Byla 2A-170-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“, Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“, Rusijos akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Rossija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Axistransport“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių

574 527,46 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad eismo įvykį sąlygojo grubus vairuotojo aplaidumas – važiavimas esant ypatingai pavargus, praktiškai užmigus. Jeigu atsakovės įgaliotas asmuo būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, eismo įvykio būtų išvengta. Atlikusi draudiminės bylos administravimą, ieškovė išmokėjo 73 077,46 Eur draudimo išmoką. Siekiant įvertinti padarytos žalos dydį, išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką ir kitas esmines aplinkybes, buvo atlikta žalos vertinimo ataskaita Nr. 100514, dėl kurios parengimo ieškovė patyrė 1 450 Eur išlaidų. Ieškovės apdraustam kroviniui žala buvo padaryta, kai gabenamas krovinys buvo atsakovės įgalioto asmens dispozicijoje: buvo vežamas atsakovės RAB „Amator 2000“. Šias aplinkybes patvirtina žalos vertinimo ataskaita, tarptautinis važtaraštis, administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kadangi RAB „Amator 2000“ pagal CMR Konvencijos 36 straipsnį yra laikomas vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio sugadinimą, jam taip pat reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovė RAB „Amator 2000“ savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi AB DK „Rossija“. Civilinės atsakomybės draudimas taip pat apėmė atvejus, kuomet pervežimo metu yra apgadinami kroviniai. Ieškovė nurodė, kad išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingų asmenų, šiuo atveju iš atsakovių: UAB „Gevara“ (susitariančio vežėjo), RAB „Amator 2000“ (faktinio vežėjo) ir AB DK „Rossija“ (faktinio vežėjo civilinės atsakomybės draudiko), kurie pagal CK 6.6 straipsnį ir CK 6.279 straipsnį turi atsakyti solidariai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovės 33,58 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

8Spręsdamas dėl atsakovių argumentų, susijusių su vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimu, teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos CMR Konvencijos nuostatos. Teismas vadovavosi CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Teismas nurodė, kad pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Teismas pabrėžė, kad nustatant, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas – vienerių ar trejų metų, svarbu kvalifikuoti vežėjo vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, veiksmus.

9Vertindamas vežėjo vairuotojo veiksmus, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl veiksmų pripažinimo dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

10Ieškovės argumentų, jog atsakovės RAB „Amator 2000“ vairuotojas nesilaikė darbo-poilsio režimo, teismas nepripažino įrodytais. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog krovinį vežęs vairuotojas nesilaikė poilsio-darbo režimo, o vadovaujantis vien protokole nurodyta aplinkybe, kad vairuotojas užmigo, negalima teigti, jog nebuvo laikytasi poilsio-darbo režimo. Analizuodamas administracinės teisės pažeidimo protokolo turinį, teismas nurodė, kad kritiškai vertintinos jame nurodytos eismo įvykį lėmusios aplinkybės, nes jų turinys yra prieštaringas. Protokole nurodyta, jog vairuotojas važiuodamas kraštine kairiąja eismo juosta ir lenkdamas ta pačia kryptimi kraštine dešiniąja eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, būdamas pavargęs, užmigo. Nėra logiškai paaiškinamas toks aplinkybių nurodymas, jog vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrą galėjo užmigti. Teismas įvertintino tai, kad krovinys buvo pakrautas Vilniuje, o eismo įvykis įvyko kelio Minskas-Grodno 50 km, kas sudaro palyginti nedidelį atstumą nuo krovinio pakrovimo vietos, todėl nurodė, kad yra pagrindo labiau tikėti, jog vairuotojas nebuvo pavargęs. Atsižvelgęs į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, jog vairuotojas buvo pavargęs, nėra patvirtinama kitais įrodymais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog eismo įvykis kilo būtent dėl to, jog vežėjo vairuotojas buvo pavargęs ir užmigo. Teismas pabrėžė, kad eismo įvykį galėjo sąlygoti nepakankamai saugiai atliktas lenkimo manevras, vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio ar neįsitikinus galimybe užbaigti lenkimo manevrą, tačiau tokių veiksmų pripažinti dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai ir laikyti sąmoningais, pakankamai tikslingais vežėjo vairuotojo veiksmais, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui, nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo taikyti CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies.

11Teismas taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. rugsėjo 1 d. (nuo eismo įvykio) ir pasibaigė 2011 m. rugsėjo 1 d.; ieškovas ieškinį teisme padavė 2012 m. birželio 13 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str.). Teismas nurodė, kad pretenziją atsakovei UAB „Gevara“ ieškovė pateikė tik 2012 m. vasario 22 d., t. y. jau praleidusi ieškinio senaties terminą, nors 2010 m. gruodžio 10 d. priimdama sprendimą dėl neginčijamos draudimo išmokos dalies išmokėjimo buvo numačiusi regresą į vežėjus UAB „Gevara“, RAB „Amator 2000“, paskutinę draudimo išmokos dalį išmokėjo 2011 m. liepos 8 d. Aplinkybių, liudijančių ieškinio senaties termino galimą nutraukimą ar sustabdymą, teismas nenustatė, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.

12Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškovė turi žinoti terminus, per kuriuos gali reikšti subrogacinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kaltiems asmenims ir tokio veiksmo neatlikimo laiku teisinius padarinius, todėl konstatavo, jog iki senaties termino suėjimo neegzistavo objektyvios kliūtys ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

13Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Gevara“ kaip tinkamos atsakovės byloje, teismas atsižvelgė į atsakovės UAB „Gevara“ ir RAB „Able Forwarders“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarytą sutartį, kurios objektas apibrėžtas kaip susitarimas dėl tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu bei kitų lydinčių paslaugų organizavimo ir įvykdymo; sutarties 1.2 punktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo ne tik organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui, bet ir įsipareigojo sutarties vykdymui įtraukęs dalyvauti trečiuosius asmenis, prisiimti atsakomybę už jų veiksmus, kaip už savo (sutarties 2.2 p.); sutarties 4.8 punktu atsakovė įsipareigojo atsakyti už krovinio arba jo dalies pažeidimą ir/arba iššvaistymą nuo momento kai priima krovinį iki to momento kol jį pristatys gavėjui pagal CMR Konvencijos sąlygas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji negalėtų būti atsakinga už kilusius nuostolius. Teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Gevara“ laikytina vežėju, nors pati krovinio nevežė, bet prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą ir turėtų atsakyti CMR Konvencijos prasme kaip vežėja kartu su faktiškai krovinį vežusia atsakove RAB „Amator 2000“.

14Iš žalos vertinimo ataskaitos teismas nustatė, jog krovinio siuntėjo įvertinta sugadinto krovinio vertė (105 090 JAV doleriai) nėra pagrįsta, nes sąskaitoje prietaiso vertė yra nurodyta 99 500 JAV doleriai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindžia žalos skaičiavimo. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, jog nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi CMR Konvencijos nuostatomis, todėl konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta, tačiau įvertinęs tai, jog ieškovės reikalavimai atmestini taikant ieškinio senatį, dėl ieškovės išmokėto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo plačiau nepasisakė.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, vadovaujantis CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįstas, kadangi pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl senaties prarandama po vienerių metų. Vairuotojas krovinį vežusią transporto priemonę vairavo būdamas pavargęs ir užmigo, todėl susidūrė su kita transporto priemone. Draudžiama vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Vairuotojas tokį draudimą pažeidė, transporto priemonę vairavo pavargęs, kas laikytina dideliu vairuotojo neatsargumu.

182. Teismas nenurodė argumentuotų motyvų, suteikiančių pagrindą nesivadovauti administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aiški eismo įvykio kilimo priežastis, kad yra prieštaringos protokole nurodytos aplinkybės. Protokolas buvo surašytas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vairuotojas savo kaltę pripažino, su protokolu susipažino ir pasirašė, gavo protokolo kopiją. Vadinasi, pats vairuotojas protokole nurodytas aplinkybes laiko teisingomis, jų neginčija, todėl nei teismo, nei atsakovių argumentai, kad protokolas nėra pakankamas įrodymas vairuotojo kaltei nustatyti, nelaikytini pagrįstais, nėra pakankamai motyvuoti, paremti prezumpcija, kad vairuotojas, lenkdamas kitą transporto priemonę, negalėjo, būdamas pavargęs, nepakankamai sukoncentruoti savo dėmesio bei sukelti eismo įvykį. Jeigu vairuotojas nebūtų užmigęs, tai nebūtų nurodyta protokole, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad eismo įvykį galėjo sąlygoti nepakankamai saugiai atliktas lenkimo manevras, vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio ar neįsitikinus galimybe užbaigti lenkimo manevrą.

193. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės RAB „Amator 2000” pateikti duomenis apie vairuotojo darbo ir poilsio režimą pervežimo metu, tačiau minėtų duomenų atsakovė nepateikė, motyvuodama tuo, kad jie nėra ilgai saugomi ir neišliko. Atsakovei RAB „Amator 2000” turėjo būti žinomos įvykio protokole nurodytos aplinkybės dėl vairuotojo nuovargio, lėmusio eismo įvykį, todėl darytina išvada, jog vairuotojo darbo grafiko duomenys atsakovei nebuvo palankūs, nes priešingu atveju būtų saugomi ir pateikti bylos nagrinėjimo metu, kaip paneigiantys protokolo duomenis.

204. Vairuotojo nuovargis grindžiamas protokolo duomenimis, kurie nekelia pagrindo jais abejoti. Atsakovės nepagrindžia aplinkybės, kad vairuotojas važiavo pailsėjęs, todėl teismo motyvai tiek dėl protokolo duomenų nepagrįstumo, tiek dėl tinkamos vairuotojo būklės kelionės metu, nėra pagrįsti. Nagrinėdamas vairuotojo nuovargio klausimą, teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus protokolo duomenis, priėmė sprendimą, motyvuodamas tuo, kad nėra papildomų įrodymų dėl vairuotojo būklės (vairuotojo darbo grafiko), tačiau tokių įrodymų nebuvimas nesutrukdė teismui prieiti nepagrįstos išvados, kad vairuotojas dirbo pailsėjęs ir jo veiksmai nesudarė didelio neatsargumo prielaidų.

215. Nepagrįsta teismo išvada, kad krovinys buvo pakrautas Vilniuje, o eismo įvykis įvyko kelio Minskas - Gardinas 50 km. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojas nedirbo prieš išvažiuodamas iš Vilniaus, kas galėjo būti jo nuovargio ir neatsargumo priežastis.

226. Vairuotojo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, nes pastarasis pagal savo bendrą supratimą ar veiklos pobūdį žinojo ar turėjo žinoti konkrečius saugaus elgesio modelius, bet juos ignoravo. Vairuotojas nesilaikė paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, neįvertino savo būsenos prieš pradėdamas gabenti krovinį ir užmigo kelionės metu, todėl atsako už perduoto gabenti krovinio pažeidimą. Būdamas pavargęs ir sėsdamas už automobilio vairo vairuotojas suvokė, kad dėl nemigos ir nuovargio jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi. Vairuotojo netinkamą būklę vairuoti transporto priemonę patvirtina faktas, kad jis užmigo ir dėl to sukėlė eismo įvykį. Svarbu tai, kad jei vairuotojas nebūtų vairavęs transporto priemonės būdamas pavargęs, jis nebūtų užmigęs ir įvykio, sąlygojusio žalą, būtų išvengta. Byloje yra pagrindas taikyti CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tyčinių veiksmų atveju ieškinio senaties terminas yra treji metai, kuris ieškinio padavimo teismui metu nebuvo pasibaigęs.

237. Teismas neteisingai sprendė, kad nėra žalos apskaičiavimo pagrindimo, nepagrįstai teigdamas, jog krovinio siuntėjo įvertinta sugadinto krovinio 105 090 JAV dolerių vertė nėra pagrįsta, nes sąskaitoje prietaiso vertė nurodyta 99 500 JAV doleriai. Apdrausto krovinio žala vertinama pagal: 2010 m. rugsėjo 3 d. žalos vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad įrengimo konstrukcija turi mechaninių smūgių transportavimo metu žymių; 2010 m. rugsėjo 8 d. bendrovės gamintojos atstovybės Baltarusijos Respublikoje techninę išvadą, kad kelių eismo avarijos smūgio metu prietaisas yra visiškai sugadintas ir jo neįmanoma naudoti kaip matavimo priemonės. Apdrausto krovinio žalos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į 2011 m. birželio 18 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią apdraustas gaminys susideda iš dviejų dalių: induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektometro bei opcijos – trijų vožtuvų siurblio. Pagal ją induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektometro vertė yra 99 500 JAV dolerių, o neatskiriamos pastarojo prietaiso papildomo indukcinės plazmos 3-jų kanalų siurblio vertė 5 590 JAV dolerių. Šie du gaminiai yra susiję ir pirmasis negali veikti be antrojo. Tokiu būdu, apdrausto krovinio vertė lygi patikslintame ieškinyje nurodytai 105 090 JAV dolerių sumai.

24Atsakovė UAB „Gevara“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

251. Teismas teisingai nustatė, kad CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningas netinkamas elgesys negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės, kadangi dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Ieškovė skunde nurodo, jog vairuotojas transporto priemonę vairavo pavargęs bei nesilaikė poilsio taisyklių. Tokios prielaidos įrodinėjimo našta tenka ieškovei, tačiau ją patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl toks deklaratyvus pasisakymas neturi įrodomosios galios.

262. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės teiginius, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė vairuotojo grubaus aplaidumo (didelio neatsargumo), teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo.

273. Sprendime nėra išvados, jog vairuotojas dirbo pailsėjęs, priešingai – ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad vairuotojas pažeidė poilsio-darbo režimą, nėra įrodyta.

284. Kvalifikuojant vežėjo didelį neatsargumą pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, didelis neatsargumas turi būti ne tik objektyviai aiškus (turi būti nustatytas esminis vežėjo pareigos rūpestingai elgtis pažeidimas, viršijantis paprasčiausius rūpestingo elgesio reikalavimus), bet turi turėti ir subjektyvųjį elementą – turi būti nustatyta, kad faktinis vežėjas (jo vairuotojas) turėjo numatyti galimas tokio nerūpestingo elgesio pasekmes ir kad faktinis vežėjas nesistengė tokių pasekmių išvengti, ignoruodamas apsaugos ir atsargumo priemones, kurios kiekvienam būtų buvusios aiškios.

295. Teismui nusprendus patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės prašoma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta. Dėl papildomos krovinio vertės su vežėju nebuvo tartasi, papildomas užmokesčio už vežimą priedas dėl to nebuvo numatytas ir/ar apmokėtas, CMR važtaraštyje atžymų dėl sutartinės krovinio vertės nenustatyta, todėl kompensacija už prarastą krovinį negali viršyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos maksimalios iš vežėjo išieškotinos kompensacijos ribos. Jeigu teismas pripažintų vežėjo atsakomybę už krovinį, atsakovės mokėtina suma būtų lygi 9,95 Eur už kiekvieną sugadinto krovinio brutto svorio kilogramą.

30Atsakovės RAB „Amator 2000“ ir RAB DK „Rossija“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepadavė.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

33Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad ieškovė (draudikė) su draudėja RAB „Able Forwarders“ buvo sudariusi vežamų krovinių draudimo sutartį (1 t., 7-10 b. l.). Draudėja RAB „Able Forwarders“ su atsakove UAB „Gevara“ 2008 m. lapkričio 12 d. sudarė tarptautinio krovinio gabenimo automobilių transportu sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Gevara“ įsipareigojo organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą automobiliais arba geležinkelio transportu, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui (gavėjui) (1 t., 12-18, b. l.). Šios sutarties pagrindu draudėja RAB „Able Forwarders“ kreipėsi į atsakovę UAB „Gevara“ dėl 2 186 kg svorio medicinos įrangos – plazmos optinio emisinio spektrometro ir kitos medicininės įrangos pervežimo. Krovinio siuntėjas – Fairfield Global Ltd (Didžioji Britanija), krovinio gavėjas – UC Belmedtechnika, (Baltarusijos Respublika) (1 t., 11, 82-88, 101-120, b. l.). Atsakovė UAB „Gevara“ kaip ekspeditorius sutarties su RAB „Able Forwarders“ vykdymui 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Axistransport“ sutartį dėl krovinio pervežimo, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo krovinį pervežti iki muitinės išsikrovimo vietos Baltarusijos Respublikoje (1 t., 137b. l.). Trečiasis asmuo UAB „Axistransport“ pervežimui pasitelkė atsakovą RAB „Amator 2000“, kuris faktiškai vežė krovinį į Baltarusijos Respubliką; atsakovės RAB „Amator 2000“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AB DK „Rossija“ (1 t., 82-84, 216 b. l.). 2010 m. rugsėjo 1 d. Baltarusijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas atsakovės RAB „Amator 2000“ darbuotojas – vairuotojas A.V. Š., ir, kurio metu buvo apgadintas vežamas krovinys (1 t., 89-96 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, būdamas pavargęs užmigo, todėl susidūrė su transporto priemone MAZ 437041 (1 t., 92-93 b. l.). Dėl šio įvykio ieškovė pagal su RAB „Able Forwarders“ sudarytą draudimo sutartį išmokėjo krovinio siuntėjui Fairfield Global Ltd 73 077, 46 Eur draudimo išmoką, kuri apskaičiuota iš apdrausto krovinio vertės atėmus likutinę apgadinto krovinio vertę ir franšizę (1 t., 19-22 b. l.). Už žalos vertinimo ataskaitos parengimą ieškovė sumokėjo 1 450 Eur (1 t., 23 b. l.).

34Dėl vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo

35Šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencijos) nuostatos. CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Taigi teismui konstatavus, kad vežėjo veiksmai prilygintini tyčiniams, šis netenka teisės gintis nuo jam pareikšto ieškinio, remdamasis vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimu ir prašyti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius. Byloje keliamas krovinio vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo klausimas, t. y. ar eismo įvykis, kurio priežastis vairuotojo užmigimas prie vairo, gali būti vertinamas kaip vairuotojo didelis neatsargumas prilyginamas tyčiai. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl ginčui taikytino ieškinio senaties termino trukmės.

36Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo netinkamo elgesio standartas įvairiose valstybėse skiriasi, bet toks elgesys negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014).

37Nagrinėjamoje byloje krovinį vežęs transporto priemonės vairuotojas dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad vairuotojas A. V. Š. važiuodamas kraštine kairiąja eismo juosta ir lenkdamas ta pačia kryptimi dešiniąja eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, būdamas pavargęs, užmigo, todėl susidūrė su transporto priemone MAZ. Pirmosios instancijos teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu neatsargumu prilyginamu tyčiai. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, jos manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą.

38Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Gevara“ argumentais, kad įvykio aplinkybės nėra išsamios ir visiškai aiškios dėl neįskaitomos administracinio teisės pažeidimo protokolo dalies, tačiau atsakovės nekvestionuoja jame užfiksuoto įvykio fakto ir kitokių įvykio vertinimą lemiančių įrodymų nepateikia. Iš protokolo matyti, kad vairuotojas susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone. Protokole nurodyta, kad vairuotojas, būdamas pavargęs, užmigo. Atkreiptinas dėmesys, kad protokolą pildo atsakingi pareigūnai, tačiau subjektyvios eismo įvykį sukėlusios priežasties (būdamas pavargęs, užmigo) policijos pareigūnai negalėjo žinoti, todėl tokia aplinkybė galėjo būti nustatyta ir įrašyta į protokolą tik iš vairuotojo paaiškinimų. Taigi pats vairuotojas nurodė, kad buvo pavargęs ir užmigo. Tai, kad protokole nurodyta, jog vairuotojas važiavo kraštine kairiąja eismo juosta ir lenkė ta pačia kryptini dešiniąja eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, nereiškia, kad lenkimo manevras buvo sąmoningas. Protokolas patvirtina, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas važiavo kairiąja eismo juosta, o kita transporto priemonė važiavo dešiniąją eismo juosta ta pačia kryptimi, todėl visiškai tikėtina, kad susidūrimas įvyko krovinį vežusiam vairuotojui užmigus.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės vairuotojas yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Miego būsena neateina netikėtinai ar staiga. Vairuotojas prieš tai kurį laiką turėjo jaustis apsnūdęs ar mieguistas, todėl privalėjo įvertinti savo fiziologinę būseną ir galimybę tęsti kelionę. Vairavimas reikalauja didelės koncentracijos, todėl vairuotojas, pajutęs, kad praranda budrumą, privalėjo nutraukti kelionę, sustoti, imtis priemonių tokiai būsenai pašalinti. Užmigimas prie važiuojančios transporto priemonės vairo negali būti vertinamas vairuotojo naudai ir negali būti pateisinamas. Vairuotojas privalėjo suprasti, kad būdamas mieguistos būsenos gali prarasti transporto priemonės valdymo galimybę ir tokiu būdu sukelti eismo įvykį. Nesustojęs pailsėti ir tęsdamas kelionę vairuotojas buvo itin neatsargus. Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotojas užmigo prie vairo, rodo didelį vairuotojo neatsargumą. Net ir nesant įrodymų, kad vairuotojas pažeidė darbo-poilsio rėžimą, nustatyta aplinkybė yra pakankama vairuotojo veiksmus vertinti kaip didelį neatsargumą prilyginamą tyčiai. Nors vairuotojas neturėjo tikslo sugadinti krovinį, tačiau jo neatidumas ir nerūpestingumas, neįvertinus savo fiziologinės būsenos ir galimybės vairuoti transporto priemonę, lėmė jo užmigimą prie vairo, eismo įvykio sukėlimą ir krovinio sugadinimą.

40Atsakovės UAB „Gevara“ argumentai, kad ieškovė neįvykdė rungimosi pareigos ir nepateikė duomenų, kad vairuotojas pažeidė darbo-poilsio rėžimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelio neatsargumo, nepagrįsti. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

41Teigdama, kad vairuotojo veiksmai atitinka didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai elgesį, ieškovė pateikia įrodymus, kad vairuotojas užmigo prie vairo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra pakankama vairuotojo elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą prilyginamą tyčiai. Taigi ieškovė įvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Siekdama paneigti didelio neatsargumo aplinkybę, atsakovė privalėjo įrodyti, jog vairuotojas buvo tikrai apdairus ir rūpestingas, jog ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų tinkamos būsenos prie vairo, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad buvo laikytasi darbo-poilsio rėžimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vairuotojo tinkamų priemonių ėmimąsi siekiant išvengti nuovargio prie vairo. Taigi atsakovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir nepateikė įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti vairuotojo veiksmus.

42Sutiktina su ieškovės argumentais dėl teismo išvados, jog vairuotojas negalėjo būti pavargęs, nes nuo Vilniaus nuvažiavo nedidelį atstumą, nepagrįstumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas kelionę pradėjo nuo Vilniaus, todėl esant nustatytai aplinkybei, kad vairuotojas būdamas pavargęs užmigo prie vairo, nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo pavargęs.

43Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

44Ieškovei pateikus įrodymus, kurie patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad būdamas pavergęs vairuotojas užmigo prie važiuojančios transporto priemonės vairo ir dėl to susidūrė su kita transporto priemone, ir kurie lemia vairuotojo veiksmų vertinimą kaip didelį neatsargumą prilyginamą tyčiai, o atsakovėms nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti vairuotojo veiksmus, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog vairuotojas būdamas pavargęs užmigo, nėra nustatyta. Teismas nepagrįstai nurodė, jog eismo įvykį galėjo sąlygoti nepakankamai saugus lenkimo manevras, nepasirinktas saugus greitis ar neįsitikinimas apie galimybę užbaigti lenkimo manevrą. Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl jos nėra nustatytos, o teismas negali eismo įvykio priežasties grįsti savo prielaidomis, kai eismo įvykio priežastis yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

45Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą apie vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo veiksmuose nustatytas didelis neatsargumas prilygintas tyčiai, atsakovės neturi galimybės remtis ribojimais, nustatančiais sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Tokiu atveju darytina išvada, kad ginčo santykiams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir jo ieškovė nėra praleidusi (eismo įvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d. o ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012 m. birželio 13 d.), todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo (CMR Konvencijos 32 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimai atsakovėms nagrinėtini iš esmės.

46Dėl atsakovių atsakomybės pobūdžio

47CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiam asmeniui „Fairfield Global Ltd“ už draudėją RAB „Able Forwarder“ išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Ieškovė pareiškė ieškinį trims atsakovėms – UAB „Gevara“, su kuria pirminė vežėja RAB „Able Forwarders“ (iš kurios, atlyginusi padarytą žalą, ieškovė perėmė reikalavimo teises) buvo sudariusi tarptautinių krovinių gabenimo sutartį, RAB „Amator 2000“, kuri faktiškai vežė krovinį, bei jos civilinės atsakomybės draudikei – AB DK „Rossija“.

48Atsakovė UAB „Gevara“ atsiliepimuose į ieškinį ginčijo savo prievolę atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį, teigdama, jog ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi yra antrasis susitariantis vežėjas. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, nurodęs, kad atsakovė laikytina vežėja, nors krovinio pati nevežė, tačiau prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą ir turėtų atsakyti CMR Konvencijos prasme kaip susitariantis vežėjas kartu su faktiškai krovinį vežusia atsakove RAB „Amator 2000“. Atsakovė UAB „Gevara“ dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepadavė, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su šiais teismo argumentais, juos papildo. Aplinkybė, kad žala buvo padaryta tuomet, kai krovinys buvo vežėjos RAB „Amator 2000“ dispozicijoje ir kurios darbuotojas (vairuotojas) sukėlė eismo įvykį, neatleidžia atsakovės UAB „Gevara“ nuo atsakomybės. CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal CMR Konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Be to, RAB „Able Forwarder“ su UAB „Gevara“ sudarytos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad UAB „Gevara“ įsipareigoja organizuoti tarptautinį krovinių gabenimą, užtikrinti krovinių pristatymą į paskirties punktą ir išduoti jį įgaliotam asmeniui, turi teisę įtraukti trečiuosius asmenis (vežėjus) prisiimdamas atsakomybę už jų veiksmus, kaip už savo (2.2 p.). Sutarties 4.8 punkte numatyta, kad ekspeditorius atsako už krovinio arba jo dalies pažeidimą ir/arba iššvaistymą nuo to momento, kai priima krovinį iki to momento, kol jį pristatys gavėjui pagal CMR Konvencijos sąlygas. Taigi aplinkybė, kad atsakovė UAB „Gevara“ ne savo veiksmais padarė žalą ieškovei, neatleidžia šios atsakovės nuo atsakomybės, kadangi ji atsakinga už asmenų, kurių paslaugomis naudojosi, veiksmus.

49Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CMR Konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas abiem vežėjams, t. y. susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui, gabenusiam krovinį savo vardu ir rizika, pagal šalių tarpusavio santykių pobūdį ir CMR Konvencijos 36 straipsnio prasmę, t. y. kad reikalavimą dėl krovinio praradimo siuntėjo pasirinkimu galima pareikšti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams, reiškia, kad, pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. Toks CMR Konvencijos nuostatų, numatančių galimybę pareikšti reikalavimą keliems vežėjams aiškinimas pateisinamas kaip labiausiai atitinkantis siuntėjo teisėtus interesus ir nepažeidžiantis susitariančio ir faktinio vežėjų interesų, nes susitariantis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR Konvencijos 37 straipsnį turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje esantis krovinys buvo prarastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

50Taigi ieškovė pagrįstai prašo priteisti žalą solidariai iš atsakovių UAB „Gevara“ (susitarančios vežėjos) ir RAB „Amator 2000“ (faktinės vežėjos). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantis draudimo polisas patvirtina, kad vežėja RAB „Amator 2000“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę pas draudikę AB DK „Rossija“ (1 t., 216 b. l.). CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 str.), taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Draudimo liudijime nurodyta, kad apdraustas krovinio praradimo ar sugadinimo interesas. Eismo įvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 1 d., galiojant atsakovės civilinės atsakomybės draudimui. Draudimo polise maksimali vieno draudžiamojo įvykio suma siekia 360 000 JAV dolerių, t. y. neviršija byloje pareikšto reikalavimo sumos, net ir išskaičiavus draudimo polise numatytą franšizės sumą (1 000 JAV dolerių). Tokiu atveju maksimali vieno draudžiamojo įvykio suma eurais sudarytų 271 793,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė RAB „Amator 2000“ buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, kad žalos padarymo metu draudimas galiojo, kad draudimo polise nurodyto vieno draudžiamojo įvykio mokėtina kompensacija neviršija ieškinio sumos, nagrinėjamu atveju atsakovei RAB „Amator 2000“ taikytina atsakomybė perkeliama jos draudikei AB DK „Rossija“, kuri su atsakove UAB „Gevara“ atsako solidariai dėl jau ankščiau nurodytų aplinkybių. Tai, kad žalą padaręs asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas nėra solidarūs skolininkai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

51CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi apdraustasis asmuo yra atsakingas už žalos padarymą nukentėjusiajam asmeniui tuo atveju, kai draudimo sumos nepakanka padarytai žalai atlyginti. Tik tuo atveju, jeigu draudimo polise numatyta mokėtina kompensacija būtų nepakankama žalai visiškai atlyginti, vežėjai RAB „Amator 2000“ atsirastų prievolė atlyginti padarytą žalą.

52Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovės RAB „Amator 2000“ prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą dėl galiojančios draudiminės apsaugos, šiai atsakovei ieškinys atmetamas.

53Dėl žalos fakto ir jos dydžio

54Atsakovės UAB „Gevara“ teigimu, teismui nusprendus patenkinti ieškinį, ieškovės prašoma priteisti žalos suma nėra pakankamai pagrįsta, be to, turi būti vadovaujamasi CMR Konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią atsakovės mokėtina suma būtų lygi 9,95 Eur už kiekvieną sugadinto krivinio brutto svorio kilogramą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad CMR Konvencijos 23 bei 25 straipsniuose yra įtvirtinta maksimali kompensacijos suma už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau pagal CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vežėjo didelis neatsargumas prilyginamas tyčiai, atsakovė neturi pagrindo vadovaujantis jos atsakomybę ribojančiomis nuostatomis apskaičiuojant už krovinio sugadinimą mokėtinos kompensacijos dydį.

55Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 74 527,46 Eur žalai atlyginti ir pateikė žalos detalizaciją: draudimo išmoka, atsižvelgiant į apdrausto krovinio vertę (105 090 JAV dolerių), likutinę apgadinto krovinio vertę (8 000 JAV dolerių), franšizę (300 JAV dolerių), sudarė 96 790 JAV dolerių (1 t., 19-20 b. l.). Byloje yra įrodymai, patvirtinantys draudimo išmokos išmokėjimą (1 t., 21, 22 b. l.), taip pat turėtas žalos administravimo išlaidas (1 450 Eur) (1 t., 23 b. l.). Visa ieškovės patirta žala sudaro 74 527,46 Eur. Taigi ieškovės patirtos žalos dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais, todėl laikytinas pagrįstu (CPK 178 str.).

56Pasisakydamas dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta sugadinto krovinio 105 090 JAV dolerių vertė nėra pagrįsta, nes pagal sąskaitą prietaiso vertė yra 99 500 JAV dolerių. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai paneigia šias teismo išvadas. Žalos dėl apdrausto krovinio sugadinimo dydis skaičiuotas vadovaujantis 2011 m. birželio 18 d. sąskaita faktūra, pagal kurią apdraustas gaminys susideda iš dviejų dalių: induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektrometro ir opcijos – trijų vožtuvų siurblio, kurios pagal žalos vertinimo ataskaitos duomenis yra susijusios ir pirmasis prietaisas negali veikti be antrojo. Sąskaitoje faktūroje induktyviai sujungtos plazmos optinės emisijos spektrometro vertė nurodyta 99 500 JAV dolerių, o neatskiriamos šio prietaiso papildomo indukcinės plazmos 3-jų kanalų siurblio vertė – 5 590 JAV dolerių, todėl apdrausto krovinio vertė lygi 105 090 JAV dolerių sumai.

57Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nepaneigia ieškovės atlygintos žalos dydžio skaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

58Dėl procesinių palūkanų priteisimo

59Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5% metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų, palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).

61Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra tenkintinas iš dalies ir ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 3 114,29 Eur žyminį mokestį (1 t., 5 b. l.; 2 t. 148 b. l.), turėjo 666,55 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (1 t., 25, 177, 178 b. l.,), už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 396,47 Eur (1 t., 173, 174, 175, 176 b. l.; 2 t., 149, 150 b. l.), turėjo 300 Eur išlaidų už atsakovės AB DK „Rossija“ kuratorės atstovavimą (2 t., 45, 96 b. l.). Iš viso ieškovė patyrė 5 477,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau ieškovei priteista visa jos reikalauta priteisti suma, todėl ji įgyja teisę į visą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju ieškovės patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių, iš kiekvienos po 2 738,66 Eur (CPK 93 str.).

64Atsakovės UAB „Gevara“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi jos atžvilgiu ieškinys yra patenkintas visa apimtimi (CPK 93 str.).

65Atsakovė RAB „Amator 2000“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 str.).

66Pirmosios instancijos teismas turėjo 33,58 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškinį patenkinus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

68Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

69Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, j. a. k. 110057869, solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, 74 527,46 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 46 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 74 527,46 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 46 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

70Ieškinį atsakovei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“ atmesti.

71Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, j. a. k. 110057869, iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, po 2 738,66 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“, j. a. k. 300916551, ir Rusijos akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Rossija“, j. a. k. 1027739100718, po 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti... 5. 74 527,46 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. Spręsdamas dėl atsakovių argumentų, susijusių su vienerių metų ieškinio... 9. Vertindamas vežėjo vairuotojo veiksmus, teismas vadovavosi Lietuvos... 10. Ieškovės argumentų, jog atsakovės RAB „Amator 2000“ vairuotojas... 11. Teismas taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas... 12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla,... 13. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Gevara“ kaip tinkamos atsakovės byloje,... 14. Iš žalos vertinimo ataskaitos teismas nustatė, jog krovinio siuntėjo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d.... 17. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą,... 18. 2. Teismas nenurodė argumentuotų motyvų, suteikiančių pagrindą... 19. 3. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės RAB „Amator 2000” pateikti... 20. 4. Vairuotojo nuovargis grindžiamas protokolo duomenimis, kurie nekelia... 21. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad krovinys buvo pakrautas Vilniuje, o eismo... 22. 6. Vairuotojo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, nes pastarasis pagal savo... 23. 7. Teismas neteisingai sprendė, kad nėra žalos apskaičiavimo pagrindimo,... 24. Atsakovė UAB „Gevara“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o... 25. 1. Teismas teisingai nustatė, kad CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje... 26. 2. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ieškinyje ir teismo posėdžio... 27. 3. Sprendime nėra išvados, jog vairuotojas dirbo pailsėjęs, priešingai –... 28. 4. Kvalifikuojant vežėjo didelį neatsargumą pagal CMR Konvencijos 29... 29. 5. Teismui nusprendus patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės... 30. Atsakovės RAB „Amator 2000“ ir RAB DK „Rossija“ atsiliepimų į... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad... 34. Dėl vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo... 35. Šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto... 36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams... 37. Nagrinėjamoje byloje krovinį vežęs transporto priemonės vairuotojas dėl... 38. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Gevara“ argumentais, kad... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės vairuotojas... 40. Atsakovės UAB „Gevara“ argumentai, kad ieškovė neįvykdė rungimosi... 41. Teigdama, kad vairuotojo veiksmai atitinka didelio neatsargumo prilyginamo... 42. Sutiktina su ieškovės argumentais dėl teismo išvados, jog vairuotojas... 43. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias... 44. Ieškovei pateikus įrodymus, kurie patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl... 45. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su apeliantės argumentais, kad... 46. Dėl atsakovių atsakomybės pobūdžio... 47. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 48. Atsakovė UAB „Gevara“ atsiliepimuose į ieškinį ginčijo savo prievolę... 49. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė... 50. Taigi ieškovė pagrįstai prašo priteisti žalą solidariai iš atsakovių... 51. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais... 52. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovės RAB „Amator 2000“... 53. Dėl žalos fakto ir jos dydžio... 54. Atsakovės UAB „Gevara“ teigimu, teismui nusprendus patenkinti ieškinį,... 55. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 74 527,46 Eur žalai atlyginti ir... 56. Pasisakydamas dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 57. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nepaneigia ieškovės... 58. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 59. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 6 procentų metines... 60. CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal sutartį... 61. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 3 114,29 Eur žyminį... 64. Atsakovės UAB „Gevara“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos,... 65. Atsakovė RAB „Amator 2000“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas... 66. Pirmosios instancijos teismas turėjo 33,58 Eur su procesinių dokumentų... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir... 69. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 70. Ieškinį atsakovei Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „Amator 2000“... 71. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 72. Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės...