Byla e2A-446-855/2019
Dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei turto dalies nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrąją dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei turto dalies nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė (apeliantė) E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad ji su V. M., laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. iki ( - ). vedė bendrą ūkį, veikė jungtinės veiklos pagrindu bei sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti ieškovės ir V. M. bendrąja daline nuosavybe V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje; nustatyti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis viso V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje.

61.1.

7Ieškinyje nurodė, kad kartu su V. M. nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu. Bendro gyvenimo pradžioje jie gyveno V. M. motinai A. M. priklausiusiame bute, adresu ( - ), vėliau nusprendė įsigyti bendrą būstą. 2005 m. vasario 9 d. įsigijo žemės sklypą ir sodo namelį, esančius sodų bendrijoje „( - )“ už 1448,10 Eur (5000,00 Lt), kuriuos sumokėjo ieškovė. V. M. 2005 m. kovo 18 d. pasirašė gyvenamojo namo statybos sutartį su rangovu UAB „Statima“. Statybos darbų vertė – 26355,42 Eur (91000,00 Lt). Bendros santaupos panaudotos statybų pradžiai, kartu buvo sprendžiami ir derinami namo statybos ir įrengimo klausimai, kartu atlikti kiti su statybomis susiję veiksmai – užsakytas vienbučio gyvenamojo namo techninio projekto parengimas (2005-07-05), atliktas nekilnojamojo turto vertinimas (2005-07-08), bendrai 2005 m. liepos 14 d. sudaryta bendra kredito sutartis Nr. 1450518091895-55, kurios pagrindu gautas 46454,91 Eur dydžio kreditas (sumokėti už darbus ir medžiagas) kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Kol buvo įrenginėjamas namas, ieškovė su V. M. toliau gyveno jo motinai priklausiusiame bute. A. M. 2006 m. vasario 9 d. pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, V. M. padovanojo 70667,28 Eur (244000 Lt), kad jis šiuos pinigus naudotų kartu su ieškove. Dalis pinigų 2006 m. kovo 3 d. buvo panaudota įsipareigojimų SEB bankui pagal sutartį įvykdymui. Sumokėjus likusią paskolos dalį, hipoteka įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo išregistruotas iš hipotekos registro. 2015 m. kovo 14 d. ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ), Vilnius. Nurodo, kad name gyveno kartu su V. M., kartu išlaikė namą, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Teigia, kad nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo, jo išlaikymo bei prievolių vykdymo, nes gyvenant kartu, turimos lėšos buvo naudojamos bendrai. Kadangi ieškovė su V. M. nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, laiko, kad jos ir V. M. turto dalys bendrame turte yra lygios.

82.

9Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

102.1.

11Nurodė, kad notarinės sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad E. V. Z., sodų žemės sklypą Nr. 45 bei sodo pastatą, esančius SB „( - )”, Vilniuje, ( - ), pardavė V. M. asmeninės nuosavybės teise. Notarinė sutartis nėra nuginčyta. Žemės sklypo ir pastato perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad V. M. vienas apžiūrėjo žemės sklypą bei pastatą ir būtent jam buvo perduoti pastato raktai bei nuosavybės dokumentai. Ieškovė žinojo, kad minėtas sklypas su pastatu buvo pirktas kaip V. M. asmeninė nuosavybė, todėl nėra minėto turto bendrasavininkė. Ieškovės pateiktose jos asmeninės sąskaitos išrašuose nurodyta, kad tam tikrus mokesčius ji mokėjo ne už savo, bet už V. M. turtą. Tačiau tai yra natūralu, teisinga, protinga ir sąžininga, nes ji naudojosi V. M. turtu, nemokėdama už tai nuomos mokesčio. Ieškovė, pasirašydama notarinį sandorį dėl kredito suteikimo, žinojo ir patvirtino, kad žemės sklypas bei nebaigtas rekonstruoti/statyti namas asmenine nuosavybės teise priklauso V. M.. A. M. (dovanotoja) ir jos sūnus V. M. (apdovanotasis) 2006 m. vasario 9 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui padovanojo 70667,28 Eur (244000 Lt), todėl ieškovė, be jokio teisinio pagrindo, deklaratyviai tvirtina, kad ir ji buvo apdovanota.

12II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

133.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

154.

16Teismas nurodė, jog ieškovė, įrodinėdama, kad ji su V. M. veikė jungtinės veiklos pagrindu, privalėjo pagrįsti šias aplinkybes, o byloje nėra duomenų, jog šie asmenys dėl bendros veiklos vykdymo būtų sudarę tokią rašytinę sutartį. Teismo vertinimu, apeliantės teiginiai apie tai, kad namo statybos buvo pradėtos iš bendrų santaupų, o V. M. motina pinigus padovanojo jiems abiems, yra tik samprotavimai, kuriuos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – notariškai patvirtinta ir nenuginčyta Dovanojimo sutartimi pinigai buvo padovanoti asmeniškai V. M.. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai rodo tai, jog ji mokėjo už komunalines paslaugas bei už baldus ir kitus namų apyvokos reikmenis, kurie yra susiję su interjero įrengimu, tačiau ne namo statyba, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės prisidėjimą prie namo statybos ar jo vidaus įrengimo. Iš apeliantės į bylą pateiktų čekių ir PVM sąskaitų faktūrų negalima identifikuoti mokėtojo (pirkėjo), todėl jie nelaikytini apeliantės poziciją pagrindžiančiais įrodymais. Apeliantės argumentas, kad jos prisidėjimą prie namo statybų, įrodo bendrai su V. M. paimtas kreditas, nėra pagrįstais byloje esančiais įrodymais, juolab, kad pati apeliantė patvirtino žinojusi ir supratusi, jog įkeičiamas V. M. asmenine teise priklausantis turtas. Be to, minėtas kreditas buvo padengtas išimtinai V. M. jo mamos padovanotais pinigais. Teismas darė išvadą, kad nesant rašytinės sutarties tarp apeliantės ir V. M. bei ieškovei neįrodžius, jos prisidėjimo prie namo statybos aplinkybių, apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji su V. M. veikė jungtinės veiklos pagrindu laikomas neįrodytu ir todėl atmetamas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

185.

19Apeliaciniu skundu apeliantė E. S. prašo panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

205.1.

21Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nesant rašytinės sutarties tarp apeliantės ir V. M., apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji su V. M. veikė jungtinės veiklos pagrindu, yra laikomas neįrodytu ir yra atmetamas. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu. Šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti. Reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje buvo nagrinėjami santykiai tarp motinos ir dukters.

225.2.

23Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pripažinti buvus jos ir V. M. susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji kartu su velioniu V. M. nuo 1999-08-01 gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį: bendro gyvenimo pradžioje gyveno V. M. motinai A. M. priklausiusiame bute adresu ( - ); 2005-02-09 jie įsigijo žemės sklypą ir sodo namelį, esančius sodų bendrijoje „( - )“; žemės sklypas ir sodo namelis buvo įsigytas iš V. M. tetos, pinigus už žemės sklypą ir namelį sumokėjo apeliantė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos – žemės sklypo ir sodo namelio pardavėja E. V. Z. bei velionio mama A. M.; kredito sutartis patvirtina, kad apeliantė ir velionis gyveno kaip šeima, jų tikslas buvo susikurti bendrus namus, juose gyventi, o paskolą grąžinti bankui bendromis jėgomis; gyvenimo kartu metu ieškovei teko išlaikyti šeimą tais laikotarpiais kai V. M. nedirbo bei ir tada kai jis turėjo darbą, nes jo darbo užmokestis buvo nedidelis. Iš pateiktų banko operacijų sąrašo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2017-08-20, matyti dalis apeliantės prisidėjimo prie bendro ūkio, kas sudaro apytikriai 15850,49 Eur.

245.3.

25Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neva apeliantės neprisidėjimo prie namo statybos yra pagrįsti tik prielaidomis, o padarytos išvados vertinant įrodymus yra akivaizdžiai prieštaringos ir padarytos ignoruojant byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atmesdamas apeliantės reikalavimą, ignoravo liudytojos A. M. parodymus.

265.4.

27Nagrinėjamu atveju, 2006-03-03 dalį gautų pinigų iš motinos V. M. panaudojo jo ir apeliantės įsipareigojimams SEB bankui padengti. Teisiniu aspektu, sumokėdamas už E. S. jai tenkančią paskolos dalį, V. M. tapo jos kreditoriumi (CK 6.9. str. 1 d.), tačiau jokių kreditorinių reikalavimų ieškovei nereiškė. Pažymėtina, kad mirus V. M. apeliantės prievolė pastarajam pasibaigė CK 6.128 str. 2 d. pagrindu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad už žemės sklypą ir sodo namelį apeliantė sumokėjo iš savo lėšų, o tolimesni bendri veiksmai tą turtą įkeičiant, rekonstruojant, paverčiant bendru būstu ilgalaikei perspektyvai patvirtina, kad jis buvo įsigyjamas bendram turtui sukurti.

286.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

306.1.

31Nurodė, kad apeliantės teiginys kad neva tai apmokėjo už SB „( - )” esantį žemės sklypą bei sodo namelį, kuriuos V. M. įgijo 2005-02-09 notarine pirkimo pardavimo sutartimi, neatitinka oficialių rašytinių įrodymų. Notarinės sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad E. V. Z. pardavė sodų žemės sklypą Nr. 45 bei sodo pastatą, V. M. asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 8 punkte yra įtvirtinta, kad „Nurodytų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina – 5000 litų, kuriuos pardavėja patvirtino, kad gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį“. Sutarties 7 punkte yra įtvirtinta, kad „šalys susitarė, kad už parduodamą – perkamą daiktą ir jo teisių perleidimą atsiskaito Vilniaus m. 4-ame notarų biure (Žirmūnų g. 2, Vilnius).” Notarinės sutarties nuostatos šalims turi įstatymo galią, įstatymo nustatytais terminais nebuvo ginčijamos, todėl galiojančios ir nekvestionuojamos bei naujai neįrodinėtinos, juo labiau liudytojų parodymais, kas šiurkščiai pažeistų įrodinėjimo taisykles. Galiausiai žemės sklypo ir pastato perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad būtent vienintelis V. M. pareiškė, kad apžiūrėjo žemės sklypą ir pastatą, kad E. V. Z. perdavė V. M. pastato raktus, žemės sklypo bei pastato nuosavybės dokumentus.

326.2.

33Apeliantė, pasirašydama notarinį sandorį, hipotekos lakštą, neabejotinai žinojo ir savo parašu patvirtino, kad žemės sklypo bei ne mažiau kaip 70 procentų baigtumo rekonstruojamo/statomo namo asmenine nuosavybės teise priklauso V. M..

346.3.

352006-02-09 A. M. ir V. M. sudarė notarinį sandorį – dovanojimo sutartį, kuria dovanotoja padovanojo V. M. 244000 Lt. Apeliantė deklaratyviai, be jokio teisinio pagrindo tvirtina, kad ir ji buvo apdovanota. Vėlgi, tai neatitinka notarinio sandorio, turinčio šalims įstatymo galią, nuostatų. Dovanojimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad „pagal šios sutarties sąlygas aš, A. M., neatlygintinai perduodu savo sūnui, V. M., asmeninėn nuosavybėn 244000 Lt, o aš, V. M., gavau asmeninėn nuosavybėn 244000 Lt prieš pasirašant šią sutartį.“ Neabejotinas faktas yra tas, kad V. M. padovanotų pinigų dalį jis panaudojo SEB banko kredito grąžinimui ir kaip žinia, visai netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, – 2006 m. kovo 3 dieną išregistravo hipoteką, aprašytą šio atsiliepimo 3 punkte.

366.4.

37Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, jog sugyventinių santykiai yra kitokie nei motinos ir dukros, yra atmestini. Nesvarbu, koks yra asmeninis ar emocinis ryšys tarp galimų jungtinės veiklos partnerių, tačiau bet kokios parterystės Civilinio kodekso prasme esminis aspektas yra tas, kad partneriai turi aiškiai išreikši, kad jie į jungtinę veiklą įneša tam tikrą turtą arba tam tikru darbu bei veikla sukuria tam tikrą turtą.

386.5.

39V. M., grąžinus paskolą bankui, galėjo bet kada parduoti žemės sklypą ar padovanoti jo dalį ieškovei, jei jau iš tiesų, kaip kad nepagrįstai bando įteigti apeliantė bei jos liudytoja – A. M., šis sklypas ir namas buvo nuosavybės teise skirtas ir ieškovei.

406.6.

41Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš karto po V. M. mirties, ji pasinaudojo V. M. kortele ir išsigrynino iš jo sąskaitos apie 15000,00 Eur, kas vėlgi parodo, kad apeliantė puikiai supranta piniginius reikalus; buvo ir yra apdairi, tačiau per bendrą gyvenimą su V. M., niekaip negalėjo jo įtikinti, kad jis padovanotų namą ar sklypą ar dalį pinigų jai, o kai tik jis mirė, ji, pasitaikius progai, iš karto dalį jo pinigų persivedė sau.

426.7.

43Net jei apeliantė ir būtų kažkuriuo gyvenimo etapu susituokusi su V. M., pagal minėtus notarinius sandorius, kol jie nenuginčyti ir galiojantys, apeliantė vis vien neturėtų jokių nuosavybės teisių į namą bei žemės sklypą, nes pagal CK 3.88 str. turtas bei pajamos jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik tada, kai yra įgyjamas po santuokos sudarymo.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

45Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

467.

47Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

488.

49Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

509.

51Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

5210.

53Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame sprendime vertinant įrodymus padarytos išvados yra akivaizdžiai prieštaringos ir nepagrįstos, pažeidžia aukščiau nurodytus įrodymų vertinimo civiliniame procese principus jų pakankamumo vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti prasme. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo ieškovės E. S. ir atsakovo tėvo V. M., ilgą laiką gyvenusių kartu neįregistravus santuokos, susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, kas atitinkamai sudaro pagrindą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

5411.

55Pirma, tiek ieškovės E. S. paaiškinimai, tiek apklaustų liudytojų A. M., L. K., I. K., I. A. parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantė ir V. M. kartu gyveno beveik aštuoniolika metų: nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio iki pat V. M. mirties ( - ). Nors apeliantė ir velionis kartu gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, reikalus, dalijosi džiaugsmais ir rūpesčiais, išlaikė ir palaikė vienas kitą.

5612.

57Antra, 2005 m. vasario 9 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems su puse bendro gyvenimo metų, E. V. Z., sodų žemės sklypą Nr. 45 bei sodo pastatą, esančius SB „( - )”, Vilniuje, ( - ), pardavė V. M.. Nors notarinėje šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas V. M. asmeninės nuosavybės teise, ir sutartis yra sudaryta vien su V. M., kaip pirkėju, tačiau, kaip jau buvo minėta, iki šio turto įsigijimo V. M. gyveno bendrą gyvenimą bei vedė bendrą ūkį su ieškove, bendrai tvarkė finansinius reikalus, o teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M., kuri, būdama mirusiojo V. M. motina bei atitinkamai atsakovo G. M. senelė, galėtų turėti suinteresuotumą visiškai priešinga ieškovei bylos baigtimi, parodė, kad už žemės sklypą faktiškai pinigus pardavėjai sumokėjo būtent apeliantė. Taip pat ir byloje esantis rašytinis įrodymas – minėto nekilnojamojo turto pardavėjos E.V. Z., kuri kaip neginčijo šalys, buvo velionio V. M. teta, ir kuri taip pat galėtų turėti suinteresuotumą visiškai priešinga, nei ieškovė, bylos baigtimi, rašytiniai parodymai, patvirtinti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K., duoti prieš tai jai notariškai prisiekus bei buvus įspėtai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, patvirtina, jog žemės sklypo bei tuomet ant jo stovėjusio sodo namelio įsigijimui faktiškai buvo panaudoti ieškovės E. S. pinigai. Liudytoja raštu parodė, kad dažnai girdėdavo E. S. ir V. M., kurie ilgą laiką gyveno kartu pas jos seserį A. M., kalbant apie tai, jog jie norėtų pasistatyti namą sodo sklype, kad sugyventiniai paprašė parduoti jiems liudytojos žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, liudytoja sutiko tą padaryti, ir jog už šį parduodamą sodą grynaisiais pinigais jai sumokėjo E. S., po ko visi kartu nuvažiavo į notarų biurą pasirašyti žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutartį. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja formalų, žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo – pardavimo sutarties vertinimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima apsiriboti vien pažodiniu ir lingvistiniu šio bei kitų ieškovės į bylą pateiktų sutarčių vertinimu, kadangi jeigu į ginčo žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo sutartį bendraturte būtų įrašyta ieškovė, akivaizdu, kad apskritai nebūtų šios bylos, tuo tarpu paprastai tokio pobūdžio bylose, kaip ši, o būtent dėl bendrosios jungtinės sugyventinių, gyvenusių bendrą šeimyninį gyvenimą neįregistravus santuokos, veiklos siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į tam tikrą turtą, įrodinėjimo dalyką kaip tik ir sudaro aplinkybės apie tai, jog situacija de jure neatitinka situacijos de facto, t.y. jog tikrasis ginčo turto savininkas yra ne vien viešame registre atitinkamo sandorio pagrindu įregistruotas asmuo (paprastai – vienas iš sugyventinių), ir šiai aplinkybei pagrįsti pasitelkiamos įvairios įrodinėjimo priemonės, nereikalaujant privalomai nuginčyti sandorį, kurio pagrindu įregistruota tik vieno asmens nuosavybės teisė į turtą.

5813.

59Trečia, 2005 m. liepos 8 d. apeliantė ir V. M. sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 1450518091895-55, kuria 46 454,91 Eur kreditas banko buvo suteiktas tiek ieškovei, tiek V. M., pagal sutartį jie buvo solidarieji skolininkai. Nurodyta kredito paskirtis, – sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos (rekonstrukcijos) sąmatoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti; užtikrinant kredito grąžinimą kaip tik ir buvo bankui įkeistas aukščiau nurodyta 2005-02-09 pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad kreditas buvo imtas dviejų žmonių, kartu gyvenančių kaip šeima ir vedančių bendrą ūkį, siekiant susikurti geresnes savo gyvenimo sąlygas pastatant (rekonstruojant) gyvenamąjį namą įgytame žemės sklype. Priešingai nei nurodo atsakovas, būtent kredito sutarties sudarymas, didelio skolinio įsipareigojimo prisiėmimas, kaip tik ir patvirtina apeliantės siekį turėti įkeičiamą nekilnojamąjį turtą, jį įgyti, vadyti kaip savo (kartu su tuometiniu sugyventiniu V. M.), bei rodo, kad aplinkybė, jog turtas registruotas vieno iš kartu gyvenančių asmenų vardu, šiuo atveju nėra esminė. Neabejotina, kad vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus tokių itin didelių finansinių įsipareigojimų neprisiimtų kito asmens nekilnojamojo turto statybai (rekonstrukcijai). Tai rodo, kad apeliantė įsipareigojimus bankui prisiėmė laikydama, kad turimas turtas yra bendras, o įsipareigojimus vykdys kartu su V. M.. Vien ta aplinkybė, kad paskolos pagal minėtą sutartį grąžinimui, kaip neneigė ir pati ieškovė, didžiąja dalimi, buvo panaudoti V. M. motinos 2006-02-09 Dovanojimo sutartimi V. M. padovanoti pinigai, nepaneigia ir negali paneigti buvus ieškovės E. S. ir tuometinio jos sugyventinio V. M. susitarimą dėl bendros veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę į žemės sklypą ir namą, esančius ( - ), Vilniuje, sudarytą dar iki ginčo nekilnojamojo turto įgijimo, paskolos paėmimo, šio turto įkeitimo ir pan., juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kokia dalis iš padovanotų pinigų buvo grąžinta bankui, kokia dalis panaudota namo statyboms ar kitiems sugyventinių poreikiams tenkinti. Šis faktas taip pat nepaneigia, jog ieškovė jokia kita forma (lėšomis, darbu ir pan.) būtų neprisidėjusi prie nuosavybės sukūrimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė ne tik gyveno ginčo name, prižiūrėjo namą ir žemės sklypą, mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau taip pat pirko baldus, namų apyvokos reikmenis, už įsigytą žemės sklypą sumokėta apeliantės lėšomis (nėra šią aplinkybę paneigiančių įrodymų), išlaikė atsakovą tuomet, kai atsakovas nedirbo. Kita vertus, iš A. M. paaiškinimų akivaizdu, kad dovana buvo dovanojama su tikslu ir skirta būtent kredito padengimui jai neabejotinai suprantant, kad apeliantė ir jos sūnus kartu statė (rekonstravo) namą, yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį, gyvena kartu kaip šeima. Šias aplinkybes patvirtino ir pati A. M., be kita ko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigdama, kad ieškovei turi būti priteistas turtas.

6014.

61Ketvirta, iš apeliantės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė tiek seniau, tiek dabar namą ir žemės sklypą faktiškai prižiūri, moka komunalinius mokesčius (už elektros energiją, vandenį, komunalinių atliekų tvarkymą, telekomunikacijų paslaugas), sodininkų bendrijos nario mokestį, žemės mokestį, apmoka turto draudimo išlaidas. Tai, jog mokėjimo nurodymuose buvo nurodoma, kad mokėtojas yra V. M., nereiškia apeliantės pripažinimo, kad turtas buvo asmeninė mirusiojo nuosavybė, o tik parodo, kad apeliantė rūpestingai siekė, kad komunalinius ir kitus mokesčius administruojantys subjektai nurodytus mokėjimus tinkamai įskaitytų, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo registruotas tik V. M. vardu. Svarbu tai, kad ir savo gyvenamąją vietą apeliantė deklaravo būtent ginčo name. Byloje esantys ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė disponavo ir šiuo metu disponuoja žemės sklypu ir namu kaip savo (pirko baldus, namų apyvokos reikmenis, rūpinosi namo statyba (rekonstrukcija) ir įrengimu). Ta atsakovo akcentuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pateiktuose statybinių medžiagų, baldų įsigijimo čekiuose, kvituose, sąskaitose ir kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad pirkėja yra būtent ieškovė E. S., taip pat negali būti pagrindu laikyti jos nurodytas aplinkybes neįrodytomis, kadangi jau vien tokių atsiskaitymo dokumentų buvimo pas ieškovę faktas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė dalyvavo šių medžiagų įgijimo procese; pateikti čekiai ir kvitai patvirtina, jog atitinkamos statybinės medžiagos buvo įgytos, nupirktos, ir labiau tikėtina, kad jos buvo panaudotos būtent gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), statyto nuo 2005 m., sugyventiniams jau įgijus žemės sklypą, statyboms bei įrengimui, negu nebuvo panaudotos; visuotinai žinoma aplinkybė, jog paprastai įsigyjant statybines medžiagas atitinkamuose prekybos centruose ir atsiskaitant už jas kasoje, čekyje nėra nurodomas pirkėjas; paprastai statybose, ypač jeigu jos vyksta ūkio būdu, griežtos dokumentacijos nėra, mokėjimuose, kvituose, sąskaitose faktūrose nenurodomi mokėtojai, rašytinės ar notarinės jungtinės veiklos sutartys nėra sudaromos.

6215.

63Penkta, V. M. motina A. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad apeliantė su jos sūnumi ne tik vedė bendrą ūkį, bet ir siekė pasistatyti namą, o įgiję žemės sklypą iš jos sesers, tokį namą statė kartu; pažymėjo, kad apeliantė išlaikė jos sūnų tuo laikotarpiu, kai sūnus nedirbo. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, jog apeliantė bei V. M. vedė bendrą ūkio, gyveno kaip sutuoktiniai, kartu statė namą ir tvarkė visus su tuo susijusius reikalus, ir jiems nekilo minčių, jog jie gali būti nesusituokę.

6416.

65Nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neabejotinai patvirtina apeliantės ir V. M. siekį kartu įsigyti aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, vėliau namą rekonstruoti, kartu nurodytame turte gyventi, nekilnojamąjį turtą kartu valdyti, naudoti ir juo disponuoti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos pagrindu.

6617.

67Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o taip pat ir atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, jog nėra duomenų, jog apeliantė ir V. M. būtų sudarę rašytinę jungtinės veiklos vykdymo sutartį, ir laikė šią aplinkybę esmine. Nurodytas pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai.

6818.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 str. 4 d. numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Taip pat, šioje dalyje numatytos ir atitinkamos sutarties formos nesilaikymo teisinės pasekmės – sutartis tampa negaliojanti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė ir V. M. siekė pelno, matyti, kad kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti žemės sklypą ir pasistatyti (rekonstruoti) gyvenamąjį namą, t. y. turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą rezultatu, todėl yra pagrindas vertinti, kad sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.

7019.

71Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. UAB „Namų priežiūros centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-97-421/2016).

7220.

73Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinį jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais). Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi būti konstatuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

7421.

75Iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos akivaizdu, kad tai, jog apeliantė ir V. M. rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nagrinėjamu atveju nedaro jų sutarties negaliojančia. Svarbu ir tai, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje numatytų teisinių pasekmių taikymas šioje byloje bet kuriuo atveju pažeistų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 str., neleistų teismui įgyvendinti savo konstitucinės pareigos užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Konstitucijos 109 str.), kadangi nurodytos teisinės pasekmės, kurias, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, taikė bylą nagrinėjęs teismas, lėmė aiškiai neteisingą, neprotingą ir nesąžiningą rezultatą, nes byloje esantys įrodymai, kaip jau minėta, patvirtina tiek apeliantės, tiek V. M. bendrą tikslą ir vienodą interesą rezultatu jų jungtinė veikloje, taip pat jų gyvenimą kartu kaip šeima. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantės, tiek V. M. elgesys iš esmės atitiko įprastą vedančių bendrą ūkį ir kartu kaip šeima gyvenančių partnerių elgesį įgyjant ir statant (rekonstruojant) nekilnojamąjį turtą bei nevykdant griežtos išlaidų apskaitos, susitarimus sudarant žodžiu.

7622.

77Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015, tačiau šiuo atveju remtasi netinkama kasacinio teismo praktika, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje analizuojami ne kartu gyvenančių, kaip faktiniai sutuoktiniai, asmenų, o motinos ir dukros santykiai, kurios nei buvo, nei galėjo būti sutuoktiniai ar sugyventiniai. Dėl tokio skirtingo tarpusavio santykių pobūdžio nurodyta kasacinio teismo praktika negalėjo būti panaudota šioje byloje teigiant, kad sutartis tarp apeliantės ir V. M. turėjo būti rašytinės formos, o šios kasacinio teismo praktikos naudojimas lėmė netinkamą įstatymo aiškinimą ir taikymą.

7823.

79Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliantė pilnai įrodė, kad ji su V. M., laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. iki ( - ) vesdami bendrą ūkį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje. Būtent šis turtas nagrinėjamoje byloje pripažintinas apeliantės ir mirusiojo V. M. bendrąja daline nuosavybe. Byloje nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iš jų prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, todėl laikytina, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įrašai į bendrą veikla yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Tokiu būdu egzistuoja pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir dalyje priimti naują sprendimą pripažįstant, kad apeliantė ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, o taip pat nustatyti, kad apeliantei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šių žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

8024.

81Nors apeliantė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe visą V. M. priklausiusį turtą, tačiau ji nenurodė ir neįrodė buvus susitarimą su V. M. sukurti ir/ar įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise dar kokį nors kitą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, išskyrus minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), Vilniuje. Teisėjų kolegiją pažymi, kad būtent ieškovas turi pareigą aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir pan., o šiuo atveju ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nenurodė konkretaus turto (išskyrus minėtą žemės sklypą ir namą), kuris, kaip ji teigia, buvo sukurtas jos bendrai su V. M., kaip bendrosios jungtinės veiklos rezultatas dalyko ir neįrodė jo jokiais įrodymais. Pasakymas, jog „turto apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje“ nereiškia, kad iki kreipimosi į teismą ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, koks buvo jos ir V. M. susitarimo dėl jungtinės veiklos dalykas. Jeigu išskyrus aukščiau nurodytus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, buvę sugyventiniai bendrai veikdami įgijo, sukūrė, pagerino dar kokį nors turtą (pvz., transporto priemones, pinigines lėšas ir kt.), ieškovė turėjo/ galėjo aiškiai nurodyti šį turtą bei pateikti atitinkamus įrodymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Ieškovės su ieškiniu pateiktas antstolio A.Naujokaičio 2017-08-10 Turto aprašo fragmentas rodo, jog antstolis vykdė notarės pavedimą paveldėjimo byloje, jame figūruoja/ yra nurodytas tik namas, jokių duomenų apie kitą palikimą galintį sudaryti turtą (paveldėjimo bylos duomenys, viešų registrų išrašai ar kt.) byloje nėra, tokių duomenų įrodinėjimo pareigą turinti bei profesionalaus advokato atstovaujama ieškovė į bylą nepateikė, todėl spręsti dėl galimai kito turto (kuris net nėra aiškus) priklausomybės ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise teismas negalėjo ir neturėjo.

8225.

83Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tai, kad šalis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (žr., pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-482/2010). Nagrinėjamoje byloje, ištyrus ir įvertinus bylos duomenis yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ir V. M. buvo susitarę įgyti bendrosios nuosavybės teise aukščiau nurodytą konkretų nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Vilniuje, tačiau duomenų, jog jie buvo susitarę įgyti bendrai dar ir kokį nors kitą turtą, byloje nėra, jo ieškovė nenurodė ir neįrodė, todėl šioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

8426.

85Dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi ieškinio dalyką bei patenkintus ieškinio reikalavimus, laiko, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinama pusė ieškinio reikalavimų, o kita pusė reikalavimų atmetama, todėl iš atsakovo apeliantei ir iš apeliantės atsakovui priteistina po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

8627.

87Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė iš viso 3021,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (843,00 Eur žyminio mokesčio ir 2178,00 Eur už advokato pagalbą), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 2839,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (843,00 Eur žyminio mokesčio ir 1996,50 Eur už advokato pagalbą), todėl apeliantei iš atsakovo priteistina iš viso 2930,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos atsakovas patyrė viso 1250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovui iš apeliantės priteistina iš viso 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8828.

89Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), numato, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 8,10 Eur, todėl iš šalių priteistina po 4,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

9029.

91Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė paveldėjimo priėmimo procedūras bei uždraudė Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei V. Z. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui G. M., uždraudė nustatyti pretenduojančių į palikimą turto dalis iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra išspręstas, pripažįstant, kad apeliantė ir V. M. veikdami jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį kiekvienas, įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, ir šis teismo procesinis sprendimas sudaro pagrindą atitinkamai viešame registre įregistruoti ieškovės ir velionio V. M. nuosavybės teises į atitinkamas nekilnojamojo turto dalis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, stabdant tolimesnes paveldėjimo procedūras bei uždraudžiant atsakovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, neturi teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

92Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 93 straipsniu, 149 – 150 straipsniu,

Nutarė

93Apeliantės E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

94Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti, kad ji ir V. M. veikdami jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, nustatant, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

95Pripažinti, kad E. S., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) miręs ( - ), jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje.

96Nustatyti, kad E. S., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) mirusiam ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Vilniuje.

97Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

98Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. ( - ) apeliantės E. S., a. k. ( - ) naudai 2930,25 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

99Priteisti iš apeliantės E. S., a. k. ( - ) atsakovo G. M., a. k. ( - ) naudai 625,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

100Priteisti iš apeliantės E. S., a. k. ( - ) ir atsakovo G. M., a. k. ( - ) valstybės naudai po 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

101Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė (apeliantė) E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 6. 1.1.... 7. Ieškinyje nurodė, kad kartu su V. M. nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. gyveno... 8. 2.... 9. Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.... 10. 2.1.... 11. Nurodė, kad notarinės sutarties 1 punkte įtvirtinta, kad E. V. Z., sodų... 12. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį... 15. 4.... 16. Teismas nurodė, jog ieškovė, įrodinėdama, kad ji su V. M. veikė... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Apeliaciniu skundu apeliantė E. S. prašo panaikinti 2018 m. balandžio 24 d.... 20. 5.1.... 21. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nesant rašytinės... 22. 5.2.... 23. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas tiek faktinis,... 24. 5.3.... 25. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neva apeliantės neprisidėjimo... 26. 5.4.... 27. Nagrinėjamu atveju, 2006-03-03 dalį gautų pinigų iš motinos V. M.... 28. 6.... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašė apeliantės... 30. 6.1.... 31. Nurodė, kad apeliantės teiginys kad neva tai apmokėjo už SB „( - )”... 32. 6.2.... 33. Apeliantė, pasirašydama notarinį sandorį, hipotekos lakštą, neabejotinai... 34. 6.3.... 35. 2006-02-09 A. M. ir V. M. sudarė notarinį sandorį – dovanojimo sutartį,... 36. 6.4.... 37. Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, jog sugyventinių santykiai yra... 38. 6.5.... 39. V. M., grąžinus paskolą bankui, galėjo bet kada parduoti žemės sklypą ar... 40. 6.6.... 41. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš karto po V. M. mirties,... 42. 6.7.... 43. Net jei apeliantė ir būtų kažkuriuo gyvenimo etapu susituokusi su V. M.,... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 46. 7.... 47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 48. 8.... 49. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 50. 9.... 51. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 52. 10.... 53. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi tiek šalių paaiškinimus, tiek... 54. 11.... 55. Pirma, tiek ieškovės E. S. paaiškinimai, tiek apklaustų liudytojų A. M.,... 56. 12.... 57. Antra, 2005 m. vasario 9 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems su puse bendro... 58. 13.... 59. Trečia, 2005 m. liepos 8 d. apeliantė ir V. M. sudarė su AB SEB banku... 60. 14.... 61. Ketvirta, iš apeliantės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių... 62. 15.... 63. Penkta, V. M. motina A. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 64. 16.... 65. Nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neabejotinai... 66. 17.... 67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o taip pat ir atsakovas... 68. 18.... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 70. 19.... 71. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.969 straipsnio 3... 72. 20.... 73. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių... 74. 21.... 75. Iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos akivaizdu, kad tai, jog... 76. 22.... 77. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo... 78. 23.... 79. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus,... 80. 24.... 81. Nors apeliantė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti bendrąja daline... 82. 25.... 83. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tai, kad šalis sieja jungtinės... 84. 26.... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 86. 27.... 87. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė iš viso... 88. 28.... 89. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 90. 29.... 91. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017... 92. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 93. Apeliantės E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 94. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį,... 95. Pripažinti, kad E. S., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) miręs ( - ),... 96. Nustatyti, kad E. S., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) mirusiam ( - ),... 97. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d.... 98. Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. ( - ) apeliantės E. S., a. k. ( - ) naudai... 99. Priteisti iš apeliantės E. S., a. k. ( - ) atsakovo G. M., a. k. ( - ) naudai... 100. Priteisti iš apeliantės E. S., a. k. ( - ) ir atsakovo G. M., a. k. ( - )... 101. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas...