Byla 1A-225-348/2015

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei T. L., nuteistajam T. L., gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams O. P., M. P., I. P., R. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. P., M. P., I. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius jo atžvilgiu BK 641 str., paskirta bausmė sumažinti 1/3 ir sumažinus paskirta galutinė 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę skirta atlikti atviroje kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-04 iki 2013-10-06. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista iš kaltinamojo T. L., O. P. ir M. P. kiekvienam po 7438 Eur, kas atitiko 25684 Lt, neturtinei žalai atlyginti, priteista nukentėjusiesiems R. P. ir I. P. kiekvienam po 198 Eur, kas atitiko 684 Lt, neturtinei žalai atlyginti, ieškinį likusioje dalyje dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė. Civilinį ieškinį dalyje dėl O. P. ir M. P. priteisimo iš atsakovo UAB DK „( - )“ 7964 Eur, kas atitiko 27500 Lt, turtinės žalos atlyginimo laidojimo ir kapų tvarkymo išlaidų, atmetė. Priteisė O. P. ir M. P. iš civilinio atsakovo T. L. advokato paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas 463 Eur, kas atitiko 1600 Lt. Paskirtą kardomąją priemonę T. L. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliko galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3T. L. Jonavos rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už tai, kad jis 2013-10-04 apie 07.50 val., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris ( - ) priklausantį R. L., važiuodamas nuo Jonavos miesto link Kauno miesto kryptimi, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis, ( - ), esančiu Jonavos rajone, ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...“; KET 14 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytų privalomuoju kasdieniniu poilsiu...“; KET 133 punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, KET 134 punkto reikalavimų nurodymą, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų - metamfetamino, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant dešinėje esančios šalikelės ir partrenkė juo ėjusią pėsčiąją M. P., kuriai sukėlė kūno sumušimą ir sukrėtimą, kairio šlaunikaulio lūžį, pilną kaukolės išnirimą pakaušiniame atlanto sąnaryje su pailgųjų smegenų nutraukimu, skeveldrinius dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius su pilnu skersiniu kaukolės smegenų audinio sumušimu dešinėje skiltyje, plėštines žaizdas kairės akies vokuose, kairėje šlaunyje, kraujosruvas tarpuplaučio audiniuose, kepenų pjautuviniame raištyje, žarnų pasaituose, odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kairėje kojoje. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji M. P. mirė įvykio vietoje, T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6 d.

4Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai O. P., M. P., I. P. ir R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendį dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos civilinių ieškinių bei dėl baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam T. L. ir: priteisti nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams O. P. ir M. :P. iš atsakovo T. L. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti 81 886 Eur, kas atitiko 282 736 Lt; priteisti nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams O. P. ir M. P. iš atsakovo UAB „( - )“ 7964 Eur, kas atitiko 27 500 Lt; priteisti iš atsakovo T. L. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. P. ir R. P. po 14 481 Eur, kas atitiko 50 000 Lt, nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; paskirti kaltinamajam T. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams; priteisti iš kaltinamojo T. L. bendrai nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams O. P., M. P., I. P. ir R. P. turėtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba apeliaciniame procese.

5Apeliantai skunde teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. L. nebuvo paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise ir šiame nuosprendyje net nebuvo svarstyta tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė.

6Skunde taip pat teigiama, kad teismas, pripažinęs nukentėjusiųjų neginčijamą teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagrįstumą, neteisingai išsprendė civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos dydžio klausimą ir nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos. Apeliantų teigimu, teismas civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos nepagrįstai sumažino, o civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iš vis atmetė. Nors teismas pripažino, kad visi civiliniai ieškovai patyrė psichologinę traumą, didžiulį dvasinį sukrėtimą, skausmą, neigiamus išgyvenimus, kad žuvo vaikas, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, tačiau sprendimą taip ženkliai sumažinti civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos, apeliantų teigimu, motyvavo vien tik visoje nuosprendžio dalyje „Dėl civilinių ieškinių“ pateiktomis ištraukomis iš įvairių aukštesniųjų teismų nutarčių.

7Apeliantai pažymi, kad nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu argumentu, kad teisinga ir protinga yra padarytą žalą skaičiuoti siekiant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ir kaltininko interesų pusiausvyros. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atveju, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokio pobūdžio bylose yra kilusios sunkios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (2K-422/2009, 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005). Be to, apeliantų teigimu, teismas konstatavo, kad teismų praktikoje, dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvus vaikui, tėvams paprastai priteisiama apie 100 000 Lt neturtinės žalos, tačiau prieštaraujant šiai praktikai, priteisė ženkliai mažesnes sumas.

8Skunde taip pat teigiama, kad žala, kurią patyrė žuvusiosios M. P. seneliai I. ir R. P. ir ypač atskaičiavus draudiko išmokėtas sumas likusioji šio patenkinto ieškinio dalis - po 198 Eur, kas atitiko 684 Lt, apeliantų teigimu, yra visiškai neadekvati ir neproporcinga jų patirtiems išgyvenimams, pačiam padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei teisingumo principui, be to, tokia galutinai priteista suma dėl savo menkumo niekaip negali -kompensuoti patirto skausmo, yra skaudinanti ir nukentėjusiesiems papildomai kelianti tik labai neigiamus emocinius išgyvenimus.

9Skunde pažymėta, jog teismas pripažino, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė konkrečius įrodymus, t. y. patirtą žalą patvirtinančius dokumentus (II t., b. l. 67-72), tačiau, pastarųjų teigimu, į šiuos įrodymus teismas visiškai neatsižvelgė, nurodydamas, kad „protingas draudimo išmokas“ žuvusiosios laidojimui ir kapavietės tvarkymui yra atlyginusi draudimo bendrovė, kad protingos išlaidos tesudaro tik 2000-7000 Lt ir tik tokios išlaidos atitinka žalą padariusio asmens – T. L. turtinę padėtį, finansines galimybes ir jo galimybę realiai atlyginti žalą.

10Skunde taip pat teigiama, kad teismas nemotyvuotai netaikė BK 67 str. 2 d., 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones. Apeliantų teigimu, kaltinamajam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė tuo pačiu nuosprendžiu ir taip jau yra sumažinta vienu trečdaliu. Skunde teigiama, kad teoriškai nuteistasis turi galimybę būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs tik apie 7 mėnesius paskirtos bausmės. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teigimu, tokia kaltinamajam labai palanki padėtis yra visiškai neadekvati bei neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei sukeltoms pasekmėms

11Nuteistasis T. L. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti 2014-11-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtą laisvės atėmimo bausmę - 3 metų 4 mėnesių, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui. Jeigu teismas nekeistų terminuoto laisvės atėmimo bausmės į bausmės vykdymo atidėjimą, tuomet teismo prašo taikyti man BK 281 str. 6 d. numatytą minimalią sankciją - 3 metų laisvės atėmimą, pritaikius BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir sumažinus, paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

12Skunde teigia, jog teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, o kai kurių aplinkybių buvimo neminėjo apkaltinamajame nuosprendyje. Tuo padarė baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, kas sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas neteisingai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimo bendrąsias nuostatas ir pilnai neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad tyrimo pradžioje buvo įsitikinęs, kad jo organizme nėra jokių amfetamino, metamfetamino ar tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų, nes įvykio dieną minėtų medžiagų nevartojo. Minėtą aplinkybę, kad yra vartojęs narkotines medžiagas tyrimo pradžioje nuslėpė, nes nenorėjo skaudinti savo artimųjų. Taip pat teigia, kad teismas nenurodė, jog T. L. bendradarbiavo su policija, prokuratūra ir aktyviai padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirdamas bausmę, tinkamai jos neindividualizavo, nesivadovavo teismų praktika ir bausmės tinkamai nepritaikė šiuo konkrečiu atveju.

13Skunde nurodo, jog apeliantas pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą; savo noru iš dalies atlygino žalą; davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes bei narkotinių medžiagų vartojimą; bendradarbiavo su policija, prokuratūra ir aktyviai padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas; po įvykio yra lankęs mergaitės kapą; jei nukentėjusieji išreikštų pageidavimą, padėtų prižiūrėti kapą arba atlikti kitas paslaugas; savanoriškai iki dabar gydosi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre; pirmą kartą nusikalto; anksčiau neteistas; jo atžvilgiu nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų; nėra baustas administracine tvarka; jį teigiamai charakterizavo įmonių UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovai.

14Apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių paskyrė bausmę kuri neproporcinga T. L. padarytai nusikalstamai veikai ir prieštarauja teisingumo principui. Skunde pažymėta, kad teismas vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., 62 str., 75 str. nuostata, galėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui. Pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo gyvenimo draugę, tvirtus socialinius ryšius su tėvu, mama, seserimi, turi nuolatinį darbą. Teigia, kad dirbdamas nukentėjusiems lengviau atlygins žalą.

15UAB DK „( - )“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo nukentėjusiųjų apeliantų O. P., M. P., R. P., I. P. apeliacinį skundą atmesti; nuteistojo T. L. apeliacinį skundą tenkinti.

16Atsiliepime nurodo, jog UAB DK „( - )“ nuomone, nukentėjusiųjų apeliantų apeliacinio skundų argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti, o pirmos instancijos teismas nuosprendį priėmė tinkamai pritaikęs tiek materialines, tiek procesines teisės normas, taip pat teisingai įvertinęs 2013-10-04 eismo įvykio dalyvių elgesį.

17UAB DK „( - )“ nuomone, draudiko apskaičiuotos ir išmokėtos, paties nuteistojo atlygintos bei pirmosios instancijos teismo priteistos nukentėjusiesiems 2013-10-04 eismo įvykio metu neturtinės žalos sumos yra pakankamos, adekvačios nukentėjusiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius.

18Atsiliepime teigiama, jog UAB DK „( - )“ išmokėjo draudimo išmoką tik toms laidojimo išlaidoms atlyginti, kurios yra patvirtintos turėtų nuostolių faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, bei kurios yra būtinos ir protingos. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad yra atskaičiuojama valstybės lėšomis išmokėta vienkartinė laidojimo pašalpa (1040 Lt). Atitinkamai, draudimo išmoka laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidoms atlyginti sudarė 10.587,58 Lt. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad UAB DK „( - )" įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Todėl visos draudiko išmokėtos draudimo išmokos bus regreso tvarka susigrąžinamos/ išieškomos iš eismo įvykio kaltininko.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai O. P., M. P., I. P. ir R. P. bei jų atstovas advokatas Gerutis Varanavičius prašo jų apeliacinį skundą tenkinti, o T. L. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis T. L. bei jo gynėjas Gintas Matulevičius prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundą atmesti. Prokurorė prašo nukentėjusiųjų skundą tenkinti.

20Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. P., M. P., I. P. ir R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo T. L. apeliacinis skundas atmestinas.

21Dėl O. P. ir M. P. patirtos neturtinės žalos.

22Nuosprendis dėl neturtinės žalos keistinas, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str.).

23Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priteisė iš T. L. po 30 000 Lt O. P. ir M. P. neturtinės žalos. Motyvuodamas neturtinės žalos dydį teismas nurodė, jog atsižvelgia ne tik į tai, kad O. P. ir M. P. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, stresą, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, realią galimybę žalą atlyginti, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiesiems O. P. ir M. P., pernelyg sureikšmino civilinio atsakovo interesus, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, kurį deklaruoja, bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

25Vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nors pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

26Apeliacinės instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžio atkreipia dėmesį į tai, kad, nors T. L. padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau visgi padarytas šiurkščiai pažeidus kelių eismo taisykles: T. L., apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sėdo už automobilio vairo, suvokdamas, jog gali padaryti eismo įvykį. Toks visiškai neatsakingas nuteistojo elgesys ir abejingumas kitiems eismo dalyviams sukėlė nepataisomus padarinius – žuvo vaikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog M. P. kokiais nors fiziniais veiksmai galėjo padaryti įtaką eismo įvykio kilimui.

27Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nuteistasis T. L. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus. Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą. Dėl šių argumentų apylinkės teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą O. P. ir M. P., atsižvelgiant į nuteistojo T. L. turtinę padėtį.

28Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog bylose dėl eismo įvykių priteisiamos kokios nors standartinės neturtinės žalos sumos, tačiau teismų praktikoje vis dėlto galima pastebėti tam tikras tendencijas. Iš LAT formuojamos teismų praktikos matyti, jog tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, paprastai priteisiama apie 100000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009, 2K-457/2009 ir kt.). O. P. ir M. P. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pergyvenimus, sveikatos pablogėjimą, liūdesį dėl eismo įvykyje žuvusios mažametės dukters. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes bei kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos manymu, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Esant šioms aplinkybėms, O. P. ir M. P. priteistos iš nuteistojo neturtinės žalos dydis padidintinas iki 13 231 Eur. kiekvienam.

29Dėl R. P. ir I. P. patirtos neturtinės žalos.

30Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas dėl R. P. ir I. P. neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir todėl neproporcingai sumažino civilinį ieškinį, yra visiškai nepagrįsti. Vertinant neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog dėl M. P. mirties didesnius išgyvenimus patyrė jos tėvai, todėl apylinkės teismas pagrįstai R. P. ir I. P. priteisė mažesnes sumas nei mergaitės tėvams. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai, nes kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas I. P. ir R. P. tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes, ar nesivadovautų teismų praktika. Apylinkės teismas tinkamai motyvavo, kodėl R. P. ir I. P. nustatė mažesnius žalos dydžius nei reikalavo priteisti nukentėjusieji. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias išvadas nustatant neturtinės žalos dydį šioje dalyje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

31Dėl turtinės žalos ieškinio.

32Apeliaciniame skunde civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji teigia, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad išlaidas žuvusios laidojimui ir kapavietės tvarkymui yra atlyginusi draudimo bendrovė. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog UAB DK „( - )“ išmokėjo draudimo išmoką laidojimo išlaidoms atlyginti, kurios yra patvirtintos turėtų nuostolių faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, bei kurios yra būtinos ir protingos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog aiškinant ir taikant įstatymo normą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, prie jų nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams (LAT 2006-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Dėl šių priežasčių draudikas neturi pagrindo apmokėti nebūtinas, tik papročiais grindžiamas išlaidas, nulemtas subjektyvaus pobūdžio pageidavimais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo išmoka laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidoms atlyginti sudarė 10 587,58 Lt. Kolegijos nuomone, nurodyta suma yra pagrįsta, būtina, protinga, pakankama ir adekvati bei atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos turtinės žalos principus ir dydžius todėl pagrindo priteisti nukentėjusiesiems apeliantams papildomą sumą turtinei žalai atlyginti nėra.

33Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

34Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Teismui pateikti 2015 m. vasario 17 d. advokato orderis Nr. ( - ) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ), patvirtinantis 200 Eur sumokėjimą advokatui už atstovavimą apeliacinio proceso metu.

35Pažymėtina, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į apeliacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

36Šioje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, T. L. skundas atmetamas, taigi turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo. Pažymėtina, kad už atstovavimą advokatui faktiškai sumokėta suma (200 Eur) neviršija apeliacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš nuteistojo priteistina suma – 200 Eur.

37Dėl T. L. paskirtos bausmės

38Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog jam paskirta bausmė tinkamai neindividualizuota, ją skirdamas teismas nesivadovavo teismų praktika ir šiuo konkrečiu atveju tinkamai nepritaikė bausmės. Teisėjų kolegija mano, kad bausmė T. L. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

39Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

40BK 59 str. 2 d. nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, aptariamo straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai teismo teisė, bet ne pareiga. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu nelaikyti atsakomybe lengvinančia aplinkybe to, jog T. L. bendradarbiavo su policija, prokuratūra ir aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Minėta aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nelaikytina išskirtine, todėl nepripažintina kaip aplinkybė lengvinanti nuteistojo atsakomybę.

41BK 281 str. 6 d. sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, jos vidurkis yra 6 metai 6 mėnesiai. T. L. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Toks bausmės dydis T. L. nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, atlygino dalį padarytos žalos, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 2, b. l. 215). Švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad T. L. paskirta bausmė iš esmės yra tinkamai individualizuota, savo dydžiu mažesnė nei BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, T. L. paskirta bausmė atitinka bausmių skyrimo praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuteistajam T. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

42Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

43Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas nusprendė, kad T. L. neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – metamfetamino, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais. Pažymėtina, kad žuvusioji stovėjo šalikelėje ir kaltinamajam judėti važiuojamąja kelio dalimi netrukdė. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi daroma išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, atsižvelgiant į labai sunkias pasekmes.

44Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Aplinkybių, kurios rodytų pagrindą kitaip vertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir dėl to atidėti bausmės vykdymą, byloje nėra.

45Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

46BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Skundžiamame nuosprendyje teismas net nesvarstė tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybės.

47BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. 2 d. numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 127 str. 3 d.). T. L. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes – avarijos metu žuvo žmogus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas trejiems metams.

48Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

Nutarė

49pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.

50Vadovaujantis BK 68 str. uždrausti T. L. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

51Nukentėjusiajai O. P. priteistos iš nuteistojo T. L. neturtinės žalos dydį padidinti iki 13 231 Eur.

52Nukentėjusiajam M. P. priteistos iš nuteistojo T. L. neturtinės žalos dydį padidinti iki 13 231 Eur.

53Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. T. L. Jonavos rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už tai, kad jis... 4. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai O. P., M. P., I. P. ir R. P. pateikė... 5. Apeliantai skunde teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. L.... 6. Skunde taip pat teigiama, kad teismas, pripažinęs nukentėjusiųjų... 7. Apeliantai pažymi, kad nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu argumentu,... 8. Skunde taip pat teigiama, kad žala, kurią patyrė žuvusiosios M. P. seneliai... 9. Skunde pažymėta, jog teismas pripažino, kad nukentėjusieji ir civiliniai... 10. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nemotyvuotai netaikė BK 67 str. 2 d., 1... 11. Nuteistasis T. L. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo... 12. Skunde teigia, jog teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų... 13. Skunde nurodo, jog apeliantas pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą... 14. Apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, jo... 15. UAB DK „( - )“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo... 16. Atsiliepime nurodo, jog UAB DK „( - )“ nuomone, nukentėjusiųjų... 17. UAB DK „( - )“ nuomone, draudiko apskaičiuotos ir išmokėtos, paties... 18. Atsiliepime teigiama, jog UAB DK „( - )“ išmokėjo draudimo išmoką tik... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai... 20. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. P., M. P., I. P. ir R. P.... 21. Dėl O. P. ir M. P. patirtos neturtinės žalos.... 22. Nuosprendis dėl neturtinės žalos keistinas, nukentėjusiųjų apeliacinis... 23. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priteisė iš T. L. po 30 000 Lt O.... 24. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 25. Vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 26. Apeliacinės instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžio atkreipia... 27. Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką žalą... 28. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek... 29. Dėl R. P. ir I. P. patirtos neturtinės žalos.... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas dėl R. P. ir I. P. neturtinės... 31. Dėl turtinės žalos ieškinio.... 32. Apeliaciniame skunde civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji teigia, kad... 33. Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ... 34. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai apeliaciniame skunde taip pat prašo... 35. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 36. Šioje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinis skundas iš... 37. Dėl T. L. paskirtos bausmės... 38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo... 39. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 40. BK 59 str. 2 d. nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę... 41. BK 281 str. 6 d. sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 42. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo ... 43. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus... 44. Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio,... 45. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise... 46. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti... 47. BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis... 48. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 49. pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.... 50. Vadovaujantis BK 68 str. uždrausti T. L. 3 (trejus) metus naudotis specialia... 51. Nukentėjusiajai O. P. priteistos iš nuteistojo T. L. neturtinės žalos dydį... 52. Nukentėjusiajam M. P. priteistos iš nuteistojo T. L. neturtinės žalos dydį... 53. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....