Byla e2A-1332-796/2016
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. J. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei G. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintus ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2012-12-27 tarp

    4J. R. ir V. J. B. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. t. 1. b. l. 175). Nurodo, jog 2012-09-27 mirė ieškovės motina ir atsakovo sutuoktinė. 2012-12-27 ieškovė, kaip pirmos eilės įpėdinė, priėmė palikimą. Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovui visas ieškovei priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po J. B. mirties.

  2. Nurodo, jog dovanojimo sutartis pripažintina niekine kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms. CK 6.470 str. nuostatos aiškiai nurodo, jog dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nėra dovanojamo turto. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė jau nebebuvo dovanojamų paveldėjimo teisių savininkė ir šių teisių kaip turto sutarties sudarymo metu jau nebuvo, nes ieškovė priėmusi palikimą tapo paveldėto turto savininke ir dovanojimo sutartimi galėjo perleisti tik jai priklausiusią nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, bet ne paveldėjimo teises, kurias ji jau buvo realizavusi.
  3. Ieškovė dovanojimo sandorį taip pat prašė pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės. Nurodo, jog ieškovės apgaulė pasireiškė tuo, kad ji buvo tyčia suklaidinta dėl sandorio esmės, atsakovui siekiant praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovės valios formavimosi procesui įtakos turėjo atsakovo neteisingai nurodytos aplinkybės ir suteikti pažadai, taip pat klaidingas notarės paaiškinimas apie sudaromo sandorio esmę. Be to, būtina įvertinti tai, kad ieškovė, sudarydama sandorį, buvo emociškai pažeidžiama, sukrėsta motinos mirties, o ieškovė atsakovu, savo tėvu, pasitikėjo.
  4. Taip pat prašė sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo. Ieškovės suklydimą dėl sudaromo sandorio esmės sąlygojo tai, kad ieškovei nebuvo tinkamai paaiškintas sudaromos sutarties turinys ir teisinės pasekmės. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, kad galėtų savarankiškai suprasti, jog paveldėjimo teisių dovanojimas reiškia besąlyginį teisių į paveldėtą turtą atsisakymą. Ieškovė niekada neturėjo valios atsisakyti teisių į motinos palikimą, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dėl esminio suklydimo dėl sandorio esmės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. R. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui Vygantui J. B. ir 620,37 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2014-09-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nustatė, kad 2012-09-27 mirė J. B., kuri buvo atsakovo sutuoktinė ir ieškovės motina. Po J. B. mirties liko jai priklausančio turto, kurį paveldėti 2012-12-20 valią išreiškė atsakovas, pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2012-12-27 ieškovė Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos mirties, priėmimo, nesudarant turto apyrašo, pareiškimu išreiškė valią priimti palikimą. 2012-12-27 ieškovė (dovanotoja) ir atsakovas (apdovanotasis) sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po ieškovės motinos J. B. mirties 2012-09-27.
  3. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas palikimą, atsiradusį po J. B. mirties, priėmė pateikę pareiškimą notarei. Ieškovė palikimą priėmė 2012-12-27 pareiškimu. Ginčo dovanojimo sandoris notaro biure sudarytas 2012-12-27. Teismo posėdžio metu palikimo bylą pradėjusi, šalių ginčo sandorį patvirtinusi notarė paaiškino, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta po to, kai ieškovė priėmė palikimą, duomenys apie palikimo priėmimo juridinį faktą perduoti Testamentų registrui, t. y. išviešinti. Pažymėjo, jog nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Teismas sprendė, kad ginčo sandoriu atsakovui buvo perleistos ieškovės turimos paveldėjimo teisės, todėl ieškovės teiginiai, jog dovanojimo sutartis neturėjo objekto, negalėjo būti sudaryta, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia pagal Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 3 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį.
  4. Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad sandorio sudarymo metu ji suklydo, nes nesuprato, kad sudaro dovanojimo sutartį, teigė, jog niekada neketino dovanoti turto, jai nebuvo išaiškintos sudaromo sandorio pasekmės. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens – notarės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti dovanojimo sutartį ir tik vėliau atsakovas žadėjo turtą perleisti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas tam, kad būtų galima greičiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, grąžinti kreditą, sukaupti piniginių lėšų. Paaiškino, jog po ginčo sandorio sudarymo metus gyveno kartu su ieškovės šeima, tvarkė paveldėtą turtą. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė. Byloje pateikti atsakovo pasirašyti rašteliai, kuriais jis pasižada perleisti dukrai turtą, surašyti praėjus daugiau nei 1,5 metų po ginčo sandorio sudarymo, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas, kaip turto savininkas, ketino sudaryti kitą sandorį ir juo perleisti turtą. Tačiau šie įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog iki ginčo sandorio sudarymo šalių valia buvo pasidalyti turtą, o ne sudaryti ginčo dovanojimo sandorį.
  5. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškovės nurodytus motyvus, kad sandorį sudarė dėl apgaulės, buvo apgauta atsakovo, nes jis sandorį užsakė iš anksto. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šalys iš tiesų tarėsi sudaryti paveldimo turto padalijimo sutartį. Byloje pateikti atsakovo sudaryti rašteliai patvirtina, jog atsakovas žadėjo perleisti paveldėtą turtą tik nuo 2014 m., t. y. po to, kai ginčo sandoris buvo sudarytas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas suprato, dėl ko ir kokiu tikslu buvo sudaromas ginčo dovanojimo sandoris. Šalių pateiktais paaiškinimais nustatyta, jog šalys buvo sutarusios, jog visą turtą paveldi atsakovas, kuris vėliau pažadėjo dalį turto perleisti. Ieškovė neneigė, jog laukė, kol atsakovas perleis jai turtą, tačiau pastarajam delsiant ėmėsi veiksmų. Iš byloje pateiktų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų matyti, jog ieškovė suprato sudaromo sandorio pasekmes, atsakovas jai visas reikšmingas aplinkybes atskleidė. Ieškovė turėjo galimybę, prieš sudarydama sandorį, pasitarti su specialistu, sandorį sudaryti kitu metu, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konstatuoti, jog ieškovė suklydo ar buvo apgauta, nėra pagrindo.
  6. Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Kadangi šis reikalavimas buvo pateiktas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, baigiamųjų kalbų stadijoje, ir ieškovei nebuvo sudarytos galimybės tinkamai atsikirti į tokį reikalavimą, teismas šio reikalavimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 17 straipsnis, 253 straipsnis).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
  2. Apeliantė skunde nurodo, kad niekada neturėjo valios atsisakyti teisių į motinos palikimą, todėl šalių sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dėl esminio suklydimo dėl sandorio esmės. Be to, atsakovas sąmoningai nuo pat pradžių klaidino ieškovę, tardamasis dėl bendro turto valdymo, ir toks atsakovo elgesys bei neišaiškintos sudaromo sandorio teisinės pasekmės laikytini ieškovės apgaule, dėl ko ieškovė suprato sudaranti paveldėto turto pasidalijimo sandorį pagal šalių buvusį susitarimą.
  3. Suklydimą dėl sudaromo sandorio taip pat sąlygojo tai, kad jai nebuvo tinkamai išaiškintas sudaromos sutarties turinys ir teisinės pasekmės. Nei atsakovas, nei notarė negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti, kaip buvo įvykdytas sutarties punktas dėl teisių ir pareigų išaiškinimo. Nurodo, kad sutarties įteikimas pasiskaityti šalims ir jos perskaitymas balsu nėra tinkamas sudaromos sutarties teisinių pasekmių išaiškinimas.
  4. Ieškovė taip pat nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji turi patirties sudarant sandorius pas notarą. Jos išsilavinimas yra muzikinis, sandorius dėl šiuo metu jai ir sutuoktiniui priklausančio turto sudarydavo ieškovės sutuoktinis. Suvokimas, kokiu tikslu ieškovė vyko pas notarą, nesusijęs su ieškovės amžiumi ir išsilavinimu, nes tai subjektyvus, vidinis asmens suvokimas, sąlygojamas išorinių aplinkybių, o ieškovė pas notarą vyko siekdama pasidalyti paveldėtą turtą.
  5. Apeliantė skunde nesutinka su teismo išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas suprato, dėl ko ir kokiu tikslu buvo sudaromas ginčo dovanojimo sandoris. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį. Nurodo, kad po motinos mirties su atsakovu visada tarėsi dėl geranoriško paveldėto turto pasidalijimo, o ne dėl palikimo teisių atsisakymo atsakovo naudai. Būtent iki sandorio sudarymo ieškovės ir atsakovo vestos derybos dėl būsimo sandorio sudarymo ir leido ieškovei tikėtis bei suprasti, jog pas notarę bus sudaroma paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Atsakovo rašytiniai pasižadėjimai (2014-07-30 raštelis nuvykti pas notarą ir perrašyti ieškovei priklausančią turto dalį), turto padalijimo aprašymai įrodo, kad šalys iš tikrųjų visada tarėsi sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį ir kad atsakovas ieškovę apgavo dėl 2012-12-27 sudaryto sandorio esmės, o ginčijamas sandoris neatspindi ieškovės tikrosios valios.
  6. Teismas taip pat visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad sutartyje nurodyta ieškovės dovanojamų paveldėjimo teisių 100 000 Lt vertė nebuvo derinta su ieškove ir įrašyta remiantis atsakovo pasakymu. Nurodo, kad teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovas iš anksto buvo ginčijamą sutartį užsakęs pas tą pačią notarę, pas kurią ieškovė priėmė palikimą, ir jam buvo gerai žinomas sudaromos sutarties turinys. Teismas taip pat pripažino neįrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties ieškovė su atsakovu buvo sutarę, kuriam koks objektas atiteks, ir ieškovė manė esant tikslinga pasirašyti sutartį, kuria būtų įformintas žodinis šalių susitarimas dėl paveldėto turto pasidalijimo, tačiau niekada neturėjo valios atsakovui dovanoti visas paveldėjimo teises.
  7. Atsakovas Vygantas J. B. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 priimtą sprendimą. Prašo taikyti ieškinio senatį. Priimti ir pridėti prie nagrinėjamos bylos naujai teikiamus įrodymus. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo V. J. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog šiuo metu bylos nagrinėjimas, iškeltas teisinis ginčas neteko prasmės, kadangi dalis ginčo objektu esančių daiktų jau yra parduoti, taip pat pardavinėjami varžytinėse. Po J. B. mirties liko ne tik jai priklausantis turtas, bet liko ir prievolė AB SEB bankui, kuris jai buvo suteikęs 350 000 Lt kreditą, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka. Pažymi, kad dovanojimo sutartimi atsakovui perėjo ir prievolė grąžinti kreditą, paimtą iš AB SEB banko. Atsakovas po paveldėto turto dovanojimo sutarties sudarymo 2013-06-18 su AB SEB banku sudarė susitarimą dėl 2007-10-23 kredito sutarties pakeitimo, vienvaldiškai prisiėmė mirusios sutuoktinės skolinius įsipareigojimus.
  9. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog jai nebuvo tinkamai išaiškintos sudaromos sutarties turinys ir teisinės pasekmės, nurodo, jog teismas vertino ne tik notarės paaiškinimus, tačiau ir kitus byloje surinktus įrodymus, tokius kaip ieškovės veiksnumas, išsilavinimas, ankstesnių teisinių sandorių sudarymas pas notarą. Ieškovė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, kad ji neturi patirties sudarant sandorius pas notarą, kad atsakovas ieškovei iki sandorio sudarymo vis aiškino, kad jie notarine sutartimi pasidalys turtą.
  10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atliko tyčinius veiksmus siekdamas suklaidinti ar apgauti ieškovę. Pažymi, kad ieškovė tik po 1,5 metų pateikė ieškinį gindama savo teises. Visą šį laiką ieškovė jokių veiksmų nei su paveldėtu turtu, kurį manė, kad pasidalijo, nei su paskola neatliko, nesikreipė į banką dėl kredito sutarties pakeitimo, įmokų nemokėjo.
  11. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu teismo prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodo, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas žmogus. Atsakovui nuosavybė į ginčo pastatus perėjo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimų restitucija negalima, tačiau ieškovė jų neginčijo. Ji ginčijo paveldėto turto dovanojimo sutartį, kuri, atsakovo nuomone, yra viena iš palikimo priėmimo galimų procedūrų, tačiau ieškinio senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo procedūrą yra praleistas.
  12. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė naujus įrodymus: antstolio Jono Petriko išduotus dokumentus dėl parduoto paveldėto turto vykdant išieškojimą AB SEB banko naudai, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, iš kurių matyti, kad didžioji skolos dalis dar neišieškota. Šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes didžioji dalis turto buvo parduota po teismo sprendimo priėmimo.
  13. Trečiasis asmuo notarė G. K. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog palaiko savo poziciją, išsakytą pirmosios instancijos teisme.
  14. 2012-12-27 paveldėjimo teisių perleidimo sutartis buvo patvirtinta tokia, kokios pageidavo sutarties šalys. Sudaromo sandorio teisinės pasekmės šalims buvo tinkamai ir suprantamai išaiškintos. Iš anksto nebuvo paruošta jokia sutartis, apie ketinimą sudaryti sutartį šalys pareiškė atvykusios į notarų biurą, apie paveldėto turto dalybų sutarties sudarymą jokios kalbos nebuvo. Vienintelis paveldėjimo teisių perleidimo sutarčių reikalavimas yra tai, kad perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6Dėl naujų įrodymų pridėjimo

  1. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – antstolio J. Petriko 2016-04-24 ir 2016-06-01 patvarkymus „Dėl išieškotų lėšų paskirstymo“, 2016-04-24 ir 2016-05-30 Turto pardavimo iš varžytynių aktus. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog pateikti įrodymai yra 2016-04-24 ir 2016-04-27, 2016-06-30, tai yra jie priimti teismui jau išnagrinėjus iš esmės bylą: posėdis įvyko 2016-04-07, sprendimas byloje priimtas ir paskelbtas 2016-04-27, taigi jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, be to, apie aplinkybes, kurias patvirtina pateikti įrodymai, atsakovas buvo nurodęs ir savo atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį (b. t. 1, b. l. 45). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
  2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui.
  4. Apeliantė skunde nurodo, kad niekada neturėjo valios atsisakyti teisių į motinos palikimą, todėl šalių sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dėl esminio suklydimo dėl sandorio esmės. Nurodo, jog visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė ir įrodinėjo, kad po motinos mirties ieškovė su atsakovu visada tarėsi dėl geranoriško paveldėto turto pasidalijimo, tačiau niekada neturėjo valios atsakovui dovanoti visas paveldėjimo teises. Ieškovės suklydimą dėl sandorio esmės sąlygojo tai, kad jai nebuvo tinkamai išaiškintos sudaromo sandorio turinys ir teisinės pasekmės. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
  5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-12-27 ieškovė Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos mirties, priėmimo nesudarant turto apyrašo, pareiškimu išreiškė valią priimti palikimą (b. t. 1. b. l. 10, b. t. 3. b. l. 47). 2012-12-27 ieškovė (dovanotoja) ir atsakovas (apdovanotasis) sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po ieškovės motinos J. B. mirties 2012-09-27 (b. t. 1 b. l. 8–9, b. t. 3. b. l. 108–109). Testamentų registro duomenimis, po J. B. mirties palikimą priėmė ieškovė J. R. ir atsakovas V. J. B., savo paveldėjimo teises ieškovė padovanojo atsakovui (b. t. 1, b. l. 11).Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
  6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pasisakė ir vertino ieškovės elgesį, amžių, išsilavinimą, taip pat patirtį sudarant sandorius. Iš Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure sudarytos sutarties nustatyta, jog sutartyje J. R. vadinama paveldėjimo teisių dovanotoja, o Vygantas J. B. apdovanotoju, ieškovė sutartį pasirašė kaip dovanotoja (b. t. 1, b. l. 8–9). Notarė tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog šalims sudaromo sandorio teisinės pasekmės buvo išaiškintos, atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog notarė davė sutartį pasiskaityti, vėliau žodžiu paaiškino, kas ten parašyta. Pati ieškovė aplinkybių, kad sutartis jai buvo duota paskaityti ir notarės perskaityta, neginčija. Apeliaciniame skunde nurodo, jog sutarties įteikimas pasiskaityti šalims ir jos perskaitymas balsu nėra tinkamas sudaromos sutarties teisinių pasekmių išaiškinimas, tačiau nekonkretizavo, kokių tiksliai šioje sutartyje nurodytų sąvokų ar teisinių pasekmių ji nesuprato. Pažymėtina, kad dovanojimo sandoris yra iš esmės nesudėtingas, suprantamas visiems asmenims, sandoris, kuriame buvo vartojamos tokios visuotinai suprantamos sąvokos kaip dovanojimas, apdovanotasis ir dovanotojas.
  7. Ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ji turi patirties sudarant sandorius pas notarą. Teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad sandorius dėl jai ir sutuoktiniui priklausančio turto sudarydavo ieškovės sutuoktinis. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto išrašų nustatyta, kad dalis ieškovės šeimai priklausančio turto yra įregistruota jos sutuoktinio vardu (b. t. 1, b. l. 108–118), tačiau taip pat keletas nekilnojamojo turto objektų registruota jos ir jos sutuoktinio vardu (b. t. 1, b. l. 99–107). Ieškovė nepateikia įrodymų byloje, kad sudarant šiuos sandorius ji nedalyvavo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
  8. Ieškovė nurodo, jog iki sandorio sudarymo tarp jos ir atsakovo buvo vestos derybos dėl būsimo sandorio sudarymo leido tikėtis bei suprasti, kad pas notarę bus sudaroma paveldėto turto pasidalijimo sutartis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė.
  9. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat taikant protingumo kriterijų, nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad jai nebuvo tinkamai išaiškinta sudaromo sandorio teisinė reikšmė ir pasekmės ir kad ji suklydo dėl jo esmės.
  10. Ieškovė nurodo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo nurodyti, kokiu tikslu sudarė būtent dovanojimo, o ne turto pasidalijimo sutartį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad sudarius dovanojimo sutartį bus galima toliau gyventi normaliai, laikui bėgant sukaupti lėšų ir tvarkyti paveldėtą turtą, ieškovės nuomone, yra nesuprantamos ir nelogiškos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog po žmonos mirties sutarė, kad padovanos teises į paveldėtą turtą, nes yra didelis kreditas AB SEB bankui. Sutarė, kad kreditui sumažinti ir įsiskolinimui padengti parduos dalį turto, nes kredito mokėjimas buvo atidėtas kelis kartus (b. t. 1, b. l. 45). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog palikėja turėjo skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui, 2007-10-23 sudarytos kredito sutarties Nr. 0450718074863-10 pagrindu palikėjai buvo suteiktas 350 000,00 Lt kreditas, paskolos grąžinimas užtikrintas hipoteka (b. t. 2. b. l. 24–33). Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl paskolos grąžinimo 2016-02-22 varžytynėse parduota negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios adresu ( - ), 2016-05-09 įvykusiose varžytynėse buvo parduotas žemės sklypas, esantis ( - ). Taigi šiuo metu dviejų iš šešių paveldėtų nekilnojamojo turto objektų nebėra, tačiau paveldėta prievolė nėra įvykdyta, ji ir toliau bus vykdoma išieškojimą nukreipiant į kitą paveldėtą turtą. Sutiktina su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė neįvertina tos aplinkybės, kad priimdama ir paveldėdama turtą ji paveldėtų ir prievoles bankui. Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldėjimą ji priėmė ne pagal apyrašą. CK 5.52 str. numato, jog tokiu atveju asmuo atsako visu savo turtu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog sudarydamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, šalys ir siekė, kad vienas iš paveldėtojų, šiuo atveju atsakovas, paveldėtų visą turtą ir prievoles bankui, atsiskaitytų su banku, o likusį turtą vėliau šalys pasidalytų. Įvertinus šias aplinkybes tampa logiškas ir nuoseklus atsakovo liudijimas teisme, jog ginčo sandoris sudarytas tam, kad būtų galima greičiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, sukaupti piniginių lėšų ir grąžinti kreditą bei toliau tvarkyti paveldėtą turtą.
  11. Taip pat sutiktina su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė galvodama, kad sudaro turto pasidalijimo sutartį, pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su prievolių vykdymu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į banką dėl kredito sutarties pakeitimo, mokėjusi paskolos įmokas. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.
  12. Apeliantė taip pat siekia pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
  13. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojamos apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygos, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).
  14. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog jie visada tarėsi sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį ir atsakovas ieškovę apgavo dėl 2012-12-27 sudaryto sandorio esmės. Sutiktina su atsakovo nurodytu motyvu, jog ieškovė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie tarėsi sudaryti paveldimo turto pasidalijimo sutartį, o ne dovanojimo sutartį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog šalių susitarimą sudaryti paveldimo turto pasidalijimo, o ne dovanojimo sutartį patvirtina byloje pateiktas 2014-07-30 atsakovo pasirašytas raštelis. Byloje yra pateikti du atsakovo ranka rašyti rašteliai. 2014-07-22 raštelyje nurodoma, kad dalysis turtą ir kad atsakovė turės mokėti pusę paskolos bei mokesčius už kirpyklą (b. t. 1, b. l. 13, 14). Kitame raštelyje nurodoma, kad 2014-07-30 pas notarą su dokumentais tvarkysis turto padalijimo klausimus. Nurodoma, kaip pasidalys turtą, kas mokės paskolą (b. t. 1, b. l. 12). Įvertinus raštelio sudarymo datą, kad jis surašytas praėjus beveik pusantrų metų nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos, jame surašytą tekstą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šį raštelį vertinant kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, jis neįrodo to fakto, kad ginčo sandorio sudarymo dieną šalys buvo sutarusios sudaryti turto paveldėjimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rašteliai, kuriuos pateikė ieškovė, atsakovo yra pasirašyti jau po dovanojimo sutarties sudarymo praėjus nemažam laiko tarpui, todėl jie neįrodo, kad susitarimas egzistavo dovanojimo sutarties pasirašymo metu.
  15. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pats bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sutarties sudarymą inicijavo jis, žinojo, kad yra tokia paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, paveldimo turto vertę taip pat nurodė jis, dėl sutarties sudarymo sutarė su notare jis. Apeliacinės instancijos nuomone, vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, šios faktinės aplinkybės neįrodo, kad atsakovas apgavo ar suklaidino ieškovę dėl sudaromo sandorio esmės ir turinio. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta.
  16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
  17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles.
  18. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti bylą nagrinėjusio teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).
  19. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, savo procesiniame sprendime ištyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieškovės valia buvo sudarant dovanojimo sandorį, atsižvelgė į šalių asmenines savybes, sudarant dovanojimo sandorį, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė ieškovės nurodytus įrodymus. Priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (b. t. 4, b. l. 38). Likusios 620 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo (b. t. 4, b. l. 48–49). Apeliacinės instancijos teismui byloje priėmus procesinį sprendimą ir ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 620 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis).
  2. Atsakovas pateikė byloje duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. t. 4, b. l. 63). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš ieškovės J. R., asmens kodas ( - ) 620 Eur žyminio mokesčio valstybei.

10Priteisti iš ieškovės J. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J. B.

11Nutartis neskundžiama.