Byla ATP-186-149/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties,

Nustatė

2R. Ž. nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis 2016-07-18, apie 14.45 val., Vilniuje, ( - ), kartu su D. Ž. garaže neteisėtai laikė 5 (penkias) dėžes, t.y. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) pakelių cigarečių ,,FEST 7“ ir 1 (vieną) dėžę, t.y. 500 (penkis šimtus) pakelių cigarečių ,,MINSK SUPERSLIMS“, su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė sudaro 7690 Eur. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 nustatytas fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 4 dalyje.

32017-02-07 Vilniaus apygardos teisme gautas R. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme

4Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių jo kaltę dėl kartu su D. Ž. pastarojo garaže neteisėtai laikomų cigarečių. Mano, kad apylinkės teismas, spresdamas jo (R. Ž.) kaltės klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1632 str. 4 d., padarymo, neturėjo teisės vadovautis kitų teismų nutarimais, kadangi šie teismai jo (R. Ž.) kaltės klausimo nesprendė ir aplinkybių, suijusių su jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymu, nenagrinėjo.

52017-02-17 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės įgalioto pareigūno atsiliepimas į R. Ž. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

6R. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.

7Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

8R. Ž. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

9Pagal Lietuvos Respublikos 1632 str. 4 d. akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka padaryti bent vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų.

10Nors R. Ž. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 1632 str. 4 d. neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojų M. Bičkovo, L. Širvelio, S. Rutkausko tarnybiniais pranešimais (b.l .3, 4, 5) bei teismo posėdyje duotais parodymais, administracinio sulaikymo protokolu (b.l. 6), daiktų (cigarečių) paėmimo protokolu (b.l. 7), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. Be to, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtina įsiteisėjusiuose Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-24 nutarime ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutarime nustatytos faktinės aplinkybės, kurios turi prejudicinę galią, todėl R. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas, spresdamas jo (R. Ž.) kaltės klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1632 str. 4 d., padarymo, neturėjo teisės vadovautis minėtuose įsiteisėjusiuose nutarimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

11Viešame apylinkės teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. Ž. 2016-07-18, apie 14.45 val., Vilniuje, ( - ), kartu su D. Ž. garaže neteisėtai laikė 5 (penkias) dėžes, t.y. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) pakelių cigarečių ,,FEST 7“ ir 1 (vieną) dėžę, t.y. 500 (penkis šimtus) pakelių cigarečių ,,MINSK SUPERSLIMS“, su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė sudaro 7690 Eur ,ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 nustatytas fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p. reikalavimus, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1632 str. 4 d.

12ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais, kaip mano apeliantas, įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

13Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

14Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

15Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.

16Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

17Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai