu; kad 2008 m. pradėtas statyti ir 2014 m. pabaigtas daugiau kaip 11 000 kv. m Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras Kaune (http://www.mitnija.lt/project-category/visuomenine-infrastrukturos-statyba/); kad 2007 m. pradėta ir pabaigta statyti daugiau kaip 6 100 kv. m gamykla lietuviško kapitalo bendrovei „Arginta“ (http://www.mitnija.lt/project-category/pramonine-statyba/); deklaruoja ir toliau sėkmingai vykdanti komercinės, gyvenamosios ir pramoninės paskirties objektus, taip pat geležinkelio infrastruktūros projektus. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad, kaip jau buvo minėta pirmiau, laikytina nelogiška išvada, kad iki pat 2009 m. nepriekaištingą reputaciją versle turėjusi ir tokią veiklą nenutrūkstamai vykdžiusi bendrovė, turinti didelės vertės tiek materialųjį, tiek ir nematerialųjį turtą, jos akcijų vertei, kurią ir sudaro visa tai, kas čia paminėta, nukritus iki 0, kaip teigia ieškovės, ji būtų išsaugojusi didžiuosius klientus ir, kas yra ypač svarbu, gerą reputaciją naujiems sandoriams ir verslo plėtrai (CPK 185 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktą, jog įmonę valdant A. G. jos reputacija pablogėjo, be kita ko, paneigia ir išnagrinėtoje bylos dalyje teismų nustatytos ir šalių neginčytos aplinkybes, kad projektus UAB ,,Mitnija“ įgyvendino įvairiose Lietuvos teritorijos vietose (Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje); kad 2007 m., 2008 m. pastatyti objektai – Kauno Akropolis, Lietuvos Etnokosmologijos muziejus, pripažinti metų gaminiais, įmonė apdovanota Lietuvos pramonės konfederacijos už nuopelnus modernizuojant gamybą, plečiant produkcijos asortimentą ir rinkas, gerinant darbo sąlygas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-573-157/2016). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantės, statybų projektai buvo vykdomi nenutrūkstamai – tiek įmonei vadovaujant A. G., tiek ir vėliau. Priešingai, nei tvirtina apeliantės, ši aplinkybė tik patvirtina tai, kad negali būti laikomi pagrįstais aukščiau minėti jų argumentai (CPK 178 straipsnis).
  11. Prieš pasisakydama tiek dėl apeliančių, tiek dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su pasaulinės finansinės ekonominės krizės įtaka UAB ,,Mitnija“ akcijų vertei, teisėjų kolegija, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui; pažymėjo, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai; kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Pabrėžtina tai, kad ekonominės krizės faktas bei jos reikšmė taip pat yra konstatuota išnagrinėtoje šios bylos dalyje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kurioje vertindamas kasacinio skundo argumentus dėl žalos, siejamos su automobilių DAF įsigijimu, šis teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės išvada nepaneigė argumentų, kad šis sandoris būtų atsipirkęs (ekonomiškai naudingas) bendrovei, jei verslo mastas ir pajamos nebūtų daug kartų sumažėję po 2008 m. visą šalį ištikusios ekonominės krizės, kuri ypač sumažino statybų verslo sektoriaus veiklos mastą; kad šio sandorio ekonominį nenaudingumą lėmė būtent dėl to pasikeitusios rinkos sąlygos ir todėl drastiškai sumažėjęs UAB „Mitnija“ veiklos mastas bei pajamos; kad tokio poveikio jo vadovaujamai bendrovei A. G. negalėjo numatyti priimdamas sprendimą pirkti krovininius automobilius DAF (civilinės bylos Nr. 3K-3-452-415/2016, 76 punktas).
  12. Taigi nors apeliantės teigia, kad akcijų vertei ekonominė krizė negalėjo turėti įtakos, nes ji prasidėjo po vadovo pasitraukimo iš pareigų, tačiau paminėtuose teismų sprendimuose konstatuoti faktai, jog sunkmetis prasidėjo dar 2008 m., t. y. A. G. vadovavimo metu, ir jo metu ypač sumažėjo statybų verslo sektoriaus veiklos mastai, o taip pat pirmiau šioje nutartyje pateikti nustatytų aplinkybių vertinimai, leidžia šiuos teiginius laikyti nepagrįstais bei neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 2 punktas).
  13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apeliančių pateiktų duomenų (t. 28, b. l. 66) matyti, jog UAB ,,Mitnija“ pelningumo rodikliai krizės metu buvo prastesni nei kitų statybos bendrovių, tačiau taip pat atmestina kaip neįrodyta jų išvada, jog šie duomenys priežastiniu ryšiu yra susiję būtent su bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais (CPK 178 straipsnis). Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad, kaip ne kartą savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir pačios šalys ir kaip jau yra konstatuota šioje nutartyje pirmiau, – ieškovė UAB ,,Mitnija“ buvo ir, kaip teigiama, yra viena iš didžiausių kapitalinės statybų versle veikiančių įmonių, kurios tiek pajamos, tiek pardavimų rodikliai taip pat ir iki krizės viršijo kitų toje srityje dirbančių įmonių rodiklius, o tai suteikia pagrindą išvadai, kad ir ekonominė krizė, kuri vieną iš pirmųjų palietė būtent kapitalinės statybų sektorių (sumažėjusios pardavimų apimtys ir kt.), – ieškovės finansiniams rodikliams turėjo didesnės neigiamos įtakos nei kitoms, mažesnėms, šios rinkos dalyvėms. Taigi ši aplinkybė negali būti vertinama kaip įrodymas, jog konstatuotas A. G. susitarimu prisiimtų atskirų įsipareigojimų pažeidimas galėjo turėti tiesioginės įtakos įmonės pelningumui.
  14. Remdamasi šioje nutartyje, o taip pat jau galiojančiuose teismų sprendimuose nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių visetu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė būtinosios sąlygos UAB ,,Mitnija“ buvusio vadovo A. G. ir jo paveldėtojos atsakovės V. G. civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir akcijų vertės sumažėjimo (žalos atsiradimo) (CK 6.247 straipsnis).
  15. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nenagrinėja kitų ieškovių apeliacinio skundo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, susijusių su nuostolių dydžiu bei kalte, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios apeliacinės bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
  16. Taigi ieškovei UAB ,,MG Baltic Investment“ neįrodžius nurodyto priežastinio ryšio teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės V. G. 12 977 972 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

17Dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia

  1. Kaip minėta, apeliantės taip pat kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovės ir jos sutuoktinio A. G. 2009 m. vasario 25 d. santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu bei nukreipti jų ieškininių reikalavimų atlyginimo tenkinimą į A. G. atsakovei perleistą turtą.
  2. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė konstatavęs, kad ieškovės neįrodė egzistuojant vienos iš sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo, nes ieškovei UAB ,,Mitnija“ priteistas 182 363,62 Eur (629 665,11 Lt) žalos atlyginimas gali būti išieškotas iš A. G. pagal minėtą sutartį atitekusio 6 233 376 Eur (21 522 601,55 Lt) vertės turto, kurį paveldėjo V. G..
  3. Kaip teisingai skunde nurodė apeliantės, palaikydamos savo reikalavimą dėl minėtos turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 etc.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu minėtu teisiniu pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, o nenustačius bent vienos iš jų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012 etc.).
  4. Nagrinėjamu atveju ypač aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.1246.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriui nebeturint galiojančios reikalavimo teisės, negalima konstatuoti, kad yra tenkinama actio Pauliana sąlyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo jurisprudenciją šiuo klausimu bei nagrinėjamos bylos faktinę ir teisinę situaciją, t. y. tai, kad UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininis reikalavimas yra atmestas tai, kad atsakovė kartu su 2017 m. sausio 4 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręstoje bylos dalyje pateikė įrodymus, kad visų instancijų teismų procesiniais sprendimais iš jos ieškovės UAB ,,Mitnija“ naudai priteista 1 014 160,84 Eur suma jai yra sumokėta (t. 47, b. l. 17-48), o šios aplinkybės apeliantės neginčija, daro išvadą, kad nei ieškovė UAB ,,Mitnija“ nei UAB ,,MG Baltic Investment“ šios bylos nagrinėjimo metu neturi galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana aspektu į atsakovę V. G.. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovės ir jos sutuoktinio A. G. 2009 m. vasario 25 d. santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantės tai pat prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės naudai iš ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ priteista 14 481 Eur (50 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad teismas jas paskirstė netinkamai, pažeidė proporcingumo principą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Teisėjų kolegija laiko, kad prieš pradedant nagrinėti šios teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą tikslinga paminėti išnagrinėtoje šios bylos dalyje visų instancijų teismų konstatuotas aplinkybes, sprendžiant teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei V. G. iš ieškovės UAB ,,Mitnija“ buvo priteista 11 584,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumą bei teisėtumą. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovei V. G. iš ieškovės UAB ,,Mitnija“ priteisė dalį – 11 584,80 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas teismo sprendimo dalies, susijusios su UAB ,,Mitnija“ ieškininiu reikalavimu, teisėtumą bei pagrįstumą dėl minėtos teismo sprendimo dalies nepasisakė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi, panaikino pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis ir, be kita ko, taip pat grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai nagrinėdamas dalį ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimų, 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, įvertinęs tai, kad ieškovės UAB ,,Mitnija“ reikalavimas patenkintas iš dalies; kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytus dydžius; kad abiejų šalių advokatai vienodomis pastangomis, išlaikydami kooperacijos principą (CPK 8 straipsnis) prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, sprendė, kad vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos šalims vienai iš kitos (CPK 3 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant šalių apeliacinius skundus, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kad abiejų šalių advokatai iš esmės patyrė adekvačias darbo ir laiko sąnaudas, todėl darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai įvertino bylos medžiagą, nepažeidė procesinių teisės normų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kasacinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turint omenyje minėtus įsiteisėjusiuose visų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir padarytas išvadas: kad tiek nagrinėjant ir šią bylos dalį abiejų šalių advokatai vienodomis pastangomis, išlaikydami kooperacijos principą, prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo; kad atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo apimtį, sudėtingumą, abiejų šalių advokatų iš esmės adekvačias darbo ir laiko sąnaudas, o taip pat tai, kad šiuo atveju, kitaip nei išnagrinėtoje bylos dalyje, ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininis reikalavimas atmestas visiškai, – sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei turi būti atlygintos jos patirtos išlaidos rengiant išsamius nevienkartinius atsikirtimus į ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininius reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija, sutikdama su apeliančių argumentais, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų – apmokėjimo už advokato teisinę pagalbą, paskirstymo klausimą turi būti vadovaujamasi pirmiau jau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis), – sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ priteistas 14 481 Eur (50 000 Lt) šių išlaidų atlyginimas yra per didelis. Atsižvelgdama į minėto teisės akto rekomendacijas, įvertinus aukščiau nutartyje paminėtas šios civilinės bylos nagrinėjimo faktines aplinkybes, jų sudėtingumą ir kt. teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ priteistas atlyginimas mažintinas iki 5 000 Eur (17 264 Lt) (CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

19Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantės 2017 m. sausio 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl išnagrinėtos bylos dalies teisinės įtakos nagrinėjamai apeliacinei bylai, be kita ko, nurodė, kad susitarime dėl bendrovės valdymo numatytų pareigų pažeidimą taip pat patvirtina ir ikiteisminių tyrimų, kurie nutraukti dėl A. G. mirties, duomenys: kad A. G. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB ,,Mitnija“ turtą – įmonės resursus, kuriuos panaudojo jam nuosavybės teise priklausančio poilsio namelio remontui (Kauno apygardos prokuratūros atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00016-10); kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko UAB ,,Mitnija“ padaryta didelė turtinė žala (Kauno apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00016-10); kad iššvaistė jo žinioje dėl užimamų pareigų turimą didelės vertės turtą, t. y. neapmokėjo už statybos darbus, panaudotas medžiagas, panaudotas jo šeimos nariui priklausančio turto remontui (Kauno apygardos teismo ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00036-13). Remdamosi būtent šiais argumentais apeliantės tvirtino, kad A. G. padaryta žala UAB ,,MG Baltic Investment“ pasireiškė ne tik kaip jos turimų UAB ,,Mitnija“ akcijų nuvertėjimas, bet ir kapitalizuojant įmonei suteiktą paskolą jos netektos 3 127 896 Eur (10 800 000 Lt) dydžio lėšos. Pažymėjo, kad šie nuostoliai turi būti atlyginti tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepriteisti iš atsakovės 12 977 973 Eur žalos atlyginimo.
  2. Kaip žinoma, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių etc. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pareikšti pateikti visi šalių reikalavimai, nurodyti visi faktiniai pagrindai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai, visi atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams, jų faktiniams pagrindams, atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto išvadų teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, klaidoms ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 d., 328 straipsnis).
  3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procese UAB ,,MG Baltic Investment“ laikėsi pozicijos, kad A. G. susitarimu prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą įrodo UAB ,,Mitnija“ ieškinyje nurodytuose epizoduose priimti neteisėti jo sprendimai. Nei aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktais, nei argumentai, susiję su 3 127 896 Eur (10 800 000 Lt) kapitalizuotos paskolos vertinimu ar dar daugiau – jos priteisimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti bei nagrinėjami. Kadangi, kaip minėta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti jau nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, todėl čia neanalizuojami ir nevertinami argumentai tiek susiję su vadovo veiksmų neteisėtumu, grindžiamu jo atžvilgiu pradėtuose ir vėliau nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose, tiek su 3 127 896 Eur (10 800 000 Lt) kapitalizuotos paskolos suteikimu.

