Byla 2A-553-730/2014
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB DnB banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027 AB DNB bankas įsipareigojo suteikti V. Č., B. Č. ir D. Č. 950 000 Lt kreditą 2,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės, esančios ( - ), pirkimui. Minėtą kreditą ieškovai ir trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2030-09-30, pinigus pervesdami į sąskaitą Nr. ( - ). 2005-12-23 susitarimu Nr. 1 dėl 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo kredito suma buvo padidinta iki 1 510 000 Lt, o papildomai suteikto 560 000 Lt kredito paskirtis – 2,0149 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės, esančios ( - ), pirkimas. 2009-08-10 susitarimu Nr. 1/7027/2 dėl 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 su jos vėlesniu papildomu susitarimų dėl sąlygų pakeitimo, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino, buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai. Ieškovė 2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 500 ieškovams sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią 36 754,47 Lt sumą pervedė į sąskaitą Nr. ( - ), mokėjimo paskirtyje nurodant „negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai pagal sutartį Nr. 1/7027“. AB DNB bankas 2009-03-02 gautą 36 754,47 Lt sumą paskirstė taip: 8 477,33 Lt palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį A23-698471; 7 800,09 Lt palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-191855; 10 852,98 Lt palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-191855; 9.621,07 Lt palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. 23-698471. AB DNB bankas 18 098,40 Lt suma padengė ieškovų, kaip bendraskolių, įsipareigojimus pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027, o 18 653,07 Lt suma padengė asmeninius D. Č. įsipareigojimus pagal kitą kredito sutartį, todėl jie pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027 sumokėjo daugiau, o AB DNB bankas gavo nepagrįstą naudą t. y. gavo pinigų daugiau nei turėjo gauti pagal teisinį pagrindą ir taip nesąžiningai praturtėjo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo banko 18 098,40 Lt nepagrįstai įgytą sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18 098,40 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 560 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Nurodė, bylos įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė 18 098,40 Lt žalą, kadangi ši suma buvo užskaityta kito trečiojo asmens kredito sutartims padengti. Ieškovai nėra susiję su trečiojo asmens kitomis sudarytomis kredito sutartimis, jie neturėjo prievolės mokėti už kitus trečiojo asmens įsipareigojimus, o atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jų atlikto mokėjimo dalies užskaityti pagal kitas trečiojo asmens sudarytas kredito sutartis, už kurių tinkamą įvykdymą ieškovai nebuvo laidavę.

4Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bankas dalį ieškovės 2009-03-02 atlikto mokėjimo nepagrįstai įskaitė trečiojo asmens prievolei dengti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė kas yra kredito gavėjas pagal 2005-10-25 Kreditavimo sutartį Nr. 1/7027, netinkamai vertino prievolių vykdymą ir kredito, palūkanų mokėjimo tvarką esant kredito gavėjo daugetui, netinkamai aiškino kredito gavėjo sąvoką.
  2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kredito ir palūkanų bankui mokėjimo tvarką, numatytą Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte ir bendrosios dalies 59 punkte. Be to, ieškovė B. Č. ginčo pinigus 2009-03-02 pervedė ne bankui, bet vienam iš kredito gavėjų, bendraskolių D. Č. į jo vardu atidarytą banko sąskaitą, nuo kurios buvo vykdomi mokėjimai ir nurašymai prievolėms pagal visas kreditavimo sutartis, sudarytas tiek D. Č. kaip bendraskolio, tiek jo asmeniškai. Pinigų buvimas bendraskolio D. Č. banko sąskaitoje, nuo kurios vykdomi kredito, palūkanų dengimai pagal visas kreditavimo sutartis, reiškia, kad nurašymui ir įskaitymui yra taikomos kreditavimo sutartyje numatytos įmokų paskirstymo taisyklės, būtent kreditavimo sutarties 59 punktas, suteikiantis teisę bankui skirstyti įmokas savo nuožiūra neatsižvelgiant į priešingą kredito gavėjo nurodymą bet kuriai kredito gavėjo prievolei.
  3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovų ir trečiojo asmens elgesį po ieškovės atlikto mokėjimo įskaitymo. Teismo netinkamas kredito gavėjo aiškinimas sąlygojo nepagrįstos išvados apie įmokos paskirstymą kito asmens prievolei dengti padarymą. Be to, kreditas pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį yra visiškai padengtas, hipoteka išregistruota, o galutinę skolos dalį ieškovai sumokėjo visiškai, įskaitant ir 18 098,40 Lt sumą, tokiu būdu įvykdydami prievolę. Sumokėdami skolos likutį su ginčo 18 098,40 Lt suma, ieškovai patvirtino neturintys bankui jokių pretenzijų dėl 2009-03-02 įmokos paskirstymo ir dėl tariamo banko nepagrįsto praturtėjimo.
  4. Ieškovai ieškinį pareiškė praėjus 3 metams po visiško kredito bankui išmokėjimo. Be to, turtinę naudą 18 098,40 Lt sumoje gavo trečiasis asmuo D. Č., nes šia suma sumažėjo jo skolos bankui dydis, todėl ieškovai pareiškė ieškinį netinkamam asmeniui.
  5. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu ginčo suma priteistina iš atsakovo, t. y. CK 6.237 straipsnio ar CK 6.242 straipsnio pagrindu. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nekvalifikavus bankui taikytinų atsakomybės pagrindų, t. y. ar bankas nepagrįstai praturtėjo, ar be pagrindo gavo ginčo pinigines lėšas. Nėra pagrindo teigti, kad bankas nepagrįstai praturtėjo ar be teisinio pagrindo gavo B. Č. pervestus pinigus, nes bankas ginčo sumos nėra pasisavinęs. Bankas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą CK 6.242 straipsnio prasme ar turto gavimą be pagrindo CK 6.237 straipsnio prasme.
  6. Ieškovai nėra išnaudoję visų teisinės gynybos būdų, nes nereiškė ieškinio D. Č. dėl 18 098,40 Lt grąžinimo.
  7. Byloje turėjo būti taikomas CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime dėl CK 6.242 straipsnio 3 dalies taikymo nepasisakė.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas advokatas S. Č. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovų padarytos įmokos negali būti skirstomos kitų asmenų skolų dengimui. Joks teisės aktas neįpareigoja bendraskolių pagal vieną kredito sutartį dengti vieno iš bendraskolių asmenines skolas, kaip ir joks teisės aktas nesuteikia teisės kreditoriui vieno iš bendraskolių asmeninę skolą susigrąžinti iš kitų bendraskolių lėšų. Tai, kad ieškovai padengė visą kreditą, nereiškia, kad jie pripažino neteisingą įmokų paskirstymą. Ieškovai patyrė nuostolius ne dėl trečiojo asmens, o dėl banko neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė sąlygų dėl nepagrįsto praturtėjimo visetą banko atsakomybei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirasti. CK 6.242 straipsnis taikytinas tada, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą, taigi ieškinys pagrįstai pareikštas CK 6.242 straipsnio pagrindu.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Nustatyta, kad tarp atsakovo ir ieškovų bei trečiojo asmens buvo sudaryta 2005-10-25 kreditavimo sutartis Nr. 1/7027, pagal kurią ieškovams ir trečiajam asmeniui (kredito gavėjams) suteiktas 950 000 Lt dydžio kreditas (b. l. 35-42). 2005-12-23 atsakovas ir ieškovai bei trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 1 510 000 Lt (b. l. 43-45). 2009-08-10 atsakovas ir ieškovai bei trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 1/7027/2 dėl 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 su jos vėlesniu papildomu susitarimu sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai (b. l. 46-56, 57-61). Tarp atsakovo ir ieškovų bei trečiojo asmens pasirašytoje kreditavimo sutartyje buvo numatyta, kad mokėjimai bus vykdomi į trečiojo asmens pas atsakovą atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ). Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2006-03-29 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 06/423-105, pagal kurią trečiajam asmeniui suteiktas 1 500 000 Lt kreditas (b. l. 121-130). 2006-05-10 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl 2006-03-29 kreditavimo sutarties Nr. 06/423-105 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 1 577 500 Lt (b. l. 131-132). 2009-08-07 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 06/423-105/2 dėl 2006-03-29 kreditavimo sutarties Nr. 06/423-105 su jos vėlesniu papildomu susitarimu sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai (b. l. 133-137, 138-139). Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2006-10-05 pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. 06/423-1100, pagal kurią trečiajam asmeniui suteiktas 2 000 000 Lt kreditas (b. l. 107-112). 2008-08-29 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 06/423-1100/1 dėl 2006-10-05 kredito linijos sutarties Nr. 06/423-1100 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo (b. l. 113-114). 2009-08-07 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. 06/423-1100/2 dėl 2006-10-05 kredito linijos sutarties Nr. 06/423-1100 su jos vėlesniu papildomu susitarimu sąlygų pakeitimo (b. l. 115-120). Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2007-04-04 pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. K-2300-2007-138, pagal kurią trečiajam asmeniui suteiktas 1 000 000 Lt kreditas (b. l. 94-99). 2008-08-29 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. K-2300-2007-138/1 dėl 2007-04-04 kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2007-138 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo (b. l. 100). 2009-08-07 atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė susitarimą Nr. K-2300-2007-138/2 dėl 2007-04-04 kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2007-138 su jos vėlesniu papildomu susitarimu sąlygų pakeitimo (b l. 101-106). Tarp atsakovo ir trečiojo asmens D. Č. pasirašytose kreditavimo sutartyse kredito gavėjo banke atidaryta banko sąskaitą nurodyta Nr. ( - ). 2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 500 iš sąskaitos ( - ), esančios SEB banke, ieškovė B. Č. pervedė 36 754,47 Lt į sąskaitą Nr. ( - ), mokėjimo paskirtyje nurodant – negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai pagal sutartį Nr. 1/7027 (b. l. 62). Į sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 36 754,47 Lt suma buvo paskirstyta taip: 8 477,33 Lt - palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-698471, 7 800,09 Lt - palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-191855, 10 852,98 Lt - palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-191855, 9.621,07 Lt - palūkanų už paskolą mokėjimas pagal sandorį Nr. A23-698471 (b. l. 63).

9Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nekilo. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai 2009-03-02 ieškovės dalį pervesto mokėjimo atsakovas užskaitė trečiojo asmens kitiems atsakovui esamiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, remdamasis šalių sudarytos 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59 punktu, bei CK 6.55 straipsniu, bei dėl CK 6.237 straipsnio, 6.242 straipsnio taikymo.

10Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl šalių sudarytos 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59 punkto aiškinimo, taikymo bei CK 6.55 straipsnio taikymo.

11Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

12Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

13Iš bylos duomenų matyti, kad šalių pasirašytos 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59 punkte numatyta, kad jeigu bankas bet kuriuo metu iš kredito gavėjo gauna mažesnę sumą nei pilna jam mokėtina pagal sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis suma, bankas turi teisę paskirstyti ir panaudoti tokį mokėjimą kredito gavėjo įsiskolinimo dengimui bet kokia eile ir tokiu tikslu arba tikslais pagal sutartį ar kitas tarp banko ir kredito gavėjo sudarytas sutartis, kuriuo bankas savo nuožiūra numato, nežiūrint į jokį kredito gavėjo duodamą priešingą nurodymą. Analogiška sutarties sąlyga numatyta ir kreditavimo sutartyse sudarytose tik tarp trečiojo asmens ir atsakovo.

14Atsakovas dalį ieškovės 2009-03-02 atlikto mokėjimo paskirstė trečiojo asmens įsiskolinimams padengti, kurie susidarė pagal kitas tik tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytas kreditavimo sutartis. Ieškovai nebuvo su atsakovu sudarę kitų kreditavimo sutarčių, laidavimo sutarčių, trečiojo asmens kredito sutarčių grąžinimo užtikrinimui, tai yra, nebuvo kitų sutarčių su atsakovu (banku) šalimi, ir todėl neturėjo kitų įsiskolinimų.

15Šiuo atveju, ieškovė B. Č. atliko mokėjimą, vykdydama savo solidarią prievolę (sutarties 53.3. punktas) atsakovui, pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027. Prievolės solidarusis (su skolininku) pobūdis reiškia jos nedalomumą ne dydžio, o subjektų prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011), todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad šiuo atveju tai yra tik trečiojo asmens mokama įmoka, įmoka buvo mokama visų kredito gavėjų, tai yra, tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo aiškinimu, jog kredito gavėju pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027 gali būti laikomas bet kuris iš byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovai ar trečiasis asmuo vienasmeniškai.

16Kadangi ieškovės 2009-03-02 atliktas mokėjimas buvo visų kredito gavėjų, tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens atliktas mokėjimas, kiti kredito gavėjai, tai yra, ieškovai nebuvo kitų sutarčių su atsakovu (banku) šalimi ir todėl neturėjo kitų įsiskolinimų, atsakovas neturėjo pagrindo, vadovaujantis 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 59 punktu, panaudoti tokį mokėjimą tik trečiojo asmens įsiskolinimo dengimui pagal kitas tarp banko ir trečiojo asmens sudarytas sutartis.

17Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis), todėl atsakovo ir trečiojo asmens susitarimai, kurių šalimis ieškovai nebuvo, negali nustatyti jokių prievolių sutartyje nedalyvavusiai šaliai.

18Priešingas 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59 punkto aiškinimas, apeliacinės instancijos nuomone, neatitiktų vieno iš esminio sutarčių aiškinimo principų – sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) bei teisingumo ir protingumo principų (CK 1. 5 straipsnio 1 dalis). Vertinant atsakovo nurodomą 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59 punkto aiškinimą, jei prievolę ieškovai jau nebūtų įvykdę, ieškovams būtų atimta galimybė įvykdyti savo prievolę atsakovui, būtų skaičiuojamos palūkanos, nes visos įmokos būtų paskirstomos tik kito solidaraus skolininko kitiems sutartiniams įsipareigojimams su atsakovu įvykdyti.

19CK 6.55 straipsnio 2 dalis nustato skolininko, kai yra to skolininko kelios skolos, padarytų įmokų paskirstymo tvarką, ir tik nesant kitokio šalių susitarimo, tačiau ieškovai buvo atsakovui skolingi tik pagal vieną kredito sutartį, be to, 2005-10-25 kreditavimo sutartyje Nr. 1/7027 buvo numatyta įmokų paskirstymo tvarka, tik atsakovas netinkamai ją taikė. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-528/2013, kurioje teismas pasisakė dėl banko kreditavimo sutartyse numatytos teisės savo nuožiūra skirstyti kredito gavėjo įmokas bet kurioms kredito gavėjo prievolėms bankui vykdyti ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teismas negali šiuo atveju šia byla vadovautis.

20Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas turi grąžinti ieškovams nepagrįstai įgytą 18 098, 40 Lt sumą, tačiau iš dalies sutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kokiu teisiniu pagrindu ši suma priteistina iš atsakovo, tai yra, 6.237 straipsnio ar CK 6.242 straipsnio pagrindu, bet tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio, ši nuostata taikytina ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

21Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009.).

22Atribojant šiuos institutus, CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip būtų CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

23Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau nurodytus argumentus, nustatyta, kad nebuvo įstatymo ar sandorio, kurio pagrindu atsakovas galėjo iš ieškovės gauto mokėjimo 18 653,07 Lt padengti trečiojo asmens kitus įsipareigojimus atsakovui. Ieškovė, kaip bendraskolė pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027, teisėtai į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 36 754,47 Lt sumą. Šiuo atveju atsakovą ir ieškovus prievoliniai teisiniai santykiai siejo pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį Nr. 1/7027, todėl šioje byloje vindikacija negali būti taikoma. Kadangi ieškovai neturėjo teisinio pagrindo dengti trečiojo asmens įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 06/423-105 bankui, todėl šioje byloje restitucijos nuostatos netaikytinos. Ieškovė pervedė 36 754,47 Lt į sąskaitą Nr. ( - ) mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydama, kad tai negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai pagal sutartį Nr. 1/7027, tai yra, atliko veiksmus išimtinai savo interesais.

24Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog yra būtinos sąlygos taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normas (CK 6.242 straipsnis).

25Konstatavus, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normas, nėra poreikio ir atitinkamai teisinio pagrindo analizuoti civilinės atsakomybės, atsirandančios iš delikto, sąlygų, kaip tai atliko pirmosios instancijos teismas, tai yra, nustatinėti atsakovo neteisėtus kaltus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

26Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje turėjo būti taikomas CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė atlikdama pavedimą į šalių sutartyje numatytą sąskaitą, nesielgė neapdariai ir nerūpestingai, nes ji negalėjo numatyti, kad bankas sutartyse su trečiuoju asmeniu yra nurodęs tą pačią sąskaitą ir trečiojo asmens įsipareigojimams pagal kitas sutartis, kurių dalyviais nėra ieškovai, dengti.

27Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovai patyrė nuostolių dėl banko veiksmų, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovai nėra išnaudoję visų teisinės gynybos būdų, nes nereiškė ieškinio trečiajam asmeniui dėl 18 098,40 Lt grąžinimo. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą 36 754,47 Lt sumą užskaityti pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 64, 66, 67, 68, 71), tačiau bankas į raštus nereagavo, todėl ieškovai nepraleidę senaties termino kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tai, kad ieškovai padengė visą kreditą, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovai pripažino ir sutiko su tokiu banko kredito įmokų paskirstymu.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant ginčą, teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D.... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškinį patenkino... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovų atstovas advokatas S. Č. prašo... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nustatyta, kad tarp atsakovo ir ieškovų bei trečiojo asmens buvo sudaryta... 9. Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių... 10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl šalių... 11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai kyla šalių ginčas dėl... 12. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 6.193 straipsnyje... 13. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių pasirašytos 2005-10-25 kreditavimo... 14. Atsakovas dalį ieškovės 2009-03-02 atlikto mokėjimo paskirstė trečiojo... 15. Šiuo atveju, ieškovė B. Č. atliko mokėjimą, vykdydama savo solidarią... 16. Kadangi ieškovės 2009-03-02 atliktas mokėjimas buvo visų kredito gavėjų,... 17. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 18. Priešingas 2005-10-25 kreditavimo sutarties Nr. 1/7027 bendrųjų sąlygų 59... 19. CK 6.55 straipsnio 2 dalis nustato skolininko, kai yra to skolininko kelios... 20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios... 21. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės... 22. Atribojant šiuos institutus, CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad... 23. Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau nurodytus argumentus, nustatyta, kad... 24. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog yra būtinos sąlygos... 25. Konstatavus, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas... 26. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje turėjo būti taikomas CK 6.242... 27. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovai patyrė nuostolių dėl banko veiksmų,... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant... 29. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 30. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 31. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22...