Byla e2A-270-236/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno tiekimo“ prekybos centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Toneda“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno tiekimo“ prekybos centrui ir akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl susitarimų, sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančiais, sutartinės hipotekos išregistravimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centro priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Toneda“, atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorio, varžytynių akto Nr. VA 16/08/19-1 dalies pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo išregistruoti daiktines teises, tretieji asmenys – R. M., valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė M. Č..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Toneda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2013 m. spalio 21 d. susitarimą kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkų, sudarytą tarp AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro, negaliojančiu; 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti UAB „Toneda“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – kiemo aikštelę b8, unikalus Nr. 4400-2834-0736, ir tvorą t12, unikalus Nr. 4400-2834-0747, esančius Palemono g. 171, Kaune; 3) pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas 20120150035180), sudarytą tarp UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro ir AB „Citadele“ banko; 4) išregistruoti 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas 20120150035180) iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registro.
  2. Ieškovė nurodė, kad yra perėmusi reikalavimo teises iš pradinės ieškovės BAB „Kauno tiekimas“, kuri 2016 m. kovo 17 d. turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktu reikalavimo teises perleido BAB Ūkio bankui, o ši 2016 m. rugpjūčio 19 d. varžytynių aktu jas pardavė ieškovei UAB „Toneda“.
  3. 2014 m. sausio 17 d. atsakovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro vardu įregistruota nuosavybės teisė į kiemo aikštelę b8, unikalus Nr. 4400-2834-0736, esančią adresu Palemono g. 171, Kaunas (toliau – ir aikštelė b8). Minėta nuosavybės teisė įregistruota 2007 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. spalio 21 d. susitarimų pagrindu. 2007 m. gegužės 24 d. susitarimas kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkų (toliau – ir 2007 m. susitarimas) pasirašytas tarp UAB „Domus Altera“, AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Brenntag Lietuva“, kurio pagrindu šalys pasidalino kiemo statinius, esančius Palemono g. 171, Kaune. Be kitų kiemo statinių AB „Kauno tiekimas“ atiteko aikštelė / kiemo danga / b4 (toliau – ir aikštelė b4) – 50 191 m2 ploto. 2013 m. spalio 21 d. susitarimas kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkų (toliau – ir 2013 m. susitarimas) sudarytas tarp AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro. Šio susitarimo pagrindu be kitų kiemo statinių AB „Kauno tiekimas“ atiteko aikštelė / kiemo danga / b4 – 45 231 m2 ploto, UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui atiteko – aikštelė / kiemo danga / b8 – 4 960 m2 ploto ir tvora t12, unikalus Nr. 4400-2834-07. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad kiemo aikštelė b8 yra suformuota atidalijus daiktą, unikalus Nr. 4400-1113-5574, kuriam priklausė kiemo aikštelės b4, b5, b6, b7; tvoros t5, t6, t7, t8, t9, t10, t11; stoginė 43/1g, vandens rezervuaras R-1. Iš 2007 m. susitarimo ir 2013 m. susitarimo matyti, kad aikštelė b8 buvo suformuota iš aikštelės b4. Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, kad tvora t12 priklauso aikštelei b8, todėl tvora t12 laikytina aikštelės b8 antraeiliu daiktu.
  4. Nors aikštelės b8 nuosavybės teisė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro vardu įregistruota minėtų 2007 m. ir 2013 m. susitarimų pagrindais, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad iki 2013 m. susitarimo sudarymo aikštelės b4, iš kurios suformuota aikštelė b8, vienintelis savininkas buvo AB „Kauno tiekimas“. Vien tai, jog BAB „Kauno tiekimas“ po 2007 m. susitarimo neįregistravo kiemo statinių, be kita ko ir aikštelės b4 (50 191 m2 ploto) (iš kurios vėliau atidalinta aikštelė b8), nepaneigia BAB „Kauno tiekimas“ nuosavybės teisės į šį turtą, kadangi įregistravimas viešajame registre atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo, o ne nuosavybės teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo funkciją. Ieškovės teigimu, ginčijamas 2013 m. susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, CK 1.93 straipsniu, CK 1.81 straipsniu. Ieškovė taip pat nurodė, kad tvora t12, kaip antraeilis aikštelės b8 daiktas ieškinio patenkinimo atveju taip pat grąžintina ieškovei.
  5. 2012 m. gruodžio 12 d. hipotekos sutartimi (toliau – ir hipotekos sutartis) skolininko AB „Birač Europe“ prievolių įvykdymo užtikrinimui AB Ūkio banko naudai kaip turtinis kompleksas įkeista AB „Kauno tiekimas” (įmonės įkeitimas) – nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai (hipotekos sutarties 1.1. – 1.4. punktai). Pagal hipotekos sutartį į BAB Ūkio banko naudai įkeistą turtą pateko ir ginčo aikštelė. Todėl 2013 m. susitarimas laikytinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes: 1) prieštarauja bankrutuojančios AB „Kauno tiekimas“ kreditorių interesams; 2) sudarytas, galiojant civilinėje byloje Nr. B2-1924-259/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms disponuoti AB „Kauno tiekimas“ nekilnojamuoju turtu; 3) sudarytas dėl nekilnojamojo turto, kuris 2012 m. gruodžio 12 d. įmonės hipotekos sutartimi įkeistas AB Ūkio banko naudai; 4) sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos.
  6. Pagal VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, ginčo turtas (aikštelė b8 ir tvora t12) 2015 m. birželio 25 d. sutartine hipoteka yra įkeistas AB Citadele bankui UAB ,,Kauno tiekimo‘‘ prekybos centro įsipareigojimams pagal 2013 m. gruodžio 17 d. atviro kredito sutartį Nr. PS/2582/002 užtikrinti (toliau – Hipotekos sandoris). UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras nėra įkeičiamo turto savininkas, todėl neturėjo teisės sudaryti Hipotekos sandorio. Turto savininkas nėra davęs sutikimo įkeisti minėtą turtą UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro prievolių įvykdymui užtikrinti, todėl Hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
  7. Atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras su ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kurį prašė tenkinti, jei būtų patenkintas ieškinys. Priešieškiniu atsakovė prašė: 1) įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis veiksmų išregistruoti kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12, esančius Palemono g. 171, Kaune bei daiktines teises (nuosavybės teises) iš Nekilnojamo turto registro; 2) ieškovei nesiėmus veiksmų išregistruoti kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12 per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti atsakovui UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui imtis veiksmų taip padaryti; 3) panaikinti 2016 m. kovo 17 d. turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktą dalyje dėl BAB „Kauno tiekimas” reikalavimo teisių į kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12, kylančių iš civilinės bylos Nr. e2-977-601/2016, ieškovės procesinių teisių perdavimo; 4) panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. varžytynių akto Nr. VA 16/08/19-1 dalį, kuria ieškovė įsigijo iš BAB Ūkio banko reikalavimo teises į kiemo aikštelę b8 ir tvorą t12, kylančias iš civilinės bylos Nr. e2-977-601/2016, ieškovės procesines teises.
  8. Atsakovė nurodė, kad 2009 m. gruodžio 23 d. AB „Kauno tiekimas“ pardavė jai išnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje esančius statinius (siurblinę, elevatorių ir kompresorinę) UAB „Promneta“, kuri juos perleido UAB „Norventa“, o 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi juos įsigijo atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras. Visais atvejais perleidžiant statinių nuosavybės teises, buvo atitinkamai perleista ir valstybinės žemės nuomos teisė (0,9266 ha) aplink statinius. Išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalyje yra ir aikštelė b8, kuri, remiantis CK 4.14 straipsnio 2 dalimi, laikytina įsigytų statinių (siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės) priklausiniu. Nuosavybės teisės į ginčo turtą nebuvo registruotos BAB „Kauno tiekimas“ vardu, todėl sudarant statinių pirkimo-pardavimo sutartis, notariškai patvirtinti ginčo turto perleidimo nebuvo galimybės. 2013 m. susitarimas buvo sudarytas tik tam, kad įteisinti (įregistruoti) nuosavybės teises į ginčo turtą, kuris atsakovei UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui priklauso nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. (atsakovei BAB „Kauno tiekimas“ nepriklauso nuo 2009 m. gruodžio 23 d.). Tvorą t12 atsakovė pasistatė po 2013 m. susitarimo ir ją įregistravo kaip aikštelės b8 priklausinį.
  9. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys, turėtų būti patenkintas ir priešieškinis dėl ginčo turto išregistravimo, nes kitaip ieškovė gautų daugiau turto (suformuotą ir įregistruotą daiktą), negu turėjo pradinė ieškovė BAB „Kauno tiekimas“, kuri nesirūpino ginčo turtu ir jo neįregistravo.
  10. 2016 m. kovo 17 d. turto perdavimo hipotekos kreditoriui BAB Ūkio bankui akto dalis dėl BAB „Kauno tiekimas“ reikalavimo teisių į aikštelę b8 ir tvorą t12, kylančių iš civilinės bylos Nr. e2-977-601/2016 yra neteisėta, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Aktas galėtų būti teisėtas tik tuo atveju, jeigu BAB „Kauno tiekimas“ būtų ginčo turto savininkė, ko pasėkoje būtų turėjusi teisę tiek įkeisti ginčo turtą, tiek perleisti reikalavimo teisę. Tačiau šioje byloje duomenų, kad BAB „Kauno tiekimas“ būtų ginčo turto savininkė nėra. Reikalavimas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. varžytynių akto Nr. VA 16/08/19-1 dalį yra išvestinis, todėl jis tenkintinas, patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl 2016 m. kovo 17 d. turto perdavimo hipotekos kreditoriui akto dalies panaikinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino 2013 m. spalio 21 d. susitarimą kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkų, sudarytą tarp AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro, niekiniu ir negaliojančiu bei taikė restituciją natūra – grąžino UAB „Toneda“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – kiemo aikštelę b8, unikalus Nr. 4400-2834-0736, ir tvorą t12, unikalus Nr. 4400-2834-0747, esančius Palemono g. 171, Kaune; pripažino 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas 20120150035180), sudarytą tarp UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro ir AB „Citadele“ bankas, negaliojančia; nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo išregistruoti 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas 20120150035180) iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registro; priešieškinį atmetė.
  2. Įvertinęs byloje pateiktų šalių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras šiuo atveju neįrodė aplinkybės, jog aikštelė b8 yra pagrindinių statinių (siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės) priklausinys (CPK 178 str.) bei buvo teisėtai ir pagrįstai jos įsigyta iš UAB „Norventa“ 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus siurblinę, elevatorių ir kompresorinę. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog aikštelė b8 patenka į atsakovei išnuomotą valstybinės žemės sklypą, jog atsakovė ja naudojasi ir prižiūri, nėra pakankamos daryti išvadą, kad BAB „Kauno tiekimas“, parduodama siurblinę, elevatorių ir kompresorinę UAB „Promneta“, kartu pardavė ir dalį savo aikštelės b4. Teismas sprendė, jog nustatant, ar aikštelė b8 yra 2009 m. gruodžio 23 d. parduotų daiktų – siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės – priklausinys, reikalinga įvertinti 2009 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo metu egzistavusias aplinkybes. Pirma, kaip matyti, pirkimo- pardavimo sutartyje bei sąskaitoje faktūroje Nr. 0002831 nėra nurodyta, kad kartu su siurbline, elevatoriumi ir kompresorine yra parduodama ir aikštelės b4 tam tikra dalis. Antra, nėra ginčo, kad aikštelė b4 priklausė BAB „Kauno tiekimas“ (nors ir neįregistruotos nuosavybės teisės). Trečia, aikštelė b4 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ketvirta, sandorio šalys nesudarė jokių kitų susitarimų (pvz.: susitarimo tarp bendrasavininkų ir pan.) dėl aikštelės b4 perleidimo UAB „Promenta“. Penkta, pirkėja nesiekė įregistruoti aikštelės b4 dalies savo vardu (pvz.: nesikreipė į pardavėją, kad šis įregistruotų nuosavybės teises į aikštelę b4 ir nupirktą dalį perleistų pirkėjai). Šešta, nėra duomenų, kokia gi dalis aikštelės b4 galėjo būti parduota (nevertinant ginčo susitarimo). Septinta, aikštelė b4, atsižvelgiant į jos dydį, įregistravimą viešajame registre, laikytina pagrindiniu daiktu, o ne antraeiliu (priklausiniu), todėl tokio daikto dalies pardavimas turėjo būti aiškiai šalių išreikštas. Aštunta, atsakovės įsigyti daiktai (siurblinė, elevatoriaus ir kompresorinė) ir aikštelė b4 (b8) nėra susiję bendra ūkine paskirtimi, aikštelė b4 (b8) nėra skirta tik įsigytiems daiktams aptarnauti, tai bendro pobūdžio inžinerinis statinys, skirtas (tarnaujantis) visų nekilnojamųjų daiktų, esančių Palemono g. 171, Kaune, aptarnavimui (privažiavimui) palengvinti. Devinta, nesant aikštelės b4 (b8), kaip nekilnojamojo turto, atsakovė, turėdama nuomos teisę į žemę, neprarastų galimybės naudotis įsigytais statiniais. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad 2009 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo parduota aikštelės b4 dalis, kaip parduotų statinių (siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės) priklausinys.
  3. Pripažinus, kad BAB „Kauno tiekimas“ nėra pardavęs aikštelės b4 dalies (aikštelės b8), laikytina, kad 2013 m. susitarimu atsakovei UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui neatlygintinai buvo perleista aikštelė b8, atidalinant ją iš aikštelės b4. Tačiau byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. AB „Kauno tiekimas“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės AB „Kauno tiekimas“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos bei turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis AB „Kauno tiekimas“ leista areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis, tačiau uždrausta juo disponuoti. 2013 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi AB „Kauno tiekimas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2013 m. spalio 21 d. sudarytas ginčo susitarimas. Nėra ginčo, jog ginčo susitarimo sudarymo metu, esant iškeltai bankroto bylai, AB „Kauno tiekimas“ buvo nemoki bei turėjo daug kreditorių, kurie turėjo ir turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į BAB „Kauno tiekimas“ (skolininką). Ginčo sandoris yra neatlygintinis ir juo buvo perleista įmonės turto dalis (aikštelė b8), kuri galėjo būti panaudota tenkinant finansinius kreditorių reikalavimus. Netekus šio turto, buvo sumažinta galimybė maksimaliai patenkinti finansinius kreditorių reikalavimus, kas neabejotinai pažeidė jų interesus. Aplinkybių, jog įmonė turėjo sudaryti sandorį, nenustatyta. Tuo tarpu įmonė (jos vadovė R. M.) laikytina nesąžininga, nes ginčo sandorį sudarė po bankroto bylos iškėlimo ir galiojant turto bei turtinių teisių areštui, galiojant hipotekos sandoriui (t. y. turtui esant įkeistam vienam iš kreditorių), bei turtą perleido įmonei (atsakovei UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui), kurios akcininkas ir vadovas V. J. iki 2013 m. kovo mėnesio buvo skolininko valdybos narys. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, leido daryti išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos 2013 m. susitarimą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
  4. Teismas sutiko su ieškovės motyvais dėl to, jog ginčo susitarimas laikytinas negaliojančiu ir dėl to, kad sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos sandorio formos reikalavimų (CK 1.93 str.), kadangi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.)
  5. Taip pat teismas sprendė, kad, egzistuoja pagrindas ginčo susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Laikino turto arešto galiojimo metu asmuo neturi teisės disponuoti savo turtu, o sandorių sudarymas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo atveju atsakovės BAB „Kauno tiekimas“ atžvilgiu ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Todėl turto perleidimo sandoris laikytinas negaliojančiu dar ir šiuo pagrindu.
  6. Teismas sprendė, jog 2013 m. susitarimą pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, UAB „Toneda“, kaip dabartinei turto savininkei, grąžintinos nuosavybės teisės į aikštelę b8. Be to, tvora t12, kaip aikštelės b8 priklausinys, taip pat perduotina ieškovės nuosavybėn. Byloje nustatyta, jog tvora t12 buvo pastatyta atsakovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro, o ne BAB „Kauno tiekimas“ ar ieškovės, todėl atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras turi teisę siekti susigrąžinti ieškovės turto atliktus pagerinimus (tame tarpe ir naudojamos aikštelės b8), ar dėl to patirtas išlaidas.
  7. Taip pat pagrįstu teismas laikė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką, sudarytą tarp UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro ir AB Citadele banko, kadangi ja atsakovė UAB “Kauno tiekimo” prekybos centras įkeitė bankui aikštelę b8 ir tvorą t12, kurie jai nepriklausė. Tokio Hipotekos sandorio palikimas galiojančiu, teismo vertinimu, reikštų, jog už atsakovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro prievolių AB Citadele bankui nevykdymą turtėtų atsakyti ieškovė, o atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras iš esmės gautų naudos iš neteisėto bei niekinio sandorio.
  8. Atsakovė AB Citadele bankas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimus Hipotekos sandorio trūkumus. O nustatytos bylos aplinkybės leidžia spręsti, jog hipotekos kreditorius nebuvo sąžiningas ir rūpestingas, nes informacija apie UAB „Kauno tiekimas“ teisinę būklę bei jos ir UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro ginčą buvo lengvai prieinama. Taigi, Hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu ir nėra būtinybės AB Citadele bankas interesų ginti, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi.
  9. Ieškovės reikalavimą išregistruoti 2015 m. birželio 25 d. sutartinę hipoteką iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registro teismas laikė pertekliniu, todėl jo netenkino.
  10. Pasisakydamas dėl priešieškinio argumentų, teismas vertino juos kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad aikštelė b4, iš kurios niekiniu sandoriu buvo atidalinta aikštelė b8, buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamasis daiktas, iki ginčo susitarimo (2013 m. spalio 21 d.), esant įregistravimo pagrindui – 2007 m. gegužės 24 d. susitarimas, kuris yra galiojantis ir pagal kurį aikštelė b4, tuo pačiu ir aikštelė b8, priklauso ieškovei, kaip savininkei. Pripažinus ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, bus tik pagrindas pakeisti įrašus Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nei panaikins, nei pakeis ieškovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtą. Taigi, reiškiami reikalavimai dėl išregistravimo netenkintini, kaip netikslingi ir neturintys teisinio pagrindo. Šių reikalavimų patenkinimas niekaip neįtakotų pasikeitusios ginčo turto būklės (ji nei pablogėtų, nei pagerėtų). Atsakovei manant, jog ginčo turtas buvo pagerintas, kaip jau minėta, ji turi teisę siekti atgauti pagerinimus, ar dėl to patirtas išlaidas.
  11. Teismas netenkino ir kitų atsakovės priešieškino reikalavimų, kadangi konstatavo, jog AB „Kauno tiekimas“, turėdama turtą savo nuosavybėje, galėjo jį įkeisti hipotekos kreditoriui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kiemo aikštelė b8 nėra siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės priklausinys ir nebuvo parduota 2009 m. gruodžio 23 d. sutartimi. Tokią išvada teismas padarė visiškai neįsigilinęs į teisės normas bei teismų praktiką, reglamentuojančius priklausinius ir jų požymius bei neištyręs ar kiemo aikštelė funkciniu ryšiu nėra neatskiriamai susijusi su minėtais statiniais. Aplinkybę, jog ginčo aikštelė yra tik priklausinys patvirtinta byloje esančių įrodymų visuma. Nesinaudojant aikštele b8 nebūtų įmanoma naudotis atsakovės įsigytais statiniais, be to, ji net ir nebuvo naudojama niekieno kito, tik atsakovės reikmėms. Svarbu ir tai, kad atsakovei priklauso valstybinės žemės, esančios po aikštele b8, nuomos teisės
    2. Konstatuodamas, kad 2009 m. gruodžio 23 d. sutartimi nebuvo parduota aikštelė b8, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK įtvirtintų sutarčių aiškinimo principų – nenustatinėjo tikrųjų sutarties šalių UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ ketinimų bei tikslų, šalių bei šių asmenų elgesio tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po jo. Be to, teismas UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ neįtraukė į bylos nagrinėjimą bet pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, kas sudaro pagrindą sprendimą pripažinti negaliojančiu dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.
    3. Teismo išvada, kad aikštelė b8 nebuvo apeliantei parduota būtų teisinga, tik tada jei tai būtų konkrečiai įtvirtinta 2009 m. gruodžio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sandoriuose arba nustatyta specialioje teisės normoje.
    4. Perduodamas tvorą t12 ieškovės nuosavybėn teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Restitucijos esmė – grąžinti šalis į prieš tai buvusią padėtį, tuo tarpu teismas, grąžindamas ieškovei net keletą kartų vertingesnį turtą, nei jis buvo prieš negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymą. Teismas iš viso nevertino kitokių restitucijos taikymo galimybių.
    5. 2013 m. susitarimas nelaikytinas nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriu, todėl jo sudarymas notarine forma nebuvo privalomas.
    6. Pasisakydamas dėl to, kad aikštelė b8 nebuvo parduota 2009 m. guodžio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartimis, nes į sutartis tiesiogiai įrašyta nebuvo, bet laikęs, kad ji buvo įkeista hipotekos sutartimi, nors taip pat į ją tiesiogiai įrašyta nebuvo, teismas iš esmės tapačius atvejus traktavo visiškai skirtingai.
    7. 2013 m. susitarimas buvo sudarytas jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl jo sudarymas nesąlygojo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo apsunkinimo.
    8. Netinkamai nustatęs BAB „Kauno tiekimas“ aikštelės b8 nuosavybės netekimo momentą teismas nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinio reikalavimus.
    9. Teismas nepagrįstai nepatikrino ieškovės nurodytos ieškinio sumos ir dėl to nepagrįstai išnagrinėjo sau neteismingą civilinę bylą.
  2. Ieškovė UAB „Toneda“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo aikštelės b8 buvimą atskiru pagrindiniu daiktu, nepriklausančiu apeliantės įsigytiems statiniams aptarnauti, kadangi ji akivaizdžiai yra skirta visų nekilnojamųjų daiktų, esančių Palemono g. 171, Kaune, aptarnavimui (privažiavimui) palengvinti. Šių aplinkybių nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai.
    2. Atsakovės teisės naudotis jai priklausančiais statiniais gali būti apgintos ir kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui nustatant servitutą.
    3. Sprendime teismas pakankamai išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus, aiškinosi tikruosius sutarčių šalių ketinimus, juos tinkamai vertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas.
    4. Teismas pagrįstai pripažino tvorą t12 kiemo aikštelės b8 priklausiniu bei nutarė perleisti ieškovės nuosavybėn. Tvora yra surinkta iš laikinų konstrukcijų, be to apeliantė gali reikalauti iš ieškovės kompensacijos už ją.
    5. 2013 m. susitarimu buvo pablogintos nemokios įmonės kreditorių teisės, kadangi jie prarado dar vieną turtą iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas bankroto procese.
  3. Atsakovė BAB „Kauno tiekimas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Atsakovė byloje tinkamomis priemonėmis neįrodė, kad aikštelė b8 yra jos įsigytų nekilnojamųjų daiktų priklausinys, todėl teismas pagrįstai ją laikė pagrindiniu, o ne antraeiliu daiktu.
    2. UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ teismo 2015-12-08 pranešimu buvo informuotos apie bylos nagrinėjimą, joms buvo pasiūlyta pateikti nuomones byloje, tačiau jos pačios nusprendė bylos nagrinėjime nedalyvauti, įvertinusios tai, kad sprendimas neturės pasekmių jų teisėms ir pareigoms.
    3. Apeliantė neįrodė, jog ji ir AB „Kauno tiekimas“ buvo aikštelės b4 bendrasavininkiai, todėl pagrįstai 2013 m. susitarimas laikytinas neatlygintinu aikštelės b8 perdavimu.
    4. Priešiekinys buvo atmestas pagrįstai teismui konstatavus, kad iki ginčijamo susitarimo sudarymo aikštelės b8 savininke buvo BAB „Kauno tiekimas“.
  4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

13Dėl naujų įrodymų

  1. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – žemės sklypo dalies prie atskirai funkcionuojančių pastatų nustatymo planą, VĮ Registrų centro 2007 m. rugpjūčio 10 sprendimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 5 d. raštą – ir prašo prijungti juos prie nagrinėjamos civilinės bylos.
  2. Ieškovė bei atsakovė BAB „Kauno tiekimas“ prašo šių įrodymų prie bylos neprijungti.
  3. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog apeliantei iš esmės nepaaiškinus, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, juos priimti atsisakoma. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog su tam tikra archyvine medžiaga buvo susipažinta ar ji gauta vėliau, nei byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nereiškia, kad įrodymai turėtų būti priimami. Ankstesnio negalimumo gauti šią medžiagą atsakovė neįrodinėjo.

14Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007 m. gegužės 24 d. susitarimą „Kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkių“ buvo pasidalinti kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 4400-1113-5574, esantys Palemono g. 171, Kaune. AB „Kauno tiekimas“ atiteko aikštelė b4 – 50 191 m2. Aikštelė b4 įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, tačiau nuosavybės teisės į ją neįregistruotos.
  2. 2009 m. gruodžio 23 d. AB „Kauno tiekimas“ pardavė jai išnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje esančius statinius (siurblinę, elevatorių ir kompresorinę) UAB „Promneta“, kuri juos perleido UAB „Norventa“, o 2013 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi juos įsigijo atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras. Visais atvejais perleidžiant statinių nuosavybės teises, buvo atitinkamai perleista ir valstybinės žemės nuomos teisė (0,9266 ha) aplink statinius.
  3. 2012 m. gruodžio 12 d. sudaryta hipotekos sutartis, pagal kurią AB „Kauno tiekimas“, kaip įmonė, buvo įkeista BAB Ūkio bankas. 2013 m. gegužės 20 d. AB „Kauno tiekimas“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti ir kt. 2013 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi AB „Kauno tiekimas“ iškelta bankroto byla, tačiau teisme vyko ginčas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, kuris buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-28 nutartimi.
  4. 2013 m. spalio 21 d. sudarytas ginčo susitarimas „Kiemo statinių pasidalinimui tarp bendrasavininkių“, pagal kurį iš BAB „Kauno tiekimas“ priklausančios aikštelės b4 buvo atidalinta aikštelė b8 (4 960 m2), ir perduota atsakovei UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui. Aikštelė b8 patenka į atsakovei UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalį. Ginčo susitarimo pagrindu ir 2007 m. susitarimo pagrindu atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras įregistravo nuosavybės teises į aikštelę b8. Tvoros t12, kuri įregistruota kaip aikštelės b8 priklausinys, įregistravimo pagrindas – 2014 m. sausio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. 2015 m. birželio 25 d. sutartine hipoteka aikštelė b8 ir tvora t12 įkeisti AB Citadele bankui.
  5. UAB „Toneda“ reikalavimo teisę šioje byloje yra įgijusi iš pradinės ieškovės BAB „Kauno tiekimas“, kuri 2016 m. kovo 17 d. turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktu reikalavimo teises perleido BAB Ūkio bankas, o ši 2016 m. rugpjūčio 19 d. varžytynių aktu jas pardavė ieškovei UAB „Toneda“.
  6. Nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti reikalinga atsakyti į klausimą koks yra aikštelės b8 teisinis statusas – ji laikytina pagrindiniu ar antraeiliu daiktu, kadangi būtent nuo šios aplinkybės priklausytų tai, ar ji laikytina UAB „Kauno tiekimas“ perleista 2009 m. gruodžio 23 d., kartu su siurbline, elevatoriumi ir kompresorine ar išlikusia jos nuosavybėje iki 2013 m. spalio 21 d. susitarimo sudarymo. Atsižvelgęs į tai apeliacinis teismas toliau šioje nutartyje būtent ir pasisakys minėtu klausimu.

15Dėl kiemo aikštelės b8 teisinio statuso

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad aikštelė b8 nėra statinių – siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės priklausinys ir ji nebuvo parduota 2009 m. gruodžio 23 d. sutartimi tarp AB „Kauno tiekimas“ ir UAB „Promneta“. Apeliantės vertinimu, padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nenustatinėjo aikštelės bei minėtų statinių funkcinio ryšio, netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias pagrindinius ir antraeilius daiktus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
  2. CK 4.12 straipsnis reglamentuoja, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniais daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. To paties straipsnio 2 dalis suskirsto antraeilius daiktus į – esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas bei į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kaip matyti, priklausinys iš kitų antraeilių daiktų rūšių buvo išskirtas keliomis esminėmis savybėmis – pirma, tai yra savarankiškas daiktas, antra, jis skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, trečia, pagal savo savybes nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Būtent šių visų savybių visuma ir leidžia spręsti, ar daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys, ar ne.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje ir išplėtotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  4. Atsižvelgus į šią teismų praktiką, sutiktina su apeliante, kad šiuo metu egzistuojantis aikštelės b8 įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi reikšmės sprendžiant dėl jos, kaip priklausinio statuso, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama tenkinti apeliacinį skundą.
  5. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005).
  6. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįrodė aplinkybės, jog aikštelė b8 turi būti laikoma jai priklausančių statinių priklausiniu. Įvertinusi atsakovės pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
  7. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
  8. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė yra pateikusi eilę rašytinių įrodymų, kuriais grindžia aikštelės b8 priklausymą jai pirkimo-pardavimo sutartimi perleistiems statiniams – siurblinei, elevatoriui ir kompresorinei. Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės nei vienas iš šių įrodymų nepagrindžia aplinkybės, kad minėti statiniai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelės. Aplinkybė, jog aikštelė yra greta šių statinių ir atsakovė ja naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau, kaip jau minėta, vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažint tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad aikštelė naudojimąsi statiniais daro patogesniu, nereiškia, jų funkcinio, neatskiriamo ryšio. Apeliantė neįrodė būtinybės turėti aikštelę, kaip tokią, kaip priklausinį prie statinių, nepagrindė būtent tokio jos dydžio ar kitų techninių savybių būtinybės.
  9. Pažymėtina, jog iki pat 2013 m. susitarimo sudarymo aikštelė b8, kaip atsiras objektas nuo aikštelės b4 niekada ir nebuvo išskirtas, jokiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota jos, kaip atskiro daikto, kitokia, nei visų aptariamu adresu esančių pastatų aptarnavimo paskirtis.
  10. Šių aplinkybių nepaneigia eilė apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų rašytinių įrodymų, kurių didžioji dalis kalba tik apie valstybinės žemės, esančios prie atsakovės statinių, nuomos teisių perleidimą ir būtinybę ją išnuomoti (pvz. žemės sklypo planas, prašymai dėl žemės nuomos sutarčių pakeitimų ir pakeistos valstybinės nuomos žemės sutartys) arba yra surašyti jau po atsakovės atlikto aikštelės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (pvz. Nekilnojamojo turto registro 2014 m. sausio 17 d. išrašas). Tačiau valstybinės žemės nuoma, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, nėra sietina su nuosavybės įgijimu ar tokios teisės patvirtinimu.
  11. Be to, reikšminga aplinkybe byloje laikytina ir tai, kad ginčijamą susitarimą apeliantė sudarė ne su statinių pardavėja UAB “Norventa”, o su BAB „Kauno tiekimas“, nors byloje įrodinėja, kad aikštelė b8 jai nepriklausė jau nuo 2009 m.
  12. Ieškovės nurodytoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-382-173/2016 buvo nagrinėjama apeliantės elevatoriaus, siurblinės ir kompresorinės įsigijimo aplinkybės ir nebuvo nagrinėjama kiemo aikštelės b8 ir tvoros t12 įsigijimas. Todėl, teismo sprendimas minėtoje byloje neturi jokios prejudicinės galios.
  13. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su aikštelės b8 priskyrimu atsakovei priklausančių statinių priklausiniui, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

16Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo principų ir procesinės teisės normų pažeidimo

  1. Apeliantės teigimu, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tikrųjų UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ ketinimų ir tikslų bei nepagrįstai neįtraukė jų į bylos nagrinėjimą, nors pasisakė dėl jų teisių ir pareigų. Apeliantės vertinimu, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 29 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiais argumentais.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl šių sutarčių vertinimo, nagrinėjo ne tik sutarčių tekstą, bet ir egzistavusius šalių santykius. Iš byloje surinktų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad jei BAB „Kauno tiekimas“, UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ būtų turėjusios tikslą kartu su perleidžiamais statiniais perleisti arba atitinkamai – įgyti kartu ir nuosavybės teisę į ginčo aikštelę, jos būtų pirkimo-pardavimo sutartyse apie tokius savo ketinimus užsiminusios net ir nesant aikštelės b8 įregistravimo kaip atskiro turto.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliantės pozicija, kad skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų UAB „Promneta“ ir UAB „Norventa“ materialiųjų teisių ar pareigų. Pirkimo-pardavimo sutartimis jos aikštelės b8, kaip turtinio vieneto, neperleido, teismas sprendime dėl jų veiksmų nieko nepasisakė bei įpareigojimų nesukūrė. Todėl ir šis apeliantės argumentas atmetamas.

17Dėl aikštelės b8 ir tvoros t12 nuosavybės teisės, restitucijos taikymo

  1. Apeliacinės instancijos teismui nepripažinus atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aikštelės b8 pripažinimu siurblinės, elevatoriaus ir kompresorinės priklausiniu, iš esmės nėra reikšmingi jos argumentai susiję su tuo, kad priklausinį (aikštelę b8) šiuo atveju turėjo ištikti pagrindinio daikto (apeliantei perleistų statinių) likimas. Pirkimo-pardavimo sutartimi AB „Kauno tiekimas“ perleisdama siurblinę, elevatorių ir kompresorinę kartu su jais aikštelės b8 neperleido ir išlaikė ją savo nuosavybėje iki pat 2013 m. susitarimo sudarymo, kurio pagrindu apeliantė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras vėliau įregistravo šios aikštelės nuosavybės teisę savo vardu.
  2. Byloje nustatyta, kad tvora t12 Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip aikštelės b8 priklausinys, todėl remiantis CK 4.14 straipsnio nuostatomis ją, kaip antraeilį daiktą, teismas pagrįstai kartu su aikštele perdavė ieškovės nuosavybėn. Nors apeliantės teigimu toks teismo sprendimas neatitinka restitucijos esmės, teismas su juo sutikti negali. Taikyti dvišalės restitucijos šiuo atveju teismas negali, nes byloje nebuvo nustatyta ar nustatinėjama kiek atsakovei kainavo tvoros įrengimas, kokia yra jos būklė ar ji gali būti pašalinta iš esmės jos nesunaikinant ir pan. Šias aplinkybes atsakovė galėtų įrodinėti kitoje byloje ir taip, tikėtina, prisiteisti pagerinimu patirtų išlaidų atlyginimą ar kitu būdu apginti savo interesus.

18Dėl priešieškinio atmetimo

  1. Atsakovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja teismo sprendimą netenkinti jos pateikto priešieškinio reikalavimų. Tačiau aukščiau aptartus jos argumentus atmetus – nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimų – aplinkybė, kad AB „Kauno tiekimas“ turėjo teisę įmonės hipoteka įkeisti visą savo turtą, o tarp jo ir aikštelę b8 bei tvorą t12, kaip priklausinį, byloje jau buvo pripažinta nurodytais motyvais.

19Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl to, kad 2013 m. susitarimas pripažintinas negaliojančiu ir dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo. Tačiau teismas pažymi, kad paneigus aukščiau aptartus atsakovės argumentus, šis argumentais iš esmės praranda prasmę, kadangi minėto susitarimo pagrindu atsakovė įregistravo savo nuosavybės teisę į aikštelę b8, kuri iki tol jai nepriklausė (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).
  2. Nesutiktina ir su atsakovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro apeliacinio skundo argumentu, kad 2013 m. susitarimu nebuvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, kadangi jo sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki, nes bet koks turto sumažinimas, net jau ir vykstant bankroto procedūrai, laikytinas kreditorių teisių pažeidimu, neatsižvelgiant į jo vertę.
  3. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįsitikino ieškovės nurodyta ginčo suma ir taip pažeidė CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teismingumo taisyklę, priimdamas nagrinėti jam neteismingą ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad byla nebuvo teisminga apygardos teismui, kadangi taikant CPK 27 straipsnio 4 punktą, bankrutuojančios įmonės pareiškiamos bylos dėl turto išreikalavimo, priskiriamos nagrinėti apygardos teismams.

20Dėl bylos procesinės baigties

  1. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei teisingai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Apeliacinį skundą atmetus apeliantės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
  3. Ieškovė UAB „Toneda“, atsakovė BAB „Kauno tiekimas ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai