Byla ATP-297-175/2015
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo atmestas I. Ž. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, ir

Nustatė

2Kauno apygardos prokuratūroje 2014 m. rugsėjo 29 d. gautas I. Ž. pranešimas apie tai, kad jis 2014 m. birželio 13 d. buvo partrenktas troleibuso, dėl jo vairuotojo kaltės.

3Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos R. J. 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinė teisena nutraukta nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių L. V. kaltę, tyrimo metu nenustatyta, kad I. Ž. krito dėl troleibuso vairuotojo kaltės.

4Nesutikdamas su Institucijos 2014 m rugsėjo 24 d. nutarimu I. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. vasario 3 d. nutarimu šį skundą atmetė, konstatavęs kad tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje atliktas pilnai, visapusiškai, objektyviai, byloje nenustatyta, kad L. V. padarė administracinį teisės pažeidimą.

  1. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 vasario 3 d. nutarimą, skunde prašoma panaikinti Institucijos 2014-09-24 nutarimą dėl šališkumo ir paviršutinio ištyrimo, taip pat prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir jo skundą patenkinti, bei įpareigoti Kelių policijos valdybą atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamąją teisena. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, dėl paviršutiniško, šališko tyrimo ir dėl procesinių pažeidimų. Teismas paviršutiniškai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrindė dėl kokių konkrečių įrodymų atmetė prašymą tirti įvykį baudžiamąja teisena. Administracinėje byloje yra nustatyti požymiai, kurių visuma pagrindžia išvadą, kad L. V. veiksmuose yra BK 281 str. nusikaltimo sudėtis. Tarp L. V. nusikalstamų veiksmų ir I. Ž. sužeidimo atsirado žalingos pasekmės ir L. V. kaltė. Nei tyrėja, nei teismas nepagrindė, kodėl ši versija nebuvo ištirta ir kodėl jos atsisakyta nepagrindžiant tai argumentais.

5Skunde nurodoma, kad I. Ž. atėjo į stotelę ( - ), kad jo tikslas būtų sugadinti troleibusą ar jį spardyti, nėra jokių duomenų. I. Ž. buvo įvykio metu blaivus ir silpnos sveikatos. Akivaizdu, kad troleibuso vairuotojas L. V. turėjo pareigą sudaryti sąlygas I. Ž. įlipti į troleibusą ir juo važiuoti. Bet L. V. lipant į troleibusą uždarė galines duris, pajudėjo ir nutrenkė jį ant bordiūro. Kai jis nugriuvo, troleibusas pavažiavo kelis metrus ir sustojo. I. Ž. jokių įstatymų nepažeidė. L. V. sustojo prie ( - ) sustojimo, atidarė duris, išleido keleivius, išlipo 2 keleiviai pro vidurines ir galines duris. Priekinių durų neatidarė, nes niekam nereikėjo įlipti. Pradėjo važiuoti uždaręs duris, pažiūrėjo į kairę pusę, pavažiavęs 5-7 metrus atsisuko pažiūrėti į dešinę ir pamatė, kaip žmogus spyrė koja ir buvo nukritęs. Negali pasakyti ar ranka, ar koja spyrė, buvo atatranka. Sustojo ir išėjo pažiūrėti. Žmogus gulėjo 6 metrai nuo troleibuso.

6Keleivių važiavimo troleibusu taisyklės Kauno mieste patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-294. Šių taisyklių VI skyriuje, Keleivių įlaipinimas, vežimas ir išlaipinimas 19 p. nustatyta, kad I. Ž. turi pirmumo teisę, kaip senyvas žmogus. Šių taisyklių VII skyriuje, Ekipažo pareiga 39.1 p. nurodyta kad L. V. privalėjo I. Ž. privažiavęs prie kelkraščio įlaipinti ir užtikrinti nepriekaištingą ir paslaugų jo aptarnavimą. Šių taisyklių XI sk. Lengvatos keleiviams nurodyta, kad vairuotojas turi rūpintis, kad įlipus senyvo amžiaus piliečiams būtų sudarytos sąlygos sėsti 6 vietose, o jeigu jos užimtos, kiti keleiviai atsisėdę į šias vietas privalo užleisti. 19 p. numato, kad Vairuotojas privalo imtis visų priemonių savo, keleivio ir krovinio saugumui užtikrinti kelionės metu. Vairuotojui draudžiama važiuoti, tęsti judėjimą, jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių važiavimo reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. XIII skyriaus 101 p. įpareigoja troleibuso vairuotoją L. V., kad jis prieš pradėdamas važiuoti privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Šiuos visus KET reikalavimus L. V. pažeidė.

7Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad tai patvirtino ir paties vairuotojo parodymai. Jis parodė, kad atvažiavęs į stotelę priekinių durų neatidarė pareikšdamas, kad niekam nereikėjo įlipti. Tai neatitinka realios tikrovės, nes ten buvo keleivis I. Ž., kuris norėjo įlipti. I. Ž. buvo stotelėje, kadangi, jeigu jis nebūtų buvęs tai ir kontakto su troleibusu nebūtų buvę. Be to, L. V. neatidarė priekinių durų ir taip pat pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių reikalavimus. Toliau L. V. pradėjo važiuoti uždaręs duris, pažiūrėjo į kairę pusę, pravažiavęs 5-7 metrus atsisuko pažiūrėti į dešinę. Pamatė nukritusį žmogų. Akivaizdu, kad savo veiksmais pažeidė KET XIII sk. 101 p. reikalavimus ir pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad tai saugu. O tai įvyko dėl tos priežasties, kad vairuotojas L. V. pradėjo važiuoti nepažiūrėjęs į dešinę pusę ir nepamatė bandančio įlipti I. Ž. ir partrenkė jį. Šiuos faktus patvirtino liudytojas Ž. B., kuris paaiškino, kad eismo įvykis susijęs su troleibusu. Žmogus bandė įlipti į važiuojantį troleibusą ir nukentėjo, o ne įlipinėjo į stovintį troleibusą. Tas faktas, kad I. Ž. bandė įlipti jam dar stovint ar pradėjus važiuoti, kvalifikacinės reikšmės neturi - reiškia troleibuso pradėjimo važiuoti momentu I. Ž. buvo prie šio troleibuso galinių durų, o tokiu atveju vairuotojas galėjo jį matyti, jeigu būtų vykdęs KET reikalavimus ir prieš pradėdamas važiuoti iš vietos būtų pažiūrėjęs į dešinę. Liudytojos A. K. parodymai neprieštarauja tam faktui, kad troleibuso pajudėjimo metu I. Ž. buvo prie troleibuso. Jos parodymai, kad I. Ž. spyrė į troleibusą, nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o be to tyrimas privalėjo įvertinti L. V. veiksmus, o ne I. Ž. veiksmus, tiriant jo sužalojimą prieš nutraukiant tyrimą administracine tvarka.

8Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad priimant tyrėjai ir apylinkės teismui sprendimus buvo šiurkščiai pažeistas įstatymas, buvo užmiršta, kad I. Ž. sužalojimas buvo padarytas ne asmens, bet padidinto pavojaus šaltinio veikiant visuotinai pavojingu būdu. Tiek tyrėja, tiek apylinkės teismas turėjo prieš nutraukiant tyrimą administracine tvarka, įvertinti surinktus įrodymus ir pagrįsti, kad troleibuso vairuotojo L. V. veiksmuose nėra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, kuri apelianto nuomone L. V. veiksmuose yra, nes L. V. pažeidė kelių eismo taisykles, neatidarė priekinių troleibuso durų, neįsitikinęs, kad vienas keleivis norėjo įlipti. Tokie L. V. veiksmai pažeidė I. Ž. teisę važiuoti ir jis buvo išprovokuotas įlipti pro galines duris kaip nustatyta ir įrodyta. Jis taip padarė, tačiau buvo partrenktas ir sužalotas, nes L. V. pradėjo važiuoti nenustatęs, kad I. Ž. nori važiuoti. Priekinių durų neatidarymas yra pirmoji dalis subjektyviosios pusės sudėties nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. Toliau jis pradėjo važiuoti pažiūrėjęs į kairę ir nepažiūrėjęs į dešinę. Nepažiūrėjimas į dešinę ir pradėjimas važiuoti ir yra I. Ž. sužalojimo priežastis ir minėto nusikaltimo antroji objektyviosios pusės dalis. L. V. veikė ne tyčia, o neatsakingai.

9Apeliaciniame skunde teigiama, kad po įvykio gydytojai apžiūrėję I. Ž. be rankų ir kelio nubrozdinimų konstatavo smegenų sutrenkimą. Toks galvos sužalojimas pagal BK reikalavimus vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra paskutinės L. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacinis požymis. Šio kvalifikacinio požymio tyrimas buvo atliktas šališkai. Tyrėja R. J. skirdama ekspertizę dėl sužalojimo laipsnio viršijo tarnybines galias, nes nušalino nuo dalyvavimo ekspertizės atlikime patį sužalotąjį I. Ž. teismo med. ekspertui ir apylinkės teismui paaiškindama, kad I. Ž. atsisako vykti pas ekspertus. Toks faktas rodo šališką tyrėjos įvykio tyrimą ir galimai piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nes I. Ž. kategoriškai tai neigia ir nori dalyvauti ekspertizės metu. Dėl tokio šališko tyrėjos poelgio todėl ir tokia teismo ekspertizės išvada, kad I. Ž. įvykio metu padarytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas, nors gydytojo išvada buvo - smegenų sutrenkimas. Teismo medicinos ekspertas pripažino, jog gydytojai nurodė, kad I. Ž. padarytas smegenų sutrenkimas, tačiau pareiškė, kad nėra objektyvių įrodymų, kad sutrenkimas buvo. Medicinos ekspertų samprotavimai yra nepagrįsti, nes nenurodė nei vieno objektyvaus požymio, kad smegenų sutrenkimo nebuvo. Juo labiau, kad I. Ž. buvo su kapišonu, kuris sutrukdė atsirasti galvos nubrozdinimui ir panašiai. Teismo med. ekspertas, vertindamas įvykio aplinkybes, tyrimą atliko šališkai, nes neįvertino, kad I. Ž. buvo sužalotas eismo įvykio metu. Todėl, esant dviem priešiškom išvadom, laikoma, kad po įvykio nustatytas smegenų sutrenkimas atitinka tikrovę, o nežymus I. Ž. sužalojimas yra tyrėjos ir med. eksperto šališkumo pasekmė, ir todėl negali būti panaudotas įvykių vertinimui.

10Skundo autoriaus teigimu, nevertindama padidinto pavojaus šaltinio dalyvavimo įvykyje, tyrėja neįvertino BK 139 str. 1 d. reikalavimo ir nekvalifikavo pagal tai L. V. nusikalstamų veiksmų. Šio straipsnio pirmame komentare kategoriškai pažymėta, kad, jei žmogus sužalojamas dėl neatsargumo pažeidus kelių eismo taisykles jo veiksmus būtina kvalifikuoti ne pagal BK 139 str., o pagal sunkesnio nusikaltimo, t.y. BK 281 str. 1 d. Tuo tarpu, kaip minėta nei tyrėja, nei apylinkės teismas šių straipsnių neaptarė ir neatmetė, o nutylėjo.

11Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. atsiliepime į I. Ž. skundą nurodo, jog jo reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

12I. Ž. skundas netenkinamas.

13ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

14Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

15Pagrįsta ir teisinga Institucijos ir apylinkės teismo išvada, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog L. V. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą.

16Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8510912 duomenys patvirtina, kad Institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti visi duomenys galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui, bei asmenų veiksmų kvalifikavimui. Tokie duomenys tai – į eismo įvykį atvykusio policijos pareigūno Ž. B. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, troleibuso nuotraukos, pranešimo apie eismo įvykį žiūryklė, L. V., A. K., Ž. B., I. Ž. paaiškinimai, specialisto išvada Nr. G1783/14(02), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, registracijos liudijimas. Taigi, Institucijos pareigūnė priimdama 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą disponavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais duomenis, juos įvertino ir jų pagrindu padarė išvadas. Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas I. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pakartotinai išnagrinėjo ir įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančią rašytinę medžiagą, tiesiogiai apklausė I. Ž., liudytojus R. J., L. V., Ž. B., A. K., A. V., išreikalavo duomenis iš UAB „K.“ t. y. atliko visapusišką ir nuodugnų bylos aplinkybių patikrinimą, tačiau jokios naujos aplinkybės, kurios būtų nežinomos Institucijai priimant 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir kurios suteiktų pagrindą abejoti Institucijos nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, nebuvo nustatytos.

17Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad I. Ž. bandė įlipti į jau važiuojantį troleibusą per galines jo duris. Priešingai nei nurodo skundo autorius, šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant ar troleibuso vairuotojas padarė pažeidimą. Byloje paneigtos I. Ž. nurodytos aplinkybės, kad jis bandė įlipti per priekines troleibuso duris, buvo pusiau įlipęs, durys buvo pravertos, kai troleibusas pajudėjo. UAB „K.“ raštas patvirtina, kad visuose bendrovės troleibusuose yra įrenti blokatoriai, todėl neuždarius durų troleibusas negali pajudėti, o vairuotojas šios sistemos išjungti neturi galimybės. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. B. patvirtino, kad darė eksperimentą vietoje ir nustatė, kad troleibusas su atidarytomis durimis nejuda. UAB „K.“ pateiktas MUNIKOM programos išrašas patvirtina, kad įvykio metu troleibusas atidarytomis durimis nejudėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. K. parodymais, kuri tiesiogiai matė įvykį, jos nurodomos aplinkybės atitinka tiek rašytinę bylos medžiagą, troleibuso nuotraukose užfiksuotą žymę prie galinių durelių, tiek ir kitų liudytojų paaiškinimus. Liudytoja A. K. paaiškino, kad I. Ž. bėgo paskui troleibusą, po to kai tik jis pajudėjo, kad I. Ž. atbėgo nuo sustojimo, spyrė į galines duris ir apsivertė. Liudytojas Ž. B. paaiškino, kad matė žymę ant galinių troleibuso durų, ir matėsi, kad žmogaus eita ne prie priekinių durų, o prie galinių. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Be to, iš skundo argumentų matyti, jog I. Ž. taip pat pakeitė savo poziciją, ir skunde apygardos teismui nurodo, jog buvo prie galinių troleibuso durų. Šios aplinkybės rodo, jog I. Ž. parodymai nėra nuoseklūs, keičiami juos pritaikant prie byloje surinktų neginčijamų įrodymų.

18Nustatyta, jog I. Ž. troleibusui uždarytomis durimis pajudėjus iš stotelės, prie jo pribėgo ir bandė įlipti pro galines duris. Todėl skunde cituojami Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių (patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-294) punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, nes keleivių laukiančių įlaipinimo į troleibusą nebuvo, vairuotojas uždaręs kitas troleibuso duris judėjo iš stotelės, todėl I. Ž. teiginiai, kad jis laukė įlaipinimo neatitinka nei liudytojų parodymų, nei rašytinės bylos medžiagos. O tai, kad vairuotojas tuo metu pažiūrėjo į kairės pusės troleibuso veidrodėlį, nėra pažeidimas, priešingai vairuotojas privalėjo prieš išvažiuodamas į kelią įsitikinti, kad tai daryti saugu. Be to, minėtų taisyklių 19 punkte nurodyta, kad, į stotelėje sustojusį vietinio reguliaraus susisiekimo maršruto autobusą ar troleibusą įlipama pro priekines transporto priemonės duris (asmenys su neįgaliųjų ar vaikiškais vežimėliais gali įlipti pro visas duris) ir išlipama pro visas likusias transporto priemonės duris. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato keleiviams pareigą laikytis nustatytos tvarkos. Troleibuso vairuotojas L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad priekinių troleibuso durų neatidarė, nes niekam įlipti nereikėjo. Tos aplinkybės, kad I. Ž. troleibusui pajudant buvo kažkur netoli jo galinių durų, nesudarė pagrindo vairuotojui įvertinti šio asmens ketinimus į jį įlipti. Taigi, troleibusui uždarytomis durimis judant ir tuo metu I. Ž. siekiant įlipti į troleibusą per galines jo duris, troleibuso vairuotojas minėtų taisyklių punktų reikalavimų, nurodytų skunde nepažeidė.

19Skunde teigiama, jog L. V. veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d., bei nurodoma, jog turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 281 straipsnį, nes L. V. veiksmuose yra visi šio nusikaltimo sudėties požymiai.

20ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, pažeistos Kelių eismo taisyklės, todėl nebuvo jokio pagrindo tirti bylą baudžiamąja tvarka, kaip to siekia I. Ž.. Nenustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį taip pat nekyla.

