Byla B2-2181-230/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medonos mėsa“

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medonos mėsa“ direktoriaus G. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medonos mėsa“,

Nustatė

2ieškovas UAB „Medonos mėsa“ direktorius G. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Medonos mėsa“. Administratoriumi prašo skirti UAB „Renavita“. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Pareiškime nurodoma, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra žemės ūkio produkcijos perdirbimas, t.y. tradicinių mėsos gaminių gamyba. Šiuo metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovės finansines problemas yra tai, jog bendrovės veiklai ir jos rezultatams ženkliai atsiliepė 2009 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis, sumažėjo prekyba, bankai sumažino kreditavimą ir pareikalavo grąžinti suteiktus kreditus, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų išlaikyti pakankamą prekių asortimentą. Siekiant sumažinti veiklos nuostolius ir išlaikyti patyrusius darbuotojus, buvo siekiama toliau didinti bendrovės pardavimų kiekius, nedidinant kainos. Minėtu laikotarpiu dėl nuostolingos veiklos pradėta vėluoti atsiskaityti su kreditoriais – valstybinėmis institucijomis ir tiekėjais. 2009 metų pabaigoje bendrovė pradėjo teisminius ginčus su kredito įstaiga, kuri neteisėtai sulaikė sąskaitoje esančias 0,5 mln. litų lėšas, kuriomis bendrovė negalėjo disponuoti iki 2011 metų gruodžio mėnesio, kai buvo sudaryta taikos sutartis. Be to, 2011 metų pabaigoje paaiškėjo, kad buhalteriai bendrovės apskaitą vedė aplaidžiai, į bendrovės veiklos sąnaudas neįtraukė ženklių išlaidų ir nepagrįstai deklaravo bendrovės pelną. Dėl tyrimui paimtų dokumentų bendrovė negalėjo savarankiškai ištaisyti klaidų ir apskaitoje atvaizduoti teisingų sąnaudų. O dėl neteisingai deklaruotų rodiklių bendrovė patyrė daugiau kaip 0,7 mln. Lt nuostolių. 2013 metais netikėtai apie 20 procentų padidėjo žaliavinės mėsos kaina, dėl ko dar kartą bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumo problema. Bendrovė dėl to patyrė 900 000 Lt neplanuotų išlaidų, kurios sumažino pelną. Visos šios priežastys lėmė, kad bendrovė šiuo metu negali tinkamai, pilnu pajėgumu vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. Bendrovė pradėjo ir toliau tebevykdo tokias priemones, kurios leis atstatyti mokumo problemas ir atsiskaityti su kreditoriais: 2014 metais atidaryta firminė parduotuvė Pilviškiuose, Vilkaviškio r., 2015 metais išnuomotos patalpos firminėms parduotuvėms Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje; vykdomas produkcijos pardavimas mokymo įstaigoms Kazlų Rūdoje bei ketinama šios rūšies prekybą vykdyti Marijampolėje, Šakiuose bei Vilkaviškyje; iki minimumo mažinamos einamosios veiklos išlaidos; dirbama su kreditoriais, nesančiais bendrovės valdymo nariais, siekiant nukelti atsiskaitymo terminus; bendrovės akcininkas, esantis pagrindiniu bendrovės kreditoriumi, susidariusios skolos grąžinimo terminą ketina atidėti ilgesniam kaip 5 metų terminui; su smulkiaisiais įmonės kreditoriais tariamasi dėl skolų sudengimo, atsiskaitant prekėmis; bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrės įsipareigojimų kreditoriams dengimo grafikus, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstys per restruktūrizavimo laikotarpį, prognozuojamus pinigų srautus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais; prognozuojama, kad 2015 m. bus pasiekta ne mažesnė nei 2 705 436 Eur metinė apyvarta, 2016 m. – 2 759 545 Eur, 2017 m. – 2 814 736 Eur, 2018 m. – 2 871 031 Eur, 2019 m. – 2 928 451 Eur. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir išsaugojus vykdomą veiklą bei pasiekus pagrindinių tikslų, numatytų restruktūrizavimo plano metmenyse, bendrovė turėtų galimybę ne tik pilnai įvykdyti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vykdyti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei toliau plėtoti ūkinę - komercinę veiklą ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

3Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „Medonos mėsa“ iškėlimu. Nurodo, kad iš pateiktų UAB „Medonos mėsa“ restruktūrizavimo plano metmenų, faktinių balansinių duomenų galima daryti išvadą, kad prašomas pradėti restruktūrizavimo procesas yra tik siekis atidėti mokestinių prievolių sumokėjimo terminą, o ne išsaugoti ir plėtoti ūkinę – komercinę veiklą, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Galimybės suteikimas nemokiai įmonei iškeliant restruktūrizavimo bylą yra ne tik bankroto atitolinimas, bet ir kreditorių galimybių atgauti savo lėšas mažinimas.

4Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Medonos mėsa“ atsisakytina iškelti.

5Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

6ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

7ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

8Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2012).

9Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis c. b. Nr. 2-1418/2012). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

10Iš pareiškėjo pateikto 2011 metų balanso duomenų matyti, jog atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sudarė 2 728 773 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 791 887 Lt (b. l. 40). Iš 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas (nuostoliai) sudarė 242 786 Lt (b. l. 41). Pagal 2012 metų balanso duomenis atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sudarė 823 213 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 098 470 Lt (b. l. 49). Iš 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas (nuostoliai) sudarė -2 372 696 Lt (b. l. 50). Pagal 2013 metų balanso duomenis atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 sudarė 782 220 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 553 095 Lt (b. l. 58). Iš 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas (nuostoliai) sudarė -231 796 Lt (b. l. 59). Pagal 2014 metų balanso duomenis atsakovės turtas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sudarė 822 173 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 467 572 Lt (b. l. 66). Iš 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas (nuostoliai) sudarė 125 477 Lt (b. l. 67). Iš šių bendrovės finansinių duomenų matyti, jog jau 2011 metais įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Iš 2015 m. birželio 30 d. sudaryto balanso duomenų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 285 632 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 55 641 Eur (nematerialaus turto už 235 Eur, materialaus turto už 55 406 Eur), trumpalaikio turto už 229 991 Eur (atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 99 706 Eur, per vienerius metus gautinų sumų už 27 815 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 102 470 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 733 200 Eur, iš kurių 416 258 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pareiškėjas pateiktame kreditorių sąraše su jame nurodytais reikalavimų įvykdymo terminais nurodo, jog pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams (VSDFV prie SADM ir VMI prie LR FM) sudaro 323 962,89 Eur sumą. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki (ĮRĮ 4 straipsnio 3 dalis), vadovaujasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pradelsti UAB „Medonos mėsa“ įsipareigojimai kreditoriams viršija visą bendrovės turtą, taigi pagal esamus finansinius duomenis bendrovė laikytina nemokia (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), o tai nustačius, yra pagrindas atsisakyti bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

11Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, jog įmonės įsiskolinimas kreditorei VMI prie LR FM yra apskaičiuotas pagal klaidingus buhalterinius bendrovės duomenis. Tai patvirtina faktas, jog įmonės vyr. buhalterės pareigas ėjusi L. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-28 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 223 str. 1 d. (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Dėl to iki šiol negalima nustatyti tikslaus bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsiskolinimų dydžio. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje įmonė ir jos direktorius bando įrodyti, kad buhalterinėje apskaitoje yra padarytos esminės klaidos, dėl ko yra klaidingai apskaičiuoti valstybei mokami mokesčiai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktos dvi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistų išvados dėl UAB „Medonos mėsa“ ūkinės finansinės veiklos. Jose nustatyta, kad bendrovė apmokėdama tiekėjams už paslaugas ir prekes, neatvaizduodavo apskaitoje piniginių lėšų panaudojimo, dėl šios priežasties yra netikslūs bendrovės finansinės apyskaitos duomenys, kurių ir šiai dienai nėra galimybės patikslinti. Praėjusių laikotarpių apskaitos duomenys yra paimti FNTT pareigūnų. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog bendrovės direktorius pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nurodė, jog apie buhalteriniuose duomenyse padarytą klaidą sužinojo dar 2011 metais. Nuo šio laikotarpio jis nesiėmė jokių priemonių, kad ši galimai padaryta klaida būtų ištaisyta. Nors pareiškėjas nurodo, jog buhalterinės apskaitos duomenys yra paimti FNTT pareigūnų ir dėl to įmonės finansininkai neturi galimybės ištaisyti padarytos apskaitos klaidos, kuri atspindėta teismui pateiktuose UAB „Medonos mėsa“ 2013 ir 2014 metų balansuose, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis šiuos apskaitos duomenis bandė kokiu nors būdu gauti ir ištaisyti galimai padarytą klaidą buhalteriniuose įmonės duomenyse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nors ir nurodo, kad padaryta klaida teismui pateiktuose 2013 ir 2014 metų balansuose nėra ištaisyta, tačiau prie finansinės atskaitomybės pateiktuose paaiškinamuosiuose raštuose nėra nurodyta, jog įmonės apskaitoje yra padaryta klaida. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsnį po finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarką nustato apskaitos standartai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktos dvi FNTT prie LR VRM specialistų išvados dėl UAB „Medonos mėsa“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose nustatyta, kad bendrovė apmokėdama tiekėjams už paslaugas ir prekes, neatvaizduodavo apskaitoje piniginių lėšų panaudojimo, dėl šios priežasties yra netikslūs bendrovės finansinės apyskaitos duomenys, kurių ir šiai dienai nėra galimybės patikslinti, tačiau šių išvadų teismui nepateikė. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog baudžiamoji byla Nr. 1-17-245/2015 dėl turto pasisavinimo, mokesčių nesumokėjimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo yra neišnagrinėta, joje paskirta pakartotinė ekspertizė, todėl remtis pareiškėjo nurodomomis FNTT prie LR VRM specialistų išvadomis dėl UAB „Medonos mėsa“ ūkinės finansinės veiklos, jeigu jos ir būtų pateiktos teismui, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad viešo intereso restruktūrizavimo bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę, tačiau byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nereiškia, kad teismas visiškai perima šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko pačios šalys įrodinėjimo procese tampa pasyvios. Šalies pareiga įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, įtvirtinta CPK 176-179 straipsniuose. Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, jog bendrovės finansiniai duomenys nėra tikslūs, o VMI teikiami duomenys dėl skolų susidarymo laikotarpių ir jų dydžių yra prieštaringi, turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pats pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo nurodomų argumentų pagrįstumą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Medonos mėsa“ vertina tuos duomenis, kurie yra pateikti byloje ir atsispindi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose.

12Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovės 2015 m. birželio 30 d. sudaryto balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 285 632 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 323 962,89 Eur, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad atsakovė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

14Pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Atsakovės įmonės plano metmenyse yra pažymėta, kad UAB „Medonos mėsa“ ateityje numato atidaryti papildomas tris parduotuves savo gaminamai produkcijai realizuoti, tokioms parduotuvėms jau išnuomojo patalpas, nupirko įrangą, šiuo metu atlieka įrengimo ir pritaikymo bendrovės veiklai darbus. Pagrindinė bendrovės problema yra ne nuostolinga gamyba ar nekilnojamasis ar kitas turtas, kurio būtų galima atsisakyti, bet teisingas ir profesionalus apskaitos vedimas, pardavimų didinimas per naujai atidaromas parduotuves, t. y. įmonės veiklos išplėtimas. UAB „Medonos mėsa“ nenumato parduoti jokio turto, bet numato baigti įrengti jau išsinuomotas patalpas naujų parduotuvių steigimui, kurių tikslūs realizacijos pajėgumai bus paskaičiuoti ir pateikti bendrovės restruktūrizavimo plane. Bendrovė nenumato nurašyti jokio ženklesnio turto, nutraukti sutarčių. Taigi vienintelė paminėta reali priemonė, kuria numatoma siekti įmonės veiklos pelningumo padidėjimo, yra trijų naujų parduotuvių atidarymas ir numatomas naujos veiklos vykdymas – prekyba neišpjaustyta kiauliena. Tačiau pažymėtina, kad dar nepradėjus minėtos naujos veiklos, sunku prognozuoti jos pelningumo mastus ar veiklos sąnaudas, taip pat pastebėtina, kad UAB „Medonos mėsa“ nurodo tik planuojamas gauti pajamas iš naujai įrengiamų parduotuvių ir naujos veiklos vykdymo, neatsižvelgdama į tai, kad joms gauti bus reikalingos ir išlaidos. Tokių net ir preliminarių sąnaudų nenumatymas klaidina, iškreipia prognozes. Be to, vienintelė ši numatoma priemonė yra aiškiai nepakankama restruktūrizavimo proceso sėkmei ir tikslų pasiekimui. Nors restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos ateityje vertinimo, jie negali būti itin paviršutiniški ir abstraktūs, nes metmenyse nurodomų duomenų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę - komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2013). Metmenyse taip pat nurodoma, jog vienas iš šaltinių, iš kurių UAB „Medonos mėsa“ restruktūrizavimo laikotarpiu numato atsiskaityti su kreditoriais yra debitorinių skolų atgavimas, tačiau atsižvelgiant į bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktą debitorinių įsiskolinimų sumą (7 259,99 Eur), akivaizdu, kad pajamos iš debitorinių įsiskolinimų negali būti laikomos pakankamomis, kad per maksimalų restruktūrizavimo laikotarpį būtų galima atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

15Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad vien tik prielaidomis paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendintinas. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas bei išvengti bankroto. Įmonės finansiniai duomenys byloja, kad įmonė yra nemoki, taigi, teismo vertinimu, įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, dideli įsiskolinimai yra tęstiniai, susidarę per ilgą laiką, o vienas didžiausių bendrovės kreditorių VMI Prie LR FM nepalaiko pareiškėjo noro restruktūrizuotis. Nors galiojančiame ĮRĮ nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta kreditorių reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad įmonės restruktūrizavimo planas nebus patvirtintas (ĮRĮ 14 str. 3 d.), o tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama. Tai reiškia, jog tokios bylos iškėlimas jau iškėlimo stadijoje aiškiai nulemia jos baigtį (ĮRĮ 28 str. 1 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas

Nutarė

17atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Medonos mėsa“ (juridinio asmens kodas 135732865, buveinės adresas: Kazlų Rūdos sav. Jūrės k. Medelyno g. 4).

18Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Medonos mėsa“ (juridinio asmens kodas 135732865, buveinės adresas: Kazlų Rūdos sav. Jūrės k. Medelyno g. 4) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB DnB bankas.

19Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Medonos mėsa“ (juridinio asmens kodas 135732865, buveinės adresas: Kazlų Rūdos sav. Jūrės k. Medelyno g. 4) turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

20Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliams elektroniniu paštu, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui.

21Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė rašytinio proceso tvarka... 2. ieškovas UAB „Medonos mėsa“ direktorius G. M. pateikė teismui... 3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 4. Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Medonos mėsa“ atsisakytina... 5. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti... 6. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla... 7. ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 8. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama,... 9. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant restruktūrizavimo bylos... 10. Iš pareiškėjo pateikto 2011 metų balanso duomenų matyti, jog atsakovės... 11. Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, jog įmonės... 12. Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 14. Pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos... 15. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pateiktas... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 17. atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei... 18. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priimtą... 19. Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Medonos mėsa“ (juridinio... 20. Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstoliams... 21. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...