Byla ATP-309-149/2015
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo D. V. nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 100 eurų bauda

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo D. V. nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 100 eurų bauda,

Nustatė

2D. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 29 d., 16.15 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Vilniaus gatvėje, policijos tarnybiniame automobilyje ,,VW Bora“, būdamas neblaivus, ATP protokolo surašymo už vairavimą esant neblaiviam metu, bandė suduoti kumščiu per veidą policijos pareigūnui, vykdančiam viešosios tvarkos saugojimo funkcijas, pareikalavus dėl tokio elgesio išlipti iš tarnybinio automobilio, nepakluso, o išvedamas iš automobilio laikėsi įsikibęs į automobilio sėdynes ir dureles, įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, šiam reikalavimui nepakluso, vengė sulaikymo – spardėsi, stumdėsi, bandė įkąsti pareigūnui,

3Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimą ir, pritaikius ATPK 301 str. nuostatas, neskirti jam administracinės nuobaudos.

4Nurodo, kad paskirta jam nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, teigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nepadarė, neneigia, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuo pat sulaikymo momento savo kaltę pripažino pilnai, ir gailisi dėl to, ką padarė. Apelianto teigimu, jis geranoriškai vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir reikalavimus: nepasitraukė iš įvykio vietos, pakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, savo noru įlipo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir nesipriešino nustatant neblaivumą, kas, apelianto manymu, rodo, kad jis neturėjo tikslo nevykdyti pareigūnų teisėtų nurodymų ar įžeisti jų garbę ir orumą. Teigia, kad teismas, grįsdamas jo (apelianto) kaltę, vadovavosi prieštaringais policijos pareigūno A.Nemand parodymais, kurie, apelianto teigimu, neatitinka tikrovės, nes jis (apeliantas) teismui yra pateikęs išsamius duomenis apie savo sveikatos būklę, t. y. 2014-10-22 VšĮ Antakalnio poliklinikos medicinos išrašą, kuriame nurodyta, kad jam (D. V.) yra išeminis dešinės pusės insultas, paralyžius su judėjimo sutrikimu. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra negalią turintis žmogus ir jam yra sunku valdyti dešinę kūno pusę, apelianto teigimu, jis negalėjo padaryti jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų – spardytis, stumdytis ir bandyti įkąsti policijos pareigūnams. Apelianto manymu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tai yra kad jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, ar reikalavimų, įžeidė jų garbę ir orumą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu, ar kitokiu elgesiu, todėl mano, kad vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, šiuo atveju jau pats administracinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas turėjo pakankamą poveikį, todėl yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatos. Taip pat nurodo, kad jis (D. V.) yra VšĮ „LDK Atminties rūmai“ direktorius, nuolat aktyvia bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, puoselėjančiomis, Lietuvos Karalystės ir LDK istoriją, kultūros paveldo palikimą. Pažymi, kad Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Č. M. jį charakterizuoja teigiamai, apibūdina kaip asmenį, aktyviai atliekantį Lietuvos istorijos tyrinėjimus archyvuose, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų palikuonių bendrijos valdybos pirmininkas, J. A. nurodo, kad jis (D. V.) jiems ir LDK istorinį kultūros paveldą puoselėjančioms organizacijoms yra ypatingai svarbi asmenybė – iniciatyvus, sąžiningas, pareigingas, jo vykdomos veiklos dėka užmegzti ryšiai su Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos kilmingaisiais bei su visa eile veikiančių Lietuvoje organizacijų. Nurodo, kad Čekijos Šv. Vaitiekaus (Alberto) riterių ordino Lietuvos Komtūrijos Didysis Komtūras R. A. K. pažymi, kad jis (D. V.) koordinuoja ir įgyvendina istorinės atminties veiklą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, būdamas Šv.Vaitiekaus (Alberto) riterių ordino riteriu, aktyviai dalyvauja labdaros akcijose, rengiamose visoje Lietuvoje.

5D. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

6Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

7Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

8Pagal ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

9D. V. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

10Nors D. V. savo kaltę neigia, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Penktojo būrio vyriausiojo patrulio Andžej Nemand tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdyje duotais parodymais (b.l. 2-3,31); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Penktojo būrio vyresniojo patrulio Vladislav Kozlovskij tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdyje duotais parodymais (b.l. 4-5, 32), asmens blaivumo testu (b.l. 6); kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

11Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

12Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad D. V. 2014-09-29 apie 16.15 buvo policijos pareigūnų tikrinamas kaip galimai vairavęs automobilį neblaivus, tarnybiniame automobilyje jam buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas. Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės penktojo būrio pareigūnai A. Nemand ir V. Kozlovskij nagrinėjamo įvykio laiku vykdė tarnybos pareigas ir jų veikla bei veiksmai reikalaujant D. V. elgtis tinkamai bei išlipti iš tarnybinio automobilio, tuo metu, kai jis pradėjo jame elgtis agresyviai, bandė pareigūnui suduoti per galvą, buvo teisėti. Liudytojais apklausti pareigūnai A. Nemand ir V. Kozlovskij teisme patvirtino, kad D. V. tarnybiniame automobilyje elgėsi netinkamai: bandė suduoti vienam iš pareigūnų (V. Kozlovskiui) kumščiu per veidą. Dėl šios priežasties buvo pareikalauta, kad jis išliptų iš automobilio. Tačiau jis nepakluso šiam reikalavimui, laikėsi įsikibęs į automobilio sėdynes ir dureles, įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, nepakluso, vengė sulaikymo – spardėsi, stumdėsi, bandė įkąsti pareigūnui, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota jėga ir specialios priemonės. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje ištirtus rašytinius įrodymus, juos patvirtino apylinkės teismo poėdyje apklausta A. Babič, patvirtinusi, kad pareigūnai nurodė, jog asmuo jiems priešinosi ir bandė vienam iš pareigūnų suduoti, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi ar tikslą apkalbėti D. V., byloje nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai, kad A.Nemand parodymai yra prieštaringi, atmestini kaip niekuo nepagrįsti, kadangi teismo posėdyje policijos pareigūnai A.Nemand ir V.Kozlovskij patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes taip pat nurodė, kad, praėjus dviems mėnesiams nuo įvykio, smulkmeniškai visų įvykio detalių tiksliai neprisimena (b.l. 31, b.l. 32).

13Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

14Apylinkės teismas, skirdamas D. V. administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. ir 33 str. nuostatų taip pat nepažeidė.

15D. V. prašyme taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas įžvelgtinas tokio prašymo nelogiškumas, kadangi, kad D. V., viena vertus, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., neigia, kita vertus, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir visai neskirti administracinės nuobaudos.

16Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

18Dėl apelianto argumentų, kad jo atžvilgiu išimtine tvarka turėtų būti taikomas ATPK 301 str. nuostatos todėl, kad jis yra VšĮ „LDK Atminties rūmai“ direktorius, priklauso Šv.Vaitiekaus (Alberto) riterių ordinui ir pan. pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Be to, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesulaikė D. V. nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

19Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo D. V. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad D. V. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), tai, kad administracinį teisės pažeidimą D. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 187 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą nuobaudą, kuri, atsižvelgus į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, savo dydžiu būdama mažesnė už šios nuobaudos vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus dar labiau ją švelninti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

20Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

21Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

22Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. V. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-01-27 nutarimu pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

23Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

24Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

26Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje... 2. D. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 29 d., 16.15 val., Vilniaus... 3. Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo... 4. Nurodo, kad paskirta jam nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, teigia, kad... 5. D. V. apeliacinis skundas netenkintinas.... 6. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo... 7. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės... 8. Pagal ATPK 187 str. 2 d. policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos,... 9. D. V. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota... 10. Nors D. V. savo kaltę neigia, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo... 11. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės... 12. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad D. V.... 13. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad ATPK 30 str. nustatyta,... 14. Apylinkės teismas, skirdamas D. V. administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. ir... 15. D. V. prašyme taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas įžvelgtinas... 16. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas,... 18. Dėl apelianto argumentų, kad jo atžvilgiu išimtine tvarka turėtų būti... 19. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo... 20. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda... 21. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo... 22. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas,... 23. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.... 26. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimą palikti...