21Be to, iš byloje esančių įrodymų – specialisto išvados, matyti, kad I. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Skundo autoriaus motyvai, kad specialisto išvada yra nepagrįsta, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš bylos duomenų matyti, kad specialistui buvo pateikti medicininiai dokumentai, tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. ( - ) kopija, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. ( - ), VšĮ ( - ) poliklinikos asmens sveikatos istorijos. Specialistas įvertino visus medicininius dokumentus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant sveikatos sutrikdymo mastą, specialistas L. G. įspėtas dėl atsakomybės pagal ( - ) straipsnį ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu. Specialisto išvada dalyje dėl smegenų sukrėtimo motyvuota, skundo autoriaus teiginiai, jog jis atliekant tyrimą nedalyvavo ir todėl nepaaiškino specialistui, jog smegenų sukrėtimas padarytas įvykio metu, išvadoje nustatytų aplinkybių nepaneigia. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikyti, kad apylinkės teismas, šioje byloje vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su įvykio metu I. Ž. padarytu sveikatos sutrikdymu, buvo šališkas ar nesilaikė reikalavimų, nėra pagrindo. Todėl apygardos teismas išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto laiko pagrįstomis ir pripažįsta, kad šioje byloje teismui nebuvo pagrindo dėl I. Ž. sveikatos sutrikdymo masto skirti teismo medicinos ekspertizę.

22Iš skundo argumentų matyti, jog skundo autorius įsitikinęs, kad tiek Institucijos tyrėja priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek ir specialistas atlikęs sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimą buvo šališki. Tačiau iš skundo argumentų matyti, jog asmenų šališkumą I. Ž. grindžia jo atžvilgiu priimtais sprendimais, kurie jam nėra palankūs ar jo netenkina. Tačiau nenurodoma ir nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįstas minėtų asmenų šališkumas I. Ž. atžvilgiu. Pažymima, kad nepalankūs sprendimai - netenkinti skundai, prašymai nėra pagrindas manyti, kad tyrėja ar specialistas buvo šališki. I. Ž. argumentas, kuriuo jis grindžia nurodytų asmenų šališkumą, vertintinas kaip subjektyvi nuomonė, nepasitenkinimas priimtais sprendimais, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, tyrėjos, kuri anot I. Ž. yra šališka, priimtas nutarimas buvo tinkamai patikrintas apylinkės teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą.

23Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria jų sprendimų motyvams, I. Ž., gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu bylos duomenų bei priimtų sprendimų vertinimu, nepateikė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamus nutarimus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi I. Ž., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

24Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų, kad L. V. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą byloje nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

25Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvardijo priimto procesinio sprendimo pavadinimą, nurodydamas, jog tai yra nutarimas, nors vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 1 p. šiuo atveju turėjo būti priimta nutartis. Tačiau šis netinkamo procesinio sprendimo pavadinimo įrašymas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, nedarančia jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

27palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir I. Ž. skundo netenkinti.

28Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys... 2. Kauno apygardos prokuratūroje 2014 m. rugsėjo 29 d. gautas I. Ž. pranešimas... 3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 4. Nesutikdamas su Institucijos 2014 m rugsėjo 24 d. nutarimu I. Ž. pateikė... 5. Skunde nurodoma, kad I. Ž. atėjo į stotelę ( - ), kad jo tikslas būtų... 6. Keleivių važiavimo troleibusu taisyklės Kauno mieste patvirtintos Kauno... 7. Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad tai patvirtino ir paties vairuotojo... 8. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad priimant tyrėjai ir apylinkės... 9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po įvykio gydytojai apžiūrėję I. Ž. be... 10. Skundo autoriaus teigimu, nevertindama padidinto pavojaus šaltinio dalyvavimo... 11. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 12. I. Ž. skundas netenkinamas.... 13. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės... 15. Pagrįsta ir teisinga Institucijos ir apylinkės teismo išvada, kad nėra... 16. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8510912 duomenys patvirtina,... 17. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad I. Ž. bandė... 18. Nustatyta, jog I. Ž. troleibusui uždarytomis durimis pajudėjus iš... 19. Skunde teigiama, jog L. V. veiksmai nebuvo kvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d.,... 20. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už... 21. Be to, iš byloje esančių įrodymų – specialisto išvados, matyti, kad I.... 22. Iš skundo argumentų matyti, jog skundo autorius įsitikinęs, kad tiek... 23. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su Institucijos bei apylinkės... 24. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apygardos... 25. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvardijo... 26. Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas... 27. palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir... 28. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....