Byla 2-2041/2013
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Evacuator“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus (pareiškėjo) uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans holding“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1760-264/2013 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans holding“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Evacuator“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai BUAB „Evacuator“ kreditoriai susirinkime, vykusiame 2013-03-27, įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl 1 118 658 Lt žalos, galimai atsiradusios dėl neteisėtų šios bendrovės valdymo organų veiksmų, atlyginimo.

5Kauno apygardos teismas 2011-03-01 nutartimi, konstatavęs įmonės nemokumą ir vėlavimus išmokėti darbuotojams atlyginimus, patenkino bendrovės administracijos vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Evacuator“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Kreditorių reikalavimai patvirtinti 2011-06-06, 2011-07-04, 2011-07-11, 2011-08-29, 2012-02-23, 2012-04-13, 2012-04-30 ir 2012-07-05 nutartimis, o 2011-09-05 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Kreditorių pakartotiniame susirinkime, vykusiame 2013-03-27, svarstytas klausimas dėl nepritarimo administratoriaus siūlymui nesikreipti į teismą dėl 1 118 658 Lt žalos priteisimo iš UAB „Evacuator“ valdymo organų. Anot administratoriaus, nėra tikslinga ginčyti 2010-10-20 žemės sklypo, ( - ), kuris pagal 2010-10-19 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą perleistas minėtai bendrovei už 1 118 658 Lt skolą, perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Evacuator“ ir UAB „Naujieji Karkazai“, įsigijusios iš nurodytų asmenų reikalavimo teises į įmonės turtinę prievolę ir siekti prisiteisti žalą iš atsakingų asmenų. Minėta skola atsirado iš UAB „Evacuator“ 2007-06-15 paskolos sutarties, sudarytos tarp šios bendrovės (buvęs pavadinimas UAB „Country real estate“) ir K. Č., E. S., R. K., UAB „Hoptrans holding“, kuria minėti asmenys įmonei suteikė 1 118 658 Lt paskolą dvejiems metams nurodytam nekilnojamajam turtui įsigyti. Pagrįsdamas savo teiginius, administratorius rėmėsi jo užsakymu, siekiant įvertinti bylinėjimosi perspektyvas ir galimas pasekmes, atliktu teisiniu nurodyto sandorio vertinimu, kuriame konstatuota, jog nėra buvusio įmonės direktoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio minimai žalai kilti, nes įvykęs abiems šalims tinkamas sandoris leido panaikinti 1 118 658 Lt skolą, kurios terminas buvo suėjęs dar 2009 m., ir tokiu būdu sumažinti įmonės įsiskolinimai. Ieškinys dėl žalos atlyginimo iš valdymo organų arba dėl 2010-10-20 sandorio pripažinimo negaliojančiu gali ne tik nepadidinti, o dar labiau sumažinti galimybę patenkinti tam tikros eilės kreditorių reikalavimus, tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu neužtikrins žemesnės eilės ir mažesnių kreditorių teisių ir interesų, o ilgai trunkantis procesas pareikalaus daugiau finansinių išteklių teisinėms paslaugoms pirkti. Šiame susirinkime kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius pateikė siūlymą įpareigoti administratorių vykdyti 2012-07-18 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, t. y. kreiptis į teismą dėl nurodytos žalos atlyginimo. Šiam pasiūlymui pritarta ir nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma.

7Kreditorius UAB „Hoptrans holding“, nesutikdamas su minėtu nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu ir prašė šį panaikinti. Jo teigimu, toks nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes sklypo vertė jo perleidimo metu, remiantis UAB „Oberhaus“ vertinimu, tesiekė 450 000 Lt. Toks sandoris UAB „Evacuator“ buvo naudingas, nes atsiskaityta su kreditoriumi objektu, kurio vertė dvigubai mažesnė nei skola, juo buvo pagerintos kitų kreditorių galimybės patenkinti jų reikalavimus, nes bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 129 291, 79 Lt. Sandorių ginčijimas užims daug laiko ir pareikalaus didelių finansinių išteklių, kurių bendrovė neturi. Sėkmingo bylinėjimosi atveju gauta nauda nebus proporcinga dėl nesėkmingo bylinėjimosi gautiems praradimams. Sandoris nebuvo įmonės nemokumo priežastimi. Bankrutuojanti įmonė turi du skolininkus UAB „Kauno keliai“ ir UAB „Kauno gerbūvis“, iš kurių yra reali galimybė atgauti skolą. VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius yra antros eilės kreditoriai, jų reikalavimas sudaro 45 567, 05 Lt ir yra tikimybė, jog iš bendrovės skolininkų bus padengtas šių kreditorių finansiniai reikalavimai.

8BUAB „Evacuator“ administratoriaus vertinimu, netikslinga kreiptis į teismą su ieškiniu, nes nei įmonei, nei kreditoriams nebuvo padaryta žala.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą kreditoriaus skundą, 2012-06-10 nutartimi šį atmetė. Teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkime pareiškėjo balsas sudarė 15,42 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, sprendė, jog ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, nes priimtas balsų dauguma – dviejų kreditorių VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyriaus balsais, o kiti 3 kreditoriai, tarp jų ir pareiškėjas, turintys 28,72 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, balsavo už administratoriaus pasiūlymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas pripažinti negaliojančia skundžiamą nutarimo dalį, siekia uždrausti bankrutuojančiai įmonei įgyvendinti įstatymu suteiktas teises (CPK 5 str., CK 1. 137 str.), nors argumentai ir rašytiniai įrodymai dėl teisinio sandorių galiojimo įvertinimo nei patvirtina, nei paneigia galimo civilinės bylos nagrinėjimo rezultato. Perleidus žemės sklypą pareiškėjui ir taip iš dalies atsiskaičius su vienu iš kreditorių, įmonėje jokio kito turto neliko. Teismo nuomone, iš įmonės skolininkų išieškomų skolų susigrąžinimo galimybės nedidelės, be to, jos nepadengs visų kreditorių finansinių reikalavimų. VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius yra antros eilės kreditoriai, turintys pirmenybę pareiškėjo, kuris yra trečios eilės kreditorius, atžvilgiu, nutarimu siekiama apginti įmonės ir visų kreditorių lūkesčius atsižvelgiant į finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką bei eiliškumą bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.). Įvertinęs, kad pagal bylos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius veikė ne įmonės ir visų kreditorių interesais, teismas sprendė, jog priimant nutarimą bendrieji teisės principai nebuvo pažeisti (CK 1.5 str.), priešingai, teismo įsitikinimu, toks draudimas prieštarautų CPK 5 straipsnio nuostatoms bei pažeistų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius (CPK 178 str., ĮBĮ 24 str. 5 d.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Kreditorius, nesutikdamas su priimta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią panaikinti ir skundą patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Ginčas byloje kilo ne dėl tol, ar šis priimtas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, bet ar jis atitinka ĮBĮ keliamus esminius bankroto proceso principus – operatyvumo, sąžiningumo, proporcingumo, ar išlaikyta pusiausvyra tarp besikreipiančio į teismą asmens pareigos sąžiningai naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir administratoriaus, kaip specialaus subjekto, turinčio teisinių žinių, ginančio įmonės kreditorių interesus, pareigos tinkamai atlikti savo funkcijas.
  2. Bylinėjimosi procesas dėl žalos priteisimo iš BUAB „Evacuator“ valdymo organų nėra tikslingas ir nesuteiks naudos tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti.

13Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria nepatenkintas kreditoriaus UAB „Hoptrans holding“ skundas dėl atsakovo BUAB „Evacuator“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Kaip žinia, bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtinus jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu teisiniu jos likimu, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1587/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2053/2011). Kartu pažymėtina, kad pagal ĮBĮ nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką, nors administratorius yra asmuo, turintis teisę savarankiškai atstovauti bankrutuojančiai bendrovei, tačiau kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011).

17Minėta, byloje nustatyta, kad skundžiamu nutarimu kreditorių balsų dauguma, t. y. už kreditorių VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyriaus pasiūlymą balsavus 71,28 procentams visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nutarta įpareigoti administratorių vykdyti 2012-07-18 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, t. y. kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių bendrovės valdymo organų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, nes priimtas kreditorių balsų dauguma, o pareiškėjas, prašydamas pripažinti negaliojančia skundžiamą nutarimo dalį, siekia uždrausti bankrutuojančiai įmonei įgyvendinti įstatymu suteiktas teises (CPK 5 str., CK 1. 137 str.), nors argumentai ir rašytiniai įrodymai dėl teisinio sandorių galiojimo įvertinimo nei patvirtina, nei paneigia galimo civilinės bylos nagrinėjimo rezultato. Nenustatęs, kad anksčiau nurodyti kreditoriai veikė ne įmonės ir visų kreditorių interesais, sprendė, jog priimant nutarimą bendrieji teisės principai nebuvo pažeisti (CK 1.5 str.), priešingai, teismo įsitikinimu, toks draudimas prieštarautų CPK 5 straipsnio nuostatoms bei pažeistų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius (CPK 178 str., ĮBĮ 24 str. 5 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo patikrinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais (CPK 301 str. 320 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų ir visiškai nevertino, ar jis atitinka ĮBĮ keliamus esminius bankroto proceso principus – operatyvumo, sąžiningumo, proporcingumo. Su šiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 23 ir 24 straipsnio nuostatas bei, remdamasis suformuota teismine praktika, teisingai nurodė, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, kuri įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime, o kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Kaip minėta, ginčijamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, t. y. VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyriaus balsais, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos – 71,28 procentų, o kitų 3 kreditorių, įskaitant ir pareiškėją balsai sudaro 28,72 procentus teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Antra, teisminė kreditorių susirinkimo nutarimo kontrolė ir yra skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimo procedūros, jog nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos, kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Todėl nutarimas, priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, bankroto administratoriaus turi būti vykdomas (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog priimdamas nutarimus, kreditorių susirinkimas turi siekti pagrindinių bankroto procesui keliamų tikslų ir laikytis pagrindinių principų, nes teisminio bankroto procese siekiama kaip įmanoma efektyviau, ekonomiškiau ir operatyviau užbaigti bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tačiau, kita vertus, bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei kreditorių susirinkimo, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus, tuo pačiu išnaudojant visas galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas ir tik įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007). Kaip žinoma, bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl tokiose bylose ne tik teismas turi būti aktyvus, bet ir kreditoriai bei, kaip nurodyta anksčiau, stengtis išnaudoti visas galimybes patenkinant visų kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. kelti klausimus dėl bendrovės dalyvių ar buvusių administracijos vadovų civilinės atsakomybės (CK 2.50 str., 2.81 str. 1 d., 2.82 str., 2.87 str.). Pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 turinio analizė suponuoja teismui, kad bankroto administratorius dar 2012-07-18 kreditorių susirinkime buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl 1 118 658 Lt žalos priteisimo iš BUAB „Evacuator“ valdymo organų, tačiau šio įpareigojimo jis nevykdė. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pakartotinai įpareigotas įvykdytą minėtą įpareigojimą (nurodymą).

19Kaip nepagrįstus taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kreditoriaus atskirojo skundo argumentus, jog bylinėjimosi procesas dėl žalos priteisimo iš BUAB „Evacuator“ valdymo organų nėra tikslingas ir nesuteiks naudos tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Pagrįsdamas šį savo teiginį, remiasi minėtu bankroto administratoriaus užsakymu atliktu Advokatų R. M. ir Ž. K. teisiniu sandorio galiojimo įvertinimu „Dėl BUAB „Evacuator“ nekilnojamojo turto perleidimo už skolą sutarties“, kuriame prieita prie išvados, kad nėra buvusio įmonės direktoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio žalai kilti, nes įvykęs abiems šalims tinkamas sandoris leido panaikinti 1 118 658 Lt skolą, kurios terminas buvo suėjęs dar 2009 m., ir tokiu būdu sumažinti įmonės įsiskolinimai. Ieškinys dėl žalos atlyginimo arba dėl 2010-10-20 sandorio pripažinimo negaliojančiu gali tik dar labiau sumažinti galimybę patenkinti tam tikros eilės kreditorių reikalavimus, tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu neužtikrintų žemesnės eilės ir mažesnių kreditorių teisių ir interesų, o ilgai trunkantis procesas pareikalautų daugiau finansinių išteklių teisinėms paslaugoms pirkti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šis įvertinimas nei patvirtina, nei paneigia galimo civilinės bylos nagrinėjimo rezultato (CPK 178 str., 185 str.). Kartu pažymi, kad teisingumą vykdo tik teismas ir tik šio priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes (CPK 6 str., 18 str.). Taigi tik teismas gali paneigti kreditorių VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius abejones dėl minėtų ginčo sandorių sudarymo aplinkybių ir jų teisėtumo (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Ši nuostata išplėtota ir nuoseklioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011, etc.). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius veikia ne įmonės ir visų kreditorių interesais (CPK 178 str.). Šios išvados pareiškėjas nepaneigė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertina, kad skundžiamu nutarimu nustatytas įpareigojimas neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms, ir pritaria pirmosios instancijos nuomonei, jog, priešingai, uždraudus vykdyti ginčijamu nutarimu priimtą įpareigojimą, toks draudimas prieštarautų CPK 5 straipsnio nuostatoms bei būtų pažeistos kreditorių teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai (CPK 178 str., ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 24 str. 3 d.). Svarbu ir tai, kad netgi BUAB „Evacuator“ atgavus iš jos debitorių visas skolas, kurios yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2A-884-436/2013 ir 2A-144-343/2013, nebus pilnai patenkinti visų kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 129 291,79 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Dar daugiau, apeliacinio teismo įsitikinimu, tokiu būdu šiame bankroto procese bus išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (CPK 185 str.), ir tuo pačiu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kuriam įsiteisėjus, atsiras pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigs (CK 2.95 str. 3 d.). Be kita ko, kaip minėta, 2011-09-05 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 177 str.), o likvidavimo procedūros terminas 2013-04-11 teismo nutartimi pratęstas iki 2014-09-13 (Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 str. 3 d.).

20Taigi visuma anksčiau paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimo dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai BUAB „Evacuator“... 5. Kauno apygardos teismas 2011-03-01 nutartimi, konstatavęs įmonės nemokumą... 6. Kreditorių pakartotiniame susirinkime, vykusiame 2013-03-27, svarstytas... 7. Kreditorius UAB „Hoptrans holding“, nesutikdamas su minėtu nutarimu,... 8. BUAB „Evacuator“ administratoriaus vertinimu, netikslinga kreiptis į... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą kreditoriaus skundą,... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Kreditorius, nesutikdamas su priimta nutartimi, padavė atskirąjį skundą,... 13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria nepatenkintas kreditoriaus... 16. Kaip žinia, bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises... 17. Minėta, byloje nustatyta, kad skundžiamu nutarimu kreditorių balsų dauguma,... 18. Apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo patikrinti... 19. Kaip nepagrįstus taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kreditoriaus... 20. Taigi visuma anksčiau paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą....