Byla e2-22-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3510-781/2016 pagal ieškovų B. D. (B. D.), A. M., V. Ž. ir V. T. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl indėlio sertifikato įsigijimo ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai B. D., A. M., V. Ž. ir V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
    1. pripažinti negaliojančiomis B. D. su atsakove 2010 m. lapkričio 12 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir 2011 m. liepos 12 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110712U990001, bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo B. D. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (30 000 Lt ir 10 997,44 Eur) AB bankui SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ);
    2. pripažinti negaliojančiomis A. M. su atsakove 2011 m. birželio 6 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir 2011 m. birželio 6 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110606L990004, bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės A. M. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (7 380 Eur ir 4 498,35 Lt) AB bankui SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    3. pripažinti negaliojančiomis V. Ž. su atsakove 2010 m. gruodžio 27 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, 2011 m. gegužės 24 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110524K990001, 2011 m. birželio 2 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110602K990005, 2011 m. liepos 5 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110705K990005, 2011 m. liepos 7 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110707K990002, 2011 m. liepos 25 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110725K990002, 2011 m. rugsėjo 9 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110909K990001, 2011 m. rugsėjo 19 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919K990012 ir 2011 m. spalio 13 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111013K990002, bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo V. Ž. sumokėtas pagal šias sutartis sumas (8 000 Lt, 17 799,70 Lt, 18 790,92 Lt, 33 488,28 Lt, 26 090,87 Lt, 56 199,04 Lt, 30 495,33 Lt, 13 599,24 Lt ir 14 598,48 Lt) AB bankui SNORAS ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    4. pripažinti negaliojančia V. T. su atsakove 2011 m. kovo 18 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovės V. T. sumokėtą pagal šią sutartį sumą (29 000 Lt) AB bankui SNORAS ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kuriai taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ;
    5. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo priteistas išlaidas apmokėti iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.
  2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė savo reikalavimų dalies dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir prašė šią bylos dalį nutraukti; atsakovas ir trečiasis asmuo šiam prašymui neprieštaravo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu priėmė ieškovų B. D., A. M., V. Ž. ir V. T. atsisakymą nuo ieškinio dalies bei nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovų B. D., A. M., V. Ž. ir V. T. 2010 m. lapkričio 12 d., 2011 m. birželio 6 d., 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. kovo 18 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; ieškovų B. D., A. M., V. Ž. ieškinį atsakovei BAB bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė; priteisė ieškovui B. D. 121 Eur, ieškovei A. M. 105,13 Eur, V. Ž. 85,26 Eur, ieškovei V. T., 203,42 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų; priteisė trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis iš ieškovų B. D., A. M., ir V. Ž., 210 Eur, t. y. po 70 Eur iš kiekvieno nurodyto ieškovo, bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pasisakydamas dėl ieškovų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas atsisakius ieškinio dalyje dėl indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė dėl to, kad atsakovei AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytus indėlio sertifikatus. Teismas pažymėjo, kad ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Draudimo išmoka ieškovams išmokėta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, kad indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovams ginčyti nurodytus sandorius tapo nebetikslinga, ir tai, teismo nuomone, lėmė ieškinio dalies atsisakymą. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1116-407/2016), teismas sprendė, kad būtent atsakovei, dėl kurios veiksmų ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir tenka pareiga atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidas iš administravimo išlaidų (CPK 94 str. 1 d.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti – atmesti ieškovų reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovams atsisakius ieškinio dalyje dėl indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Ieškinio dalyku, tiesiogiai nukreiptu prieš atsakovę buvo ieškovų reikalavimas pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo bei taikyti restituciją, pripažįstant ieškovų už indėlio sertifikatus sumokėtas pinigų sumas ieškovų lėšomis jų mokėjimo sąskaitose pas atsakovę. Atsakovė minėtų ieškinio reikalavimų niekada nepripažino ir šiuo metu nepripažįsta. Ieškovams atsisakius ieškinio, ginčytos indėlio sertifikato įsigijimo sutartys liko galioti, restitucija nebuvo taikoma, t. y. ieškovės reikalavimai, reikšti atsakovei, nebuvo tenkinti. Kita ieškinio dalis dėl indėlių draudimo pagal IĮIDĮ taikymo ieškovės lėšoms, restitucijos būdu grąžintoms į mokėjimo sąskaitą IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, buvo nukreipta prieš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriai IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalis nustato pareigą apskaičiuoti ir mokėti draudimo išmokas. Ieškinys šioje dalyje vertintinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
    2. Ieškovų reikalavimas dėl sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra perteklinis, kadangi pareiga mokėti draudimo išmoką pagal indėlių draudimu apdraustą produktą kyla tiesiogiai iš galiojančių sertifikato sutarčių. Ieškovus atstovavo profesionalus teisininkas, todėl, formuodamas bylos vedimo strategiją, jis turėjo suvokti sertifikato sutarčių ginčijimo nepagrįstumą bei neperspektyvumą ir privalėjo parinkti ieškovams labiau tinkantį jų teisėtų interesų gynimo būdą. Atsakovė negali būti atsakinga dėl to, kad ieškovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, pasirinko netinkamą ieškovų teisių gynimo būdą. Pareiškusių nepagrįstą ieškinį ieškovų elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas, o tai sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atmesti.
    3. Atsakovės bankroto administratorius nedalyvavo ginčo sandorių sudaryme. Priėmęs atsakovės valdymą, administratorius rado tokią padėtį, kokia ji buvo: galiojančios indėlio sertifikato įsigijimo sutartys, už indėlio sertifikatus nebuvo mokamos draudimo išmokos, objektyvių duomenų apie tariamą ieškovų suklydimą/apgaulę nebuvimas. Įstatyminis indėlių draudimo reglamentavimas taip pat nekėlė bankroto administratoriui abejonių dėl indėlių draudimo netaikymo banko išleistiems sertifikatams. Visų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų pažeidžia atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarauja viešajam interesui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad už proceso iniciavimą atsakinga vien tik atsakovė, be to, visiškai nemotyvavo savo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administravimui skirtų lėšų.
    4. Jei būtų nuspręsta, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, tai, atsižvelgiant į nedidelę ginčo apimtį ir į nedideles advokato, kuris rengė procesinius dokumentus panašaus pobūdžio bylose, darbo ir laiko sąnaudas, priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos. Visų ieškovų prašytų sumų dalyje dėl atsisakytų reikalavimų priteisimas jų nemažinant, nevertinant šių išlaidų pagrįstumo bei būtinumo aspektais ir esant standartiniams ieškovų pateiktiems procesiniams dokumentams, pažeidžia rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
  2. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovės BAB banko SNORAS apeliacinį skundą, o ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su indėlių sertifikatais, atmesti. Pateikia šiuos sutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis su BAB banku SNORAS sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją. Reikalavimas dėl indėlio draudimo išmokų buvo formuluojamas kaip išvestinis – restitucijos taikymo pasekmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pažymėjo, jog BAB banko SNORAS išleistiems indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Vadovaudamasi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovė perdavė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus išmokėti, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, gavęs duomenis iš banko, išmokėjo indėlių draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nei viename procesiniame dokumente nepripažino to, kad ieškovai suklydo dėl indėlio sertifikatui taikomos draudiminės apsaugos. Atsiimdami draudimo išmokas, ieškovai faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartys yra galiojančios.
    2. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 metais buvusio indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis net į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinis elgesys buvo netinkamas.
  3. Ieškovai B. D., A. M., V. Ž. ir V. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Ieškinio tikslas buvo gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu susigrąžinti bankui sumokėtas pinigų sumas. Atsakovės su ieškinio reikalavimais nesutiko. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga, atsakovės pakeitė savo poziciją ir prašomą draudimo išmoką VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams išmokėjo. Tokiu būdu buvo pasiektas rezultatas analogiškas rezultatui, kuris būtų pasiektas tenkinus ieškovų ieškinį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės kaltės, yra paremta Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
    2. Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaip nepagrįsta vertintina ir atsakovės pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl neaiškaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo. Klaidingu įstatymo suvokimu negalima pateisinti atsakovės elgesio, kuriuo buvo pažeistos ieškovų teisės. Aplinkybė, kad ginčo apsektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusių ieškovų teisė į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016).
    3. Nepagrįstas BAB banko SNORAS argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimo išlaidų. Atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administratorius šioje byloje gynėsi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų, tokiu būdu siekė sutaupyti įmonės turtą, tačiau galiausiai byla baigėsi taip, kad ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, todėl pripažintina, kad materialiuoju teisiniu atžvilgiu ieškovai bylą laimėjo, o atsakovė bylą pralaimėjo, kadangi buvo neteisi atmesdama ieškovų reikalavimus. Tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose civilinėse bylose, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, Nr. 2A-28-186/2016, e2-1116-407/2016.
    4. Nepagrįsta ir BAB banko SNORAS pozicija dėl ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Spręsdamas analogišką klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad su kiekvienu atskiru klientu jų atstovas turi teisę susitarti dėl individualaus mokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio. Vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas, yra būtent reikalavimo sumos dydis, kuris kiekvieno ieškovo atžvilgiu gali skirtis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-806-516/2016 ir 2-1064-178/2016).

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 str. 3 d.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7Dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  2. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė dėl to, kad atsakovei AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, t. y. ieškovų siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jų turimoms indėlio sertifikato įsigijimo sutartims būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Atsakovei BAB bankui SNORAS laikant, kad ieškovų lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti su atsakove BAB banku SNORAS sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis dėl esminio suklydimo, taip pat ir dėl įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Taigi ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.
  3. Jeigu atsakovė BAB bankas SNORAS būtų pripažinusi tai, jog ieškovų įsigytiems indėlio sertifikatams taikytina draudimo apsauga, t. y. būtų įtraukusi ieškovus į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą, ir perdavusi ieškovų duomenis trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 6 str.7 d.), ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo procesą ir dėl to patyrę bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1579-943/2016).
  4. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, bei nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, ignoruodama tai, jog ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į apeliantės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra konstatavęs, kad ieškovų, pareiškusių ieškinius dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas dėl indėlių sertifikatų negaliojimo. Tai, kad ieškovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1548-178/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016 ir kt.).
  5. Tai, kad ieškovų siekiamas rezultatas buvo įgyvendintas ne apeliantės, o trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmais, kuris po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo išmokėjo indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams, taip pat nesuponuoja apeliacinės instancijos vertinimo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas neteisingai.
  6. Kadangi apeliantei, kaip profesionalei finansinių paslaugų teikimo srityje, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tai vien formalus byloje pareikšto ieškinio elementų vertinimas, sprendžiant dėl jos pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neatitiktų ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų.
  7. Akivaizdu, kad, nepripažįstant ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, ieškovai turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo nagrinėjamoje byloje kalta atsakovė.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės administravimui skirtų lėšų

  1. Nepagrįstas apeliantės BAB banko SNORAS argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimo išlaidų, o toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarauja viešajam interesui.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
  3. Atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjus ieškovams draudimo išmokas, atsakovė įgijo kreditorinį reikalavimą į BAB banką SNORAS, todėl akivaizdu, kad draudimo išmokos išmokėjimas turi tiesioginės įtakos atsakovės BAB banko SNORAS turto išsaugojimui ir kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad šioje byloje nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su BAB banko SNORAS bankroto procedūra. Tokios nuomonės Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, Nr. 2A-28-186/2016, Nr. 2-1064-178/2016, e2-1116-407/2016, 2-1548-178/2016.

9Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio

  1. Teismui pripažinus, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš atsakovės, spręstina dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės BAB banko SNORAS argumentais, kad ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos.
  3. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintais maksimaliais dydžiais (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijos skirtos apsaugoti proceso šalį nuo priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo, t. y. nepagrįstai didelių sumų priteisimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, sumokėtų už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. Bylą laimėjusiai proceso šaliai iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi atitikti protingumo standartą.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose (galiojančių nuo 2015-03-20), nurodytos maksimalios sumos, priteistinos už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, priešingai, netgi buvo ženkliai mažesnės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti ieškovams iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 ir kt.), kad bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atlygintinos tiek iš atsakovės BAB banko SNORAS, tiek iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ klausimas šioje byloje nėra keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskiruoju skundu nubrėžtas faktines ir teisines bylos nagrinėjimo ribas, dėl šių aplinkybių nepasisako (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1579-943/2016).

10Dėl bylos procesinės baigties

  1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atsakovės BAB banko SNORAS apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktinas nepakeistas.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai