Byla 2-671-191/2014
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo vaikui priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei R.Užkuraitienei, atsakovei V. S., jos atstovei advokatei G.Girdzijauskienei, išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei S. M., tret. asm. AB „SEB bankas“ atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi su ieškiniu (tom.1 b.1.3-5) ir prašė santuoką tarp A. S., a.k. ( - ), ir V. S., a.k. ( - ), sudarytą 1998 m. liepos 11 d. Kauno m. CMB (akto įrašo Nr. 111) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti ikisantuokines pavardes – ieškovui S., atsakovei T. nepilnametės dukters K. S. (a.k. ( - )), gim. ( - )., gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. S., a.k. ( - ); priteisti iš ieškovo A. S., a.k. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai K. S. (a.k. ( - )), gim. ( - ) po 400Lt. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti V. S., a.k. 4 7812010782; prievoles pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008 metų liepos 10 d. sutartį Nr. 1850818051012-19 palikti solidariomis ieškovo A. S., a.k. ( - ), ir atsakovės V. S. a.k. ( - ), prievolėmis. Nustatyti sutuoktinių dalis solidariojoje prievolėje AB "SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008 metų liepos 10 d. kredito sutartį Nr. 1850818051012-19: ieškovui A. S., a.k. ( - ), nustatyti 1/2 dydžio pareigą, atsakovei V. S., a.k. ( - ), 1/2 dydžio pareigą prievolėje atsiskaityti su kreditoriumi AB „SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11; prievolę pagal 2010 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1851018050228-64 su AB „SEB bankas“ pripažinti asmenine A. S., a.k. ( - ), prievole; padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra- ieškovui A. S., a.k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 62 000 Lt.; atsakovei V. S., a.k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 62 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo neištikima, 2008 metų rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau kaip vienerius metus. Atsakovė pažeidė lojalumo pareigą, numatytą LR CK 3.27 str.,kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Nurodė , kad atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį ir nepilnametės dukters Kamilės poreikius priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymas po 400 Lt. kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad gyvendami santuokoje esame įsigijo butą, esantį ( - ), kurio vertė 62 000 Lt., kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis. Nurodė, kad kreditoriniai įsiskolinimai: pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008 metų liepos 10 d. sutartis Nr. 1850818051012-19 sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, kadangi kreditavimo sutartimis gautos lėšos buvo panaudotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiam butui, esančiam ( - ), įsigyti, bei jo remontui. 2014-04-07 pareiškimu ieškovas prašė vadovautis LR CPK 376 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis nustatyti A. S., k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra K. S., gim. ( - )., a/k ( - ) bendravimo tvarką, kad A. S., k. ( - ) turi teisę bendrauti su dukra K. jos pavasario atostogų metu , pusę vasaros atostogų ,bei žiemos atostogų metu. Įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su dukra K. kiekvieną savaitės trečiadienį ir šeštadienį Didžiosios Britanijos laiku 19 val. su dukra K. telefonu arba per Skype programą. Nurodė, kad būtinybė nustatyti bendravimo tvarką atsirado bylos nagrinėjimo eigoje, kadangi atsakovė neleidžia ir trukdo bendrauti ieškovui su dukra . Atsakovė V. S. kreipėsi su priešieškiniu ( 2013-10-28 I tomas b.l. 87- 98 ), kuriame pareiškė reikalavimus: 1) santuoką, sudarytą 1998 m. liepos 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo N. 111) tarp ieškovo A. S., a. k. ( - ), ir atsakovės V. S., a. k. ( - ), nutraukti pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo A. S., a. k. ( - ), kaltės; 2) nustatyti, kad ieškovo A. S., a. k. ( - ), ir atsakovės V. S., a. k. ( - ), santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-12-01, t.y. nuo tada, kai ieškovas su atsakove nustojo vesti bendrą ūkį bei gyventi kartu; 3) atsakovės V. S., a. k. ( - ), naudai iš ieškovo A. S., a. k. ( - ), priteisti 5000Lt neturtinės žalos; 4) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti ikisantuokines pavardes-ieškovui A. S. „S.“, atsakovei V. S. „T.“; 5) nepilnametės dukters K. S., a. k. ( - ), gim. ( - )., gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. S., a. k. ( - ); 6) priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., a. k. ( - ) gim. ( - )., po 400Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti V. S., a. k. ( - ); 7) priteisti iš ieškovo A. S., a. k. ( - ), 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. 8) pripažinti, jog butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), 62 000,00 Lt vidutinės rinkos vertės, yra asmeninė ieškovo A. S. nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo butas priteistinas natūra ieškovui A. S.; 9)Jei teismas nepripažins, jog butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), 62 000,00 Lt vidutinės rinkos vertės, yra asmeninė ieškovo A. S. nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo butas priteistinas natūra ieškovui A. S., prašė teismo padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra -ieškovui A. S., a. k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 31 000,00 Lt, ir atsakovei V. S., a. k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 31 000,00 Lt.; 10) po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2008-04-11 kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 bei pagal 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850818051012-19, pripažinti asmeninėmis ieškovo A. S. prievolėmis. Atsakovė pateikė 2013-07-03 atsiliepimą į ieškinį ( t.1 b.l. 57-66), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies sutinka nutraukti santuoką, tačiau nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas buvo agresyvus, naudojo atsakovės atžvilgiu smurtą, nesirūpino šeima. Sutiko su išlaikymo dydžiu bei kad dukters Kamilės gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Nurodė, kad atsakovė niekada nėra gyvenusi bute, kuris buvo įsigytas ir remontuotas už kreditus iš banko AB „SEB bankas“. Abu kreditai buvo imami ieškovo iniciatyva ir buvo panaudoti išimtinai jo poreikiams tenkinti (ieškovas minėtame bute gyvena, o atsakovė iš gautų kreditų savo poreikiams patenkinti nėra panaudojusi). Todėl, butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė bei prievolės pagal pateiktas kredito sutartis yra asmeninės ieškovo prievolės. Ieškovas A. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ( t. 1 b.l. 139-144) ,nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad sutuoktiniai bendrai gyveno iki 2007 m. gruodžio mėn., nes sutuoktiniai kartu gyveno iki 2008 m. spalio mėn. kol atsakovė nepaliko šeimos dėl neištikimybės su A. B.. Nepagrįsti priešieškinio argumentai, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, naudotos prievartos ir neištikimybės. Nepagrįsti atsakovės kaltinimai, kad 2001 m. ieškovas naudojo fizinę prievartą prieš atsakovę, liud. A. K. ir I. F. jaučia priešiškus jausmus ir kerštauja. Nurodė, kad ne atsakovė, o ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė su A. B. leidžia laisvalaikį(tom.2 b.l.14-15), atrodo pakankamai laiminga ir patenkinta gyvenimu. Ieškovas nurodė, kad kai sužinojo apie atsakovės neištikimybę išgyveno psichinį sukrėtimą, depresiją, negalėjo pilnai dirbti, miegoti. Ieškovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir nurodė, kad iki 2012 m. liepos mėnesio dukra Kamilė buvo aprūpinta ieškovo ir jo tėvų, nurodė, kad ir išvykus dukrai į Daniją buvo teikiamas išlaikymas daiktais, bei poilsiu ir pramogomis. Nesutiko su atsakovės priešieškinio teiginiais, kad butas buvo pirktas asmeniškai ieškovo, o ne šeimos poreikiams tenkinti, kadangi buto įsigijimo metu sutuoktiniai kartu gyveno. Atsakovė pasirašydama kredito sutartį suprato, kad prisiima skolinius įsipareigojimus ir todėl abu sutuoktiniai yra bendraskoliai. Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ( t. 2 b.l. 33-36), kuriame nurodė atmesti atsakovės priešieškinį dalyje , kad ieškovas A. S. po santuokos nutraukimo būtų asmeniškai atsakingas AB „SEB bankas“ pagal 2008-04-11 kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 bei pagal 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850818051012-19, tenkinti priešieškinį dalyje, kas Bankui įkeistas nekilnojamas turtas - butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), po santuokos nutraukimo būtų asmeninė A. S. nuosavybė su sąlyga, kad prievolės grąžinti kreditą pagal 2008-04-11 kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 bei pagal 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850818051012-19 liktų vykdyti solidariai V. S. ir A. S.. Tretysis asmuo nurodė, kad be kreditoriaus sutikimo modifikavus solidarias prievoles į asmenines būtų pažeisti kreditoriaus interesai ir nurodė, kad nesutinka su prievolių pakeitimu į asmeninę. Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė S.Mockienė konkretizuotos išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė ir neišsakė, kadangi apsilankymo metu mergaitės nebuvo. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė juos tenkinti, nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, nesirūpinimo šeima; tenkinti ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir prievolių padalinimo, nurodė, kad turtas nedalintinas, nes butas jau parduotas iš varžytinių, taip pat nurodė, kad svarstytinas dukters gyvenamosios vietos klausimas su ieškovu. Atsakovė teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė juos tenkinti, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, butas ir skolos yra ieškovo asmeninės, dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes tai geriau atitinka dukters interesus, ji su dukra gyvena Danijoje. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies Dėl santuokos nutraukimo Byloje nustatyta, jog šalys susituokė 1998 m. liepos 11d. Kauno m. CMB (akto įrašo Nr. 111), tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimo originalas. Gyvenant santuokoje ( - ) santuokoje gimė dukra K. S., nepilnametė. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė buvo neištikima, paliko dukrą ir išvyko, nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Atsakovė nurodė , kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas buvo agresyvus, naudojo atsakovės atžvilgiu smurtą, nesirūpino šeima. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (pvz:., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodyti sutuoktinio elgesio atvejai gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas įrodymų lygybės principu, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ( CK1.5str., CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, kad atsakovė paliko šeimą, ieškovą savo sutuoktinį ir mažametę dukrą , ieškovui buvo neištikima. Tai patvirtina liudytojų V. G., A. S. parodymai, atsakovės pripažinimas, kad ji 2011 metais išvyko į užsienį, kad dukrą pasiėmė 2012 metais , kad šiuo metu kartu gyvena su ieškovo nurodytu asmeniu A. B.. Būtent nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas .

3Byloje surinkti įrodymai: liudytojų T. parodymai, policijos medžiaga patvirtina ( t.2 b.l.76-78), kad ieškovas nors ir seniai yra vartojęs smurtą atsakovės atžvilgiu, kas laikytina, kad ieškovas gyvendamas santuokoje pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir moralės požiūriu toks elgesys laikytinas netoleruotinu ir galėjo prisidėti prie šeimos iširimo. LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nevertina, kuris sutuoktinis labiau pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Teismas daro išvadą, kad santuokiniai šeiminiai ryšiai tarp sutuoktinių yra nutrūkę galutinai, šeimos išsaugoti nėra galimybių, abu sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena skyrium , atsakovė jau gyvena su kitu vyru, todėl neskirtinas terminas sutuoktiniams susitaikyti ir santuoka nutrauktina. Nutraukiant santuoką abu sutuoktiniai A. S. ir V. S. pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo Dėl moralinės žalos atlyginimo Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 5000Lt neturtinės žalos, nurodydama, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. LR CK 3.70 str. 2 dalis nustato kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismui pripažinus, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės 5000 litų žalos iš ieškovo atmestinas. Dėl sutuoktinių pavardžių Šalys sutarė, jog po santuokos nutraukimo V. S. paliktina T. pavardė, A. S. – S. pavardė (LR CK 3.69 str. ld., 2 d.), Dėl tarpusavio išlaikymo. Nei ieškovas S. nei atsakovė S. vienas iš kito išlaikymo neprašo. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei santuokoje ( - ) gimė dukra K. S., kuri šiuo metu dar nepilnametė ( t.1 b.l. 40 ). Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo tarp šalių nebuvo, tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina- atsakove V. S.. Tačiau, 2014 m. gegužės 8 d, teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė priimant sprendimą vadovautis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam ir svarstyti klausimą ar dukters gyvenamąją vietą nėra tikslinga nustatyti su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su dukra ir su sugyventiniu gyvena viename bute, kas nėra tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnametei dukrai, tuo tarpu ieškovas gyvena name ir gali užtikrinti dukrai geresnes gyvenimo sąlygas. Klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kit. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam brendimui, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006).

4Byloje nustatyta, kad šalių dukra su atsakove gyvena jau beveik dvejus metus nuo 2012 metų Danijoje. Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitiktų vaiko poreikių. Byloje nepateikti įrodymai, kad pas atsakovę nepilnametei dukrai aplinka būtų nesaugi. Teismas mano, kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta su atsakove atitinka vaiko poreikius, santykiai su motina geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys. Tokios nuomonės laikėsi ir Išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė. Todėl, teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakove neatitiktų nepilnametės poreikių (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ir būtų pagrindas keisti faktiškai nusistovėjusią dukters gyvenamąją vietą. Todėl nepilnametės dukters K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove V. S.. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka teikti dukrai išlaikymą atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir nepilnametės dukters K. poreikius, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje nurodė, kad išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų. Atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai priteistinas periodinėmis išmokomis po 600 litų. Nors LR CPK 253 str. 4 dalis ir nustato, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis yra susijęs su vaiko interesais, teismas vadovaujasi CPK 376 straipsnio nuostata bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t.y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).

6LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz:., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006;). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, (LR CPK 178 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad dukters poreikiai padidėjo ar pasikeitė šalių turtinė padėtis nuo priešieškinio pateikimo 2013-10-16, kuriame atsakovė sutiko su priteisiamo išlaikymo dydžiu. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų dukters poreikius. Todėl, iš ieškovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 litų. Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą 14400 už tris metus skaičiuojant išlaikymo dydį į mėnesį po 400 litus ir nurodė, kad ieškovas neteikė dukrai K. jokio išlaikymo nuo to momento, kai ieškovas su atsakove nustojo faktiškai gyventi kartu. Ieškovas A. S. parodė, kad nuo to momento, kai atsakovė išsivežė dukrą į Daniją t.y. nuo 2012 metų liepos mėn. jis išlaikymo periodinėmis išmokomis neteikė, tačiau nurodė, kad buvo nupirktas kompiuteris (planšetinis, kainavęs 1100 litų), drabužiai, kita apranga, batai bei mokykliniai reikmenys, taip pat organizavo dukters vykimą į Trakų pilį, į vandens parką Vilniuje ir gimtadienio šventę Druskininkų vandens parke su K. draugėmis, keliones į kiną, kavines ir kit. Byloje apklaustas liudytojas R. Ž. patvirtino, kad dukra K. , kai atsakovė išvyko, rūpinosi ieškovo tėvai. Byloje nustatyta, kad ieškovas pilnai neteikė išlaikymo nuo 2012 m. liepos mėn. , todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2012 metų liepos mėn. iki priešieškinio padavimo. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį , atsižvelgtina į tai, kad ieškovas teikė iš dalies išlaikymą daiktais, pramogomis, poilsiu, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina ir skaičiuotina , kad kas mėnesį išlaikymo įsiskolinimas sudaro po 300 litus už 15 mėnesių ir 15 dienų, tai yra 4700 litų ( 300x15 + 150 ). Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo 2014 balandžio 7 d. prašymu (t.2 b.l. 130-131) ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Ieškovas prašė nustatyti, kad jis turi teisę bendrauti su dukra K. jos pavasario atostogų metu , pusę vasaros atostogų bei žiemos atostogų metu. Įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su dukra K. kiekvieną savaitės trečiadienį ir šeštadienį Didžiosios Britanijos laiku 19 val. su dukra K. telefonu arba per Skype programą. Nors ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo pareiškęs, tačiau teismas vadovaudamasi LR CPK 376 straipsniu, bei kasacinio teismo suformuota praktika, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t.y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, teismas mano, kad nustatytina bendravimo tvarka ir bendravimo tvarkos nustatymas būtent atitiks šalių nepilnametės dukters Kamilės interesus. Iš šalių susirašinėjimo( tom.2 b.l.121-122)socialiniame tinklalapyje Facebook matyti, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas reikalingas. Atsakovė savo pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos nepateikė. Pagal LR CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas daro išvadą, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir tai, kad šalyse gyvena skirtingose valstybėse , todėl nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka pagal pateiktą ieškovo pasiūlymą. Dėl LR CK 3.127 str.. 2 d. taikymo

7Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti, kad ieškovo A. S. ir atsakovės V. S., santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-12-01, t.y. nuo tada, kai ieškovas su atsakove nustojo vesti bendrą ūkį bei gyventi kartu. LR CK 3.127 str. 2 dalis nustato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas pagal CK 3.67 str. 1d. nustato, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį. CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį; teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tai yra ir dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės reikalavimas LR CK 3.67 str. 2 dalies pagrindu atmestinas. Be to byloje esantys įrodymai bendrai sudarytos kredito sutartys , nuotraukos, kurios patvirtina, kad 2008 metų rudenį sutuoktiniai kartu dalyvavo ieškovo pusbrolio vestuvėse, liudytojos A. P. parodymai, kad atsakovė taip pat dalyvavo pas notarą sudarant pirkimo pardavimo sutartį, kad atsakovė nusiderėjo 10000 litų patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį ir kartu prisiėmė kreditorinius įsipareigojus bei įsigijo butą. Todėl, atsakovės reikalavimas atmestinas. Dėl sutuoktinių turto padalinimo Ieškovas ieškinyje prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra- ieškovui A. S., a.k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 62 000 Lt. ( t/ b/l/ 62) ; atsakovei V. S., a.k. ( - ), pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertė 62 000 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas buvo parduotas 2014 m. sausio mėn. 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0137/13/00208 už 43600 litų ( t.2 b.l. 73) Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012). Iš byloje esančių pateitų įrodymų VĮ „Registrų centras“ išrašų , VĮ „Regitra“ pažymėjimų, bei šalių paaiškinimų seka, kad šalys dalintino turto neturi.Todėl, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto atmestinas. Dėl reikalavimo nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendroji sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžianti taisyklė – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). Santuokos nutraukimas CK 3.100 straipsnio 4 dalies prasme reiškia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigą, t. y. po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių įgyjamas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Ž. K. v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-193/2005) Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo butą, ( - ), unikalus Nr. ( - ) už 220000 litų, už kurį 219452, 06 Lt buvo sumokėti iš gauto iš trečiojo asmens AB „SEB“ banko kredito( tom.1 bl.l 118-126).Minėtas butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė su minėto buto įgijimu sutiko ir kartu su ieškovu 2008 m. liepos mėn. 10 d. sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. 1850818051012-19 būsto remontui pagal kurią buvo suteiktas 10000 litų kreditas, atsakovė nurodytų kredito sutarčių, kurias pati sudarė neginčijo. Atsakovė sudarydama kredito sutartį nurodyto buto remontui išreiškė savo valią, kad nurodytas turtas yra įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įstatymo prezumpciją, kad turtas yra asmeninė nuosavybė turi paneigti asmuo, kuris nurodo, kad turtas įgytas asmenine nuosavybe, pateikiant rašytinius įrodymus(LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Atsakovė nurodytos prezumpcijos nepaneigė. Priešingai, nurodyti įrodymai patvirtina, kad butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas atsakovės aiškinimus dėl buto įgijimo asmenine nuosavybe vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti prisiimtos prievolės pagal kredito sutartis. Dėl sutuoktinių prievolių padalinimo ir prievolės pripažinimo asmenine Ieškovas prašė prievoles pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ( t. 1 b.l. 11 – 24 ) ir 2008“ metų liepos 10 d. sutartį Nr. 1850818051012-19 ( t. 1 b.l. 23-28 palikti solidariomis ieškovo A. S., a.k. ( - ), ir atsakovės V. S. a.k. ( - ), prievolėmis. Nustatyti sutuoktinių dalis solidariojoje prievolėje AB „SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008 metų liepos 10 d. kredito sutartį Nr. 1850818051012-19: ieškovui A. S., a.k. ( - ), nustatyti 1/2 dydžio pareigą, atsakovei V. S., a.k. ( - ), 1/2 dydžio pareigą prievolėje atsiskaityti su kreditoriumi AB „SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-1; Prievolę pagal 2010 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1851018050228-64 (t.1 b.l.29-35) su AB „SEB bankas“ pripažinti asmenine A. S., a.k. ( - ), prievole. Atsakovė priešieškiniu prašė prievoles kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2008-04-11 kredito sutartį Nr. 1890818010513-11, bei pagal 2008-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850818051012-19, pripažinti asmeninėmis ieškovo A. S. prievolėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija ( 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje P-186/2010) pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pvz;. asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).Minimoje sesijoje pažymėta, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Iš byloje esančių sutarčių matyti, kad 2008 m. balandžio 11 d ieškovas A. S. sudarė kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 būsto, esančio ( - ) pirkimui, pagal kurią buvo suteiktas 63716,41 Eur. kreditas. 2008 m. liepos mėn. 10 d. šalys: ieškovas ir atsakovė sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr.1850818051012-19 būsto remontui pagal kurią buvo suteiktas 10000 litų kreditas. Nurodytos sutartys patvirtina, kad kreditai buvo paimti abiejų sutuoktinių šeimos interesais ir už juos įsigytas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl, prievolės pagal nurodytas sutartis yra solidarios ( LR CK 3.109 str. 2 d.) , o solidarių skolininkų dalys solidariojoje prievolėje yra lygios. Atsakovės priešieškinis dėl prievolių pripažinimo ieškovo asmeninėmis prievolėmis negali būti tenkinamas, kadangi prievolės modifikavimas pažeistų kreditoriaus interesus. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalinamos ir nemodifikuojamos- buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais išskyrus tuos atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinės sesijos 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje P-186/2010, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3k-3-339/2011). Tretysis asmuo nesutinka, su prievolės modifikavimu ( t.2 b.l. 33-36), todėl prievolė negali būti modifikuojama ir todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas, o ieškinys tenkintinas.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų Šalys turėjo išlaidų paduodant ieškinį ,priešieškinį, išlaidų atstovaujantiems advokatams (tom.1 b.l.6, 9; tom.2.b.l.141-146). Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, šalims tenka jų sumokėtos atstovavimo išlaidos. Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, atsakovei paduodant priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo, buvo atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Dalinai tenkinus ieškinį ir priešieškinį, likusi nesumokėta proporcingai priešieškiniu patenkinta žyminio mokesčio dalis (300Lt) iš atsakovės priteistina valstybei. Iš šalių lygiomis dalimis ( po 45Lt )priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei( LR CPK 96 ,98,93str.str. ).

9Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270,385 str.str.

Nutarė

10Ieškinį ir priešieškinį tenkintini iš dalies. Nutraukti santuoką tarp A. S., a.k. ( - ) ir V. S., a.k. ( - ), sudarytą 1998 m. liepos 11 d. Kauno m. CMB (akto įrašo Nr. 111) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti ikisantuokines pavardes – ieškovui S., atsakovei T.; Nepilnametės dukters K. S. (a.k. ( - )), gim. ( - )., gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. S. , a.k. ( - ); Priteisti iš A. S., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., a. k. ( - ) gim. ( - )., po 400(keturis šimtus) Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos(2014-05-28) , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti V. S., a. k. ( - ); Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. ( - ) V. S., a.k. ( - ) - 4700( keturis tūkstančius septynis šimtus) Lt išlaikymo įsiskolinimą; Nustatyti A. S., a.k. ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra K. S., gim. ( - )., a/k ( - ) tvarką, kad A. S., a.k. ( - ) turi teisę bendrauti su dukra K. jos pavasario atostogų metu , pusę vasaros atostogų bei žiemos atostogų metu. Įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su dukra K. kiekvieną savaitės trečiadienį ir šeštadienį Didžiosios Britanijos laiku 19val. su dukra K. telefonu arba per Skype programą. Prievoles pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008" metų liepos 10d. sutartį Nr.1850818051012-19 palikti solidariomis ieškovo A. S., a.k. ( - ), ir atsakovės V. S. a.k. ( - ), prievolėmis. Nustatyti sutuoktinių dalis solidariojoje prievolėje AB „SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11 ir 2008 metų liepos 10 d. kredito sutartį Nr. 1850818051012-19: ieškovui A. S., a.k. ( - ), nustatyti ½ dydžio pareigą, atsakovei V. S., a.k. ( - ), nustatyti ½ dydžio pareigą prievolėje atsiskaityti su kreditoriumi AB „SEB bankas“ pagal 2008 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 1890818010513-11; Prievolę pagal 2010 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1851018050228-64 su AB „SEB bankas“ pripažinti asmenine A. S., a.k. ( - ), prievole. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės V. S., a.k. ( - ) likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį 300(tris šimtus) Lt valstybei. Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. ( - ) - 45( keturiasdešimt penkis) Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630). Priteisti iš atsakovės V. S., a.k. ( - ) - 45( keturiasdešimt penkis) Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai