Byla 1-610-946/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, V. P. dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, kaltinamajai G. G., jos gynėjui advokatui Tomui L. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „( - )“ administratore – vadybininke, deklaruota ir gyvenamoji vieta ( - ), Kaune, neteista,

3kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (4veikos),

Nustatė

4G. G. buvo kaltinama tuo, kad 2014-06-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu ( - ), Kaune, iš anksto žinodama, kad išvengs turtinės prievolės už įsigytas prekes atsiskaityti, apgaule, pasinaudodama UAB „Tele2“ pasitikėjimu, kad ji yra UAB ,E. K.“ direktorė bei nutylėdama esmines savininko UAB „Tele2“ apsisprendimo dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdama, kad telefono aparatą su SIM kortele pirks savo reikmėms ir neinformuodama UAB ,E. K.“ bei neketindama šias prekes įtraukti į įmonės balansą, bei kokios pasekmės bus nevykdant sutarties sąlygų, sudarė UAB ,E. K.“ vardu telefono ryšio paslaugų teikimo sutartj Nr. 16884 su UAB „Tele2“, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) – 1688 Lt (488,88 Eur) vertės, su SIM kortele abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu, tačiau, naudodama įsigytą telefoną savo reikmėms, nesudarė sąlygų UAB E. K.“ mokėti privalomų įmokų pagal sudarytą sutartį, pati sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) pardavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip iki 2014-12-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip UAB „Tele2“ padarė bendrą 488,88 Eur žalą.

5Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-09-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, PC „Hyper Maxima“ UAB „Omnitel“ salone adresu Savanorių pr. 255, Kaune, iš anksto žinodama, kad išvengs turtinės prievolės už įsigytas prekes atsiskaityti, apgaule, pasinaudodama UAB „Omnitel“ pasitikėjimu, kad ji yra UAB ,E. K.“ direktorė bei nutylėdama esmines savininko UAB „Omnitel“ –apsisprendimo dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdama, kad telefono aparatą su SIM kortele pirks savo reikmėms ir neinformuodama UAB „E. K.“ bei neketindama šias prekes įtraukti į įmonės balansą, bei kokios pasekmės kils nevykdant sutarties sąlygų, sudarė UAB „E. K.“ vardu sutartį Nr. OM 1741774 su UAB „Omnitel“ atstovaujamo salono darbuotoju V. J., pagal kurią UAB ,E. K.“ vardu įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i95O5 4G IMEI ( - ) 1499 Lt (434,14 Eur) vertės, su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu, tačiau, naudodama įsigytą telefoną savo reikmėms, nesudarė sąlygų UAB ,E. K.“ mokėti privalomų įmokų pagal sudarytą sutartį, pati sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, bei mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) pardavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip iki 2014-12-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip UAB „Omnitel“ padarė bendrą 1499 Lt (434,14 Eur) žalą.

6Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-09-24, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, PC „Hyper Maxima“ UAB „Omnitel“ salone adresu Savanorių pr. 255, Kaune, iš anksto žinodama, kad išvengs turtinės prievolės už įsigytas prekes atsiskaityti, apgaule, pasinaudodama UAB „Omnitel“ pasitikėjimu, kad ji yra UAB „E. K.“ direktorė bei nutylėdama esmines savininko UAB „Omnitel“ –apsisprendimo dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdama, kad telefono aparatą su SIM kortele pirks savo reikmėms ir neinformuodama UAB „E. K.“ bei neketindama šias prekes įtraukti į įmonės balansą, bei kokios pasekmės kils nevykdant sutarties sąlygų, sudarė UAB „E. K.“ vardu sutartį Nr. OM 1741774 su UAB „Omnitel“ atstovaujamo salono darbuotoju V. J., pagal kurią UAB „E. K.“ vardu įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) 1499 Lt (434,14 Eur) vertės, su SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu, tačiau, naudodama įsigytą telefoną savo reikmėms, nesudarė sąlygų UAB „E. K.“ mokėti privalomų įmokų pagal sudarytą sutartį, pati sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, bei mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) pardavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip iki 2014-12-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip UAB „Omnitel“ padarė bendrą 1499 Lt (434,14 Eur) žalą.

7Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-10-02, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „Spaineta prekybos sistema“ Savanorių pr. 255, Kaune, įgaliotam UAB „Bitė Lietuva“ vardu sudaryti sutartis, iš anksto žinodama, kad išvengs turtinės prievolės už įsigytas prekes atsiskaityti, apgaule, pasinaudodama UAB „Bitė Lietuva“ pasitikėjimu, kad ji yra UAB „E. K.“ darbuotoja bei nutylėdama esmines savininko UAB „Bitė Lietuva“ – apsisprendimo dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdama, kad telefono aparatą su Java SIM kortele pirks savo reikmėms ir neinformuodama UAB „E. K.“ bei neketindama šias prekes įtraukti į įmonės balansą, bei kokios pasekmės kils nevykdant sutarties sąlygų, sudarė UAB „E. K.“ vardu sutartį Nr. GSCD/79216/2014, ir PVM sąskaitą faktūrą serija BTL Nr. 160306 su UAB „Bitė Lietuva“ atstovaujamo salono darbuotoja M. K., pagal kurią UAB „E. K.“ vardu įgijo mobilaus ryšio telefoną LG L80 ( - ) 563,68 Lt (162,25 Eur) vertės ir Java SIM kortelę 0,83 Lt (0,24 Eur) vertės, kurių gavimą patvirtino savo parašu, tačiau, naudodama įsigytą telefoną savo reikmėms, nesudarė sąlygų UAB „E. K.“ mokėti privalomų įmokų pagal sudarytą sutartį, pati sutarties sąlygų nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, bei mobilaus ryšio telefoną LG L80 ( - ) pardavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip iki 2014-12-31,tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip UAB „Bitė Lietuva“ padarė bendrą 683,05 Lt (197,83 Eur) žalą.

8Kaltinamoji G. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas visiškai ir parodė, kad buvo paėmusi telefoną iš „Tele2“. Dirbo ir naudojo jį įmonės reikmėms. Sutartyje buvo nurodyti jos rekvizitai. Kai įmonėje buvo sunki padėtis, nenorėjo perduoti įsipareigojimų įmonei. Sutartį sudarė įmonės vardu, bet nurodė savo rekvizitus. Tuo metu manė, kad telefonas bus naudojamas verslo reikalams. Telefonas į įmonės balansą įtrauktas nebuvo. Pagal sutartį ji įsipareigojo atlyginti žalą. Jei būtų pirkusi telefoną iš „Tele2“ savo vardu, jie jai būtų vis tiek pardavę. Įmonėje dirbo iki spalio 2 dienos. Išeinant iš įmonės jos tikslas buvo turėti savo įmonę ir naudotis tais telefonais. Metų pabaigoje telefonus pardavė, nes nepasitvirtino jos planai. Parduodama telefonus ji jau nebedirbo UAB „E. K.“. Visi laiškai ėjo jai į namus. Ji neturėjo tikslo pridaryti skolų įmonei. Su „Tele2“ buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. Telefonus iš „Omnitel“ pasiėmė įmonės vardu, bet nurodė savo adresą ir elektroninį paštą. Gaudavo sąskaitas. Telefonas buvo imtas tuo tikslu, kad turėti savo įmonę, bet tai nepasitvirtino. Su „Omnitel“ buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. Telefoną įgijo Omnitel salone, Kaune. Tuo metu dirbo „E. K.“. Po spalio 3 d. negalėjo persirašyti tų telefonų. Tuo metu jos įmonė nebuvo įkurta. Ji nesiekė apgauti bendrovių. Įgijo „Samsung“ telefoną rugsėjo 18 d. ar rugsėjo 24 d. Ėmė telefoną tame pačiame salone. Rugsėjo 24 d. dar buvo „E. K.“ direktore. Neįgyvendino savo idėjų, dėl to pardavė telefonus, kad atlygintų žalą. Pardavė telefonus už mažesnę kainą. Su „Tele2“ susitarta dėl žalos atlyginimo, atlygino jau gal 50 Eur. Numatytos datos, iki kada turi būti vykdomi įsipareigojimai. Dėl telefono iš „Bitės“, tai buvo paskutinė jos darbo diena – 2014-10-02. Jį įsigijo Kaune, Hyper Maxima. Įmokėjo 100 Lt, apgauti nenorėjo. Sutartį sudarė įmonės vardu, sąskaitos buvo siunčiamos jai į elektroninį paštą. Įsipareigojimai liko jai pagal sudarytas sutartis, nes įspėjimai ėjo jai, bet įmonės vardu. Ji naudojosi vienu telefonu iš „Tele2“, buvo įsidėjusi savo kortelę. Kitų kortelių ji nenaudoja, nes jai būtų reikėję mokėti ir už skambučius. Su „E. K.“ bendrasavininke buvo kalbėta dėl „Bitės“, ji sakė, kad išspręs šį klausimą. Neįtraukė į įmonės apskaitą telefonų, nes neketino ten ilgai dirbti. Įpareigojimų nenorėjo perleisti. Jai reikėjo įspėti buvusią kolegę N. ir pasakyti, kad prisiima atsakomybę pagal sutartis, tačiau ji nenorėjo apgauti nei vienos įmonės. Kai ji dirbo įmonėje, tai neturėjo antspaudo, kad „suderinta“. Įsakymus rašydavo. Neatsimena, kaip ir kokioms dienoms buvo suformintas jos įsakymas dėl atostogų. Atostogos buvo apmokamos, atlyginimą gavo. Atostogos nebuvo atšauktos. Įstatuose ji buvo direktorė. Būdama atostogose ji priiminėjo sprendimus.

9Kaltinimas G. G. buvo grindžiamas:

10Liudytojos V. N. parodymais, kad su G. susipažino per pažįstamus. Pasikvietė ją į savo verslą. Akcijas pasidalino per pusę. Ji sakė, kad jau buvo direktorė, todėl viską nusimano, supranta. Ji tapo įmonės direktore. 2014 m. prasidėjo nesklandumų, kadangi atsirado įmonėje skolų, sužinojo vėliau, kad G. nuslėpė tam tikrus dalykus. Pvz. transporto įmonei reikėjo sumokėti už paslaugas, o ji to nepadarė. G. liepė nesikišti prie dokumentų, ji ja labai pasitikėjo. Sužinojo, kad pradėjo eiti išieškotojų laiškai dėl skolų. Pasikvietė ją, G. pasakė, kad viską sumokėjo. Vėliau vėl atėjo laiškai, nes G. nieko nesumokėjo. G. pasiūlė bankrotinti įmonę. Pasiūlė parduoti jai savo akcijas. Nuo 2014-10-02 darbo santykiai nutrūko. Spalio mėnesį atėjo raštas iš „Bitės“ dėl skolų. Sužinojo, kad G. pasiėmė telefoną, tačiau sakė, kad nieko neėmė. Patikėjo, kad kas nors naudojosi jos parašu. Siūlė jai važiuoti į saloną ir viską išsiaiškinti, tačiau ji atsisakė, sakė, kad ji jai nieko padaryti nebegali. Dėl 200 Eur niekur nesikreipė, įmonė sumokėjo. Gegužės mėnesį atėjo laiškas iš „Tele2“, suma buvo daug didesnė. G. atsakė, kad nieko nežino. Paskui kreipėsi policiją. Dar vėliau atsitiktinai nuvažiavo į „Omnitel“ saloną ir paklausė, ar direktorė nebuvo paėmusi telefonų, tai sužinojo, kad buvo paimti dar du telefonai. G. visur nurodė savo asmeninius elektroninius paštus, adresus. G. dirbo įmonėje nuo 2013 balandžio mėnesio. Ji ėjo direktorės pareigas iki kol buvo atleista. Įmonė telefonų neturėjo, jie nebuvo įvesti į apskaitą. Vieną telefoną galėjo pasiimti. Įmonė buvo nauja, nebuvo kalbėta apie turto įsigijimą. Aptarti viską reikėjo. Turtas turėjo būti grąžintas įmonei. Laiškus iš skolų išieškojimo gavo įmonės registruotu adresu. G. sutartis sudarė įmonės vardu. Sutartyse buvo parašyta, kad sąskaitas siųsti jos asmeniniu adresu. 2014-10-02 G. nebedirbo. Darbo sutartyje apie atleidimą įrašė buhalterė. G. atostogų metu iš „Omnitel“ paėmė telefoną, ko ji daryti negali. G. atostogavo nuo rugsėjo mėn. 2 iki 28 d. Ji buvo pavaduojantis asmuo. G. padarė apie 5000 Eur žalą įmonei. Jos įmonei minėtoms telekomunikacijų bendrovėms būtų reikėję susimokėti, bet G. susimokėjo. Iki rugsėjo 9 d. įmonė nebuvo sumokėjusi už G. Ji pradėjo mokėti „Bitei“. Ji galvojo, kad G. sumokėjusi, dėl to iš „Bitės“ reikalavo grąžinti pinigus, bet jai paaiškino, jog yra skola ir reikia aiškintis su G. Bendrovė „E. k.“ sumokėjo įmokas. ( - ) pasinaudojo savo privilegijomis ir pasirašė sutartis, bet ji nurodė savo elektroninį paštą ir visose sutartyse nurodyta, kad siųsti jai, tačiau sutartys sudarytos „E.k.“ vardu. 2014-10-02 ji pasirašė sutartį, žinodama, kad 2014-10-03 nebedirbs. Ji kaip direktorė, turėjo parašyti įsakymą, kad ji sudarinės sutartis ir atsiskaityti su buhalterija, bet to nepadarė. Įsakymą pasirašo direktorius, nes buhalterija turi tai apskaityti. G. turėjo duoti ataskaitą, kad pirko telefoną, kuris turėjo būti įtrauktas į apskaitą. G. buvo parašiusi prašymą išeiti atostogų, tačiau jų metu pasiėmė telefoną iš „Omnitel“. Tuo metu ji buvo direktorė, vadavo G. G. sukčiavimo būdu nuslepiant nuo įmonės, atliko neteisėtus veiksmus. Ji apgavo ją kaip akcininkę, kaip savininkę, direktorę, nes iš jos reikalavo skolas sumokėti. Skola yra „Bitei“. Už buhalterinę apskaitą atsakinga buhalterė, direktorė.

11Liudytojos R. D. parodymais, kad 2015 m. gavo raštą, jog įmonės vardu iš „Bitė“ paimtas telefonas ir susidarė skola. Vaida jos klausė, ar ji apie tai žinojo, bet ji nieko nežinojo. Įmonė mokėjo skolą, nes telefonas buvo paimtas įmonės vardu, tačiau jai nebuvo pateikti dokumentai, kad telefonai įgyti įmonės vardu. Neįtraukė telefonų į apskaitą, nes negavo jokio įsigijimo dokumento. Direktorė turėjo pateikti. Ji kaip buhalterė, galėjo įsigyti tik kanceliarijos prekių. Ji nematė sutarties dėl telefonų. Įmonė įsigydavo prekes, kurios buvo skirtos perparduoti. Direktorė pasirašydavo susitarimus. Ji gaudavo sąskaitas faktūras. Visus sandėrius sudarydavo direktorė. Ji įmonėje dirba nuo 2013-07-10. Ją įdarbino G. G., daugiau darbuotojų nebuvo. Vėliau atsirado komercijos direktorė V. N., kuri tapo direktore po to, kai išėjo G. iš darbo. G. buvo atleista 2014-10-02, tai buvo paskutinė jos darbo diena. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ji pildydavo, o pasirašydavo įmonės vadovė. Ji pranešė Sodrai, kad 2014-10-02 buvo paskutinė darbo diena, už kurią ji gavo darbo užmokestį. 2014-10-02 buvo susitikusios dėl dokumentų perdavimo, parašų. Apie telefonus nekalbėjo. K. G. atostogavo, ją pavadavo N., kuri buvo komercijos direktorė. Direktorės prašymu buvo paskirta pavaduojanti direktorė.

12Liudytojo V. J. parodymais, kad sudarant sutartį, jis atstovavo „Omnitel“. Sutartį sudarė įmonės direktorius. Prieš pasirašant sutartis tikrina, kas įmonės direktorius. Direktorius ima juridinio asmens vardu. Jei būtų fizinio asmens vardu, tai sutartyje būtų nurodyta fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas. Tikrina „Kredit Info Lietuva“. Įveda įmonės kodą ir išmeta, kas yra direktorius tuo metu. Matosi ir įmonės adresas. Adresą klientas gali koreguoti, nes ofisai dažnai keičiasi. Adresą nurodo ten, kur siųsti sąskaitas. „Omnitel“ nesvarbu, kad įmonės buveinės adresas ir sąskaitos gavimo adresas nesutampa. „Kredit info Lietuva“, jei pasikeičia vadovas, matosi. Asmens dokumentas buvo nuskanuotas ir pridedamas prie kliento prijungimo dokumentų. Sutarties sudarymo aplinkybių nepamena. Labai dažna praktika, kad įmonės adresas ir ofisas nesutampa, būna, kad siunčia tiesiogiai buhalterei sąskaitas. Klientas gali pasirinkti sąskaitas gauti elektroniniu paštu. Teisminiais procesais rūpinasi „Sergel“ ir „Gelvora“. Esminė apgaulė būtų, jeigu asmuo prisistatė direktoriumi, nors jis jau nebe direktorius, arba išeina iš darbo, tik nespėti duomenys perduoti.

13Liudytojo M. D. parodymais, kad dirba „Tele2“ prekyboje su verslo klientais, atsakingas už pardavimus. Galėjo sudaryti sutartį su „Efektum kosmetika“. Klientai skambina jam, rašo laišką arba ateina į saloną. Įmonė tikrinama per kreditingumo sistemą, direktorius, pasirašoma sutartis, atiduodami produktai. Reikalingas įmonės kodas arba asmuo su įgaliojimais ir tikrinamas įmonės kreditingumas. Jeigu asmuo prisistato direktoriumi, patikrina asmens dokumentą. Suvedamas įmonės kodas matosi, kas yra direktorius. Sąskaitoje gali būti nurodytas buveinės registracijos adresas arba faktinis adresas. Adresas gali kisti, nes keičiasi buveinės adresas. Dažniausiai sąskaitos siunčiamos elektroniniu paštu per savitarnos sistemą. Kiekviena įmonė turi PVM kodą, kurį gauna iš sistemos. Klientas gali prašyti pakeisti adresą. Nemokama elektroninė sąskaitą priklauso visiems. Pagal byloje esantį susitarimą buvo siunčiama sąskaita į savitarną, kur įmonė prisiregistravusi ir kur gali matyti sąskaitos išklotines. Klientas gali prašyti gauti sąskaitas ir el. paštu. Jeigu asmuo nori telefono sau, tai klausia, ant ko formins sutartį, ar ant fizinio asmens, ar ant įmonės. Tikrinant pagal sistemą visi duomenys apie įmonę buvo teisingi. Jis padarė asmens dokumento kopiją.

14Liudytojos M. K. parodymais, kad dirba „Bitė“ vadybininke. 2014-10-02 dirbo „Bitė“. Pas juos ateina verslo klientai. Jie tiesiogiai sudaryti sutarčių negali, perduoda verslo vadybininkams. Jie viską sutvarko ir atsiunčia laišką. Gauna el.paštu, kokias sutartis pajungti. Ji tikrina dokumentą, sutikrina, kas buvo atsiųsta verslo vadybininko. Ateina klientas, suveda telefono aparatą, planą į sistemą, išspausdina sutartį. Tiesiogiai paima fizinio asmens dokumentą. Ne ji suveda, kad asmuo yra direktorius. Jeigu jų sistemoje būna ne tas vardas ir pavardė, jie atsiprašo, nesuteikia paslaugų. Jeigu keičiasi duomenys, kur nori gauti sąskaitas, keičiasi adresai. Sąskaitos šiuo atveju būtų siųstos elektroniniu paštu. Laiškai dėl įsiskolinimų būna siunčiami paštu. Nėra nurodyta, kad sąskaitos būtų siunčiamos el.paštu į įmonės konkretų el. paštą. Nebuvo nustatyta, kad G. yra ne direktorė. Ji tuo metu buvo įmonės vadovė. Asmens dokumentas visada tikrinamas.

15UAB „E. K.“ prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2013-06-02 Sutartimi Nr. 1 G. G. buvo priimta į UAB „E. K.“ direktorės pareigas, o 2014-10-02 jos pačios prašymu ji buvo atleista iš direktorės pareigų, kurias nuo 2014-10-02 pradėjo eiti V. N. 2015 gegužės mėn. UAB „E.k.“ vardu buvo gautos skolų išieškojimo įmonės UAB „Gelvora“ pretenzijos dėl skolų apmokėjimo UAB „Tele2“. V. N. apie jokius prievolinius bei kitus įmonės santykius su „Tele2“ nebuvo žinoma, tarp buvusios vadovės perduotų įmonės dokumentų jokių sutarčių nebuvo. V. N. kreipėsi į „Tele2“, kur paaiškėjo, kad prievolė kyla iš 2014-06-13 telefono ryšio paslaugų sutarties. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, buvo kreiptasi į kitas mobiliųjų bei interneto ryšį teikiančias įmones siekiant išsiaiškinti, ar UAB „E. K.“ nėra sudariusi sutarčių. Paaiškėjo, kad buvusi įmonės vadovė G. G. jos atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2014-10-02 sudarė sutartį su „Bitė Lietuva“ pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną. Sutartyje su UAB „Bitė Lietuva“ G. G. pasirašė kaip įmonės vadovė, nors tuo metu jau ja nebuvo ir buvo grąžinusi įmonei antspaudą. Pasikreipus į UAB „Omnitel“, UAB „E. K.“ buvo informuota, kad su šia įmone taip pat buvo sudarytos dvi sutartys, kuriomis buvo įgyti du mobilaus ryšio telefonai. Kaip matyti iš sutarčių kopijų, G. G. adresą sąskaitoms siųsti buvo nurodžiusi savo gyvenamą vietą, dėl ko įmonė negaudavo jokios informacijos apie susidariusias skolas. UAB „E. K.“ vadovui nėra žinoma, kas naudojasi įmonės vardu sudarytų sutarčių su mobilaus ryšio paslaugas teikiančiomis bendrovėmis pagrindu įgytais telefonais, internetiniu, mobiliuoju ryšiu (1 t. b. l. 5-7).

16Prašymu, kuriame nurodyta, kad G. G. 2014-09-18 UAB „E. K.“ pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo 2014-10-02 (1 t. b. l. 8).

17Darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad su G. G. nutraukta darbo sutartis 2014-10-02 (1 t. b. l. 9-10).

182014-10-01 vienintelio akcininko sprendimu, kuriame nurodyta, kad UAB „E. K.“ V. N. yra vienintelė akcininkė, atleidžia G. G. iš direktorės pareigų nuo 2014-10-02 (1 t. b. l. 11).

192014-09-18 UAB „Omnitel“ sutartimi Nr. OM 1741774 kurioje nurodyta, kad G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė sutartį Nr. OM 1741774 su UAB „Omnitel“, pagal kurią UAB „E. K.“ vardu įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i9505 4G ( - ) 1499 Lt (434,14 Eur) vertės, su SIM kortele, abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu (1 t. b. l. 12-14).

202014-09-24 UAB „Omnitel“ sutartimi Nr. OM 1741774, kurioje nurodyta, kad G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė sutartį Nr. OM 1741774 su UAB „Omnitel“, pagal kurią UAB „E. K.“ vardu įgijo mobilaus ryšio telefoną Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) 1499 Lt (434,14 Eur) vertės, su SIM kortele abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu (1 t. b. l. 15-17).

21UAB „Omnitel“ raštu, iš kurio matyti, kad direktorei G. G. pageidaujant, buvo atnaujinti duomenys, nurodant adresą ( - ), Kaunas (1 t. b. l. 18).

222014-06-13 UAB „Tele2“ sutartimi Nr. Nr. 16884, kurioje nurodyta, kad G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 16884 su UAB „Tele2“, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S4 i9505 4G IMEI ( - ) 1688 Lt (488,88 Eur) vertės, su SIM kortele abonento Nr. ( - ), kurių gavimą patvirtino savo parašu. Prie sutarties pridėta G. G. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t. b. l. 19-20).

232014-10-02 UAB „Bitė Lietuva“ sutartimi Nr. GSCD/79216/2014, ir PVM sąskaita faktūra serija BTL Nr.160306, iš kurių matyti, kad G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė sutartį su UAB „Bitė Lietuva“ Nr. GSCD/79216/2014, ir PVM sąskaitą faktūrą serija BTL Nr.160306, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną LG L80 ( - ) 563,68 Lt (162,25 Eur) vertės ir Java SIM kortelę 0,83 Lt (0,24 Eur) vertės, kurių gavimą patvirtino savo parašu (1 t. b. l. 21-22, 94-96, 27-30).

24UAB „Gelvora“ 2015-05-27, 215-06-15 ir 2015-07-10 priminimais, kuriose nurodyta, kad UAB „E. K.“ finansinis įsiskolinimas sudaro 351,41 Eur, bei skolos išieškojimo išlaidos – 85,04 Eur (1 t. b. l. 23-25).

25UAB „Sergel“ 2015-01-30, 2015-02-25, 2015-03-25, 2015-04-23, 2015-04-28, 2015-05-28 priminimais, jog UAB „E. K.“ finansinis įsiskolinimas sudaro 1093,09 Eur (1 t. b. l. 26-32).

262014-08-29 G. G. prašymu, kuriuo ji prašo išleisti ją atostogų nuo 2014-09-02 iki 2014-09-29 (1 t. b. l. 45, 2 t. b. l. 61).

272013-04-08 UAB „E. K.“ visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu, iš kurio matyti, kad akcininkės G. G. ir V. N. priėmė sprendimą atleisti iš direktoriaus pareigų Ž. B., bedrovės direktore paskiriant G. G. (1 t. b. l. 52).

28UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2014-09-18 ir 2014-09-24 G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė sutartis Nr. OM 1741774, PC „Hyper Maxima“ UAB „Omnitel“ salone adresu Savanorių pr. 255, Kaune, bei įrangą jai perdavė salono konsultantas V. J.. Prie rašto pridėtomis sutartimis, G. G. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t. b. l. 62-71).

29UAB „Omnitel“ civiliniu ieškiniu dėl 920,49 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. G. (1 t. b. l. 73-74).

30UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad G. G. UAB „Omnitel“ atlygino 920,49 Eur žalą, todėl jai pretenzijų neturi (1 t. b. l. 81).

31UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2014-06-13 G. G. UAB „E. K.“ vardu sudarė sutartį Nr. 16884 su UAB „Tele2“ Savanorių pr. 79, Kaunas. Sutartį sudarė UAB „Tele2 prekyba“ darbuotojas M. D.. Prie rašto pridėtomis sutartimis, G. G. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t. b. l. 83-86).

32UAB „Tele 2“ civiliniu ieškiniu dėl 488,88 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. G. (1 t. b. l. 87).

33UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „Tele2“ dėl 2014-06-13 pasirašytos sutarties su G. G. pretenzijų jai neturi, nes susitarė su ją dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 91).

34UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriame nurodyta, kad siunčia prijungimui prie bylos 2014-10-02 G. G. pasirašytą sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą (1 t. b. l. 93-96).

35UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ civilinio ieškinio nereikš (1 t. b. l. 97).

36UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad pretenzijų G. G. neturi, nes dėl padarytos turtinės žalos susitarta raštiškai (1 t. b. l. 156).

37UAB „E. K.“ 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad G. G. dirbo iš viso 2 dienas per mėnesį (1 t. b. l. 177).

38Konsultacija dėl 2016-03-21 paklausimo, iš kurios matyti, kad pagal Darbo kodekso 26 str. 2 d., 3 d., 141 str. 1 d., darbuotojo atleidimo iš darbo diena yra darbo diena (1 t. b. l. 179).

39UAB „E. K.“ 2014-10-03 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, iš kurio matyti, kad G. G. 2014-10-02 buvo atleista iš darbo (1 t. b. l. 189).

40UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „E. K.“ įsiskolinimas yra 561,53 Eur. 2016-05-18, 2016-04-05, 2016-03-24, 2016-03-10 ir 2016-03-03 buvo atlikti mokėjimai, sumokant iš viso 190 Eur (2 t. b. l. 21).

41UAB „Sergel“ raštu, iš kurio matyti, kad nuo 2015-12-15 bendrovė nevykso įsiskolinimo iešieškojimo veiksmų iš UAB „E. K.“. UAB „Omnitel“ naudai užregistruotoje byloje įmokų gauta nebuvo (2 t. b. l. 22).

42UAB „Bitė Lietuva“ raštu, iš kurio matyti, kad pagal sutartį suteiktas paslaugas ir įsigytą įrangą buvo atlikti 2015-05-25 ir 2015-04-29 mokėjimai iš viso 65,25 Eur sumai (2 t. b. l. 23, 38).

43UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriuo buvo patvirtinta, jog 2014-10-02 įmonės vardu buvo įsigyta įranga LG L80 24 mėn. išsimokėjimui (2 t. b. l. 25).

44Mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad UAB „E. K.“ 2015-05-22 UAB „Bitė Lietuva“ pervedė 29,15 Eur, 2015-04-29 – 36,10 Eur (2 t. b. l. 33).

45UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad nei UAB „E. K.“, nei G. G. neatliko nei vienos įmokos už įrangą ir suteiktas GSM paslaugas. G. G. atlygino padarytą žalą (2 t. b. l. 33-34, 36-37).

46UAB „Gelvora“ raštu, kuriame nurodyta, kad bendrovė piniginių reikalavimų G. G. ar UAB „E. K.“ atžvilgiu neturi (2 t. b. l. 40).

47Mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad G. G. 2016-06-17 UAB „Bitė Lietuva“ pervedė 130,33 Eur, 2016-06-02 – 65,25 Eur (2 t. b. l. 50-51).

482014-08-27 UAB „E. K.“ direktorės G. G. įsakymu Nr. EF-5, kuriuo ji paskyrė komercijos direktorę V. N. eiti direktorės pareigas jos kasmetinių atostogų metu nuo 2014-09-02 iki 2014-09-29 (2 t. b. l. 60).

49Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamoji G. G. apgaule iš bendrovių „Omnitel“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ įgijo turtą ar išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino savo ar bendrovės „E. k.“ naudai. Todėl konstatuotina, kad kaltinamosios veikoje nėra nustatyta jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, kas reiškia, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl kaltinamoji iš jai pareikšto kaltinimo išteisintina.

50Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

51Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

52Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

53Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

54Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

55Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

56Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

57Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju taip pat turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių.

58Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Tai reiškia, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

59Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius, tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos visų pirma yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma būtų surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia taptų nemokus, aktyviais veiksmais vengtų (pavyzdžiui, slapstytųsi), trukdytų atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarytų neperspektyvų arba sąmoningai nevykdytų įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą, nuslėptų nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkintų turto disponavimo proceso nustatymą, sudarytų akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-85/2007 ir kt.).

60Pažymėtina ir tai, kad apgaulės sampratos traktavimas priklauso ir nuo BK 182 straipsnyje numatytų sukčiavimo veikų pobūdžio. Antai apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę. Skirtumą lemia tai, kad apgaulė išvengiant prievolės naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį ir nesiekiant, kad koks nors kitas suklaidintas asmuo patvirtintų kaltininkui reikalingą juridinį faktą, bet siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas būti priverstam vykdyti prievolę. Tai pasiekiama sukuriant fiktyvią teisinę padėtį, dėl kurios civilinės teisinės priemonės tampa skolininkui „nepavojingos". Vienas tokių būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-224/2008, 2K-203/2010, 2K-265/2011).

61Iš to seka, kad turtinės prievolės išvengimas sukčiaujant - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

62Iš šioje byloje iš G. G. reiškiamo kaltinimo, kuris buvo keičiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b.l. 180-183), nors jis ir nėra itin konkretus, matyti, kad kaltinimo dėl nusikalstamų veikų 2014-06-13, 2014-09-18, 2014-09-24 ir 2014-10-02 esmė yra vienoda. Visais atvejais esmė yra ta, kad kaltinamoji, kuri tuo metu buvo bendrovės „E. K.“ direktorė, pasinaudodama bendrovių „Omnitel“, „Tele 2“ bei „Bitė Lietuva“ pasitikėjimu ja, kaip bendrovės „E. K.“ direktore, ir siekdama išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes, bei veikdama apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad ji nuslėpė nuo sutartis sudarančių minėtų bendrovių tai, kad ji prekes pagal sudaromas sutartis įsigyja ne įmonės, kurios direktore buvo, o savo reikmėms, sudarė sutartis, pagal kurias įgijo mobilaus ryšio telefonus su SIM kortelėmis, kuriuos naudojo savo reikmėms, jų neįtraukė į įmonės „E. K.“ balansą, taip apgaule įgijo šį turtą bei išvengė turtinės prievolės atsiskaityti už įgytas prekes tiek savo naudai, tiek šios prievolės išvengė ir bendrovės „E. K.“ naudai, nes, kaip nurodyta kaltinime, tokiu būdu veikdama, nesudarė bendrovei „E. K.“, kurios direktorė tuo metu buvo, sąlygų mokėti pagal sutartis, tai yra vykdyti prievolę. Taip veikdama apgaule padarė turtinę žalą sutartis sudariusioms bendrovėms „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“.

63Kaip jau minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką tokio asmens apsisprendimui aiškiai nenaudingai disponuoti jam priklausančiu turtu ar turtine teise. Šioje byloje pagal kaltinimo formuluotę matyti, kad esminėmis aplinkybėmis, lėmusiomis bendrovių „Omnitel“, „Tele 2“ bei „Bitė Lietuva“ apsisprendimą dėl turto pagal sudarytas sutartis perdavimo G. G., o tai reiškia ir jos apgaulę šių bendrovių (jų atstovų) atžvilgiu, yra tai, kad: 1) kaltinamoji nuslėpė nuo bendroves „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“ atstovaujančių asmenų, kad telefonus iš tikrųjų įsigyja savo asmeninėms reikmėms; 2) kaltinamoji neinformavo apie sudaromas sutartis bei pasekmes bendrovės „E. K.“; 3)kaltinamoji neįtraukė įsigytų telefonų į įmonės „E. K.“ balansą. Būtent tokie kaltinamosios veiksmai ir (ar) neveikimas buvo laikomi esmine apgaule. Be to, jai inkriminuojamas ir aukščiau aptartas apgaulės būdas – piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Tačiau toks kaltinamosios veiksmų ir(ar) neveikimo interpretavimas kaip esminės apgaulės yra visiškai nepagrįstas.

64Remiantis aukščiau aptarta teismų praktika bylose dėl sukčiavimo ir konkrečiai bylose dėl turto įgijimo apgaule ar turtinės prievolės savo ar kito asmens naudai išvengimo apgaule, šioje byloje esminę apgaulę galėtų rodyti tokie kaltinamosios G. G. veiksmai, kuriais būtų buvę siekiama išvengti situacijos, sudarančios prielaidas ją pačią asmeniškai ar bendrovę „E. K.“, kurios vardu ji veikė, nes tuo metu buvo direktorė, priversti vykdyti prievolę pagal sutartis bendrovėms „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ar reikalauti padarytos žalos atlyginimo, jeigu prievolės būtų nevykdomos. Iš esmės tai turėtų būti tam tikri veiksmai, lemiantys apsunkinimą bei įvairius suvaržymus vykdant minėtas sutartis, dėl ko pažeistų teisių pagal minėtas sutartis gynyba civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtų ypatingai apsunkinta arba taptų iš viso neįmanoma. Piktnaudžiavimą pasitikėjimu, kaip apgaulės būdą, galėtų rodyti tai, jeigu būtų nustatyta, kad tarp kaltinamosios ir sutartis sudariusių bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ar jų atstovų dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių ryšių yra susiklostę pasitikėjimo santykiai, kuriais kaltinamoji būtų pasinaudojusi. Tačiau šiuo atveju byloje ištyrus įrodymus tokių aplinkybių nustatyta nėra.

65Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, visais atvejais G. G. pasirašant sutartis su bendrovėmis „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ (2014-06-13, 2014-09-18, 2014-09-24 ir 2014-10-02 sutartys) ji buvo bendrovės „E. K.“ direktorė. Ji dirbo šioje bendrovėje direktorės pareigose nuo 2013-06-02 iki 2014-10-02. Tai patvirtino tiek pati kaltinamoji, tiek ir byloje gauti rašytiniai dokumentai (darbo laiko apskaitos žiniaraštis, SODROS pateikti duomenys, pačios kaltinamosios parodymai, darbo sutarties duomenys ir kiti rašytiniai duomenys), iš kurių matyti, kad paskutinė kaltinamosios darbo diena minėtoje bendrovėje buvo būtent 2014-10-02.

66Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.81 str. 1 d., juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Tai reiškia, kad bendrovė savo veikloje visų pirma vadovaujasi savo įstatais ir būtent remiantis jais, o ne įstatymu, turi būti nustatoma valdymo organų kompetencija.

67Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovu yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuriuo gali būti fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis ir kuris vienintelis yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1, 2 ir 4 dalys, 12 d. 1 p.). Būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 10 dalys).

68Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta pagal bendrovės „E. K.“ įstatų 12 dalies 2 punktą (1 t., b.l. 47-48), vienasmenis šios bendrovės valdymo organas yra (buvo) vadovas. Tai reiškia, kad kaltinamoji G. G. laikotarpiu nuo 2013-06-02 iki 2014-10-02 buvo vienasmenis bendrovės „E. K.“ valdymo organas – šios bendrovės direktorė. Iš to matyti, kad tik ji vienintelė bendrovėje buvo atsakinga už bendrovės kasdieninės veiklos organizaciją bei bendrovės tikslų įgyvendinimą. Kadangi pagal minėtus įstatus ji buvo vienintelis vienasmenis valdymo organas, tai tik ji vienintelė šioje bendrovėje turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti įvairius sandorius veikdama jos vadovaujamos bendrovės vardu.

69Todėl kaltinamoji turėjo teisę ir galėjo veikti šios bendrovės vardu sudarydama 2014-06-13, 2014-09-18, 2014-09-24 ir 2014-10-02 sutartis su bendrovėmis „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“.

70Nors, kaip nustatyta, dvi iš šių sutarčių (2014-09-18 ir 2014-09-24) buvo sudarytos G. G. atostogų metu, kuomet bendrovėje „E. K.“ jos įsakymu laikinai eiti direktorės pareigas buvo paskirta V. N., nagrinėjamu atveju ši nustatyta aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės kitokiam įrodymų vertinimui šiuo aspektu. Ši nustatyta aplinkybė pati savaime nereiškia, kad tokiu atveju minėtos dvi sutartys buvo sudarytos pažeidžiant bendrovės organų kompetenciją, dėl ko būtų buvę suklaidinti sutartis sudariusių kitų šalių atstovai.

71Minėta, kad bendrovė savo veikloje visų pirma vadovaujasi savo įstatais ir būtent remiantis jais, o ne įstatymu, turi būti nustatoma valdymo organų kompetencija. Kadangi šiuo atveju bendrovės įstatuose nėra nustatyto kiekybinio atstovavimo bendrovei sudarant tokio pobūdžio sandorius, ar kitų išimčių ar ribojimo bendrovės vadovui, tai kaltinamoji nurodytais atvejais galėjo veikti bendrovės vardu vienvaldiškai ir vienasmeniškai visą tą laiką, kurį buvo bendrovės „E. K.“ direktorė, tai yra pati nuspręsti dėl to, kokį sandorį ir su kuo sudaryti.

72Pažymėtina ir tai, kad nei minėti bendrovės „E. K.“ įstatai, nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei Civilinis kodeksas, bendrovės valdymo organo, kaip šiuo atvejo vienasmenio valdymo organo – direktoriaus įgaliojimų nutraukimo, sustabdymo ar pabaigos nesieja nei su jo kasmetinėmis atostogomis, nei su liga, komandiruote ar kitokio pobūdžio laikinu nebuvimu darbo vietoje. Tai reiškia, kad vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas yra visą tą laiką, kol yra paskirtas į šias pareigas, vienintelis atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą, taigi jis yra bendrai atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės veikla. Taigi turi teisę vienasmeniškai bei vienvaldiškai veikti bendrovės vardu visą laiką, kol nėra atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, kad būtų užtikrintas bendrovės veiklos tinkamas organizavimas bei tikslų įgyvendinimas. Taigi ir tais atvejais, kai atostogų ar kito laikino nebuvimo darbo vietoje metu yra paskiriamas kitas bendrovės darbuotojas eiti šias pareigas, tikrojo bendrovės vadovo nei įgaliojimai, nei atsakomybė už bendrovės veiklą ir tikslų įgyvendinimą nepasibaigia, nenutrūksta ir nėra sustabdoma.

73Teismas pažymi, kad laikinai vadovauti kitas bendrovės darbuotojas, kaip ir šioje byloje nustatytu atveju, yra paskiriamas būtent nuolatinio bendrovės vadovo įsakymu, kurį jis bet kada gali atšaukti. Tai tik patvirtina, kad bendrovės vadovo įgaliojimai veikti bendrovės vardu vienvaldiškai ir vienasmeniškai galioja tol, kol jis nėra atleistas iš šių pareigų, turi būti suprantami plačiau. Aiškinimas, kad bendrovės vadovas jo atostogų metu neturi jokių įgaliojimų veikti bendrovės vardu, nors ir nėra atleistas iš šių pareigų, būtų pernelyg siauras ir neatitiktų nei CK, nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų dėl bendrovės valdymo organų įgaliojimų ir atsakomybės, nei šiuo atveju bendrovės „E. K.“ įstatų dėl tų pačių dalykų.

74Todėl ir laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2014-09-29 kaltinamosios įgaliojimai nebuvo nei sustoję, nei pasibaigę ar nutrūkę. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo jai suteiktų atostogų laikotarpiu kaltinamosios vadovautos bendrovės vardu sudaryti du sandoriai (2014-09-18 ir 2014-09-26) turi bendrovės „E. K.“, kuriai atstovavo kaltinamoji, valios trūkumų, nes juos sudarant bendrovės organų kompetencija, kaip šiuo atveju direktorės, nebuvo pažeista. Kaip nustatyta, 2014-10-02 sutartį kaltinamoji pasirašė savo paskutinę darbo dieną jos vadovautoje bendrovėje. Tai rodo, kad ir šią dieną ji turėjo kompetenciją veikti įmonės vardu vienasmeniškai bei vienvaldiškai bei sudaryti sandorius. Bendrovės įstatuose jokių ribojimų veikti bendrovės vardu tokiose situacijose vienasmeniam valdymo organui – vadovui nėra numatyta. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad tai buvo paskutinė darbo diena, nereiškia, kad bendrovės vadovo įgaliojimai ar atsakomybė už bendrovės veiklą, tikslų įgyvendinimą tampa mažesnė.

75Todėl, teismo vertinimu, ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės apie tai, kad du iš keturių kaltinime nurodytų sandorių, buvo sudaryti kaltinamosios jos kasmetinių atostogų metu, o vienas (2014-10-02) jos paskutinę darbo dieną bendrovės vadovo pareigose, savaime nerodo jokios apgaulės ir teisiniu požiūriu nereiškia jokios pavojingos veikos nurodytoje situacijoje pagal tai, kaip šioje situacijoje kaltinamoji veikė.

76Kaip nustatyta ištirtais įrodymai, kaltinamoji sudarydama sandorius visais atvejais kitos šalies atstovams pagal sudaromas sutartis nurodė tikrus tiek savo atstovaujamos bendrovės, tiek savo asmens anketinius duomenis, pateikė tikrą dokumentą bei pasirašė savo tikruoju vardu, pavarde bei parašu, tai yra pateikė visą reikalingą ir kitos šalies pareikalautą informaciją, kuri buvo būtina kitos šalies apsisprendimui dėl sandorio sudarymo priimti, ir kuri visiškai atitiko tikrovę ne tik pačios kaltinamosios teigimu, tačiau ir kitas šalis sandorių sudarymo metu atstovavusių asmenų parodymais.

77Kaip parodė liudytojai M. K. („Bitė Lietuva“ atstovė), M. D. („Tele2“ atstovas) bei V. J. („Omnitel“ atstovas), sudarant sutartį juridinio asmens vardu yra reikalingas juridinio asmens kodas bei įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Kai veikia pats direktorius, įgaliojimo nereikia, nes patikrinama duomenų bazėje informacija apie tai, ar asmuo iš tikrųjų yra direktorius. Nagrinėjamu atveju sudarant sutartis, visais atvejais visi G. G. pateikti duomenys buvo teisingi, patikrinti, dėl to nebuvo jokių abejonių. Pagal duomenų bazę, ji buvo direktorė, pateikė savo asmens dokumentą, pasirašė sutartis. Jokiems įtarimams pagrindo nebuvo. Atstovai parodė, kad ta aplinkybė, kad nurodomas ne tik bendrovės adresas, bet kartu ir kitas adresas, nėra esminė, nes praktikoje dažni atvejai, kai adresas nurodomas kitas sąskaitoms gauti, pavyzdžiui nurodomas buhalterio adresas. Pagrindiniai dalykai yra įmonės kodas ir asmuo, turintis įgaliojimus. Šiais visais atvejais visi reikalingi duomenys ir dokumentai buvo pateikti, patikrinus informaciją, ji atitiko tikrovę, todėl sutartys buvo pasirašytos.

78Pati kaltinamoji taip pat tvirtino, kad galėjo savo adresą nurodyti tik todėl, kad ketino pati iš asmeninių lėšų mokėti už mobilaus ryšio paslaugas, todėl norėjo savo adresu gauti sąskaitas.

79Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji nenaudojo iš viso jokios apgaulės, juo labiau esminės, bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ atžvilgiu, kaip teigiama kaltinime. Kaip matyti iš šių bendrovių atstovų duotų parodymų, ta informacija, kuri yra esminė bei lemiama jiems priimti sprendimą dėl sutarčių pasirašymo, tai yra juridinio asmens kodas bei juridinio asmens vardu veikti turintis įgaliojimus bei kompetenciją asmuo, nagrinėjamu atveju buvo teisinga ir abejonių dėl to nebuvo. Vien tik savo namų asmeninio adreso sąskaitoms už mobilų ryšį pagal minėtas sutartis ar elektroninio pašto ir kitos papildomos informacijos nurodymas sutartyje, kas pagal bendrovių atstovų parodymus, jokios reikšmės sutarčių sudarymui neturi, nes ir sutarties vykdymo eigoje gali tam tikra kontaktinė informacija kisti, negali būti vertinamas kaip apgaulė siekiant įgyti turtą ar išvengti savo ar kito asmens naudai turtinės prievolės. Tokie įrodymai patvirtina ir tai, kad kaltinamosios su minėtomis bendrovėmis sutarčių pasirašymo metu nesiejo jokie asmeninio, tarnybinio ar kitokio pobūdžio ryšiai, galintys rodyti tam tikrą abipusį pasitikėjimą, kuriuo kaltinamoji būtų piktnaudžiavusi. Kaip nustatyta aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, sutarčių pasirašymo metu bendrovė „E. K.“ bei jos direktorė G. G. buvo tikrinamos taip, kaip ir kiekvienas analogiškas klientas, jokių išimčių, mažesnių, supaprastintų reikalavimų pritaikyta nebuvo. Todėl pagrindo kaltinti G. G., kad ji būtų veikusi tokia apgaulės forma, kaip piktnaudžiavimas pasitikėjimu, nėra.

80Tokie įrodymai patvirtina ir tai, kad kaltinamajai G. G. 2014-06-13, 2014-09-18, 2014-09-24 ir 2014-10-02 pasirašant sutartis nebuvo net pagrindo manyti ar žinoti, kad mokėjimai pagal šias sutartis objektyviai negalės būti ar tiesiog nebus vykdomi jos pačios asmeniškai ar jos vadovautos tuo metu bendrovės, dėl ko nebuvo jokio reikalo ir veikti apgaule, ką patvirtina visi be išimties jos sutarčių pasirašymo metu pateikti teisingi asmeniniai jos pačios bei bendrovės duomenys. Tai rodo, kad ji neturėjo išankstinio nusistatymo slapstytis, vengti kontaktų dėl prisiimtų jos vadovautos bendrovės prievolių, kurias buvo pasirengusi vykdyti ir asmeniškai, ką patvirtina ir jos asmeninio adreso sąskaitoms siųsti nurodymas 2014-09-24 sutartyje (1 t., b.l. 12). Tai reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad G. G. pasirašymo metu jau žinojo, kad prievolė nebus vykdoma bei to norėjo ir tokiu būdu tik siekė sukurti situaciją, kai bendrovėms „Omnitel“, „Tele2“ ar „Bitė Lietuva“, jeigu prievolės pagal sutartis nebūtų geranoriškai vykdomos, civilinėmis teisinėmis priemonėmis jų interesų gynimas taptų neįmanomu arba iš esmės apsunkintu.

81Pažymėtina, kad ir pati V. N., bendrovės „E. K.“ akcininkė, parodė, kad, jos manymu, sukčiauta buvo ne bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ atžvilgiu, tačiau bendrovės „E. K.“ atžvilgiu, nes nuslepiant nuo bendrovės buvo sudaromos sutartys ir pagal jas įgytas turtas – mobilaus ryšio telefonai. Todėl mano, kad bendrovė „E. K.“ buvo apgauta.

82Iš tokių parodymų galima spręsti, kad apgaulė galėjo būti naudota tos bendrovės, kuriai ir vadovavo kaltinamoji ir kurios vardu veikdama sudarė visas keturias sutartis, atžvilgiu. Tačiau tokiam manymui pagrindo taip pat nėra.

83Kaltinamoji, kas jau buvo minėta, turėjo teisę kaip vadovė veikti vienvaldiškai ir vienasmeniškai bendrovės vardu. Akcininko pritarimas ar sutikimas tokiais atvejais pagal bendrovės įstatus nėra reikalingas.. Šiuo atveju ji veikdama bendrovės „E. K.“ vardu sudarė sutartis su kitais subjektais ir iš jų pagal šias sutartis įgijo turtą, taip pat iš šių sutarčių atsirado ir prievolė. Taigi, kaltinamoji prieš savo pačios vadovautą bendrovę neatliko jokių apgaulės požymių turinčių veiksmų (iš viso neveikė prieš) tam, kad apgaule būtų įgytas turtas ar išvengta turtinė prievolė. Priešingai, kaltinamoji savo tokią veiką, kai telefonų neperdavė bendrovei ir jie nebuvo įtraukti į balansą, motyvavo tuo, kad ketino pati asmeniškai už pagal sutartis įgytas prekes mokėti, tai yra vykdyti bendrovės „E. K.“ prisiimtas prievoles asmeniškai pati. Tai reiškia, kad pagrindo spręsti, kad G. G. pasirašydama sutartis turėjo kitų tikslų ar ketinimų nei tų, kuriuos iš tikrųjų deklaravo pasirašydama minėtus dokumentus ir duodama parodymus, o tai reiškia, kad veikė tyčia ir apgaule, nėra.

84Pažymėtina ir tai, kad tokiose situacijose, kai bendrovės vadovui nutraukus darbo teisinius santykius su jo vadovauta bendrove, vien tik ta aplinkybė, kad akcininkas ar naujai paskirtas bendrovės valdymo organas yra nepatenkintas ankstesnio vadovo darbu, nesutinka su tam tikrais jo priimtais sprendimais, jo netenkina sudaryti sandoriai ir iš jų atsirandančios ne tik teisės, bet ir prievolės, nereiškia, kad ankstesnis vadovas dėl to padarė nusikaltimą, kaip šiuo atveju sukčiavo, nes bendrovės vardu pasirašė susitarimus dėl mobilaus ryšio telefonų įsigijimo.

85Kaip apgaulės nėra pagrindo vertinti ir tos aplinkybės, kad G. G. po to, kai veikdama bendrovės vardu sudarė sutartis, šių sutarčių ir kitų dokumentų, reikalingų pagal sutartis įgyto turto apskaitai, neperdavė bendrovės buhalterijai, o šiuos dokumentus bei įgytus telefonus pasiliko savo žinioje. Toks kaltinamosios elgesys nepanaikina nei pačios prievolės, kylančios pagal šias sutartis, vykdymo, nei civilinės atsakomybės, tiek bendrovės „E. K.“, tiek ir pačios kaltinamosios, kaip buvusios bendrovės direktorės. Tačiau tai yra tik sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, kuris spręstinas ne baudžiamojo proceso, o civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat galimos darbo drausmės ar bendrovės vidinės tvarkos, įstatų pažeidimo klausimas, kurie taip pat spręstini civilinėmis teisinėmis priemonėmis, reikalaujant žalos atlyginimo dėl darbuotojo veiksmų ar žalos dėl netinkamo pareigų vykdymo (nevykdymo)..

86Pažymėtina ir tai, kad pasirašytų dokumentų (sutarčių) pagrindu, bendrovei „E. K.“ atsiradusios prievolės, pastaroji bendrovė iš karto net neneigė, atliko keletą mokėjimų. UAB „Bitė Lietuva“ raštu nurodė, kad pagal sutartį suteiktas paslaugas ir įsigytą įrangą buvo atlikti mokėjimai 2015-05-25 ir 2015-04-29 iš viso 65,25 Eur sumai (2 t. b. l. 23, 38). UAB“Tele2“ nurodė, kad buvo atlikti mokėjimai 190 Eurų sumai (2 t., b.l. 21). Pati kaltinamoji taip pat iš esmės neneigė šių sutarčių sudarymo, tvirtino, kad tai jos prievolė, kas reiškia taip pat iš esmės neneigė, kad ji yra faktiškai skolinga pagal šias sutartis. Pažymėtina, kad šių sutarčių neginčijo ir kreditoriai. Todėl šioje byloje net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad kaltinime nurodytos kaltinamosios pasirašytos sutartys turi vienos iš sutarties šalių – bendrovės „E. K.“ valios trūkumų, jie visi nesunkiai galėtų būti pašalinti juridiniam organui pritarus sutarčių sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai). Tai taip pat patvirtina, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginti pažeistas teises, reikalauti įvykdyti prievole, atlyginti žalą ir pan., pagal šias sutartis jokių kliūčių ir apsunkinimų nėra.

87Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje net ir tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad bendrovės vadovas, šiuo atveju tai G. G., sudarė sandorius pažeisdama savo kompetencija, tai yra nustačius valios trūkumų, kuriems pats juridinis asmuo nepritaria, tai tokiu atveju vadovas privalėtų atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius, jeigu neįrodytų, jog trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, žinojo ar dėl aplinkybių susiklostimo negalėjo nežinoti, jog sandoris sudaromas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organo kompetenciją (CK 2.84 str. 3 d.). Tai rodo, jog ir tokiu atveju šis klausimas galėtų būti išsprendžiamas civilinės teisės priemonėmis, o ne inicijuojant baudžiamąjį procesą.

88Tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad G. G. sudarytos ir pasirašytos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis, neturi valios trūkumų, turi teisinę galią ir yra vykdomos. Šiuo metu pagal kaltinamosios visas bendrovės „E. K.“ vardu sudarytas sutartis prievolės bendrovėms „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ yra įvykdytos arba dėl jų įvykdymo susitarta asmeniškai su G. G. (1 t., b.l. 156, 2 t., b.l. 25, 33-34, 50). Tai rodo, kad pasirašytos sutartys buvo pripažintos tiek minėtų bendrovių, tiek ir pačios „E. K.“. Tai taip pat patvirtina, kad sutarčių pasirašymo metu kaltinamosios tikslas pačiai vykdyti prievolę asmeniškai už įsigyjamus telefonus buvo tikras, nes jį patvirtina nurodyti jos veiksmai po sutarčių pasirašymo prievolės vykdymo metu. Todėl vertinto jos parodymų dėl šių aplinkybių kaip neteisingų teismas neturi jokio pagrindo, todėl kaltinime nurodytą situacija vertintina tik kaip civilinis teisinis sutarčių (ne)vykdymo klausimas, kuriam spręsti visų pirma turėtų būti išnaudotos civilinės teisės priemonės, kurioms taikyti šiuo konkrečiu atveju jokių apsunkinimų ar kliūčių teismas nenustatė.

89Nors, kaip nustatyta, nei bendrovė „E. K.“, nei pati G. G. asmeniškai iš karto nevykdė prievolės pagal jos pasirašytas sutartis, jas ėmė vykdyti ir įvykdė ar susitarė dėl jų įvykdymo kitu būdu tik vėliau, galimai ir dėl ne visiškai sąžiningo pačios kaltinamosios elgesio, kai ji neperdavė sutarčių, pagal jas įgyto turto bendrovei. Dėl to kreditoriai ne vieną kartą siuntė reikalavimus bei įspėjimus dėl susidariusio įsiskolinimo bendrovei „E. K.“. Tačiau prievolės nevykdymas, net ir esant nevisiškai sąžiningam elgesiui, pats savaime dar nereiškia apgaulės ir atitinkamai sukčiavimo. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia situacija, kuomet prievolė nebuvo vykdoma (netinkamai vykdoma), būtų buvusi nulemta būtent dėl kaltinamosios G. G. veiksmų (neveikimo) siekiant išvengti šios prievolės įvykdymo ar siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas priversti ją įvykdyti. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, nors kaltinamoji ir nebedirba bendrovėje „E. K.“ jau nuo 2014-10-03, ji, kai jos buvęs darbdavys išsiaiškino kada ir kas sudarė minėtas sutartis šios bendrovės vardu, nesunkiai buvo randama, nevengė kontaktų, nesislapstė, kas reiškia, kad neveikė taip, kad būtų daromos kliūtys šį klausimą išspręsti jau aukščiau analizuotomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

90Todėl įvertinus tai, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, kad G. G. būtų veikusi apgaule bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ atžvilgiu bei to pasėkoje įgijusi svetimą turtą ar tokiais tyčiniais veiksmais ar neveikimu būtų išvengusi turtinės prievolės savo ar kito asmens naudai ar nulėmusi prievolės nevykdymą, kaltinamosios veika negali būti vertinama kaip pavojinga ir dėl to nusikalstama.

91Teismas pažymi, kad nėra pagrindo kaltinamosios veiką vertinti ir kaip turto pasisavinimo ar iššvaistymo BK prasme. Nors galima įžvelgti tam tikrų požymių, kad G. G. priėmusi iš bendrovių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ pagal sutartis įgytą turtą (telefonus), iš tiesų nesielgė kaip sąžiningas ir rūpestingas civilinės sutarties dalyvis – neperdavė išeidama iš darbo bendrovėje „E. K.“ nei minėtų sutarčių, nei įgyto pagal sutartis turto, apie tai nepasakė, pati asmeniškai vilkino sutarčių įvykdymą. Tokiais veiksmais kaltinamoji, kaip matyti, sukėlė pagrįstą bendrovės „E. K.“ akcininko bei naujojo vadovo nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, galimai sukėlė jiems papildomų rūpesčių aiškinantis jiems tenkančios prievolės pagal minėtas sutartis kilmę bei visas jos atsiradimo aplinkybes. Tačiau teismo vertinimu, kaltinamoji taip elgdamasi nesiekė prievolės nevykdymo dėl jau aukščiau išanalizuotų aplinkybių, o tik siekė išvengti nemalonaus bendravimo su bendrovės „E. K.“ akcininku bei nauju vadovu dėl laiku neatliktos prievolės. Tačiau tokie santykiai yra taip pat civilinio teisinio pobūdžio. Tai reiškia, kad toks kaltinamosios elgesys gali užtraukti civilinę teisinę atsakomybę, tačiau tokio jos elgesio nepakanka pripažinti, kad ji turėjo tikslą pasisavinti ar iššvaistyti jos tuo metu pagal pareigas įgytą bei turėtą savo žinioje turtą (pagal kaltinime nurodytas pasirašytas sutartis įgytus telefonus). Be to, turto pasisavinimui ar iššvaistymui būtina nustatyti realiai padarytos žalos požymį, kuo šiuo atveju nėra.

92Pažymėtina, kad kaip ir aukščiau analizuoto sukčiavimo atveju, turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju, vienas iš tokių nusikaltimų požymių yra sąmoningas apsunkinimas nukentėjusiesiems galimybės atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kaip ir sukčiavimo atveju, turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus turi būti siejamas ne su bet kokiomis problemomis, kylančiomis taikant civilines teisines priemones, bet su šių priemonių neveiksmingumu. Jeigu įmanoma taikant civilinio proceso priemones atkurti teisinę tvarką ir apginti civilinių santykių dalyvio interesus nenaudojant baudžiamųjų teisinių priemonių, tai ir reikėtų padaryti. Tuo tarpu šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių apginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

93Todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog susiklostę civiliniai teisiniai santykiai tarp kaltinamosios ir bendrovių „E. K.“, „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ būtų peraugę į baudžiamuosius arba kad civilinė jų teisių gynyba būtų neperspektyvi. Faktinės aplinkybės atskleidžia, kad nebuvo išnaudotos kitos atsakomybės formos (civilinės). Vertinant kaltinamosios elgesį matoma, kad jis stengėsi atlyginti atsiradusią žalą ar dėl to susitarti atskirai, ką faktiškai ir padarė, nesislapstė. Įvertinusi visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamoji jau sutarčių sudarymo metu turėjo tikslą pasisavinti ar iššvaistyti pagal sutartis įgytą turtą (telefonus). Ginčai dėl to, kad po sutarties sudarymo ar darbo teisinių santykių nutraukimo, kaltinamosios nebuvo perduoti bendrovės „E. K.“ žinion ir dėl to galimai padarytos žalos, taip pat dėl prievolių (ne)vykdymo gali šiuo konkrečiu atveju būti sprendžiami ir išspręsti civilinio proceso tvarka.

94Todėl teismas daro išvadą, kad byloje kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., nebuvo įrodyta nei objektyviąja prasme, kadangi kaltinamoji pasirašydama sutartis nenurodė jose jokios neteisingos, melagingos ir kitos sutarties šalies apsisprendimui dėl sutarties sudarymo reikšmingos ir esminės informacijos ir neveikė sukčiavimui būtina nustatyti apgaule, kad įgyti svetimą turtą ar išvengti turtinės prievolės savo ar kito asmens naudai, nei subjektyviąja prasme, kadangi neįrodyta, kad pasirašydama sutartis ir pagal jas įgydama turtą (telefonus), tačiau nei sutarčių, nei turto neperdavusi bendrovės „E. K.“ žinion, kai pati nutraukė darbo teisinius santykius su šia bendrove, kaltinamoji būtų supratusi, kad tai kokiu nors būdu gali apsunkinti ar suvaržyti kreditoriaus teises skolininko, kuriuo ji laikė ir save pačią asmeniškai, atžvilgiu ir dėl to būtų turėjusi tikslą bei siekusi (veiktų sukčiavimui būdinga tiesiogine tyčia) sukurti tokias sąlygas ar situaciją, kuri sudarytų prielaidas tam, kad kreditorius negalėtų reikalauti iš skolininko bendrovės „E. K.“, o ši bendrovė iš kaltinamosios asmeniškai, tiek prievolės įvykdymo, tiek ir galimos žalos atlyginimo.

95Taigi, nenustačius kaltinamosios veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jis iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. (dėl 4 veikų) išteisintina kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 str. 5 d. 1 p.).

96Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 6 d., 307 str. 4 d., 7 d., 308 str.,

Nutarė

97G. G. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. (iš viso 4 veikos) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

98G. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

99Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.... 3. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (4veikos),... 4. G. G. buvo kaltinama tuo, kad 2014-06-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 5. Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-09-18, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 6. Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-09-24, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 7. Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2014-10-02, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 8. Kaltinamoji G. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi... 9. Kaltinimas G. G. buvo grindžiamas:... 10. Liudytojos V. N. parodymais, kad su G. susipažino per pažįstamus.... 11. Liudytojos R. D. parodymais, kad 2015 m. gavo raštą, jog įmonės vardu iš... 12. Liudytojo V. J. parodymais, kad sudarant sutartį, jis atstovavo... 13. Liudytojo M. D. parodymais, kad dirba „Tele2“ prekyboje su verslo... 14. Liudytojos M. K. parodymais, kad dirba „Bitė“ vadybininke. 2014-10-02... 15. UAB „E. K.“ prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad... 16. Prašymu, kuriame nurodyta, kad G. G. 2014-09-18 UAB „E. K.“ pateikė... 17. Darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad su G. G. nutraukta darbo sutartis... 18. 2014-10-01 vienintelio akcininko sprendimu, kuriame nurodyta, kad UAB „E.... 19. 2014-09-18 UAB „Omnitel“ sutartimi Nr. OM 1741774 kurioje nurodyta, kad G.... 20. 2014-09-24 UAB „Omnitel“ sutartimi Nr. OM 1741774, kurioje nurodyta, kad G.... 21. UAB „Omnitel“ raštu, iš kurio matyti, kad direktorei G. G. pageidaujant,... 22. 2014-06-13 UAB „Tele2“ sutartimi Nr. Nr. 16884, kurioje nurodyta, kad G. G.... 23. 2014-10-02 UAB „Bitė Lietuva“ sutartimi Nr. GSCD/79216/2014, ir PVM... 24. UAB „Gelvora“ 2015-05-27, 215-06-15 ir 2015-07-10 priminimais, kuriose... 25. UAB „Sergel“ 2015-01-30, 2015-02-25, 2015-03-25, 2015-04-23, 2015-04-28,... 26. 2014-08-29 G. G. prašymu, kuriuo ji prašo išleisti ją atostogų nuo... 27. 2013-04-08 UAB „E. K.“ visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu, iš... 28. UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2014-09-18 ir 2014-09-24 G. G.... 29. UAB „Omnitel“ civiliniu ieškiniu dėl 920,49 Eur turtinės žalos... 30. UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad G. G. UAB „Omnitel“... 31. UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad 2014-06-13 G. G. UAB „E. K.“... 32. UAB „Tele 2“ civiliniu ieškiniu dėl 488,88 Eur turtinės žalos... 33. UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „Tele2“ dėl 2014-06-13... 34. UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriame nurodyta, kad siunčia prijungimui prie... 35. UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „Bitė Lietuva“... 36. UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad pretenzijų G. G. neturi, nes... 37. UAB „E. K.“ 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu,... 38. Konsultacija dėl 2016-03-21 paklausimo, iš kurios matyti, kad pagal Darbo... 39. UAB „E. K.“ 2014-10-03 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio... 40. UAB „Tele 2“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „E. K.“ įsiskolinimas... 41. UAB „Sergel“ raštu, iš kurio matyti, kad nuo 2015-12-15 bendrovė nevykso... 42. UAB „Bitė Lietuva“ raštu, iš kurio matyti, kad pagal sutartį suteiktas... 43. UAB „Bitė Lietuva“ raštu, kuriuo buvo patvirtinta, jog 2014-10-02... 44. Mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad UAB „E. K.“ 2015-05-22 UAB... 45. UAB „Omnitel“ raštu, kuriame nurodyta, kad nei UAB „E. K.“, nei G. G.... 46. UAB „Gelvora“ raštu, kuriame nurodyta, kad bendrovė piniginių... 47. Mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad G. G. 2016-06-17 UAB „Bitė... 48. 2014-08-27 UAB „E. K.“ direktorės G. G. įsakymu Nr. EF-5, kuriuo ji... 49. Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia,... 50. Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 51. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios... 52. Taigi, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą veikos pobūdį, būtina... 53. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 54. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką,... 55. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus... 56. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y.... 57. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 58. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti... 59. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis... 60. Pažymėtina ir tai, kad apgaulės sampratos traktavimas priklauso ir nuo BK... 61. Iš to seka, kad turtinės prievolės išvengimas sukčiaujant - tai kaltininko... 62. Iš šioje byloje iš G. G. reiškiamo kaltinimo, kuris buvo keičiamas bylos... 63. Kaip jau minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas... 64. Remiantis aukščiau aptarta teismų praktika bylose dėl sukčiavimo ir... 65. Kaip nustatyta byloje ištirtais įrodymais, visais atvejais G. G. pasirašant... 66. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.81 str. 1 d., juridiniai asmenys įgyja... 67. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovu yra vienasmenis bendrovės valdymo... 68. Nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta pagal bendrovės „E. K.“ įstatų 12... 69. Todėl kaltinamoji turėjo teisę ir galėjo veikti šios bendrovės vardu... 70. Nors, kaip nustatyta, dvi iš šių sutarčių (2014-09-18 ir 2014-09-24) buvo... 71. Minėta, kad bendrovė savo veikloje visų pirma vadovaujasi savo įstatais ir... 72. Pažymėtina ir tai, kad nei minėti bendrovės „E. K.“ įstatai, nei... 73. Teismas pažymi, kad laikinai vadovauti kitas bendrovės darbuotojas, kaip ir... 74. Todėl ir laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2014-09-29 kaltinamosios įgaliojimai... 75. Todėl, teismo vertinimu, ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės apie... 76. Kaip nustatyta ištirtais įrodymai, kaltinamoji sudarydama sandorius visais... 77. Kaip parodė liudytojai M. K. („Bitė Lietuva“ atstovė), M. D.... 78. Pati kaltinamoji taip pat tvirtino, kad galėjo savo adresą nurodyti tik... 79. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji nenaudojo iš viso jokios... 80. Tokie įrodymai patvirtina ir tai, kad kaltinamajai G. G. 2014-06-13,... 81. Pažymėtina, kad ir pati V. N., bendrovės „E. K.“ akcininkė, parodė,... 82. Iš tokių parodymų galima spręsti, kad apgaulė galėjo būti naudota tos... 83. Kaltinamoji, kas jau buvo minėta, turėjo teisę kaip vadovė veikti... 84. Pažymėtina ir tai, kad tokiose situacijose, kai bendrovės vadovui nutraukus... 85. Kaip apgaulės nėra pagrindo vertinti ir tos aplinkybės, kad G. G. po to, kai... 86. Pažymėtina ir tai, kad pasirašytų dokumentų (sutarčių) pagrindu,... 87. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje net ir tokiu atveju, jeigu būtų... 88. Tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad G. G. sudarytos ir pasirašytos... 89. Nors, kaip nustatyta, nei bendrovė „E. K.“, nei pati G. G. asmeniškai iš... 90. Todėl įvertinus tai, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, kad G. G. būtų... 91. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo kaltinamosios veiką vertinti ir kaip turto... 92. Pažymėtina, kad kaip ir aukščiau analizuoto sukčiavimo atveju, turto... 93. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog susiklostę... 94. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje kaltinamosios kaltė padarius jai... 95. Taigi, nenustačius kaltinamosios veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo... 96. Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 97. G. G. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. (iš viso 4 veikos) išteisinti, nes... 98. G. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 99. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...