Byla e2A-65-370/2019
Dėl papildomo susitarimo prie statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vikanda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2276-392/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vikanda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ROMANTALIS“ dėl papildomo susitarimo prie statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „Vikanda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 25 d. statybos rangos sutarties (toliau – 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „ROMANTALIS“ 109 554,06 Eur skolą ir 8 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad paskirtai bankroto administratorei iš buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo perėmus dalį buhalterinių dokumentų, buvo nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį (toliau – 2015 m. vasario 25 d. sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atlikti statybos darbus daugiabučiame name, esančiame ( - ), o atsakovė – priimti darbus ir už juos sumokėti ieškovei 750 054,06 Eur. 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą, kuriuo šalys sumažino 2015 m. vasario 25 d. sutartimi nustatytą darbų kainą 109 554,06 Eur suma.

103.

11Ieškovės teigimu, 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, egzistuojant visoms šio instituto taikymo sąlygoms, o taikius restituciją, iš atsakovės ieškovei priteistinas nepagrįstai 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu sumažintos 2015 m. vasario 25 d. sutarties kainos skirtumas.

124.

13Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu, kuriuo 109 554,06 Eur sumažinta 2015 m. vasario 25 d. sutartyje nustatyta darbų kaina, pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai, nes iš šios sumos galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai, pažymint, kad jau 2015 m. pabaigoje ieškovės kreditoriams mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 633 207 Eur, iš jų įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudarė net 94 190 Eur. Be to, darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2015 m. birželio mėn., teismo patvirtinti patikslinti ieškovės įsiskolinimai darbuotojams (išmokėjus Garantinio fondo jiems skirtas išmokas) vis dar sudaro 37 407,98 Eur; skola VSDFV 2015 m. spalio 20 d. sudarė 5 448,91 Eur, o 2015 m. lapkričio 20 d. – 9 864,76 Eur. Ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo metu taip pat turėjo 94 879,71 Eur pradelstų įsipareigojimui kreditorei UAB „Gorema“ ir 30 410 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriui N. D.. Visi šie kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi ieškovės bankroto byloje.

145.

15Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, kaip ieškovės verslo partnerė, neabejotinai žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, turimus pradelstus įsipareigojimus. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė neabejotinai žinojo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymas pažeis ieškovės kreditorių teises ir interesus, nes jį sudarius ieškovė sumažino savo turtą.

166.

17Ieškovės teigimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes bankroto administratorei dalis bendrovės dokumentų buvo perduota 2016 m. spalio 7 d.

187.

19Atsakovė UAB „ROMANTALIS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

208.

21Atsakovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu nebuvo sumažinta ieškovei mokėtina už faktiškai jau atliktus ir ateityje atliktinus pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį darbus suma. Tai patvirtina 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo 2 punktas, kuriuo šalys susitarė sumažinti ieškovės atliktinų pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį paslaugų apimtį atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažinti ieškovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai darbus už nustatytą pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį kainą atlikti iš savo lėšomis įsigyjamų medžiagų. Savo ruožtu atsakovė dėl rangovės (ieškovės) finansinių problemų prisiėmė iki tol buvusį jos įsipareigojimą į objektą patiekti statybines medžiagas, išvardytas medžiagų patiekimo į objektą lentelėje (Priede Nr. 4). Atsižvelgiant į tai, ieškovė negalėjo ir niekada nebuvo įgijusi teisės reikalauti 750 054,06 Eur iš atsakovės, todėl 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo dėl 2015 m. vasario 25 d. sutarties dalyko apimties sumažinimas 109 554,06 Eur suma negali būti vertinamas kaip ieškovės turto sumažinimas. Taigi, atsakovės įsitikinimu, nei jos elgesys, nei 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymas negalėjo ir nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, be to, neegzistuoja kitos sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos.

229.

23Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįvykdė ir 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu prisiimtų darbų atlikimo įsipareigojimų, todėl 2015 m. vasario 25 d. sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. kovo 21 d. dėl ieškovės kaltės. Be to, atsakovė paaiškino, kad 2015 m. vasario 25 d. sutartį su ieškove pasirašė vykdydama generalinio rangovo funkcijas ir pareigas pagal 2014 m. birželio 2 d. jos ir objekto statytojo (užsakovės) UAB „Anreka“ pasirašytą genrangos sutartį.

24II.

25Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2610.

27Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

2811.

29Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo CK 6.66 straipsnio pagrindu 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 25 d. sutarties pripažinti negaliojančiu.

3012.

31Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, su atsakove sudarytos statybos rangos sutarties 1.1, 1.2 punktų pagrindu įsipareigojusi už 750 054,06 Eur su PVM (pagal ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą) sumą savo jėgomis ir medžiagomis atlikti sutartyje numatytus darbus, iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo ar po jo minėtus įsipareigojimus būtų įvykdžiusi ir šiuo pagrindu įgijusi teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti visą 750 054,06 Eur sumą. Priešingai, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė statybos objekte dirbo iki 2015 m. gruodžio mėn., o 2015 m. vasario 25 d. sutartis 2016 m. kovo 21 d. nutraukta dėl to, kad ieškovė neužbaigė sutartyje numatytų darbų, pažymint, kad ieškovė sutarties nutraukimo neginčijo. Be to, teismas nurodė, kad pagal byloje esančią pažymą apie 2016 m. sausio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus, nuo statybos pradžios iki 2016 m. sausio mėn. imtinai ieškovė buvo atlikusi darbų už 635 500 Eur (ne už 750 054,06 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė negali būti laikoma skolinga ieškovei 109 554,06 Eur pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį, taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad ji dėl 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo nepagrįstai prarado 109 554,06 Eur už atliktus darbus, pažymint, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo metu buvo pajėgi apsirūpinti pagrindinėmis medžiagomis ir tinkamai įvykdyti 2015 m. vasario 25 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šios galimybės neteko dėl sudaryto 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo.

3213.

33Teismas, įvertinęs ieškovės 2018 m. sausio 30 d. į bylą pateiktus įrodymus, nesutiko, kad jie patvirtina, jog visas statybines medžiagas tiekė ieškovė. Priešingai, iš šių duomenų teismas sprendė, kad ieškovė medžiagas tiekė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. spalio 27 d., t. y. iki ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo (2015 m. lapkričio 4 d.). Teismas nurodė, kad po susitarimo statybines medžiagas į objektą tiekė UAB „Anreka“, o šią aplinkybę patvirtina atsakovės papildomai pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

3414.

35Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu nebuvo sumažinta ieškovei mokėtina suma už faktiškai jau atliktus darbus pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį, o tik buvo atsakovei perkeltas ieškovės sutartimi prisiimtas įsipareigojimas darbus atlikti iš savo lėšomis įsigyjamų medžiagų. Byloje esantis kitas 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas prie 2014 m. birželio 2 d. genrangos sutarties, sudarytas pagrindinės užsakovės UAB „Anreka“ ir atsakovės, kaip generalinės rangovės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovės iš ieškovės perimtą 2015 m. vasario 25 d. sutartyje numatytą įsipareigojimą tiekti medžiagas darbams atlikti vietoje ieškovės sutiko vykdyti UAB „Anreka“.

3615.

37Teismas nurodė, kad vien tai, jog byloje nėra tikslių duomenų, kokias medžiagas darbams atlikti į objektą pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį tiekė atsakovė ar UAB „Anreka“, neturi teisinės reikšmės, pažymėdamas, kad šiuo atveju visų pirma pati ieškovė neįrodė, jog ji realiai vykdė įsipareigojimą, nuo kurio 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu buvo atleista, juolab kad ieškovės galimybės tiekti statybines medžiagas, atsižvelgiant į bankroto bylos iškėlimo faktą bei nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo turinį (jos nemokumas nustatytas remiantis 2015 m. gruodžio 31 d. balansu), buvo apribotos.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4016.

41Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4216.1.

43Teismo išvada, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas nepažeidė ieškovės ir jos kreditorių teisių ir dėl to nėra pagrindo papildomo susitarimo pripažinti negaliojančiu, nepagrįsta, padaryta tinkamai neatskleidus papildomo susitarimo esmės (nesiaiškinus tikrųjų šalių ketinimų, tikslų, sandorio sudarymo aplinkybių, poreikio jį sudaryti ir kt.) ir neįvertinus (netinkamai įvertinus) byloje esančius įrodymus dėl ieškovės atsakovei iki papildomo susitarimo sudarymo perduotų medžiagų vertės.

4416.2.

452015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu realiai buvo siekiama ne perkelti atsakovei pareigą patiekti į objektą statybines medžiagas, tačiau sumažinti ieškovei atsakovės mokėtiną sumą už jau įvykdytą 2015 m. vasario 25 d. sutarties dalį. Tai, be kita ko, patvirtina vienintelė po papildomo susitarimo atsakovei išrašyta sąskaita (2016 m. sausio 4 d. VIK Nr. 15073) ir pažyma, atliktų darbų aktas, iš kurių matyti, jog ieškovė ir toliau tiekė darbams reikalingas medžiagas.

4616.3.

47Byloje nebuvo pateikta įrodymų dėl poreikio sudaryti 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą, duomenų apie jo vykdymą, nėra aišku kokias medžiagas papildomu susitarimu atsakovė turėjo tiekti į objektą, nes papildomame susitarime nurodytas priedas Nr. 4 „medžiagų patiekimo į objektą lentelė“, nebuvo pateiktas (ieškovės bankroto administratorei šio priedo buvęs BUAB „Vikanda“ direktorius neperdavė; jo į bylą nepateikė ir atsakovė). Taigi toks priedas, o kartu ir atsakovės įsipareigojimas iš ieškovės perimti pareigą tiekti medžiagas darbams atlikti, apskritai neegzistavo, poreikio tiekti medžiagas nebuvo, šalys nesitarė dėl papildomo susitarimo objekto (sutarties kainos sumažinimo). Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad į bylą taip pat nebuvo pateiktas pagal UAB „Anreka“ ir UAB „ROMANTALIS“ 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą sudarytas priedas Nr. 1, kuriame turėjo būti numatytos medžiagos darbams atlikti.

4816.4.

49Teismas netyrė ir neanalizavo, kokia apimtimi ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo metu jau buvo įvykdžiusi įsipareigojimą savo sąskaita patiekti medžiagas pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį. Su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai, kuriuos prašoma pridėti prie bylos, patvirtina, kad iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo (2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugsėjo 30 d.) atsakovė priėmė jai patiektų medžiagų už 411 991,61 Eur su PVM, kai 2015 m. kovo 12 d. lokalinėje sąmatoje visa medžiagų kaina nurodyta 492 567,3 Eur su PVM. Taigi, skirtumas tarp 2015 m. vasario 25 d. sutartimi sutartų patiekti medžiagų kainos ir faktiškai ieškovės patiektų medžiagų 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo momentu buvo 80 575,69 Eur su PVM, todėl tariamas 2015 m. vasario 25 d. sutarties kainos mažinimas 109 554,06 Eur su PVM dėl ieškovės nepajėgumo patiekti likusias medžiagas, nepagrįstas.

5016.5.

51Byloje nėra įrodymų, kad iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo ieškovė realiai susidūrė su problema įsigyti medžiagas (nebuvo pajėgi jų įsigyti). Kartu su apeliaciniu skundu pridedamas įrodymas (Priedas Nr. 3) patvirtina, kad ieškovė nuo paskutinio darbų pridavimo, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki papildomo susitarimo sudarymo dienos beveik kasdien pirko medžiagas reikalingas darbams vykdyti. Tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo perkamos medžiagos ir lygiagrečiai vykdomi darbai, patvirtina ir ieškovės teismui tiektos medžiagų pirkimo sąskaitos.

5216.6.

53Teismas, vadovaudamasis atsakovės į bylą pateiktu 2015 m. gruodžio 29 d. medžiagų patiekimo į objektą aktu bei atsakovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, padarė nepagrįstą išvadą, kad medžiagas ieškovei nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio 29 d. tiekė UAB „Anreka“. Iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo ieškovės buvo įsigytos beveik visos medžiagos (išskyrus tas, kurioms buvo išrašyta sąskaita 2016 m. sausio 4 d.), 2015 m. gruodžio mėnesį buvo atliekami užbaigiamieji darbai (kuriuos turėjo atlikti ieškovė) su jau įsigytomis medžiagomis, o iš 2016 m. sausio 4 d. atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad medžiagas ir toliau teikė ieškovė. Be to, iš atsakovės patiektų medžiagų pirkimo sąskaitų negalima spręsti, kad šios medžiagos buvo skirtos būtent 2015 m. vasario 25 d. sutarties vykdymui, nes tuo pat metu šiuo adresu darbus vykdė ir kiti rangovai (ieškovė buvo atsakinga tik už dalies objekto statymą).

5416.7.

55Teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl visų ieškovės argumentų, susijusių su ieškovės nupirktų (patiektų) medžiagų kiekiu (kaina), į objektą teikusiu medžiagas subjektu, medžiagų įsigijimo laikotarpio ir pateiktų dokumentų (pvz., su rašytiniais paaiškinimais pateiktų statybos darbų vykdymui įsigytų medžiagų pirkimo sąskaitų už 468 070,76 Eur su PVM, patvirtinančių, kad ieškovė visas 2015 m. vasario 25 d. sutarčiai vykdyti reikalingas medžiagas buvo įsigijusi iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo, bei įrodymų, kad tuo pat metu ji buvo pajėgi atlikti darbus ir pirkti medžiagas kituose objektuose). Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kurių pagrindu atmestas ieškovės ieškinys, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis.

5617.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

5817.1.

59Ieškovė nepagrįstai apeliacinėje instancijoje siekia pakeisti ieškinio pagrindą, nurodydama, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas yra apsimestinis sandoris, nors byla pagal jos ieškinį buvo nagrinėjama dėl sandorio pripažinimo actio Pauliana pagrindu. Teismui nesutikus, kad egzistuoja ieškovės ir kreditorių teisių pažeidimo sąlyga ir todėl ieškinį atmetus, apeliantė skunde turėjo (galėjo) nurodyti nesutikimo su tokia išvada argumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė minėtos actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimo.

6017.2.

61Nesutiktina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu buvo sumažinta apeliantei mokėtina suma už jau įvykdytą 2015 m. vasario 25 d. sutarties dalį. Sutarties sumos sumažėjimo pagrindas buvo numatytų pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį ieškovės prisiimtų įsipareigojimų faktinis sumažėjimas (savo sąskaita tiekti medžiagas). Be to, apeliantė nenurodo, kokie jos atlikti darbai neva nebuvo apmokėti dėl 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo, kokios sąskaitos faktūros ir kokiai sumai nebuvo apmokėtos šiuo pagrindu.

6217.3.

63Apeliantės teiginys, kad ji galėjo atlikti darbus ir juos atliko su anksčiau (iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo) įsigytomis medžiagomis, prieštarauja kitam apeliacinio skundo argumentui, jog skirtumas tarp 2015 m. vasario 25 d. sutartyje numatytos medžiagų kainos ir jos nupirktų iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo medžiagų kainos yra 80 575,69 Eur.

6417.4.

65Papildomu susitarimu nebuvo siekiama „nurašyti“ ieškovės įsigytų bei panaudotų medžiagų pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį, o ta aplinkybė, kad apeliantė vykdė medžiagų pirkimus 2015 m. spalio mėn. neturi teisinės reikšmės ginčo atveju, nes pati ieškovė nurodo, kad iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo tęsė statybos veiklą, t. y. vykdė darbus ir kituose objektuose, pirko medžiagas.

6617.5.

67Apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovei. Būtent apeliantė siekdama reikalavimų patenkinimo, turėjo pateikti įrodymus, kad ji atliko darbų už didesnę sumą, nei buvo sumokėta, kad pirko medžiagas ar jų turėjo, o ne atsakovei bandyti perkelti pareigą paneigti šiuos deklaratyvius, įrodymais nepagrįstus teiginius.

6817.6.

69Apeliantė skunde keičia ne tik reikalavimų faktinius ir teisinius pagrindus, bet ir poziciją dėl jos finansinės situacijos vertinimo iš faktiškai nemokios (teigė, kad ieškovė 2015 m. buvo faktiškai nemoki) į stabilią (skunde nurodo, kad ji pirko medžiagas ir vykdė visus įsipareigojimus). Tai rodo ieškovės bankroto administratorės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą. Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (sąmoningą ir nesąžiningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą) pagrindžia ir tai, kad bankroto administratorė, ieškovės vardu teikdama ieškinį, nurodė neturinti jokių pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį ar 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą pasirašytų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, pažymų apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitų faktūrų, kai su apeliaciniu skundu teikia būtent šiuos įrodymus, nenurodydama jokių jų gavimo paaiškinimų.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

7418.

75Iš į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė UAB „ROMANTALIS“ ir UAB „Anreka“ 2014 m. birželio 2 d. sudarė genrangos sutartį, o jos pagrindu ieškovė ir atsakovė 2015 m. vasario 25 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė (sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika daugiabučiame name ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), atlikti II korpuso konstruktyvo nuo pirmo aukšto iki išlipimo ant stogo, kaminėlių ir parapetų imtinai įrengimo darbus, sumontuojant visas reikiamas mūrines sienas, kolonas, sijas ir perdangas, bei užmūryti vagas ir nišas po inžineringo sumontavimo, pagal pridedamus priedus Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – darbai), ir visus atliktus darbus priduoti kontroliuojančioms bei eksploatuojančioms organizacijoms, o atsakovė (sutartyje įvardijama užsakove) įsipareigojo kokybiškai atliktą darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti sutartyje sutarta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Sutartinė darbų kaina – 750 054,06 Eur su PVM, nustatyta pagal ieškovės komercinį pasiūlymą (priedas Nr. 3), kuris yra neatskiriama sutarties dalis (sutarties 1.2 punktas). Sutartyje taip pat įtvirtinta galimybė papildomu rašytiniu šalių susitarimu keisti darbų kainą (sutarties 1.3, 1.4 punktai). Sutarties 2.1 punkte nurodyti užsakovės (atsakovės) įsipareigojimai (2.1.1–2.1.4 papunkčiai), o sutarties 2.3 punkte – rangovės (ieškovės) sutartimi prisiimamos pareigos, viena jų – darbus pradėti 2015 m. gegužės 4 d. ir užbaigti 2015 m. rugpjūčio 31 d.

7619.

772015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu šalys, atsižvelgdamos į tai, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir yra nepajėgi pati apsirūpinti pagrindinėmis medžiagomis darbams vykdyti, pakeitė 2015 m. vasario 25 d. sutarties 1.2 punktą, nurodant, kad sutartinė darbų kaina yra 640 500 Eur, taip pat 2.3.1 papunktį, pratęsdami darbų atlikimo ir užbaigimo terminą iki 2016 m. sausio 29 d.; papildė sutartį 2.1.5 papunkčiu, pagal kurį užsakovė (atsakovė) įsipareigojo į objektą patiekti statybines medžiagas, išvardytas medžiagų pateikimo į objektą lentelėje (priede Nr. 4), bei 10.2.4 papunkčiu, pagal kurį neatskiriamu 2015 m. vasario 25 d. sutarties priedu nurodytas priedas Nr. 4 – medžiagų patiekimo į objektą lentelė.

7820.

79Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) papildomą susitarimą prie 2014 m. birželio 2 d. genrangos sutarties sudarė ir UAB „Anreka“ su atsakove UAB „ROMANTALIS“, kuriuo užsakovė (UAB „Anreka“) įsipareigojo į objektą (( - )) patiekti statybines medžiagas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir jas perduoti UAB „Vikanda“ pasirašant medžiagų patiekimo į objektą aktą. Susitarime taip pat nurodyta ir jo sudarymo priežastis – UAB „Vikanda“, dirbančios pagal 2015 m. vasario 25 d. statybos rangos sutartį, negalėjimas apsirūpinti pagrindinėmis medžiagomis darbams vykdyti. Atsakovė į bylą pateikė 2015 m. gruodžio 29 d. UAB „Anreka“ ir UAB „Vikanda“ pasirašytą medžiagų patiekimo į objektą aktą, kuriame išvardytos statybinės medžiagos, jų kiekiai.

8021.

812015 m. vasario 25 d. statybos rangos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 21 d. atsakovės iniciatyva (dėl ieškovės kaltės – darbų pagal sutartį tinkamo nevykdymo).

8222.

83Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vikanda“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 6 d.), bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo E. K.). Ieškovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtinti 353 368,49 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai.

8423.

852017 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinys dėl ieškovės ir atsakovės 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismui sprendimu netenkinus ieškovės ieškinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta pripažinti papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 25 d. sutarties negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuris, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, atliekamas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais iš esmės kvestionuojamas teismo atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų teisinis įvertinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnis). Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

8624.

87Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

8825.

89Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo, savo praktikoje yra išskyręs būtinąsias actio Pauliana taikymo sąlygas, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai – actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

9026.

91Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pareiga pagrįsti visų aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą tenka ieškinį actio Pauliana pagrindu teikiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017).

9227.

93Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu atmetė iš byloje esančių duomenų nenustatęs, kad juo buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinėje instancijoje aktualus būtent šios actio Pauliana taikymo sąlygos aiškinimas ginčo situacijoje.

9428.

95Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis).

9629.

97Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ginčijamu 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo 109 554,06 Eur suma sumažinti statybos darbų kainą pagal 2015 m. vasario 25 d. šalių sudarytą sutartį, todėl tokiu susitarimu pažeisti ieškovės kreditorių interesai, kurių dalis reikalavimų galėjo būti patenkinti iš minėtų lėšų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, t. y. neatsižvelgė ir (ar) neįvertino visų atsakovės pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

9830.

99Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

10031.

101Teisėjų kolegija, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

10232.

103Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu statybos darbų kaina nuo 750 054,06 Eur iki 640 500 Eur sumažinta dėl ieškovės finansinių sunkumų atsakovei perkeltos pareigos į objektą teikti statybines medžiagas, padarė ne tik įvertinęs šių dokumentų turinį, tačiau atsižvelgęs ir į kitus byloje esančius įrodymus – 2015 m. lapkričio 4 d. UAB „Anreka“ ir atsakovės sudarytą papildomą susitarimą, 2015 m. gruodžio 29 d. UAB „Anreka“ ir ieškovės sudarytą medžiagų pateikimo į objektą aktą, atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ieškovės bankroto bylos iškėlimo faktą, t. y. vertindamas įrodymų visetą, o ne pavienius įrodymus, todėl vien tai, kad į bylą nebuvo pateiktas 2015 m. lapkričio 4 d. papildomame susitarime nurodytas Priedas Nr. 4 ir (ar) atsakovės su UAB „Anreka“ sudarytame papildomame susitarime nurodytas priedas Nr. 1, savaime nereiškia teismo padarytos išvados neteisingumo. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkami atskleidęs minėtų įrodymų turinį, o išvada dėl sutarties kainos, kuri pagal byloje esančią lokalinę sąmatą susidėjo iš darbų, medžiagų ir mechanizmų, mažinimo esant pasikeitusioms šalių sutartimi prisiimtoms pareigoms (pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį ieškovė darbus turėjo atlikti savo medžiagomis, o ginčijamo 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo pagrindu papildytai sutarčiai 2.3.1 papunkčiu, tokia pareiga teko atsakovei), neatitiktų susitarimo turinio ar prieštarautų kitiems byloje esantiems įrodymams, pažeistų protingumo principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas tinkamai neatskleidė ginčijamo papildomo susitarimo esmės ir (ar) netinkamai aiškino juo sulygtų pakeitimų tikslą, sutartyje nurodytos bendros kainos mažinimo pagrindo egzistavimą (CPK 185 straipsnis).

10433.

105Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija neva teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir (ar) netinkamai įvertino jų įrodomąją reikšmę byloje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas būtent į ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nustatė, jog ieškovė medžiagas į objektą tiekė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. spalio 27 d., t. y. iki papildomo susitarimo sudarymo, taip pat šiuos įrodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir tik iš jų visumos sprendė, kad ginčijamu papildomu susitarimu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Tai, kad teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvienos iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, sprendime neatskleidė jų turinio (pirktų prekių, jų kiekio, kainos), negali būti laikoma teismo pareigos sprendimą priimti įvertinus visus byloje esančius duomenis pažeidimas.

10634.

107Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (jų turinys, įsigytų medžiagų kaina) nepaneigia teismo padarytos išvados, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė būtų įvykdžiusi 2015 m. vasario 25 d. sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y. darbų atlikusi už sutartyje sulygtą 750 054,06 Eur sumą.

10835.

109Iš byloje esančios 2015 m. kovo 12 d. lokalinės darbų sąmatos matyti, kad 2015 m. vasario 25 d. sutarties kaina (750 054,06 Eur su PVM) susidėjo iš darbų kainos (170 503,68 Eur be PVM (su PVM – 206 309,45 Eur), medžiagų kainos (407 080,41 Eur be PVM (su PVM – 492 567,3 Eur) bei mechanizmų kainos (be PVM 42 295,3 Eur (su PVM – 51 177,31 Eur). Savo ruožtu apeliaciniame skunde pati apeliantė nurodo, kad iki ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo įsigijusi medžiagų už 468 070,76 Eur su PVM, t. y. už mažesnę sumą, nei reikėjo statybos darbams pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį atlikti. Be to, nors daugelyje sąskaitų faktūrų nurodyta prekių iškrovimo vieta atitinka objekto vietą (( - )), tačiau dalyje jų tokių rekvizitų nėra (pvz., t. 3, b. l. 11, 27, 40 ir t. t.), be to, į bylą nepateikti jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl daryti vienareikšmės išvados, jog visos ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos buvo įsigytos ir panaudotos 2015 m. vasario 25 d. sutarčiai įvykdyti negalima, juo labiau kai pati ieškovė teikė įrodymus, jog turėjo darbų ir kituose objektuose, o statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti nuo 2015 m. spalio 1 d.

11036.

111Apeliantės įrodinėtiną poziciją byloje, jog ji darbus atliko iš savo iki ginčijamo 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo įsigytų medžiagų, todėl šiuo susitarimu nepagrįstai sumažinta statybos darbų kaina, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie nurodyti ir pirmosios instancijos teismo sprendime – 2015 m. vasario 25 d. sutarties nutraukimas anksčiau laiko sutartyje įtvirtintu 6.4.1 punkto pagrindu (jei rangovas laiku nepradeda darbų arba dirba taip lėtai, jog akivaizdu, kad darbai nebus atlikti laiku ir dėl to užsakovui bus padaryta nuostolių), ieškovės į bylą pateikta pažyma apie 2016 m. sausio mėn. atliktus darbus, kurioje, be kita ko, nurodyta ir bendra 635 500 Eur įvykdytų darbų vertė nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį mėnesį ir PVM, 2015 m. gruodžio 29 d. medžiagų pateikimo į objektą aktas, atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

11237.

113Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo poziciją, jog po ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo atsakovė susitarimo pagrindu iš ieškovės perėmė pareigą rūpintis medžiagų pateikimu į objektą ir ją vykdė, patvirtina ir statybos darbų žurnalas, iš kurio turinio matyti, kad medžiagos į objektą buvo tiekiamos ir lapkričio bei gruodžio mėnesiais (statybos darbų žurnalo 170–172 p.), kai byloje nustatyta, kad ieškovė medžiagas pirko iki 2015 m. lapkričio mėn. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai patikrinus atsakovės pateiktas sąskaitas su statybos darbų žurnale nurodyta statybos darbų produktų ir įrenginių gavimo data, taip pat atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras su byloje esančio 2015 m. gruodžio 29 d. medžiagų pateikimo į objektą turiniu, nustatyta, kad medžiagų pavadinimai, datos, pardavėjai sutapo (pvz., iš 2015 m. gruodžio 29 d. medžiagų pateikimo į objektą akto matyti, kad UAB „Vikanda“ priėmė SRM12, SRM16 medžiagas, tokių medžiagų pirkimą patvirtina atsakovės į bylą pateikta 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra GKG Nr. 3790829, o tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 19 d.) šių medžiagų gavimas į objektą užfiksuotas statybos darbų žurnale (statybos darbų žurnalo 172 p., 448 punktas), pažymint kad dokumentą išdavusios įmonės pavadinimas sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pardavėja; 2015 m. gruodžio 29 d. medžiagų pateikimo akte nurodyta, kad UAB „Vikanda“ priėmė laiptakius LMT28-14, tokių medžiagų įsigijimą iš UAB „Markučių mozaika“ patvirtina atsakovės pateikta 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra MME0000819, o statybos darbų žurnale fiksuotas 2015 m. gruodžio 4 d. laiptų elementų gavimo į objektą faktas (statybos darbų žurnalo 172 p., 463 punktas), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimas sutampa su PVM sąskaitą faktūrą išrašiusios bendrovės pavadinimu ir t. t.).

11438.

115Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo nebuvo įgijusi visų reikalingų medžiagų 2015 m. vasario 25 d. sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams tinkamai įvykdyti (medžiagos statybos darbams atlikti po 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo į objektą buvo tiekiamos atsakovės iniciatyva), o ginčijamas susitarimas sudarytas dėl jame nurodytos priežasties – ieškovės finansinių sunkumų (apeliaciniame skunde nepaneigta teismo išvada apie ieškovės sunkią finansinę padėtį papildomo susitarimo sudarymo metu, kuri buvo nustatyta remiantis bankroto bylos iškėlimo medžiaga). Nustatytų aplinkybių pagrindu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog 2015 m. gruodžio 29 d. akte ir (ar) atsakovės pateiktose sąskaitose nurodytos medžiagos buvo skirtos ne 2015 m. vasario 25 d. sutarčiai vykdyti. Išvados, kad po papildomo susitarimo sudarymo ieškovės įsipareigojimas darbus vykdyti iš savo medžiagų buvo perimtas kitų asmenų, nepaneigia į bylą pateiktas 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktas už 4 100 Eur su PVM, kuriame nurodyta ir 2 546,27 Eur (be PVM) medžiagų vertė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis darbų priėmimo aktas yra neatsiejamas nuo ieškovės atsakovei 2016 m. sausio 4 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros VIK Nr. 16002 bei 2016 m. pažymos apie sausio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, kuriuose aiškiai nurodytas ir papildomas susitarimas, o bendra priimtų darbų vertė nuo statybų pradžios, įskaitant 2016 m. sausio mėn., neviršijo papildomu susitarimu pakeistos 2015 m. vasario 25 d. sutarties kainos.

11639.

117Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde nepagrįstai teigia, jog teismas privalėjo pagal byloje esančius duomenis nustatyti ieškovės iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo įvykdyto sutarties įsipareigojimo mastą (ieškovės sąskaita įsigytų medžiagų kainą) ir šiuos duomenis vertinti kreditorių teisių pažeidimo sąlygos aspektu, nes pati į bylą neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu sumažinta darbų vertė apėmė ir ieškovės sąskaita įgytas bei objekte panaudotas statybines medžiagas (ieškovė neįrodinėjo, kokios konkrečios medžiagos, įsigytos pagal į bylą pateiktas konkrečias PVM sąskaitas faktūras, buvo panaudotos objekte, tačiau dėl 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo nebuvo apmokėtos, taip pat nesiėmė priemonių tokioms aplinkybėms nustatyti (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių negali patvirtinti ir apeliantės kartu su skundu pateikti įrodymai, todėl jie, kaip neatitinkantys įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, nepridėtini prie bylos (CPK 180 straipsnis). Be to, pati apeliantė skunde nurodo, kad ieškovės pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį prisiimto įsipareigojimo pateikti medžiagas įvykdymo iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymo mastas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad kreditorių teisių pažeidimui įtakos turėjo ne pats 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sudarymas, kuriuo sutarties kaina sumažinta 109 554,06 Eur suma, o juo sumažintos darbų kainos dydis (ieškovė laikėsi pozicijos, kad iki papildomo susitarimo sudarymo buvo įsigijusi visas reikiamas statybines medžiagas sutarčiai įvykdyti, todėl teismo prašė pripažinus negaliojančiu 2015 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą iš atsakovės ieškovei priteisti visą skirtumą tarp 2015 m. vasario 25 d. sutarties kainos ir papildomu susitarimu nustatytos mažesnės darbų kainos), todėl naujų įrodymų pridėjimas prie bylos ir vertinimas neatitiktų apeliacinės instancijos teismo paskirties – tikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11840.

119Byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė visa apimtimi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2015 m. vasario 25 d. sutartį, t. y. neįvykdė darbų už 750 054,06 Eur, o 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu sulygtą mažesnę darbų vertę lėmė atsakovės iš ieškovės dėl jos finansinės padėties perimta pareiga tiekti prekes į objektą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo nevertino kaip pažeidžiančio ieškovės kreditorių teises, t. y. turėjusio (galėjusio turėti) įtakos ieškovės mokumui ir (ar) galimybei atsiskaityti su kreditoriais iš lėšų, gautų už atliktus darbus (įsigytas ir panaudotas objekte medžiagas) (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

120Dėl procesinės bylos baigties

12141.

122Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Įvertinusi sprendimo turinį ir bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje sprendimą būtų priėmęs pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatsižvelgęs į šalių pozicijas, išdėstytas byloje, kad teismo padarytos išvados neišplauktų iš teismo motyvų ar prieštarautų faktiniams bylos duomenims. Ieškovės nesutikimas su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis ir aplinkybių bei įrodymų vertinimu nereiškia nei egzistuojančių procesinių teisės normų pažeidimo, nei skundžiamo sprendimo neteisėtumo (CPK 185 straipsnis).

12342.

124Pirmosios instancijos teismui priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

125Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

126Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „Vikanda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad paskirtai bankroto administratorei iš buvusio... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu, kuriuo 109... 14. 5.... 15. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, kaip ieškovės verslo partnerė,... 16. 6.... 17. Ieškovės teigimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs,... 18. 7.... 19. Atsakovė UAB „ROMANTALIS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 20. 8.... 21. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu nebuvo... 22. 9.... 23. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįvykdė ir 2015 m. lapkričio 4 d.... 24. II.... 25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 10.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 28. 11.... 29. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė... 30. 12.... 31. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas... 32. 13.... 33. Teismas, įvertinęs ieškovės 2018 m. sausio 30 d. į bylą pateiktus... 34. 14.... 35. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu... 36. 15.... 37. Teismas nurodė, kad vien tai, jog byloje nėra tikslių duomenų, kokias... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 16.... 41. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario... 42. 16.1.... 43. Teismo išvada, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomas susitarimas nepažeidė... 44. 16.2.... 45. 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu realiai buvo siekiama ne perkelti... 46. 16.3.... 47. Byloje nebuvo pateikta įrodymų dėl poreikio sudaryti 2015 m. lapkričio 4 d.... 48. 16.4.... 49. Teismas netyrė ir neanalizavo, kokia apimtimi ieškovė 2015 m. lapkričio 4... 50. 16.5.... 51. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2015 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo... 52. 16.6.... 53. Teismas, vadovaudamasis atsakovės į bylą pateiktu 2015 m. gruodžio 29 d.... 54. 16.7.... 55. Teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl... 56. 17.... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o... 58. 17.1.... 59. Ieškovė nepagrįstai apeliacinėje instancijoje siekia pakeisti ieškinio... 60. 17.2.... 61. Nesutiktina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu buvo sumažinta... 62. 17.3.... 63. Apeliantės teiginys, kad ji galėjo atlikti darbus ir juos atliko su anksčiau... 64. 17.4.... 65. Papildomu susitarimu nebuvo siekiama „nurašyti“ ieškovės įsigytų bei... 66. 17.5.... 67. Apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovei.... 68. 17.6.... 69. Apeliantė skunde keičia ne tik reikalavimų faktinius ir teisinius pagrindus,... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto... 74. 18.... 75. Iš į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų... 76. 19.... 77. 2015 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu šalys, atsižvelgdamos į tai,... 78. 20.... 79. Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) papildomą susitarimą prie 2014... 80. 21.... 81. 2015 m. vasario 25 d. statybos rangos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 21 d.... 82. 22.... 83. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vikanda“... 84. 23.... 85. 2017 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovės, atstovaujamos bankroto... 86. 24.... 87. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 88. 25.... 89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio sandorių... 90. 26.... 91. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo... 92. 27.... 93. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl... 94. 28.... 95. Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas,... 96. 29.... 97. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ginčijamu 2015 m.... 98. 30.... 99. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas,... 100. 31.... 101. Teisėjų kolegija, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nenustatė... 102. 32.... 103. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 104. 33.... 105. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija neva teismas... 106. 34.... 107. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės į bylą pateiktos PVM... 108. 35.... 109. Iš byloje esančios 2015 m. kovo 12 d. lokalinės darbų sąmatos matyti, kad... 110. 36.... 111. Apeliantės įrodinėtiną poziciją byloje, jog ji darbus atliko iš savo iki... 112. 37.... 113. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo... 114. 38.... 115. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenų pagrindu nustatytos... 116. 39.... 117. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde nepagrįstai teigia, jog... 118. 40.... 119. Byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną... 120. Dėl procesinės bylos baigties... 121. 41.... 122. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą... 123. 42.... 124. Pirmosios instancijos teismui priėmus teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį... 125. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 126. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....