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliantės prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, pasak jų, nagrinėjamos bylos apimtis yra didelė, atsakovei, fiziniam asmeniui, pareikštas didelės vertės ieškininis reikalavimas, ypatingą reikšmę turi tinkamas faktinių bylos aplinkybių išaiškinimas bei išanalizavimas. Mano, kad tik skyrus žodinį bylos nagrinėjimą būtų užtikrintas tinkamas ir visapusiškas byloje svarbių faktinių aplinkybių ištyrimas bei šalių teisės į tinkamą teismo procesą realizavimas.
  2. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013 etc.). Apeliantės šį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad tik tokiu būdu bus galima nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus aiškiai išdėstė byloje esančiuose išsamiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl šis prašymas netenkintas, kaip nepagrįstas (CPK 185, 322 straipsniai).

21Dėl ekspertizės skyrimo

  1. Apeliantės taip pat prašė skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kaip kito UAB ,,Mitnija” akcijų vertė buvusio įmonės vadovo A. G. vadovavimo laikotarpiu, kokios priežastys lėmė akcijų vertės pokytį; kokią įtaką įsiteisėjusiais teismų sprendimais UAB ,,Mitnija” priteisti nuostoliai turi akcininko UAB ,,MG Baltic Investment” patirtai žalai, kokia apimtimi UAB ,,Mitnija” patirtos žalos atlyginimas turėjo įtakos akcijų vertei. Atsakovė su šiuo prašymu nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovės nurodyti ir jos manymu neteisėti buvusio vadovo veiksmai, dėl kurių akcininkė patyrė žalą, byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovės valdomos dukterinės įmonės akcijų kainos svyravimo, prašoma skirti ekspertizė nėra susijusi su ieškinio ir apeliacinio skundo įrodinėjimo dalyku.
  2. Nagrinėjamu klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apeliantų nurodyti klausimai ekspertui, t. y. priežastinio ryšio tarp buvusio įmonės vadovo ir akcijų vertės sumažėjimo vertinimas, yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kuris tokią išvadą daro išanalizavęs civilinės bylos medžiagos visumą, ištyręs bei įvertinęs joje esančius įrodymus. Antra, minėtas šalių ginčas teismuose nagrinėjamas nuo 2010 m., per šį laiką į bylą pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, be kita ko, ataskaitų, išvadų, kuriomis ieškovė įrodinėja savo reikalavimo pagrįstumą.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes šį prašymą atmeta (CPK 7 straipsnis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

  1. Kaip žinoma, paskirstant apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos atlyginamos tuo atveju, kai šaliai priimamas palankus procesinis sprendimas (CPK 93 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliančių UAB ,,Mitnija“ ir UAB ,,MG Baltic Investment“ apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, todėl jų prašomos atlyginti išlaidos, kurias pagrindžia pateikti dokumentai, neatlyginamos (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
  3. Atsakovė V. G. prašė priteisti jos naudai 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, pagrindžiančius turėtas 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 28, b. l. 146-148). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau šios nutarties 84 punkte išvardintus kriterijus, reikšmingus taip pat ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šioje apeliacinėje byloje, bei vadovaudamasi CPK 98 straipsniu mano, kad prašomos priteisti išlaidos yra pernelyg didelės, todėl jos mažintinos iki 2 000 Eur. Nors šias išlaidas prašoma priteisti iš abiejų apeliančių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas iš esmės kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininio reikalavimo pagrįstumas, – šios išlaidos priteistinos tik iš pastarosios apeliantės (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnis).

23Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Siekiant užtikrinti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi areštuotas atsakovės V. G. ir jos vėliau mirusio sutuoktinio A. G. 21 149 351 Lt vertės turtas (civilinė byla Nr. 2-1539-436/2009), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi taip pat areštuotas šių atsakovų turtas, kurio vertė 42 025 295 Lt (civilinė byla Nr. 2-3880-578/2010), o šio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – 12 000 000 Lt atsakovų turto areštas; Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi areštuotas atsakovės V. G. 581 152,57 Lt vertės turtas (civilinė byla Nr. 2-2332-254/2011). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB ,,Mitnija“ iš A. G. priteista 3 501 694,56 Lt žalos atlyginimas, yra įvykdyta (2013 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas, antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2016 m. gruodžio 9 d. raštas), o ieškinio dalis dėl 21 106 343,62 Lt žalos atlyginimo atmesta, minėtomis teismo nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino iki 14 813 415,31 Eur.
  2. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ ieškininis reikalavimas atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo bei ieškovių reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, panaikintinos šių reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d., Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d., Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimis atsakovės V. G. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
  3. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas yra išdėstyta šioje nutartyje aukščiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas tiek ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimas atsakovei V. G. dėl 12 977 973 Eur žalos atlyginimo, tiek ieškovių UAB ,,Mitnija“ bei UAB ,,MG Baltic Investment“ reikalavimas pripažinti negaliojančia A. G. ir atsakovės V. G. 2009 m. vasario 25 d. turto pasidalijimo sutartį, yra teisėta bei pagrįsta. Todėl šios teismo sprendimo dalys paliekamos iš esmės nepakeistos, o ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant ir nepasisakant dėl kitų tiek apeliaciniame skunde, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.). Kartu pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei V. G. iš ieškovės UAB ,,MG Baltic Investment“ priteista 14 481 Eur (50 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jų dydį sumažinant iki 5 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ (į. k. 123249022) ieškininis reikalavimas atsakovei V. G. (a. k. ( - ) dėl 12 977 973 Eur žalos atlyginimo atmestas, palikti nepakeistą.

26Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“ (į. k. 134511472) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ (į. k. 123249022) reikalavimas pripažinti negaliojančia A. G. ir atsakovės V. G. 2009 m. vasario 25 d. turto pasidalijimo sutartį, palikti nepakeistą.

27Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei V. G. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ (į. k. 123249022) priteista 14 481 Eur (50 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, šią dalį išdėstant taip: priteisti atsakovei V. G. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ (į. k. 123249022) 5 000 Eur (17 264 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti atsakovei V. G. (a. k. ( - ) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Baltic Investment“ (į. k. 123249022) 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d., Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d., Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimis atsakovės V. G. (a. k. ( - ) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Šioje byloje... 5.
  2. Pasak ieškovių, egzistuoja visos aplinkybės, sudarančios pagrindą... 6.
  3. Dėl turto padalijimo sutarties ginčijimo. Apeliacinio skundo motyvai... 7. Teismas... 8. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 9.
    1. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo... 10. Dėl nagrinėjamo ginčo ribų ir faktinių bylos aplinkybių
        11.
      ... 12. Dėl naujų įrodymų prijungimo
      1. Apeliantės 2017... 13. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymo
          14. Dėl neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos 15. Dėl žalos fakto
          1. Lietuvos Aukščiausiasis... 16. Dėl priežastinio ryšio tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir įmonės akcijų... 17. Dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia
              18. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
                20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
                1. Apeliantės... 21. Dėl ekspertizės skyrimo
                  1. Apeliantės taip pat... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme,... 23. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
                    1. Siekiant... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 25. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria... 26. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria... 27. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį,... 28. Priteisti atsakovei V. G. (a. k. ( -... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d., Kauno apygardos...