Byla 2-7-675/2015
Dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo, ir turto padalijimo, bei O. A. priešieškinį atsakovams G. G., A. G. dėl bendrai įgyto turto atidalijimo

1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovei advokatei N. Ž., dalyvaujant atsakovės O. A. atstovei advokatei V. Č., dalyvaujant atsakovės pagal priešieškinį A. G. atstovei advokatei N. Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei O. A., dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo, ir turto padalijimo, bei O. A. priešieškinį atsakovams G. G., A. G. dėl bendrai įgyto turto atidalijimo,

Nustatė

3Ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu (T2, b.l.1-5) prašo 1) pripažinti, kad tarp ieškovės G. G. ir 2013-09-30 mirusiojo A. A. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;

42) pripažinti, kad A. A., miręs 2013-09-30 ir G. G. bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo nekilnojamąjį turtą: 2.4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 8 440 Lt; 14,6537 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone vidutinė rinkos kaina 44 800 Lt; 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 1830 Lt; 1,1000 ha žemės sklypą, unikal.Nr. ( - ), esantį Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 913 Lt; Kilnojamąjį registruotiną turtą: priekabą, Maz valstybinis Nr. JR745, pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 250 lt; lengvąjį automobilį KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 5000 Lt; lengvąjį automobilį DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 500 Lt. lėšas, esančias AB DNB bankas, A. A. sąskaitoje Nr. LT ( - );

5padalinti įsigytą turtą po ½, pripažįstant ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teisę į: ½ dalį 2,4400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Parijos I vs. Ukmergės rajone; ½ dalį 14,6537 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Parijos I vs. Ukmergės rajone; 1/2 dalį 2,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Verškainių k., Ukmergės rajone; ½ dalį 1,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Verškainių k., Ukmerges r., ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB DNB bankas A. A. sąskaitoje Nr. LT : -( - );

6½ dalį A. A. ūkininko ūkio (ūkio identifikavimo kodas ( - )); ½ dalį priekabos, Maz valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 250 lt; ½ dalį lengvojo automobilio KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 5000 Lt; ½ dalį lengvojo automobilio DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 500 Lt.

73) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės transporto priemones bei priekabą, priteisiant šį kilnojamąjį turtą natūra G. G., priteisiant iš G. G. piniginę kompensaciją A. A., kurią sudaro 2875 lt, sumokant piniginę kompensaciją A. A. įpėdinei per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 4) priteisti iš atsakovės O. A. 1992 lt laidojimo išlaidų;

8Ieškovė G. G. nurodė, kad su atsakovės O. A. tėvu A. A. mirusiu 2013 m. rugsėjo 30 d. kartu gyveno nuo 1993 m. gegužės 1 d. Faktą, jog būtent nuo šio laikotarpio pradėjo bendrą gyvenimą patvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūno 2013-11-29 pažyma Nr. 5-319, kurioje be kita ko

9nurodoma, kad jie kartu vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, dirbo ir deklaravo žemę. Iš esmės G. G. ir A. A. sudarė vieną šeimą ir susitarė, kad asmeninėmis lėšomis bei bendromis lėšomis ir darbu kartu tvarkys ūkį, nors santuokos nebuvo įregistravę. Bendro ūkio vedimui buvo naudojamos abiejų gaunamos lėšos. Nuo 2001 m. lapkričio 29 d. mirusiojo A. A. vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis. Ūkininkavimui reikalingą žemę pirko 2002-01-07 pirkimo-pardavimo sutartimis iš G. P.: 2,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 8440 Lt bei 14,6537 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 44 800 Lt. 14,6537 ha dydžio žemės sklypą įsigijo išsimokėtinai sutardami su pardavėja kad visa sklypo kaina bus išmokėta iki 2005-01-07. Ieškovė ir jos motina A. G. 2006 m. rugsėjo 16 d. pardavė 1,4600 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) už 4000,00 Lt, bei 19,5400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) už 20 000,00Lt. Gautus pinigus ieškovė investavo į bendrą ūkį, nors formaliąja prasme ūkininko ūkis buvo įregistruotas A. A. vardu. Žemę pardavė tikslingai, nes jau 2006 m. lapkričio 15 d. kartu su A. A. įgijo 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 1830 Lt, bei 1,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 913 Lt. Be nurodyto nekilnojamojo turto kartu įgijo transporto priemones: priekabą, Maz valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 250 Lt; a.m. KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 5000 Lt; a.m. DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 500 Lt. Mirusysis A. A. 2009 m. tapo neįgalus, jam buvo amputuota kairė koja. Nuo 2009-12-07 jam buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2013-12-02, tai patvirtina specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma. Fizinio darbo dėl neįgalumo A. A. dirbti negalėjo, nes vaikščiojo tik ramentų pagalba. Nuo 2009 m. ūkininko ūkiu ieškovė rūpinosi viena. Jai teko rūpintis ir prižiūrėti A. A., jo ligos metu. Atsakovė, mirusiojo dukra, įstatyminė įpėdinė savo tėvu A. A. visai nesirūpino, nelankė jo ligoninėje. Nepaisant visų sunkumų ūkininko ūkis funkcionavo, ieškovė rūpinosi juo, kaip šeimos turtu. Nepaisant A. A. neįgalumo kartu nusprendė, kad ūkį reikia plėsti ir 2013 metais sudarė 18 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ) nuomos sutartį penkeriems metams su D. G.. Su mirusiuoju A. A. gyveno kaip šeima, ieškovės motinos A. G. namuose. Lankėsi kartu pas abiejų gimines, šventė kartu visas šventes. Nei vienam iš jų nekilo mintis, kad turtas ar pajamos yra kiekvieno asmeninės. Su A. A. gyveno daugiau kaip 20 metų, vedė bendrą ūkį, lėšas naudojo ūkio apdirbimui, pirko sėklas, degalus, maitinosi, pirko vaistus, gautas pinigines lėšas taupė AB banke DNB. Sąskaita buvo atidaryta A. A. vardu. Visos lėšos gaunamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos buvo pervedamos būtent į šią sąskaitą, jas naudojo šeimos poreikių tenkinimui bei ūkio veiklai. Pagal AB DNB bankas pateiktą informaciją A. A. vardu esančioje sąskaitoje yra 78644,70 Lt piniginių lėšų. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė informaciją, kad A. A. 2013 m. gegužės 9 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, pagal kurią preliminarią mokėtiną išmokų sumą sudarytų 38 343,28 Lt, kuri bus perduota valdos perėmėjui. A. A. nuo 2009 metų ūkio veikloje faktiškai nedalyvavo dėl sveikatos problemų. Nei ieškovė, nei mirusysis A. A. nebuvo santuokoje su kitais asmenimis, nebuvo įregistravę partnerystės su kitais asmenimis. Ūkininko ūkis yra dalyvis ES remiamų programų, turi tam tikrus įsipareigojimus. Nuo 2014-06-23 savo vardu, ieškovė taip pat įregistravo ūkininko ūkį. Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jei tarp sugyventinių nebuvo sudaryta partnerystės sutartis dėl turto padalijimo. Ieškovės ir mirusiojo A. A. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Įstatymai konkrečiai nereglamentuoja, kas konkrečiai privalo laidoti konkretų asmenį ir patirti laidojimo išlaidas, tačiau pagal šalyje susiklosčiusias ilgalaikes tradicijas ir papročius yra priimta, kad šią pareigą atlieka artimiausi kraujo ryšiais susiję asmenys arba mirusiojo sutuoktinis. Ieškovė tvarkė kito asmens reikalus tol, kol tas kitas asmuo, šiuo atveju atsakovė, kaip mirusiojo įpėdinė, priėmė palikimą, pateikdama notarui pareiškimą. Laidojimo išlaidas padengė ieškovė. Atsakovė prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Ieškovė turėjo šias laidojimo išlaidas: už pietus sumokėjo 702,97 Lt, už aprengimą, giedojimą, kitas paslaugas sumokėjo UAB „Ritualijai" 2781,86 Lt, už rūbus pirktus iš parduotuvės „Laura" sumokėjo 500 Lt. Viso turėjo laidojimo išlaidų 3984,83 Lt sumai. Pinigines sumos gautas iš Sodros (296,14 Lt), laidojimo pašalpa (1040 Lt), 765 Lt (gautų už slaugą) UAB „Ritualija" minusavo. Ieškovė sumokėjo grynais pinigais ir tai patvirtina kvitas. Ieškovės turėtos išlaidos tarp šalių turi būti padalintos lygiomis dalimis t.y. po 1992 Lt.

10A. O. A. pateikė atsiliepimus į ieškinį (T1 b.l.67,68, 117-118), kuriuose nurodė, kad atsakovės tėvas iš tiesų daug metų gyveno su ieškove, tačiau su ieškovės ieškiniu nesutiko.

11A. O. A. pateikė prieškieškinį, kuriuo prašė:

12solidariai priteisti iš G. G. ir A. G. 114 666,67 Lt kompensaciją už medžiagas ir darbą, skirtas gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, esančių Parijos k., Pivonijos sen., Ukmergės r. rekonstrukcijai bei statybai. Priteisti iš G. G. 9750 Lt už 2013 10 04 parduotas 10 tonų avižų ir 11.5 tonų pupų. Priteisti iš G. G. 25 000 Lt už kombainą, priteisti iš G. G. 15140,00 Lt už be teisinio pagrindo pasisavintas lėšas iš A. A. atsiskaitomosios sąskaitos.

13Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad iš teismo gautas ieškovės G. G. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad tarp jos ir 2013 m. rugsėjo 30 d. mirusio A. A. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, prašo priteisti ½ viso A. A. turto bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės transporto priemones ir priteisti iš atsakovės laidojimo išlaidas. Ieškovė buvo pateikusi ieškinį ir dabar teikia antrą patikslintą ieškinį. Atsakovės argumentai į ieškinį bei patikslintą ieškinį buvo išdėstyti atsiliepimuose. Tam. kad būtų patogiau, atsakovė pakartotinai išdėstė visus argumentus priešieškinyje, taip pat. kadangi ieškovė elgiasi nesąžiningai ir dalija tik A. A. vardu registruotą turtą, neįtraukdama turto, kuris buvo įgytas kartu gyvenant, atsakovė priversta reikšti priešieškinį. Dėl reikalavimo pripažinti, kad tarp ieškovės G. G. 2013 m. rugsėjo 30 d. mirusio A. A., buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ieškinyje, ieškovė nurodo, kad jungtinės veiklos santykiai atsirado nuo 1993 m. gegužės 1 d., tai yra iki 2001 m. civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šioje byloje, vadovaujantis LAT praktika taikomos 1964 metų CK nuostatos. Pažymėjo, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė ir jos velionis tėvas gyveno kartu, tačiau nesutinka kad visas A. A. turtas buvo įgytas pagal jungtinės veiklos sutartį ir turi būti padalintas po ½ . Pagal LAT praktiką šioje byloje reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Ieškovė šioje byloje privalo pagrįsti savo prisidėjimą lėšomis ar darbu dėl kiekvieno turtinio objekto. Dėl reikalavimo pripažinti, kad ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ½ ūkininko ūkio. Pagal 1994 m. gegužės 4 d. ūkininko ūkio įstatymo 2 str. Ūkininkas- fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. To paties įstatymo 3 d. apibrėžia, kad Ūkininko partneris - fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Įstatymo 4 str. 5 d. numato, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. G. G. niekuomet nebuvo registruota nei kaip ūkininkė, nei kaip ūkininko partnerė. Įstatymas imperatyviai reikalauja, kad ūkininko partneriai turi būti sudarę sutartį ir privalo būti registruoti Ūkininkų ūkio registre. Taip pat, ūkininkai ir ūkininko partneriai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kitų metų. einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, privalo pateikti mokesčių inspekcijai Metinę pajamų deklaraciją GPM308 forma. Duomenų, kad nors vieną kartą G. G., esant A. A. gyvam, deklaracijas teikė, byloje nėra. O tai rodo, kad G. G. neūkininkavo ir valios sukurti, turėti valdyti ūkininko ūkį išreiškusi nebuvo. Ūkyje buvo auginamos pupos, avižos, rugiai, žirniai ir žieminiai kviečiai. Visos šios kultūros, sėjamos, tręšiamos bei kuliamos mechaniniu būdu. Iki 2009 metų, norint vairuoti traktorių ar kombainą, asmenys turėjo privalėjo mokymo įstaigoje baigti traktorininkų teorinio ir praktinio mokymo kursus pagal traktorininkų mokymo programą ir išlaikyti traktorininkų kvalifikacijos egzaminą. Nuo 2009 m. šis reikalavimas netaikomas, tačiau asmuo, norintis vairuoti traktorių ar kombainą, privalo turėti ne žemesnės kaip C kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Dėl šios priežasties, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo prisidėti savo darbu ūkininkaujant, nes neturėjo teisės valdyti technikos, kurios pagalba ir buvo atliekami ūkio darbai. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. A. A. tapo neįgalus ir nuo 2009 12 07 jam buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taip, A. A. buvo atlikta dalinė pėdos amputacija, o ne amputuota visa koja. Iki pat iki mirties jis vairavo automobilį, ūkiu rūpinosi pats. Sėjos ir derliaus nuėmimo laikui, samdydavo žmones, kurie atlikdavo darbus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad A. A. savo ūkiu rūpinosi pats. Pati ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad ūkiu rūpinosi A. A.. Pateiktos sąskaitos, iš kurių matyti, kad A. A. iki pat mirties pats rūpinosi ūkiu, nes pirkdavo savo ūkiui sėklas, vėliau parduodavo produkciją. Paskutinė jo išrašyta sąskaita faktūra už parduodamą produkciją yra 2013 09 24, tai yra likus 6 dienom iki mirties. Kad A. A. nebuvo visiškai slaugomas ligonis įrodo ir atsakovės į bylą pateikti A. A. sąskaitų išrašai. Iš jų matyti, kad A. A. po 2009 metų gruodžio aktyviai veikė. 2010 metais iš banko grynais pinigais išsiėmė 31 800 Lt, 2011 - 13 300 Lt., 2012 - 22 300 Lt. Paskutinį kartą A. A. pats lankėsi banke ir atliko bankines operacijas 2013 m. rugsėjo 25 d., tai yra likus 5 dienom iki mirties. Tą dieną velionis išsigrynino 1000 Lt bei sumokėjo VŠĮ „Ekoagros" mokestį už atliktus sertifikavimo darbus. Tuo atveju, jei tai būtų dariusi ieškovė, bankiniame išraše, matytųsi, kad šiuos veiksmus atliko ji, kaip tai nutiko 2009 07 17 ., kuomet G. G. išsigrynino iš A. A. sąskaitos 12 000 Lt bei 2009 10 13 - 3140 Lt . Kaip ir dėl viso turto, taip ir dėl sąskaitoje esančių lėšų, ieškovė privalo įrodyti, kad dėl šio turto, buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir sąskaitoje esančios lėšos atsirado, ieškovės asmeninėmis lėšomis arba bendru jos darbu su velioniu. Byloje pateikti A. A. sąskaitų išrašai. Iš jų matyti, kad į sąskaitą nei karto nebuvo įmokėti gryni pinigai, ieškovė nėra pervedusi nei lito, į šią sąskaitą nebuvo pervedamas jos darbo užmokestis ar pensija. Priešingai. Vienintelis įrodymas apie ieškovės atliktus veiksmus, rodo, kad ji iš sąskaitos išsigrynino 15140 Lt. Visos kitos lėšos, sukauptos sąskaitoje, yra A. A. pensija, bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ZŪM tiesioginės išmokos. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos A. A. ūkiui išmokėtų tiesioginių išmokų teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teise, svarbu įvertinti atitinkamas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama. Ieškovė nebuvo žemės ūkio veiklos subjektu, juo tapo tik 2014 m. birželio 23 d., todėl nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausė lėšų, esančių AB DNB banke A. A. sąskaitoje atsiradimas. Tam, kad įsigyti sklypus, reikalingos lėšos. Siekdama įrodyti kad sklypai įgyti pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė privalo įrodyti, kad savo lėšomis prisidėjo prie sklypų įsigijimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės pajamos jau daugelį metų yra apie 500 - 600 Litų. Sunku būtų iš tokių lėšų prisidėti prie turto įsigijimo. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2002- 01-07 buvo įsigyti du žemės sklypai. Tačiau neteikia duomenų, kiek ji finansiškai prisidėjo prie jų įsigijimo. Ieškovė nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. kartu su motina pardavė 1,46 ha žemės sklypą už 4000 Lt bei 19,54 ha sklypą už 20 000 Lt. Bendra suma 24 000 Lt. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad 1.46 ha sklypas ieškovei nepriklausė, o 19,54 ha sklype, ieškovei priklausė 8,96 ha. Įvertinus, kad sklypas parduotas už 20 000 Lt. Ieškovė gavo 9170,96 Lt pajamų. Duomenų, kaip jie buvo panaudoti įsigyjant sklypus, byloje nepateikta. Ieškovė šių pinigų nepervedė į A. A. sąskaitą, taip pat nenurodo ir nepateikia įrodymų, ar juos pervedė į žemės pardavėjų sąskaitas. Lėšų žemei pirkti A. A. turėjo asmeniškai. Tai įrodo ir ta aplinkybė, kad 2006 metais iš savo sąskaitos, grynais pinigais A. A. pasiėmė 54180 Lt. Svarbi aplinkybė ir ta kad 2,3 ha unikalus Nr. ( - )bei 1,1 ha unikalus Nr. ( - )sklypų pirkimo pardavimo sandoris, sudarytas 2006-11-15, o 2006 11 17 A. A. iš savo sąskaitos pasiėmė 12 200 Lt, kuriuos skyrė atsiskaitymui už perkamą žemę. Autotransporto priemonės buvo įsigytos ir naudojamos tiek A. A., tiek G. G. poreikiams tenkinti. Atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu, priteisti jai po ½ transporto priemonių bei sutinka su reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, priteisiant G. G. lengvuosius automobilius ir priekabą, o iš G. G. priteisiant kompensaciją O. A. 2875 Lt. pinigus sumokant per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl laidojimo išlaidų Su patikslintu ieškiniu pridėti šie mokestiniai dokumentai: kvitas už gedulingus pietus 702,97 Lt, kvitas iš UAB „Ritualija“ 2781,86 Lt bei UAB „Vijuorita" pažyma: kurioje pažymima, kad ieškovė pirko prekių laidojimo reikmėms už 500 Lt. UAB „Vijuorina" yra juridinis asmuo. Su ieškiniu pateikta pažyma yra ne mokestinis dokumentas. Tam, kad šias išlaidas būtu galima laikyti laidojimo išlaidomis, privalo būti pateikta sąskaita faktūra, kasos kvitas arba mokėjimo pavedimas, arba kasos pajamų orderis. Fizinis asmuo dar gal ir galėtų teigti, kad pametė mokestinį dokumentą, tačiau juridinis asmuo jį privalo turėti ir net, jei ieškovė neišsaugojus fiskalinio dokumento, išduoti patvirtintą kopiją. Dėl to, 500 Lt pagal UAB „Vijuorita" pažymą negali būti priskiriami prie laidojimo išlaidų. Ieškinyje nurodoma, kad yra iskaičiuota 296,14 Lt gauti iš Sodros pavedimu, 1040 Lt laidojimo pašalpa, bei 765 Lt gautų už slaugą. Aritmetiškai sudėjus pateiktus kvitus nesimato, kad Sodros, laidojimo pašalpos ir slaugos lėšos būtų išjungtos. Byloje pateikti mokestiniai kvitai 3484.83 Lt sumai. Iš šios sumos turi būti atimama 296.14 Lt gauti iš Sodros pavedimu, 1040 Lt laidojimo pašalpa, bei 765 Lt gautų už slaugą., lieka 1383,69 Lt. Iš šios sumos papildomai turi būti minusuojami 77,97 Lt skirti degtinei ir brendžiui įsigyti. Galutinė suma už laidotuves susidaro 1305,72 Lt. Šią sumą galima dalinti po 1/2 , kas sudaro 652,86 Lt. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti jai A. A. turto, elgiasi nesąžiningai, neįtraukdama turto, kuriam neatliekama teisinė registracija, kilnojamųjų daiktų ar lėšų, buvusių jos sąskaitoje A. A. mirties dieną. Byloje įrodymų, kad toks turtas yra ar bent turi būti yra apstu. Iš byloje pateiktos A. A. sąskaitos išrašo matyti, kad 2001 11 30 A. A. paėmė paskolą baldų, buitinės technikos pirkimui ir remontui. Ir vienas grąžino bankui paskolą su palūkanomis bei delspinigiais. Tačiau ieškovė, apie namų apyvokos daiktus neužsimena nė žodžiu, tarsi per visą gyvenimo kartu laikotarpį, nebuvo nieko įsigyta. Su pradiniu ieškiniu pateikė sąskaitą, iš kurios matyti, kad jau po A. A. mirties 2013 10 04 už 9750 Lt pardavė 10 tonų avižų ir 11,5 tonas pupų. Tačiau lėšų, gautų už parduotą produkciją niekaip neapskaito ir nedalina. 2011 m. liepos 11 d. A. A. iš D. M. už 25 000 Lt įsigijo kombainą , taip pat turėjo traktorių MTZ 82 Buvo visi kiti reikalingi padargai: kultivatoriai - (2 vnt.), 1 vnt. —1300-1500Lt; plūgai - (2 vnt.)-l vnt. trijų korpusų kaina —8-9 tūkst lt. kitas 1 vnt.: mokėta 1700 Lt., purkštuvas - mokėta 1500Lt., Akėčios - 6vnt. 1 vnt. apie 120 Lt. Visas šitas turtas iš karto po A. A. mirties paslaptingai dingo iš kiemo, tarsi nė nebūtų egzistavęs. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Jugtinės partnerystės santykiai susiklostė ne tik tarp A. A. ir G. G., bet ir tarp G. G. motinos A. G. ir A. A.. Šalys visą laiką gyveno viename name, priklausančiame A. G. ir naudojosi vienu namu, bei namų valda. 1964 m. Civilinis kodeksas nenumatė kad jungtinė veikla gali atsirasti tik tarp sugyventinių. Ji galėjo atsirasti tarp bet kurių fizinių asmenų. A. A. G. G. ir A. G. gyvenant kartu šalys iš esmės rekonstravo A. G. priklausantį namą, taip pat A. G. valdoje buvo pastatytas ūkinis pastatas. Apie tai kad A. A. prisidėjo prie šių darbų, patvirtino G. G. teismo posėdžio metu, atsakydama į klausimą ir nurodydama, kad A. A. gyveno 20 metų, todėl turėjo ir privalėjo remontuoti. Byloje yra pateiktos orto foto nuotraukos, iš kurių matyli A. G. namų valda ir matyti, kad 2009 metais kieme stovi 3 statiniai su šiferio stogais, o 2012 - 2013 metais darytose orto foto nuotraukose, jau matyti 4 statiniai ir taip pat matyti, kad gyvenamajam namui pakeistas stogas. Gavus teismo liudijimą, A. G. namų valdoje 2014 m. gegužės 28 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Jame konstatuota, kad name yra pakeista šildymo sistema iš krosnių į radiatorinę, įrengtas šildymo katilas, pakeistas namo stogas, įrengta vonia, lubos, sienos apkaltos dailylentėmis iš vidaus. Beveik visas namas apšiltintas ir apkaltas iš lauko pusės, pakeisto vidaus durys, lauko durys, langai iš medinių pakeisti į plastikinius. Taip pat protokole konstatuota, kad kieme pastatytas ūkinis pastatas, kurio pirmame aukšte įrengtas garažas dviem automobiliam, patalpa javams sandėliuoti antrame aukšte mansarda. Faktinių aplinkybių protokolo originalas su nuotraukomis pateiktas byloje. Konstatuojant faktines aplinkybes, kartu su teismo antstole dalyvavo ir M. K., kuriai pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro kvalifikacijos atestatą Nr. 19011 suteikta teisė eiti ypatingo statinio dalies vadovės, ypatingo statinio dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio dalies ekspertizės vadovės pareigas. Pagal atestatą ji turi teisę atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo darbus. Įvertinus A. G. namų valdoje atliktus darbus ekspertė nustatė, kad atliktų namo ir ūkinio pastato statybos darbų kainą pagal 2014 m. kovo mėnesio skaičiuojamąsias rinkos kainas yra 172 220,80 Lt.. Kaip jau ir minėta, namas yra registruotas A. G. vardu, ūkinio pastato teisinė registracija neatlikta. A. G. šiuo metu yra 91 metų amžiaus, gauna nedidelę pensiją. Atliekant pagerinimus bei statant ūkinį pastatą, neprisidėjo nei lėšomis, nei pinigais. Ieškovės G. G. pajamos, tiek dirbant UAB „Ukmergės duona", tiek gaunant pensiją visada buvo labai mažos. Kaip nurodė ieškovė, 2006 m. rugsėjo 16 d. kartu su motina pardavė 1,46 ha žemės sklypą už 4000 Lt bei 19,54 ha sklypą uz 20 000 Lt. Bendra suma 24 000 Lt. Šiomis lėšomis jos prisidėjo prie namo pagerinimų bei ūkio pastato statymo. Likusias lėšas šiems darbams skyrė A. A.. Tai įrodo, byloje pateikti sąskaitų išrašai. Iš jų matyti kad tuo laikotarpiu, kai pagal orto foto nuotraukas buvo atliekami remonto darbai iš A. A. sąskaitos grynais pinigais išimti 142 540 Lt (laikotarpis nuo 2009 iki 2012 m). Bendrais statybos darbai tikėtina, kad prasidėjo 2005 -2006 metais. Iki to laiko iš sąskaitos pinigai buvo gryninami nedidelėmis sumomis, o nuo 2005 m. prasidėjo pinigų gryninimas. Laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 išgryninta 160 510 Lt. Iš viso nuo 2005 iki2012 m, per 84 mėnesius iš A. A. sąskaitos išgryninta 262 000 Litų. Atsižvelgiant į tai, kad vykstant namo remontui, statyboms kieme, G. G. prisidėjo darbu, tvarkydama aplinką, valydama patalpas po remonto, konstatuotina, kad A. G. ir G. G. indėlis pagerinant namą bei sukuriant naują statinį sudaro 1/3, o A. A. dalis sudaro 2/3.Kadangi neįmanoma atskirti, kokia dalimi G. G. prisidėjo prie namo pagerinimo, bei ūkinio pastato statybų, o kokia A. G., piniginė kompensacija iš jų priteistina solidariai.

14Ieškovė G. G. ir atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (T2, b.l.51-55), kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Dėl reikalavimo priteisti iš G. G. 15140 Lt be teisinio pagrindo pasisavintas lėšas iš A. A. atsiskaitomosios sąskaitos. 2009-07-13 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose patvirtino A. A. įgaliojimą G. G. gauti 12000 Lt, esančių sąskaitoje Nr. LT ( - ). Įgaliojimas buvo išduotas vieno mėnesio laikotarpiui. Vykdydama A. A. pavedimą G. G. veikdama, kaip įgaliotas asmuo iš banko sąskaitos paėmė 12 000 lt. Todėl, atmestini argumentai, jog G. G. pasisavino lėšas iš atsiskaitomosios sąskaitos, nes ji pagal jai duotą pavedimą visus veiksmus atliko tinkamai ir apie atliktą pavedimą atsiskaitė įgaliojimą suteikusiam asmeniui. Jokių pretenzijų G. G. A. A. nereiškė. 2009-10-13 G. G. gavo išmokėjimą iš banko sąskaitos, taip pat jai išduoto įgaliojimo pagrindu, tačiau jo kopijos nėra išsaugojusi. Nesant teisinio pagrindo išmokėti grynuosius pinigus iš sąskaitos bankas nebūtų išmokėjęs prašomos sumos. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad A. A. praėjus kelioms dienoms t.y. 2009-10-17 banke vykdė operacijas susijusias su terminuoto indėliu, taip pat 2009-10-19 jam buvo išmokėta 8 000 Lt grynais pinigais. Todėl darytina išvada, kad A. A. nuvykus į banką buvo žinomas jo sąskaitos likutis ir atlikta 2009-10-13 grynųjų pinigų išmokėjimo operacija, dėl kurios fakto A. A. nei G. G., nei bankui administruojančiam jo sąskaitą nereiškė. Todėl ši suma taip pat negali būti priteista, kaip gauta G. G. be teisinio pagrindo. Dėl reikalavimo priteisti iš G. G. 25000 Lt už kombainą. Iš banko sąskaitos nustatytina, kad 2011-07-11 A. A. mokėjimo nurodymu pervedė 25 000 Lt D. M. už kombainą. Atsakovė savo reikalavimu prašo šią sumą priteisti iš G. G. be jokio teisinio pagrindo. Šis Atsakovės reikalavimas atmestinas, kaip pareikštas neturint tam jokio teisinio pagrindo, nes šios pinigų sumos ji negavo. Ši suma buvo sumokėta D. M., o ne G. G.. Kombainui, kaip žemės ūkio technikai privaloma teisinė registracija pagal 2006 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo" nuostatas. Atsakovė reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą jo nepagrindžia jokiais įrodymais, apsiribodama savo nuomone, kad kombainas buvo įgytas iš D. M.. D. M. yra ūkininkas turintis įvairios žemės ūkio technikos, kuria pasinaudojant atliekami įvairūs žemės ūkiui reikalingi darbai. Atsižvelgiant į tai, kad nei A. A., nei G. G. tokios žemės ūkio technikos neturėjo, ūkininkaudami tarpusavio susitarimai pasinaudodavo D. M. technika. Dėl reikalavimo priteisti iš G. G. 9750 Lt už 2013-10-04 parduotas 10 t avižų ir 11,5 t. pupų. Atsakovė prašydama priteisti 9750 Lt pagal 2013-10-04 sąskaitą faktūrą nepagrįstai vertina, kad šią pinigų sumą G. G. gavo iš V. P. už avižas ir pupas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad į bylą yra pateiktos dvi sąskaitos surašytos tą pačią dieną, tam pačiam kiekiui avižų ir pupų. Sąskaitos nėra pasirašytos, nei pardavėjo (A. A.), nei G. G., nei pirkėjo V. P.. Sąskaitomis faktūromis paprastai yra įforminamas tam tikrų daiktų ar prekių pardavimas, joje esančių rekvizitų buvimas patvirtina tarp šalių sudarytą sandorį. Šiuo atveju, nors sąskaita ir buvo išrašyta ji nebuvo pateikta pirkėjui V. P., kadangi joje nėra jo patvirtinimo, kad jis sąskaitą ar prekes gavo, o dviejų sąskaitų buvimas byloje taip pat patvirtina faktą, kad nei prekės, nei sąskaita už jas pirkėjui nebuvo perduotos. Analogiškoje sąskaitoje (2011 m. rugpjūčio 22 d.) tam pačiam pirkėjui V. P., jo patvirtinimas apie prekių ir sąskaitos gavimą yra. Todėl Atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad prekės pagal 2013-10-04 sąskaitą buvo perduotos ir už jas apmokėta sumokant G. G. šis reikalavimas atmestinas. Dėl reikalavimo solidariai priteisti Iš G. G. ir A. G. 114666,67 lt kompensaciją už medžiagas ir darbą, skirtas gyvenamojo namo bei ūkinio pastato , esančių Parijos k., Pivonijos sen., Ukmergės r. rekonstrukcijai ir statybai. Ieškovė prašo 114 666,67 lt sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovių, visiškai ignoruodama faktą, jog nekilnojamasis turtas, esantis Ukmergės rajone Pivonijos sen. Parijos I vs.2 km., kurį sudaro 5713 kv.m. iš 27848 kv.m. bendro ploto žemės sklypo; gyvenamasis namas, ūkinis pastatas(2Ilm); ūkinis pastatas (3Ilm); pirtis (4Ilm); ūkinis pastatas (5Ilm); ūkinis pastatas (6Ilm); bei kiti inžinieriniai statiniai nuosavybės teise priklauso tik vienai atsakovei A. G.. Todėl, vien įvertinus šį faktą ieškinio reikalavimas priteisti 114 666,67 Lt sumą solidariai iš abiejų atsakovių yra nepagrįstas, nes išlaidos susijusios su turto pagerinimu gali būti priteistinos tik iš nekilnojamojo daikto savininko. G. G. negali būti pripažinta solidaria skolininke, nesant tam teisinio pagrindo. Ūkinį pastatą (611 m) atsakovė A. G. pasistatė savo lėšomis. A. G. būdama žemės sklypo, esančio Pivonijos sen. Parijos I vs. 2 savininkė, bei nuosavybės teise valdydama visus jame esančius statinius nuo 2009 metų tapo statytoja LR Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme, kuris nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise. Maždaug nuo 2009 m. liepos mėnesio prasidėjo ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - )statybos darbai. Šis ūkinis pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Ūkinis pastatas buvo statomas iš medienos, kurią A. G. turėjo. Pastatas buvo statomas ūkio būdu pasitelkus V. N.. Už atliktus statybos darbus A. G. atsiskaitė sumokėdama natūra (užaugino kiaules, daržoves) bei sumokėjo grynais pinigais 2 000 Lt. Ūkinį pastatą dažė G. G. ir jokių rangovų tokiems darbams nesamdė. Mediniai ūkio pastato langai buvo seni, juos įstatė V. N.. Elektros instaliacija įrengta tik prieš atliekant ūkinio pastato kadastrinius matavimus 2014 m. vasario-kovo mėnesiais. Visi ūkinio pastato darbai buvo atlikti dirbant V. N., G. G. bei padedant A. G. dukros J. B. žentui bei dukrai. A. G. pinigines lėšas už reikalingas medžiagas atiduodavo V. N., kuris pateikdavo A. G. įsigijimo kvitus, ar nurodydavo kiek medžiagos kainavo, nes kai kurios jų buvo įgytos turguje. A. G. neturėjo prievolės išsaugoti prekių įsigijimo dokumentų, tačiau pamena, kad už stogo dangą reikalingą gyvenamąjam namui ir ūkio pastatui pirktą bendrovėje Borga, ji sumokėjo apie 3500 lt; medžiagoms reikalingoms elektros instaliacijai apie 300 lt, cementui pamatų išliejimui iki 1000 lt. 2014 m. gegužės 13 d. A. G., kaip ūkinio pastato statytoja pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistravo statinį VĮ Registrų centre savo vardu. Dėl remonto gyvenamąjame name pasakytina tai, kad esminiai einamojo remonto darbai buvo atlikti A. G. lėšomis: kaip minėta ji apmokėjo už stogo dangą, uždengimo darbus, langus, nupirko šildymo katilo „Viadrus" kainą apie 3000 lt; pirko radiatorius, boilerį, išsiplėtimo indą, vamzdžius bei santechniką sumokėdama apie 4000 lt. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, nes tai neatitinka LR Statybos įstatymu nustatytos rekonstrukcijos sąvokos. Gyvenamąjame name buvo atliktas einamasis remontas. Gyvenamojo namo po einamojo remonto plotas, kambarių skaičius išliko tas pats, nebuvo pakeistos jokios gyvenamojo namo konstrukcijos. A. A. ir G. G. A. G. priklausančiu gyvenamuoju namu naudojosi neatlygintinai nuo 1993 metų, todėl iš esmės tarp šalių - A. A. ir A. G. susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Pagal LR CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. LR CK 6.629 str. nustato, kad neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 str. 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 ir 6,501 str. nuostatos. G. G. ir A. A. planavo pradėti savo gyvenamojo namo statybą viename iš sklypų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad A. G. ir G. G. indėlis sudaro 1/3, o A. A. 2/3. Nesant rašytinio susitarimo preziumuojamos visų dalyvių dalys lygios. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad visos A. A. gautos pajamos yra iš bendros su G. G. veiklos ūkininko ūkyje, todėl priskirtinos bendroms pajamoms, atitinkamai ir išlaidos turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis. Atsakovė O. A. savo reikalavimą grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei atliktu statybos kainos skaičiavimu, kuris atliktas naudojant sąmatų skaičiavimo programa, statybos kaina apskaičiuota pagal 2014 m. kovo mėn. vidutines skaičiuojamąsias rinkos kainas. Sąmatas parengusi M. K. nustatė, kad gyvenamojo namo ir naujai pastatyto ūkinio pastato Parijos km. Pivonijos sen. Ukmergės rajone kaina pagal 2014 m. kovo mėn. skaičiuojamąsias rinkos kainas yra 172 220,80 Lt. Pagal pateiktą sąmatą išlaidos gyvenamojo namo remontui sudarytų 55 081 Lt, iš jų medžiagoms 35 578,76Llt, už darbus 17280,03 Lt; mechanizmai 2222,21 Lt. Ūkinio pastato statybos išlaidos pagal pateiktą sąmatą sudarytų 46395,23 Lt iš jų medžiagos 33375,03 Lt, darbai 11809,65 Lt, mechanizmai 1210,55 Lt. Visi darbai buvo atlikti ūkio būdu, nesudarant rangos sutarčių su įmonėmis, todėl nepagrįstai prašoma priteisti sumos dalis paskaičiuota ir priskirta prie neva A. A. turėtų išlaidų, pagerinus nekilnojamąjį turtą susijusios su sąmatoje nurodytais kaip kiti darbo užmokesčio priskaitymai (2 327,17 Lt); papildomų medžiagų vertė (2068,61 Lt); papildomų mechanizmų vertė (102,98 Lt) socialinio draudimo išlaidos (9739,22 Lt); statybvietės išlaidos (10 414 Lt) pridėtinės išlaidos (9 425,06 Lt); pelnas (6 777,68 Lt); pridėtinės vertės mokestis (29 889,56 Lt), be to kaip jau minėta visi darbai buvo atlikti ūkio būdu, todėl sąmatoje nurodytos sumos susijusios su išlaidomis už darbus (11 809,65 Lt bei 17280,03 Lt) yra nepagrįstos, nes tokių išlaidų nebuvo. Išlaidų priteisimas pagal ekspertų skaičiavimus sudarytų sąlygas nepagrįstam Atsakovės praturtėjimui A. G. ir G. G. sąskaita. Atsakovė nurodo, kad A. A. iš savo sąskaitos įvairiais laikotarpiais nusiėmė nemažas grynųjų pinigų sumas. Tačiau šis Atsakovės argumentas ir pateikti įrodymai vertintini kritiškai, kadangi visiškai neatspindi kur paiimtos lėšos buvo iš tikrųjų panaudotos, ar jos buvo skirtos remonto darbams.

15Ieškovė G. G. ir jos atstovės advokatės R. Š., N. Ž. teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pastatai registruoti motinos vardu G. G. su A. A. kartu gyveno nuo 1993 m., gyveno 20 metų kartu motinos namuose, todėl ir įsipareigojo motinai. Iš pradžių A. A. buvo registruotas pas seserį niekur nedirbo, pajamų negaudavo, padėjo dirbti ,ieškovės motinai, o ieškovė turėjo darbą ir dirbo, tačiau vėliau ir ji neteko darbo. Vėliau A. A. gaudavo po 350 Lt senatvės pensiją, o ieškovė dirbo kepykloje pamaininį darbą nuo 4 val vakaro iki 4 val. ryto. Todėl samdė žmogų A. A. prižiūrėti, t.y. išvirti valgyti ir kt. Po to jie registravo ūkininko ūkį, nuomojo žemę iš G. P., po to ji norėjo žemę parduoti, o ieškovė su A. A. ją pirko dalimis, nes norėjo gauti ūkininko pažymėjimą. Pinigus už žemę mokėjo ji ir jos motina. Ūkininko ūkis buvo įregistruotas 2001 m. sausio 29 d. , susitarimas dėl ūkininko veiklos buvo žodinis, kad dirbs kartu. Lėšas iš nacionalinės mokėjimo agentūros už pasėlius mokėjo į A. A. sąskaitą. 2009 metais A. A. sveikata pašlijo 05 mėn gulėjo ligoninėje Vilniuje ir 3,5 mėn gulėjo Ukmergėje, jam buvo amputuota koja, žaizda negijo, pūliavo, žaizdai užgijus, atsiverdavo kita žaizda it vėl viskas iš naujo. Po to jis vaikščiodavo tik su ramentais. Kai jis sirgo G. G. rūpinosi viskuo. Nuo 2009 m. statė pastatą iš mamos miško išvartų. Kai jis grįžo pastatas jau buvo pastatytas. Kiek tęsiasi ši byla žemė yra nedirbama. Ieškovės mamos pusbrolis turėjo traktorių, tai įdirbdavo žemę ir ieškovei. Ieškovė prižiūrėjo gyvulius, daržus. Laikė 4 karves , 10 kiaulių, Meistrui, kuris statė pastatą davė 2000 Lt, kuriuos mokėjo motina. A. A. už pastatą nieko nemokėjo, mediena iš miško, cementą pirko už 1000 Lt, elektra-vėliau, viskas iš motinos A. G. lėšų. A. A. lėšos banke, jis pirko 2 lengvas mašinas, ūkininko ūkiui transporto nepirko, taupė pinigus ž. ū. technikai. Visos lėšos buvo jo vardu, prie bendro turto ji prisidėjo darbais, šėrė gyvulius, gyvuliai buvo mamos. Būdavo ir prie kūlimo, padėdavo ir prie grūdų. A. A. gyvulių neturėjo, jo visas turtas jis pats ir ką apsirengęs. Ieškovė tvarkė ekologinius dokumentus, pildė juos, važiuodavo į konsultavimo tarnybą. Kad reikėtų registruoti partnerystę nežinojo. Jai nedaėjo kad reikia kitaip susitvarkyti gyvenimą. Ūkininko ūkis nebuvo nuostolingas. Žemės ūkio darbai, t.y. sėjimas, arimas, kainuoja sezonui apie 10000,00 Lt. Paskutiniu metu pajamos buvo 16000,00 -20000,00 Lt ar net 30000,00 Lt per metus. 2014 m. pati užsiregistravo ūkininko ūkį. Už darbą ūkininko ūkyje žmonėms mokėjo ir pinigais ir grūdais. Kombaino jie nepirko, M. buvo paskolinti pinigai. Vairavimo teisių ieškovė neturi, eis mokytis vairuoti. Kai ieškovui buvo reikalinga slauga, jis gaudavo 350,00 Lt pensijos ir 1250 Lt slaugai. Su A. A. buvo kaip vyras ir žmona, finansus tvarkė kartu bendrai. Iš banko ėmė mažas pinigų sumas. Jie abu kūrė planus kaip plės ūkį, pirks techniką. G. G. 12000 Lt išėmė iš A. A. sąskaitos su įgaliojimu, pinigai buvo reikalingi operacijai ir gydymui. Iš turimos sąskaitos A. A. pagrinde ėmė pinigus pats. Pirko malkas kūrenimui, padėjo nusipirkti dalį plastikinių lentelių Jis nebuvo alkoholikas, žalingų įpročių neturėjo. Kiek buvo likę pupų, jos buvo šiukšlėtos, jas sušėrė mamos kiaulėms. Nori, kad viskas būtų dalijama lygiomis dalimis. Ieškovė nežino tiksliai kiek pinigų turi jos motina, tačiau žino, kad ji pinigų turėjo. A. G. pensija-650,00 Lt per mėnesį. Kai mirė jos tėvai, ji yra gavusi palikimo 25000 Lt.

16A. O. A. nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, jos asmeninė nuomonė teisme nėra išklausyta. A. O. A. atstovė advokatė V. Č. teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, ir tenkinti priešieškinį. Teisme paaiškino, kad O. A. su tėvu beveik nebendravo, jis jai skambindavo tik paslapčia nuo G. G.. Ieškovė prie bendro ūkio kūrimo neprisidėjo, jie tiesiog gyveno kartu ir gyveno. A. A. savo dukrai sakydavo-mano ūkis. Žemės sklypai įgyti po ūkininko ūkio registravimo, o ieškovė teigia, kad neturint sklypo ūkininko ūkio įregistruoti nebuvo galima, todėl ieškovės parodymai vertintini kritiškai. Taip pat iš 2009 metų orto foto nuotraukų matyti, kad pastato 2009 metais dar nebuvo, jis užfiksuotas 2012 orto foto nuotraukose, o ieškovė teigia, kad pastatytas pastatas 2009 metais. G. G. turėjo būti įregistruota kaip partneris, tačiau to nepadarė. Kelia abejones ir tai, kad nėra kombaino, gal jis paslėptas. A. A. gaudavo išmokas už gyvulius , nebuvo rasta nė vieno gyvulio, pastatytas naujas pastatas. Be to A. A. ėmė 10000 Lt paskolą baldų pirkimui, baldai yra atnaujinti.

17Atsakovė pagal priešieškinį A. G. nė viename teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jos asmeninė nuomonė nėra žinoma, jos atstovė advokatė N. Ž. teismo posėdžių metu pasisakė bendrai gindama ieškovę G. G. ir A. G..

18L. V. N. teismo posėdžio metu paliudijo, kad G. G. ir A. G. pažįsta, buvo pažįstamas ir su A. A., kartu dirbdavo su juo. G. G. ir A. A. kartu gyvena apie 20 metų. Jis A. A. klausė ko jis nesiženija, jis pasakė, kad jam gerai ir taip, o šiaip jis tos temos vengė. Jis mažai bendravo, jam skaudėjo tos kojos. G. G. jį išlaikė nes jis daugiausia gulėjo ant lovų. Tvarte buvo gyvulių, duktė ir mama šėrė gyvulius. A. išeidavo į kiemą, atvažiuodavo traktoriai, G skambindavo traktoristams, kviesdavo juos. Žino, kad turėjo žemės toliau, kurią pardavė ir pirko arčiau. A. A. buvo invalidas, vadovaudavo ką patręšt, ūkis buvo ekologinis. G visu tuo užsiimdavo, ūkis buvo užrašytas ant A, bet čia nesąmonė. Jie norėjo susirašyti, tačiau nespėjo, nes jis numirė. Jis padėdavo šieną tvarkyti, bulves, veždavo A. į ligoninę. Jis pastatė ūkinį pastatą, gavo 2000 Lt užmokestį, porą kiaulių, avių, vištų. Statė ūkinį pastatą iš rąstų, rąstai buvo iš A. G. privataus miško. Stogą dėjo taip pat jis, stogo dangą ūkiniam pastatui važiavo užsakyti su A. A., į Moki Veži, ten jie sumokėjo tik 200 Lt užstatą, Jis žino, kad už dangą mokėjo G., 2000,00 ar 2300 Lt tai buvo prieš 6 metus ir jis gerai neatsimena sumos. Kai kalba pakrypdavo apie pinigus, A. kalbą nukreipdavo į kitą pusę. Stogą namui irgi keitė jis., o jo paprašė G. G.. Dailylentes irgi kalė jis, dailylentės jau buvo nupirktos, kas jas pirko nesigilino. Dangą grindims brokuotą pirko jis, pinigus davė ieškovės motina, pirma laminatą dėjo motinos pusėje, o kai A. buvo ligoninėje aptvarkė ir jo namo galą. Laminato kaina 7 lt už kvadratą. Jam už darbą mokėdavo motina, atsiskaitydavo natūra, grūdais. Jis pats yra invalidas, todėl uždarbiauja. A. A. ligoniu jausdavosi nuo 2008 metų, ūkio darbų jis nedirbo. G. viską samdydavo, o viskam vadovavo G.. Daugumą derliaus augindavo sau. Kai veždavo A. A. tada jis jam ir mokėdavo. Jis laiko šiuos žmones ne svetimais, motina per metus jam išmokėjo 2000,00 lt. Mediena buvo pusę uosio, pusę eglės, langai buvo irgi seni, duris darė iš tų pačių lentų, pamatų nėra yra stulpiukai, įkasti į žemę. 50000,00 Lt su įrengimu gali kainuoti namo pastatymas iki raktų. Ūkiniam pirko vinis, motina davė 100 Lt. A. A. buvo labai skupus, todėl jam pinigų tik žadėjo duoti kai pabaigs, tačiau nedavė. Visus pinigus davė G. motina, su ja buvo lengviau bendraut. Tarp G. G. ir A. A. santykiai buvo normalūs, laikė juos vyru ir žmona, jie patys sakė, kad gyvena nesusirašę. A. A. turėjo dukrą, kodėl ji nelankydavo jo nesakė. Kaip atsirado name radiatoriai ir kieto kuro katilas jis nežino.

19Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad G. G., A. G. ir A. A. buvo artimiausi kaimynai. Matė, kad kartu gyvena, teko vežti A. A. į Vilnių operacijai, vežė į Ukmergę, lankydavo jį ir Vilniuje ir Ukmergėje, prieš 8 metus, 2000 metais jau gyvena kartu, jis dirbo mažai, pas jį su sveikata buvo ne kas. Jo žmona sakydavo, kad G. neša tris kibirus, o jis tik eina iš paskos. Ūkio darbams samdydavo žmones. Augino rugius, kviečius, kitas kultūras. Abu turėjo nemažai žemės, kieno tiksliai vardu buvo ūkis, nežino. Kai pirko žemę jis vežė pirkti žemės iš P., jie abu pirko žemę. Žino, kad davė pinigus, važiavo pirkti dviese, pirko 17 ha ar sudarė sutartį nematė. Su A. A. G. G. gyveno motinos namuose. Namą statė V., jų buvo trys ar keturi, padėjo Vlado sūnūs, pastatė turbūt per metus ar du. Kas juos samdė nežino, kas už darbus atsiskaitinėjo nežino, namas buvo remontuojamas. Namo remontą darė V, be abejo A ir G prašymu. Kas liečia pinigus, visi slepia, apie tai kiek gavo pinigų ūkininkaudami, nežino.

20L. V. K teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirba Lietuvos žemės ūkio tarnyboje. Ieškovę žino nuo 2005 metų, kadangi tvarkė A. A. ūkį. Jos ūkį visada tvarkė G. G., vyras pasirašinėdavo ir mašinoje ir veždavo dokumentus namo. A. A. buvo amputuota koja. Ji bendravo tik su G. G., viską, kas liečia ekologinį ūkį, tvarkydavo dokumentus, ūkininkų nemaža atsakomybė tiks VĮ „Ekoagros“, tiek Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pernai ji deklaravo savo ūkį pati. Pats A. A. kartu dalyvavo pasėlių matavime , tarp jų nesutarimų nebuvo. Liudytoja visada galvojo, kad ji teisėta žmona, ir tvarko ūkininko ūkį, tai yra įprasta, jei sutuoktinis prieštarauja dėl to ,jis praneša biurui. Ūkininko ūkio dalyviu ji registruota nebuvo, tačiau tarp jų nebuvo konfliktų. Jeigu yra mirties atvejis, visas tęstinumas nutrūksta. Tiesioginės išmokos buvo pervedamos į A. A. sąskaitą. Ji biure dirba nuo 2004 m. Pats A. A. sutarčių pasirašyti neateidavo, sutartis namo ar į mašiną nešdavo G. G.. Visada galvojo, kad G. G. yra jo žmona.

21Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

22Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

23Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

24Dėl jungtinės veiklos, bendrosios dalinės nuosavybės, jos atidalinimo ir kompensacijos priteisimo

25Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

26Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali būti naudojamos bendro turto sukūrimui, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar ūkio savo darbu ir pan.

27Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimu G. G. paaiškinimų, liudytojų V. N., V. S. ir V. K. parodymų apie bendrą G. G. ir A. A. gyvenimą, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos pažymos dėl bendro ūkio vedimo 2013-11-29 Nr. 5-319 (T1, b.l. 51) matyti, kad A. A. gyveno Parijos I kaime kartu su G. G., jos mamos A. G. namuose nuo 1993 metų gegužės mėn. iki mirties 2013-09-30. Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį: augino gyvulius dirbo ir deklaravo žemę. Iš mirties liudijimo AA Nr. ( - ) matyti, kad A. A. mirė 2013 m. rugsėjo 30 dieną (b.l.18). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (T1, b.l.32) matyti, kad A. A. vardu ūkis registruotas 2001-11-29. A. A. vardu Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo teikiamos paraiškos (T1, b.l. 24-28), 2013-05-09, naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, ha deklaruotas 33,49 ha plotas. Iš VĮ „Ekoagros“ patvirtinamojo dokumento (T.1, b.l.38) matyti, kad 2013-08-16 buvo tikrinamas ekologinis ūkis, bei patvirtinta, kad auginami ekologiniai žieminiai rugiai, pašarinės pupos, avižos. Iš sąskaitos išrašų (T1, b.l.134-181) matyti, kad A. A. valdė ūkininko ūkio lėšas savo asmeninėje sąskaitoje, kaip byloje nustatyta buvo taupus, pinigų nešvaistė, taupė būsimam žemės ūkio technikos pirkimui. Iš AB DnB banko pažymos ir sąskaitos išrašo (T1, b.l.132,133) matyti, kad 2014-07 mėn A. A. sąskaitos likutis 78644,7 Lt. Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (T2, b.l.17) matyti, kad ieškovė G. G. 2014 m. birželio 23 dieną įregistravo ūkininko ūkį. Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad G. G. mokama senatvės pensija nuo 2009-06-01 , išmokama suma 583,30 Lt., 2013 metais, išmokamos sumos dydis 608,39 Lt. (T1, b.l.11-17). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė 2007-2010 metais dirbo UAB „Ukmergės duona“, jos draudžiamosios pajamos 2007 m.-8462,14 Lt; 2008 m.-16556,30 Lt; 2009 m. 17480,20 Lt; 2010 m., 15654,79 Lt. (T1, b.l.96). Iš specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymų (T1, b.l.22,23) matyti, kad A. A. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2009-12-07 iki 2013-12-02. Iš asmens sveikatos istorijos (T2, b.l. 74-84) matyti, kas A. A. sveikata pablogėjo 2009-07 mėn. 2009-07-09 atlikta operacija, amputuota kairė pėda, nustatytas II tipo diabetas. Jam diagnozuota CD T2 dekompensacija, diabetinė polineuropatija, angiopatija, nefropatija, diabetinė pėda, būklė po kairės pėdos amputacijos, opa bigėje, obliteruojanti aterosklerozė, hipertoninė krizė, plaučių stazė.

28Nustatytos aplinkybės, kad G. G. nuo 1993 metų gegužės , t.y daugiau kaip 20 metų gyveno kartu su A. A., prieš pradedant gyventi kartu A. A. jokių asmeninių lėšų neturėjo, nedirbo. Kai atsikraustė padėjo dirbti ieškovės motinai A. G.. Po to kartu su ieškove kartu kūrė bendrą ūkininko ūkį, kartu tvarkė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Pažymėtina ir tai, kad G. G. dar 2007-2010 metais dirbo UAB „Ukmergės duona“ bei nuo 2007 metų gaudavo senatvės pensiją. Ji rūpinosi ūkio reikalais, tvarkė ūkininko ūkio dokumentus, tai patvirtino ir liudytojai V. N., A. K., kuri net neabejojo, kad ieškovė yra A. A. žmona. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė ir jos velionis tėvas gyveno kartu, tačiau nesutiko, kad visas A. A. turtas yra įgytas pagal jungtinės veiklos sutartį ir turi būti padalintas po ½. Teismas įvertina ir tą faktą, kad 2009-07-09 A. A. buvo amputuota kairioji pėda, jam nuo 2009-12-07 nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, todėl pripažintina, kad didžioji dalis žemės ūkio naštos nuo 2009 metų teko ieškovei G. G., nors ūkininko ūkio sąskaitą ir valdė pats A. A.. Manytina, kad ieškovė pilnai įrodė jungtinės veiklos pobūdį. Atsakovės atstovės argumentai dėl to, kad A. A. vienas valdė ūkininko ūkį atmestini, kaip neįrodyti, o argumentai, kad ji daugiausia prisidėjo darbu, patvirtintini, nes G. G. ne tik rūpinosi ūkio reikalais, bet ir prižiūrėjo, slaugė patį ūkininką A. A.. Be to G. G. 2014 m. įregistravo ūkininkės ūkį savo vardu. Seniūnijos pažyma taip pat patvirtina bendro ūkio buvimo faktą. Tokios nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo G. G. ir A. A. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla, daugiausia iš to paties ūkininko ūkio gautomis lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinio reikalavimas dėl susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą dalinę nuosavybę tenkintinas.

29Jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl nustačius jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1993 metais, ginčui taikytinos 1964 m. CK nuostatos, reglamentuojančiomis tokių sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą (1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu. Pažymėtina, kad 2000 m. CK šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad, be jau išvardytųjų būdų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų šios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti šio CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka. Tai reiškia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršydavo nurodytą sumą, sutarčiai turėjo būti taikomas rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

30Dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise

31Tai, kad asmenis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai nereikia, kad visos šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jo dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad asmenys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise; jungtinės veiklos kaip ir bet kurios kitos veiklos šalys turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Todėl sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių teisinių santykių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė su A. A. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.

32Byloje nustatyta, kad A. A. vardu registruoti žemės sklypai :

  1. 2002-01-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2.4400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 2444,39 eurų ( 8 440 Lt); (T1, b.l. 39-40)
  2. 2002-01-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 14,6537 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Parijos I vs. Ukmergės rajone vidutinė rinkos kaina 12974,98 eurų (44 800 Lt); (T1, b.l.41-42).
  3. 2006-11-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu: Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 530 eurų (1830 Lt); (T1, b.l. 33-34)
  4. 2006-11-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 264,42 eurai (913 Lt); (T2, b.l. 8,9).

    33

34Iš pirkimo-pardavimo sutarčių (T2, b.l.6-7,85-86) matyti, kad 2002-01-07 žemės sklypai 2,44 ha ir 1406537 ha , kurie įsigyti už bendrą 10000 Lt sumą, sutarčių pasirašymo metu sumokėjus 200 Lt, o kitus pinigus, t.y. 9800,00 Lt sutarus sumokėti iki 2005-01-07, t. y. per tris metus. Iš 2006-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypai 2,3 ha ir 1,1 ha įsigyti už 300 Lt (T2, b.l.87-90). Iš žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 2006-09-16 (T 1, b.l. 99-101) matyti, kad G. G. ir A. G. pardavė savo žemės sklypus 1,46 ha, kuris nuosavybės teise priklausė A. G. už 4000,00 Lt bei 19,54 ha žemės sklypą, už 20000 Lt, kurio 896/1954 dalis –G. G. nuosavybė, kita dalis- A. G. nuosavybė. Ieškovė teigia, kad būtent iš šių lėšų buvo perkama žemė. Ištyrus byloje įrodymus pripažintina, kad ieškovė su A. A., pirkdami žemės sklypus buvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir žemę, kartu dirbdami ūkininko ūkyje, pirko bendrai, tik sutartis sudarė A. A. vardu, ieškovei neįvertinus sukuriamos rizikos ir atsiradusių pasekmių 2013-09-30 mirus A. A.. Atsakovės atstovės argumentai dėl to, kad ieškovės pajamos buvo mažos, atmestini, patvirtinant, kad ieškovės G. G. pajamos buvo didesnės nei A. A.. Atsakovės argumentai, kad lėšų žemei pirkti A. A. turėjo asmeniškai ir tai įrodo ir ta aplinkybė, kad 2006 metais iš savo sąskaitos, grynais pinigais A. A. pasiėmė 54180 Lt. Atsakovės taip pat nurodyta svarbi aplinkybė ir ta, kad 2,3 ha unikalus Nr. ( - )bei 1,1 ha unikalus Nr( - ) sklypų pirkimo pardavimo sandoris, sudarytas 2006-11-15, o 2006 11 17 A. A. iš savo sąskaitos pasiėmė 12 200 Lt, kuriuos skyrė atsiskaitymui už perkamą žemę. , atmestini, kadangi perkamos žemės sandorių suma tik 300 Lt, ir ji nebuvo paneigta, be to A. A. nuimtų pinigų panaudojimo paskirtį šiuo metu galima tik nuspėti, juolab, kad sandorio ir pinigų nuėmimo diena nesutampa, pinigai nuimti dviem dienom vėliau.

35Teisme pripažintina, kad priekaba, Maz valstybinis Nr. JR745, pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 72,40 eurų (250 Lt); lengvasis automobilis KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 1448,1 eurų (5000 Lt); lengvasis automobilis DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 144,81 eurų (500 Lt) pirkti bendrai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lėšas, esančias AB DNB bankas, A. A. sąskaitoje Nr. LT ( - ) – 22777,07 eurų (78644,7 Lt), kurias didžiąja dalimi sudaro Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos, šalys taip pat sukūrė kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Pripažintina, kad į tą pačią sąskaitą gaunamą pensiją A. A. naudojo savo reikmėms

36Preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs , jeigu jungtinė sutartis nenustato ko kita. (1964 m. CK 474 str. 1 d.)

37Ieškovė pateikė reikalavimą nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tačiau pateikdama prašymą atidalinti bendrąją nuosavybę, savo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje įvertina ½ ginčo turto. Šiuo klausimu teismas pažymi, jog byloje konstatavus, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė bei įvertinus byloje esančius įrodymus (ieškovės paaiškinimą, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus) apie tai, kad ginčo turtas buvo sukurtas sudėjus lėšas per pusę arba bendru savo darbu, dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatyme teismas vadovaujasi prezumpcija, jog bendraturčių dalys yra lygios.

38LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (LAT nutartys Nr. 3K-3-536/2006; 3K-7-466/2008). LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Tačiau taipogi teismų praktikoje laikoma, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai, šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą, galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (LAT nutartis Nr. 3K-3-21/2009).

39Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atidalinti bendros dalinės nuosavybės turtą: nekilnojamąjį registruotiną turtą po ½ dalį, kadangi teisme nustatytos lygios bendrasavininkų dalys, žemės sklypai dalintini lygiomis dalimis, po ½ dalį. Kitą registruotiną turtą, t.y. priekabą, automobilius priteisti ieškovei, o atsakovei sumokėti piniginę kompensaciją 832,66 eurų (2875 Lt) dydžio, sumokant įpėdinei per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su šiuo reikalavimu atsakovė sutiko (T2, b.l. 27), todėl kitas registruotinas turtas priteistinas ieškovei, o atsakovei-piniginė kompensacija. Lėšos, esančios AB DNB banke, A. A. sąskaitoje Nr. LT ( - ) – 22777,07 eurų (78644,7 Lt) taip pat dalintinos po ½ dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu ūkininko ūkis- ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais, nurodytais Įstatymo 7 straipsnyje. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį A. A. ūkininko ūkio atmestinas, kaip nepagrįstas, nes ji nėra A. A. įpėdinė. Iš ieškovės G. G. parodymų teisme matyti, kad A. A. turimi žemės sklypai yra užžėlę žole, ir ūkininko įpėdinė O. A. taip pat netęsia ūkininko ūkio veiklos.

40Dėl laidojimo pašalpos.

41Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės O. A. 576,92 eurų (1992 Lt) laidojimo išlaidų. Laidojimo išlaidas padengė ieškovė. Atsakovė prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Ieškovė turėjo šias laidojimo išlaidas: už pietus sumokėjo 702,97 Lt, už aprengimą, giedojimą, kitas paslaugas sumokėjo UAB „Ritualijai" 2781,86 Lt, už rūbus pirktus iš parduotuvės „Laura" sumokėjo 500 Lt. Viso turėjo laidojimo išlaidų 3984,83 Lt sumai. (T.1, b.l.47, 94, 95,98). Pinigines sumas, gautas iš Sodros (296,14 Lt), laidojimo pašalpą (1040 Lt), 765 Lt (gautų už slaugą), iš viso 2101,14 Lt UAB „Ritualija" minusavo, todėl ieškovei reikėjo sumokėti UAB „Ritualija“ tik 2781,86 Lt. (T1, b.l.94). Šią sumą Ieškovė sumokėjo grynais pinigais ir tai patvirtina kvitas (T1, b.l.94). Kadangi ieškovės sumokėta bendra suma yra 3894,83 Lt (jau atskaičius 2101,14 Lt ), o ½ dalis 576,92 eurai (1992 Lt) , būtent ši suma, t.y. ½ dalis priteistina iš atsakovės. Atsakovės nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovė netinkamu dokumentu nori pagrįsti 500,00 Lt išlaidas laidojimo reikmėms, atmestinas, pažymoje yra nurodyta suma, ji patvirtinta antspaudu ir parašu ir šiuo atveju įrodo ieškovės patirtą laidojimo išlaidų dalį ir nekelia abejonių dėl išlaidų mirusiojo aprangai pirkti sumos. Atsakovės argumentai dėl alkoholinių gėrimų , t.y. kad už juos atsakovė neturi mokėti tenkintini, iš priteistinos sumos , išskaitytina 77,97 Lt. Atsakovė iš esmės neprieštaravo dėl laidojimo pašalpos dalies mokėjimo (T2, b.l.27,28), todėl iš atsakovės O. A. priteistina suma mažintina 22,58 eurų (77,97 Lt) suma iki 554,34 eurų (1914,03 Lt)

42A. O. A. priešieškiniu prašo solidariai priteisti iš G. G. ir A. G. 114666,67 Lt kompensaciją už medžiagas ir darbą, skirtas gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, esančių ( - ) rekonstrukcijai bei statybai. Nurodė, kad jungtinės partnerystės santykiai susiklostė ne tik tarp A. A. ir G. G., bet ir tarp G. G. motinos A. G. ir A. A.. Šalys visą laiką gyveno viename name, priklausančiame A. G. ir naudojosi vienu namu, bei namų valda. 1964 m. Civilinis kodeksas nenumatė kad jungtinė veikla gali atsirasti tik tarp sugyventinių. Ji galėjo atsirasti tarp bet kurių fizinių asmenų. A. A. G. G. ir A. G. gyvenant kartu šalys iš esmės rekonstravo A. G. priklausantį namą, taip pat A. G. valdoje buvo pastatytas ūkinis pastatas. Apie tai kad A. A. prisidėjo prie šių darbų, patvirtino G. G. teismo posėdžio metu, atsakydama į klausimą ir nurodydama, kad A. A. gyveno 20 metų, todėl turėjo ir privalėjo remontuoti.

43Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

44Atsakovės argumentai dėl jungtinės veiklos tarp A. G. ir G. G. bei A. A. atmestini, nustačius, kad A. G. , skirtingai nei G. G. neturėjo bendrų tikslų su A. A., nevedė su juo bendro ūkio. Tai, kad G. G. sušėrė likusias pupas motinos A. G. kiaulėms taip pat neįrodo minėtos jungtinės veiklos. Pripažintina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, ieškinį grindė teiginiais, neįrodinėjo šių aplinkybių ir liudytojų parodymais. Vien faktų paminėjimas, kad yra pateiktos orto foto nuotraukos, iš kurių matyti A. G. namų valda ir matyti, kad 2009 metais kieme stovi 3 statiniai su šiferio stogais, o 2012 - 2013 metais darytose orto foto nuotraukose, jau matyti 4 statiniai ir taip pat matyti, kad gyvenamajam namui pakeistas stogas. Atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą nustačius, kad name yra pakeista šildymo sistema iš krosnių į radiatorinę, įrengtas šildymo katilas, pakeistas namo stogas, įrengta vonia, lubos, sienos apkaltos dailylentėmis iš vidaus. Beveik visas namas apšiltintas ir apkaltas iš lauko pusės, pakeisto vidaus durys, lauko durys, langai iš medinių pakeisti į plastikinius. Taip pat protokole konstatuota, kad kieme pastatytas ūkinis pastatas, kurio pirmame aukšte įrengtas garažas dviem automobiliam, patalpa javams sandėliuoti antrame aukšte mansarda. Taip pat buvo įvertinta A. G. namų valdoje atliktus darbus ekspertė nustatė, kad atliktų namo ir ūkinio pastato statybos darbų kainą pagal 2014 m. kovo mėnesio skaičiuojamąsias rinkos kainas yra 172 220,80 Lt. Priešieškinyje O. A. taip pat nurodė, kad A. G. yra 91 metų amžiaus, gauna nedidelę pensiją. Atliekant pagerinimus bei statant ūkinį pastatą, neprisidėjo nei lėšomis, nei pinigais, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad tuo laikotarpiu, kai pagal orto foto nuotraukas buvo atliekami remonto darbai iš A. A. sąskaitos grynais pinigais išimti 142 540 Lt (laikotarpis nuo 2009 iki 2012 m). Bendrais statybos darbai tikėtina, kad prasidėjo 2005 -2006 metais. Iki to laiko iš sąskaitos pinigai buvo gryninami nedidelėmis sumomis, o nuo 2005 m. prasidėjo pinigų gryninimas. Laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 išgryninta 160 510 Lt. Iš viso nuo 2005 iki 2012 m, per 84 mėnesius iš A. A. sąskaitos išgryninta 262 000 Litų. O. A. priešieškinyje taip pat nurodė, kad vykstant namo remontui, statyboms kieme, G. G. prisidėjo darbu, tvarkydama aplinką, valydama patalpas po remonto, mano, kad A. G. ir G. G. indėlis pagerinant namą bei sukuriant naują statinį sudaro 1/3, o A. A. dalis sudaro 2/3.Kadangi neįmanoma atskirti, kokia dalimi G. G. prisidėjo prie namo pagerinimo, bei ūkinio pastato statybų, o kokia A. G., piniginė kompensacija iš jų priteistina solidariai.

45Atsakovė pagal priešieškinį G. G. tiek pateiktame atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžių metu nuosekliai teikė parodymus, kad ji su A. A. motinos namuose gyveno panaudos sutarties pagrindu, pastatus gerino motina iš jos pačios lėšų, liudytojas V. N. paliudijo, kad jis gauna invalidumą, papildomai uždarbiaudamas statė A. G. ūkinį pastatą, už jo pastatymą gavo 2000,00 Lt ir dvi kiaules, avis, vištų, pastatė greitai, jam padėjo artimi giminaičiai. Rąstai sienoms buvo iš A. G. miško-išvartos, dar 1000,00 Lt kainavo cementas, stogą su A. A. jie užsakinėjo kartu, tačiau mokėjo tik 200 Lt. Likusi suma buvo sumokėta tik kai šiferis buvo atvežtas. Liudytojas V. N. remontavo ir gyvenamąjį namą, kurį iš lauko apkalė dailylentėmis, iš vidaus keitė grindų dangą, dėjo paties nupirktą turguje brokuotą grindų laminatą, 1 kv.m. kaina-7 litai. Gyvenamojo namo darbus nudirbo pigiai, prisidurdamas maisto ir gaudamas kelis šimtus litų. Pinigų prašė ir A. A., tačiau šis vis žadėjo, bet nedavė. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys Parijos 1 vs. 2, Pivonijos sen., Ukmergės r., nuosavybės teise registruoti A. G. vardu (T32, b.l.39-43). Iš pagalbinio pastato dalių kadastro duomenų, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T2,b.l.56, 59) matyti, kad pagalbinio pastato , unikalus Nr. ( - ) baigtumas proc 100 proc., statybos pradžios mėtai 2009 m. pabaigos-2014, duomenys užfiksuoti 2014-04-14.

46Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Juolab, kad šiuo atveju ieškovė pagal priešieškinį turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo priešieškinį. Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas nepagrindžia nekilnojamojo turto pagerinimo lėšų kilmės. A. A. pinigų išėmimas iš sąskaitos taip pat nepagrindžia išlaidų statybinėms medžiagoms pirkti. Juolab, kad tai buvo ir pagrindinė ūkininko ūkio sąskaita. Kaip teigia ieškovė žemės ūkio pajamos per metus siekia nuo 15000,00 iki 30000,00 Litų, todėl sąskaitoje sukauptos daugiau kaip 2 metų ūkininko ūkio pajamos. Remiantis tuo kas išdėstyta, atsakovės priešieškinys dėl turto pagerinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

47A. O. A. teismo prašė priteisti iš G. G. 2823,79 eurų (9750 Lt) už 2013 10 04 parduotas 10 tonų avižų ir 11.5 tonų pupų. Priteisti iš G. G. 7240,50 eurų (25000 Lt) už kombainą, priteisti iš G. G. 4384,96 eurų (15140,00 Lt) už be teisinio pagrindo pasisavintas lėšas iš A. A. atsiskaitomosios sąskaitos. Šie priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, nustačius, kad 2013-10-04 išrašytos sąskaitos 10 tonų avižų ir 11.5 tonų pupų pirkėjui V. P. byloje yra pridėti du egzemplioriai (T1, b.l.62,63), nėra nei pirkėjo nei pardavėjo parašų, nėra duomenų apie gautus pinigus. O. A. kviesti liudytoju V. P. teismo neprašė. 2011-07-11 padarytas mokėjimo pavedimas 25000,00 Lt sumai (T 1, b.l. 170 ) D. M., mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad už kombainą. A. O. A., norėdama prisiteisti šią sumą teigė, kad buvo nupirktas kombainas, kurį G. G. paslėpė. Iš turto apyrašo matyti, kad įrašų apie kombainą nėra. G. G. teigė, kad D. M. kuldavo grūdus, ir kad tai pinigai už jo atliktus darbus. O. A. kviesti liudytoju D. M. teismo neprašė. Iš sąskaitos išrašo (T.1, b.l.161) matyti, kad 2009-07-17 G. G. išmokėta 12000,00 Lt grynais pinigais. Iš byloje pateikto įgaliojimo 2009-07-13 matyti, kad A. A. įgaliojo ją gauti 12000,00 Lt, todėl konstatuotina, kad teisėtą pagrindą pinigų išėmimui iš sąskaitos G. G. turėjo. Iš sąskaitos išrašo (T.1, b.l.162) matyti, kad 2009-10-13 G. G. išmokėta 3140,00 Lt grynais pinigais. Kadangi pinigų išėmimas atliktas tame pačiame banke po trijų mėn po pirmojo pinigų išėmimo, tikėtina, kad ir šiai pinigų sumai G. G. turėjo įgaliojimą, nes kitaip pinigų iš sąskaitos, registruotos A. A. vardu būtų negavusi. A. A., toliau pats naudodamasis savo sąskaita it, tikėtina, susipažinęs su sąskaitos likučiu ieškovei G. G. pretenzijų nei civiline nei baudžiamąja tvarka nereiškė.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

50Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (nepatenkintą dalį sudaro žyminiu mokesčiu neapmokamas reikalavimas), atsižvelgiant į ieškovės įrodytą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus kriterijus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 714,19 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 62,55 eurų (216 Lt) sumokėtas žyminis mokestis, bei dalis sumokėtų teisinės pagalbos išlaidų (724,05 eurų T2, b.l.9-97) .

51Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei priteistina suma iš ieškovės – 2,37 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (2,37 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pagrindu, nepriteisiamos); iš atsakovės priteistina – 21,32 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

52Ieškovei G. G. iki sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas (T1, b.l. 65) 589,08 eurų (2034 Lt) sumai. A. O. A. iki sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas 729,26 eurų (2518,00 Lt) sumai. Tenkinus ieškinio reikalavimus, priešieškinį atmetus iš atsakovės O. A. priteistina 1318,34 eurų.

532014-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštas atsakovės A. G., a.k( - ) gyv. Parijos km, Pivonijos sen., Ukmergės rajone žemės sklypui su statiniais, esančiais Ukmergės raj.,sav. Pivonijos sen., Parijos I vs.2, žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą-unikalus Nr. ( - ), pastatą-pirtį, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą-( - ), pastatą-ūkio pastatą ,unikalus Nr. ( - ),kitus inžinierius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kurie nuosavybės teise priklauso G. G., a.k( - ) ir nuosavybės teise priklauso A. G., a.k. ( - ) 164556,67 Lt (vieno šimto šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių litų 67 centų) sumai , įsiteisėjus sprendimui, panaikintinas (T2, b.l.66).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

Nutarė

55Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

56Pripažinti, kad tarp ieškovės G. G., a.k. ( - ) ir A. A., a.k. ( - ) buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;

57Pripažinti, kad A. A., a.k. ( - ) miręs 2013-09-30 ir G. G. a.k. ( - ) bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo:

58Nekilnojamąjį turtą: 2.4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 2444,39 eurų (8 440 Lt); 14,6537 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Parijos I vs. Ukmergės rajone, vidutinė rinkos kaina 12974,97 eurų (44 800 Lt); 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu: Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 530,00 eurų (1830 Lt); 1,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Verškainių k., Ukmergės rajone, kurio vidutinė rinkos kaina 264,62 eurai (913 Lt).

59Kilnojamąjį registruotiną turtą: priekabą, Maz valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 72,40 eurų (250 Lt); lengvąjį automobilį KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 1448,1 eurų (5000 Lt); lengvąjį automobilį DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 144,81 eurų (500 Lt).

60Lėšas, esančias AB DNB bankas, A. A. sąskaitoje Nr. LT ( - ), 22777,07 eurų (78644,7 Lt);

61padalinti įsigytą turtą po ½, pripažįstant ieškovei G. G., a.k. ( - ) asmeninės nuosavybės teisę į:

62½ dalį 2,4400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Parijos I vs. Ukmergės rajone vidutinė rinkos kaina 2444,39 eurų (8 440 Lt); ½ dalį 14,6537 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Parijos I vs. Ukmergės rajone vidutinė rinkos kaina 12974,97 eurų (44 800 Lt); 1/2 dalį 2,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Verškainių k., Ukmergės rajone 530,00 eurų (1830 Lt); ½ dalį 1,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Verškainių k., Ukmerges r. kurio vidutinė rinkos kaina 264,62 eurai (913 Lt).

63½ dalį piniginių lėšų, esančių AB DNB bankas A. A. sąskaitoje Nr. LT : -( - ), 22777,07 eurų (78644,7 Lt). ½ dalį priekabos, Maz valstybinis Nr. ( - )5, pagaminimo metai 2007-05-23, kurios vertė 72,40 eurų (250 Lt); ½ dalį lengvojo automobilio KIA, valstybinis Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos kaina 1448,1 eurų (5000 Lt); ½ dalį lengvojo automobilio DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos kaina 264,62 eurai (913 Lt). Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės transporto priemones: lengvąjį automobilį KIA, valstybinis Nr. ( - ) lengvąjį automobilį DAEWOO, valstybinis Nr. ( - ) bei priekabą Maz valstybinis Nr. ( - ), priteisiant šį kilnojamąjį turtą natūra G. G., priteisiant iš G. G. piniginę kompensaciją A. A., kurią sudaro 832,65 eurai (2875 lt), sumokant piniginę kompensaciją A. A. įpėdinei O. A. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

64Priteisti iš atsakovės O. A., a.k. ( - ) 554,34 eurų (1914,03 Lt) laidojimo išlaidų ieškovei G. G. a.k. ( - )

65Ieškinį dalyje dėl A. A. ūkininko ūkio padalijimo atmesti.

66Priteisti iš atsakovės O. A. ieškovei G. G. 714,19 eurų (septynis šimtus keturiolika eurų 19 centų) bylinėjimosi išlaidų.

67Priteisti iš atsakovės O. A. – 21,32 eurų (dvidešimt vieną eurą 32 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 1318,34 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniolika eurų 34 centus) žyminio mokesčio Valstybei.

68Įsiteisėjus sprendimui, 2014-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones : areštą atsakovės A. G., a.k( - ) gyv. Parijos km, Pivonijos sen., Ukmergės rajone žemės sklypui su statiniais, esančiais Ukmergės raj.,sav. Pivonijos sen., Parijos I vs.2, žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą-unikalus Nr. ( - ), pastatą-pirtį, unikalus Nr. ( - ), pastatą-ūkinį pastatą-( - ), pastatą-ūkio pastatą ,unikalus Nr. ( - ),kitus inžinierius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kurie nuosavybės teise priklauso G. G., a.k( - ) ir nuosavybės teise priklauso A. G., a.k. ( - ), 164556,67 Lt (vieno šimto šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių litų 67 centų) sumai, panaikinti.

69Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

1. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G.... 3. Ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu (T2, b.l.1-5) prašo 1) pripažinti, kad... 4. 2) pripažinti, kad A. A., miręs 2013-09-30 ir G. G. bendrojoje dalinėje... 5. padalinti įsigytą turtą po ½, pripažįstant ieškovei G. G. asmeninės... 6. ½ dalį A. A. ūkininko ūkio (ūkio identifikavimo kodas ( - )); ½ dalį... 7. 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės transporto priemones bei... 8. Ieškovė G. G. nurodė, kad su atsakovės O. A. tėvu A. A. mirusiu 2013 m.... 9. nurodoma, kad jie kartu vedė bendrą ūkį, augino gyvulius, dirbo ir... 10. A. O. A. pateikė atsiliepimus į ieškinį (T1 b.l.67,68, 117-118), kuriuose... 11. A. O. A. pateikė prieškieškinį, kuriuo prašė:... 12. solidariai priteisti iš G. G. ir A. G. 114 666,67 Lt kompensaciją už... 13. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad iš teismo gautas ieškovės G. G.... 14. Ieškovė G. G. ir atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį... 15. Ieškovė G. G. ir jos atstovės advokatės R. Š., N. Ž. teismo posėdžių... 16. A. O. A. nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, jos asmeninė nuomonė teisme... 17. Atsakovė pagal priešieškinį A. G. nė viename teismo posėdyje nedalyvavo,... 18. L. V. N. teismo posėdžio metu paliudijo, kad G. G. ir A. G. pažįsta, buvo... 19. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad G. G., A. G. ir A. A.... 20. L. V. K teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirba Lietuvos žemės ūkio... 21. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.... 22. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių... 23. Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu,... 24. Dėl jungtinės veiklos, bendrosios dalinės nuosavybės, jos atidalinimo ir... 25. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu... 26. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimu G. G. paaiškinimų, liudytojų... 28. Nustatytos aplinkybės, kad G. G. nuo 1993 metų gegužės , t.y daugiau kaip... 29. Jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl nustačius... 30. Dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise... 31. Tai, kad asmenis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai nereikia, kad... 32. Byloje nustatyta, kad A. A. vardu registruoti žemės sklypai :
    33.
... 34. Iš pirkimo-pardavimo sutarčių (T2, b.l.6-7,85-86) matyti, kad 2002-01-07... 35. Teisme pripažintina, kad priekaba, Maz valstybinis Nr. JR745, pagaminimo metai... 36. Preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs , jeigu... 37. Ieškovė pateikė reikalavimą nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės... 38. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas... 39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atidalinti bendros... 40. Dėl laidojimo pašalpos.... 41. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės O. A. 576,92 eurų (1992 Lt)... 42. A. O. A. priešieškiniu prašo solidariai priteisti iš G. G. ir A. G.... 43. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos... 44. Atsakovės argumentai dėl jungtinės veiklos tarp A. G. ir G. G. bei A. A.... 45. Atsakovė pagal priešieškinį G. G. tiek pateiktame atsiliepime į... 46. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų... 47. A. O. A. teismo prašė priteisti iš G. G. 2823,79 eurų (9750 Lt) už 2013 10... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 49. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš... 50. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (nepatenkintą dalį sudaro žyminiu... 51. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei priteistina suma iš ieškovės –... 52. Ieškovei G. G. iki sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas žyminio... 53. 2014-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 55. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.... 56. Pripažinti, kad tarp ieškovės G. G., a.k. ( - ) ir A. A., a.k. ( - ) buvo... 57. Pripažinti, kad A. A., a.k. ( - ) miręs 2013-09-30 ir G. G. a.k. ( - )... 58. Nekilnojamąjį turtą: 2.4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį... 59. Kilnojamąjį registruotiną turtą: priekabą, Maz valstybinis Nr. ( - ),... 60. Lėšas, esančias AB DNB bankas, A. A. sąskaitoje Nr. LT ( - ), 22777,07... 61. padalinti įsigytą turtą po ½, pripažįstant ieškovei G. G., a.k. ( - )... 62. ½ dalį 2,4400 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio Parijos I... 63. ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB DNB bankas A. A. sąskaitoje Nr. LT :... 64. Priteisti iš atsakovės O. A., a.k. ( - ) 554,34 eurų (1914,03 Lt) laidojimo... 65. Ieškinį dalyje dėl A. A. ūkininko ūkio padalijimo atmesti.... 66. Priteisti iš atsakovės O. A. ieškovei G. G. 714,19 eurų (septynis šimtus... 67. Priteisti iš atsakovės O. A. – 21,32 eurų (dvidešimt vieną eurą 32... 68. Įsiteisėjus sprendimui, 2014-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo... 69. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus...