Byla 1-1134-743/2018
Dėl kraujosruvas odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Aušrai Sujetienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, nukentėjusiajam K. P., kaltinamajam I. G., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3I. G. , gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis( - ), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

41)

52016 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

62)

72018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8Teismas

Nustatė

9I. G. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15 val., ( - ) šalia gyvenamojo namo, sudavė kastuvu nukentėjusiajam K. P. vieną kartą į kairę koją ir vieną kartą į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvas odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje.

10Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2016 metais K. P. išžagino jo dukrą R. G., dėl to buvo atliekamas tyrimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, kur iš tyrėjos sužinojo, kad K. P. yra paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis negali lankytis jų gyvenamojoje vietoje bei negali bendrauti ne tik su jo dukterimi, bet ir su visa jo šeima, įskaitant ir jį, tačiau jis vis ateidavo pas juos, jis jį vis įspėdavo. 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 15 val. jis grįžo namo, eidamas link savo gyvenamojo namo pamatė, kad iš namo išbėgo K. P. ir nubėgo link ūkinio pastato. Jis greitai užbėgo namo ir pamatęs savo sutuoktinę V. G. sėdinčią prie stalo, o virtuvėje ant grindų besimėtantį vyno butelį, suprato, kad jie galimai abu vartojo alkoholį. Jis išbėgo iš gyvenamojo namo ir pradėjo vytis K. P.. Besivydamas pasiėmė kastuvą, kuris buvo atremtas į ūkinio pastato duris, pasivijo K. P., pradėjo su juo konfliktuoti dėl jo lankymosi ir, būdamas piktas dėl to, kad jis vėl atėjo į jo namus, mediniu kastuvo kotu sudavė vieną smūgį K. P. į jo dešinę koją ir nejausdamas pats kaip jis apsuko kastuvą, sudavė dar vieną kartą kastuvo metaline mente jam į kairiąją koją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir gailisi.

11Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą prie ūkinio pastato, iš kurios jis pasiėmė kastuvą bei vietą, esančią 20 metrų už šulinio, kurioje jis sudavė nukentėjusiajam K. P. du smūgius kastuvu per kojas (b. l. 73-77).

12Nukentėjęs K. P.patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 14 val. jis atėjo pas V. G. į namus, esančius ( - ) kaime. Namuose buvo V. G. ir jos vaikai. Apie 15 val. nusprendė eiti namo, išėjo iš V. G. namų ir pamatė, kad grįžo I. G., kuris pradėjo jo klausinėti, ko jis čia vaikščioja, pamatė, kad I. G. pasiėmė kastuvą su mediniu kotu, priėjo prie jo ir kastuvo mediniu kotu sudavė smūgį į dešinės kojos blauzdą ir iš karto apsukęs kastuvą, trenkė jo metaline mente jam vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Jis po suduotų dviejų smūgių jautė fizinį skausmą, jam atsirado kraujosruvos. Dėl jaučiamo fizinio skausmo jis šlubavo. Po to I. G. nieko nesakęs apsisuko ir nuėjo link savo gyvenamojo namo. I. G. jo neatsiprašė, todėl jis kreipėsi į policiją (b. l. 1-5,29,30,33-35).

13L. V. G. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo namuose, jos sutuoktinis buvo išvykęs į darbą. Jai paskambino pažįstamas K. P., paklausė, ar gali pas ją užsukti, ji sutiko. Jai yra žinoma, kad K. P. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra uždraudę pas juos lankytis, tačiau ji nieko nepagalvojusi sutiko, kad jis užeitų. K. P. pas ją į namus atėjo apie 14 val., atsinešė vyno butelį, išgėrė šį butelį vyno ir pasakė, kad eis namo. Po kelių minučių išgirdo, jog iš darbo grįžo jos sutuoktinis I. G.. Išgirdęs, kad grįžo jos sutuoktinis, K. P. staiga išbėgo iš gyvenamojo namo į kiemą, I. G. pamatė, kad virtuvėje mėtosi vyno butelis ir nieko nesakęs išbėgo į lauką. G. I. G.pasakė, kad pasiėmęs kastuvą juo sudavė du kartus K. P. per kojas (b. l. 49-51).

14Iš įvykio vietos apžiūros ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta esanti ( - ), prie medinio ūkinio pastato įėjimo durų rastas kastuvas su mediniu kotu be rankenos; kastuvas yra 135 cm ilgio, kotas medinis be rankenos, mentė 28 cm ilgio, metalinė (b. l. 13-23).

15Specialisto išvada konstatuota, kad K. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje; sužalojimai padaryti veikiant abi kojas kietu buku arba bukabriauniu daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44).

16Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad kaltinamasis du kartus smūgiuodamas kastuvu nukentėjusiajam padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad I. G. iš asmeninių paskatų, tyčia mušdamas nukentėjusįjį, jį nežymiai sužalojo, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

17I. G. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ši prokurorės išvada nepagrįsta. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste vertinant kaltinamojo elgesį matyti, kad nuo pat nusikalstamos veikos momento jis pripažino savo kaltę, davė detalius parodymus apie veikos aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigiamai vertino savo elgesį, todėl visos šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamajam nustatyti tam tikri bendrųjų intelektinių gebėjimų trūkumai, todėl jis savaip suvokia ir reiškia savo požiūrį į tam tikrus dalykus, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltinamojo gailėjimasis yra nenuoširdus: kaltinamasis labai aiškiai teisiamojo posėdžio metu įvertino savo elgesio ydingumą ir išreiškė apgailestavimą dėl to. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). I. G. anksčiau teistas (b. l. 84-86), baustas administracine tvarka (b. l. 101-107), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Įvertinus tai, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su laisvės atėmimu gali padėti pasiekti bausmės tikslus - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jis augina tris nepilnamečius vaikus, prisideda prie šeimos išlaikymo (b. l. 83). Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, artimesnė jo minimumui, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

19Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

20I. G. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl skirtina bausmė jam subendrintina su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu.

21Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

22Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014, 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014). Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015, 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018).

23Viso šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad I. G. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, ji sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti dviem smūgiais, turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta ir visos šios aplinkybės lemia mažesnį I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kas leidžia spręsti, kad ji nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. I. G. diagnozuotas protinis atsilikimas (b. l. 112,116), K. P. kaltinamas išžaginęs jo dukrą, kuri nusikalstamos veikos metu buvo mažametė ir šioje byloje K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant jam lankytis I. G. gyvenamojoje vietoje, kur gyvena ir jo dukra (b. l. 37), ši byla dar nagrinėjama Kauno apygardos teisme (LITEKO duomenys, baudžiamoji byla Nr.1-224-634/2018). I. G. nusikalstamus smurtinius veiksmus prieš K. P. išprovokavo tai, kad jis ir toliau lankėsi jo namuose, nors buvo įspėtas juose nesilankyti. Nors šią nusikalstamą veiką I. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir būdamas baustas už administracinius nusižengimus, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai daugiausiai susiję su netinkama vaikų priežiūra, anksčiau jo padarytos nusikalstamos veikos priskirtos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Iš charakteristikos matyti, kad I. G. ūkininkauja, su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, tėvystės įgūdžių formavimui šeimai skirtas socialinis darbuotojas, nes kyla rūpesčių su netinkama vaikų priežiūra (b. l. 119,120), todėl jį izoliavus nuo visuomenės būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams ir socialinių įgūdžių formavimo tęstinumui. Šios aplinkybės rodo, kad I. G. asmenybės pavojingumas nėra didelis, jo asmenybę apsprendžia ir nustatyti intelekto trūkumai. Charakteristikoje nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad I. G. dažnai vartoja alkoholį, tačiau ši neigiama jo savybė gali būti keičiama nustatant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

24Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartą kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą ir pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis, taikant artimesnį maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

25I. G. paskirta kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-80), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

26Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

Nutarė

28I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

29Taikyti BK 641 straipsnį, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

30Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie jos pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

31Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 10 punktais įpareigoti I. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

32Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

33Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą sunaikinti.

34Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. I. G. , gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. 1)... 5. 2016 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos... 6. 2)... 7. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2... 8. Teismas... 9. I. G. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15 val., ( - ) šalia gyvenamojo namo,... 10. Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2016 metais K. P. išžagino... 11. Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė... 12. Nukentėjęs K. P.patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 14 val. jis... 13. L. V. G. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. buvo namuose, jos... 14. Iš įvykio vietos apžiūros ir daikto apžiūros protokolų matyti, kad... 15. Specialisto išvada konstatuota, kad K. P. padaryta kraujosruvos odoje ir... 16. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo... 17. I. G. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3... 18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 19. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl... 20. I. G. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl... 21. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už... 22. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą,... 23. Viso šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad I. G. padarė... 24. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartą kaltinamojo... 25. I. G. paskirta kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.... 26. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 28. I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 29. Taikyti BK 641 straipsnį, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 30. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018... 31. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės... 32. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 33. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 34. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali...