Byla e2A-347-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,VILNIAUS ŠEBA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1171-264/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ patikslintą ieškinį atsakovams P. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinių inovacijų centras“ (šiuo metu – likviduota dėl bankroto), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Baltarusijos privati gamybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų P. Š. ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 299 692,42 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 64 725,11 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovo P. Š. 203 443,58 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo P. Š. penkių, o iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ šešių procentų dydžio procesines palūkanas; priteisti iš atsakovų UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir P. Š. bylinėjimosi išlaidas.
  2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė (vykdytojas) ir Baltarusijos bendrovė PGUĮ „Belaja Rus“ (užsakovas) 2011 m. birželio 23 d. sudarė inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Atsakovas P. Š., veikdamas ieškovės vardu, sudarė susitarimą su savo kontrahentu PGUĮ „Belaja Rus“, kurio pagrindu ieškovės gautina suma (250 000 JAV dolerių) buvo nukreipta į bendrovės „TransCorp Commercial LTD“ sąskaitą, nors ieškovė su šia įmone jokių sutartinių santykių neturėjo. Taip atsakovas P. Š. išvaistė bendrovei priklausančias pinigines lėšas, todėl šią žalą turi atlyginti. Analogiško susitarimo su PGUĮ „Belaja Rus“ pagrindu, piniginės lėšos be jokio pagrindo buvo pervestos ir kitai bendrovei - Lietuvoje registruotai UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, t. y. P. Š. pareikalavo, kad įsiskolinimą už statybines medžiagas, pristatytas PGUĮ „Belaja Rus“ pagal rangos sutartį Nr. IIS/2011-06 23/, sudarantį 380 000 JAV dolerių, būtų pervestos į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, kas ir buvo atlikta 2012 m. birželio 22 d. mokėjimo pavedimu 380 000 JAV dolerių piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos 2013 m. sausio 31 d. surinkimo pažymoje nurodoma, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23 atliko objekte Svetlogorsko m., adresu Sverdlovo ir Kalinino g. sankirtoje projekto ir projekto vykdymo priežiūros ekonominę dalį, architektūrinės projekto dalies korektūrą ir autorinę priežiūrą, konstruktyvinės projekto dalies korektūrą, projekto vykdymo priežiūrą, o UAB „VILNIAUS ŠEBA“ už atliktas paslaugas apmokėjo banko pavedimais 62 832 Lt, kas sudaro 18 197,40 Eur. Tačiau mokėjimas UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ buvo atliktas dar 2012 m. birželio 22 d., todėl akivaizdu, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, parengusiai 2013-01-31 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, šis faktas turėjo būti atskleistas, taip pat turėjo būti nurodytas tokio mokėjimo pagrindas (sutartis ar kt.), tačiau 2013 m. sausio 13 d. pažymoje tokios informacijos nėra. Tai reiškia, kad šį mokėjimo faktą, kaip neturintį jokio pagrindo, buvo bandoma nuslėpti. Bankroto administratorė N. M., patikrinusi P. Š. perduotus UAB „VILNIAUS ŠEBA“ dokumentus, nerado jokios informacijos ar duomenų, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ būtų turėjusi sutartinių santykių, kurių pagrindu 2012-06-22 būtų egzistavusi UAB „VILNIAUS ŠEBA“ prievolė sumokėti UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ net 380 000 JAV dolerių, kas sudaro ekvivalentu 299 692,42 Eur. 2016 m. rugsėjo 22 d. bankroto administratorė N. M. kreipėsi į bankrutuojančios PGUĮ „Belaja Rus“ atstovus su paklausimu ar jų žinioje yra pranešimų (reikalavimų) dėl mokėjimo pavedimų, kurie buvo atlikti „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, o taip pat pačių mokėjimo pavedimų originalai. Bankrutuojančios PGUĮ „Belaja Rus“ atstovas dar tą pačią dieną nurodė, kad šių dokumentų originalai įmonėje yra, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad dokumentų originalai privalo būti pačioje įmonėje. Bankroto administratorė patvirtintas šių dokumentų kopijas iš PGUĮ „Belaja Rus“ paštu gavo 2016 m. spalio 3 d., o 2016 m. rugsėjo 27 d. lydraštyje dar kartą patvirtinama, kad PGUĮ „Belaja Rus“ žinioje šių dokumentų originalai yra. Tai patvirtina, kad atsakovo P. Š. teiginiai, kad jis pranešimo dėl piniginių lėšų pervedimo „TransCorp Commercial LTD“ nepasirašė ir tokio pavedimo apskritai nedavė, yra neatitinkantys tikrovės (melagingi). Atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ turi būti įpareigota grąžinti be pagrindo įgytas lėšas ieškovei, taip pat sumokėti palūkanas už be pagrindo įgytų piniginių lėšų naudojimą, t. y. iš viso iš atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ieškovės naudai priteistina 364 417,54 Eur (299 692,42 Eur + 64 725,11 Eur = 364 417,54 Eur).
  3. Ieškinyje nurodyta, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovo P. Š. atžvilgiu.
  4. Dėl kaltės. Atsakovo P. Š. kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, todėl šios prezumpcijos paneigimas yra paties atsakovo P. Š. pareiga.
  5. Dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovas P. Š., be teisinio pagrindo nukreipdamas ieškovei priklausančias lėšas į „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, atliko neteisėtus veiksmus - pažeidė fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu. Byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovas P. Š. ėjo ieškovės vadovo pareigas sudarant susitarimus su PGUĮ „Belaja Rus“ dėl 250 000 JAV dolerių pervedimo į „TransCorp Commercial LTD“ ir dėl 380 000 JAV dolerių pervedimo į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Ieškovės vadovas neperdavė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad „TransCorp Commercial LTD“ ir atitinkamai UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ būtų atlikusi kokius nors darbus ar suteikusi kokias nors paslaugas ieškovės naudai. Ieškovė teigė, kad atsakovas P. Š., sudaręs susitarimus, dėl kurių UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ be jokio pagrindo buvo pervesta 380 000 JAV dolerių ir atitinkamai 250 000 JAV dolerių, atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas, t. y. bendrovei priklausančias lėšas leido nukreipti į kitas įmones be jokio pateisinamo pagrindo. Tokiu būdu atsakovas P. Š. pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu, todėl ieškovė patyrė nuostolių, o UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ nepagrįstai praturtėjo. Šiais savo veiksmais atsakovė taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl atsakovas P. Š., įpareigodamas savo skolininką PGUĮ „Belaja Rus“, pervesti pinigines lėšas UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ nesant jokio pagrindo, ieškovės finansiniu turtu (piniginėmis lėšomis) disponavo nesilaikydamas CK 2.87 str. nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei ir tokiu būdu atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, sukėlė privačių interesų ir bendrovės interesų konfliktą.
  6. Dėl žalos. Dėl neteisėtų atsakovo P. Š. veiksmų ieškovė patyrė 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) žalą. Iš šios sumos 299 692,42 Eur atsakovas P. Š. privalo atlyginti solidariai su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir vienasmeniškai iš P. Š. priteistina 203 443,58 Eur žalos atlyginimo.
  7. Dėl priežastinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiesioginis atsakovo P. Š. neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, priežastinis ryšys. Pranešimų (reikalavimų) dėl piniginių lėšų pervedimo UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ sudarymo metu, atsakovui P. Š., kaip sąžiningam bei įmonės interesais veikiančiam vadovui, turėjo būti žinoma, kad be pagrindo pervedant pinigines lėšas tretiesiems asmenims yra neįmanoma gauti pelno ir dėl to ieškovė nepagrįstai nukenčia, nes negauna piniginių lėšų, kurias uždirbo vykdydama darbus, o taip pat pristatydama statybines medžiagas PGUĮ „Belaja Rus“ naudai. Pažymi, kad atsakovas P. Š. iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų, kad iš UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ būtų atgautos be pagrindo pervestos piniginės lėšos, o šiuo metu atgauti pinigines lėšas iš „TransCorp Commercial LTD“ yra apskritai neįmanoma, nes pastaroji bendrovė yra išregistruota iš Jungtinės Karalystės juridinių asmenų registro.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ atsakovui P. Š. 630, 82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto bylą, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Bendra finansinių reikalavimų suma – 110 910,99 Eur. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas P. Š. laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki 2015-09-20 (bankroto bylos iškėlimo) buvo UAB „VILNIAUS ŠEBA“ vadovas ir nuo 2011-01-21 turėjo 81 proc. UAB „VILNIAUS ŠEBA“ akcijų. Bendrovės balanso už 2012 m. duomenimis, UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 2012 m. gavo 3 228 088 Lt pajamų, bendrasis pelnas – 398 142 Lt, patyrė grynojo nuostolio – 73 185 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iki 2015 m. būtų buvusi nemoki, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje dėl UAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto bylos iškėlimo, jos nemokumas nustatytas 2015 m. liepos 1 d. dienai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kitokios datos bei aplinkybių bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti nenurodė ir neįrodinėjo.
  3. Ieškovė (vykdytojas), atstovaujama direktoriaus P. Š., ir Baltarusijos Respublikos bendrovė PGUĮ „Belaja Rus“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus P. I. K., 2011 m. birželio 23 d. sudarė inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23, pagal kurią šalys susitarė dėl objekto – pastato-prekybos namų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje 10500 kv. m ploto Svetlogorsko mieste (BR) statybos, joje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 7 p. šalys susitarė dėl sutarties kainos – 3 000 000 JAV dolerių be PVM, kuri gali keistis. Taip pat šalių atstovai pasirašė du pranešimus (be datos ir numerių) ir susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų pagal minėtą sutartį Nr. IIC/2011-06-23 bei mokėjimų tretiesiems asmenims.
  4. Teismas iš vieno pranešimo turinio nustatė, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“, atstovaujama direktoriaus P. Š., ir PGUĮ „Belaja Rus“, atstovaujama direktoriaus P.I. K., susitarė, jog bendrovės „Belaja Rus“ įsiskolinimas 2011 m. rugpjūčio 2 dienai už inžinerinius-santechnikos darbus pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23 ieškovei UAB „VILNIAUS ŠEBA“ sudaro 250 000 JAV dolerių, kuriuos susitarė pervesti į bendrovės TransCorp Commercial LTD sąskaitą, su vėliau sekančiu tarpusavio skolų įskaitymo akto sudarymu, eilutėje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant „sumokėti už UAB „VILNIAUS ŠEBA“. 2012 m. liepos 2 d. memorialiniu orderiu Nr. 403617 bendrovė „Belaja Rus“ pervedė 250 000 JAV dolerių į bendrovės „TransCorp Commercial LTD“ sąskaitą, nurodydama jų paskirtį - už inžinerinius-santechnikos darbus kovo, balandžio mėn. 2012 m. pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovė „TransCorp Commercial LTD“ 2016 m. gegužės 24 d. likviduota.
  5. Teismas iš antro pranešimo turinio nustatė, kad šalys, atstovaujamos tų pačių asmenų, susitarė, jog bendrovės PGUĮ „Belaja Rus“ įsiskolinimas 2011 m. rugpjūčio 2 dienai bendrovei „VILNIAUS ŠEBA“ už statybines medžiagas, pristatytas PGUĮ „Belaja Rus“ pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23 sudaro 380 000 JAV dolerių, kuriuos susitarė pervesti į bendrovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą, su vėliau sekančiu tarpusavio skolų įskaitymo akto sudarymu, eilutėje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant „sumokėti už UAB „VILNIAUS ŠEBA“. 2012-06-22 memorialiniu orderiu Nr. 399099 PGUĮ „Belaja Rus“ pervedė 380 000 JAV dolerių į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą, nurodydama jų paskirtį - išmoka už UAB „VILNIAUS ŠEBA“ statybines medžiagas pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ minėtus pinigus gavo.
  6. Iš ieškovės bankroto administratorės 2016 m. rugsėjo 22-27 d. el. susirašinėjimo su PGUĮ „Belaja Rus“ teismas nustatė, kad pranešimų originalai į bylą nepateikti, nes jie yra saugomi PGUĮ „Belaja Rus“, o pateiktos patvirtintos jų kopijos.
  7. Teismas iš Gomelio apskrities ekonominio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo nustatė, kad Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“, jos atžvilgiu 2015 m. lapkričio 11 d. iškeltoje bankroto byloje, pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, nustatyta likvidavimo procedūros terminas iki 2017 m. gegužės 18 d. Teismas akcentavo, kad duomenų, jog ji likviduota, nepateikta. Teismas nustatė, jog Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje ieškovės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ prašymas patenkintas ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas 771 854,60 JAV dolerių dydžio.
  8. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 25 d. antstolė D. M. raštu Nr. 0012/16/01741 pateikė teismui 2011 m. rugpjūčio 17 d. sutarties Nr. IIC/2011-06-23/-2, kuria UAB „VILNIAUS ŠEBA“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus P. Š., susitarė su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus M. N., dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbų atlikimo objekte – „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ už 250 000 Lt plius PVM (52 500 Lt), iš viso paslaugų kaina su PVM - 302 500 Lt (87 610 Eur); 2011 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. IIC/2011-11-28/1, kuria UAB „VILNIAUS ŠEBA“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus P. Š., susitarė su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus M. N., dėl gaisro gesinimo technologijos ir kt. darbų atlikimo objekte – „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ už 250 000 JAV dolerių, kopijas. 2012 m. gegužės 28 d. darbų pridavimo aktu pagal sutartį Nr. IIC/2011-11-28/1 užsakovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ priėmė akte nurodytus statybos darbus (gaisro gesinimo technologija, automatinis gaisro gesinimas, priešgaisrinė signalizacijos sistema ir kt.) už 378 632 Lt (be PVM), taip pat užsakovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 2012-05-28 darbų pridavimo aktu pagal sutartį Nr. IIC/2011-06-23/-2 priėmė statybos darbus (projekto ir projekto vykdymo priežiūros ir kt. darbus už 250 000 Lt sumą, bei pateikė apmokėjimui 2012-06-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.124 už bendrą 628 632 Lt sumą.
  9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ į bylą 2016 m. lapkričio 21 d. su atskiruoju skundu pateikė analogišką sutartį kita data – 2012 m. balandžio 16 d. Nr. IIC/2012-04-16 (sutarties kopiją) dėl projektavimo ir inžinerinių paslaugų teikimo objekte – „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ už 380 000 JAV dolerių bei 2012 m. birželio 20 d. atliktų darbų aktą 380 000 JAV dolerių sumai apmokėjimui pagal sutartį Nr. IIC/2012-04-16 už projektavimo ir inžinerines paslaugas (tyrimus, techninių sąlygų gavimą, projektavimą, konsultacijas ir kt.), tačiau nei sutartis nei atliktų darbų aktas atsakovo P. Š. nepasirašyti ir nepatvirtinti UAB „VILNIAUS ŠEBA“ antspaudu. Atsakovė taip pat pateikė 2012 m. birželio 22 d. data išrašytas PVM sąskaitas faktūras IIC Nr. 130A dėl 380 000 JAV dolerių apmokėjimo UAB „VILNIAUS ŠEBA“.
  10. Teismas iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų (el. bylos 2 t. b. l. 134-137, 153-163) nustatė, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ atsakovei UAB „ Inžinerinių inovacijų centras“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. pagal aukščiau nurodytas dvi sutartis sumokėjo 628 632 Lt (182 064,41 Eur).
  11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė susitarimą dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. PS/2011-06-23 nutraukimo, kuriuo 1 punktu susitarė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutraukia minėtos sutarties dalį dėl paslaugų teikimo, ir kad lieka galioti sutarties dalis dėl medžiagų teikimo iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. rugpjūčio 29 d. aktu dėl statybų aikštelės perdavimo, ieškovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ perdavė užsakovei PGUĮ „Belaja Rus“ statybų aikštelę Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR). Aplinkybę, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ vykdė statybos darbus užsakovei PGUĮ „Belaja Rus“ statybos objekte Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR) laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., teismo vertinimu, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: UAB „VILNIAUS ŠEBA“ direktoriaus P. Š. 2013 m. sausio 29 d. atsakyme Nr.3/2013 į klausimyną Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateikta informacija, iš kurios matyti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ minėtu laikotarpiu atliko darbų už 2 281 748 JAV dolerių, taip pat nupirko ir išvežė medžiagų iš Lietuvos už 512 011 JAV dolerių, kad su bendrove „TransCorp Commercial LTD“ jokių komercinių santykių neturėjo, o pasitelkta viena iš įmonių buvo UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, kuri vykdė darbus pagal dvi sutartis: 2011 m. rugpjūčio 17 d. sutartį Nr. IIC/201106 23/-2 ir 2011 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. IIC/2011-11-28/1, kad paskutinis atliktų darbų aktas objekte yra už 2012 m. balandžio mėnesį.
  12. Teismas iš ieškovės 2017 m. sausio 5 d. lydraščiu pateiktų pažymų, darbų pridavimo aktų bei PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų apmokėti PGUĮ „Belaja Rus“ nustatė, kad ieškovė už bendrus statybos darbus, atliktus 2011 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2012 m. sausio, kovo, balandžio mėnesius, išrašė ir pateikė apmokėti 6 vnt. PVM sąskaitas faktūras: 2011-10-11 Nr. 0000001 – 1 882 343 Lt (734 000 JAV dolerių), 2011-12-05 Nr.0000002 – 1 370 349 Lt (535 000 JAV dolerių), 2012-01-02 Nr.0000004 – 688 447, 20 Lt (258 000 JAV dolerių), 2012-01-31 Nr.0000005 – 191 610, 40 Lt (73 000 JAV dolerių), 2012-03-31 Nr.0000006 – 1 243 008 Lt (480 000 JAV dolerių), 2012-04-30 Nr.0000008 – 528 843 Lt (201 748 JAV dolerių), iš viso 2 281 748 JAV dolerių sumai. Už patiektas medžiagas išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2011-09-22 Nr. 0000002 – 44 952, 35 Eur (155 211, 48 Lt arba 61 570 JAV dolerių), 2011-09-20 Nr. 0000001 – 46 255, 1784 Eur (159 709,88 Lt arba 63 319 JAV dolerių), už medžiagų tiekimą: 2012-12-20 Nr. 0000015 – 62 275, 75 Lt (23 882, 40 JAV dolerių), 2012-12-06 Nr. 0000013 – 135 794, 12 Lt (51 583, 71 JAV dolerių ), 2012-09-06 Nr. 0000012 – 197 095, 99 Lt (71 499,67 JAV dolerių) (el. bylos 3 tomas b. l. 117-122, 123-127). Bendra suma pagal visas šias sąskaitas faktūras sudaro 2 553 602,78 JAV dolerių (2 281 748 + 61 570 + 63 319 + 23 882, 40 + 51 583, 71 + 71 499,67). Remdamasis banko sąskaitų išrašais, teismas nustatė, kad PGUĮ „Belaja Rus“ pagal šalių sudarytą 2011 m. birželio 23 d. sutartį Nr. IIC/2011-06-23, į ieškovės SEB banko sąskaitą Nr. ( - ) (USD) mokėjimo pavedimais pervedė: 2011-09-22 – 300 000 JAV dolerių, 2011-11-21 – 1 000 000 JAV dolerių, 2012-06-22 – 90 000 JAV dolerių, 2012-06-25 – 10 000 JAV dolerių, 2012-07-20 – 350 000 JAV dolerių, 2012-12-18 – 43 773 JAV dolerių, 2013-04-22 – 64 500 JAV dolerių, 2013-06-04 – 50 000 JAV dolerių, iš viso 1 908 273 JAV dolerių (t. 3, b.l. 130-139).
  13. Tačiau teismas pagal ieškovės pateiktus vėlesnius duomenis, t. y. su 2017 m. vasario 21 d. lydraščiu apie 771 854, 16 JAV dolerių finansinį reikalavimą Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ (t. 3, b. l. 188-194), nustatė, kad pagal ieškovės pateiktas 2011 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. liepos 30 d. laikotarpiu visas PVM sąskaitas faktūras už bendrą 3 036 128, 49 JAV dolerių sumą, patenka ir aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros 2 553 602, 78 JAV dolerių sumai (t. 3, b. l. 117-122, 123-127), o PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. – 2013 m. birželio 4 d. laikotarpiu iš viso buvo apmokėjusi 2 264 273, 89 JAV dolerių sumą, iš kurios 2011-08-10, 2011-09-22 ir 2011-11-21 sumokėjo 1 600 000 JAV dolerių, 2012 m. laikotarpiu (2012-05-10, 2012-06-22, 2012-06-25, 2012-07-20, 2012-12-18) sumokėjo 549 773,89 JAV dolerių, o 2013 m. – 114 000 JAV dolerių.
  14. Teismo vertinimu, byloje lieka nepaneigti duomenys, kad po UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. PS/2011-06-23 nutraukimo (nuo 2012-08-29 nutraukus minėtos sutarties dalį dėl paslaugų teikimo, liko galioti sutarties dalis dėl medžiagų teikimo iki 2012 m. gruodžio 31 d.), paskutinis ieškovės atliktų darbų aktas objekte buvo už 2012 m. balandžio mėnesį, kad už bendruosius statybos darbus bei patiektas medžiagas PVM sąskaitos faktūros po 2012-04-30 nebuvo išrašytos. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovei PGUĮ „Belaja Rus“ 2012-07-02 dienai (t. y. 2012-07-02 memorialinio orderio Nr. 403617, kuriuo bendrovė „Belaja Rus“ pervedė 250 000 JAV dolerių į bendrovės „TransCorp Commercial LTD“ sąskaitą) buvo apmokėjusi 1 756 000 JAV dolerių, o ieškovė išrašė PVM sąskaitų faktūrų už bendruosius statybos darbus ir medžiagas už 2 406 637 JAV dolerių sumą (2 281 748 + 61 570 + 63 319). Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nei 2012-06-22, nei 2012-07-02 nebuvo įvykdžiusi prievolės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 650 637 JAV dolerių sumai (2 406 637 - 1 756 000), todėl padarė išvadą, kad jie iš dalies patvirtina ieškovės teiginius, kad ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijama suma (299 692,42 Eur + 203 443,58 Eur) galėjo būti kaip gautinos sumos iš PGUĮ „Belaja Rus“, bet ne atsakovo P. Š. pranešimuose nurodytai datai - 2011-08-02, nes byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė iki 2011-08-02 būtų atlikusi darbus ar tiekusi statybines medžiagas Baltarusijos bendrovei. Bylos duomenimis už medžiagų tiekimą (2012-12-20 Nr. 0000015 – 23 882, 40 JAV dolerių, 2012-12-06 Nr. 0000013 – 51 583, 71 JAV dolerių, 2012-09-06 Nr. 0000012 – 71 499,67 JAV dolerių, iš viso 146 970 JAV dolerių sumą PGUĮ „Belaja Rus“ turėjo apmokėti ieškovei tik po jų gavimo, t. y. po 2012 m. gruodžio mėn. (el. bylos 3 tomas b. l. 117-122, 123-127, 149-154).
  15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes 380 000 JAV dolerių sumą atsakovė gavo iš Baltarusijos bendrovės PGUĮ „Belaja Rus“ pagal jos atliktą mokėjimą, mokėjimo paskirtis yra užfiksuota pačiame memorialiniame orderyje - išmoka už UAB „VILNIAUS ŠEBA“ statybines medžiagas pagal rangos sutartį Nr. IIC/2011-06-23, t. y. būtent vykdant rangos sutartį, o ne kuriuo nors kitu tikslu. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovės tokio praturtėjimo ieškovė patyrė nuostolius, nes PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ finansinis reikalavimas 771 854, 60 JAV dolerių dydžio. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovės išrašytas ir pateiktas apmokėti sąskaitas trečiasis asmuo PGUĮ „Belaja Rus“ pripažino 771 854, 60 JAV skolą, kilusią iš minėtos rangos sutarties. Teismas akcentavo, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad PGUĮ „Belaja Rus“ neturi galimybių padengti šį finansinį reikalavimą (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad nuostolių, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, nėra padaryta ir ieškovės subjektinės teisės nėra pažeistos. Teismas, remdamasis šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimą dėl 299 692,42 Eur, kaip be pagrindo gautų lėšų, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio - dėl 64 725,11 Eur palūkanų bei 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tais pačiais motyvais.
  16. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį PGUĮ „Belaja Rus“ siejo rangos teisiniai santykiai, kad būtent atsakovas P. Š. ėjo ieškovės vadovo pareigas sudarant susitarimus su GPUĮ „Belaja Rus“ dėl 250 000 JAV dolerių pervedimo į „TransCorp Commercial LTD“ ir dėl 380 000 JAV dolerių pervedimo į UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, kad šioms bendrovėms būtent PGUĮ „Belaja Rus“ šias sumas pervedė 2012-07-02 memorialiniu orderiu Nr. 403617 (TransCorp Commercial LTD“) ir 2012-06-22 memorialiniu orderiu Nr. 399099 (UAB „Inžinerinių inovacijų centras“).
  17. Teismo vertinimu, nors pranešimuose nėra nurodyta nei jų surašymo data, nei dokumento numeris, todėl turi trūkumų, tačiau akcentavo, kad iš pranešimų formos bei turinio matyti, jog juose yra išdėstytos susitarimo sąlygos, patvirtintos UAB „VILNIAUS ŠEBA“ apskrituoju anspaudu bei prie P. Š. pavardės yra parašas, taip pat pranešimai pasirašyti ir PGUĮ „Belaja Rus“ atstovo Kuzmenok P.I. bei patvirtinti apskrituoju antspaudu. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: pranešimų bei memorialinių orderių 2012-07-02 Nr. 403617 ir 2012-06-22 Nr. 399099 kopijos yra patvirtintos, todėl nekelia abejonių jų tikrumu ir atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 198, 202 str.).
  18. Teismas akcentavo, kad ieškovė atsakovo P. Š. neteisėtus veiksmus bei žalos dydį įrodinėja būtent šių pranešimų bei jais remiantis atliktų mokėjimų „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pagrindu, mokėjimo paskirtis yra užfiksuota pačiuose memorialiniuose orderiuose. Ieškovė pranešimų teisėtumo neginčija. Teismas, atsižvelgdamas į pranešimų turinį, konstatavo, jog atsakovo P. Š. pasirašyti pranešimai kvalifikuotini kaip dvišaliai susitarimai dėl prievolės dalies pagal UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. birželio 23 d. inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23 įvykdymo, ieškovei priimant kitos rūšies įvykdymą (CK 6.123 str.). Teismas konstatavo, kad vadovaujantis verslo sprendimo priėmimo ir vertinimo taisykle, susitarimas dėl prievolės įvykdymo kitu būdu pats savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu, o visa trečiojo asmens PGUĮ „Belaja Rus“ atlikta mokėjimų suma negali būti prilyginta ieškovės patirtai žalai.
  19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nei 2012-06-22, nei 2012-07-02 nebuvo įvykdžiusi prievolės bendrovei „VILNIAUS ŠEBA“ už 650 637 JAV dolerių sumą (2 406 637-1 756 000) ir tai iš dalies patvirtina ieškovės teiginius, kad ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijama suma (299 692, 42 Eur + 203 443, 58 Eur) galėjo būti kaip gautinos sumos iš PGUĮ „Belaja Rus“. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovas, kaip vadovas, neturėjo teisinio pagrindo (neturėdamas sutartinius santykius pagrindžiančių dokumentų nei su TransCorp Commercial LTD”, nei su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ turėjo šioms bendrovėms atitinkamo dydžio prievoles) pranešimuose nurodyti tikrovės neatitinkančios informacijos, šie neteisėti veiksmai yra akivaizdus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas ir (ar) aiškaus aplaidumo faktas (CK 2. 87 str. 1, 2 d., 6.263 str.). Tačiau, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. būtų atlikusi kokius nors darbus ar tiekusi statybines medžiagas Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ pagal šalių sudarytą 2011-06-23 sutartį Nr. IIC/2011-06-23, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė atliko darbų daugiau nei užfiksuota į bylą pateiktuose dokumentuose (PVM sąskaitos – faktūros, mokėjimo dokumentai, finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui PGUĮ „Belaja Rus“ duomenys ir kt.)(CPK 178 str.). Nors byloje esantys įrodymai nepagrindžia UAB „VILNIAUS ŠEBA“ finansinių įsipareigojimų atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ bei likviduotai bendrovei „TransCorp Commercial LTD“ turėjimą, tačiau vien tai, kad atsakovo P. Š. pasirašytuose pranešimuose užfiksuota informacija dėl lėšų nukreipimo minėtoms bendrovėms, nepakanka konstatuoti, jog PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei pranešimuose nurodytas sumas ir kad šiai datai ieškovė būtų atlikusi darbus ar pristačiusi statybines medžiagas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės finansinis reikalavimas patvirtintas PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje, įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų byloje nepakanka (CPK 178 str.).
  20. Teismo įsitikinimu, įvertinus visą susiklosčiusią situaciją, byloje nustatytų aplinkybių nepakanka vadovo civilinei atsakomybei konstatuoti ir žalai iš jo priteisti.
  21. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymais nustatytas pareigas sąlygos, todėl ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui atmetė.
  22. Teismas, atmetęs ieškinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB ,,VILNIAUS ŠEBA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir nepagrįsto praturtėjimo institutus. Teismas nepagrįstai konstatavo kad: 1) atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ nepraturtėjo ieškovės sąskaita; 2) dėl atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ praturtėjimo ieškovė nepatyrė nuostolių.
    2. Nors teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 380 000 JAV dolerių suma buvo pervesta be teisinio pagrindo, tačiau teismo išvada, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, be jokio teisinio pagrindo gavusi 380 000 JAV dolerių, nepraturtėjo ieškovės sąskaita, yra nepagrįsta. Teismas tokią išvadą padarė konstatuodamas, kad 380 000 JAV dolerių sumą atsakovas UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ gavo iš Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“ pagal jos atliktą mokėjimą, mokėjimo paskirtis yra užfiksuota pačiame memorialiniame orderyje – išmoka už UAB „VILNIAUS ŠEBA“ statybines medžiagas pagal sutartį Nr. IIC/2011-06-23, t. y. vykdant rangos sutartį, o ne kuriuo nors kitu kitu tikslu. Su tokia teismo išvada nesutiktina.
    3. Pirma, teismas sprendime pripažino, kad PGUĮ „Belaja Rus“ ginčo mokėjimo metu (2012-06-22 ir 2012-07-20) nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės ieškovui 650 537 JAV dolerių sumai. Antra, tiek pačiame susitarime dėl mokėjimo atlikimo, tiek ir pačiame mokėjimo nurodyme (memorialiniame orderyje) yra aiškiai nurodoma, kad būtent ieškovei mokėtina suma (kitaip tariant ieškovės gautina suma) yra pervedama (nukreipiama) atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Tai reiškia, kad jeigu 2012-06-22 ginčo mokėjimo pavedimas atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ nebūtų atliktas, ginčo suma būtų pervesta ieškovei, kuriai ir priklausė šios piniginės lėšos (minėta, kad ginčo mokėjimo metu PGUĮ „Belaja Rus“ nebuvo įvykdžiusi savo piniginės prievolės ieškovei). Trečia, atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ jokių sutartinių santykių su PGUĮ „Belaja Rus“ neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
    4. Teismo sprendime padaryta išvada, kad dėl tokio atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ praturtėjimo ieškovė nepatiria nuostolių, nes PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės 771 854,60 JAV dolerių finansinis reikalavimas, o ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad PGUĮ „Belaja Rus“ neturi galimybių padengti šį finansinį reikalavimą, yra nepagrįsta.
    5. Pirma, vien faktas, kad ieškovės gautina suma be pagrindo nukeliavo į atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ sąskaitą patvirtina ieškovės nuostolius. Antra, ieškovės 771 854,60 JAV dolerių finansinis reikalavimas patvirtintas tik todėl, nes ieškovė negavo 380 000 JAV dolerių sumos, kuri neteisėtai buvo nukreipta UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Jeigu ši suma būtų pervesta ieškovei, akivaizdu, kad ieškovės finansinio reikalavimo dydis PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje būtų mažesnis 380 000 JAV dolerių suma. Kaip matyti iš 2016-03-24 ieškovės bankroto administratorės reikalavimo PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto administratoriui, prie apmokėjimų iš PGUĮ „Belaja Rus“ nėra nurodytas 2012-06-22 dienos 380 000 JAV dolerių mokėjimo pavedimas, kuris buvo nukreiptas atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Jei ieškovė šią 380 000 JAV dolerių sumą būtų gavusi, ieškovei finansinis reikalavimas PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje šia suma būtų mažesnis. Trečia, byloje nebuvo keliamas klausimas, ar ieškovė turi galimybę atgauti ginčo sumą, todėl tokių įrodymų ieškovė į bylą neteikė. Be to, ieškovės finansinis reikalavimas PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje nėra patenkintas jokia apimtimi ir labiausiai tikėtina, kad nebus patenkintas, nes ieškovė yra tik 5-osios eilės PGUĮ „Belaja Rus“ kreditorė. Ieškovės teorinės galimybės išsiieškoti skolas iš bankrutuojančios PGUĮ „Belaja Rus“ nepaneigia kreditorės teisės pasirinkti vieną iš kitų galimų savo teisių gynimo būdų ir neįpareigoja pirmiausia atgauti skolą iš PGUĮ „Belaja Rus“ ar kitų debitorių. Ketvirta, laikantis teismo pozicijos, bet kuriai įmonei bankrutavus ji niekada nepatirs nuostolių, jeigu jos debitoriniai reikalavimai yra patvirtinti skolos negrąžinančios įmonės bankroto byloje. Tokia logika nesuderinama su bendruoju teisės principu – iš neteisės teisė nekyla ir gina nesąžiningus skolininkus bei su jais susijusius asmenis. Vadovaujantis teismo argumentais, bet kuris skolininkas kreditoriaus gautinas sumas gali pervesti kam tik nori, kad ir be jokio pagrindo, o be jokio pagrindo pinigines lėšas gavęs asmuo jų grąžinti teisėtam piniginių lėšų gavėjui neprivalo, nes kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas skolininko bankroto byloje.
    6. Teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė iki 2011-08-02 būtų atlikusi kokius nors darbus ar tiekusi statybines medžiagas Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“, todėl civilinės atsakomybės taikymas negalimas, yra nepagrįsta ir priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
    7. Pirma, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių, vertinant PGUĮ „Belaja Rus“ pareigą atsiskaityti su ieškove teismas kaip atskaitos momentą parinko 2011-08-02 datą, kuomet teismas pripažino, kad ginčo pranešimų pasirašymo laiko negalima nustatyt, nes jie yra be datos ir numerių bei kad ginčo mokėjimų atlikimo metu (201-06-22 ir 2012-07-20) PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei. Šioje byloje reikšminga yra tai, ar PGUĮ „Belaja Rus“ turėjo mokėtinų sumų ieškovei būtent mokėjimų pavedimų atlikimo, o ne teismo netinkamai parinktos datos (2011-08-02), metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei, todėl atsakovas P. Š., nukreipdamas ieškovės gautinas sumas tretiesiems asmenims, kurie gauti lėšų neturėjo jokio pagrindo, atliko neteisėtus veiksmus, todėl turi būti įpareigotas atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Antra, teismas klaidingai nustatė, kad ginčo pranešimuose fiksuojama data – 2011-08-02, reiškia PGUĮ „Belaja Rus“ įsiskolinimą ieškovei būtent šią datą. Vertinant ginčo pranešimų turinį negalima daryti išvados, kad 2011-08-02 data reiškia įsiskolinimo datą. Kaip matyti iš pranešimų turinio, ši data reiškia sutarties Nr. IIC/2011-06-23 pasirašymo datą – 2011-08-02. Be to, kad 2011-08-02 data pasirašyta sutartis egzistuoja, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Teismo sprendimo išvada, kurioje nurodoma, kad ieškovė ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2012-08-29 pasirašė dėl 2011-08-02 sutarties Nr. PS/2011-06-23 nutraukimo, parodo, kad byloje yra įrodymų, kad 2011-08-02 ieškovė atliko darbus ar tiekė statybines medžiagas Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“.
    8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas P. Š. nepadarė žalos ieškovei, todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, nepagrįstas ir neteisėtas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas P. Š., kaip UAB „VILNIAUS ŠEBA“ vadovas, pranešimuose nurodė neatitinkančios informacijos. Šie pranešimai, atsakovo nuomone, yra galbūt suklastoti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas P. Š. būtų pasirašęs ir išsiuntęs tokius pranešimus PGUĮ „Belaja Rus“, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nebuvo skolinga ieškovei BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ 630 000 JAV dolerių, todėl šios sumos pervedimas bendrovei „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ galėtų būti laikomas tik šių asmenų praturtėjimu, visiškai nepadarant jokios žalos pačiai UAB „VILNIAUS ŠEBA“.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog minėtais pranešimais buvo padaryta kokia nors žala ieškovei. Ieškovė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ žalos dydžio neįrodė, nes į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, darbų perdavimo–priėmimo aktų), kurie įrodytų, kad ieškovė būtų atlikusi kokias nors paslaugas ar pardavusi prekes PGUĮ „Belaja Rus“ už 630 000 JAV dolerių sumą.
    3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei, vien atsakovo P. Š. pasirašytuose pranešimuos užfiksuota informacija dėl lėšų nukreipimo kitoms bendrovėms yra nepakankama konstatuoti, kad PGUĮ „Belaja Rus“ iš tiesų šias suma buvo skolinga ieškovei BUAB „VILNIAUS ŠERBA“. Ieškovei neturint 630 000 JAV dolerių dydžio reikalavimo teisės į PGUĮ „Belaja Rus“, negalima laikyti, kad ši tretiesiems asmenims (bendrovei „TransCorp Commercial LTD“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“) pervesta suma buvo ieškovės turtas, todėl negalima laikyti, kad dėl šių lėšų pervedimo ieškovė patyrė kokius nors nuostolius.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl apeliacinio proceso paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 str.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai aiškino bei taikė jas reglamentuojančias materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Dėl atsakovės UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą

  1. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ be teisinio pagrindo iš BUAB „Vilniaus Šeba“ gavo 299 692,42 Eur.
  3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi (t. y. po šioje byloje skundžiamo sprendimo priėmimo) byloje Nr. eB2-4442-657/2017 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, bankroto administratore paskirta MB „Naujas puslapis“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2017 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „Inžinerinių inovacijų centras“ bankroto administratorei MB „Naujas puslapis“ buvo išsiųstas pranešimas apie nagrinėjamoje byloje priimtą ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ apeliacinį skundą su reikalavimu pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą bei ieškovės apeliacinis skundas. Atsakovė BUAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą byloje Nr. eB2-4442-657/2017 dėl BUAB „Inžinerinių inovacijų centras“ pabaigos. Sprendimas įsiteisėjęs.
  4. Taigi nagrinėjamu atveju apeliaciniame procese neliko proceso šalies – atsakovės likviduotos dėl bankroto UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“. Likvidavus šalimi byloje buvusį juridinį asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovę UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“ atsiranda teisinis pagrindas ir pareiga spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto taikymo.
  5. Teisių perėmimą juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja CK 2 knygos VIII skyrius. Juridiniams asmenims pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas, išskyrus tam tikrais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, atsakovė UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“ yra pasibaigusi, bendrovė likviduota dėl bankroto, likvidavimas vyko teismo sprendimo pagrindu. Taigi likvidavus UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“, atsakovė, kaip juridinis asmuo, pasibaigė (CK 2.95 straipsnio 1 dalis, 2.106 straipsnio 2 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas.
  6. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“ nebeturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, todėl bylos dalis dėl BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ reikalavimų pareikštų atsakovei UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“ nutrauktina (CPK 293 straipsnio 8 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14Dėl P. Š. civilinės atsakomybės

  1. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
  1. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.
  2. Ieškinio reikalavimas atlyginti žalą atsakovui P. Š., kaip buvusiam BUAB ,,VILNIAUS ŠEBA“ vadovui, grindžiamas tuo, kad jis pažeidė vadovo pareigą išimtinai veikti įmonės interesais, ir taip padarė žalą bendrovei. Ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas P. Š., būdamas ieškovės vadovu aktualiu laikotarpiu, ieškovės skolininkei Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“ be teisinio pagrindo nurodė ieškovei priklausančias lėšas pervesti atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Baltarusijos PGUĮ „Belaja Rus“, nurodydama, kad moka už UAB „VILNIAUS ŠEBA“, 2012 m. birželio 22 d. pervedė 380 000 JAV dolerių UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, o 2012 m. liepos 20 d. - 250 000 JAV dolerių Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „TransCorp Commercial LTD“ (2016 m. gegužės 24 d. išregistruota iš Jungtinės Karalystės įmonių registro).
  1. Kilus šalių ginčui, ar lėšų pervedimo metu PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nebuvo įvykdžiusi prievolės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ už 650 637 JAV dolerių sumą, todėl sprendė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma (299 692,42 Eur + 203 443,58 Eur) galėjo būti kaip gautinos sumos iš PGUĮ „Belaja Rus“ (sprendimo 9 lapas). Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo P. Š. pasirašytuose pranešimuose užfiksuotos informacijos dėl lėšų nukreipimo minėtoms bendrovėms, nepakanka konstatuoti, jog PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei pranešimuose nurodytas sumas ir kad šiai datai būtų atlikusi darbus ar pristačiusi statybines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pranešimuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija (sprendimo 12 lapas).
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei pranešimuose nurodytas sumas ir kad šiai datai būtų atlikusi darbus ar pristačiusi statybines medžiagas yra prieštaringa ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, teigia, kad PGUĮ „Belaja Rus“ ieškovei nebuvo įvykdžiusi prievolių 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 2 d. už 650 637 JAV dolerių sumą, tačiau, kita vertus, nurodo, kad pranešimuose apie PGUĮ „Belaja Rus“ 630 000 skolą ieškovei 2011 m. rugpjūčio 2 d. yra klaidinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.
  3. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
  4. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, pažymos, darbų pridavimo aktai, finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui PGUĮ „Belaja Rus“ duomenys, PGUĮ „Belaja Rus“ ir UAB „VILNIAUS ŠEBA“ pranešimai ir kt.) patvirtina ieškovės bankroto administratoriaus argumentus, kad PGUĮ „Belaja Rus“ 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. lėšų pervedimo metu „TransCorp Commercial LTD“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei.
  5. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo P. Š. argumentus, kad pranešimai buvo galbūt suklastoti. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. būtų atlikusi kokius nors darbus ar tiekusi statybines medžiagas Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ pagal šalių sudarytą 2011 m. birželio 23 d. sutartį Nr. IIC/2011-06-23. Pirma, pačiuose pranešimuose esanti informacija pagrindžia, kad PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo skolinga ieškovei 630 000 Eur, antra, šią išvadą pagrindžia chronologinė įvykių seka, t. y. rašytinuose įrodymuose užfiksuota data.
  6. Ieškovė (vykdytojas), atstovaujama direktoriaus P. Š., ir Baltarusijos bendrovė PGUĮ „Belaja Rus“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus P. I. K., 2011 m. birželio 23 d. sudarė inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23, pagal kurią šalys susitarė dėl objekto – pastato-prekybos namų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje 10 500 kv. m ploto Svetlogorsko mieste (BR) statybos, joje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 7 p. šalys susitarė dėl sutarties kainos – 3 000 000 JAV dolerių be PVM, kuri gali keistis. Vėliau šalių atstovai pasirašė du pranešimus, kuriuose nurodė, kad Baltarusijos bendrovė PGUĮ „Belaja Rus“ (užsakovas) yra skolinga ieškovei už jos atliktus inžinerinius-santechnikos darbus iš viso už 630 000 JAV dolerių sumą. Iš dar vėlesnių įrodymų (PVM sąskaitos faktūros, pažymos, darbų pridavimo aktai, finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui PGUĮ „Belaja Rus“) matyti, kad Baltarusijos bendrovės PGUĮ „Belaja Rus“ skolos suma ieškovei padidėjo iki pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuotos 650 637 JAV dolerių sumos.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš byloje pateiktų įrodymų nėra galima matyti, kokius konkrečius darbus ar statybines medžiagas ieškovė tiekė Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ pagal šalių sudarytą 2011 m. birželio 23 d. sutartį Nr. IIC/2011-06-23, tačiau, byloje esančių įrodymų (PVM sąskaitos faktūrų, pažymų, darbų pridavimo aktų, finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui PGUĮ „Belaja Rus“ duomenų, pranešimų, sudarytų PGUĮ „Belaja Rus“ ir UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir kt.) visuma teikia pagrindą konstatuoti PGUĮ „Belaja Rus“ 630 000 JAV dolerių dydžio skolą ieškovei. Be to, PVM sąskaitos faktūrų, pažymų, darbų pridavimo aktų, finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui PGUĮ „Belaja Rus“ duomenų, PGUĮ „Belaja Rus“ ir UAB „VILNIAUS ŠEBA“ pranešimų turinio ir kt. pakanka daryti išvadą apie didesnę nei 630 000 JAV dolerių dydžio skolą ieškovei 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. lėšų pervedimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad PGUĮ „Belaja Rus“, 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. pervesdama pinigus, memorialinio orderių mokėjimo paskirtyse nurodė, kad bendrovėms UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“ pinigus perveda už ieškovės atliktus darbus pagal su ieškove sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, PGUĮ „Belaja Rus“ ir UAB „VILNIAUS ŠEBA“ pranešimų turinys, kuriuose pranešimo šalys nurodė, kad PGUĮ „Belaja Rus“ turi skolą ieškovei, taip pat kad PGUĮ „Belaja Rus“, 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 20 d. pervesdama pinigus, memorialinio orderių mokėjimo paskirtyse nurodė, kad moka pinigus už ieškovės atliktus darbus pagal su ieškove sudarytą sutartį, leidžia konstatuoti, kad PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei ir kad PGUĮ „Belaja Rus“ laikė save ieškovės skolininke. Dėl to atsakovo P. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad PGUĮ „Belaja Rus“ nelaikė, jog 380 000 ir 250 000 JAV dolerių mokėjimus atliko dengiant skolą UAB „VILNIAUS ŠEBA“, laikytini nepagrįstais.
  9. Nustačius, kad PGUĮ „Belaja Rus“ buvo skolinga ieškovei, nagrinėtinas klausimas, ar ieškovės vadovas P. Š. turėjo teisėtą pagrindą nurodyti Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ 250 000 JAV dolerių pervesti „TransCorp Commercial LTD“ ir 380 000 JAV dolerių - UAB „Inžinerinių inovacijų centras“.
  10. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ (užsakovas), atstovaujama direktoriaus P. Š., ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ (rangovas), atstovaujama direktoriaus M. N., 2011 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi Nr. IIC/2011-06-23/-2 dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros darbų atlikimo objekte „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ už 250 000 Lt plius PVM (52 500 Lt), iš viso paslaugų kaina su PVM - 302 500 Lt (87 610 Eur). UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 2011 m. lapkričio 23 d. sutartimi Nr. IIC/2011-11-28/1 dėl gaisro gesinimo technologijos ir kt. darbų atlikimo objekte „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ susitarė dėl UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ darbų ieškovei UAB „VILNIAUS ŠEBA“ už 250 000 JAV dolerių. 2012 m. gegužės 28 d. darbų pridavimo aktu pagal sutartį Nr. IIC/2011-11-28/1 užsakovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ priėmė akte nurodytus statybos darbus (gaisro gesinimo technologija, automatinis gaisro gesinimas, priešgaisrinė signalizacijos sistema ir kt.) už 378 632 Lt (be PVM), taip pat užsakovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 2012 m. gegužės 28 d. darbų pridavimo aktu pagal sutartį Nr. IIC/2011-06-23/-2 priėmė statybos darbus (projekto ir projekto vykdymo priežiūros ir kt. darbus už 250 000 Lt sumą, bei pateikė apmokėti 2012 m. birželio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr.124 už bendrą 628 632 Lt sumą. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų (t. 2, b. l. 134-137, 153-163) matyti, kad pagal nurodytas dvi sutartis nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. ieškovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ sumokėjo atsakovei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 628 632 Lt (182 064,41 Eur).
  11. Atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ į bylą taip pat pateikė 2012 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. IIC/2012-04-16 dėl projektavimo ir inžinerinių paslaugų teikimo objekte „Prekybos rūmų Sverdlovo ir Kalinino gatvių sankirtoje Svetlogorsko mieste (BR)“ už 380 000 JAV dolerių bei 2012 m. birželio 20 d. atliktų darbų aktą už 380 000 JAV dolerių sumą. Atsakovė UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ taip pat į bylą pateikė 2012 m. birželio 22 d. data ieškovei UAB „VILNIAUS ŠEBA“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras IIC Nr. 130A už 380 000 JAV dolerius.
  12. Pažymėtina, kad pranešimuose nurodytas PGUĮ „Belaja Rus“ skolos dydis ieškovei 2011 m. rugpjūčio 2 dieną, tačiau šiuose pranešimuose nenurodyta, ar ieškovė minimą dieną turėjo skolų UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“. Atsakovas P. Š., apskritai, atsiliepime į ieškinį neigė pasirašęs šiuos pranešimus, kurių pagrindu PGUĮ „Belaja Rus“ pervedė 630 000 JAV dolerių dydžio skolą ieškovei kitoms įmonėms, tačiau atsakovo P. Š. atstovas, teikdamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad vis dėl to šiuos pranešimus P. Š. galėjo pasirašyti. Atsakovas nors ir kėlė abejones dėl jų galimo suklastojimo, tačiau jų neprašė pripažinti negaliojančiais, nurodė, kad nėra prasmės reikalauti jų originalų iš Baltarusijos bendrovės, nes šie pranešimai galėjo būti pasirašyti paties atsakovo. Atsakovo atstovo nuomone, net ir nustačius, kad jie buvo pasirašyti paties atsakovo, ši aplinkybė esą neįrodytų P. Š. valios sudaryti pranešimuose nurodytus susitarimus (2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio, vykusio nuo 09.47 iki 12.12 val., garso įrašas nuo 1 val. 8 min. iki 1 val. 10 min.). Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas P. Š. nepateikė jokių įrodymų argumentui, kad šie pranešimai suklastoti, pagrįsti (CPK 178 straipsnis), reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais, kaip suklastotus, sudarytus dėl apgaulės ar P. Š. valios trūkumo, nepareiškė.
  13. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė buvo skolinga UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ar „TransCorp Commercial LTD“. Nors byloje yra pateiktos trys sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras“, tačiau jų sudarymo datos yra vėlesnės nei 2011 m. rugpjūčio 2 d. Be to, paskutinė jų – 2012 m. balandžio 16 d. sutartis Nr. IIC/2012-04-16, atsakovo P. Š. nepasirašyta ir nepatvirtinta UAB „VILNIAUS ŠEBA“ antspaudu, todėl nelaikytina patikimu įrodymu sutartiniams santykiams pagrįsti. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, jog šios sutarties pagrindu UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ vykdė kokius nors darbus. Pažymėtina, kad priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos po 2011 m. rugpjūčio 2 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo metu ieškovė buvo skolinga UAB „Inžinerinių inovacijų centras“. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pagal pirmąsias dvi sutartis su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ atsiskaitė (sprendimo 10 lapas), todėl pagrindo teigti, jog ieškovė turėjo skolą UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ 2012 m. birželio 20 d., kai PGUĮ „Belaja Rus“ jai pervedė 380 000 JAV dolerių, taip pat nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo pareigos atsiskaityti su UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ už 380 000 JAV dolerių sumą. Įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovės sutartinius santykius su „TransCorp Commercial LTD“ ir, juolab, 250 000 JAV dolerių jai dydžio skolą 2011 m. rugpjūčio 2 d. ar 2012 m. liepos 20 d., byloje taip pat nėra. Be to, iš ieškovės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ direktoriaus P. Š. 2013 m. sausio 29 d. atsakyme Nr. 3/2013 į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktą klausimyną matyti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ minėtu laikotarpiu atliko darbų už 2 281 748 JAV dolerių, taip pat nupirko ir išvežė medžiagų iš Lietuvos už 512 011 JAV dolerių, kad su bendrove „TransCorp Commercial LTD“ jokių komercinių santykių neturėjo (t. 3, b.l. 152).
  14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės vadovas P. Š. turėjo teisėtą pagrindą nurodyti ieškovės skolininkei PGUĮ „Belaja Rus“ 630 000 JAV dolerių pervesti ne ieškovei, o kitoms bendrovėms, t. y. 380 000 JAV dolerių UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir 250 000 JAV dolerių „TransCorp Commercial LTD“. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo P. Š. pasirašyti pranešimai kvalifikuotini kaip dvišaliai susitarimai dėl prievolės dalies pagal UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir PGUĮ „Belaja Rus“ 2011 m. birželio 23 d. inžinerinių paslaugų teikimo sutartį Nr. IIC/2011-06-23 įvykdymo, ieškovei priimant kitos rūšies įvykdymą (CK 6.123 straipsnis), nepagrindžia nei pranešimų turinys, nei kiti byloje esantys įrodymai. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad vadovaujantis verslo sprendimo priėmimo ir vertinimo taisykle, susitarimas dėl prievolės įvykdymo kitu būdu pats savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, atlikusi darbus Baltarusijos bendrovei PGUĮ „Belaja Rus“ už 630 000 JAV dolerių, būtų šiuos pinigus gavusi iš šios bendrovės ar kitų asmenų, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė būtų priėmusi kitokį prievolės įvykdymą.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas P. Š., nurodęs savo vadovaujamos įmonės skolininkei PGUĮ „Belaja Rus“ be teisinio pagrindo pervesti 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ ir „TransCorp Commercial LTD“, elgėsi ne bendrovės interesais, nebuvo jai lojalus, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, nekvalifikuotai. Nepagrįstas nurodymas Baltarusijos bendrovės „Belaja Rus“ skolą pervesti kitoms įmonėms, nesančioms ieškovės kreditorėms, vertintinas kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas bendrovės atžvilgiu, t. y. konstatuotini atsakovo P. Š. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Negrąžinus skolos ieškovei, o ją pervedus kitoms įmonėms, bendrovei buvo padaryta 503 136 Eur žala (CK 6.249 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas P. Š. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo, kaip vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, įstatymų nesilaikymo (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnis) bendrovė patyrė žalą, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui P. Š..
  16. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei rūpestingumo pareiga pažeista, vadovo nuo civilinės atsakomybės taikymo nesaugo verslo sprendimo taisyklė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima teisėto, sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Vadovo rūpestingumo pareiga suponuoja, kad vadovas turi daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).
  18. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas P. Š. nurodė ieškovės skolininkei pervesti net 630 000 JAV dolerių skolą ne ieškovei, o bendrovėms, kurioms ieškovė nebuvo skolinga, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo (neturėdamas UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir „TransCorp Commercial LTD“ bei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ skolą pagrindžiančių dokumentų, teismo įpareigojimo ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ turėjo 630 000 JAV dolerių prievolę minėtoms bendrovėms), yra akivaizdus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimas ir (ar) aiškaus aplaidumo faktas. Atsakovas P. Š. pažeidė rūpestingumo pareigą, o jo elgesys neatitiko teisėto, sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimo.
  19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos, akcentavo, kad PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 771 854,60 JAV dolerių finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas apelianto atsakomybės klausimas pagal CK 2.87 straipsnį, todėl tai, kad PGUĮ „Belaja Rus“ bankroto byloje yra patvirtintas 771 854,60 JAV dolerių dydžio finansinis reikalavimas, nėra teisiškai reikšminga. Be to, byloje nėra duomenų, apie šio reikalavimo patenkinimą. Konstatavus, kad buvęs ieškovės vadovas P. Š. nurodė ieškovės skolininkei pervesti net 630 000 JAV dolerių skolą ne ieškovei, o bendrovėms, kurioms ieškovė nebuvo skolinga, t. y. neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo (neturėdamas UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir „TransCorp Commercial LTD“ bei UAB „Inžinerinių inovacijų centras“ skolą pagrindžiančių dokumentų, teismo įpareigojimo ar kitų dokumentų, galinčių pagrįsti, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ turėjo 630 000 JAV dolerių prievolę minėtoms bendrovėms) ir nustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neteko 630 000 JAV dolerių, apeliantui P. Š., kaip buvusiam ieškovės vadovui, taikytina civilinė atsakomybė.
  20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovui P. Š. taikytina civilinė atsakomybė, nes jis atliko neteisėtus veiksmus, dėl jo veiksmų ieškovei buvo padaryta 630 000 JAV dolerių žala. Esant neteisėtiems veiksmams, žalos faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, kaltė šiuo atveju preziumuojama, o apeliantas minėtos prezumpcijos nenuginčijo.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Bylos dalis dėl BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ reikalavimų pareikštų atsakovei UAB ,,Inžinerinių inovacijų centras“ nutrauktina, ieškinys, pareikštas atsakovui P. Š., tenkintinas priteisiant vadovo veiksmais ieškovei padarytą 630 000 JAV dolerių (503 136 Eur) dydžio žalą bei 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnio nuostatos. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).
  2. Ieškovė, teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų neturėjo, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
  3. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui P. Š. pirmosios instancijos teisme turėjo būti tenkintas, atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. nuo žyminio mokesčio, šioje byloje turi būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo. Ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsakovui pareikšto ieškinio suma 503 136 Eur, todėl keliamas ginčas (kaip turtinis ginčas) apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 dalyje nustatytu žyminiu mokesčiu, t. y. 4 749 Eur.
  4. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo 8,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19Civilinės bylos dalį pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinių inovacijų centras“ dėl nepagrįsto praturtėjimo nutraukti.

20Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ ieškinį atsakovui P. Š. dėl žalos atlyginimo tenkinti.

21Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠEBA“ (į. k. 125917335) iš atsakovo P. Š. (a. k. ( - ) 503 136 (penkių šimtų trijų tūkstančių šimto trisdešimt šešių) Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 2 d.) nuo priteistos 503 136 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti valstybei iš atsakovo P. Š. (a. k. ( - ) iš viso 4 757,29 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai